Administracinė byla Nr. A-2151-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00282-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Vilnius

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“ dėl rašto ir įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Prima Sensus“) patikslintu skundu (II t., b. l. 111-118) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. sausio 17 d. raštą Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ (I t., b. l. 47-48) (toliau – ir skundžiamas 2013 m. sausio 17 d. raštas);

2) pripažinti negaliojančiu Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. AD 1-2329 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ (I t., b. l. 164) (toliau – ir 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas) 1 dalį dalyje dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) dalies (sklypas Nr. 12) detaliojo plano patvirtinimo ir pripažinti negaliojančiais 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu patvirtinto Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius: I dalies Nr. 2, II dalies Nr. 3, sprendinių dalyje „Formuojami sklypai ir siūlomas užstatymas“ sprendinį dėl sklypo Nr. 12 bei pripažinti negaliojančiais Detaliojo plano sprendinius pagrindiniame Detaliojo plano brėžinyje dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. 12;

3) įpareigoti Administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 35 punktą – per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti atsakovui 2011 m. spalio 27 d. pateiktą UAB „Prima Sensus“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui;

4) priteisti iš Savivaldybės pareiškėjo naudai 4 000 Lt turtinei žalai atlyginti;

5) priteisti iš Savivaldybės pareiškėjo naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra išsidėstę 51 932 kv. m bendro ploto žemės sklype, kuris yra aptvertas tvora, tačiau pats žemės sklypas nėra suformuotas. Teigė, kad pradėjo šios teritorijos planavimo, prilyginamo detaliajam planavimui, procesą, tačiau Administracija šio proceso užbaigimą nepagrįstai vilkina. Paaiškino, kad skundžiamu 2013 m. sausio 17 d. raštu Administracija vilkina pareiškėjo užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ (toliau – ir UAB „Studija 33“) parengto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimą, kadangi Administracija šiuo raštu nei suderino planą, nei pateikė motyvuotą atsisakymą derinti – nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus plano rengėjas pažeidė, ką reikėtų taisyti, taip pat nėra nurodyti teisiniai argumentai, kodėl parengtas planas negali būti suderintas. Be to, teigė, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD 1-2329 patvirtintas Detalusis planas, kuriuo iš esmės dubliuojant pareiškėjo veiksmus ir neatsižvelgiant į pareiškėjo pretenzijas, pažeidžiant jo teises ir interesus suplanuota ir ginčo teritorijos dalis (sklypas Nr. 12) po pareiškėjo nuosavybės teise valdomais statiniais. Manė, jog Administracijos direktorius neteisėtu planavimu pažeidė ne tik statinių savininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nuomojasi tuos statinius, teises. Teigė, kad neinicijavus nuosavybės teise valdomų statinių paėmimo visuomenės poreikiams proceso, negalėjo būti suplanuota ir po jais esanti teritorija. Nurodė, kad Žemės sklype esančių statinių naudotojų yra ne vienas, todėl jiems visiems turėjo būti pranešta apie žemės naudojimo režimo keitimą, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad tai buvo padaryta. Pareiškėjas pateikė pretenzijas ir gavo 2013 m. sausio 18 d. atsakymą Nr.(4.39)-R2-227, kad yra nuspręsta eliminuoti iš Detaliojo plano sprendinius teritorijoje (duomenys neskelbtini), todėl tikėjosi, kad pareiškėjo valdoma ir planuojama teritorija, dubliuojant šį procesą, nebus planuojama.

Pareiškėjas teigė, kad Administracijos neteisėti veiksmai jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012, tačiau vilkinimas yra tęsiamas, t. y. vykdomas tęstinis pažeidimas. Patirtą neturtinę žalą vertino 10 000 Lt suma, atsižvelgdamas į piktybinį neveikimą ir ilgai trunkantį teisių pažeidimą, į tai, kad dar kartą yra priverstas prašyti teismo pagalbos, bei į tai, kad yra griaunami jo teisėti lūkesčiai, žeminamas prestižas ir geras vardas, trukdoma vystyti veiklą, įgyvendinti statybą reglamentuojančių teisės aktų suteikiamas teises. Nurodė, kad dėl vilkinimu pažeistų teisių gynimo patyrė 4 000 Lt turtinę žalą – reikėjo kreiptis teisinės pagalbos (2012 m. vasario 17 d. sąskaita S7/2012 ir 2012 m. vasario 21 d. bei 2012 m. vasario 23 d. sąskaitos išrašai, 2012 m. spalio 3 d. sąskaita S85/2012 ir 2012 m. spalio 23 d. sąskaitos išrašas, 2012 m. gruodžio 7 d. sąskaita SI03/2012 ir 2013 m. sausio 8 d. sąskaitos išrašas).

