Civilinė byla Nr. e2A-650-278/2019
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00696-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-194-786/2019 pagal ieškovų J. M. ir V. M. ieškinį atsakovams A. B. ir I. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. M. ir V. M. prašė teismo pripažinti Anykščių 1 –ame notarų biure 2018-05-24 sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų 65,83 Eur nuostolius, 1 550 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ketino įsigyti žemės sklypą, kuris būtų arti vandens telkinio ir jame norėjo pasistatyti sodybą. Teigė, kad www.aruodas.lt rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas ant (duomenys neskelbtini) upės kranto. Nurodė, kad pardavėjas A. B. užtikrino, jog statyba galima ir pažadėjo padėti sutvarkyti dokumentus. Pasirašant sutartį pas notarą, sutarties neskaitė, tik perskaitė paskutinį lapą, notarė nieko neklausė ir neaiškino. Už parduodamą žemės sklypą atsakovui sumokėjo 15 500 Eur. Po sandorio sudarymo nuvykus pas Anykščių rajono regioninio parko direktorių, sužinojo, kad jokia statyba įsigytame žemės sklype negalima. Teigė, kad atsakovai tyčia pateikė žinomai melagingą informaciją apie parduodamo žemės sklypo būklę ir statusą – ginčo sklypo reali situacija iš esmės skyrėsi nuo pardavimo skelbime paskelbtos informacijos, tiek techniniais sklypo parametrais: dėl miško, pievų, tvenkinio plotų, tiek bendra informacija dėl statybos galimumo ir parduodamo sklypo tinkamumo konkrečiai paskirčiai ir tai nulėmė jų suklydimą dėl sandorio esmės. Detaliau išanalizavę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, suprato, kad sutartyje nurodyti kiti žemės naudmenų plotai, nei buvo nurodyta skelbime, taip pat pardavėjas buvo nurodęs, kad į sklypą yra servitutinis kelias, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo nėra. Mano, kad esant sklypo apribojimams, žemės sklypas nėra vertas sumokėtos pinigų sumos. Nurodė, jog patyrė ir neturtinę žalą, nes buvo apgauti, patyrė neigiamus išgyvenimus.
3. Atsakovai A. B. ir I. B. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teigė, kad portale www.aruodas.lt patalpino skelbimą, kad parduoda 1,68 ha žemės sklypą ir papildomai nurodė informaciją apie statybas žemės ūkio paskirties žemėje, bet tai nebuvo pagrindinė skelbimo dalis. Tvirtino, kad ieškovai turėjo visas galimybes apžiūrėti žemės sklypą, susipažinti su dokumentais, kreiptis į atitinkamas institucijas bei išsiaiškinti statybų galimybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2019-07-02 sprendimu ieškovų J. M. ir V. M. ieškinį atmetė bei solidariai iš ieškovų atsakovui A. B. priteisė 1 000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei po 11,12 Eur į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų.
5. Teismas nustatė, jog ieškovai J. M. ir V. M. (pirkėjai) bei atsakovai A. B. ir I. B. (pardavėjai) 2018-05-24 sudarė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjai pardavė, o pirkėjai už 15 500 Eur nupirko 1.6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog sutartyje nurodyta, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (plotas 0.0600 ha), miško naudojimo apribojimai (plotas 0,9800 ha), vandens telkiniai (plotas 0,4000 ha), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (1.6800 ha), nacionalinis ir regioninis parkas (plotas 1.6500), dirvožemio apsauga (plotas 0.3000 ha).
6. Nustatė, kad svetainėje www.aruodas.lt. patalpintame skelbime atsakovai nurodė žemės sklypo techninius parametrus, adresą ir unikalų numerį bei tai, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė. Teismas nurodė, kad ieškovai, ketindami įsigyti ginčo žemės sklypą, elgdamiesi kaip atidūs ir protingi asmenys, turėjo galimybes pasikonsultuoti su teisininkais, specialistais ir pan. apie galimybes vykdyti veiklą norimame įsigyti žemės sklype. Ginčijamas sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka ir byloje apklausta liudytoja R. B. parodė, kad prieš šalims pasirašant sutartį, išaiškino ir paaiškino sutarties sąlygas, taip pat įsitikino, ar šalys suprato sudaromos sutarties esmę, ar tai atitinka šalių valią. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai kokiu nors būdu būtų verčiami sudaryti ginčo sandorį ar, kad dėl kokių nors aplinkybių negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.
