Civilinė byla Nr. e2A-241-796/2026

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25442-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Erikos Tamošaitienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „S&D LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „S&D LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“, ieškinį atsakovui R. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo D. Š..

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „S&D LT“ kreipėsi į teismą su actio Pauliana (Pauliano) ieškiniu, pareikštu atsakovui R. M., prašydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais pripažinti negaliojančiu UAB „S&D LT“ atsiskaitymo su atsakovu 7 000 Eur sumos sandorį, įformintą 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1147442, taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovo 7 000 Eur sumą, taip pat priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei ieškovės bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑1113‑587/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „S&D LT“, o 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtino 389 906,72 Eur kreditinių reikalavimų sumą BUAB „S&D LT“ bankroto byloje. 2023 m. gruodžio 4 d. perdavimo–priėmimo aktu nemokumo administratorei perduoti UAB „S&D LT“ dokumentai, iš kurių nustatyta, jog 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1147442, įformintas UAB „S&D LT“ atsiskaitymas grynaisiais pinigais 7 000 Eur sumos su advokatu R. M.. Šis atsiskaitymas, ieškovės vertinimu, turi būti pripažintas negaliojančiu sandoriu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

2.2.                      Atsiskaitymas su atsakovu pažeidė ieškovės kreditorių teises bei interesus. Ieškovės atskaitomybės duomenų pagrindu ir teismo nutartimi yra konstatuota, kad ieškovė buvo nemoki iki ginčijamo 2023 m. liepos 26 d. atlikto atsiskaitymo sandorio, taigi ginčijamu atsiskaitymo su atsakovu sandoriu buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės. Net darant prielaidą, kad ginčijamo sandorio metu ieškovė dar buvo moki, yra pagrindas daryti išvadą, jog kitaip buvo pažeistos kreditoriaus teisės. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota ir ieškovės papildomai teikiami duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė veikė nuostolingai, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo padengti iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Bendra pradelsta skola kreditoriams ginčijamo sandorio sudarymo metu sudarė 310 176,13 Eur. Ginčijamu sandoriu buvo panaikinta galimybė nukreipti išieškojimą į 7 000 Eur ieškovės lėšas, taip buvo sumažintas ieškovės turtas ir galimybė ieškovei atsiskaityti su kitais kreditoriais, o likusios ieškovės turto vertės nepakanka ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Be to, nė viena iš ginčijamo sandorio šalių neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamo sandorio, nes būtinybė sudaryti sandorį actio Pauliana aspektu neegzistavo. Ieškovė neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti sandorio, kadangi ji jau buvo nemoki, buvo skolininkė, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Ginčijamo sandorio metu egzistavo daug ieškovės kreditorių, tačiau šie kreditorių reikalavimai nebuvo padengti iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Ginčijamas sandoris ieškovei nebuvo ekonomiškai naudingas, todėl ginčijamo sandorio nenulėmė ekonominis būtinumas ieškovei.

2.3.                      Atlikdami ginčijamą atsiskaitymo grynaisiais pinigais sandorį skolininkė ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Ieškovė negalėjo nežinoti, kad ji turi pradelstų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams, kad yra faktiškai nemoki, kad iš ieškovės vykdomi išieškojimai ir ginčijamo sandorio atsiskaitymas pažeis ieškovės kreditorių teises. Grynaisiais pinigais atsiskaitymą už ieškovę gavęs atsakovas yra tuo metu jau buvusios nemokios ieškovės advokatas, kuris negalėjo nežinoti apie tai, kad jo atstovauta UAB „S&D LT“ yra skolinga itin didelę (169 274,67 Eur) priteistą skolą kreditoriui Transport-Handel-Przetworstwo Drewna, bei apie vykdomojo rašto išdavimą. Taip pat ieškovei nuo 2016 metų atstovaujantis atsakovas negalėjo nežinoti apie ieškovės negalėjimą atsiskaityti ir su kitu kreditoriumi – Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba – iš viešai prieinamų duomenų. Taigi atsakovas ne tik kaip ieškovės advokatas, bet ir kaip nesusijęs asmuo galėjo sužinoti viešai ir neatlygintinai skelbiamą informaciją apie tai, kad ketinamo sudaryti atsiskaitymo grynaisiais pinigais sandorio šalis turi kitų kreditorių, kad vos kelis mėnesius iki ginčijamo atsiskaitymo grynaisiais pinigais su atsakovu atlikimo ieškovei buvo inicijuojamas bankrotas. Ieškovės atsiskaitymą grynaisiais pinigais atsakovas priėmė, žinodamas apie ieškovės nemokumą prieš pat ieškovės nemokumo pripažinimą de jure, nors iki tol atsakovas nereikalavo su juo atsiskaityti pagal sąskaitas, kurių net vėliausios išrašytos prieš daugiau nei 2 metus iki ieškovės bankroto. 2023 m. liepos 26 d. priimdamas 7 000 Eur sumos atsiskaitymą grynaisiais pinigais, atsakovas pažeidė ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nors atsakovui, kuris yra advokatas, neabejotinai turėjo būti suprantama, kad, priimdamas 7 000 Eur sumos atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jis pažeidė minėtą nuostatą. Ieškovės vertinimu, ieškovės atstovu buvęs atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, apie priverstinius išieškojimus iš ieškovės turto bei apie ieškovės pradelstas skolas kreditoriams. Atsakovas neabejotinai turėjo suvokti ir suvokė, kad sudarant ginčo sandorį yra pažeidžiamos ieškovės kreditorių teisės, tai įrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, priimdamas ginčijamo atsiskaitymo sandorio mokėjimą.

2.4.                      Ieškovė dublike pažymėjo, kad atsakovo teiginį, jog su juo atsiskaitė ne UAB „S&D LT“, paneigia mokėjimo grynaisiais pinigais dokumente nurodyti mokėtojo duomenys – UAB S&D LT D. Š.. UAB „S&D LT“ avanso apyskaitos Nr. 2023.08.08. duomenimis, laikotarpio pradžioje D. Š. buvo skolingas UAB „S&D LT“ (avanso liekana) 34 565,40 Eur. Atlikus avanso apyskaitoje nurodytus mokėjimus grynaisiais pinigais iš viso 34 582,59 Eur sumos, iš kurių priešpaskutinis yra ginčijamas mokėjimas advokatui R. M., D. Š. padengė savo skolas UAB „S&D LT“, o įmonė liko jam skolinga 17,19 Eur, tai patvirtina, kad 7 000 Eur atsiskaitymas su atsakovu buvo atliktas UAB „S&D LT“ lėšomis, kurias D. Š. buvo skolingas UAB „S&D LT“. Taigi atsakovo teiginys, kad atsiskaitymas su atsakovu atliktas iš asmeninių D. Š. lėšų, yra nepagrįstas. Kadangi atsiskaitymas su atsakovu atliktas UAB „S&D LT“ lėšomis, atsiskaitymo su atsakovu suma mažinant D. Š. turėtą skolą UAB „S&D LT“, su atsakovu atsiskaityta UAB „S&D LT“, o ne kito asmens (ne D. Š. kaip trečiojo asmens) turtu, todėl yra nepagrįsta atsakovo pozicija, kad ginčijamo sandorio šalių teisinių santykių kvalifikavimui turėtų būti taikomas CK 6.50 straipsnis. Pasak ieškovės, ji pateikė įrodymais pagrįstus argumentus, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, o atsakovas savo atsiliepimu į ieškinį ne tik nepaneigė nė vienos iš jų egzistavimo, bet ir faktiškai nepateikė atsikirtimų dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo. Ieškinį reiškia ieškovės nemokumo administratorė, gindama bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, kadangi ginčijamas atsiskaitymas su atsakovu pažeidė ieškovės kreditorių teises bei interesus, todėl ieškovės nemokumo administratorė turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę. Atsakovas nepaneigė nė vienos iš actio Pauliana sąlygų pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu egzistavimo.

