Teismingumo byla Nr. T-12/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05756-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. vasario 19 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos B. J. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir B. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R. ir V. B., dėl sprendimų panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 46SK-1090-(14.46.110) „Dėl žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų mieste, Trakų r. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“;

2) panaikinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Trakų mieste, Trakų rajono savivaldybėje, pardavimo pil. B. S.“;

3) pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 26 d. 408 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1016824130, sudarytą tarp atsakovų.

Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,0344 ha kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose, kuris iš vakarinės pusės ribojasi su tretiesiems asmenims R. R. ir V. B. priklausančiu 0,1027 ha kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemė sklypu, o iš rytinės pusės – su atsakovei B. S. priklausančiu 0,1086 ha kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypu, kurio 678/1086 dalį atsakovė įsigijo iš ankstesnių sklypo savininkų 2014 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DA-4659, o 408/1086 dalį, po sklypo ribų ir ploto padidinimo ginčijamais administravimo aktais, 2015 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1016824130. Pareiškėja teigė, jog atsakovės žemės sklypas valstybinės žemės sąskaita padidintas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jos teisę privatizuoti dalį valstybinės žemės sklypo rinkos kainą (ginčo sklypas privatizuotas už lengvatinę kainą).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad ginčas keliamas dėl valstybinės žemės pardavimo teisinių santykių. NŽT, perleisdama kito asmens nuosavybėn žemė sklypus, veikia kaip žemės savininko – valstybės – patikėtinis. Valstybė šiuo atveju yra civilinių teisinių santykių subjektas – žemės savininkas (Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, tačiau tai yra žemės pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o ne santykiai viešojo administravimo srityje. Pareiškėjos skundžiami aktai, sprendžiant iš skunde aprašomų jų priėmimo pasekmių, yra susiję išimtinai su žemės pardavimo teisiniais santykiais. Pareiškėja ginčija žemės savininko (valstybės) teisę suformuoti valstybinės žemė sklypą, o taip pat sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimu –pardavimu, t. y. civilinio sandorio sudarymu, taip pat ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo – pardavimo santykiais.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-Montrimas v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius). Aptariamu atveju pareiškėja, ginčydama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės siekia pakeisti tarp valstybės ir atsakovės susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 46VĮ-791-(14.46.2), kuriuo nuspręsta parduoti ginčo žemės sklypą atsakovei B. S., yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiais, taigi taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais nagrinėjamoje byloje konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius. Nors byloje reiškiamas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 46SK-1090-(14.46.110) „Dėl žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų mieste, Trakų r. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo, tačiau ginčas iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių. Bylą nagrinėjantis teismas turės vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindo teisėtumą, t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir B. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R. ir V. B., dėl sprendimų panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia perduoti Trakų rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.