7. Darė išvadą, kad ieškovai, įsigydami žemės sklypą iš atsakovų, sutiko su esamomis sąlygomis – su nustatytomis tame sklype specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir šią aplinkybę vertino, kaip pačių ieškovų neatidumą. Konstatavo, jog byloje neįrodytas sandorio sudarymo metu ieškovų J. M. ir V. M. suklydimas dėl esminės ginčijamos sutarties sąlygos – sandorio dalyko, t.y., kad ydingai buvo susiformavusi jų valia ginčijamo sandorio sudarymui ir nėra teisinio pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudaryto dėl suklydimo.
8. Be to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl atsakovų apgaulės. Nurodė, kad apgaulę ieškovai grindė skelbime nurodyta klaidinga informacija apie parduodamą sklypą, techninius parametrus – dėl miško, pievų, tvenkinio plotų, dėl statybos galimumo ir tinkamumo konkrečiai veiklai, nors atsakovams buvo žinoma, kad ginčo žemės sklype jokia statyba negalima. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad vien tai, jog atsakovas A. B. skelbime apie parduodamą žemės sklypą, nurodė papildomą informaciją, nesuponuoja išvados, kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdamas apgauti ieškovus. Nurodė, kad ieškovų nurodytas skelbimas apie parduodamą žemės sklypą buvo skelbtas viešai dar 2016 metais tinklalapyje www.aruodas.lt.. Skelbime nurodytas žemės sklypo unikalus numeris, todėl, jei ieškovams buvo svarbi informacija apie žemės sklypą, ši informacija jiems buvo pasiekiama dar iki ginčo sandorio pasirašymo 2018-05-24. Duomenų, kad ieškovai būtų domėjęsi ketinamu pirkti žemės sklypu iki sandorio pasirašymo dienos, byloje nėra. Be to, teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo registruotas viešame registre, nurodytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir ši informacija yra vieša.
9. Atmesdamas ieškinį, teismas darė išvadą esant pagrindui iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo bei valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovai J. M. ir V. M. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodo, kad teismas iš esmės vertino vien tik jų elgesį, konstatavo jų neapdairumą, neatsargumą, neatidumą ir visiškai nevertino atsakovų elgesio, kuris, teismo manymu, buvo nereikšmingas. Teigia, kad būtent atsakovų elgesys buvo reikšmingesnis pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui, nes jie pagal ginčo sandorį vien tik mokėjo pinigus, o visas parduodamo turto savybes deklaravo ir garantavo atsakovai, todėl teismas nepagrįstai sureikšminęs vien tik jų neapdairumą, nevertino tikrųjų suklydimo priežasčių.
12. Tvirtina, kad jų suklydimą nulėmė būtent tai, kad atsakovai nekilnojamojo daikto pardavimo skelbime sąmoningai ir tyčia paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad žemės sklypas yra tinkamas statybai, kad žemės sklypo naudmenis sudaranti laisva žemė (ganyklos) atitinka LR įstatymų reikalavimus minimaliam plotui ūkininko sodybai įrengti, kurių jie savalaikiai nepatikrino, pasitikėdami atsakovais.
13. Teigia, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, jog atsakovų A. B. ir I. B. pateikta žinomai neteisinga informacija buvo tik papildoma informacija, o jie, pasitikėję paskelbtos informacijos teisingumu ir jos papildomai nepatikrinę, yra patys dėl to kalti. Nurodo, kad papildoma informacija negali prieštarauti pagrindinei informacijai. Tvirtina, kad žinomai neteisinga informacija buvo tiek pagrindinė (duomenys apie naudmenų plotus), tiek papildoma (duomenys apie statybų galimumą), todėl šios aplinkybės negalėjo likti neįvertintos.
14. Tvirtina, kad tais atvejais kai kyla teisinės atsakomybės paskirstymo problema tarp suklydusios ir suklaidinusios šalies, turėjo būti vadovaujamasi principu, jog visų pirma turėjo būti vertinami suklaidinusios šalies veiksmai, vertinama, kokią įtaką atsakovų pateikta žinomai klaidinga informacija galėjo turėti jų apsisprendimui sudaryti ginčo sandorį, kaip jie būtų elgęsi jei būtų buvusi pateikta teisinga ir tiksli informacija. Tik nebuvus suklaidinusios šalies tyčinių ir valingų veiksmų bei siekio apgauti kitą šalį, galima buvo vertinti ar suklydusi šalis pati turėjo elgtis apdairiau. Nagrinėjamu atveju teismas situaciją vertino priešingai – konstatavo, jog ieškovai (suklydusi šalis) visais aspektais patys buvo neapdairūs ir kalti, o atsakovų (suklaidinusios šalies) apgaulė, melagingos informacijos pateikimas teismo vertinimu, buvo nereikšmingas.
15. Nurodo, kad byloje buvo netinkamai vertinti įrodymai, patvirtinantys atsakovų tyčią apgauti. Teismas nevertino esminių jų suklaidinimo aplinkybių, t.y., kad atsakovai žinojo, jog jų parduodamas žemės sklypas patenka į tokią (duomenys neskelbtini) regioninio parko zoną, kurioje negalimos ne tik statybos, tačiau absoliučiai jokia ūkinė veikla. Šią aplinkybę atsakovas A. B. pripažino teismo posėdžio metu, informaciją tiek raštu, tiek žodžiu patvirtino (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos vadovas K. Š.. Be to, minėtą informaciją atsakovui A. B. buvo pateikusi ir brokerė R. G.. Atsakovų išankstinis žinojimas apie neviešas ir neakivaizdžias pardavinėjamo daikto savybes ir šios informacijos neatskleidimas jiems bei sąmoningas jos iškraipymas (atsakovų nesąžiningumas) byloje neįvertintas. Be to, teismas nevertino, kad atsakovai, žinodami apie pirmiau nurodytus apribojimus parduodamai žemei, sąmoningai ir tyčia nekilnojamojo daikto skelbime paskelbė priešingą informaciją apie namo statybų ginčo sklype sąlygas.
16. Teigia, jog atsakovai, žinodami, kad viešai skelbime paskelbus tiesą apie mažesnės negu 0,5 ha statybai tinkamos žemės ploto buvimą, ir kad pirkėjai iš karto pastebės tokį sklypo netinkamumą bet kokioms statyboms, skelbime sąmoningai ir žinomai neteisingai nurodė informaciją apie didesnius negu yra statybai tinkamų žemės naudmenų plotus. Skelbime apie parduodamą sklypą atsakovai žinomai melagingai buvo paskelbę ir apie parduodamo sklypo statusą – skelbime buvo pažymėję, kad parduoda namų valdos sklypą, kas reiškia, jog sklypas yra tinkamas gyvenamojo namo statyboms. Šį įrašą 2018-03-12 dieną panaikino UAB „Diginet“ administracija (administruojanti portalo www.aruodas.lt veiklą) savo iniciatyva, tikėtina gavę skundą. Paskelbę apie parduodamą namų valdos sklypą, nors jis toks nebuvo, atsakovai akivaizdžiai parodė, jog jų tikslas buvo suklaidinti visus potencialius pirkėjus dėl pagrindinių parduoto sklypo savybių.
