Civilinė byla Nr. e2A-387-854/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22790-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. J. B. dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. J. B. 1) 1 305,57 Eur negrąžintą kreditą; 2) 100,99 mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 19 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.); 4) 144,29 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 503,71 Eur administravimo mokestį; 6) 6,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 22 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.); 7) 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 8) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo 2018 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 870,40 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 19 procentų), 255,46 Eur tarpininkavimo mokestį ir 745,62 Eur administravimo mokestį iki 2022 m. gegužės 21 d.
3. Atsakovas Sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. liepos 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
4. Atsakovas per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl liko skolingas ieškovei 1305,57 Eur vartojimo kreditą, 100,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) (Sutarties 1.8., 2.1., 5.2., 5.4. punktai), 503,71 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (Sutarties 1.8., 1.30., 5.4., 5.14. punktai), bei 144,29 Eur tarpininkavimo mokestį (Sutarties 1.13., 1.28., 5.2., 5.3., 5.10.).
5. Ieškovė pažymėjo, kad ji taip pat turi teisę į negautų pajamų priteisimą (nuostolius) ir prašė priteisti 1 305,57 Eur nuostolius, skaičiuojamus nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.). Nurodė, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias vartojimo kredito sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.
6. Ieškovė nurodė, kad sutartyje nustatytas palūkanų dydis (19 procentų) neviršijo tuo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (19 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti 6,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 22 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) bei 19,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Atsakovas M. J. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 305,57 Eur negrąžintą kreditą, 100,99 Eur mokėjimo palūkanas, 144,29 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 550,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 184,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 870,40 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 19 procentų), 255,46 Eur tarpininkavimo mokestį ir 745,62 Eur administravimo mokestį iki 2022 m. gegužės 21 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. liepos 22 d. pranešimu 2020 m. liepos 28 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 305,57 Eur negrąžintą kreditą, taip pat 100,99 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), paskaičiuotas taikant 19 procentų palūkanų normą.
11. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), teismas sprendė, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 19 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas pažymėjo, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Papildomai pastebėjo, kad ieškovė ieškinyje neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 19 procentus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.). Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1753-562/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1577-657/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 144,29 Eur tarpininkavimo mokestį tenkino.
13. Pasisakydamas dėl sutarties administravimo mokesčio, teismas nurodė, kad administravimo mokesčio dydžio Specialiosiose sąlygose nėra, o Bendrųjų sąlygų kredito sutarčių sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Be to, iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarčių sąlygų 5.4 punkto teismas nustatė, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismas sprendė, kad tai reiškia, jog administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl darė išvadą, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Teismas pažymėjo, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl ieškovės reikalavimą dėl 503,71 Eur administravimo mokesčio priteisimo atmetė.
14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašė kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 126,59 Eur (1 305,57 Eur + 100,99 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 19 procentų kompensacines palūkanas prašė priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovė sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2022 m. gegužės 21 d.) bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, negalint nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 126,59 Eur sumą, šį reikalavimą teismas atmetė.
15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 550,85 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 75 procentai reikalavimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 184,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių dalyse dėl: 1) 19 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) ir priteisti ieškovei iš atsakovo šias negautas pajamas; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 246 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas; priteisti ieškovei iš atsakovės 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Tiek, kiek ieškovės nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, ji turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta kredito gavėjo mokama visa palūkanų suma – 870,40 Eur.
1.2. Ieškovės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, kas aiškiai atsispindi teismui pateiktuose Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gegužės 21 d., todėl ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 21 d.
1.3. Ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjos patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad yra aišku iki kada suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020).
1.4. Nustačius, kad ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteisiant ieškovei visas jos patirtas 246 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
2. Reaguodama į apeliacinės instancijos teismo siūlymą pateikti papildomus paaiškinimus, ieškovė nurodė:
2.1. Vartojimo kredito sutarties grafike buvo numatyta, kad pirmąją įmoką atsakovas sumoka 2018 m. birželio 21 d., paskutinę – 2022 m. gegužės 21 d.
3. Atsakovas M. J. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
6. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.
7. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo M. J. B. 2018 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 870,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 19 procentų), ir 255,46 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. gegužės 21 d. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. liepos 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį nuo 2020 m. liepos 28 d. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
8. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 1 305,57 Eur negrąžintą kreditą, 100,99 mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 19 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.), 144,29 Eur tarpininkavimo mokestį, 503,71 Eur administravimo mokestį, 6,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 22 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 246 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 305,57 Eur negrąžintą kreditą, 100,99 Eur mokėjimo palūkanas, 144,29 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 550,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 184,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 19 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.), priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
11. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 19 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas, o pagal kasacinio teismo praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismas negautų pajamų (nuostolių) dydį nevertino kaip pagrįstą ir tikėtiną, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Be to teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 19 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 305,57 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.).
12. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
13. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
14. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. liepos 28 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
15. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (19 procentų), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2022 m. gegužės 21 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).
21. Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 19 procentų), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 305,57 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
22. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
23. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 28 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 100,99 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Pažymėtina, kad nors visų įmokų grąžinimo laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2022 m. gegužės 21 d.) atsakovo mokėtinų palūkanų suma sudarė 870,40 Eur, tačiau iki 2020 m. kovo 21 d. atsakovas buvo sumokėjęs 561,37 Eur palūkanas (ieškovė jų neprašė priteisti), todėl negrąžinta palūkanų suma už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2022 m. gegužės 21 d. sudaro 309,03 Eur (870,40 Eur – 561,37 Eur). Kadangi atsakovas Sutartimi nuo 2020 m. kovo 21 d. (kada atsakovas pradėjo nebegrąžinti kredito) iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 309,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 28 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) sudarytų 208,04 Eur (309,03 Eur – 100,99 Eur). Kaip jau minėta nutarties 41 punkte, Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 208,04 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
24. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. liepos 28 d. – 1 145,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 21 d. – 1 103,62 Eur; 2020 m. rugsėjo 21 d. – 1 061,29 Eur; 2020 m. spalio 21 d. – 1 018,29 Eur; 2020 m. lapkričio 21 d. – 974,61 Eur; 2020 m. gruodžio 21 d. – 930,24 Eur; 2021 m. sausio 21 d. – 885,17 Eur; 2021 m. vasario 21 d. – 839,38 Eur; 2021 m. kovo 21 d. – 792,87 Eur; 2021 m. balandžio 21 d. – 745,62 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. – 697,63 Eur; 2021 m. birželio 21 d. – 648,88 Eur; 2021 m. liepos 21 d. – 599,35 Eur; 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 549,04 Eur; 2021 m. rugsėjo 21 d. – 497,93 Eur; 2021 m. spalio 21 d. – 446,01 Eur; 2021 m. lapkričio 21 d. – 393,27 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 339,70 Eur; 2022 m. sausio 21 d. – 285,28 Eur; 2022 m. vasario 21 d. – 230 Eur; 2022 m. kovo 21 d. – 173,84 Eur, 2022 m. balandžio 21 d. – 116,79 Eur; 2022 m. gegužės 21 d. – 58,84 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. gegužės 21 d.), negali viršyti 208,04 Eur sumos.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.), kurių suma – 61,38 Eur, taip pat 19 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 45 punkte.
Dėl bylos baigties
26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 612,23 Eur (1 550,85 Eur + 61,38 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 246 Eur bylinėjimosi išlaidas (46 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą).
28. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 2 061,28 Eur įsiskolinimą, už kurį sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį, t. y. žyminis mokestis buvo sumokėtas tik už tuos reikalavimus, kurie išreikšti absoliučia skaičių suma. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 550,85 Eur sumą. Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 75 procentai), teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 184,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniu skundu skundė teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčą nagrinėjant apeliacine tvarka, priteista suma padidinta 61,38 Eur negautų pajamų suma, laikytina, kad pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti 78 procentai reikalavimų. Taigi keistina pirmosios instancijos teismo spendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis padidintinas iki 191,88 Eur (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
29. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą (reikalavimas netenkintas toje dalyje, kur negautas pajamas ieškovė kas mėnesį prašė skaičiuoti nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos (1 305,57 Eur), ir kuris neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
30. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 200 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
31. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo dydžio (negautų pajamų), sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 305,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.), pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes yra artimas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių, todėl ieškinio suma skaičiuotina atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris numato, kad ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų ar davinių už trejus metus sumą (pvz. žr., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-445-340/2021).
32. Nagrinėjamu atveju reikalavimo apimtis nėra tiksliai apibrėžta, todėl laikytina, kad reikalavimo priteisti nuostolius, išreikštus palūkanų forma, preliminari suma yra 744,17 Eur (1 305,57 Eur × 19 procentų × 3). Už šio dydžio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 17 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas 17 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis). Permokėta žyminio mokesčio dalis (58 Eur) grąžintina ieškovei, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
35. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.10. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo M. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei ,,NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 1 305,57 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkių eurų 57 ct) negrąžintą kreditą, 100,99 Eur (vieno šimto eurų 99 ct) mokėjimo palūkanas, 144,29 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 29 ct) tarpininkavimo mokestį, 61,38 Eur (šešiasdešimt vieno euro 38 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.), 19 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. liepos 28 d. – 1 145,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 21 d. – 1 103,62 Eur; 2020 m. rugsėjo 21 d. – 1 061,29 Eur; 2020 m. spalio 21 d. – 1 018,29 Eur; 2020 m. lapkričio 21 d. – 974,61 Eur; 2020 m. gruodžio 21 d. – 930,24 Eur; 2021 m. sausio 21 d. – 885,17 Eur; 2021 m. vasario 21 d. – 839,38 Eur; 2021 m. kovo 21 d. – 792,87 Eur; 2021 m. balandžio 21 d. – 745,62 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. – 697,63 Eur; 2021 m. birželio 21 d. – 648,88 Eur; 2021 m. liepos 21 d. – 599,35 Eur; 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 549,04 Eur; 2021 m. rugsėjo 21 d. – 497,93 Eur; 2021 m. spalio 21 d. – 446,01 Eur; 2021 m. lapkričio 21 d. – 393,27 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 339,70 Eur; 2022 m. sausio 21 d. – 285,28 Eur; 2022 m. vasario 21 d. – 230 Eur; 2022 m. kovo 21 d. – 173,84 Eur, 2022 m. balandžio 21 d. – 116,79 Eur; 2022 m. gegužės 21 d. – 58,84 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 612,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 191,88 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 88 ct) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti iš atsakovo M. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei ,,NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 217 (dviejų šimtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei ,,NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 58 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1095, „Swedbank“, AB, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko