Civilinė byla Nr. e2-16174-775/2019
Proceso Nr. 2-69-3-09236-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 26 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei R. S. dėl vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 342 Eur permoką ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos aplinkybės, kad atsakovė laiku neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos apie gautas priteistas lėšas iš vaiko tėvo V. M., todėl už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio susidarė 342 Eur permoka.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jai pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia rašytiniais įrodymais: prašymu gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo (b. l. 5–6), pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (b. l. 7), sprendimu dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo (b. l. 8), raštu dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo (b. l. 9), duomenimis apie darbo užmokesčio išskaitymą (b. l. 10–11), sprendimu dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo (b. l. 12), pretenzija dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo (b. l. 13), pretenzija dėl išmokų, gautų iš vaikų išlaikymo fondo prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžinimo (b. l. 14–15).
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-5, kuriuo patvirtintas vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, 68 punktą tuo atveju, jeigu pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama, yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir negrąžino nustatytos 342 Eur permokos, todėl ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 342 Eur permoka.
CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, juridinio asmens kodas 191738576, iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) permoką ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (342 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Edita Šliumpienė