Civilinė byla Nr. 3K-3-52/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.1; 50.5; 116.1 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tikroji vaivorykštė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lituanica“ dėl nuostolių nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atlyginimo priteisimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl sutartinės atsakomybės taikymo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šaliai vienašališkai nutraukus sutartį.

Ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „Lituanica“ 66 746,05 Lt nuostolių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalys 2007 m. spalio 29 d. sudarė 91,28 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Šiauliuose, Vilniaus g. 146, nuomos sutartį. Sutartimi šalys susitarė mokėti nustatytą nuomos mokestį: pirmus nuomos metus 75 Lt ir PVM už vieną kvadratinį metrą, kitus dvejus metus - 85 Lt už vieną kvadratinį metrą ir PVM už kiekvieną mėnesį, taip pat nuomininkas apmoka patalpų komunalinius ir kitokius išlaikymo mokesčius. Nuomos sutarties terminas nustatytas trejiems metams nuo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo datos - 2007 m. lapkričio 6 d. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad abi sutarties šalys turi teisę nutraukti nuomos sutartį, nesant kitos šalies kaltės, įspėjus prieš tris mėnesius kitą šalį. Atsakovas 2008 m. liepos 29 d. raštu pranešė, kad nuo 2008 m. gruodžio 1 d. nutraukia nuomos sutartį su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad nuostoliai, atsiradę dėl to, kad nuomininkas ne sutarties nutraukimo dieną 2008 m. gruodžio 1 d., o 2008 m. gruodžio 9 d. perdavė patalpas nuomotojui, yra 3400,25 Lt, taip pat nuostolių, kaip dėl sutarties nutraukimo negautų pajamų suma, yra 71 104,60 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 9155,38 Lt netesybų, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 66 746,05 Lt nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo AB ,,Lituanica“ ieškovui UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ 66 746,05 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas išanalizavo nuomos sutarties turinį ir įvertino tai, kad nuolaida nuomos kainai už pirmus nuomos metus (nuomos mokestis už pirmus metus - 75 Lt už vieną kvadratinį metrą, už antrus ir trečius metus - 85 Lt už vieną kvadratinį metrą) atsakovui buvo padaryta dėl to, kad šalys sutarė nustatyti trejų metų nuomos terminą. Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad šalių nuomos santykiai pagal patalpų nuomos sutartį nutrūko 2008 m. gruodžio 9 d. atsakovui nutraukus vienašališkai sutartį nesant ieškovo kaltės, o ieškovui priėmus nuomotas atsakovui patalpas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu reglamentuojamas CK 6.498 straipsnyje, pagal kurį nuomininko reikalavimu nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik teismo sprendimu esant CK 6.498 straipsnyje išvardytiems pagrindams, ir konstatavo, jog šalių sudaryta nuomos sutartis CK 6.498 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškiant reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nutraukta nebuvo. Teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas nuomos sutarties sąlygas vykdys visą nuomos sutarties terminą, dėl ko ieškovas gaus su nuomos santykiais susijusias pajamas, ir sprendė, kad nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik pareiškus reikalavimą CK 6.498 straipsnio pagrindu dėl nuomos sutarties nutraukimo teisme, o ne pranešimu apie sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, atsakovas, nutraukdamas su ieškovu sutartį praėjus tik kiek daugiau nei trečdaliui termino, nesilaikė sąžiningo sutarties vykdymo principo, nes būtent terminuotos sutarties pobūdis ir lėmė nuomos mokesčio nuolaidų už pirmus nuomos metus atsakovui pritaikymą. Teismas sprendė, kad nuomojamos patalpos 2008 m. gruodžio 1 d. nuomotojui buvo neperduotos dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl reikalavimo atlyginti išlaidas dujinio katilo remontui ir sutiko su ieškovo argumentu, kad dujinis katilas buvo nuomojamų patalpų įrangos sudėtinė dalis, todėl pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį turėjo būti grąžintas ieškovui tokios būklės, kokios buvo sudarant nuomos sutartį, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Dėl to teismas priteisė ieškovui iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už patalpų nuomą nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d.