3.       Atsakovas R. M. atsiliepimu ir tripliku su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose savo pozicijai pagrįsti nurodė tokias aplinkybes ir argumentus:

3.1.                      Ginčijamas atsiskaitymo sandoris įvyko ne tarp jo ir ieškovės UAB „S&D LT“, o tarp atsakovo ir (trečiojo asmens) D. Š., kuris vykdė prievolę už UAB „S&D LT“. Atsakovo teigimu, tarp jo, kaip teisinių paslaugų teikėjo, ir ieškovės UAB „S&D LT“, kaip teisinių paslaugų gavėjos, buvo sudaryta 2016 m. spalio 6 d. sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 1623/2016, kurios pagrindu nuolatinio pobūdžio teisinės paslaugos ieškovei faktiškai buvo teikiamos iki 2021 m. balandžio mėn., ir būtent už šias nuolatinio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas ieškovė su atsakovu visa apimtimi neatsiskaitė. Atsakovas ne kartą ragino ieškovę atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas, tačiau ieškovė piniginės prievolės tinkamai taip ir neįvykdė ir galiausiai Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atsakovas patvirtina, jog iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo gavo 2023 m. liepos 26 d. 7 000 Eur sumos mokėjimą, kuriuo iš dalies buvo sumažinta ieškovės skola atsakovui pagal jo išrašytas sąskaitas, tačiau mokėjimą atliko ne ieškovė, o trečiasis asmuo D. Š., kuris asmeniškai už ieškovę iš dalies įvykdė ieškovės piniginę prievolę. Kadangi mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais, atsakovas išrašė 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitą. Bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovės bendra skola atsakovui sudarė 4 386 Eur, tačiau jis bankroto byloje neprašė būti įtrauktas į kreditorių sąrašą, neteikė finansinio reikalavimo, nesibylinėjo su ieškove dėl skolos priteisimo.

3.2.                      Kadangi ginčijamą mokėjimą atliko trečiasis asmuo D. Š., kuris mokėjimo metu nebuvo nei UAB „S&D LT“ vadovas, nei šio juridinio asmens dalyvis, o atsiskaitymas vyko jo asmeninėmis lėšomis, šiam sandoriui apskritai negalėtų būti taikomos actio Pauliana nuostatos. Be to, atliktas mokėjimas niekaip negalėtų pažeisti BUAB „S&D LT“ kreditorių interesų, o priešingai – sudarė pagrindą pagerinti galimybes gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, kadangi piniginė prievolė vienam iš kreditorių (atsakovui) buvo įvykdyta kito asmens turtu. Ginčijamo sandorio šalių teisinių santykių kvalifikavimui turėtų būti taikomas CK 6.50 straipsnis, reglamentuojantis trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Nenumatyta ribojimų trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, jeigu skolininkas yra nemokus, o prievolės įvykdymas už skolininką yra galimas net ir tuo atveju, jeigu skolininkui yra iškelta bankroto byla. D. Š., apmokėdamas 7 000 Eur sumą už skolininkę UAB „S&D LT“, atitinkama apimtimi įvykdė šios prievolę, o trečiojo asmens prievolės įvykdymui buvo reikalingas ne skolininko, bet kreditoriaus, t. y. atsakovo, sutikimas, kuris buvo išreikštas priimant apmokėjimą, įformintą pinigų priėmimo kvitu. Nemokumo administratorė actio Pauliana pagrindu ginčija ne ieškovės (ne skolininkės), o trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą sandorį, todėl laikytina, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje ir vien jau dėl to ieškinys negalėtų būti tenkinamas, t. y. ieškovė neturi materialiosios teisės saugomos teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neturi teisinio intereso ginčyti atsiskaitymo sandorio ir kitais pagrindais, šiuo atveju ir dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais formos. Atsiskaitymams pagal 2016 m. spalio 6 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio nuostatos apskritai netaikomos, kadangi šis įstatymas įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d., todėl atsakovas minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, o ginčijamas sandoris dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais negalėtų būti pripažįstamas negaliojančiu.

3.3.                      Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ginčo aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su D. Š., kuriam atsakovas (kaip advokatas) atstovavo kitoje civilinėje byloje. Abiejų civilinių bylų medžiaga yra susijusi su santykiais tarp D. Š. ir UAB „S&D LT“, o šioje byloje atsakovo ir D. Š. interesai yra priešingi, todėl egzistuoja interesų konfliktas tarp advokato ir jo kliento, dėl to atsakovas yra priverstas nesiginti nuo jam pareikšto nepagrįsto ieškinio, susilaikyti nuo klientui pakenkti galinčių atsikirtimų. Ieškovė sukūrė procesinę situaciją, kad atsakovas atsidurtų interesų konflikto padėtyje, kurios, nekenkdamas kliento interesams, neturėtų galimybių išvengti. Dėl nesąžiningų ieškovės nemokumo administratorės veiksmų buvo iškeltos dvi bylos, o antrojoje iš jų buvo eliminuota atsakovo teisė apsiginti nuo nepagrįstai pareikšto ieškinio. Nors bylos yra atskiros, jose ginčas yra kilęs dėl skirtingų teisinių santykių, tačiau faktinės aplinkybės abiejose bylose vienaip ar kitaip yra susijusios su D. Š. įsipareigojimų ir (ar) jų apimties nustatymu BUAB „S&D LT“ atžvilgiu. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, veikė nesąžiningai, tyčia supriešindama atsakovo ir jo kliento interesus, siekdama užkirsti atsakovui teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Toks elgesys vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas teise, todėl ieškovės nesąžiningi veiksmai sudaro pagrindą taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti, šio pagrindo pakanka ieškinį atmesti.

3.4.                      Nors bylos šalis yra ieškovė, tačiau jai atstovauja nemokumo administratorė, kuri, iš anksto turėdama visus BUAB „S&D LT“ dokumentus, žinodama, kad advokatas R. M. yra D. Š. atstovas, laiku sąmoningai neinformavo apie ketinimus iškelti civilinę bylą atsakovui, tyčia sukėlė galbūt priešiškų interesų situaciją, t. y. nemokumo administratorė sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, o tai yra savarankiškas procesinis pagrindas pripažinti piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Atsakovas dėl nesąžiningo ieškovei atstovaujančios nemokumo administratorės elgesio prašė teismo skirti pastarajai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

4.       Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš tiesų iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsakovui buvo atliktas 2023 m. liepos 26 d. 7 000 Eur sumos mokėjimas, tačiau, priešingai nei teigiama ieškinyje, mokėjimą atliko ne ieškovė, o trečiasis asmuo savo asmeninėmis lėšomis, taip asmeniškai už ieškovę iš dalies įvykdydamas piniginę prievolę. Kadangi mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais, atsakovas išrašė 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1147442, kuriame pasirašė faktiškai mokėjęs trečiasis asmuo D. Š., taip patvirtindamas, kad jis yra mokėtojas. Mokėjimo kvito mokėtojo skiltyje nurodydamas „UAB S&D LT D. Š.“ jis identifikavo, kad mokama už pastarąją bendrovę, o ne jos lėšomis, kaip nepagrįstai teigia ieškovė. Mokėjimas bendrovės lėšomis nebuvo atliktas, kadangi trečiasis asmuo D. Š. tuo metu nebuvo nei UAB „S&D LT“ vadovas, nei šio juridinio asmens dalyvis, negalėjo sudaryti jokių sandorių (įskaitant ir mokėjimo) ieškovės pinigais. Trečiasis asmuo pritaria atsakovo pozicijai, kad atsiskaitymo sandoris turėtų būti kvalifikuojamas kaip prievolės įvykdymas už skolininką pagal CK 6.50 straipsnį, t. y. kad trečiasis asmuo įvykdė prievolės dalį už ieškovę dėl 7 000 Eur skolos sumokėjimo pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą 2016 m. spalio 6 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 1623/2016 ir šios sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas už atsakovo suteiktas paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2023 m. liepos 26 d., o bankroto byla UAB „S&D LT“ Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus mėnesiui po ginčijamo sandorio sudarymo, dėl to konstatuota, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas UAB „S&D LT“ esant nemokiai. Konstatuota, kad ieškovė nepraleido vienų metų ieškinio senaties termino. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl ginčijamą sandorį sudariusių subjektų. Teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 26 d. atsakovas, kaip advokatas, išrašė (grynųjų) Pinigų priėmimo kvitą Nr. 1147442 7 000 Eur sumos. Minėtą kvitą pasirašė atsakovas – advokatas R. M. ir trečiasis asmuo D. Š., prie kurio pavardės padarytas prierašas „UAB S&D“. Bylai nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 30 d., t. y. nuo darbo sutarties su D. Š. nutraukimo momento, iki 2023 m. rugsėjo 13 d., kai buvo surašytas UAB „S&D LT“ akcininkės įgaliojimas D. Š. veikti įmonės vardu, D. Š. ir UAB „S&D LT“ siejo darbo ar kokie nors kiti teisiniai santykiai, t. y. jog D. Š. gautų iš UAB „S&D LT“ darbo užmokestį ar kitaip būtų atskaitingas UAB „S&D LT“. Aplinkybė, kad D. Š. yra UAB „S&D LT“ vienintelės akcininkės tėvas, taip pat tai, jog jis padėdavo savo dukrai ir žentui (įmonės vadovui) su įmonės valdymu, pvz., pristatydavo buhalteriui įmonės finansinius dokumentus ar pan., savaime nesukuria trečiąjį asmenį ir įmonę siejančių teisinių santykių.