17. Nurodo, kad atsakovai ginčo sklypą pirko tik už 2 000 Lt ir žinodami, jog absoliučiai jokia ūkinė veikla ginčo sklype yra negalima, sklypą pardavė už itin brangią 15 500 Eur kainą. Byloje pateikta nekilnojamojo turto vertintojų pažyma rodo, jog reali tokio sklypo rinkos vertė galėjo siekti tik 2 000 Eur. Ginčo sandorio šalių prievolių įvykdymo disproporcija akivaizdžiai rodo, jog šalių mainai buvo nelygiaverčiai. Tvirtina, kad jie buvo aiškiai apgauti, nes jei būtų geriau išnagrinėję situaciją, ir kaip nurodė teismas, būtų protingai bei tinkamai informuoti, tokio neadekvataus sandorio nebūtų sudarę. Ginčo sutarties šalių sandorio vykdymo esminės disproporcijos klausimas teismo nebuvo vertintas.
18. Teigia, kad jie įrodinėjo, jog atsakovai žodžiu tvirtino statybų sklype galimumą, o atsakovai šias aplinkybes neigė. Kadangi abiejų šalių pozicijos minėtu klausimu išsiskyrė, teismas turėjo ginčo aplinkybes nustatinėti pagal labiausiai tikėtiną scenarijų. Nurodo, kad nesąžiningą atsakovų elgesį įrodo jų pačių paskelbto skelbimo turinys, kuriame aiškiai daromos užuominos į statybų ginčo sklype galimumą, nors atsakovai tikrai žinojo priešingas aplinkybes.
19. Nurodo, kad jų pareikštas žalos atlyginimo klausimas nebuvo išnagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus apeliacinį skundą pagrįstu, mano, jog byla turėtų būti grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir I. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai, bandydami klaidinti teismą teigia, jog skelbime buvo nurodoma, kad parduodamas namų valdos žemės sklypas. Tvirtina, kad ginčo žemės sklypu ieškovai domėjosi kurį laiką ir sulaukę, kada kaina sumažės, susisiekė su jais ir nurodė, kad žemės sklypas jiems tinka ir kad jie norėtų jį įsigyti. Nurodo, jog niekada su ieškovais nebuvo kalbos apie kokias nors statybas. Skelbime taip pat nebuvo jokios informacijos apie statybas ar galimas statybas parduodamame žemės ūkio paskirties žemės sklype.
22. Teigia, kad ieškovai žinojo, jog žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir realiai ne kartą matė faktinę perkamo žemės sklypo situaciją, kuri juos tenkino.
23. Nurodo pritariantys teismo pozicijai, kad ieškovai, ketindami įsigyti ginčo žemės sklypą, elgdamiesi kaip atidūs ir protingi asmenys, turėjo galimybes pasikonsultuoti su teisininkais, specialistais ir kt. apie galimybes vykdyti veiklą norimame įsigyti žemės sklype. Teigia, kad J. M. keturis mėnesius lankė ūkininkų kursus, ji pati nurodė, kad labai domėjosi viskuo, todėl turėjo galimybę pasitikrinti ir dėl žemės sklypo. Nurodo, kad Anykščių regioninio parko direktorius, byloje apklaustas liudytoju, nurodė, kad į jį telefonu yra kreipęsi asmenys pagal skelbimą ir telefonu jis suteikė visą informaciją apie žemės sklypą. Liudytojas paneigė ir ieškovų nurodytą melą, neva jie, atsakovai, kreipėsi dėl leidimo statyboms šiame žemės sklype.
24. Teigia, kad su brokere R. G. jokių sutarčių nebuvo sudaryta, jiems priklausančio turto ji niekada nepardavinėjo ir į teismą liudyti neatvyko. Nurodo, kad byloje įrodymai apie tai, kad 2006 m. rugsėjo mėnesį jie nebrangiai įsigijo ginčo sklypą, pateikti vien todėl, kad kaimynai (pardavėjai) buvo atsakingi už jiems bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name kilusį gaisrą, kurio metu sudegė didelės vertės turtas, todėl, siekiant taikiai išspręsti žalos klausimus, buvo pasiūlytas sandoris.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovų J. M. ir V. M. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, jog, priešingai skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei išvadas, kad nėra teisinio pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu, išsamiai motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai, iš esmės analogiški teismo jau išnagrinėtiems, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde nenurodoma jokių kokybiškai naujų argumentų dėl ginčo situacijos. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nesikartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
27. Apeliantai J. M. ir V. M. tvirtina, kad jų suklydimą dėl ginčo sandorio sudarymo nulėmė būtent atsakovų A. B. ir I. B. nekilnojamojo daikto pardavimo skelbime sąmoningai ir tyčia paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ginčo objektą, t.y., kad sklypas tinkamas statybai, o žemės sklypo naudmenis sudaranti laisva žemė atitinka LR įstatymų reikalavimus minimaliam plotui ūkininko sodybai įrengti, kurių jie savalaikiai nepatikrino, pasitikėdami atsakovais.