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovo AB ,,Lituanica“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą bei priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažinti iki 3400,25 Lt, taip pat nuo šios sumos priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl sutarties pobūdžio, kad šalys sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nes tai patvirtina sutarties turinys ir esmė dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir nuomos termino. Tačiau aiškindamas šią sutartį, jos turinį, taip pat sutarties šalių teisę nustatyti sutartyje tam tikras teises ir pareigas, kurios šalių santykius, nutraukiant tokią sutartį reglamentuoja kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, ir įvertinęs šalių ketinimus bei valią sudarant sutartį, teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl sutarties vienašališko nutraukimo pranešimo kitai šaliai būdu, o ne teismine tvarka, atitinka abiejų šalių ketinimus ir toks susitarimas dėl kitokios, nei nustatyta dispozityviosiose teisės normose, vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos neprieštarauja teisės normoms. Tokią išvadą teismas darė remdamasis tuo, kad sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Todėl teismas sprendė, kad terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis prieš terminą vienašališkai, nesant kitos šalies kaltės dėl sutarties nevykdymo, gali būti nutraukta ne tik teismine tvarka, esant CK 6.498 straipsnyje išvardytiems pagrindams, bet ir kitokia sutartyje šalių susitarta tvarka. Sutarties šalys susitarė dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį nesant sutarties pažeidimo ir laikantis trejų mėnesių įspėjimo termino. Bylos duomenys – atsakovo išsiųstas ieškovui pranešimas apie sutarties nutraukimą ir sumokėtos netesybos patvirtina, kad atsakovas laikėsi nurodytos sąlygos įspėti kitą sutarties šalį (ieškovą) apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius bei kitų sutarties sąlygų.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti daiktą normalios būklės, todėl privalo mokėti nuomos mokestį už pavėluotą perduoti daiktą nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. - 2252,55 Lt ir PVM ir atlyginti kitus susijusius su daikto nuoma nuomotojo patirtus tiesioginius nuostolius (remontą, komunalines paslaugas ir pan.) (CK 6.499 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad patalpų grąžinimo ieškovui metu dujinis katilas neveikė, buvo nustatytas jo gedimas. Einamąjį remontą privalo daryti nuomininkas, dėl to iš atsakovo priteistina proporcingai jo nuomojamų patalpų plotui skirta dalis už katilo remontą – 215,19 Lt (CK 6.500 straipsnis). Kadangi nuomos sutartis pasibaigė 2008 m. gruodžio 9 d., o atsakovas už išsinuomotų patalpų komunalines paslaugas mokėjo iki 2008 m. gruodžio 1 d., iš jo priteistinos sumos – 59, 16 Lt už suvartotą elektros energiją, 92, 40 Lt - už dujas, 6,22 Lt - už vandenį, 10,64 Lt bendros  eksploatacijos išlaidos. Taip pat iš atsakovo priteistina 292,28 Lt ir 31,07 Lt delspinigių už pavėluotai sumokėtus mokesčius.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria sumažinta priteista iš atsakovo nuostolių atlyginimo suma nuo 66746,05 Lt iki 3400,25 Lt ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas teisėtai nutraukė nuomos sutartį, ir nesvarstė ieškovo argumentų ir reikalavimų dėl CK 6.221 straipsnio 2 dalies (pagal kurią sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius) ir atsakovo sutartinės atsakomybės taikymo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas nutraukė sutartį praėjus tik daugiau kaip trečdaliui nuomos termino, taip pažeisdamas bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei pažeisdamas ieškovo teisėtus lūkesčius, dėl to iš atsakovo pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki ieškinio pareiškimo 2009 m. rugsėjo 14 d. Byloje teismai skirtingai vertino tai, ar nuomininkas turėjo teisę nesikreipdamas į teismą ir laikydamasis sutarties sąlygų nutraukti prieš terminą sutartį. Net pripažinus, kad atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, pasinaudodamas sutartyje suteikta galimybe, atsakovas turėjo atlyginti ieškovo negautas pajamas (pagal teisės principą non omne, quod licet, honestum est – ne viskas, kas leistina, yra garbinga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartyje UAB ,,Šiaulių naujienos“ v. UAB ,,Šiaulių vandenys“ byloje Nr. 3K-3-177/2005 konstatuota, kad nors teisėtas sutarties nutraukimas šalis atleidžia nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau tai gali turėti teisinių padarinių, t. y. sutarties šaliai gali sukelti turtinių praradimų, atsiradusių dėl kitos šalies sutarties nutraukimo, todėl tokia šalis turi teisę reikalauti atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“ byloje Nr. 3K-3-203/2007 svarbus dėmesys skirtas sutarties įvykdymo apimčiai iki jos nutraukimo ir buvo pažymėta, kad sutarties nutraukimo momentu iki sutarties galiojimo pabaigos buvo likęs trečdalis termino. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nevykdė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos. Atsakovas neprašė pakeisti nuomos sutarties sąlygų, o vienašališkai nutraukė sutartį, paisydamas tik savo interesų. Pagal sutartį nuomos mokestis pirmaisiais nuomos metais nustatytas 10 Lt per 1 kv. m mažesnis, nei už antruosius ir trečiuosius nuomos metus, dėl to po pirmųjų metų nutraukus sutartį ieškovas negavo tikėtos komercinės naudos iš sutarties. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta realiai jas gauti; tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis R. Jurgelionio firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis UAB ,,Rudeta“ v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-322/2008; kt.).