7.       Teismas konstatavo, kad pasibaigus D. Š. darbo sutarčiai jis liko skolingas UAB „S&D LT“ darbo sutarties galiojimo metu jam avansu išmokėtas pinigines lėšas, t. y. D. Š. po darbo sutarties pasibaigimo tapo UAB „S&D LT“ skolininku. Padaryta išvada, kad D. Š. po darbo sutarties pasibaigimo negalėjo būti laikomas įmonei atskaitingu asmeniu, tačiau D. Š. turėjo būti laikomas įmonės skolininku dėl darbo sutarties galiojimo laikotarpiu jam išmokėtų, bet nepanaudotų ir negrąžintų lėšų. Konstatavus aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu D. Š. nebuvo įmonei atskaitingas ar kitu teisiniu pagrindu veikiantis įmonės vardu asmuo, nėra pagrindo konstatuoti, kad D. Š., atlikdamas mokėjimą pagal ginčijamą sandorį, už ieškovę sumokėjo būtent ieškovės lėšomis. Teismas padarė išvadą, kad pagal ginčijamą sandorį su atsakovu R. M. atsiskaitė ne ieškovė ar trečiasis asmuo ieškovės lėšomis, bet trečiasis asmuo D. Š. savo asmeninėmis lėšomis, taip įvykdydamas prievolę už ieškovę (CK 6.50 straipsnis). 

8.       Teismas nustatė, kad D. Š., būdamas ieškovės skolininkas, kaip ir ginčijamo sandorio atveju, ir kitais atvejais vykdydavo už ieškovę prievoles tretiesiems asmenims. Vėliau trečiasis asmuo pateikdavo ieškovės buhalterijai finansinius dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymo už ieškovę su jos kreditoriais faktą, kuri abipusius reikalavimus sudengdavo, tai patvirtina bylai pateikta ieškovės avansinė apyskaita.

9.       Teismui konstatavus, kad ginčijamo sandorio metu atsakovas priėmė pinigus ne iš ieškovės, kuri ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo nemoki, tačiau iš trečiojo asmens, kuris vykdė prievolę už ieškovę, nenustatyta pagrindo pripažinti atsakovo nesąžiningumo, kaip būtinos sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygos. Atsakovas, priimdamas ieškovės prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens – D. Š., neturėjo pagrindo manyti, kad taip gali būti pažeistos ieškovės kreditorių teisės, kadangi trečiasis asmuo, pvz., mokėjo įmonės lėšomis. Be to, nustačius, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne tarp ieškovės (skolininkės) ir atsakovo (trečiojo asmens), o tarp su ieškove nesusijusių subjektų, nėra pagrindo konstatuoti ir kitų būtinų sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų. Nenustačius visų būtinų sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų, nėra teisinio pagrindo ieškovės ieškinį patenkinti.

10.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą siekdama apginti kreditorių tariamai pažeistas teises, suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, bylos nagrinėjimo metu savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nenustatė pagrindo pripažinti, jog ieškovė / nemokumo administratorė kreipdamasi į teismą su ieškiniu, kuris galutiniame etape buvo atmestas, siekė su teisingumo vykdymu nesusijusių tikslų, t. y. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl to atsakovo prašymą skirti ieškovei / nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant teismui ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir tenkinti UAB „S&D LT“ ieškinį visa apimtimi; priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

11.1.                      Ieškinys atmestas teismui nepagrįstai nusprendus, kad mokėjimas atsakovui atsiskaitant už apeliantę atliktas iš apeliantės skolininku esančio D. Š. asmeninių lėšų ir sandoris sudarytas tarp su apeliantu nesusijusių subjektų. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas teismui pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamas mokėjimas atsakovui vertintinas kaip CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę.

11.2.                      Bylos duomenys patvirtina apeliantės poziciją, kad D. Š. perduodant atsakovui 7 000 Eur, atliktas apelianto atsiskaitymas su atsakovu apeliantės lėšomis, o ne D. Š. asmeninėmis lėšomis, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Atlikus 7 000 Eur mokėjimą atsakovo išrašytame 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvite nėra informacijos, kuri sudarytų pagrindą teismo išvadai, kad atsakovui perduotos piniginės lėšos yra D. Š. asmeninės lėšos. Kvite nurodyti rekvizitai fiksuoja apeliantės atsiskaitymą su atsakovu pagal tarp apeliantės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 1623/2016. Kvite nurodyta, kad „Sumokėjau UAB S&D D. Š.“, taip pat nurodytas sutarties Nr. 2016-10-06 1623/2016, t. y. tarp UAB „S&D LT“ ir atsakovo sudarytos sutarties numeris. Nei atsakovas, nei jo poziciją byloje palaikęs kaip trečiasis asmuo į bylą įtrauktas D. Š. nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, kad 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvite nurodytas apeliantės atsiskaitymas su atsakovu atliktas iš asmeninių D. Š. lėšų.

11.3.                      Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. atlikto 7 000 Eur mokėjimo atsakovui pagrindu 7 000 Eur suma buvo sumažinta D. Š. skola apeliantei pagal avanso apyskaitą. Bylai pateikti įrodymai ir skundžiamame sprendime yra konstatuota, kad 7 000 Eur sumą D. Š. perdavė atsakovui būdamas apeliantės skolininkas. Į avanso apyskaitą 2023 m. liepos 26 d. įtrauktas D. Š. skolos mažinimas 7 000 Eur suma dokumento Nr. PPK1147442 mokėjimo atsakovui (advokatas R. M.) pagrindu. Mokėjimo atsakovui metu, D. Š. esant apeliantės skolininku, po atleidimo iš darbo negrąžinusiu apeliantės suteiktų lėšų, nėra pagrindo vertinti, kad atsiskaitymas už apeliantę su atsakovu atliktas D. Š. asmeninėmis lėšomis. Tad ne tik 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvite nurodyti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad atsiskaitymas už apeliantę su atsakovu atliktas D. Š. asmeninėmis lėšomis.

11.4.                      7 000 Eur mokėjimas atsakovui yra ne CK 6.50 straipsnyje reglamentuojamas trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę įgyvendinimas, o jau nemokios apeliantės skolininku esančio D. Š. neteisėtas disponavimas apeliantei priklausančiomis lėšomis, atliekant atsiskaitymą su D. Š. nuožiūra pasirinktu apeliantės kreditoriumi (t. y. atsakovu), taip mažinant savo skolą apeliantei.

11.5.                      2023 m. liepos 26 d. atliekant mokėjimą atsakovui apeliantė UAB „S&D LT“ buvo nemoki. 7 000 Eur mokėjimo atsakovui pagrindu buvo pakeista jau buvusios nemokios apeliantės turto ir įsipareigojimų struktūra. Apeliantės turtu buvęs reikalavimas į skolininką (D. Š.) 7 000 Eur suma sumažintas atsiskaitant su apeliantės skolininko (D. Š.) nuožiūra pasirinktu apeliantės kreditoriumi, t. y. atsakovu, tai yra neteisėto pranašumo suteikimas vienam iš kreditorių, sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą (t. y. UAB „S&D LT“ kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana taikymo sąlyga). Atsiskaitymo su atsakovu veiksmais (mokėjimu ir jo priėmimu) apeliantės skolininku esantis D. Š. ir apeliantės kreditoriumi buvęs atsakovas atliko disponavimo nemokia esančios apeliantės turtu veiksmus, kurie yra neteisėti. Priėmęs neteisėtą atsiskaitymą už apeliantę atsakovas realizavo nepagrįsto atsiskaitymo pirmumo galimybę, tai yra nesąžininga ir neteisėta.

11.6.                      Byloje atskleistos neteisėto atsiskaitymo būtent su atsakovu priežastys – mokėjimą apelianto lėšomis atlikusio D. Š. suinteresuotumas tuo. Atsakovas yra D. Š. advokatas. Byloje nustatyta ir skundžiamame sprendime pateikti duomenys apie ilgametes D. Š. sąsajas su apeliante (UAB „S&D LT)“ ir veikimą jos vardu net ir po bankroto bylos apeliantei iškėlimo, kuriai daug metų advokato paslaugas teikė atsakovas. Todėl akivaizdu, kad D. Š. suinteresuotas atsakovo reikalavimų apeliantei tenkinimu, kadangi taip mažinta jo ar su juo susijusios įmonės (apeliantės) skola advokato paslaugas D. Š. tebeteikiančiam atsakovui.