28. Pažymėtina, kad sandoriai yra sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi, sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2016-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016).
29. Nagrinėjamu atveju suklydimas grindžiamas tuo, kad apeliantai buvę suklaidinti dėl parduodamo turto savybių, t.y., galimumo vykdyti statybas ginčo sklype bei žemės naudmenų pasiskirstymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantai įsigydami žemės sklypą iš atsakovų, sutiko su esamomis sąlygomis – su nustatytomis tame sklype specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, o vėliau jiems paaiškėję daikto neatitikimai, vertintini kaip nulemti pačių pirkėjų neatidumo, neapdairumo, nerūpestingumo ir tai negali būti laikoma esminiu suklydimu, kas būtų pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio prasme.
30. Suklydimas iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t.y., suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y., šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi pasitikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apeliantai J. M. ir V. M. ginčijama 2018-05-24 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų A. B. ir I. B. nupirko 1.6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypą pardavėjai pardavė, o pirkėjai nupirko už 15 500 Eur, kuriuos pirkėjai sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Be to, sutartyje nurodyta, kad sklypui nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (plotas 0.0600 ha), miško naudojimo apribojimai (plotas 0,9800 ha), vandens telkiniai (plotas 0,4000 ha), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (1.6800 ha), nacionalinis ir regioninis parkas (plotas 1.6500), dirvožemio apsauga (plotas 0.3000 ha). Taip pat nustatyta, kad minėtas žemės sklypas, VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovams priklausė nuo 2006 metų, o specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustatytos nuo 2002-05-31. Byloje nustatyta, kad minėtą sklypą apeliantai įsigijo pagal internetinėje svetainėje patalpintą atsakovų skelbimą. Apeliantų teigimu, 2018 m. birželio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos sužinojo apie įsigytam sklypui taikomus apribojimus – statybų ir kitos veiklos, išskyrus rekreacinę, negalimumą bei patikrinę ginčo sutartį, suprato, jog jų įsigyto sklypo žemės naudmenų išsidėstymas neatitinka pardavėjų skelbime nurodytų duomenų.
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esant minėtai faktinei situacijai, nėra pagrindo spręsti buvus ydingai susiformavusią apeliantų valią dėl ginčo sandorio sudarymo. Sutiktina su teismo išvada, kad prieš įsigydami ginčo sklypą, pagal turto pardavimo skelbime nurodytus duomenis – žemės sklypo buvimo vietą, jo unikalų numerį, J. M. ir V. M., būdami jauni, išsilavinę asmenys, turėjo galimybę pasidomėti perkamu žemės sklypu, pasikonsultuoti su specialistais apie galimybę sklype vykdyti ūkinę veiklą, statybas, jį apžiūrėti. Byloje neneigiama aplinkybė, kad prieš įsigydami ginčo sklypą, apeliantai jį apžiūrėjo, todėl turėjo realias galimybes įvertinti sklypo naudmenų išsidėstymą natūroje. Be to, iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apeliantai galėjo susipažinti ir su ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto dokumentais, patikrinti viešai