Civilinė byla Nr. e2S-51-1059/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07549-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.2; 3.3.4.2.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TravelDeals LT“ dėl negrąžinto užmokesčio už turistinę kelionę priteisimo, tretieji asmenys – „ERGO Insurance SE“, M. N. ir V. N.,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2.       Nurodė, kad byloje ginčas buvo kilęs dėl sutartinių įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymo ir keliautojo teisės nutraukti šią sutartį nepatiriant neigiamų finansinių pasekmių, kai po to, kai keliautojas įsigijo kelionę, buvo bendrai paskelbta vieša informacija dėl saugumo priemonių, susijusių su COVID-19 viruso plitimu, ėmimosi bei egzistuojant šio viruso protrūkio grėsmei. Sprendžiant ginčą byloje buvo keliamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ir CK) 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto, o konkrečiai – jame nustatytų nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip sąlygos turisto iniciatyva nutraukti kelionių paketo sutartį, tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas. Abiejų instancijų teismai ieškovo ieškinio reikalavimus dėl kelionės kainos grąžinimo pripažino nepagrįstais, konstatuodami, kad ieškovas neįgijo CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintos teisės nutraukti Sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, kadangi, teismų vertinimu, Sutarties nutraukimo metu neegzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių galėjo tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti ieškovą ir trečiuosius asmenis į kelionės tikslo vietas.

3.       Nurodė, kad tuo pačiu metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo, buvo nagrinėjama ir kita civilinė byla Nr. e3K-3-147-1075/2024, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas patikslinti sąlygas, kuriomis keliautojas gali remtis neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – Direktyva 2015/2302) 12 straipsnio 2 dalį, buvimu atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, ir prireikus šios sąvokos bei force majeure (nenugalimos jėgos) sąvokos, kaip ji suprantama pagal CK 6.750 straipsnį, ryšį, 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. ESTT 2024 m. vasario 29 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-299/22 (toliau – ir Prejudicinis sprendimas) pateikė išaiškinimus aktualiais bylai klausimais, kuriuos gavęs, Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2024 priėmė 2024 m. birželio 5 d. nutartį, kuria tenkino keliautojo reikalavimus dėl kelionės kainos priteisimo bei pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo ir aiškinimo.

4.       Pažymėjo, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko ESTT 2024 m. vasario 29 d. Prejudicinį sprendimą dėl Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri yra perkelta į CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto, aiškinimo. Šios aplinkybės pagrindu paaiškėjo ir nauja aplinkybė dėl netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo nagrinėjamo ginčo atveju. Tuo atveju, jeigu jo byla būtų nagrinėjama vėliau, Prejudicinis sprendimas būtų privalomas ir jo ginčo atveju, todėl Prejudicinį sprendimą pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia faktine aplinkybe, kuri, nors yra ir procesinio pobūdžio, tačiau keistų priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą, ją pagrindžiančius faktinius ir teisinius argumentus. Prejudicinis sprendimas pagal savo pobūdį turi išimtinai Europos Sąjungos teisės aiškinamąją galią, kuri turi esminę reikšmę ginčo išsprendimui. Naujai paaiškėjusias aplinkybes įrodo, kad: 1) aplinkybės dėl Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatos galiojimo egzistavo tiek nagrinėjant ir šią bylą, tiek ir teismams priimant sprendimus; 2) Prejudicinis sprendimas nagrinėjant ginčą nebuvo priimtas, todėl pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino teisę; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, kadangi Prejudicinis sprendimas buvo priimtas ženkliai vėliau, nei išnagrinėta ši byla; 4) Prejudicinio sprendimo išvados turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

5.       Pareiškėjas apie ESTT prejudicinį sprendimą sužinojo tik susipažinęs su 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2024, apie kurią sužinojo žiniasklaidos priemonių tą pačią dieną arba vėliau. Pareiškėjo teigimu, nors jis turi teisinį išsilavinimą, tačiau vien tai neįpareigoja jo sekti ESTT ar kitų teismų jurisprudenciją, juo labiau, kad ginčo santykyje pareiškėjas dalyvavo kaip vartotojas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo V. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021 atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui UAB „TravelDeals LT“ iš pareiškėjo 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas objektyviai galėjo sužinoti apie 2024 m. vasario 29 d. priimtą ESTT Prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-299/2022 vėliausiai 2024 m. kovo 13 d., kai jis buvo paskelbtas oficialiame ESTT tinklalapyje. Pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 4 d., todėl laikė, jog pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų buvęs pateiktas laiku, jame nurodytos aplinkybės nebūtų sudariusio pagrindo atnaujinti procesą nurodytoje byloje.