11.7.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu D. Š. nebuvo įmonei atskaitingas ar kitu teisiniu pagrindu veikiantis įmonės vardu asmuo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne tarp ieškovės (skolininkės) ir atsakovo (trečiojo asmens), o tarp su ieškove nesusijusių subjektų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės vardu atsiskaitymą su atsakovu atlikęs D. Š. buvo faktinis apeliantės vadovas, o teismas jį įvertino kaip nesusijusį su apeliante subjektą. Pateikti duomenys apie D. Š. sąsajas su apeliante (UAB „S&D LT“) ir nuolatinio pobūdžio vadovaujantį veikimą apeliantės vardu tiek iki, tiek ir po bankroto bylos apeliantei iškėlimo. D. Š. yra UAB „S&D LT“ vienintelės akcininkės tėvas, jis padėdavo savo dukrai ir žentui (įmonės vadovui) su įmonės valdymu. Teismo sprendime pateikti duomenys patvirtina, kad tiek prieš, tiek po 2023 m. liepos 26 d. ginčijamo sandorio D. Š. buvo susijęs ir dalyvavo apeliantės valdyme, jį su apeliante siejo ne tik giminystės ryšiai su vienintele apeliantės akcininke. D. Š. faktinį vadovavimą apeliantei patvirtina ir sprendime nurodyti apeliantės apskaitą tvarkiusių asmenų – liudytojų M. S. ir O. K. – parodymai, santykiuose su kuriais apeliantės vardu veikė tik D. Š., apeliantės de jure (teisinio) vadovo net nemačius.

11.8.                      Tai, ar D. Š. buvo, ar nebuvo apeliantės darbuotojas, neturi įtakos vertinimui, kad su atsakovu buvo atsiskaityta apeliantei priklausančiomis lėšomis, tai ir buvo įtraukta į avanso apyskaitą (pasirašytoje asmeniškai D. Š.). Rašytiniai įrodymai (2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitas, D. Š. avanso apyskaita ir kt.) taip pat ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai laikomi objektyvesniais, patikimesniais įrodymais negu atsakovo ir jo poziciją palaikančio D. Š., kurie yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimai, šie paaiškinimai turėtų būti vertinti kritiškai, nes parodymai neatitinka kitų byloje esančių, tarp jų ir rašytinių įrodymų. Apeliantės vertinimu, egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos 2023 m. liepos 26 d. atliktą 7 000 Eur sumos atsiskaitymą su R. M., kuris įformintas 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitu, pripažinti negaliojančiu sandoriu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir kad šis atsiskaitymas nėra CK 6.50 straipsnyje reglamentuojamas trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę įgyvendinimas.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1.                      Kvito turinys nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių. Kvitą pasirašė atsakovas ir trečiasis asmuo D. Š., kuris sandorio sudarymo metu nebuvo ieškovės atstovas ir neturėjo teisinio pagrindo veikti ieškovės vardu. Kvitą pildant ranka nurodytas sutarties numeris tik žymi prievolės, pagal kurią buvo atliekamas mokėjimas, pagrindą, tačiau nepatvirtina, kad mokėtoja buvo ieškovė. Mokėtojo skiltyje įrašytas prierašas „UAB „S&D LT D. Š.“ kartu su D. Š., kaip fizinio asmens, parašu nurodo tik subjektą (skolininkę UAB „S & D LT“), už kurį mokėjimas atliktas, bet ne mokėtoją (D. Š.), kuris jį faktiškai atliko ir pasirašė savo vardu. Kadangi faktiškai pinigus perdavė ir kvitą pasirašė trečiasis asmuo, mokėjimas kvalifikuotinas kaip trečiojo asmens prievolės įvykdymas už skolininką pagal CK 6.50 straipsnį. Tai, kad mokėjimą atliko trečiasis asmuo iš asmeninių lėšų, patvirtina ir jo paties procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, ir paaiškinimai teismo posėdžio metu.

12.2.                      Trečiasis asmuo D. Š., teikdamas paaiškinimus, neneigė motyvų, dėl kurių nusprendė asmeniškai atsiskaityti su atsakovu pagal ieškovės prievolę, tačiau vien šis faktas nesudaro pagrindo kvalifikuoti mokėjimą kaip nesąžiningą ir pripažinti atliktą ieškovės vardu. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neneigė fakto, kad yra teikęs trečiajam asmeniui D. Š. teisines paslaugas, tačiau kartu pabrėžė ieškovės (nemokumo administratorės) nesąžiningą procesinį elgesį. Ieškovei (jos nemokumo administratorei) buvo žinoma, kad advokatas R. M. yra D. Š. atstovas kitoje civilinėje byloje, kuri buvo iškelta anksčiau nei ši civilinė byla. Tik po to, kai kitoje byloje buvo pateikti visi parengiamieji procesiniai dokumentai, t. y. faktiškai buvo atlikti atstovavimo veiksmai, ieškovės nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl naujos, t. y. šios, bylos atsakovo advokatui R. M. iškėlimo. Vienu metu buvo iškeltos dvi civilinės bylos, dirbtinai sukeltas interesų konfliktas, siekiant eliminuoti atsakovo teisę teisėtai apsiginti nuo nepagrįstai šioje byloje pareikšto ieškinio. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, veikė nesąžiningai, tyčia supriešindama atsakovo ir jo kliento interesus, siekdama užkirsti atsakovui teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Ieškovės nesąžiningi veiksmai būtų sudarę teismui savarankišką pagrindą taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

12.3.                      Ieškovės teiginiai, kad D. Š. veikė kaip faktinis ieškovės vadovas, nepagrįsti. D. Š. savo procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose neneigė fakto, kad padėdavo savo dukrai A. J. ir žentui A. J. įmonės valdyme, kadangi versle turėjo nemažai patirties; neneigė ir neturėjo pagrindo neigti praeityje buvusių oficialių darbo santykių su UAB „S&D LT“ bei po bankroto bylos įmonei iškėlimo jam notarine tvarka išduoto įgaliojimo. Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo net prielaidoms, kad D. Š., atlikdamas ginčo mokėjimą, veikė juridinio asmens vardu kaip faktinis ieškovės vadovas. Priešingai nei nurodo ieškovė, aplinkybių, kad D. Š. veikė kaip faktinis bendrovės vadovas, nepatvirtino ir liudytojos (buvusios ieškovės buhalterės). Iš tiesų, liudytoja O. K. nurodė, kad apskaitos tvarkymo klausimais bendravo ir su D. Š., kaip su vienu iš įmonės vadovų. Tačiau darbo santykių ieškovės įmonėje metu D. Š. iš tiesų ėjo (duomenys neskelbtini), t. y. vadovaujamas, pareigas. Liudytoja M. S. taip pat nurodė, kad jai buvo pateiktas D. Š. išduotas įgaliojimas, t. y. kad D. Š. veikė turėdamas teisinį pagrindą bei oficialiai. Ieškovė nepagrįstai mėgina išplėsti ir dirbtinai iškreipti faktinių aplinkybių aiškinimą ir taip klaidinti teismą.

12.4.                      Tuo metu, kai atsakovui buvo atliktas ginčijamas mokėjimas, trečiojo asmens D. Š. su ieškove nebesiejo jokie teisiniai santykiai, nes darbo santykiai jau buvo pasibaigę, o įgaliojimas trečiajam asmeniui buvo išduotas vėliau, t. y. po mokėjimo atlikimo. Atsakovas pritaria teismo išvadoms, kad nėra įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. D. Š. gautų iš UAB „S&D LT“ darbo užmokestį ar kitaip būtų atskaitingas UAB „S&D LT“, o vien tik aplinkybė, jog D. Š. yra UAB „S&D LT“ vienintelės akcininkės tėvas, taip pat padėdavo savo dukrai ir žentui (įmonės vadovui) įmonės valdyme, savaime nesukuria trečiąjį asmenį ir įmonę siejančių teisinių santykių. Konstatavus aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu D. Š. nebuvo įmonei atskaitingas ar kitu teisiniu pagrindu veikiantis įmonės vardu asmuo, nėra pagrindo vertinti, kad D. Š., atlikdamas mokėjimą pagal ginčijamą sandorį, už ieškovę sumokėjo būtent ieškovės lėšomis. Vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo ginčo mokėjimo metu buvo ieškovės skolininkas, nesudaro pagrindo teigti, kad neva trečiasis asmuo toliau tęsė atskaitingo asmens funkcijas ar veikė bendrovės vardu. Tai, kad prievolę vykdė asmeniškai, o ne bendrovės vardu, nurodė ir pats D. Š..