2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, ar teisėto nuomos sutarties nutraukimo atveju atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1-4 punktai). Šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra aišku, dėl kurių priežasčių, teismui konstatavus teisėtą sutarties nutraukimą, iš atsakovo negali būti priteisiamas nuostolių atlyginimas už laikotarpį po 2008 m. gruodžio 10 d.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lituanica“ prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Sutartis teisinio santykio subjektams leidžia patiems nustatyti savo privalomo arba galimo elgesio ribas, dėl to yra laikomi neteisėtais civilinėje teisėje veiksmai, pažeidžiantys ne tik įstatymo nuostatas, bet ir sutarties sąlygas. Atsakovas atliko sutarties nutraukimą pagal sutarties sąlygas, jų nepažeisdamas, todėl jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Iš anksto pranešęs apie numatomą sutarties nutraukimą atsakovas pakankamai bendradarbiavo su ieškovu. Esant sutarties nutraukimo sąlygai sutarties vienašališko nutraukimo atveju ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš nuomos už visą nuomos terminą. Dėl to neatsirado teisinio pagrindo sutartinei atsakomybei taikyti. Sutardamos dėl sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą galimybės šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovas) sutiko dėl šios sąlygos ir nebuvo suinteresuotos riboti tokią sutarties nutraukimo galimybę. Nuomos sutarties šalys taip pat susitarė dėl netesybų (vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudos) sutarties nutraukimo atveju tam, kad galėtų viena kitai kompensuoti turtinius praradimus nuomos sutarties nutraukimo atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius sutarties neįvykdymo ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime gali dėl jų nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Kasatoriaus nurodytoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-177/2005 nustatyta, kad šalis, nors ir teisėtai nutraukusi sutartį, nesielgė sąžiningai, nesilaikė sutarties vykdymo principų (to nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė) ir dėl to padarė kitai šaliai netiesioginių nuostolių.

2. Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą, atsakovo teigimu, nereiškia teismo pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną bylos šalies pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs sutarties nutraukimą teisėtu, taip atsakė ir į su tuo susijusius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, dėl ko ieškovui netaikytina sutartinė atsakomybė ir nepriteistinas negautų pajamų atlyginimas.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami sutartinės atsakomybės klausimus reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiams, kai sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu; apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas. Šiais teisės klausimais teisėjų kolegija pasisako.

 

Dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių

 

Sutartinė civilinė atsakomybė reiškia atsakomybę už sutartinės prievolės pažeidimą, kai šalis prieš padarant žalos jau siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą prievolės įvykdymą. Netinkamas prievolės įvykdymas gali reikštis įvairiais būdais – visišku prievolės neįvykdymu, prievolės įvykdymu tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimu, bendradarbiavimo stoka, imperatyviųjų teisės normų nesilaikymu ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir  neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, skolininko (atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti kreditorius (ieškovas). Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltės klausimas sprendžiant kylantį iš sutarties ginčą nėra teisiškai reikšmingas, kai skolininkas ir kreditorius yra verslo subjektai, kurių sutartyje neįtraukta išlyga dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo atsakovo (šalies, nutraukusios sutartį) neteisėtų veiksmų. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija neanalizuoja kasacinio skundo argumentų, kuriais pasisakoma dėl nuostolių, priežastinio ryšio ir kaltės, nes apeliacinės instancijos teismas pagal bylos įrodymų duomenis nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