8.       Nurodė, kad pareiškėjo nurodomas Prejudicinis sprendimas dar nebuvo priimtas nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Be to, Prejudiciniame sprendime pateikti išaiškinimai yra ne naujai paaiškėję faktiniai duomenys, o pateiktas teisės aiškinimas. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe iš esmės įvardija, jo nuomone, teismų padarytą teisės normos taikymo klaidą, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad tai yra visai kitas proceso atnaujinimo pagrindas, nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir juo remtis galima tik tuo atveju, jei aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021 apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas.

9.       Teismas sprendė, kad pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl nepatvirtina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021, dėl nurodytos priežasties pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Pareiškėjas V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės -  atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei UAB „TravelDeals LT“ dėl 5 596 Eur negrąžinto užmokesčio už turistinę kelionę priteisimo ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

11.       Nurodo, jog tuo pačiu metu, kai buvo nagrinėjama ši civilinė byla (kurioje pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo), lygiagrečiai buvo nagrinėjama ir kita civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-68-3- 26911-2020-2, civilinės bylos Nr. e3K-3-147-1075/2024), kurių ratio decidenti sutapo. Abejose bylose ieškovai buvo sudarę organizuotos turistinės kelionės sutartis, kurias nutraukė dėl aplinkybių, susijusių su viruso COVID-19 plitimu. Taip pat abejose bylose sutapo kelionių tikslo vietos. Organizuotos turistinės kelionės sutartys buvo nutrauktos tą pačią dieną, t. y. 2020-02-27. Abejose bylose kelionės turėjo pasibaigti prieš pat oficialių ribojimų keliautojams įvedimą: nagrinėjamoje byloje įsigytos kelionės pabaiga 2020-03-09, o kitoje civilinėje byloje kelionės pabaiga 2020-03-08. Abejose bylose buvo keliamas tas pats CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas.

12.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad byla kasacine tvarka nebuvo peržiūrima (atrankos kolegijai atsisakius priimti kasacinį skundą), o kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2024 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta 2024-06-05, t. y. ženkliai vėliau, nei nagrinėjama civilinė byla buvo užbaigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021-10-19 nutartimi. Todėl kasacinio teismo išaiškinimai dėl CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo, kurie paremti Teisingumo Teismo Prejudicinio sprendimo išaiškinimais, buvo paskelbti jau po pareiškėjo bylos išnagrinėjimo, nors abu ginčai žemesnėse instancijose buvo nagrinėjami iš esmės tuo pačiu metu. Šioje byloje ginčo klausimai taip ir liko klaidingai išspręsti, kadangi teismų pateiktas teisės aiškinimas prieštarauja Teisingumo Teismo išaiškinimas, o pareiškėjo teisės liko neapgintos.

13.       Teismas daro nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepasižymi naujumu. Naujai paaiškėjusias aplinkybes įrodo, kad: 1) aplinkybės dėl Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatos galiojimo egzistavo tiek nagrinėjant ir šią bylą, tiek ir teismams priimant sprendimus; 2) Prejudicinis sprendimas nagrinėjant ginčą nebuvo priimtas, todėl pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino teisę; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, kadangi Prejudicinis sprendimas buvo priimtas ženkliai vėliau, nei išnagrinėta ši byla; 4) Prejudicinio sprendimo išvados turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

14.       Nors nacionalinėje teisėje nėra numatytos savarankiškos normos atnaujinti procesą dėl Teisingumo Teismo priimto Prejudicinio sprendimo, tačiau pareiškėjo nuomone, nacionalinės procesinės taisyklės leidžia peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį sprendimą pasinaudojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nelaiko, kad Prejudicinis sprendimas turėtų būti laikomas kaip turintis retroaktyvų poveikį ar kaip paneigiantis įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo teisinį pagrindą. Pareiškėjo įsitikinimu, konkrečiai Teisingumo Teismo 2024-02-29 sprendimas dėl Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri yra perkelta į CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto, aiškinimo, šioje byloje atskleidė naujai paaiškėjusią aplinkybę – kad konkrečioje šioje pareiškėjo atžvilgiu priimtoje byloje, kurioje yra sprendimas jau įsiteisėjęs, dėl netinkamo teisės aiškinimo pateiktos teismų išvados dėl analogiškų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų reikmės yra kitokios, nei turėjo būti suteiktos atsižvelgiant į vėliau priimtus Teisingumo Teismo išaiškinimus. Įprastai, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami naujai paaiškėję įrodymai, ekspertų išvados ir t. t. Šiuo atveju, po Teisingumo Teismo Prejudicinio sprendimo buvo pateiktas teisės aiškinimas, turėjęs įtaką kitokiam įrodymų bei aplinkybių vertinimui, suteikiant jiems kitą reikšmę.