prieinamas duomenų bazes, įvertinti bei apsvarstyti sudaromo sandorio sąlygas. Įvertintina, kad skelbime apie parduodamą žemės sklypą buvo nurodoma, jog jis yra prie (duomenys neskelbtini) upės, todėl apeliantai, būdami atidūs ir apdairūs, turėjo suprasti, kad žemės sklypui yra taikomos pakrantės apsaugos zonos bei išsiaiškinti ar sklypas, esantis netoli kurortinio miesto nepriskirtinas regioninio parko teritorijai ir kt.. Be to, ir sudarant ginčo sandorį, apeliantai privalėjo perskaityti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodytos sklypui taikomos specialiosios sąlygos, kreiptis į notarę dėl galimų apribojimų ir kt.. Iš 2018-05-24 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartyje yra aiškiai nurodytas sutarties objektas, jam taikomi apribojimai, naudmenų plotai ir kiti duomenys, kuriuos, kaip neatitinkančius turto pardavimo skelbime nurodytus, akcentuoja apeliantai. Sutartis yra nedidelės apimties, joje naudojami aiškūs terminai, todėl net ir neturint specialaus išsilavinimo ir/ar patirties perkant nekilnojamąjį turtą, apeliantai turėjo ir galėjo suprasti apie tai, kokią sutartį sudaro bei kokį nekilnojamąjį turtą įsigyja. Kaip matyti iš procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, J. M. ir V. M. ginčo sandorį sudarė neskaitę pirkimo-pardavimo sutarties ir tik gavę informaciją iš Regioninio parko direkcijos apie statybų negalimumą ginčo sklype, peržiūrėjo sutartimi įsigyto turto savybes. Jokių objektyvių motyvų šiems nerūpestingiems savo veiksmams pateisinti apeliantai nepateikė, o vien besąlygiškas pasitikėjimas atsakovų pateikta informacija, leidžia konstatuoti buvus pačių apeliantų aplaidumą.
33. Iš liudytojos notarės R. B. paaiškinimų matyti, kad sudarant sutartį, pirkėjams buvo išaiškinta, kad žemės sklypas yra regioniniame parke, jo paskirtis bei jam taikomi apribojimai. Įvertinus minėtus duomenis bei tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantai būtų buvę verčiami sudaryti ginčo sandorį, jiems būtų buvę apribotos ar esminiai apsunkintos galimybės gauti realią informaciją apie ginčo turtą, ar dėl kokių nors aplinkybių jie negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti, konstatuotina, jog sudarydami sandorį apeliantai aiškiai išreiškė savo apsisprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, priėmę valinį sprendimą įsigyti ginčo turtą, prisiėmė su tuo susijusius teisinius padarinius ir apeliacinio skundo argumentai aukščiau išdėstytų išvadų nepaneigia.
34. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų teiginiais, jog būtent atsakovų elgesys buvo reikšmingesnis pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui, nes būtent pardavėjai deklaravo ir garantavo visas parduodamo turto savybes, tuo tarpu apeliantai tik mokėjo pinigus. Iš skelbimo apie parduodamą turtą matyti, kad jame buvo nurodyti sklypo techniniai parametrai, adresas, unikalus numeris ir tai, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė ir joje statyba galima tik suformavus ūkininko sodybą, todėl ketindami įsigyti sklypą, jame vykdyti ūkinę veiklą, statybas, apeliantai privalėjo pasitikrinti ar sklype galima kokia nors veikla. Vadovaujantis protingumo principu bei esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis ir prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu pirkėjas yra iš esmės pasyvi šalis.