12.5.                      Priešingai, nei nurodo apeliantė, liudytojos ne patvirtino, o paneigė ieškovės įrodinėjamas aplinkybes ir patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai iškraipo liudytojos M. S. parodymus, klaidingai teigdama, kad neva liudytoja parodė, jog avanso apyskaita atspindi D. Š. atliktus mokėjimus ieškovės vardu, o ne asmeniškai. Liudytoja aiškiai nurodė negalinti atsakyti į jokius su ieškovės buhalterine apskaita susijusius klausimus. Priešingai nei nurodė ieškovė, liudytoja nekomentavo ūkinių operacijų avanso apyskaitoje ypatumų.

12.6.                      Byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ginčijamo mokėjimo metu trečiasis asmuo D. Š. nebuvo įmonės darbuotojas ar kitu teisiniu pagrindu įmonės vardu veikiantis asmuo, pats D. Š. patvirtino, kad mokėjimą jis atliko veikdamas savo, o ne bendrovės vardu, o teisme apklaustos liudytojos (buhalterės) patvirtino, kad D. Š. atliktas mokėjimas atsakovui R. M. buvo iš asmeninės sąskaitos, o pats mokėjimas buvo netinkamai įformintas kaip ūkinė operacija D. Š. avanso apyskaitoje. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, taip pat šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai sudaro pagrindą išvadai, kad pagal ginčijamą sandorį su atsakovu atsiskaitė ne ieškovė ar trečiasis asmuo ieškovės lėšomis, bet trečiasis asmuo savo asmeninėmis lėšomis, taip įvykdydamas prievolę už ieškovę (CK 6.50 straipsnis).

12.7.                      Ginčijamo atsiskaitymo sandorio šalis buvo ne ieškovė (ne skolininkė), atsiskaitymas buvo atliktas ne ieškovės lėšomis (ne skolininkės turtu). Todėl šiam sandoriui negalėtų būti taikomos actio Pauliana nuostatos. Atliktas mokėjimas niekaip negalėtų pažeisti BUAB „S&D LT“ kreditorių interesų, o priešingai – sudarė pagrindą pagerinti galimybes gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, kadangi piniginė prievolė vienam iš kreditorių (atsakovui) buvo įvykdyta kito asmens turtu. Atsakovas, priimdamas ieškovės prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, neturėjo pagrindo manyti, kad taip gali būti pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei suformuluota teismų praktika nenumato (ir nenumatė) ribojimų trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, jeigu skolininkas yra nemokus. Remiantis teismų praktika, prievolės įvykdymas už skolininką yra galimas net ir tuo atveju, jeigu skolininkui yra iškelta bankroto byla.

13.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

16.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1113-587/2023 pagal Transport-Handel-Przetworstwo Drewna pareiškimą iškėlė UAB „S&D LT“ bankroto bylą, paskyrė jos nemokumo administratore UAB „Bankrovinga“. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtino BUAB „S&D LT“ 389 906,72 Eur sumos kreditinius reikalavimus. 

17.       Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad 2016 m. spalio 6 d. ieškovė UAB „S&D LT“ ir atsakovas R. M. buvo sudarę sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 1623/2016. Minėtos sutarties pagrindu šalys susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo ieškovei, o ieškovė įsipareigojo už teikiamas tam tikras teisines paslaugas mokėti atsakovui (advokatui) 600 Eur honorarą už vieną mėnesį (įskaitant visus mokesčius), o už sutartyje numatytas kitas teisines paslaugas honoraro dydį aptarti atskirai. Atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. už teisines paslaugas išrašė ieškovei UAB „S&D LT“ sąskaitas iš viso 31 114 Eur bendros sumos.

18.       Byloje nustatyta, kad nemokumo administratorei 2023 m. gruodžio 4 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduoti UAB „S&D LT” dokumentai. Nemokumo administratorė, gavusi dokumentus, nustatė, kad 2023 m. liepos 26 d. Pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1147442, įformintas UAB „S&D LT“ 7 000 Eur sumos atsiskaitymas grynaisiais pinigais su advokatu R. M. (toliau – ir ginčijamas sandoris).

19.       Atsakovas 2023 m. liepos 26 d. išrašė pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1147442, 7 000 Eur sumos už teisines paslaugas. Minėtame 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta 2016 m. spalio 6 d. sutartis Nr. 1623/2016, kvitą pasirašė atsakovas advokatas R. M., kaip pinigus gavęs asmuo, ir kaip sumokėjęs asmuo pasirašė trečiasis asmuo D. Š., prieš jo pavardę įrašytas prierašas „UAB S&D“.

20.       Byloje nustatyta, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2023 m. liepos 26 d., o bankroto byla UAB „S&D LT“ Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus mėnesiui po ginčijamo sandorio sudarymo. Tačiau iš bylai pateikto pareiškėjo Transport-Handel-Przetworstwo Drewna 2023 m. liepos 4 d. pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „S&D LT“ iškėlimo kopijos matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos UAB „S&D LT“ iškėlimo buvo kreiptasi dar iki ginčijamo sandorio sudarymo. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kad minėtas kreditorės pareiškimas teismui pateiktas 2023 m. liepos 7 d. ir priimtas Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis nagrinėjamai bylai pateiktos Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. pažymos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties patvirtinta kopija ir 2023 m. liepos 4 d. pareiškimas įteikti asmeniškai ieškovės vadovui A. J. 2023 m. liepos 19 d.

21.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas UAB „S&D LT“ esant nemokiai ir dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovei esant nemokiai. Apeliacine tvarka taip pat nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė nepraleido vienų metų ieškinio senaties termino ginčyti sandorį ieškinyje nurodomu pagrindu.

22.       Ieškovė ieškiniu ginčijamą sandorį prašė pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir laikosi pozicijos, kad atsiskaitymas su atsakovu buvo atliktas UAB „S&D LT“ lėšomis, o atsiskaičius su atsakovu, ieškovei jau esant nemokiai, buvo suteiktas prioritetas vienam kreditoriui ir sumažintos galimybės kitiems kreditoriams gauti bent dalies savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovas su tokiu ieškovės aplinkybių vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp su ieškove nesusijusių asmenų, todėl šiam sandoriui negalėtų būti taikomos actio Pauliana nuostatos ir nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytų ginčijamo sandorio negaliojimo sąlygų.

Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu

23.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

24.       Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; ir kt.).

25.       Byloje tarp šalių kilusiame ginče keliamas esminis klausimas dėl ginčijamą sandorį sudariusių subjektų. Ieškovė laikėsi esminės pozicijos, kad atsiskaitymas su atsakovu atliktas UAB „S&D LT“ lėšomis, atsiskaitymo su atsakovu suma mažinant D. Š. turėtą skolą UAB „S&D LT“, taip su atsakovu atsiskaityta UAB „S&D LT“, o ne kito asmens (ne D. Š., kaip trečiojo asmens) turtu ir toks sandoris pažeidė BUAB „S&D LT“ kreditorių teises. Atsakovas ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne tarp tų subjektų, kuriuos nurodo ieškovė, o tarp su ieškove nesusijusių asmenų – nemokumo administratorė actio Pauliana pagrindu ginčija ne ieškovės (ne skolininkės), o trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą sandorį, dėl to ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byloje ir ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

26.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė išvadą, kad pagal ginčijamą sandorį su atsakovu R. M. atsiskaitė ne ieškovė ar trečiasis asmuo ieškovės lėšomis, bet trečiasis asmuo D. Š. savo asmeninėmis lėšomis, taip įvykdydamas prievolę už ieškovę (CK 6.50 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ginčijamas mokėjimas atsakovo naudai vertintinas kaip CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę, ir argumentuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, o skundžiamas teismo sprendimas priimtas teismui pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą ir byloje esančių įrodymų visumą, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčijamą sandorį sudariusiais subjektais, vertinimo, ir šių aplinkybių galutinio įvertinimo, sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

27.       Kaip minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Šiuo pagrindu (actio Pauliana) į teismą gali kreiptis nemokumo administratorius dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28.       CK 6.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Taigi, pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį, prievolės įvykdymo prasme prievolę už skolininką visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Tačiau kartu pastebėtina tai, kad CK 6.50 straipsnio 3 dalis numato, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

29.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia argumentais, kad D. Š. perduodant atsakovui 7 000 Eur sumą buvo atliktas ieškovės atsiskaitymas su atsakovu ieškovės lėšomis, o ne D. Š. asmeninėmis lėšomis, nes byloje nustatyta, jog 2023 m. liepos 26 d. atlikto 7 000 Eur mokėjimo atsakovo naudai pagrindu 7 000 Eur suma buvo sumažinta D. Š. skola ieškovei pagal avanso apyskaitą. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ginčo 7 000 Eur mokėjimas atsakovui yra ne CK 6.50 straipsnyje reglamentuojamas trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę įgyvendinimas, o jau nemokios ieškovės skolininku esančio D. Š. neteisėtas disponavimas ieškovei priklausančiomis lėšomis, atliekant atsiskaitymą su D. Š. nuožiūra pasirinktu ieškovės kreditoriumi (t. y. atsakovu) taip mažinant savo skolą ieškovei. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad ginčijamo atsiskaitymo sandorio šalis buvo ne ieškovė (ne skolininkė), o atsiskaitymas buvo atliktas ne ieškovės lėšomis (ne skolininkės turtu).