Atsakovai Savivaldybė ir Administracija atsiliepimu (II t., b. l. 127-133) į pareiškėjo patikslintą skundą su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovai paaiškino, kad pareiškėjo pateiktas derinti Žemės sklypo planas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-1101 (toliau – ir Bendrasis planas), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. AD1-1872 patvirtintam (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto ribose) specialiajam planui (toliau – ir Specialusis planas) bei neatitinka Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintų plano rengimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) bei preliminarios sklypo ribų schemos. Teigė, kad iš preliminarios schemos buvo aiškiai matyti, kad planuojamo sklypo pietinė riba atitraukta nuo Danės upės, paliekant bendro naudojimo juostą. Nurodė, kad pareiškėjas iš esmės perbraižė sklypo ribas ne pagal preliminarią schemą, be to, nesilaikė nei preliminarios schemos, nei reikalavimuose nurodytų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų. Teigė, kad Danės upės krantinių dalis, prie kurios pareiškėjas siekia suformuoti sklypą, nėra registruota pareiškėjo nuosavybės teise, be to, Danės upės pakrantė nėra reikalinga pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Pastatų, kurių indeksai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), natūroje nėra, tai įrodo 2013 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/13/F-02 bei naujausia uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ (toliau – ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“) parengta topografinė nuotrauka, todėl jiems negali būti formuojamas sklypas pagal jų faktinį naudojimą, nes neegzistuojančio pastato eksploatuoti neįmanoma, inter alia nereikia eksploatacijai skirto žemės sklypo. Kadangi sklypo nėra, nėra ir sklypo naudotojų, o statinių savininkas apie numatomus detaliojo plano sprendinius buvo informuotas. Nurodė, kad Savivaldybė nebuvo įtraukta į administracinės bylos I-503-609/2012 nagrinėjimą, o iš pateiktos 2012 m. gruodžio 7 d. sąskaitos Nr. S 103/2012 nėra aišku, už kokią pretenziją sumokėjo pareiškėjas. Jeigu pareiškėjas turi omenyje 2012 m. gruodžio 7 d. raštą, adresuotą Administracijai, tai šios išlaidos nebuvo būtinos ir negalėjo duoti jokių rezultatų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime (III t., b. l. 2-3) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 58-69) nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ patikslintą skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ panaikinimo ir dėl įpareigojimo suderinti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atmetė pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ patikslinto skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. AD1-2329 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies panaikinimo, dėl 4 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ apeliacinį skundą tenkino – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ (I t., b. l. 21-22) išdėstyto sprendimo atsisakyti derinti pateiktą Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintos teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. 12, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011 m. spalio 27 d. UAB „Prima Sensus“ pateiktą Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat atlyginti 4 000 Lt turtinę bei 10 000 Lt neturtinę žalą pagrįstumo.

Dėl skundžiamo 2013 m. sausio 17 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismas pažymėjo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-503-609/2012, b. l. 19-30). Pareiškėjas siekia, kad prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių) būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas, t. y. patvirtintas jo parengtas Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tam, kad jis galėtų šį Žemės sklypą išsinuomoti ar išsipirkti. Tokio plano parengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas). Planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.).

Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 pareiškėjui leista pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (4.39)-R2-3783 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengto sklypo plano nederino (I t., b. l. 54). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 panaikino šį Administracijos sprendimą ir įpareigojo ją per 10 darbo dienų suderinti 2011 m. spalio 27 d. pateiktą Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba per tokį patį laiką plano rengėjui raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr.(4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nurodyti motyvai, kodėl planas nederinamas – neformuojamas žemės sklypas pastatų, kurių indeksai Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, nes šių pastatų natūroje nėra bei kad Žemės sklypo planas parengtas ne pagal Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-487 priede nurodytą preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Nurodė, kad prašomo derinti plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Bendrajam planui, Specialiajam planui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, 3 punktui, neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintos preliminarios sklypo ribų schemos. Administracija tuo raštu taip pat pasiūlė pareiškėjui Žemės sklypo planą rengti pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-206 patvirtintą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją. Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka (I t., b. l. 21-22). Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 tiesiogiai nurodyta, jog jis priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą, bei tai, kad Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atsisakoma derinti, ir nurodytos atsisakymo derinti faktinės ir teisinės priežastys, todėl jis teismo vertintas kaip administracinis aktas, kuriame išdėstyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija nagrinėjamu klausimu.

Pagal Aprašo 16 punktą preliminari planuojamo sklypo ribų schema rengiama naudojant savivaldybės turimą topografinį planą (16.1 p.), atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių  išdėstymą ir faktinį naudojimą, kelio juostų ribas ir kitus objektus (16.2 p.), siūlomi formuoti sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (16.3 p.). Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD 1-487 (administracinė byla Nr. I-503-609/2012, b. l. 57-59) buvo nustatyti Žemės sklypo plano rengimo reikalavimai ir patvirtinta preliminari planuojamo sklypo ribų schema. Pareiškėjas neginčijo Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD 1-487. Todėl teismas sprendė, kad, vadovaujantis Aprašo 20.1 ir 20.2 papunkčiais, plano rengėjas turi laikytis išduotų plano rengimo reikalavimų, tikslinti preliminarios schemos sklypo ribas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Taisyklės) nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus.

Plano rengimo reikalavimų, nustatytų Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-487 1 priedo 2 punkte, nurodyta planuojamo sklypo paskirtis – kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Reikalavimų 8 punkte nurodyta vadovautis išvardytais teritorijų planavimo dokumentais, kurie Danės upės pakrantės juostoje numatė bendrojo naudojimo teritoriją, dviračių bei pėsčiųjų takus, todėl pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos sklypo planavimas šioje pakrantės juostoje neatitiktų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, pažeistų Aprašo 16.2 punktą, Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 3 dalį. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo tikslinti 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD 1-487 patvirtintos preliminarios schemos ribas tik pagal Aprašo 20.2 punkto reikalavimus ir nepažeisdamas Administracijos direktoriaus įsakymu išduotų bei nenuginčytų Reikalavimų. Pareiškėjas negalėjo iš esmės nesilaikyti nei preliminarios schemos, nei Reikalavimuose nurodytų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, prieš tai jų nenuginčijęs.

Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012 ir pažymėjo, kad pagal antstolio G. K., dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjai R. G., atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo dėl statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/13/F-02  (I t., b. l. 23-27)  statinių,  kurių indeksai inventorinėje knygoje yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra. Šalia jų buvimo vietos (nurodytos inventoriniame plane) yra išlikusios gelžbetonio plokščių (nuotrauka Nr. 1) ir medinių lentų aikštelės (nuotraukos Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4). Aplink šias aikšteles padarytas gelžbetonio apvadas (nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 4). Šie statiniai yra pastatyti neaptvertoje teritorijoje pagal Danės upės krantą (nuotrauka Nr. 4). Statinio, kurio indeksas inventorinėje knygoje yra (duomenys neskelbtini), jokių esamų požymių nematyti. Statinio, esančio tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal Danės upės krantą, nematyti (nuotraukos Nr. 5 ir Nr. 6). Papildomai pastatų nebuvimo faktą patvirtina ir topografinė nuotrauka, parengta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2011 m. (II t., b. l. 147). Topografinėje nuotraukoje jokių pastatų nėra. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes ar patvirtinančių, kokiu būdu neegzistuojantis pastatas gali būti eksploatuojamas ir kam reikalingas žemės sklypas. Teismas darė išvadą, kad pastatų, kurių indeksai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), natūroje nėra, todėl jiems negali būti formuojamas žemės sklypas pagal jų faktinį naudojimą (Aprašo 16.2 punktas).

Teismas pažymėjo, kad, pagal Bendrojo plano grafinį sprendinį (Tarybos sprendimo 2 priedas, 2 lapas), prie Danės upės krantinė yra pažymėta B žalia spalva (teritorija yra skirta bendram viešam naudojimui). Pagal tekstinius sprendinius (Tarybos sprendimo 1 priedas) nurodyta  prioritetine veikla jūros, marių ir upių pakrantėse nustatyti rekreacinę, poilsinės laivybos ir dviračių takų tinklo sukūrimą; detaliaisiais planais ir tūriniais erdviniais sprendiniais nustačius optimaliausius bendro naudojimo sklypus, viešąsias erdves, įregistruoti juos savivaldybės vardu, kaip reikalingus bendruomenei plotus; savivaldybės Miesto ūkio departamentui išaiškinti ir panaikinti visus Danės upės ir jos slėnio teršimo šaltinius ir užbaigti Danės upės valymo darbus, paruošti Danės upės krantinių su dviračių takais, poilsio aikštelių, prieigų bei privažiavimų, atvirų visuomenės poreikiams, įrengimo projektus etapiškai jiems įgyvendinti; siekiant spręsti miesto centrinės dalies ekologinę situaciją būtina pertvarkyti esamų gamybos įmonių prie Danės upės veiklą, ją perplanuojant į gyvenamąją, komercinę paskirtį, dalį teritorijų skirti žaliesiems plotams, rekreacijai, socialiniams objektams.

Specialiojo plano sprendiniuose taip pat nurodyta, jog Danės upės pakrantėse detaliaisiais planais leistina numatyti ne mažesnę kaip 50 m bendro naudojimo juostą, kurioje įrengiami dviračių, pėsčiųjų takai, želdinių juostos, viešosios erdvės ir promenadinės alėjos su rekreacine, pramogų ir meno objektų gausa, o pastatų statyba šioje zonoje draudžiama (2.2.1 punktas).

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas derinti Žemės sklypo planas prieštaravo Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, Bendrajam planui bei Specialiajam planui. Pareiškėjo pateiktas derinti Žemės sklypo planas neatitiko ir Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintos preliminarios sklypo ribų schemos, pareiškėjas jos neginčijo. Turint omenyje tai, kad pareiškėjo nuosavybės teise nėra registruota Danės upės krantinių dalis, prie kurios pareiškėjas siekia suformuoti sklypą, tai, kad Danės upės pakrantė nėra reikalinga pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, pareiškėjo Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, apimantis Danės upės pakrantę iki pat vandens, pagrįstai nebuvo suderintas.

Dėl įpareigojimo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 35 punktą teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 pareiškėjas reiškė analogišką reikalavimą. Pareiškėjo skundas išnagrinėtas, 2012 m. gruodžio 18 d. priimtas teismo sprendimas, kuris įsiteisėjo 2013 m. sausio 3 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6302-323/2013, įsiteisėjusia 2013 m. liepos 13 d., taip pat konstatuota, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 yra įvykdytas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 17 d. raštu Nr. (4.39)-R2-207 atsisakyta derinti 2011 m. spalio 27 d. pateiktą Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2013 m. sausio 17 d. raštą Nr. (4.39)-R2-207. Konstatavus, kad minėtas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo ir juo patvirtinto Detaliojo plano teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė panaikinti Detaliojo plano dalį, kuria suplanuota pareiškėjo valdoma ir naudojama Žemės sklypo dalis (sklypas Nr. 12) (I t., b. l. 164-182).