15.       Svarbu tai, kad byloje, kurioje buvo kreiptasi dėl Prejudicinio sprendimo, ir byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, faktinės aplinkybės dėl turistinės kelionės sutarties vykdymo (kelionės pradžios ir pabaigos terminų, kelionės krypties, sutarties nutraukimo datos) iš esmės identiškos. Be to, minėto Teisingumo Teismo Prejudicinio sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo metu tiek toje byloje, tiek byloje, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, teismų sprendimai jau buvo įsiteisėję. Skirtumas tik tas, kad kita byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka ir joje buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą dėl Prejudicinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos buvo nagrinėjamos iš esmės tuo pačiu metu, teisės taikymui teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės beveik identiškos, todėl skirtingų procesinių sprendimų priėmimas neužtikrina pareiškėjo teisės į veiksmingą teisinę gynybą, neatitinka iš lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų kylančių reikalavimų laikymosi.

16.       Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, vien tai, kad Prejudicinis sprendimas yra priimtas vėliau, nei nagrinėjamą bylą užbaigusi įsiteisėjusi apeliacinės instancijos teismo nutartis, nepaneigia paaiškėjusios aplinkybės naujumo. Pavyzdžiui, teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusias aplinkybes įrodo ekspertizės aktas, atliktas po bylos išnagrinėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių ekspertizės aktas gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą teismo praktiką).

17.       Nesutinka su teismo išvada, jog jis yra praleidęs įstatymo nustatyto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo. Teismas turėjo vertinti ne kada objektyviai „galėjo“ apie šias aplinkybes sužinoti, o kada „turėjo“. Galutinius išaiškinimus dėl nacionalinėje teisėje nurodytų nenugalimos jėgos aplinkybių (CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktas, priimtas įgyvendinant Direktyvą 2015/2302) pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis teisiškai reikšminga vertinant naujai paaiškėjusių aplinkybių objektyvųjį sužinojimo momentą. Pareiškėjas yra vartotojas

18.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „TravelDeals LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo konkrečioje byloje atliktas teisės aiškinimas nėra ir negali būti suprantamas kaip faktiniai duomenys. ES Teisingumo Teismas Prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-299/22 priėmė tik 2024-02-29, kai Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, įsiteisėjo dar 2021-10-19. Tokiu būdu, pareiškėjas ne tik, kad nenurodo jokių faktinių duomenų kurie naujai paaiškėjo, bet ir kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe remiasi teismo sprendimu, kuris bylos nagrinėjimo metu net nebuvo priimtas. Proceso atnaujinimo būtina sąlyga,- faktinių duomenų egzistavimas bylos nagrinėjimo metu, tačiau apie juos nežinant pareiškėjui.

19.       Bylą nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje buvo išanalizuotos ir įvertintos visos bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės ir padarytos teisėtos bei pagrįstos išvados. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodo visiškai jokių naujų faktinių aplinkybių, apsiribodamas nepagrįsta nuomone, jog 2024-02-29 dienos Teisingumo Teismo Prejudicinį sprendimas turėtų būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė.

20.       Pareiškėjo prašomas peržiūrėti sprendimas turi res judicata galią, todėl pareiškėjo teiginiai, jog šioje byloje ginčo klausimai taip ir liko klaidingai išspręsti, neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių senaties terminą, todėl procesas negali būti atnaujinamas.

21.       Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys V. N. ir M. N. prašo atskirąjį skundą tenkinti ir atnaujinti procesą. Nurodo, kad dėl prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, apie kuriuos buvo sužinota tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2024 m. birželio 5 d. nutartį, yra pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip, kadangi byloje ginčo klausimai yra išspręsti klaidingai, teismų pateiktas teisės aiškinimas kardinaliai prieštarauja Teisingumo Teismo išaiškinimui.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Nr. e2-7230-964/2021 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei UAB „TravelDeals LT“ dėl negrąžinto užmokesčio už turistinę kelionę priteisimo, tretieji asmenys – „ERGO Insurance SE“, M. N. ir V. N., CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24.       Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktas).

25.       Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu.

26.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

27.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014 ).

