Civilinė byla Nr. e2-583-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00250-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.3.11.; 3.3.1.17

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Tradepolymer Ltd atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nutarta likviduoti bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Salinta“ dėl bankroto,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Salinta“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas V. K..

2.       Nemokumo administratorius 2021 m. kovo8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas likviduoti BUAB „Salinta“ dėl bankroto, patvirtinti likvidavimo tvarką, bei patvirtinti patikslintą kreditorių sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė BUAB „Salinta“ likviduoti dėl bankroto, pavedant administratoriui atlikti įmonės likvidatoriaus funkcijas. Taip pat patvirtinti likviduojamos dėl bankroto bendrovės patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

4.       Teismas įvertinęs, kad 2020 m. gruodžio 18 d. vykusio BUAB „Salinta“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo, bei atsižvelgęs į tai, kad nemokumo administratorius nesikreipė į teismą dėl BUAB „Salinta“ bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar taikos sutarties patvirtinimo, nusprendė, kad yra pagrindas likviduoti BUAB „Salinta“ dėl bankroto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėja Tradepolymer Ltd atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį dalyje, kuria nuspręstą įmonę likviduoti dėl bankroto ir išspręsti šį klausimą iš esmės, t. y. nemokumo administratoriaus prašymo dėl BUAB „Salinta“ likvidavimo netenkinti.2021 m. balandžio 28 d. apeliantė pateikė papildomus prašymus – prijungti prie bylos 2021 m. balandžio 28 d. pateiktus papildomus įrodymus bei įpareigoti BUAB „Salinta“ bankroto administratorių pateikti duomenis apie tai, koks konkrečiai turtas buvo perduotas UAB „Hoda“ ir suteikti su šiuo turto perdavimu susijusią informaciją. Taip pat atlyginti pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu patirtas atstovavimo išlaidas.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Pareiškėją ir BUAB „Salinta“ siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu įmonei buvo perduota pareiškėjai priklausanti įranga, kuri ir šiuo metu yra įmonės patalpose. Apeliantei yra žinoma, kad įmonę, kaip turtinį kompleksą ketinama parduoti, todėl kyla abejonių dėl pareiškėjai priklausančio turto apsaugos, t. y. pardavus BUAB „Salinta“, visas įmonės turtas ir jame esantys pareiškėjos įrenginiai gali būti perduoti juridinio asmens įgijėjui, dėl ko pareiškėjos galimybės susigrąžinti turtą bus ribotos. Remiantis išdėstytu, pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimo dėl įmonės likvidavimo netenkinti, kol bus išspręstas klausimas dėl pareiškėjai priklausančio turto grąžinimo.

7.       Nemokumo administratorius pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsiliepimas į atskirąjį skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo skundo tenkinti. Atsiliepime pažymima, kad dar 2020 m. lapkričio 11 d. nemokumo administratorius ir pareiškėja pasirašė aktą, kuriuo pareiškėja įsipareigojo demontuoti ir išsivežti savo įrenginius iš BUAB „Salinta“ patalpų, tačiau pareiškėja jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti įrangą, nesiėmė. Šiuo metu pareiškėjai priklausanti įranga yra pas naująjį juridinio asmens, kaip turinio komplekso įgijėją, savininką, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis negrąžina pareiškėjai jos įrangos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

10.       Šalys kartu su apeliacinės instancijos teismui teikiamais procesiniais dokumentais pateikė ir papildomus įrodymus: apeliantė pateikė Gamybos sutarties kopiją bei pranešimo apie nemokumo inicijavimo kopiją, o BUAB „Salinta“ nemokumo administratorius pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. Akto – leidimo Nr. 20201010-01 kopiją.

11.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

12.       Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktais įrodymais šalys tik pagrindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bei įvertinus, kad papildomai teikiami įrodymai yra reikšmingi siekiant tinkamai įvertinti byloje sprendžiamą klausimą, teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina šalių papildomai pateiktus įrodymus.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus papildomus įrodymus priešingos šalies teisė būti supažindintai su šiais dokumentais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeista, kadangi nemokumo administratorius su apeliantės papildomai pateiktu įrodymu buvo supažindintas ir turėjo galimybę pasisakyti dėl jo atsiliepime į atskirąjį skundą, o nemokumo administratoriaus teikiamas įrodymas apeliantei yra neabejotinai žinomas, kadangi pateiktas Aktas - leidimas, sieja abi bylos šalis.

14.       Vertindamas poreikį priimti 2021 m. balandžio 28 d. apeliantės papildomai pateiktus įrodymus bei prašymus išreikalauti papildomus duomenis teismas visų pirma išaiškina apeliantei, kad proceso teisės normos nenumato galimybės papildyti skundo, kurio priėmimo klausimas išspręstas, argumentų bei prašymų (CPK 306, 338 straipsniai). Antra, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita ko reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo atveju byloje sprendžiami klausimai susiję su BUAB „Salinta“ likvidavimu, todėl tiek apeliantės bei UAB „Panplasta“ tarpusavio santykiai, tiek apeliantės argumentai dėl jai nesuteikiamos informacijos apie BUAB „Salinta“ bankrotą, tiek galimi jos nesutarimai su BUAB „Salinta“ įsigijusia įmone, nepatenka į šioje byloje nagrinėtinų klausimų ratą, todėl prašymai priimti ir išreikalauti papildomus įrodymus, kaip nesusiję su byloje sprendžiamais klausimais, netenkinami.

15.       Teismas taip pat pažymi, kad papildomai pateikti įrodymai (elektroniniai laiškai) nesudaro pagrindo teigti, jog jais patvirtinamos papildomuose paaiškinimuose dėstomos aplinkybės, t. y. neįrodo, kad apeliantei sudaromos kliūtys atsiimti įrangą, priešingai iš jų matyti, kad šalys derasi dėl įrangos demontavimo ir išgabenimo. Kadangi iš teikiamų įrodymų teismas neturi galimybių įvertinti apeliantės teiginių pagrįstumo, juos atsisakoma priimti, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės byloje vertinamo klausimo nagrinėjimui.

Dėl proceso apeliacinės instancijos teisme

16.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Salinta“ nutarta likviduoti dėl bankroto pateikė apeliantė Tradepolymer Ltd.

18.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nors jos finansinis reikalavimas nėra patvirtintas BUAB „Salinta“ bankroto byloje, tačiau tai bus padaryta artimiausiu metu. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 31 d. rezoliucija priėmė Tradepolymer Ltd atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties ir skundą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

19.       Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą. Esminis trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų teisinės padėties skirtumas yra nulemtas skirtingo jų santykio su bylos dalyku, tačiau tiek vieni, tiek kiti į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis).

20.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos, kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis, kartu su prašymu pateikdami kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinančius įrodymus. Ši norma įtvirtinta JANĮ straipsnyje, kuris reglamentuoja pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą, t. y. veiksmus, atliekamus gavus teisme pareiškimą iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo, todėl spręstina, kad kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Atitinkamai klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jų finansinį reikalavimą.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).

22.       Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad tik Tradepolymer Ltd pareiškus finansinį reikalavimą BUAB „Salinta“ bankroto byloje ir teismui jį patvirtinus, pareiškėja taptų byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgytų teisę naudotis įstatyme įtvirtintomis kreditorių teisėmis, tarp jų ir teise skųsti nutartis, priimtas bankroto proceso metu ir įtakojančias kreditoriaus teises. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Tradepolymer Ltd finansinis reikalavimas BUAB „Salinta“ bankroto byloje nėra patvirtintas, klausimas dėl jos finansinio reikalavimo pagrįstumo nėra nagrinėjamas.

23.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė jai BUAB „Salinta“ vadovo atsiųstą laišką, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie bankroto bylos inicijavimą ir apie įmonės 483 Eur dydžio įsiskolinimą pareiškėjai, tačiau pareiškėjai neįgyvendinus savo teisių ir nesikreipus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Salinta“ bankroto byloje, ji nelaikytina turinčia trečiojo asmens teises.

24.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).

25.       Teismo vertinimu, pareiškėjos akcentuojamas suinteresuotumas bankroto byla, t. y. galimai buvusiose BUAB „Salinta“ patalpose esantis pareiškėjos turtas – įranga, taip pat neįrodo jos suinteresuotumo bankroto byla, kadangi, kaip pažymėjo nemokumo administratorius, 2020 m. lapkričio 11 d. aktu – leidimu pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos ir galimybė demontuoti ir išgabenti jai priklausančią ir BUAB „Salinta“ patalpose esančią įrangą. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės neįrodo, kad Tradepolymer Ltd turi teisinį suinteresuotumą BUAB „Salinta“ bankroto byloje bei pažymi, kad teisę atgauti jai priklausančią įrangą (tuo atveju jei ji yra apribota) pareiškėja gali įgyvendinti kitomis įstatyme įtvirtintomis savininkų nuosavybės teisę ginančiomis teisinėmis priemonėmis.

26.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės Tradepolymer Ltd atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus atskirąjį skundą bei CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal Tradepolymer Ltd atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nutarta BUAB „Salinta“ likviduoti dėl bankroto, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą, apeliantei Tradepolymer Ltd grąžintinas jos už atskirąjį skundą sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis.

28.       BUAB „Salinta“ nemokumo administratorė prašė priteisti iš apeliantės jos dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

29.       Apeliantė Tradepolymer Ltd prašė iš BUAB „Salinta“ priteisti 800 Eur sumokėtų už suteiktą teisinę pagalbą.

30.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

31.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas).

32.       Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek pareiškėja, tiek BUAB „Salinta“ nemokumo administratorius, atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti pasitelkdamas profesionalaus teisininko paslaugas, prisiėmė riziką dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo, kadangi neabejotinai žinojo, kad apeliantė nėra BUAB „Salinta“ kreditorė ir neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo vertinimu, šalių išlaidos šiuo atveju buvo patirtos dėl jų pačių aplaidumo, todėl remiantis įvertintomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) teismas sprendžia, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos. Toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi bei338 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės Tradepolymer Ltd atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti Tradepolymer Ltd, juridinio asmens kodas 06212036, 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 centų) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą 2021 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1255.

Teisėja                                                Agnė Tikniūtė