Civilinė byla Nr. e2-891-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00609-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serenitė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas patvirtinus taikos sutartį, civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Serenitė“, Z. J., S. R., S. P. dėl vienašalės restitucijos taikymo ir nepagrįsto praturtėjimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Serenitė“ priteisti 30 410,10 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. iš atsakovo S. J. ir S. R. ieškovei solidariai priteisti 28 962 Eur, 7 240,50 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 36 202, 50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. iš atsakovų S. J. ir S. P. ieškovei solidariai priteisti 57 924 Eur skolos, 14 481 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 72 405 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. iš atsakovo S. J. ieškovei priteisti 88 880, 90 Eur skolos, 22 220,22 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 111 101,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.5. priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, mirus atsakovui S. J., nutarta pakeisti atsakovą S. J. į jo teisių ir pareigų perėmėją Z. J.
4. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi, o atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J., jo teisių perėmėja Z. J., iki šiol neįvykdė taikos sutartimi patvirtintų ir prisiimtų įsipareigojimų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsniu prašė išduoti vykdomąjį raštą.
5. Atsakovė UAB „Serenitė“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutinka ir prašė atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą bei pakeisti 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, vykdymo tvarką – nustatyti, kad taikos sutarties sąlygos turi būti įvykdytos iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
6. Nurodė, kad atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. dėl suprantamų objektyvių priežasčių neturėjo galimybės įvykdyti taikos sutarties sąlygų, o Z. J. neturėjo galimybės nei faktine, nei teisine prasme įvykdyti taikos sutarties sąlygų, nes tik 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi tapo atsakovo S. J. procesinių teisių perėmėja.
7. Taikos sutarties sąlygų vykdymas turėtų būti pakeistas, nustatant, kad taikos sutarties sąlygos dėl likusios 145 000 Eur sumos turėtų būti įvykdytos iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kadangi ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi po 2020 m. sausio 3 d., tai yra, kai Z. J. tapo procesinių teisių perėmėja, taikos sutarties neįvykdymo terminas yra praleistas nežymiai, pateikti duomenys į bylą rodo, kad atsakovas negalėjo įvykdyti taikos sutarties.
8. Reikalavimas dėl taikos sutartyje apibrėžtų netesybų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika galėtų būti realizuojamas tik ginčo teisena, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies, tai yra, išieškojimo solidariai iš atsakovų UAB „Serenitė“ ir Z. J. 145 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už likusią skolos dalį, 20 118 Eur dydžio netesybų, 713 Eur ir 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovų prašymo pakeisti 2018 m. gegužės 3 d. nutarties vykdymo tvarką, netenkino.
10. Atsakovės UAB „Serenitė“ argumentus, kad reikalavimas dėl netesybų gali būti realizuotas tik ginčo teisenos tvarka, pripažino nepagrįstu, nurodydamas, kad dėl jų šalys yra susitarusios taikos sutartimi. Pažymėjo, kad teismui tvirtinant taikos sutartį, atsakovai sutiko su visomis taikos sutarties sąlygomis, taip pat ir su sąlygomis, nustatančiomis netesybas ir jų dydį.
11. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus atsakovų duomenis nėra pagrindo spręsti dėl šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, objektyviai patvirtinančių, jog laikotarpiu, kai turėjo būti vykdoma taikos sutartis, ėmėsi konkrečių veiksmų taikos sutarčiai įvykdyti ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių taikos sutarties sąlygų nebuvo galimybės įvykdyti. Sudarant šalių taikos sutartį aplinkybė (atsakovo S. J. sveikatos būklė), dėl kurios atsakovai nurodė, kad nebuvo galimybės įvykdyti taikos sutarties, jau egzistavo. Papildomai jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokias objektyvias priežastis, dėl kurių taikos sutartyje numatytu terminu nebuvo galimybės įvykdyti taikos sutarties, byloje nepateikta.
12. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Serenitė“ tik abstrakčiai deklaravo, jog siekia įvykdyti taikos sutartį ir ji gali būti įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Konkrečių duomenų, kokios yra kliūtys įvykdyti taikos sutartį ir, kad bus galimybė taikos sutartį įvykdyti iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nepateikta. Teismas taip pat pažymėjo, kad galimybė išspręsti kilusius ir kilsiančius taikos sutarties įvykdymo klausimus bendradarbiavimo būdu šalims toliau išlieka ir jos priverstinio vykdymo procese.
13. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovų nurodytą argumentą, kad byloje įvykęs procesinių teisių perėmimas būtų pagrindas pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, tai yra, nustatant, jog taikos sutartis galėtų būti įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, buvo pakankamas laikas, imtis priemonių taikos sutarčiai įvykdyti. Atsakovė Z. J. palikimą priėmė 2019 m. kovo 20 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. rugsėjo 18 d., tačiau Z. J. dėl procesinių teisių perėmimo į teismą nesikreipė, iki procesinių teisių perėmimo klausimas byloje buvo išspręstas pagal ieškovės prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė UAB „Serenitė“ pateikusi atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti, atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą bei pakeisti 2018 m. gegužės 3 d. nutarties vykdymo tvarką – nustatyti, kad taikos sutarties sąlygos turi būti įvykdytos iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. teismas itin formaliai vertino pateiktus įrodymus ir tinkamai neįsigilino į susidariusią neeilinę situaciją (atsakovo mirtį) ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.
14.2. Atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. iki 2019 m. vasario 27 d. negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti 2018 m. gegužės 3 d. taikos sutartį dėl objektyvių priežasčių – vieno iš atsakovo S. J. itin sunkios sveikatos būklės (S. J. be kita ko buvo ir vienintelis kito atsakovo UAB „Serenitė“ akcininkas bei direktorius). Tik 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo Z. J. (sutuoktinė) paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėjas S. J. (mirties data 2019 m. vasario 27 d.). 2019 m. gruodžio 30 d. Z. J. teismo nutartimi tapo procesinių teisių perėmėja. Taigi, terminas jau buvo praleistas, o Z. J., neturėjo jokių galimybių vykdyti ne jos prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, pagal Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35-730/2018 patvirtiną taikos sutartį, nei UAB „Serenitė”, nei S. J. dėl suprantamų objektyvių priežasčių iki 2019 m. gegužės 10 d. niekaip negalėjo atsiskaityti su ieškove.
14.3. Teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė apie tai, kad UAB „Serenitė“, siekdama įvykdyti taikos sutartį, iniciavo taikų sprendimą, pasirašant taikos sutartį. Atsakovės atstovas 2019 m. gruodžio mėn. buvo susitikęs su ieškovės atstovais ir suderinęs taikos sutarties sąlygas šioje byloje, tačiau ieškovė vykdžiusi derybas, neinformavo apie jų nutraukimą, dėl ko laikytina nesąžininga.
14.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir neteisingai bei neteisėtai iš atsakovų priteisė 20 118 Eur dydžio netesybas už laiku neįvykdytą taikos sutartį, nors ši taikos sutartis buvo nevykdoma dėl objektyvių priežasčių (dėl S. J. mirties). Ies?kovė ne?ra pateikusi jokiu? duomenu?, kurie patvirtintu?, kad realiai patyre? kokiu? nors nuostoliu?. Juo labiau ne?ra jokiu? prielaidu?, kad ies?kovė gale?jo patirti daugiau nei 20 000 Eur nuostoliu?. Baudos dydis turi bu?ti kompensacinis, o ne priemone? ies?kovei praturte?ti atsakovės sa?skaita. Dėl to, netesybu? ir (ar) nuostoliu? dydis konkrec?iu atveju gale?tu? bu?ti nustatytas tik nagrine?jant byla? is? esme?s, tode?l ies?kovė savo teise? pagal taikos sutarti? gale?tu? realizuoti tik kreipdamasi i? teisma? ginc?o teisenos tvarka.