35. Be to, apeliantai teigia, jog jie atsakovų buvo apgauti, nes turto pardavimo skelbime pateikė realios faktinės situacijos neatitinkančią informaciją apie žemės sklypo techninius parametrus (naudmenų plotus) bei statybos galimumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vien tai, kad atsakovas A. B. skelbime apie parduodamą žemės sklypą nurodė papildomą informaciją, nesuponuoja išvados, kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, o įvertinus pačių pirkėjų neapdairumą, nerūpestingumą, darė išvadą nesant pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-264/2013; Nr. 3K-3-329-916/2015; Nr. 3K-3-268-421/2016 ir kt.). Tačiau, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
37. Iš teismui pateikto skelbimo apie žemės sklypo pardavimą matyti, kad jame pateikiamas ne tik žemės sklypo unikalus numeris, buvimo vieta, dirbamos žemės, pievų, miško plotai, bet ir informacija apie reikalavimus statyboms žemės ūkio paskirties žemėje, t.y., kad tokioje žemėje turi būti suformuota ūkininko sodyba, parengti teritorijų planavimo dokumentai, taip pat nurodoma informacija ir apie rekreacinės paskirties žemės panaudojimo galimybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame turto pardavimo skelbime pateiktos informacijos turinį laikyti esminiu apgaulės elementu ginčo sandorio sudarymui nėra pakankamo pagrindo, nes jame nėra aiškiai nurodoma, jog sklype galima statyba ar konkreti ūkinė veikla. Įvertinus ginčo sklypo teisinį režimą bei jam taikomus apribojimus, minėto turinio informacija gali būti laikoma tik kaip bendra informacija, o ne tiesioginė nuoroda į parduodamą turtą. Pažymėtina, kad net ir neatmetant atsakovų skelbime pateiktos informacijos galimos įtakos apeliantų apsisprendimui sudaryti sandorį, byloje nepaneigta, jog J. M. ir V. M. turėjo galimybę pasitikrinti tiek ginčo sklypo teisinį režimą, tiek nekilnojamojo turto dokumentuose įtvirtintus žemės naudmenų plotus bei jų tikslinę paskirtį. Be to, kaip nurodyta aukščiau, apie taikomus apribojimus sklypui apeliantai buvo informuoti notarės, todėl nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad tik skelbime esantys duomenys nulėmė apeliantų apsisprendimą pirkti žemės sklypą. Aplinkybė ar atsakovams buvo žinomi ar ne ginčo sklypui taikomi apribojimai, neturi esminės reikšmės situacijos teisiniam vertinimui. Nors skelbime buvo nurodytas 0,2 ha miško bei 0,30 ha tvenkinio plotai, kurie minimaliai skiriasi nuo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų dydžių (miško 0,98 ha, tvenkinio -0,4 ha), tačiau konstatuoti, jog minėti plotai nurodyti siekiant tyčia suklaidinti pirkėjus nėra pakankamo pagrindo, nes bendras sklypo plotas yra nurodytas teisingai. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti miško, tvenkinių plotai, kuriems taikyti apribojimai, todėl neatmestina, kad taikytos specialios sąlygos ne visam sklype esančiam miškui. Įvertintina ir tai, kad žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai ir ši aplinkybė apeliantams buvo žinoma.
38. Apeliantų akcentuojama aplinkybė, jog kažkuriuo metu atsakovai parduodamo ginčo turto skelbimą buvo priskyrę prie namų valdų kategorijų, nėra reikšminga nagrinėjamam ginčui, nes kaip ir patys nurodo, 2018-03-12 šis įrašas buvo panaikintas. Be to, apeliantai ginčo sandorį su atsakovais sudarė 2018-05-24 ir byloje pateiktame skelbime įrašų apie parduodamą namų valdos sklypą nėra.
39. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino sandorio šalių prievolių įvykdymo disproporcijos, t.y., jog ginčo sklypas buvo parduotas už itin didelę 15 500 Eur kainą, nors buvo įsigytas tik už 2 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai byloje reikalavimo dėl sandorio kainos sumažinimo nereiškė, todėl pirmiau nurodytos aplinkybės, sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminės reikšmės neturi. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 1 574 Eur, taigi apeliantams ši vertė turėjo būti žinoma. Be to, kainos nustatymas yra sandorio šalių susitarimas.
40. Atmestini apeliantų teiginiai, kad teismas neišspendė jų reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, nes ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad J. M. ir V. M. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo atmetamas.
41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
42. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atmetus apeliacinį skundą, iš J. M. ir V. M. atsakovų naudai priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio dydžio už advokato, advokato padėjėjo teikiamas paslaugas civilinėse bylose nustatytų dydžių ir yra pagrįstos, todėl lygiomis dalimis po 125 Eur priteistinos iš ieškovų J. M. ir V. M..
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėjų kolegija Laimutė Sankauskaitė
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė