Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-1072/2018

                                          Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00357-2017-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 20 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. V. L.,

admintracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotai atstovei advokatei V. K.,

nukentėjusiajam R. Č.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK – (toliau – Institucijos) atstovams M. V., Vladui Butkui, veikiantiems pagal įgaliojimus,

ekspertui L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. L. skundą dėl 2017 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 88ANP-130368035-17 ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-130368667-17 (toliau – Nutarimas).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-130368667-17 R. V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskirta 75 Eur bauda dėl to, kad 2017 m. lapkričio 11 d., 10 val. 43 min., (duomenys neskelbtini) , ties 4-uoju numeriu pažymėtu namu, R. V. L., vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę iš priešpriešinės eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, užkirto kelią iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Č., ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. L., nesutikdamas su Institucijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-7), kuriuo prašo pripažinti 2017 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio vietos schemą, kurią sudarė pareigūnas S. K., neatitinkančią 2017 m. lapkričio 11 d. autoįvykio tarp automobilio Audi A4, valstybinis numeris KVC 556, ir automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių bei neatspindinčią autoįvykio mechanizmo; pripažinti 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolą Nr. 88ANP-130368035-17 neteisėtu; panaikinti 2017-11-21 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato nutarimą Nr. 88ANN-130368667-17; administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde R. V. L. nurodo, kad jis su 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-130368667-17 nesutinka, nes dėl autoįvykio nėra kaltas, Kelių eismo taisyklių 101,106,107 punktų nepažeidė. Autoįvykis įvyko dėl R. Č. Kelių eismo taisyklių pažeidimo – jis viršijo leistiną ir saugų greitį minėtame kelio ruože bei nesilaikė saugaus atstumo tarp važiuojančių transporto priemonių, ko pasekoje nestabdė ir atsitrenkė į R. V. L. vairuojamą automobilį. Be to, R. V. L. duomenimis, R. Č. atliko pašalinius veiksmus, kurie trukdė vairuotojui saugiai valdyti transporto priemonę. R. V. L. skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus Vyriausias patrulis, 2017 m. lapkričio 11 d. atvykęs į autoįvykio vietą, neteisingai sudarė eismo įvykio vietos schemą. Minėtoje schemoje nurodyta, jog vairuotojas R. V. L. važiavo kaire kelio puse (prieš eismą) ir darė dešinį posūkį, o iš tikrųjų R. V. L. važiavo dešine kelio puse, darė posūkį iš dešinės kelio pusės į dešinę, rodydamas dešinės pusės posūkį. Be to, autoįvykio schemoje nėra pažymėtas automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stabdymo kelias. Autoįvykio schemoje nurodyta, jog kelio danga yra šlapia, todėl sudarytoje schemoje privalėjo būti išmatuotas automobilio Opel Vectra stabdymo kelias. Eismo įvykio vietos schemoje taip pat neteisingai nurodyta R. V. L. vairuojamo automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir R. Č. vairuojamo automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta, kuri paženklinta tik vienu rodmeniu – „2,40 metrų iš dešinės“, neaišku, nuo kurio taško schemoje buvo skaičiuotas atstumas. Tai, kad autoįvykis įvyko kitoje vietoje patvirtina automobilių išsidėstymas po autoįvykio, kuris yra užfiksuotas fotonuotraukose bei automobilių sužalojimai. Automobilių išdėstymas po smūgių, mechaniškai automobiliams pasislinkus vienas nuo kito autoįvykio pasekoje, patvirtina, kad šie automobiliai susidūrė ne eismo įvykio vietos schemoje nurodytoje vietoje. R. V. L. nurodo, kad automobiliai susidūrė ne ties kiosku „Kebabai“, o ties įvažiavimu į vidinį kiemą. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio vietos schemos dalyje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ nepagrįstai nurodyta, kad automobilio Opel Vectra eismo įvykio metu buvo apgadintas visas priekinis bamperis, variklio dangtis bei priekinis kairės pusės žibintas. Iš fotonuotraukų matyti, kad minėto automobilio buvo apgadinta tik priekinio bamperio kairės pusės dalis. Autoįvykio metu nebuvo sužalotas automobilio Opel Vectra variklio dangtis bei priekinis kairys žibintas. Administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nenurodyti įvykį matę liudytojai, nenurodytos visos nusižengimui fiksuoti naudotos techninės priemonės. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar automobilis Opel Vectra stabdė prie susidūrimą. 2017-11-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė tas pats pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą – S. K., taigi byla nebuvo objektyviai nagrinėta, nes pareigūnas turėjo išankstinę nuomonę. Iš faktinių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byla iš viso nebuvo nagrinėjama, pareigūnas S. K. pasikvietė R. V. L. ir pasirašytinai įteikė protokolą bei nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Protokolas surašytas 2017-11-21 17.00 val., jame nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2017-11-21 17.05 val. Nutarimas priimtas 2017-11-21 17.05 val., taigi žodinis bylos nagrinėjimas nevyko, S. K. neįvykdė pareigos supažindinti traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį su jo teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, reikšti nušalinimą pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, duoti paaiškinimus, teikti prašymus bei naudotis advokato pagalba. Tokiu būdu, administracinio nusižengimo tyrimas, pažeidžiant ANK 593 str 1 d., ANK 567 str., ANK 609 str., 615 str. 3 d., 617 str., sąlygoja viso administracinio nusižengimo tyrimo bei administracinio bylos nagrinėjimo neteisėtumą. Jokio administracinio nusižengimo 2017 m. lapkričio 11 d. R. V. L. neįvykdė, dėl autoįvykio R. V. L. nėra kaltas, Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, todėl administracinio nusižengimo protokolas jo atžvilgiu bei 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėti ir naikintini.