28.       Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ginčas buvo kilęs dėl sutartinių įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymo ir keliautojo teisės nutraukti šią sutartį nepatiriant neigiamų finansinių pasekmių, kai po to, kai keliautojas įsigijo kelionę buvo bendrai paskelbta viešai informacija dėl saugumo priemonių, susijusių su COVID-19 viruso plitimu, ėmimosi bei egzistuojant šio viruso protrūkio grėsmei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2-7230-964/2021 ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas pateikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė jį priimti.

29.       Pažymėtina, kad tuo pačiu metu, kai buvo nagrinėjama ši civilinė byla (kurioje pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo), lygiagrečiai buvo nagrinėjama ir kita civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-68-3- 26911-2020-2, civilinės bylos Nr. e3K-3-147-1075/2024), kurių ratio decidenti sutapo. Abejose bylose ieškovai buvo sudarę organizuotos turistinės kelionės sutartis, kurias nutraukė dėl aplinkybių, susijusių su viruso COVID-19 plitimu. Taip pat abejose bylose sutapo kelionių tikslo vietos, o organizuotos turistinės kelionės sutartys buvo nutrauktos tą pačią dieną, t. y. 2020-02-27. Abejose bylose kelionės turėjo pasibaigti prieš pat oficialių ribojimų keliautojams įvedimą: nagrinėjamoje byloje įsigytos kelionės pabaiga 2020-03-09, o kitoje civilinėje byloje kelionės pabaiga 2020-03-08. Abejose bylose buvo keliamas tas pats CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas.

30.       Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas priėmė 2021-10-19 sprendimą, kita civilinė byla jau buvo nagrinėjama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinės bylos Nr. e3K-3-147-1075/2024), kuris 2022-05-04 nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau ir Teisingumo Teismas) su prašymu priimti Prejudicinį sprendimą. Teisingumo Teismas 2024-02-29 sprendime byloje M. D. prieš UAB „Tez Tour“, C-299/22 (toliau – Prejudicinis sprendimas) pateikė išaiškinimus. Gavus Teisingumo Teismo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2024 priėmė 2024-06-05 nutartį, kuria tenkino toje byloje ieškovo (keliautojo) reikalavimus dėl kelionės kainos priteisimo bei pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo ir aiškinimo.

31.       Pažymėtina, kad Teisingumo Teismo pateikti išaiškinimai dėl Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriais rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas pateikdamas išaiškinimus dėl CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo, iš esmės skiriasi nuo tų, kuriuos pateikė teismai vertindami bylos aplinkybes ir procesinius sprendimus nagrinėjamoje byloje.

32.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

33.       Teismas pažymi, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Tai reiškia, jog teismo sprendimo priėmimas nėra savitikslis uždavinys. Civilinio proceso prasme, asmeniui, ginančiam savo pažeistas teises tikrojo teisių gynimo, todėl pagrįstas yra asmens lūkestis, jog priimtu teismo sprendimu būtų išsprendžiama susidariusi teisinė situacija, kuriai išspręsti tas sprendimas ir yra priimamas.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbiomis apelianto nurodytas aplinkybes, kad Teisingumo Teismo 2024-02-29 sprendimas dėl Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri yra perkelta į CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą, aiškinimo, šioje byloje atskleidė naujai paaiškėjusią aplinkybę – kad konkrečioje byloje, kurioje sprendimas pareiškėjo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs, dėl netinkamo teisės aiškinimo pateiktos teismų išvados dėl analogiškų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų reikšmės yra kitokios, nei turėjo būti atsižvelgiant į priimtus Teisingumo Teismo išaiškinimus. Pažymėtina ir tai, jog Prejudicinio sprendimo priėmimas turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui, nes dėl jo galėjo būtų priimtas kitoks teismo sprendimas.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog jis įstatymo nustatyto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo nepraleido. Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad apie Teisingumo Teismo priimtą Prejudicinį sprendimą jis sužinojo tik susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2024, apie kurią sužinojo žiniasklaidos priemonių tą pačią dieną. Pažymėtina, kad pareiškėjas sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes savo pareiškime objektyviai siejo su minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje kartu pateikti ir Teisingumo Teismo Prejudicinio sprendimo išaiškinimai, paskelbimu 2024-06-05 dieną. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo gautas 2024-09-04, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepraleido įstatymo numatyto 3 mėnesių senaties termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu tenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021 ir atnaujinta civilinė byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38.       Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7230-964/2021 ir perduoti atnaujintą civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėjas                                                                Ignas Totilas