15. Ieškovė D. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; paskirti atsakovei UAB „Serenitė“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos skiriant ieškovei, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
15.1. teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius duomenis ir atsakovės UAB „Serenitė“ turtinę padėtį bei jos atstovo pateiktus įrodymus, kuriais vadovaujantis atsakovė nurodė, kad jos turimas nekilnojamas turtas yra pakankamai didelis, jog galima būtų atsiskaityti su ieškove. Taigi, nagrinėjamu atveju abiejų atsakovių turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad būtų buvę galima tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove taikos sutartyje numatytu terminu, t. y. iki 2019 m. gegužės 10 d. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kodėl iki 2019 m. gegužės 10 d. nebuvo imtasi kokių nors veiksmų atsiskaityti su ieškove.
15.2. Tai, kad mirė vienas iš atsakovų neatleidžia kito atsakovo nuo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, prašymo nagrinėjimo teisme metu, atsakovės negalėjo paaiškinti kodėl taikos sutarties sąlygos (ar bent jų dalis) nebuvo įvykdytos iki 2019 m. vasario 27 d. (vieno iš atsakovų mirties) bei kodėl iki prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo teismui dienos (2020 m. sausio 3 d.) nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant atsiskaityti su ieškove.
15.3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovė Z. J. tokios taikos sutarties nuostatų taip pat neturėjo galimybės įvykdyti, nes tik 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi tapo procesinių teisių perėmėja. Atsakovei Z. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas 2019 m. rugsėjo 18 d. Visus sprendimus UAB „Serenitė“ vardu atsakovė Z. J. galėjo priiminėti jau 2019 m. rugsėjo 18 d., tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
15.4. Atsakovės elgiasi nesąžiningai ir siekia vilkinti procesą, nes jokių realių veiksmų, siekiant atsiskaityti su ieškove, atsakovė UAB „Serenitė“ nuo 2018 m. gegužės 10 d. neatliko ir mažai tikėtina, kad iki 2020 m. rugsėjo 1 d. atsiskaitys su ieškove.
15.5. Teismui tenkinus atsakovės reikalavimą ir pakeitus 2018 m. gegužės 3 d. nutarties vykdymo tvarką, pratęsiant jos įvykdymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 1 d., būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, teismo sprendimo privalomumo, proceso operatyvumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, o atsakovėms būtų suteikta papildoma galimybė vilkinti procesą ir toliau neatsiskaitinėti su ieškove.
15.6. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Serenitė“ sąmoningai pateikė visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą, siekdama vilkinti priimto sprendimo vykdymą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės ne tik nesąžiningai naudojasi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, bet ir sąmoningai klaidina teismą, o tai sudaro pagrindą skirti atsakovei UAB „Serenitė“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas ir išduotas vykdomasis raštas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
17. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės D. S. ir atsakovų UAB „Serenitė“ bei S. J. sudaryta taikos sutartis. Atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. įsipareigojo solidariai sumokėti ieškovei D. S. 230 000 Eur sumą per vienerius metus nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 10 d., todėl taikos sutartimi patvirtintos sąlygos turėjo būti įvykdytos iki 2019 m. gegužės 10 d. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė Z. J. (atsakovo S. J. teisių perėmėja) 2020 m. sausio 28 d. pervedė ieškovei 85 000 Eur ir likusi skola yra 145 000 Eur.
18. Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. laiku neįvykdys savo prievolės sumokėti ieškovei D. S. 230 000 Eur sumą, jie įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už likusią skolos dalį ir papildomai sumokėti ieškovei D. S. 20 118 Eur dydžio netesybas, 713 Eur negrąžinto žyminio mokesčio dalį ir 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
20. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
21. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
22. Šiuo atveju atsakovai pripažįsta, kad savo įsipareigojimo laiku neįvykdė ir tvirtina, jog negalėjo įvykdyti dėl atsakovo S. J. sveikatos būklės ir mirties (mirė 2019 m. vasario 27 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliantė UAB „Serenitė“ prašo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatant, kad taikos sutarties sąlygos turi būti įvykdytos iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
23. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad tiek sudarant taikos sutartį, tiek šiuo metu atsakovai taikos sutartį turėjo įvykdyti iš atsakovei UAB „Serenitė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jį realizavus. Įrodymai, kad buvo siekiama atsakovei UAB „Serenitė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą realizuoti, tačiau nepavyko, į bylą pateikti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad sudarant šalių taikos sutartį atsakovų nurodoma aplinkybė, t. y. atsakovo S. J. sveikatos būklė, kuriai esant jie negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jau egzistavo. Papildomai jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokias objektyvias priežastis, dėl kurių taikos sutartyje numatytu terminu nebuvo galimybės įvykdyti taikos sutarties, byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir joms pritaria.
24. Visų pirma, pažymėtina tai, kad mirus atsakovui S. J., 2019 m. rugsėjo 18 d. jo sutuoktinei Z. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo Z. J. (sutuoktinė) paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėjas S. J. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu.
25. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei Z. J. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. rugsėjo 18 d., tačiau dėl procesinių teisių perėmimo į teismą nesikreipė, iki procesinių teisių perėmimo klausimas byloje buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, pagal ieškovės prašymą.
26. Iš byloje esančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad taikos sutartis buvo vykdoma iki 2019 m. vasario 27 d. (atsakovo S. J. mirties). Byloje nustatyta, kad notarė D. S. 2019 m. gegužės 20 d. raštu informavo atsakovę Z. J. apie ieškovės turimą kreditorinį reikalavimą, tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė Z. J. priėmusi palikimą vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys neginčija, kad pirmas mokėjimas ieškovei, pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, buvo įvykdytas tik 2020 m. sausio 28 d., atsakovei Z. J. pervedus ieškovei 85 000 Eur. Nors apeliantė UAB „Serenitė“ teigia, kad atsakovė Z. J. negalėjo vykdyti taikos sutarties, nes tik 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi tapo procesinių teisių perėmėja, tačiau kaip teisingai nagrinėjamu atveju pastebėjo ieškovė, nors atsakovė Z. J. byloje tapo procesinių teisių perėmėja tik 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau sprendimus UAB „Serenitė“ vardu priiminėti galėjo jau nuo 2019 m. rugsėjo 18 d., kuomet jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, notarei informavus atsakovę Z. J. apie ieškovės kreditorinį reikalavimą, ji būdama rūpestinga ir sąžininga bei suvokdama galimas pasekmes, turėjo imtis atitinkamų veiksmų, siekdama jų išvengti, tačiau nenustatyta, kad tai buvo padaryta. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sprendžiant pagal byloje esančius duomenis, buvo pakankamas laikas, imtis priemonių taikos sutarčiai įvykdyti.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju nėra pagrindo keisti taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatant, kad šalių sudaryta taikos sutartis turi būti įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad atsakovai taikos sutartį turėjo įvykdyti iki 2019 m. gegužės 10 d. Byloje nenustatyta, kad iki 2019 m. gegužės 10 d., nors kažkuria dalimi taikos sutartis buvo įvykdyta. Pažymėtina, kad ieškovė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi praėjus daugiau nei pusę metų nuo termino pabaigos. Be to, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad taikos sutartis būtų įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė keisti taikos sutarties vykdymo tvarką.
28. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, šalių sudarytos taikos sutarties teisėtumą, jos atitiktį abiejų šalių valiai teismas vertino priimdamas procesinį sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo arba atsisakymo ją tvirtinti. Tuo tarpu išduodamas vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo teismas iš naujo nevertina taikos sutarties sąlygų, tačiau tik nustato, ar taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis yra patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. gegužės 10 d. Skundžiama teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų tvirtinimo. Teismas, gavęs ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir nustatęs, kad atsakovai neįvykdė taikos sutartyje nurodytų įpareigojimų, pagrįstai nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal taikos sutartyje nurodytas sąlygas. Dėl išdėstyto, apeliantės UAB „Serenitė“ argumentai, kad teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėtų pakoreguoti taikos sutarties sąlygas dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrįsti.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad teismui tvirtinant taikos sutartį, atsakovai sutiko su jos sąlygomis, be kita ko, sąlygomis, nustatančiomis netesybų dydį. Aplinkybę, kad atsakovus tenkino šalių sudarytoje taikos sutartyje išdėstytos sąlygos, visų pirma, pagrindžia tai, kad atsakovai pasirašė šią sutartį. Be to, teismui priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo, atsakovai neteikė dėl jos atskirojo skundo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad taikos sutarties sąlygos neatitiko atsakovų valios. Nors apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš atsakovų priteisė 20 118 Eur netesybas už laiku neįvykdytą taikos sutartį, o netesybu? ir (ar) nuostoliu? dydis konkrec?iu atveju gale?tu? bu?ti nustatytas tik nagrine?jant byla? is? esme?s, ieškovei savo teise? pagal taikos sutarti? realizuojant tik kreipiantis i? teisma? ginc?o teisenos tvarka, tačiau šie apeliantės argumentai vertinami kaip nepagrįsti.
30. Kadangi atsakovai sudarydami taikos sutartį patvirtino, kad jiems yra žinomos joje įtvirtintos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jie veikė išimtinai savo rizika ir turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.
31. Kaip minėta, šiuo atveju šalys taikos sutartyje susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovai UAB „Serenitė“ ir S. J. laiku neįvykdys savo prievolės sumokėti ieškovei D. S. 230 000 Eur sumą, jie įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už likusią skolos dalį ir papildomai sumokėti ieškovei D. S. 20 118 Eur dydžio netesybas, 713 Eur negrąžinto žyminio mokesčio dalį ir 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovams neįvykdžius taikos sutarties, ieškovė neturi teisės reikalauti jai priklausančių netesybų ar privalo jas prisiteisti inicijuodama naują teisminį procesą.
32. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai pažeidė šalių pasirašytą taikos sutartį, nes prisiimtas prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.
33. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
34. Ieškovė teigia, kad apeliantė UAB „Serenitė“, pateikusi akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir prašo skirti jai 5 792 Eur baudą, pusę šios sumos (2 896 Eur) skiriant ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovei, kuriai teismo procese atstovavo profesionalus teisininkas, turėjo būti žinoma, kad jos pateiktas atskirasis skundas prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai, taip pat, jog ji nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, sąmoningai klaidina teismą ir t. t.
35. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
36. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovė, teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti ieškovės teisinę padėtį. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė sąmoningai siekė užvilkinti vykdomojo rašto išdavimo procesą, rėmėsi tik savo samprotavimais ir prielaidomis, nepateikdama jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismui nenustačius išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą teikiant atskirąjį skundą, ieškovės prašymas skirti jai baudą netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Ieškovė prašo atlyginti jos išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti iš atsakovės UAB „Serenitė“ 650 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdama patirtas išlaidas, ieškovė pateikė 2020 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvitą. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.16 papunktis, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, toks pats koeficientas taikomas ir už atskirojo skundo parengimą. Apskaičiuojant maksimalią ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 358,60 Eur. Maksimali ieškovei už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma sudaro 543,44 Eur (1 358,60 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti 650 Eur atstovavimo išlaidos viršija šią sumą, jos yra mažinamos ir ieškovei iš apeliantės UAB „Serenitė“ priteisiama 543,44 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas ir nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 185 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serenitė“, juridinio asmens kodas 163680190, 543,44 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt trijų eurų 44 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Romualda Janovičienė