Institucijos atstovas Vladas Butkus prašė teismo skundo R. V. L. skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą, argumentuodamas, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta įvertinus visas objektyvias įvykio aplinkybes ir priimtas nutarimas yra pagrįstas, byloje ištirtų įrodymų, atliktos ekspertizės pagrindu matyti, kad nutarimas buvo teisingas, o R. V. L. išdėstyti motyvai yra jo pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, atsižvelgiant į tai, teismo prašoma

Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo R. V. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir parodė, kad jis nevažiavo kairia juosta, o vairavo kairiau tos pačios važiuojamosios juostos dalimi. Brūkšninė linija buvo ant kelio ir ją matė, jos tikrai nekirto, suko į dešinę, būdamas prie pat jos. Važiavo lėtai, 25 km/h greičiu, rodė dešinį posūkį, suko į kebabinę, norėjo pastatyti prie kebabinės automobilį ir eiti į servisą. „Buvau bepabaigęs manevrą, mano automobilis jau užsisukęs, ir sustojęs buvau, kad neužkabinčiau vartų, ir į mane rėžėsi <...> trenkėsi į stovintį automobilį <...> stovėjau skersai juostos <...> trenkėsi į dešinio šono užpakalinę dalį <...>“. R. V. L. parodė, kad teritorijoje, kurioje buvo atidaryti vartai, stovėjo automobilis su priekaba, išlindusia pro vartus, iš jo buvo kraunamas metalas. Atvykęs į autoįvykio vietą policijos pareigūnas jam sakė, kad jis (R. V. L.) galėjo važiuoti tiesiai, bet tiesiai įvažiuoti negalima, ten privati valda. Suko lėtai, vos riedėjo, „kad tarp tų vartų ir kebabinės, kur leidžiama pastatyti automobilį, aš tilpčiau“. Nukentėjęs važiavo apie 40-47 km/h. greičiu, jis turi įtarimų, kad nukentėjęs važiuodamas sukosi tabaką ir nespėjo sureaguoti. Priėjęs po įvykio prie nukentėjusiojo automobilio, matė tabaką jo automobilyje. Serviso darbuotojas Ričardas, kuris krovėsi metalą iš priekabos, nebuvo įvykio liudininkas, jis sakė, kad smūgio nematė, tik sakė, kad vartai tikrai yra kliūtis. Toje vietoje yra nuokalnė, po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris pasakė, kad per vėlai jį pamatė, nespėjo sustoti. Neatsimena, ar policijos pareigūnas S. K. klausė, ar yra įvykio liudytojų.

2017-11-21 paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK R. V. L. nurodė, kad važiavo važiavo (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Audi A4 (duomenys neskelbtini), suko į kebabinę. Buvo atidaryti serviso vartai – tai buvo kliūtis užsukti. Suko iš savo juostos, bet ne nuo kelkraščio, nes trukdė vartai. Iš galo atlėkė Opel Vectra (duomenys neskelbtini) ir trenkėsi į galinį ratą bei dešinį šoną, nuo smūgio jo automobilis Audi buvo „nuneštas“ arčiau kairės važiuojamosios dalies. Mano, kad yra nekaltas, nes rodė posūkį, o Opel Vectra vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 4).

Nukentėjęs R. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. autoįvykis įvyko taip, kaip nurodyta jo paaiškinime įvykio dieną. Kadangi automobilis Audi išvažiavo į priešingą eismo juostą, R. Č. galvojo, kad jis suks į kairę, kairėje yra įvažiavimas į kiemus, posūkio į dešinę jis nematė. Audi išvažiavo į priešingą eismo juostą, jam buvo laisva tiesioji, jis net negalvojo, kad sukti į dešinę. Tokį manevrą daro tik „fūra“. Gatvė buvo tuščia, nebuvo jokio automobilio gatvėje, kuris trukdytų manevrui į dešinę. Jis pats važiavo leistinu greičiu, ne daugiau nei 50 km/h, buvo šlapia, pamatęs, kad Audi užsuko, stabdė, negali pasakyti tikslaus atstumo iki Audi automobilio, kada pradėjo stabdyti. Galvojo, kad užpildys deklaracijas ir viskas, nes situacija jam buvo aiški, bet kai R. V. L. pasakė, kad jis (R. Č.) kaltas, kvietė policiją. Jautėsi šokiruotas, neatsimena, ar pareigūnas klausė dėl įvykio liudytojų.