30.       Byloje sprendžiant klausimą dėl ginčijamą sandorį, sudarytą ieškovei (skolininkei) esant nemokiai, sudariusių subjektų, yra reikšminga įvertinti tai, ar ginčijamu sandoriu, prievolę už nemokia esančią ieškovę (skolininkę) įvykdžius trečiajam asmeniui, nėra sukuriama ieškovės prievolė atsiskaitymą už ją įvykdžiusiam trečiajam asmeniui, t. y. neatsiranda naujas nemokios įmonės kreditorius, kuriam ieškovė (skolininkė) turi neįvykdytą prievolę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei (skolininkei) esant nemokiai ir byloje esant keliamam klausimui dėl ginčijamą sandorį sudariusių subjektų bei trečiojo asmens teisės įvykdyti tokios skolininkės prievolę, reikšminga sistemiškai įvertinti įrodymų byloje visumą ir konkrečiu atveju dėl ginčijamo sandorio sudarymo susiklosčiusią teisinę situaciją, t. y. ar prievolę įvykdė trečiasis asmuo iš savo lėšų ir nemokios įmonės turtas, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, dėl ginčijamo sandorio sudarymo nesumažėjo.

31.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad D. Š. nesusijęs su ieškove subjektas, nurodo, kad ieškovės vardu atsiskaitymą su atsakovu atlikęs D. Š. buvo faktinis ieškovės vadovas. Apeliantė savo teiginį grindžia aplinkybėmis, kad D. Š. yra UAB „S&D LT“ vienintelės akcininkės A. J. tėvas ir padėdavo savo dukrai ir žentui (įmonės vadovui) su įmonės valdymu; nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „S&D LT“ – ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas; 2023 m. rugsėjo 13 d. įgaliojimu UAB „S&D LT“ akcininkė A. J. (dukra) suteikė D. Š. įgaliojimą atstovauti UAB „S&D LT“; be to, D. Š. pasirašė 2023 m. gruodžio 4 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo UAB „S&D LT“ dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad vien apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prielaidoms, kad D. Š., atlikdamas ginčo mokėjimą, veikė juridinio asmens vardu kaip faktinis ieškovės vadovas.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑4‑313/2018, 35 punktas; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑460‑421/2018 26 punktas).

33.       Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „S&D LT“ su D. Š. buvo sudariusi darbo sutartį Nr. 18, jos pagrindu D. Š. nuo 2021 m. sausio 4 d. buvo įdarbintas UAB „S&D LT“ eiti (duomenys neskelbtini) pareigas. Minėta darbo sutartis su D. Š. pasibaigė 2022 m. lapkričio 30 d. jo prašymu. 2023 m. rugsėjo 13 d. įgaliojimu, notarinio registro Nr. 7794, UAB „S&D LT“ akcininkė A. J. (D. Š. dukra) suteikė D. Š. įgaliojimą atstovauti UAB „S&D LT“ visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose ir atlikti visus tam reikiamus veiksmus. Iš nurodytų duomenų matyti, kaip tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 30 d. (darbo sutarties su D. Š. nutraukimo) iki 2023 m. rugsėjo 13 d. (UAB „S&D LT“ akcininkės įgaliojimo D. Š. veikti įmonės vardu išdavimo), į kurį patenka 2023 m. liepos 26 d. ginčo sandorio sudarymo momentas, D. Š. ir UAB „S&D LT“ nesiejo darbo ar kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu jis gautų iš darbo užmokestį iš UAB „S&D LT“ ar kitaip būtų atskaitingas UAB „S&D LT“.

34.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad darbo sutarties galiojimo laikotarpiu D. Š. avansu buvo išmokamos piniginės lėšos (iš viso avansu buvo išmokėta 106 722,48 Eur suma, o 2023 m. sausio 1 d. D. Š. skola įmonei sudarė 34 565,40 Eur). Byloje esantys įrodymai ir trečiojo asmens D. Š. paaiškinimai 2025 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pagrindžia aplinkybę, kad pasibaigus darbo sutarčiai D. Š. liko skolingas UAB „S&D LT“ darbo sutarties galiojimo metu jam avansu išmokėtas pinigines lėšas, t. y. D. Š. po darbo sutarties pasibaigimo buvo UAB „S&D LT“ skolininkas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad D. Š., būdamas ieškovės skolininkas, kaip ir ginčijamo sandorio atveju ir kitais atvejais, vykdydavo už ieškovę prievoles tretiesiems asmenims, o bylai pateikta ieškovės avansinė apyskaita patvirtina, kad vėliau trečiasis asmuo pateikdavo ieškovės buhalterijai finansinius dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymo už ieškovę su ieškovės kreditoriais faktą, kuri abipusius reikalavimus sudengdavo. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl šių aplinkybių.

35.       Trečiasis asmuo D. Š. 2025 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „S&D LT“, užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, dalyvaudavo epizodiškai, nes įmonė ne jo, akcininkė yra jo dukra, o įmonei vadovauja jo žentas, tačiau trečiasis asmuo turi patirties, dėl to jiems pagelbėdavo. Trečiasis asmuo D. Š. paaiškino, kad jam nežinoma, kaip buvo tvarkomi jo finansinės atskaitomybės dokumentai, nes jis, jeigu gaudavo kažkokius dokumentus, tik pristatydavo juos buhalterėms, o jos toliau tvarkydavo. Trečiasis asmuo D. Š. taip pat paaiškino, kad įmonei vadovavo A. J., o trečiasis asmuo buvo tik pagalbininkas.

36.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo, duodamas paaiškinimus byloje, neneigė, kad sumokėjo 7 000 Eur atsakovui (advokatui) pagal ginčo sandorį, ir nurodė, jog sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, kadangi su advokatu nenorėjo pyktis, žinojo, kad su juo yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir buvo likusi skola, o įmonei buvo iškeliami ieškiniai dėl nesumokėtų lėšų ir reikėdavo advokato paslaugų, tam, kad tos paslaugos nenutrūktų, nusprendė iš savo asmeninių lėšų sumokėti 7 000 Eur. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kadangi jam buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, o jame buvo įrašyta UAB „S&D LT“, dėl to dokumentą pristatė buhalterijai, kas toliau buvo daroma su tuo dokumentu, negalėjo pasakyti, nes, anot jo, tai buhalterių reikalas.

37.       Apeliantė akcentuoja liudytojų M. S. ir O. K. parodymus. Tačiau svarbu įvertinti tai, kad nors kaip liudytoja apklausta ieškovės apskaitą nuo 2022 kovo mėn. iki 2023 rugsėjo mėn. tvarkiusi M. S. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad visą laikotarpį dėl apskaitos tvarkymo bendravo tik su D. Š., tačiau taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės (duomenys neskelbtini), ir negalėjo atsakyti (neatsiminė), kada D. Š. buvo atleistas, taip pat nurodė, kad D. Š. turėjo įgaliojimą (2023 m. rugsėjo 13 d.) atstovauti ieškovei. Liudytoja O. K. nurodė, kad sutartį pasirašė su ieškovės direktoriumi, o apskaitos tvarkymo klausimais bendraudavo D. Š., tiksliai negalėjo pasakyti, kaip vadinosi jo pareigybė, tačiau nurodė, kad vienas iš vadovų (gal (duomenys neskelbtini)), jis dokumentus teikė, kiek jai žinoma, visą laikotarpį.