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo ginčijama Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Danės upės krantinės dalis ties (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Bendrajame plane teritorija palei Danės upę, dėl kurios kilo ginčas, pažymėta žalia spalva, reiškiančia bendro naudojimo teritoriją. Bendrojo plano Išorinės aplinkos dalies sprendiniuose jūros, marių ir upių pakrantėse numatyta rekreacinė veikla kaip prioritetinė bei poilsinės laivybos ir dviračių takų tinklo sukūrimas (1.1.6 punktas, I t., b. l. 112); Urbanistinės dalies sprendiniuose numatyta paruošti perspektyvinių autotransporto, dviračių ir pėsčiųjų eismo takų, infrastruktūros teritorijos ribų planus ir žemėtvarkos projektus, išskiriant paimamus plotus visuomenės reikmėms (2.1.3 punktas), paruošti Danės upės krantinių su dviračių takais, poilsio aikštelių, prieigų bei privažiavimų, atvirų visuomenės poreikiams, įrengimo projektus (2.5.6 punktas), išsaugoti esamus laisvus priėjimus gyventojams prie marių ir vandens erdvių ir atlaisvinti naujus, siekiant įrengti pramoginių laivų sustojimo vietas, apžvalgos aikšteles (2.15 punktas). Įgyvendinant šiuos sprendinius, Bendrajame plane vienas iš pirmųjų darbų išskirtas (duomenys neskelbtini) tęsinio iki (duomenys neskelbtini) ir Danės upės pakrančių detaliųjų planų parengimas (2.12.6 punktas). Gamtinės aplinkos dalies sprendiniuose nurodyta, jog būtina pertvarkyti esamų gamybos įmonių prie Danės upės veiklą, ją perplanuojant į gyvenamąją, komercinę paskirtį, dalį teritorijų skirti žaliesiems plotams, rekreacijai, socialiniams objektams (6.4.15 punktas). Kultūros paveldo dalies sprendiniuose įtvirtinta, jog Danės upės akvatorija, krantinės ir kranto juosta yra esminis ir nedalomas urbanistinės senamiesčio infrastruktūros elementas, neprivatizuojama bendrojo naudojimo viešųjų erdvių teritorija, kurioje vystoma atraktyvi, turistinė, pramogų, aptarnavimo, kultūrinė, visuomeninė veikla (7.9 punktas).

Specialiojo plano sprendiniuose taip pat nurodyta, jog Danės upės pakrantėse detaliaisiais planais leistina numatyti ne mažesnę kaip 50 m bendro naudojimo juostą, kurioje įrengiami dviračių, pėsčiųjų takai, želdinių juostos, viešosios erdvės ir promenadinės alėjos su rekreacine, pramogų ir meno objektų gausa, o pastatų statyba šioje zonoje draudžiama (2.2.1 punktas).