R. Č. 2017-11-21 paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 3).

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. gavo iškvietimą, kad yra eismo įvykis ir nesutaria vairuotojai, diena buvo darganota. Nuvykus į vietą susidūrę automobiliai buvo nufotografuoti, atlikti matavimai, su abiem vairuotojais aptartos įvykio aplinkybės. L. teigė, kad rodė dešinį posūkį, nukentėjusysis sakė, kad galvojo, kad „Audi“ suks į kiemą, į kairę, tačiau staigiai L. pasuko į dešinę ir nukentėjęs nespėjo sustabdyti. R. V. L. nurodė, kad „Opel“ atsitrenkė į jo automobilio galą, tačiau smūgis buvo į dešinį automobilio šoną, ne visai galinę dalį, į ratą, kas reiškia, kad automobilis įvykio metu stovėjo įstrižai. Schemoje nurodyta rodyklė, tai „Audi“ važiavimo kryptis iš kairės pusės tai kitaip būti negalėjo. Vartai buvo atidaryti, jokios kliūties pasukti į dešinę nebuvo. Kaip suprato iš įvykio aplinkybių, R. V. L. norėjo užvažiuoti ant šaligatvio, nes jo draugė dirba kebabinėje, o ne į servisą. Įvykio liudytojų ieškojo šaukiant, ar kas matė įvykį. Buvo atėjęs serviso darbuotojas Ričardas, bet jis pastovėjo, pažiūrėjo, reikšmingų aplinkybių nenurodė. Protokolo iš karto nerašė, nes reikėjo įsigilinti į situaciją, važiavo į policijos komisariatą, vairuotojai rašė paaiškinimus, su abiem vairuotojais buvo nagrinėjamos įvykio aplinkybės, į situaciją įsigilino, buvo nuėjęs pas viršininką M. V. pasitarti. Susitarė su R. V. L., kada šis gali atvykti. Kai atvyko 2017-11-21 apie 16.00 val. su R. V. L. buvo ilgai aiškinamasi, protokolas buvo surašytas 17.00 val. Kadangi baigėsi darbo laikas, viršininkas M. V. žodžiu įgaliojo priimti ir nutarimą, nes buvo pasibaigęs darbo laikas ir M. V. negalėjo jo priimti. Bylos nagrinėjimas paskirtas 17.05 val. Įteiktas nutarimas ir R. L. išaiškintos jo teisės.

2018 m. kovo 5 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. viešajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nagrinėjant pareiškėjo R. V. L., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, skundą dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-1072/2018, kurioje jis nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 3 d., pateiktą R. V. L. įgaliotos atstovės pagal susitarimą – advokatės V. K. prašymą bei 2018 m. vasario 6 d. raštu pateiktą dokumentinę medžiagą dėl eismo įvykio, nutarė administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-1072/2018 paskirti kompleksinę eismo įvykio (autotechninę) ir transporto trasologinę ekspertizę. Tyrimą nutrata pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centrui.

Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018-05-30 pateikė Ekspertizės aktą Nr. 11-496(18)/Nr. 11-1016(18), kuriame pateikta išvada, kad skunde minimo eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis Opel Vectra važiavo dešine eismo juosta (duomenys neskelbtini). Ties pastatu, pažymėtu 4-uoju numeriu, dešinėje eismo juostoje, apie 3.0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilis Opel Vectra buvo efektyviai užstabdytas, slydo apie 2.4 m ir priekinės dalies kairiu kampu, apie 20 km/h greičiu atsitrenkė į tuo metu dalinai priešpriešinio eismo juosta važiavusio ir atlikinėjančio dešinio posūkio manevrą automobilio Audi A4 dešinio šono užpakalinę dalį. Smūgio metu tarp automobilių šonų buvo smailas kampas. Po smūgio automobilis Audi A4 pradėjo suktis apie savo ašį pagal laikrodžio rodykle ir tuo metu automobilio Opel Vectra kairės pusės priekiniu sparnu, jau slystamo kontakto metu, įlenkė automobilio Audi A4 dešinės pusės užpakalines dureles ir jas apibraižė. Po šio kontakto automobiliai sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis Opel Vectra prieš slydimo pėdsaką judėjo apie 35 km/h greičiu. Tuo metu, kai automobilis Audi A4 pradėjo dešinio posūkio manevrą, nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto jis buvo nemažesniu kaip 3.0 m atstumu, t. y. dalinai buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Automobilio Opel Vectra variklio dangčio vidurinėje dalyje, ties kairės pusės priekiniu žibintų matosi įlenkimas (žr. 4 pav. mėlyna rodykle). Iš pateiktų nuotraukų nustatyti, ar apgadintas automobilio Opel Vectra kairės pusės priekinis žibintas negalima. Automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai, – suko į dešinę nepasitraukęs arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir sudarė kliūtį dešiniau jo važiavusiam automobiliui Opel Vectra, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmai buvo techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Susidūrimo metu tarp automobilio Audi A4 dešinio šono ir automobilio Opel Vectra kairio šono buvo smailas kampas. Susidūrimas įvyko automobilio Opel Vectra kairės pusės priekiniam ratui ir automobilio Audi A4 dešinės pusės užpakaliniam ratui būnant apie 3.0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tarp eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros metu fiksuotų duomenų bei eismo įvykio vietos nuotraukų, esminių prieštaravimų neįžvelgiama. Sprendžiant iš eismo įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako, automobilis Opel Vectra prieš eismo įvykį stabdė. Automobilio Opel Vectra sustabdymo kelias, važiuojant 36 km/h greičiu, buvusiomis kelio eismo sąlygomis buvo 20.0 m ilgio. Eismo įvykio vietos plane (žr. 1 pav.) užfiksuotas 2.4 m kairio rato slydimo pėdsakas. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra tokių duomenų, kad automobilio Audi A4 vairuotojas neturėjo galimybės pasukti į dešinę pusę (įvažiuoti į automobilių serviso teritoriją), nepasitraukdamas prie pat dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto. Prieš susidūrimą automobilis Audi A4 važiavo kairiau nei automobilis Opel Vectra. Tuo metu, kai automobilis Audi A4 pradėjo dešinio posūkio manevrą ir iškilo grėsmė eismo saugumui, automobilio Opel Vectra vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti iki susidūrimo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas L. A. teisme parodė, kad ekspertizės centre dirbama su patvirtinta licencijuota programa „PC-Crash“, kuri naudojama visoje Europoje. Jeigu šioje programoje trūksta tam tikrų galimybių, gali būti ieškoma reikalinga kita programa, bet šis nagrinėtas atvejis nėra išskirtinis, buvo turimi visi reikalingi eismo įvykio mechanizmui atkurti su šia programa reikalingi duomenys. Modeliuojant eismo įvykį, programa rodo, kokia yra procentinė paklaida, ji negali viršyti 8 procentų, o jei taip atsitinka, situacija neatkuriama. Šiuo atveju paklaida buvo apie 4-5 proc., tiksliai negali pasakyti, tai nėra svarbu, nes ji buvo leistino dydžio ir programa sumodeliavo eismo įvykio mechanizmą. Kadangi buvo paskirta autotechninė – trasologinė ekspertizė, ją atliekant įvedus turimus objektyvius duomenis, apskaičiuotas susidūrimo metu buvęs automobilių pagreitis vienas kito atžvilgiu, naudojant jį ir sustačius automobilius į užfiksuotą galutinę padėtį, kompiuterinė programa modeliavo kaip turėjo judėti automobiliai, kad atsistotų į užfiksuotą padėtį. Kompiuterinė programa apskaičiavo automobilių greitį susidūrimo metu, kuris buvo Audi – 14,50 km/h, o Opel automobilio – 29 km/h. Taip pat patikslinta automobilių susidūrimo vieta. Eismo įvykio schemoje, nubraižytoje policijos pareigūno, nurodyta 2,4 m tačiau naudojant orto-foto planą ir visų duomenų visumą, kompiuterinė programa apskaičiavo, kad susidūrimas įvyko automobilio Audi A4 dešinės pusės užpakaliniui ratui būnant apie 3,00 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taigi, pareigūnų apskaičiuota susidūrimo vieta ne visai tiksliai. Atkreiptinas dėmesys, kad atkuriant eismo įvykio mechanizmą, nubraižant schemą, pasitelkti trys duomenys - fotonuotraukos, eismo įvykio planas, orto-foto planas. Įvertinta, kad toje vietoje nėra nuokalnės, priešingu atveju, į formulę būtų įvestas paklaidos koeficientas. Tuo metu, kai Audi A4 pradėjo dešinio posūkio manevrą ir iškilo grėsmė eismo saugumui, ekspertizės metu apskaičiuota, kad Opel Vectra buvo nuo susidūrimo vietos 9,1 m atstumu, kas nurodyta 8 ekspertizės lape. Atsakyti, ar Opel Vectra galėjo matyti rodomą posūkio signalą ne ekspertinių duomenų klausimas. Ekspertas L. A. pripažino, kad ekspertizėje yra rašybos, bet ne loginių klaidų, pavyzdžiui, ekspertizės 4 lape po paveikslėliu esančiame tekste nurodyta, kad nuotraukose matyti, jog „automobilio Audi A4 pažeistas kairės pusės užpakalinis ratas“. Turėjo būti dešinės pusės užpakalinis ratas, kaip toliau teisingai pavaizduota ir aprašyta 3 pav., esančiame penktame ekspertizės lape. Išvadoje taip pat nurodyta teisingai – pirmas smūgis buvo į automobilio „Audi“ dešinės pusės galinį ratą. Ekspertizės akto lape Nr. 9 yra rašybos klaida – vietoje tekstinės dalies „ant šlapio žvyrkelio“, turėjo būti parašyta „ant šlapio asfalto“, kaip ir nurodyta antroje to lapo formulėje. Programoje suskaičiuojant loginė klaida nepadaryta. Naudota formulė staigiai stabdant ir atsitrenkiant į kitą automobilį, be šoninio slydimo, parinktas tinkamas koeficientas- 5,9, kas yra nusistovėjęs automobilio lėtėjimas stabdant ant šlapio asfalto. Po antra formule 9 lape yra imtas 36 km/h suskaičiuotas kompiuterine programa greitis, paaiškinime neištaisytas žodis leistinas, bet iš formulėje įrašytų dydžių matyti, kad naudotas teisingas dydis ir loginės klaidos nėra. Šios rašybos-techninės klaidos klaidos atsirado dėl kovertavimo, tai yra, iš kompiuterinės programos perkeliant į wordinį failą neištaisyti minėti paaiškinimai po paveikslėliais ir formulėmis, tačiau formulėse įrašyti tinkami rodikliai, paimti iš policijos pareigūnų pateiktos schemos, fotonuotraukų, skaičiavimuose loginių klaidų nėra. Šeštoje išvadoje nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Pastebėtina, kad saugus atstumas, jeigu automobiliai važiuoja vienas priešais kitą yra skaičiuojamas nuo greičio skirtumo, o jeigu priekyje niekas netrukdo automobiliui, saugaus atstumo nėra. Nagrinėjamu atveju, kai priekyje važiuojantis automobilis Audi A4 važiuoja kairiau, keičia judėjimo kryptį, yra svarbus atstumas nuo kairiojo automobilio šono, o ne tarp automobilių. Automobiliai judėjo skirtingomis trajektorijomis ir skirtingais greičiais, kai vienas automobilis važiuoja kairiau, kitas – dešiniau, nėra jokio reikalo laikytis saugios distancijos iki priekio, reikia laikytis saugaus atstumo iš šono, kad nesusidurtų. Situacija pasikeitė staiga, pasukus Audi A4 į dešinę ir užkirtus kelią Opel automobiliui.

Teismas konstatuoja

Skundas netenkinamas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). 

