Civilinė byla Nr. 2S-304-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13306-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.7; 3.3.4.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-17500-329/2012.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas, tenkindamas V. D. prašymą civilinėje byloje Nr. S2-17500-329/2012, 2012 m. spalio 10 d. nutartimi išdavė leidimą pareiškėjos V. D. nepilnametės dukters G. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą pagal turto apyrašą, atsiradusį po M. D. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja 2016 m. vasario 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymui atnaujinti procesą; atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. S2-17500-329/2012, priimti naują nutartį - leisti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti po M. D. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą nepilnametės G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu; panaikinti 2013 m. vasario 22 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro liudijimą (notarinio registro Nr. 1455).
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė V. D. prašymą dėl termino atnaujinimo, atsisakė priimti V. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-17500-329/2012.
4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties, 2016 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos V. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. S2-17500-329/2012 priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. D. prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymui atnaujinti procesą.
6. Teismas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pareiškėjai atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiškėjai nepateikus duomenų, jog jos būsena buvo tokia sunki ir nepertraukiamo pobūdžio, kad pareiškėja nebūtų turėjusi realios galimybės ginti savo galimai pažeistas teises.
7. Teismas nustatė, kad dar 2012 m. gruodžio mėn. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo - dėl palikimo priėmimo sandorio nepilnamečio vaiko vardu pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje 2-21250-713/2012, tačiau pareiškimas atsisakytas priimti, nurodant, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas nepriskirtas šios kategorijos byloms. Teismas paradė išvadą, kad vienašaliai sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, pareiškus teisme ieškinį, atitinkantį ne CPK 442 str., o CPK 111 str. – 114 str., 135 str. reikalavimus, jį apmokėjus valstybei žyminiu mokesčiu, įtraukus į bylą visus asmenis suinteresuotus bylos baigtimi, pridėjus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikė praėjus trims metams nuo turto apyrašo sudarymo. Teismo nuomone, toks pareiškėjos delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, o pareiškėjos veiksmai, įvertinus bylos aplinkybes, negali būti vertinami kaip savalaikiai bei atitinkantys atidumo ir rūpestingumo kriterijus. Pareiškėja neveikė pakankamai operatyviai, apdairiai ir rūpestingai. Teismas konstatavo, kad terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos subjektyvių veiksmų, t. y. nepakankamo rūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja V. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymui atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėja gina savo interesus, nors ji gina savo nepilnametės dukters G. D. interesus. Teigiama, kad realias neigiamas pasekmes palikimo priėmimas sukelia ne pareiškėjai, o jos nepilnametei dukrai. Vaiko teisių aspektas byloje iš esmės net nepaliestas, o analizuotas tik pareiškėjos elgesys, kuris net ir būdamas netinkamu negali būti laikomas pagrindu sukelti neigiamas pasekmes jos dukrai.
2. Pareiškėja nurodė aplinkybes, dėl kurių praleido terminą – tapus našle, jai perėjo vyro skolos, apie kurias iki tol nežinojo, jos finansinė padėtis tapo kritine. Pareiškėja atsidūrusi finansiškai prastoje situacijoje, negalėjo sau leisti profesionalios teisinės pagalbos. Kad priimant palikimą buvo pažeisti jos dukters interesai ir, kad galima dėl to kreiptis į teismą pakartotinai, jai tapo žinoma tik apie 2016 m. sausį, tvirtinant mokumo atkūrimo planą.
3. Teismas, manydamas, kad pareiškėjos siekiamas teisines pasekmes galima sukelti tik kitaip formuluojant reikalavimus, turėjo pasiūlyti tikslinti reikalavimus, o ne apskritai atsisakyti atnaujinti terminą. Teismas procesinio termino atnaujinimo klausimą sprendė formaliai, neanalizuodamas bylos esmės, įtakos vaiko teisėms.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, teismui nenustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl procesinio termino atnaujinimo

12. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių, skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).
14. Termino atnaujinimas yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.
15. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pareiškėja į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2016 m. vasario 8 d. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jos teigimu, paaiškėjo 2012 m. lapkričio 26 d. sudarius paveldėto turto apyrašą. Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja nurodė priežastis, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti – pareiškėja dėl vyro mirties ir žinios apie didžiules skolas atitinkamu laikotarpiu jautėsi emociškai sužlugdyta ir negalvojo apie galimybę atnaujinti procesą; jos atžvilgiu buvo pradėtas išieškojimas ir jai trūko pinigų net būtiniausios išlaidoms, dėl ko nesikreipė pagalbos į teisininkus; pareiškėja dokumentus ruošė pati ir nesikonsultavo su teisininkais.  
16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjos nutarties 15 punkte nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, dėl kurių pareiškėja į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praėjus trejų metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos subjektyvių veiksmų, t. y. nepakankamo rūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2014 metais, byloje pareiškėją atstovavo advokato padėjėja, kuri taip pat atstovavo pareiškėją ir teismo posėdyje dėl proceso atnaujinimo. Taigi, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja visus dokumentus ruošia pati ir su teisininkais nesikonsultuoja.

Dėl teisinių pasekmių netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja siekia, kad būtų pripažintas negaliojančiu pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros G. D. vardu, nes po turto apyrašo sudarymo paaiškėjo, jog nepilnametės tėvui priklausanti ir dukros paveldima turto dalis yra gerokai mažesnė už skolinius reikalavimus bei skolines pareigas. Šiomis aplinkybėmis pareiškėja motyvuoja, kad tuo yra pažeidžiami nepilnametės dukros interesai.
18. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Šuo atveju galioja imperatyvioji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi, įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui. Įpėdiniui, siekiančiam paveldėti, tačiau kartu apsisaugoti nuo to, kad jam netektų atsakyti už palikėjo prievoles savo turtu, įstatyme nustatytas specialus palikimo priėmimo būdas, kuriuo pasinaudodamas, įpėdinis atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis).
19. Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 straipsniai ir kt.). Pažymėtina, kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.91 straipsnis), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties. Minėta, kad, priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi tiek jam žinomą, tiek nežinomą palikėjo turtą, skolas, kitus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-66/2012).
20. Nagrinėjamuoju atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytam nurodymui, kad pareiškėja siekdama, jog būtų pripažintas negaliojančiu pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros G. D. vardu, savo nepilnametės dukros teises turėtų ginti reikšdama ieškinį dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros G. D. vardu pripažinimo negaliojančiu. Esant nurodytam pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. S2-17500-329/2012 dėl teismo leidimo išdavimo, nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
21. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas procesinio termino atnaujinimo klausimą sprendė formaliai, neanalizuodamas bylos esmės, įtakos vaiko teisėms. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nagrinėjamoje situacijoje yra galimas tik pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros G. D. vardu ginčijimas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartais klausimais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Algimantas Kukalis