Civilinė byla Nr. 2-5606-1162/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01664-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 2.6.11.3.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,
sekretoriaujant Joanai Ažukienei,
dalyvaujant ieškovei ūkininkei D. S.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aquahome“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė D. S. ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 469,48 Eur skolą, 99,02 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko bendradarbiavimas pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu. Ieškovė pirko prekes iš atsakovės, o atsakovė įsipareigojo perduoti prekes pagal PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovė įsipareigojo apmokėti už PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytas prekes. Atsakovė už prekes 2019 m. balandžio 26 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija AQUV Nr. 0003120, kurią ieškovė apmokėjo. Ieškovė grąžino prekes pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą AQV Nr. 119, tačiau atsakovė negrąžino pinigų t.y. 469,48 Eur. Ieškovė 2022 m. sausio 10 d. siuntė atsakovei elektroniniu paštu prašymą dėl permokos grąžinimo, tačiau iki ieškinio surašymo dienos atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl atsakovės skola ieškovei šiai dienai sudaro 469,48 Eur. Atsakovei kaip skolininkei praleidus atsiskaitymo terminą jai kyla prievolė padengti minimalius ieškovė kaip kreditorės nuostolius, t.y. sumokėti įstatymo numatyto dydžio palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis) nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kaip abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkai, todėl metinių palūkanų dydis turėtų būti 6 proc. Atsakovė piniginės prievolės nevykdo jau ilgą laiką, todėl jai skaičiuotinos metinės palūkanos už termino praleidimą įvykdyti piniginę prievolę. Pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą AQV Nr. 119 palūkanos sudarys 469,48 Eur skolos suma x 6proc./100 dydžio palūkanos x 1101 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 99,02 Eur. Taigi, viso atsakovei už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą palūkanų prisikaupė 99,02 Eur. Ieškovei taip pat priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo eisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Parengiamojo teismo posėdžio, teismui atkreipus ieškovės dėmesį, kad ieškovės prašomos 99,02 Eur priteisti palūkanų sumos nepagrindžia pateiktas skaičiavimas, ieškovė patikslino reikalavimą nurodydama, kad prašo priteisti 84,96 Eur palūkanas.
3. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad 2018 m. ieškovė vykdė statybas ir jai reikėjo santechnikos prekių. Statybos vykdytos naudojant Europos Sąjungos fondų teikiamą paramą. Ieškovė pradėjo bendradarbiauti su atsakove, gavo komercinius pasiūlymus, bet neprisimena fakto, kad buvo pasirašiusi sutartį raštu dėl prekių pirkimo, gavusi prekes, apmokėdavo tik sąskaitas faktūras. Dalis prekių nebuvo pristatoma laiku, taip pat atkeliaudavo netinkamos kokybės prekės. Ieškovė bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojomis A. ir G. Su šiomis atsakovės darbuotojomis ieškovė suderino, kad jai bus grąžinti pinigai už dalį prekių, neatitikusių reikalavimų. Prekės, kurių kokybė netenkino, liko pas atsakovę ir atsakovė išrašė ieškovei kreditinę sąskaitą faktūrą, o pinigus pažadėjo pervesti vėliau, bet taip ir nepervedė. 2019 m. pabaigoje suderino tarpusavio skolas, bet pinigai vėlgi nebuvo pervesti. Einat metams, toliau bandė bendrauti su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau jis vengdavo bendravimo, o galiausiai pareiškė, kad jokios skolos nėra. Atsakovės 2020 m. gegužės 8 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija AQUV Nr. 003848, ieškovė nėra mačiusi. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė dėl šios aplinkybės nurodė, kad jai direktorius taip liepė tvarkyti apskaitą, jog skolos nėra. Ieškovei statomo pastato interjerą padėjo kurti dizainerė, tačiau ieškovė pati priimdavo galutinius sprendimus dėl prekių užsakymo.
4. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su ieškove pasirašė Kilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-07.23GP. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) savo prievoles įvykdė tinkamai, tačiau ieškovė nepasiėmė pagal sutartį jos užsakytų prekių, todėl ieškovei remiantis sutarties 6.4 punktu paskaičiuotas sandėliavimo mokestis (10 Eur be pridėtinės vertės mokesčio už parą).
5. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius teismo posėdžio metu atsiliepime į ieškinį išdėstytą procesinę poziciją palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovės darbo principai yra prekių užsakymas ir tiekimas klientams tik sudarius su jais sutartis ir gavus avansą, todėl įmonės apskaita vedama tvarkingai. Ieškovei buvo tiekiamos prekės pagal ieškovės su atsakove sudarytą 2018 m. liepos 23 d. sutartį. Ieškovei 2018 m. balandžio 26 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra už jai pristatytas prekes, tarp jų praustuvus Mohave pagal Sutarties priedą Nr. 1, 4 poziciją. Šie praustuvai buvo užsakyti pagal individualų ieškovės užsakymą, kurį pateikė ieškovės samdoma dizainerė. Bendradarbiaujant su ieškove vyko prekių pardavimai ir grąžinimai, tačiau atlikus inventorizaciją paaiškėjo, kad pas atsakovę yra saugomi minėti praustuvai ir ieškovė buvo paraginta juos pasiimti. Ieškovė jų nepasiėmė, todėl jai taikomas sandėliavimo mokestis sudarytos sutarties pagrindu, taip pat ieškovei 2020 m. gegužės 8 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra. Atsakovė saugo šiuos praustuvus, nes jie yra ieškovės, be to negali jų realizuoti, nes praustuvai nestandartinių matmenų, gaminti išimtinai pagal ieškovės užsakymą. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės dizainerės padarytas klaidas užsakant netinkamų matmenų praustuvus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės darbuotojai labai stengėsi išspręsti klientei kilusias problemas, t. y. jos pačios klaidingai užsakytas prekes sutikdavo priimti, stengdavosi jas realizuoti, tačiau šių dviejų praustuvų negalima realizuoti dėl jų nestandartinių matmenų. Atsakovė patiria sąnaudas juos saugodama, nes šie praustuvai ieškovės. Atsakovės buhalterija vedama tinkamai, apskaitoje nefiksuoti duomenys apie atsakovės skolą ieškovei. Atsakovės darbuotojai, nepagrįstai išrašiusiai kreditinę sąskaitą faktūrą, buvo pritaikyta drausminė atsakomybė.
Teismas
konstatuoja:
6. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) skolos ūkininkei D. S., kuri, ieškovės teigimu, susidarė atsakovei negrąžinus už nekokybiškas prekes ieškovės sumokėtos sumos.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ūkininkė D. S. ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 23 d. sudarė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti kilnojamąjį turtą: santechnikos įrangą ir/arba kitus su santechnikos įrengimu susijusius įrenginius ir/arba mechanizmus, apibrėžtus sutarties Priede Nr. 1, kuris laikomas neatsiejama sutarties dalimi (b.l. 60-63). Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad jei ne dėl pardavėjo kaltės pirkėjas delsia atsiimti arba priimti prekes ilgiau nei 7 kalendorines dienas, pardavėjas turi teisę, prieš 3 darbo dienas raštu įspėjęs pirkėją, pradėti skaičiuoti sandėliavimo mokestį (10 EUR be pridėtinės vertės mokesčio už parą) arba vienašališkai nutraukti sutartį ir / arba prekes parduoti kitiems asmenims. Nutraukus sutartį ir / arba prekes pardavus kitiems asmenims, avansas pirkėjui negrąžinamas ir užskaitomas kaip minimalių pardavėjo patirtų išlaidų kompensacija dėl sutarties nutraukimo.
8. Atsakovė 2019 m. balandžio 26 d. išrašė ieškovei ūkininkei D. S. PVM sąskaitą faktūrą serija AQUV Nr. 0003120 1 654,07 Eur sumai, tarp kurių ir už praustuvus Mohave 110*43 (kodas A327879000), nurodant jų kainą be (duomenys neskelbtini) 388 Eur (b. l. 9). Ieškovė apmokėjo 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AQUV Nr. 0003120 (b. l. 44). UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. F. 2019 m. birželio 26 d. išsiuntė el. laišką ieškovei nurodydama, kad labai atsiprašo už sukeltas problemas ir nepristatytoms prekėms, tarp kurių ir praustuvai A327879000 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AQUV Nr. 0003120, išrašoma kreditinė PVM sąskaita AQV 119. Taip pat nurodoma, kad praustuvus pasilieka pardavimui, o pinigus grąžins vėliau (b.l. 68). 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė išrašė ieškovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą AQV Nr. 119 dėl praustuvų Mohave 110*43 (kodas A327879000), nurodant jų kainą be (duomenys neskelbtini) Eur ir 469,48 Eur su PVM (b.l. 10). Atsakovė 2020 m. gegužės 8 d. išrašė ieškovei ūkininkei D. S. PVM sąskaitą faktūrą serija AQUV Nr. 0003848 už praustuvus Mohave 110*43 (kodas A327879000) sumai 469,45 Eur su PVM (b.l. 67).
9. Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytą 2018 m. liepos 23 d. sutartį, konstatuoja, kad tarp šalių buvo susiklostę didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.371 straipsnis). Atsakovė išrašydavo sąskaitas faktūras ieškovės užsakytoms prekėms, kurias ieškovė apmokėjo. Tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu ieškovė 2019 m. apmokėjo atsakovei už ieškovės užsakytus praustuvus Mohave. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (6.378 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės D. S. netenkino jai pagal 2018 m. liepos 23 d. sutartį pristatytų dalies prekių - praustuvų - kokybė ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 26 d. el. laiške sutiko su ieškovės pretenzija bei tuo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 1 d. išrašė ieškovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą AQV Nr. 119, taip patvirtindama savo pareigą grąžinti ieškovei už prekes sumokėtą kainą. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad atsakovei 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsirado pareiga pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes atsakovė išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą daliai prekių, už kurias ieškovė sumokėjo pagal 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AQUV Nr. 0003120.
10. Ta aplinkybė, kad atsakovė vėliau pradėjo kitaip vertinti situaciją ir 2020 m. gegužės 8 d. išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą tiems patiems praustuvams, kuriems jau buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, ir ieškovė jau buvo ją apmokėjusi, nepakeičia teismo atlikto nustatytų aplinkybių vertinimo, nes praustuvai nebuvo naujai pristatytos prekės ieškovei pagal šalių sudarytą 2018 m. liepos 23 d. sutartį. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šiuo atveju nustačius, kad praustuvų užsakymas ir apmokėjimas už juos bei jų grąžinimas įvyko 2019 m., šių įvykių pagrindų buvo surašyti apskaitos dokumentai, t. y. 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita faktūra serija AQUV Nr. 0003120 ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra AQV Nr. 119, atsakovei nebuvo pagrindo 2020 m. gegužės 8 d. išrašyti naują PVM sąskaitą faktūrą dėl praustuvų Mohave, nes neįvyko joks ūkinis įvykis ir nebuvo atlikta jokia ūkinė operacija taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 2 straipsnio 18 ir 19 dalyse.
11. Teismas atmeta ir kitą atsakovės iškelta versiją, kad atsakovė turėjo pareigą apmokėti praustuvų sandėliavimo kaštus pagal šalių 2018 m. liepos 23 d. sutarties 5.4 punktą. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog laikantis minėto sutarties 5.4 punkto ji raštu įspėjo ieškovę apie sandėliavimo mokesčio skaičiavimą (CPK 178 straipsnis). Be to, 2020 m. gegužės 8 d. atsakovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji išrašoma už tuos pačius praustuvus Mohave, už kuriuos PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2019 m. balandžio 26 d., bet ne už sandėliavimo paslaugas. Todėl atsakovei nepagrindus, jog ieškovė buvo raštu įspėta apie taikytiną sandėliavimo mokestį, šie atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
12. Esant visoms šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 469,48 Eur skolą pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą AQV Nr. 119 ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės 469,48 Eur (CPK 185 straipsnis).
13. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai 84,96 Eur palūkanų apskaičiuotų pagal formulę: 469,48 Eur skolos suma x 6proc./100 dydžio palūkanos x 1101 praterminuotų dienų/365 dienų metuose. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2023 m. vasario 13 d. yra 1 292 dienos. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už pradelstas 1 101 dienas. Kadangi ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydis pagal atsakovės prievolę pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą AQV Nr. 119 apskaičiuotas už mažesnį pradelstų dienų skaičių nei nustatė teismas, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 84,96 Eur palūkanų priteisimo.
14. Taip pat nustačius, kad tarp ieškovės ūkininkės D. S. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis buvo komercinis sandoris (sprendimo 7-9 punktai), ieškovė turi teisę ir į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos.
15. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (594,44 Eur) už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2023 m. kovo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodo, kad byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 29 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 18, 31) ir apmokėjo 181,50 Eur sąskaitą už UAB „Credit isco“ suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį (b. l. 13-17). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai išlaidų, susijusių su ieškinio projekto rengimu, atlyginimą. Šias procesinio dokumento rengimo paslaugas jai suteikė UAB „Credit isco“. Ši įmonė, remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas. Taigi, šių išlaidų atlyginimas nėra galimas pagal CPK 88 straipsnį. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovės priteistinos tik leistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 29 Eur žyminis mokestis, o prašymas priteisti 181,50 Eur išlaidas už UAB „Credit isco“ suteiktas teisines paslaugas netenkintinas.
17. Valstybė šioje byloje patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus ieškinį priteistinos valstybei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ūkininkei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 469,48 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 48 ct) skolą, 84,96 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 96 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (594,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Silvija Gervienė