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad 2018-11-21 administracinio nusižengimo protokolas R. V. L. buvo surašytas 17.00 val., o nutarimas šioje byloje priimtas 2018-11-21 17.05 val., t. y. praėjus penkioms minutėms, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. L. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas protokolą administracinio nusižengimo byloje surašęs, ir priėmęs skundžiamą nutarimą policijos pareigūnas S. K. parodė, kad 2018-11-21 administracinio nusižengimo aplinkybių nagrinėjimas vyko nuo maždaug 16 val., atvykus į policijos komisariatą R. V. L., tuomet nurodytu laiku buvo surašytas protokolas, kadangi darbo laikas buvo pasibaigęs, jis viršininko M. V. žodžiu buvo įgaliotas priimti ir nutarimą, ką ir padarė, o teises R. V. L. išaiškino, įteikdamas šiuos dokumentus. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir R. V. L., ant protokolo ir nutarimo yra R. V. L. parašai, taigi, nėra pagrindo abejoti, kad jis dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. L. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigūnas S. K. iš esmės nepaneigė skundo argumento, jog R. V. L. nutarimą priėmė iš karto po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina ir administracinio nusižengimo protokole bei Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK 2018-11-21 nutarime nurodytas laikas, todėl iš esmės nesant prieštaravimų dėl protokolo ir nutarimo surašymo aplinkybių, teismo posėdyje apklausti dar ir kitus policijos pareigūnus, nebuvo tikslinga. Teismas pažymi, kad nors priimant nutarimą R. V. L. ir dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, pats nusižengimo tyrimas ir bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuotas pernelyg skubotai. Akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, R. V. L. negalėjo pasinaudoti atstovo advokato pagalba ir panašiai. Teismas akcentuoja, kad toks skubotas bylos nagrinėjimas lėmė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo užtikrintos visos ANK jam garantuojamos teisės. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. L. teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir tai nėra toleruotina.

Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūnų padarytus proceso pažeidimus. Naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis R. V. L. buvo užtikrintas nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Jis naudojosi įgalioto atstovo – advokato pagalba, pats tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, teikė įrodymus, kurie buvo ištirti, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai. Taigi, teismas vertina, jog aptarti procesiniai pažeidimai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ekspertizės aktas yra įrodymas ir vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Ekspertas pateiktoje išvadoje bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvertindamas turimus duomenis pateikė labiausiai tikėtiną eismo įvykio susidarymo mechanizmą. Pripažino, kad ekspertizės akte yra rašymo apsirikimų, atsiradusių dėl informacijos perkėlimo iš kompiuterinės programos „PC-Crash“ į word formato dokumentą. Paaiškino, kad klaidos yra žodiniuose paaiškinimuose po paveikslais arba formulėmis, bet ne formulėse ar skaičiavimuose, įvardijo kaip netikslūs paaiškinimai keistini. Atkreipė dėmesį, kad formulėse yra įrašyti objektyvūs duomenys iš policijos pareigūnų pateiktos eismo įvykio schemos, todėl loginių klaidų ir apsirikimų skaičiavimuose nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto įvardintas netikslumas ekspertizės ketvirtame lape (b. l. 110) „pažeistas kairės pusės užpakalinis ratas, rato arka ir slenkstis (žr. pav.3) yra patikslintas penktame lape į „dešinio šono apgadinimai“ bei netrukdė pateikti 1 išvados, neprieštaraujančios šiuo aspektu kitiems faktiniams bylos duomenims (b. l. 15, PK medžiaga, 6), bei teismo posėdžio metu duotiems parodymams. Rašymo apsirikimais ekspertas įvardijo ir devintame ekspertizės akto lape (b. l. 115) po pirma formule esantį paaiškinimą „šlapio žvyrkelio“, kuris ištaisytas paaiškinime po antra formule į „šlapio asfalto“ ir paaiškintas teismo posėdžio metu, bei po antra formule nurodytą 36 km/h greitį kaip maksimalų leistiną, kuris turėjo būti įvardintas kaip apskaičiuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad formulėse yra naudojami visi faktiniai duomenys, nurodyti eismo įvykio schemoje, sudarytoje po eismo įvykio policijos pareigūno (b. l. 15, PK medžiaga, 6), teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad naudojant šiuos duomenis, fotonuotraukas iš eismo įvykio, taip pat orto-foto medžiagą buvo apskaičiuoti tokie dydžiai, kaip automobilių greitis prieš susidūrimą, jų pagreitis susidūrimo metu, ir pasitelkus šiuos gautus rodiklius atkurtas eismo įvykio susidarymo mechanizmas, patikslinta susidūrimo vieta. Teismas, atsižvelgdamas į įvardintus netikslumus, byloje esančius rodiklius iš eismo įvykio schemos, paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina, kad ekspertizės turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, nėra pagrindo teigti, jog išvada pateikta neatlikus tyrimo arba atlikus neišsamiai, teismui nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, o rašymo netikslumai nepaneigia esamų faktinių rodiklių, naudojamų formulėse. Priešingai nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatei, teismui nekyla abejonių ir dėl naudojamos įvykio tyrimo metodikos, įvardintos Ekspertizės akto trečiame lape (b. l. 109), be to, įgaliotos R. V. L. atstovės nebuvo įvardinta, kodėl Lietuvos teismo ekspertizės centre naudojama metodika yra mažiau teisinga, nei jos įvardinta siūloma VGTU mokslininkės O. L.. Pažymėtina, kad ekspertas atsakingas už tyrimo metodų pasirinkimą, jis žino, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Be to, pats ekspertas, prieš priimdamas paskyrimą atlikti ekspertizę, turi atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos interesų konfliktams kilti, patvirtinti teismui savo nepriklausomumą bei atskleisti, jei jis bylinėjimosi procese buvo vienaip ar kitaip susijęs su viena iš proceso šalių, kas galėtų turėti įtakos jo nešališkumui. Jei tam tikros aplinkybės, galinčios turėti įtakos eksperto nepriklausomumui, nešališkumui, pasikeičia proceso (ekspertizės atlikimo) metu, pastarasis apie tai turi informuoti jį skyrusį teisėją arba šalį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šalys, tiek teismas, turėjo galimybę įsitikinti interesų konflikto nebuvimu, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvardintos.  Pažymėtina, kad ekspertizės akto duomenys neturi nei išankstinės galios, nei didesnės įrodomosios galios, Ekspertizės aktas laikytinas vienas iš byloje esančių įrodymų, o jame padarytų išvadų įrodomoji reikšmė vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prieštaringus parodymus dėl eismo įvykio susidarymo mechanizmo, stengdamasis gilintis į nagrinėjamos bylos esmę, vengdamas skubotumo ir paviršutiniškumo, atsižvelgdamas, kad visapusiškam bylos aplinkybių suvokimui reikalingos specialios žinios, skyrė ekspertizę, tačiau atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgaliotos advokatės prašymu, nes įvardintus Ekspertizės akto trūkumus laiko išaiškintais teismo posėdžio metu, nelaiko jų galinčiais turėti įtakos eksperto išvadoms. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareiga nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitą tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso šalis to prašo, nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai išspręsti ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti (H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ).