38.       Trečiasis asmuo D. Š. 2025 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, be kita ko, paaiškino aplinkybes, kad dėl atsiskaitymams atlikti avansu išmokėtų lėšų jis įmonei buvo skolingas, dokumentus pristatydavo buhalterijai. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal ginčo sandorį atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, tačiau taip pat nurodė, kadangi dokumente buvo parašyta, jog yra UAB „S&D LT“ skolos apmokėjimas, o mokėtojas yra trečiasis asmuo, tokį dokumentą privalu pristatyti buhalterijai. Trečiasis asmuo paaiškino, kad turėjo pinigų ir norėjo pagelbėti vaikams, dėl to sumokėjo; įmonė turėjo bylų. Iš trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo nurodė, jog galvojo, kad įmonei pristatęs dokumentus dėl 7 000 Eur apmokėjimo susimažins savo skolą įmonei; pagalvojo, kad jam sumažės skola, o kaip tai bus įtraukta į apskaitą, sprendė tie, kas tvarko buhalteriją; nuvežė dokumentą, žinodamas, kad jis yra skolingas, buvo mintis, kad gal pamažės skola (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 33 sek. – 11 min. 10 sek.; 17 min. 5 sek.–19 min.; 23 min. 28 sek. – 24 min. 50 sek.).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės akcentuojamos aplinkybės byloje nagrinėjamo ginčo atveju nėra pakankamos pripažinti trečiąjį asmenį D. Š. faktiniu bendrovės vadovu atsiskaitymo su atsakovu metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu trečiasis asmuo D. Š. buvo ir veikė kaip faktinis ieškovės vadovas. Dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

40.       Nustatyta, kad trečiasis asmuo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu komentuodamas avanso apyskaitos duomenis apie trečiojo asmens padengtas išlaidas, negalėjo tiksliai paaiškinti aplinkybių, ar mokėjimus atliko dirbdamas, ar jau nebedirbdamas, nurodė, kad padėdavo vaikams iš asmeninių lėšų (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 5 sek.–17 min. 10 sek.). Iš trečiojo asmens D. Š. paaiškinimų taip pat matyti, kad ginčo sandorio sudarymo metu trečiajam asmeniui buvo žinoma apie ieškovės su atsakovu sudarytą teisinių paslaugų sutartį, pagal ją esančią skolą, ieškovės (įmonės) poreikį tam, kad advokato teisinės paslaugos būtų teikiamos toliau ir nenutrūktų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, nors ir savaime nesukuria trečiąjį asmenį ir įmonę (ieškovę) siejančių teisinių santykių, tačiau šių byloje nustatytų duomenų visuma apie trečiojo asmens D. Š. sąsajas su ieškove UAB „S&D LT“ – tiek giminystės ryšiais (įmonės akcininkė jo dukra, įmonei vadovavo jo žentas), tiek vykdant su ieškove susijusias prievoles (už ieškovę atsiskaitant su ieškovės kreditoriais), tiek duoti paaiškinimai, kad, jo žiniomis, įmonei dėl skolų buvo reikalingos advokato teisinės paslaugos, ir suinteresuotumas teikti pagalbą, sudaro pagrindą vertinti, jog trečiajam asmeniui D. Š. dėl faktinių sąsajų ir suinteresuotumo ieškovės veika, net ir laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo žinoma UAB „S&D LT“ veikla, finansinė padėtis, taip pat ir finansiniai sunkumai. 

41.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1147442, pateiktas ieškovės apskaitai ir, pagal bylai pateiktą avansinę apyskaitą, buvo įtrauktas į ieškovės apskaitą (el. b. t. 4, b. l. 12). Liudytoja O. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje davė paaiškinimus dėl minėtos bylai pateiktos D. Š. avanso apyskaitos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. duomenų ir paaiškino, kad, jei atskaitingas asmuo (darbuotojas) lieka skolingas, privalo grąžinti įmonei likusią sumą; D. Š., kai buvo atleistas ir liko skolingas įmonei, vietoje skolos grąžinimo į įmonės sąskaitą darė atitinkamus mokėjimus iš savo sąskaitos kaip skolos grąžinimą, nes įmonės sąskaitos turbūt buvo areštuotos. Liudytoja O. K. negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju buvo pildomos avanso apyskaitos, suderinimas turėjo įvykti kitokiu pavidalu (tarp šalių surašant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą), tačiau taip pat paaiškino, kad šioje avanso apyskaitoje matomi duomenys apie liekaną pradžioje ir liekaną pabaigoje, D. Š. buvo skolingas įmonei kaip atskaitingas asmuo. Darytina išvada, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai įvertino, kad ta aplinkybė, jog apskaita buvo daroma netinkama forma, t. y. vietoje tarpusavio skolų suderinimo akto buvo pildoma avansinė apyskaita, savaime nepaneigia fakto, jog D. Š., sudarydamas ginčo sandorį už ieškovę, vienu metu buvo ir ieškovės skolininkas, ir ieškovės kreditorius.

42.       Bylai pateiktas ieškovės apyvartos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. žiniaraštis atsakovui advokatui R. M., jame įtrauktas 2023 m. liepos 26 d. 7 000 Eur mokėjimas (el. b. t. 4, b. l. 36). Kaip liudytoja apklausta ieškovės apskaitą tvarkiusios įmonės (duomenys neskelbtini) O. K. dėl minėto dokumento paaiškino, kad tai yra skolos kortelė konkretaus tiekėjo – advokato R. M. – ir nurodytas UAB „S&D LT“ lėšų judėjimas su šiuo tiekėju, taip pat paaiškino, kad paskutinė į apskaitą įtraukta operacija rodo, kad advokatui sumokėta 7 000 Eur įmonės vardu, bet, pagal avanso apyskaitą, 7 000 Eur buvo sumokėta įmonės vardu advokatui R. M., tačiau sumokėjo D. Š.; liudytoja taip pat nurodė, kad D. Š. pervedė iš asmeninės sąskaitos ir pateikė išrašą, tuo pagrindu buvo sumažinta atskaitingo asmens skola, t. y. atskaitingas asmuo tapo mažiau skolingas; nurodė, kad ji paaiškino, kaip buhalterija apskaito (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 44 sek. – 1 val. 27 min. 24 sek.).

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu sandoriu atsiskaičius su atsakovu ir trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę ieškovės (skolininkės) naudai, ne tik pasibaigė įmonės (skolininkės) prievolė atsakovui, tačiau ginčijamo sandorio pagrindu buvo ir sumažinta ieškovei skolingo buvusio trečiojo asmens (buvusio ieškovės atskaitingo asmens) skola ieškovei. Šiuo atveju ginčijamo sandorio pagrindu buvo sukurta ir ieškovės (skolininkės) prievolė atsiskaitymą už ją įvykdžiusiam trečiajam asmeniui (D. Š.) ir tokia skola sudengta su trečiojo asmens skola įmonei. Esant tokiai bylos faktinių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais ieškovės argumentus, kad ginčijamo trečiojo asmens 7 000 Eur mokėjimo atsakovui pagrindu, atliekant atsiskaitymą su D. Š. nuožiūra pasirinktu ieškovės kreditoriumi – atsakovu, tuo sumažinant savo skolą ieškovei, iš esmės buvo pakeista jau buvusios nemokios ieškovės turto ir įsipareigojimų struktūra. Taigi yra pagrindas vertinti, kad D. Š. pagal ginčijamą sandorį atlikus mokėjimą už ieškovę iš esmės ieškovės skola atsakovui buvo padengta ieškovės lėšomis per trečiąjį asmenį D. Š., o ne trečiojo asmens asmeninėmis lėšomis.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės reiškiamo reikalavimo ir ginčijamo sandorio pobūdį, į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki įmonė, į trečiojo asmens D. Š. sąsajas su ieškove, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visapusiškai neįvertino ginčo sandorio sudarymo teisinių padarinių visumos, dėl to nepagrįstai išskyrė, kad ieškovės atliekami tarpusavio su trečiuoju asmeniu reikalavimų įskaitymai, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas ir savarankiški sandoriai, turėtų būti ginčijami atskirai bendrais sandorių nuginčijimo (pripažinimo negaliojančiais) pagrindais.

45.       Byloje nustačius, kad ginčijamam sandoriui gali būti taikomos actio Pauliana nuostatos, pripažintina, kad ieškovės nemokumo administratorė turėjo neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę (JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46.       Būtinoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga yra ta, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kaip nustatyta byloje, ginčijamas sandoris buvo sudarytas UAB „S&D LT“ esant nemokiai, iki ginčijamo sandorio sudarymo 2023 m. liepos 26 d. teismui jau buvo pateiktas ir priimtas (2023 m. liepos 10 d.) ieškovės kreditorės pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Jei ginčijamo sandorio pagrindu D. Š. atsakovui sumokėta 7 000 Eur suma nebūtų įskaityta ieškovės avansinėje apyskaitoje, įmonė būtų turėjusi reikalavimo teisę į D. Š. ir jis būtų turėjęs skolą įmonei padengti, ir gauti pinigai būtų paskirstyti laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Ginčijamu sandoriu buvo panaikinta galimybė nukreipti išieškojimą į 7 000 Eur lėšas, taip sumažintas ieškovės turtas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė byloje įrodė, jog, ieškovei esant nemokiai, ginčo sandoriu 7 000 Eur suma atsiskaitant su D. Š. nuožiūra pasirinktu ieškovės kreditoriumi (atsakovu) ir tokia suma ieškovės turtu sumažinant reikalavimą į ieškovės skolininką D. Š., sumažintos likusiųjų ieškovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų iš nemokios ieškovės patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nustatytas UAB „S&D LT“ kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana taikymo sąlyga.