Bendrasis ir Specialusis planai yra vieši teisės aktai, o jų sprendiniai, jog Danės upės pakrantėse planuojami dviračių takai ir bendro naudojimo rekreacinės teritorijos, pareiškėjui turėjo būti žinomi, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad Detaliojo plano dalis, apimanti Žemės sklypo dalį palei Danės upę (sklypas Nr. 12), yra teisėta ir pagrįsta tuo aspektu, jog joje numatyta įrengti žaliąją juostą dviračių ir pėsčiųjų takams bei rekreacijai (I t., b. l. 165). Ginčijama Detaliojo plano dalis neprieštarauja Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams ir nepažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tai, jog dalis valstybinės žemės sklypo, į kurią pretenduoja pareiškėjas, planuojama, buvo nurodyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 18 d. rašte Nr. (4.39)-R2-227 „Dėl pasiūlymo“ (II t., b. l. 38), kuriame aiškiai išdėstyta, jog sklypo ribos prie esamų statinių atitraukiamos nuo Danės upės, įvertinus Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinius.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, jog pradėtas rengti ir patvirtintas Detalusis planas vykstant ginčui teisme dėl planuojamos teritorijos bei neatsižvelgus į jo pasiūlymus. Teismas rėmėsi Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostata bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kur išaiškinta, kad minėtoje normoje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (administracinės bylos Nr. A142-201/2009, A525-2784/2011). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, planavimo organizatorius atsižvelgė į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 7 d. pateiktą pretenziją (I t., b. l. 62-63). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 18 d. rašte Nr. (4.39)-R2-227 nurodyta, jog Detaliojo plano sprendiniuose teritorija prie pastatų ir statinių (duomenys neskelbtini) neplanuojama, o sklypo ribos prie esamų statinių atitraukiamos nuo Danės upės, įvertinus Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinius (II t., b. l. 38). Rašte taip pat nurodyta, jog už pastatus, kurie patenka į bendro naudojimo teritorijos ribas, bus atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos pakartotos ir patvirtinto Detaliojo plano aiškinamajame rašte (I t., b. l. 164, 165-179).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažinti nepagrįstais ir pareiškėjo argumentai, jog teritorija suplanuota vienašališkai, su juo nederinant ir klaidinant bei pažeidžiant nuosavybę. Priešingai, ginčijamo įsakymo 3 punkte nurodyta, jog statiniai ir jų liekanos, kuriems eksploatuoti tvirtinamu Detaliuoju planu neformuojami žemės sklypai, išperkami visuomenės poreikiams (I t., b. l. 164). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Detaliojo plano sprendiniais siekiama patenkinti visuomenės poreikius įrengiant dviračių taką, todėl realizuojant Detaliojo plano sprendinius neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl nuosavybės paėmimo šio poreikio užtikrinimui. Būtent tai nurodoma ginčijamame įsakyme, Detaliojo plano tekstiniuose sprendiniuose. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina absoliučios nuosavybės teisės ir tai ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (1993 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai), o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti interpretuojami kaip pagrindas priešpriešinti savininko teises ir interesus viešajam interesui (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Atsižvelgdamas į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, prieš pradėdama rengti Detalųjį planą, turėjo inicijuoti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Teismas rėmėsi Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu Aprašo 4, 7, 16 punktais ir sprendė, jog Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintas Detalusis planas neužkerta kelio pareiškėjui rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Dėl pareiškėjo argumento, kad apie rengiamą Detalųjį planą nebuvo informuoti kiti statinių naudotojai, nors duomenys apie juos yra viešame registre, teismas rėmėsi Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239, 27.1.1 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas neturi sklypo, o jį tik formuoja. Kadangi sklypo nėra, nėra ir sklypo naudotojų. Pastatų savininkas apie numatomus Detaliojo plano sprendinius buvo informuotas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurių pagrindu ginčijama Detaliojo plano dalis galėtų būti pripažinta neteisėta. Teismas konstatavo, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo patikslintas skundas ir šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti 4 000 Lt turtinės žalos teismas pažymėjo, kad 3 000 Lt pareiškėjas 2012 m. vasario 21 d. ir 2012 m. vasario 23 d. sumokėjo advokatui už ginčo dėl Žemės sklypo plano derinimo sprendimą ikiteismine tvarka ir skundo teismui parengimą (I t., b. l. 14-16), 500 Lt sumokėjo 2012 m. spalio 23 d. už atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 parengimą (I t., b. l. 17-18). Išlaidų detalizavimas sąskaitose patvirtina, jog pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala yra išlaidos, susijusios su administracinės bylos Nr. I-503-609/2012 nagrinėjimu. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, tačiau argumentuoja, jog išlaidos jam nebuvo atlygintos, todėl tapo jo nuostoliu ir įgavo ne procesinę, o materialinę reikšmę. Pareiškėjo argumentas teismo pripažintas nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs turėtų išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. Nr. I-503-609/2012, taip pat nėra duomenų, kad tokia galimybe pasinaudoti jam buvo neįmanoma ar pernelyg sudėtinga. To nenurodo ir pats pareiškėjas. Taigi remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1473/2012 ir kt.) teismas šių pareiškėjo išlaidų nevertintino kaip žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

Iš pareiškėjo pridedamų sąskaitų už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašų matyti, jog pareiškėjas 500 Lt sumokėjo 2013 m. sausio 8 d. už pretenzijos dėl Detaliojo plano parengimą (I t., b. l. 19-20). Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, susijusios su pretenzijos parengimu, negali būti priskirtos administracinės bylos bylinėjimosi išlaidoms (I t., b. l. 19–20, 62–63). Todėl teismas laikė, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma  nelaikytina jo patirtais nuostoliais (turtine žala).

Dėl pareiškėjo nurodytos 10 000 Lt neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai ši žala pasireiškė ir nediferencijavo prašomo priteisti neturinės žalos dydžio pagal patirtos žalos pobūdį, o dėstė tik bendro pobūdžio teiginius. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai sukėlė jam tam tikrus nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė prašomos priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos padarymo fakto.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, jog nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtos. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįsti, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

IV.

Pareiškėjas UAB „Prima Sensus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde dėsto tokius pagrindinius argumentus:

1. Tiek atsakovas, tiek teismas, pagrįsdami išvadas dėl pastatų nebuvimo, vadovavosi antstolio 2013 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir nevertino Nekilnojamojo turto registro duomenų, jog minėti pastatai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat neįvertinti Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad visa teritorija yra aptverta tvora, joje yra kiemo aikštelės ir šie statiniai įregistruoti kaip pagrindinio daikto priklausiniai, todėl žemės sklypas turėjo būti formuojamas visai aptvertai teritorijai.

2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kurią pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, t. y. kad planavimo tikslas – sklypo ribų pagal inventorinę bylą nustatymas ir kad sklypas formuojamas ne pavieniams statiniams suskaldant teritoriją mažais sklypeliais po kiekvienu statiniu atskirai, o statinių grupei ir visam inventorinėje byloje fiksuotam sklypo plotui pagal jo inventorines ribas, kuris aptvertas įregistruotu statiniu – tvora. Formuojami sklypai turi apimti visą savininko turimą nekilnojamąjį turtą (pastatus, tvoras, kiemo aikšteles) bei formuojami sklypai tokio dydžio, kuris būtinas esminiams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo ribų schemoje pažymimos siūlomos preliminarios žemės sklypų ribos, jos yra rekomenduojamos, bet ne imperatyvios. Pagal Aprašo 20.2 punkto nuostatas plano rengėjas, rengdamas žemės sklypo planą, gali vietovėje patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas. Nagrinėjamu atveju preliminarios žemės sklypo schemos ribos buvo neracionalios, nustatytos netinkamai, nes prieštaravo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenims, Nekilnojamojo turto registro duomenims ir planavimo tikslui – suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių grupės.