Vertinant kitus įrodymus, reikšmingus bylos dėl R. V. L. skundo nagrinėjimui, pirmiausia pažymėtini paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. Teismo posėdžio metu R. V. L. parodė, kad važiuodamas Anykščių g. suko į kebabinę, norėjo pastatyti prie kebabinės automobilį ir eiti į servisą. Suko lėtai, vos riedėjo, „kad tarp tų vartų ir kebabinės, kur leidžiama pastatyti automobilį, aš tilpčiau <...> buvau bepabaigęs manevrą, mano automobilis jau užsisukęs, ir sustojęs buvau, kad neužkabinčiau vartų ir į mane rėžėsi <...> trenkėsi į stovintį automobilį“. R. V. L. parodė, kad teritorijoje, kurioje buvo atidaryti vartai, stovėjo automobilis su priekaba, išlindusia pro vartus, iš jo buvo kraunamas metalas. Policijos pareigūnas jam sakė, kad jis galėjo važiuoti tiesiai, bet tiesiai įvažiuoti negalima, ten privati valda. 2017-11-21 paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK R. V. L. nurodė, kad suko į kebabinę. Buvo atidaryti serviso vartai – tai buvo kliūtis užsukti (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinime, priešingai nei teismo posėdžio metu, nenurodoma jokia kita kliūtis, tik vartai. Iš PK pateiktos medžiagos (b. l. 15) matyti, kad važiuojant Anykščių gatve iki kiosko „Boso kebabai“ yra žemesni šaligatvio borteliai (b. l. 8) ir galimas užvažiavimas ant šaligatvio į šalia kiosko esantį automobilių servisą prieš jo vartus (b. l. 9). Pravažiavus kioską „Boso kebabai“, yra įvažiavimas į teritoriją, užtvertą vartais (b. l. 8). Nors R. V. L. parodė teismo posėdžio metu, kad policijos pareigūnas jam sakė, kad jis galėjo važiuoti pro vartus tiesiai, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, važiuoti į šią teritoriją jis negalėjo, nes ten privati valda. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš fotonuotraukų (b. l. 8) matyti, jog įvažiuoti pro vartus galima, joje teikiamos paslaugos: „Duslintuvų remontas, virinimo darbai, padangų remontas“. Visgi, sprendžiant iš R. V. L. parodymų, jis ten važiuoti neketino, jo tikslas buvo – pasukti į kebabinę, „kad tarp tų vartų ir kebabinės, kur leidžiama pastatyti automobilį, aš tilpčiau“. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp vartų ir kebabinės apskritai nėra jokio tarpo, leistina pastatyti automobilį vieta yra iki kiosko prieš autoserviso vartus. Sprendžiant iš R. V. L. parodymų, jis suko taip, kad neužkabintų atidarytų teritorijos vartų, į teritoriją įvažiavusio automobilio priekabos, kuri buvo išlindusi pro vartus. Kaip matyti iš fotonuotraukų PK medžiagoje, įvažiavimas yra skirtas važiuoti į teritoriją pro vartus tiesiai (b. l. 8), o prie kiosko yra pėstiesiems skirtas šaligatvis. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti redakcija 2016-11-04 - 2018-06-26) (toliau – KET) 124 punktą, motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tokio ženklo, sprendžiant iš fotonuotraukų, nėra. Vertinant R. V. L. parodymus, PK medžiagą, R. V. L. ketino, pažeisdamas KET 124 punktą, užvažiuoti ant pėstiesiems skirto šaligatvio palei vartus ir kioską ir pravažiavęs jį, pastatyti automobilį kitoje kiosko pusėje. Kad R. V. L. ketino atlikti tokį manevrą, sprendžiant iš parodymų eismo įvykio vietoje ir kilusių eismo įvykio pasekmių, nurodė ir policijos pareigūnas S. K., apklaustas teismo posėdžio metu. Tokiam manevrui atlikti, reikėjo pasukti ne devyniasdešimt laipsnių kampu į dešinę, o apsisukti šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu, o tai įmanoma atlikti tik išvažiuojant į priešingą eismo juostą. Nors R. L. neigia, kad kirto brūkšninę liniją ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, jo parodymams prieštarauja nukentėjusiojo R. Č. parodymai, jog automobilis Audi A4, vairuojamas R. V. L. išvažiavo į kairę eismo juostą, jis (R. Č.) galvojo, kad ketinama suktį į kairėje esančius kiemus, bet staiga Audi A 4 pasuko dešinėn ir užkirto jam kelią. R. V. L. teigia, jog rodė dešinį posūkį, o nukentėjęs R. Č. teigia, kad dešinio posūkio nematė. Teismas atkreipia dėmesį, kad kairėje Anykščių g. pusėje yra sankryža į kairę (b. l. 7, 8). Nepriklausomai nuo to, ar R. V. L. rodė posūkį ar ne, bet išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, esant kairėje įvažiavimui į kiemus, teismo vertinimu, atliko klaidinantį eismo dalyvius manevrą, o pasukdamas dešinėn iš priešingos eismo juostos, tapo pagrindine eismo įvykio priežastimi. Eksperto trečioje išvadoje nurodyta, kad tuo metu, kai Audi A4 pradėjo dešinio posūkio manevrą, nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto jis buvo ne mažesniu, nei 3,00 m atstumu, tai yra, dalinai buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą (b. l. 116). Iš 7 paveikslo, esančio ekspertizės akte matyti, kad važiuojamosios dešinės eismo juostos plotis yra 3,50 m., o Audi A4 yra per 3,00 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Audi A 4 yra standartinio pločio, remiantis Institucijos atstovo