47.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019, 42 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, pažymima, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens – elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 29, 32 punktai).

48.       Byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. už teisines paslaugas buvo išrašęs ieškovei 31 114 Eur bendros sumos sąskaitų. Taigi ieškovės skola atsakovui buvo susidariusi per ilgą laiką, vėliausios sąskaitos išrašytos prieš daugiau nei dvejus metus iki ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje nenustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo 2023 m. liepos 26 d. metu, ieškovei esant nemokiai, ieškovė, atsiskaičiusi per trečiąjį asmenį, ar atsakovas būtų turėję teisinę prievolę sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovei UAB „S&D LT“ nebuvo nei pareigos, nei būtinybės būtent ginčo metu atsiskaityti su atsakovu (ar trečiuoju asmeniu). Ginčijamas sandoris neužtikrino nei ieškovės įmonės veiklos tęstinumo, nei atsiskaitymo su kitais ieškovės kreditoriais (išskyrus atsakovą ir trečiąjį asmenį). Byloje nei atsakovas, nei trečiasis asmuo taip pat nepagrindė ginčo sandorio pirmenybės ekonominio būtinumo (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlyga dėl ieškovės (skolininkės) neprivalėjimo atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį.

49.       Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu (actio Pauliana) pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

50.       CK 6.66 straipsnio taikymo prasme sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodyta, kad „žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑311‑943/2023). Taigi, nuspręsdamas dėl sandorį sudariusio asmens sąžiningumo, teismas turi atsižvelgti į sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, taip pat turi įvertinti, kokius interesus siekė patenkinti sandorį sudaręs asmuo.

51.       Įvertinus bylos duomenis, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, teismui buvo pateiktas kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, jis 2023 m. liepos 19 d. buvo įteiktas ir ieškovės vadovui kartu su teismo nutartimi, vertintina, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie savo faktinį nemokumą ir tai, kad ji turi pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o atsiskaitymai ieškovės turtu per trečiąjį asmenį pagal ginčijamą sandorį pažeis ieškovės kreditorių teises. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atlikdama ginčijamo atsiskaitymo veiksmus ieškovė buvo nesąžininga.

52.       Kaip nustatyta anksčiau, trečiasis asmuo D. Š., apmokėdamas ieškovės skolą atsakovui ir pateikdamas pinigų priėmimo kvitą ieškovės apskaitai, taip, pagal bylai pateiktą avansinę apyskaitą, sumažinant trečiojo asmens susikaupusią skolą ieškovei ir iš esmės ieškovės skolą atsakovui padengiant ieškovės lėšomis per trečiąjį asmenį, dėl faktinių sąsajų su ieškove ir suinteresuotumo įmonės veika ginčo sandorio sudarymo metu faktiškai žinojo apie UAB „S&D LT“ finansinius sunkumus, neatsiskaitymą su kitais kreditoriaus, todėl jo veiksmai ginčijamo sandorio sudarymo kontekste taip pat negali būti laikomi sąžiningais.

53.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas ieškovės prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens D. Š., neturėjo pagrindo manyti, jog gali būti pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką buvo ieškovei teisines paslaugas teikęs advokatas, už mėnesinį honorarą teikė nuolatines teisines paslaugas, susijusias su kasdieniais bendrovės veiklos klausimais įmonių, darbo bei komercinės teisės srityse. Iš atsakovo R. M. 2024 m. spalio 31 d. rašto dėl informacijos pateikimo ieškovės nemokumo administratorei turinio matyti, kad atsakovas teikė ieškovei teisines paslaugas, susijusias su teisminių procesinių dokumentų rengimu Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1628-775/2021(Nr. e2-643-775/2022). Iš bylai pateikto pareiškėjo Transport-Handel-Przetworstwo Drewna 2023 m. liepos 4 d. pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „S&D LT“ iškėlimo kopijos matyti, kad UAB „S&D LT“ 169 274,67 Eur skola pareiškėjui buvo kilusi minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-643-775/2022 išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Be to, remiantis bylos duomenimis, atsakovas, kaip UAB „S&D LT“ atstovas, 2023 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismui UAB „S&D LT“ vardu pateikė nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo.

54.       Atsakovas, daugiau nei dvejus metus nereikalavęs apmokėti išrašytas sąskaitas, atsiskaitymą grynaisiais pinigais priėmė 2023 m. liepos 26 d., t. y. jau esant pateiktam ir teismo priimtam 2024 m. liepos 4 d. kreditoriaus pareiškimui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Įrodymų byloje visuma sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas, ilgą laiką ieškovei teikęs teisines paslaugas, žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovės nemokumą ir tai, kad sudaromas sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises.

55.       Atsakovas remiasi argumentais, kad nėra numatyta ribojimų trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, jeigu skolininkas yra nemokus. Atsakovas remiasi teismų praktika, kad prievolės įvykdymas už skolininką yra galimas net ir tuo atveju, jeigu skolininkui yra iškelta bankroto byla. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodoma kasacinio teismo praktika ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika bylose, kuriose skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla, dėl savo faktinių aplinkybių (racio decidendi) ir tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusių teisinių santykių skirtingumo yra pernelyg nutolusi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kad būtų pagrindas remtis atsakovo nurodytoje teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.

56.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis, priimdamas ieškovės prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens – D. Š., neturėjo pagrindo manyti, jog tokiu būdu gali būti pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo D. Š. 2025 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, be kita ko, nurodė, kad jis atsiskaitė su atsakovu savo asmeniniais pinigais, tikslingai nesiekė sumos įskaityti į savo skolą įmonei, ant dokumento buvo parašyta, kad tai yra UAB „S&D LT“ apmokėjimas, o mokėtojas yra jis; anot trečiojo asmens, logiškai mąstant, tokį dokumentą privalu pristatyti buhalterijai, jis dokumentą pristatė ir galvojo, kad jam sumažės skola; advokatui nurodė, kad tai jo asmeniniai pinigai, ir prašė toliau teikti jiems paslaugas, o kaip toliau buvo sudėliota, jie sprendžia, t. y. kas tvarko buhalteriją ir dokumentus – tiek advokatas, tiek UAB „S&D LT“ (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 5 sek.–19 min.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie atsakovo ieškovei teiktas nuolatines teisines paslaugas, susijusias su kasdieniais bendrovės veiklos klausimais, nenustatė pagrindo vertinti, kad atsakovas nežinojo ar negalėjo žinoti, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui sumokant ieškovės skolą nepakis nemokios ieškovės turto ir įsipareigojimų struktūra ir taip gali būti pažeistos ieškovės kreditorių teisės.

57.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad byloje yra nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, dėl to byloje nustatytas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu UAB „S&D LT“ 7 000 Eur sumos atsiskaitymo su atsakovu sandorį, įformintą 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1147442 (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, spręstinas restitucijos klausimas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 7 000 Eur suma (CK 1. 80 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė actio Pauliana sąlygas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinį tenkinti.

58.       Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

59.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑313‑611/2019, 43 punktas). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta dėl restitucijos taikymo, įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir vertino actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas, dėl to teisėjų kolegija nusprendžia ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė 931,70 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovas ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. 

62.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, yra panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės turėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63.       CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Šioje byloje mokėtinas 158 Eur žyminis mokestis. Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovės ieškinį tenkinus, 158 Eur žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

64.       Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Ieškovė apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti, taigi už apeliacinį skundą mokėtinas 158 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, 158 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

65.       Apeliantė pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u s p r e n d ž  i a :

        panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

        Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „S&D LT“ atsiskaitymo su atsakovu R. M. 7 000 Eur sumos sandorį, kuris įformintas 2023 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 1147442.

        Taikyti restituciją – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S&D LT“ iš atsakovo R. M. 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) sumą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S&D LT“ 931,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

        Priteisti iš atsakovo R. M. valstybei 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino pirmosios instancijos teisme, ir 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino apeliacinės instancijos teisme (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660).

Teisėjos                                                                        Kristina Domarkienė

                                                                                Erinija Kazlauskienė

                                                                                Erika Tamošaitienė