3. Tuo metu, kai pareiškėjui buvo leista rengti Žemės sklypo planą, Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas nebuvo pradėtas, t. y. nebuvo pradėtas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procesas, todėl jų eksploatavimui turėjo būti suformuotas Žemės sklypas, o tik vėliau sprendžiama dėl pareiškėjo statinių ir Žemės sklypo nuosavybės teisių apribojimo, esant viešajam interesui.

4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes ignoravo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 30 d. rašte bei NŽT 2012 m. sausio 23 d. rašte išdėstytą poziciją dėl Žemės sklypo plano ir jo nederinimo.

5. Vilkindamas derinimo procedūrą, atsakovas pažeidžia gero administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus bei pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir daro pareiškėjui didelę žalą.

6. Jau prasidėjus ginčui dėl atsisakymo derinti Žemės sklypo planą, atsakovas pradėjo rengti Detalųjį planą, į kurį pateko ir dalis teritorijos, kuri buvo suplanuota Žemės sklypo planu. Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu patvirtintas Detalusis planas, o juo suplanuota ir pareiškėjo valdomo ir planuojamo Žemės sklypo dalis (sklypas Nr. 12), kurioje yra jam nuosavybės teise priklausančių ir viešame registre įregistruotų pastatų ir statinių. Atsakovas turėjo sustabdyti ginčo teritorijos dalies planavimą, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostata, iki teismas galutiniame procesiniame sprendime pasisakys dėl pareiškėjo keliamo ginčo pagrįstumo. Teismas šiuo aspektu bylos nenagrinėjo ir nevertino.

7. Visi pastatai ir statiniai ginčo teritorijoje priklauso pareiškėjui, bet dalis jų yra išnuomota ir šis faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises. Išnuomojant statinį, kartu suteikiamas naudotis ir tam statiniui ar jo daliai priklausantis žemės sklypas ar jo dalis tomis pačiomis sąlygomis, todėl nuomininkai, sudarę nuomos sutartis dėl pareiškėjui priklausančių statinių nuomos, kurios yra registruotos Nekilnojamojo turto registre, yra ir žemės sklypo naudotojai, todėl atsakovas privalėjo jiems pranešti apie žemės naudojimo režimo keitimą. Teismas sprendime perrašė atsakovo argumentą, kad nesant suformuoto sklypo, nėra ir sklypo naudotojų. Tuomet kyla klausimas, kokiu pagrindu atsakovas skaičiuoja pareiškėjui žemės mokestį.

8. Neturtinės žalos dydžio pagrįsti neįmanoma, nes nustatant jos dydį dominuoja subjektyvus vertinimo faktorius, todėl ją turi nustatyti teismas. Dėl turtinės žalos pažymi, kad ji nagrinėjamu atveju pasireiškė kaip piniginių lėšų netekimas, kadangi jis buvo priverstas sumokėti už teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju šias išlaidas pareiškėjas priskyrė ne bylinėjimosi išlaidoms, o nuostoliams, nes manė, kad atsakovas kitaip įvykdys teismo sprendimą ir suderins planą.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo alternatyvą – planuoti sklypą statiniui arba numatyti jo paėmimą visuomenės poreikiams. Atsakovas pasirinko antrąjį veikimo variantą. Nelogiška ir neracionalu būtų leisti formuoti žemės sklypą ir tuo pačiu metu numatyti jo paėmimą visuomenės poreikiams. Šiuo atveju pareiškėjui buvo numatyta už turtą teisingai atlyginti pagal individualų vertinimą.

2. Dėl tvoros, kaip pagrindo formuoti sklypą, pažymi, kad tvorai, kaip statiniui, žemės sklypai nėra formuojami, ji gali būti vienu iš sklypo faktinio naudojimo įrodymų. Pareiškėjas neįrodė tvoros faktinio ir teisinio egzistavimo ginčui aktualioje vietoje. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra išlikę tik kai kurie tvoros stulpai. Inventoriniame plane tvora palei Danės upę pažymėta tik epizodiškai, o ne aplink visą pareiškėjo teritoriją, kaip teigia pareiškėjas.

3. Dėl žemės mokesčio, kaip faktinio pareiškėjo teritorijos naudojimo įrodymo, pažymi, kad pareiškėjas nemoka žemės mokesčio, todėl atsakovas kreipėsi į teismą dėl jo priteisimo, 2015 m. balandžio 3 d. reikalavimas civilinėje byloje buvo patikslintas, prašant mokesčio ne už visą Žemės sklypą.

4. Pareiškėjas neprašo panaikinti Detaliojo plano sprendinių, kuriuose numatytas jo turto paėmimas visuomenės poreikiams, tačiau nepagrįstai teigia, kad paėmimas visuomenės poreikiams nėra numatytas. Detaliojo plano tvirtinimo metu ir dabar pareiškėjas neturi daiktinės teisės į Žemės sklypą, todėl reikėjo apibrėžti bendram naudojimui reikalingo turto išpirkimą būtent detaliajame plane. Jei po Detaliojo plano patvirtinimo būtų suformuotas ir išnuomotas (parduotas) sklypas pareiškėjui, tai reikštų nesibaigiantį procesą, nes reikėtų vėl rengti teritorijų planavimo dokumentą, nes Detaliajame plane nebūtų numatytas sklypo dalies atskyrimas ir paėmimas visuomenės poreikiams. Pareiškėjas, sužinojęs apie Detalųjį planą, lygiagrečiai pradėjo plano, prilyginamo detaliajam, rengimą.

5. Detaliuoju planu, kaip ir pageidavo pareiškėjas, pareiškėjo teritorija nebuvo suplanuota. Toje teritorijoje nenustatyta jokių teritorijos tvarkymo reglamentų.

6. Dėl pastatų nuomininkų informavimo pabrėžia, jog, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, turėjo būti informuoti žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, kurie nustatomi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Be to, pareiškėjas, kaip statinių savininkas, buvo informuotas apie rengiamą Detalųjį planą, aktyviai dalyvavo planavime, pareiškėjo teritorija palikta neplanuota. Akcentuoja, jog pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą ar trečiųjų asmenų teises nagrinėjamoje byloje.

7. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos pažymi, kad iš 2012 m. gruodžio 7 d. sąskaitos nėra aišku, už kokią pretenziją sumokėjo pareiškėjas, nes Detalusis planas patvirtintas tik 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ išdėstyto sprendimo atsisakyti derinti pateiktą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. 12, teisėtumo, pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011 m. spalio 27 d. UAB „Prima Sensus“ pateiktą žemės sklypo  planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat atlyginti 4 000 Lt turtinę bei 10 000 Lt neturtinę žalą pagrįstumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekia, kad prie šių statinių būtų suformuotas žemės sklypas, t. y. patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tam, kad jis galėtų šį žemės sklypą išsinuomoti ar išsipirkti.

Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 pareiškėjui leista pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (4.39)-R2-3783 Administracija parengto Žemės sklypo plano nederino. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 panaikino šį Administracijos sprendimą ir įpareigojo ją per 10 darbo dienų suderinti 2011 m. spalio 27 d. UAB „Studija 33“ pateiktą Žemės sklypo planą arba per tokį patį laiką plano rengėjui raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas. Administracija nagrinėjamoje byloje skundžiamame 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 (I t., b. l. 47-48) pasiūlė pareiškėjui pateikti prašymą suderinti Žemės sklypo planą, atitinkantį Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-487 priede nurodytą preliminarią žemės sklypo ribų schemą; nurodė, kad pastatų, kurių indeksai Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), natūroje nėra, todėl jų eksploatavimui žemės sklypas neformuojamas, o formuojama žemės sklypo riba pagal Danės upę nustatoma atsižvelgiant į planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. AD1-487; pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-206 yra patvirtinta teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcija, parengti detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo suformavimo prie statinių, statinių, jų liekanų išpirkimo, kuriuos Žemės sklypo plano rengėjui siūloma suderinti su rengiamo detaliojo plano sprendiniais (I t., b. l. 21-22).

Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas (I t., b.  l. 164-179).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausia tikslinga įvertinti pareiškėjo skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ teisėtumą, išanalizuojant, ar buvo pagrindas atsakovui atsisakyti derinti pareiškėjo pateiktą Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Atsakovas skundžiamame sprendime rėmėsi tuo, kad pareiškėjo pateiktas Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, neatitinka Bendrojo ir Specialiojo plano sprendinių. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra išvardinti miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, be kita ko, esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai (Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p.). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Byloje nustatyta, kad, pagal Bendrojo plano grafinį sprendinį, Danės upės krantinė yra pažymėta B žalia spalva (teritorija, skirta bendram viešam naudojimui). Specialiojo plano sprendiniuose taip pat nurodyta, jog Danės upės pakrantėse detaliaisiais planais leistina numatyti ne mažesnę kaip 50 m bendro naudojimo juostą, kurioje įrengiami dviračių, pėsčiųjų takai, želdinių juostos, viešosios erdvės ir promenadinės alėjos su rekreacine, pramogų ir meno objektų gausa, o pastatų statyba šioje zonoje draudžiama (2.2.1 punktas). Taigi tiek Bendrajame, tiek Specialiajame plane įtvirtinta, jog prie Danės upės numatoma teritorija viešam bendram naudojimui. Kadangi pareiškėjo pateiktas derinti Žemės sklypo planas apėmė ir minėtą Danės upės pakrantę, atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir konstatavo, jog teikiamas Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, turi atitikti aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog pareiškėjas siekė suformuoti Žemės sklypą teritorijoje, kurios dalis pagal Bendrąjį ir Specialųjį planą numatyta viešam bendram naudojimui, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad tai yra kliūtis suderinti pateiktą Žemės sklypo planą.

Nors pareiškėjas ginčijamoje Žemės sklypo teritorijos dalyje, kuri ribojasi su Danės upe, turi statinius, priklausančius jam nuosavybės teise, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog minėti statiniai yra sunykę ir netinkami naudoti pagal paskirtį. Prie skundžiamo Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašto pateiktas 2013 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/13F-02 (I t., b. l. 23-27), iš kurio matyti, kad statinių, kurių indeksai inventorinėje knygoje yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra. Šalia jų buvimo vietos yra išlikusios gelžbetonio plokščių ir medinių lentų aikštelės. Aplink šias aikšteles padarytas gelžbetonio apvadas. Šie statiniai yra pastatyti neaptvertoje teritorijoje pagal Danės upės krantą. Statinio, kurio indeksas inventorinėje knygoje yra (duomenys neskelbtini), jokių esamų požymių nematyti. Statinio, esančio tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal Danės upės krantą, nematyti. Į bylą taip pat pateikta topografinė nuotrauka, parengta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2011 m. (II t., b. l. 147), patvirtinanti statinių nebuvimo faktą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi antstolio 2013 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir nevertino Nekilnojamojo turto registro duomenų, jog minėti statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat mano, jog nepagrįstai neįvertinti Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad visa ginčo teritorija yra aptverta tvora.

ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tuo tarpu bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo ir jų reikšmės ginčui išspręsti teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai pagrindė išvadą, kad pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) natūroje nėra, todėl vien tai, kad jie yra nurodyti Nekilnojamojo turto registre, negali būti pagrindu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Akivaizdu, kad statiniai, kurie yra iš esmės neišlikę, negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl jų naudojimui pagal paskirtį žemės sklypas nėra reikalingas. Todėl atsakovas, nustatęs, jog dalis pareiškėjo Žemės sklype esančių statinių (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) negali būti naudojami pagal paskirtį, skundžiamame 2013 m. sausio 17 d. rašte padarė pagrįstą išvadą, jog šiems statiniams eksploatuoti žemės sklypas neformuotinas. Minėtos išvados nekeičia ir aplinkybė, ar ginčo teritorija buvo aptverta tvora, nes tvoros egzistavimas savaime nelemia nei poreikio formuoti žemės sklypą, nei konkrečių tokio formuojamo žemės sklypo ribų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas atsakovui atsisakyti derinti pareiškėjo pateiktą Žemės sklypo planą. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog planavimo tikslas buvo tik Žemės sklypo ribų pagal inventorinę bylą nustatymas, šis teiginys neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Pagal Aprašo 24 punktą žemės sklypo plano lentelėje nurodomi: 1) projektuojamos teritorijos žemės sklypų savininkai ar valstybinės ir savivaldybių žemės naudotojai, žemės sklypų plotai ir pagal žemės sklypo planą suformuotų naujų žemės sklypų savininkai ar valstybinės ir savivaldybių žemės naudotojai ir šių sklypų plotai; 2) suformuotų naujų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis. Todėl akivaizdu, jog žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nustatomos ne tik žemės sklypo ribos, ir toks dokumentas turi atitikti aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentus. Atitinkamai pareiškėjo argumentai, kad planuojant žemės sklypą buvo siekiama tik nustatyti sklypo ribas, todėl toks Žemės sklypo planas negali prieštarauti Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teismui pateiktu skundu taip pat siekė nuginčyti tam tikrus Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD 1-2329 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas iš esmės nesutiko su ta Detaliojo plano dalimi, kuria suplanuotas sklypas Nr. 12 ir numatyta, kad statiniai ir jų liekanos, kuriems eksploatuoti tvirtinamu Detaliuoju planu neformuojami žemės sklypai, išperkami visuomenės poreikiams (I t., b. l. 164). Pareiškėjo vertinimu, statinių eksploatavimui pirmiausia turėjo būti suformuotas žemės sklypas, o tik vėliau sprendžiama dėl pareiškėjo statinių ir žemės sklypo nuosavybės teisių apribojimo.

Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga: <...>. Žemės įstatyme taip pat nustatyta tvarka, kaip yra atlyginama už ant žemės sklypo esančius statinius.

Iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, jog žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos, kai tai yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose – specialiuosiuose ar detaliuosiuose planuose. Todėl pareiškėjo argumentas, kad pirmiau turėjo būti sprendžiama dėl jam priklausančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams, o po to tvirtinamas ginčo teritorijos Detalusis planas, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmiau turi būti atliekamas atitinkamos teritorijos planavimas ir, tik nustačius poreikį dėl tam tikro nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams specialiajame ar detaliajame plane, pradedama to turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Kita vertus, minėta išvada nereiškia, jog norint nutraukti valstybinės žemės naudojimo sutartį prieš terminą ir paimti ant tos žemės stovinčius statinius visuomenės poreikiams, prieš tai būtina suformuoti žemės sklypą būtent statinių savininkui ir tik tada inicijuoti to sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Toks įstatymo normų aiškinimas neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, nes nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje Žemės sklypas, ant kurio yra pareiškėjui priklausantys statiniai, jam nuosavybės teise nepriklauso, pareiškėjas turi tik teisę išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą, kuris užstatytas jam priklausančiais statiniais. Tačiau minėta pareiškėjo teisė iš dalies yra nusveriama viešo intereso, išreikšto ginčo teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (Bendrajame ir Specialiajame planuose), kuriuose numatyta, jog Danės upės pakrantės ruožas turėtų būti skirtas viešam bendram naudojimui, be kita ko, įrengiant minėtoje teritorijoje dviračių takus. Todėl pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas Detaliojo plano dalies, kuria suplanuotas sklypas Nr. 12, neteisėtumas, atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad Administracija priėmė neteisėtus sprendimus. Tačiau byloje atmetus pareiškėjo argumentus ir konstatavus, kad skundžiamas 2013 m. sausio 17 d. raštas Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ ir ginčijamos Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. AD 1-2329 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ dalys yra teisėti, kad Administracija laikėsi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nenustatyta Administracijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos, konstatuoja, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir pagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nesant deliktinės atsakomybės sąlygų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.