V. B. paaiškinimais, kurių proceso dalyviai neginčijo, yra 1,70 m pločio, taigi 1,20 m Audi A4 automobilio buvo priešingoje eismo juostoje ir tik 50 jo centimetrų  buvo dešinėje eismo juostoje. Skunde R. V. L. teigia, jog eismo įvykio vietos schemoje Nr. 3 nurodyta įvykio vieta, kuri paženklinta tik vienu rodmeniu – „2,40 metrų iš dešinės“. Iš nurodyto matmens neaišku, nuo kurio taško schemoje buvo skaičiuotas atstumas (b. l. 2-3). Dešimtoje Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad tarp eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros metu fiksuotų duomenų bei eismo įvykio vietos nuotraukų, esminių prieštaravimų neįžvelgiama. Ekspertizės metu susidūrimo vieta buvo patikslinta, kaip paaiškino ekspertas teismo posėdžio metu, nurodant, kad Eismo įvykio schemoje, nubraižytoje policijos pareigūno, nurodyta 2,4 m, tačiau naudojant orto-foto planą ir visų duomenų visumą, kompiuterinė programa apskaičiavo, kad susidūrimas įvyko automobilio Audi A4 dešinės pusės užpakaliniui ratui būnant apie 3,00 metrus nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taigi, pareigūnų apskaičiuota susidūrimo vieta ne visai tiksliai, bet tai nelaikytina duomenų prieštaringumu. R. V. L. skunde nurodo, jog autoįvykis įvyko dėl R. Č. Kelių eismo taisyklių pažeidimo – jis viršijo leistiną ir saugų greitį, nesilaikė saugaus atstumo, atliko pašalinius veiksmus, dėl ko atsitrenkė į R. V. L. vairuojamą automobilį (b. l. 2). Teismo posėdžio metu R. V. L. nurodė, kad nukentėjęs R. Č. važiavo 40-17 km/h greičiu, tai yra leistinu greičiu, bet nepasirinko saugaus atstumo, turi įtarimų, kad sukosi tabaką, nes po incidento, priėjęs prie automobilio matė jį automobilyje. Nors R. V. L. kelia savo versijas dėl eismo įvykio kilimo, teismas atkreipia dėmesį, kad antroje išvadoje nurodyta, jog automobilis Opel Vectra prieš slydimo pėdsaką judėjo apie 35 km/h greičiu. Ekspertizės akto šeštoje išvadoje nurodyta, kad Automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai, – suko į dešinę nepasitraukęs arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir sudarė kliūtį dešiniau jo važiavusiam automobiliui Opel Vectra, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmai buvo techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (b. l. 116). Skunde R. V. L. teigia, jog R. Č. nestabdė ir atsitrenkė į R. V. L. vairuojamą automobilį (b. l. 4). Taip pat Skunde nurodyta, kad „autoįvykio schemoje nurodyta, jog kelio danga buvo šlapia, todėl sudarytoje schemoje privalėjo būti išmatuotas automobilio Opel Vectra stabdymo kelias.“ (b. l. 2). Teismas atkreipia dėmesį, kad stabdymo kelias turėjo būti išmatuotas ne schemoje, o ant kelio, kas, sprendžiant iš PK pateiktos medžiagos (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 6), ir buvo padaryta, pažymėta slydimo žymė 2,40 m, po eismo įvykio schema yra R. V. L. parašas. Taigi, R. V. L. pateikia skunde prieštaringus teiginius. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu prieštaravimų, kad R. Č. stabdė, nekilo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė advokatė V. K. pastebėjo, jog Ekspertizės akte nurodyta, jog automobilis Opel Vectra prieš slydimo pėdsaką judėjo apie 35 km/h greičiu. Tai nurodyta 2 Ekspertizės akto išvadoje. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Taigi, R. Č. turėjo laikytis apie 17 m atstumą iki R. V. L. vairuojamo automobilio, tuo tarpu aštuntame ekspertizės akte nurodyta, kad kai automobilis Audi A4 pradėjo dešinio posūkio manevrą, Opel Vectra iki susidūrimo vietos buvo 9,1 m. atstumu, reiškia pažeidė KET 126 punktą, dėl ko kilo eismo įvykis. Teismas atkreipia dėmesį, jog Ekspertizės akte nustatyta, jog tuo metu, kai Audi A4 pradėjo dešinio posūkio manevrą, nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto jis buvo ne mažesniu, nei 3,00 m atstumu (b. l. 116). Taigi, nagrinėjamu atveju Audi A4 keitė važiavimo kryptį – išvažiavo į priešingą eismo juostą, eismo juostos plotis – 3,50 m. Tai reiškia, kad 3,00 m dešinės eismo juostos buvo laisva, Audi A4 nebelaikytinas automobiliu važiuojančiu priekyje Opel Vectra automobilio, todėl KET 126 punkto reikalavimas, skirtas važiuojančiam paskui kitą automobilį, netaikytinas. Situacija pasikeitė staiga, Audi A4, išvažiavusiam į kairę eismo juostą, pasukus dešinėn ir užkirtus kelią Opel Vectra automobiliui. Š. E. išvadoje nustatyta, kad automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai, – suko į dešinę nepasitraukęs arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir sudarė kliūtį dešiniau jo važiavusiam automobiliui Opel Vectra, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Penkioliktoje Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad tuo metu, kai automobilis Audi A4 pradėjo dešinio posūkio manevrą ir iškilo grėsmė eismo saugumui, automobilio Opel Vectra vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti iki susidūrimo (b. l. 116).

Skunde grįsdamas administracinės teisenos nutraukimą R. V. L. nurodė, kad administracinės bylos medžiagoje pateiktos ne visos policijos pareigūno panaudotų techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka (b. l. 4). Šie galimi neatitikimai nereiškia priimtų sprendimų neteisėtumo ir nepaneigia įrodymų byloje. Pats R. V. L. skunde nėra nurodęs, kaip šie duomenys galėtų paneigti byloje esančius jo pažeidimą įrodančius duomenis.

R. V. L. skunde nurodo, jog Administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nenurodyti įvykį matę liudytojai. Teismo posėdžio metu R. V. L. parodė, jog serviso darbuotojas Ričardas galėtų paliudyti, jog atidaryti vartai prie kiosko „Boso kebabai“ bei stovėjęs įvažiavime pro vartus automobilis su priekaba, buvo kliūtis jam pasukti į kebabinę. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu R. V. L. parodė, kad minėtas serviso darbuotojas nebuvo įvykio liudininkas, jis jam sakęs, kad smūgio nematė. Policijos pareigūnas S. K. teisme parodė, jog klausė, ar nebuvo įvykio liudytojų, serviso darbuotojas Ričardas buvo priėjęs, bet apie įvykį pasakyti nieko negalėjo. Skunde taip pat nurodyta, jog eismo įvykio vietos schemos dalyje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ nepagrįstai nurodyta, kad automobilio Opel Vectra eismo įvykio metu buvo apgadintas visas priekinis bamperis, variklio dangtis bei priekinis kairės pusės žibintas. Anot R. V. L., iš fotonuotraukų matyti, kad minėto automobilio buvo apgadinta tik priekinio bamperio kairės pusės dalis. Autoįvykio metu nebuvo sužalotas automobilio Opel Vectra variklio dangtis bei priekinis kairys žibintas. Ekspertizės penktoje išvadoje nurodyta, jog automobilio Opel Vectra variklio dangčio vidurinėje dalyje, ties kairės pusės priekiniu žibintų matosi įlenkimas (žr. 4 pav. mėlyna rodykle). Iš pateiktų nuotraukų nustatyti, ar apgadintas automobilio Opel Vectra kairės pusės priekinis žibintas negalima (b. l. 116). Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatyta duomenų dėl pareigūno S. K. suinteresuotumo pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Jo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka byloje esančią medžiagą, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Be to, eismo įvykio schemoje nėra nurodyta, jog žibintas sudužęs, kas būtų akivaizdu iš nuotraukos, o sugadintas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti pareigūno paaiškinimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu, 2017-11-21 administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 str., jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą.

ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris nevykdo reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Pagal KET 106 punkto reikalavimus, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

Pagal KET 107 punkto reikalavimus, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas, vertindamas įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, laiko nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 11 d., 10 val. 43 min., Ukmergėje, Anykščių gatvėje, ties 4-uoju numeriu pažymėtu namu, LR. V. L. vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę iš priešpriešinės eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, užkirto kelią iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Č. ir su juo susidūrė, pažeisdamas KET 101, 106, 107 punktų reikalavimus. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Remiantis nustatytu, teismas daro išvadą, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta dispozicijoje požymių visuma nepaneigta, begalinis įrodymų rinkimas nėra tikslingas, todėl teismas konstatuoja, kad Institucija tinkamai kvalifikavo R. V. L. veiksmus neteisėtumo prasme ir pagrįstai jį nubaudė. Teismas neturi pagrindo dar detaliau visa tai analizuoti ir vertinti. Be to, tai, kad dabar R. V. L. kelia savas versijas, neigia nukentėjusiojo parodymus, Eismo įvykio schemos teisingumą bei Ekspertizės akto pagrįstumą, nurodo eilę jo atžvilgiu padarytų procesinių pažeidimų, nesuponuoja absoliučių ir objektyvių aplinkybių dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo, ir rodo tik jo siekį išvengti kilusios teisinės atsakomybės.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, 642 straipsniais,

n u t a r ė :

palikti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 88ANN-130368667-17 nepakeistą ir R. V. L. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                                                                                               Eglė Venckienė