Sutarties šalys gali sutarimu nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 straipsniai); vienašališkai sutartį galima nutraukti tik sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217–6.220 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas įvykdė sutartyje šalių nustatytas pareigas (laikydamasis sutartyje nurodyto termino įspėjo dėl sutarties nutraukimo, sumokėjo sutartyje nustatyto dydžio baudą), nutraukdamas sutartį prieš terminą, ją nutraukė dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kasatorius (ieškovas) nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytą išvadą vertina kaip neteisėtą ir nurodo, kad ir pripažinus, jog atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, pasinaudodamas sutartyje suteikta galimybe, atsakovas turi atlyginti ieškovo negautas pajamas pagal teisės principą non omne guod licet homestum est – ne viskas, kas leistina, yra garbinga. Kasatorius taip pat nurodo, kad atsakovas nevykdė kooperavimosi, bendradarbiavimo pareigos, įtvirtintos CK 6.200 straipsnyje. Šie kasatoriaus argumentai nelaikytini pagrįstais. Pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis), tai reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis UAB ,,Privati valda“ v. Ž. G. byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nors nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės netapačios, tačiau nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai turi reikšmės svarstant CK įtvirtintus šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi aspektus, nes ši pareiga paremta sutarčių teisės bendrosiomis normomis, kurios taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į sutarčių prigimtį (CK 6.155 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ne tik nuomininkas, bet ir nuomotojas, vykdydami iš sutarties kylančias prievoles, turi būti pakankamai atidūs, rūpestingi ir bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas, pranešdamas kasatoriui (ieškovui) apie sutarties nutraukimą, nurodė priežastis, dėl kurių nutraukia sutartį (dėl pasikeitusios situacijos rinkoje ir per didelių patalpų nuomos kainų). Tačiau kasatoriaus (ieškovo) veiksmai rodo, kad jis nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį. Kad kasatorius (ieškovas) nesiekė tolimesnio sutarties vykdymo, rodo tai, jog, gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, pateikė sąskaitą – faktūrą dėl sutartyje sulygtos baudos už vienašališką sutarties nutraukimą apmokėti, taip pat nurodė, kad reikalaus nuostolių atlyginimo ir pan., t. y. nebandė inicijuoti tolesnio sutarties galiojimo, šalių tarpusavio interesų suderinimo ar problemų tolesniam sutarties galiojimui ir jos vykdymui išsprendimo. Bylos duomenimis, kasatorius (ieškovas) dėjo pastangas tam, kad po nuomos sutarties nutraukimo išvengtų nuostolių ir išnuomotų nuomotas patalpas kitiems asmenims, nekilnojamojo turto agentūrai duodamas nurodymus dėl vis mažesnių nuomos kainų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kasatorius (ieškovas) būtų bendradarbiavęs su atsakovu ir kooperavęsis dėl sutarties tolimesnio vykdymo, šiam pranešus, kad patalpų nuomos kainos yra per didelės, pasikeitus situacijai rinkoje. Kasatorius (ieškovas) nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo , nesiekė, kad sutartis būtų vykdoma kuo ekonomiškiau ir kitai šaliai priimtinu būdu (CK 6.200 straipsnio 1 – 3 dalys). Pagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi. Ši išvada atitinka surinktų bylos įrodymų duomenis. Šalių bendradarbiavimą ir kooperavimąsi dėl tolimesnio sutarties vykdymo, be kita ko, trukdė ir klaidingas kasatoriaus (ieškovo) manymas, kad atsakovas patalpų nuomos sutartį galėjo nutraukti dėl kitų, nei byloje nustatyta, priežasčių.

Kasatorius teigia, kad atsakovui nuomos mokestis pirmaisiais nuomos metais buvo sutartyje numatytas 10 Lt mažesnis už 1 kv. m, nei antraisiais ir trečiaisiais nuomos metais, ir kasatorius ne tik negavo didžiosios dalies planuoto nuomos mokesčio iki nustatyto nuomos sutarties termino pabaigos, bet ir pirmuosius nuomos metus gavo mažesnį dėl atsakovui suteiktos nuolaidos. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad patalpų nuomos kaina yra šalių derybų objektas (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovui buvo padaryta esminė nuomos kainos nuolaida, nes sutartyje buvo sulygta dėl nuomos mokesčio mokėjimo išdėstymo tvarkos. Šalys, susitardamos dėl vienokios kainos pirmiems metams ir dėl kitokios kainos vėlesniems metams, siekė savo verslo tikslų įgyvendinimo: kasatorius (ieškovas) - išnuomoti patalpas ir kuo naudingesnėmis sąlygomis, atsakovas – susitarti dėl mažesnės kainos, kol įsitvirtins atliekamos ūkinės-komercinės veiklos rinkoje.

Kasatorius (ieškovas), teigdamas, kad atsakovas turi atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl teisėto sutarties nutraukimo, taip užtikrinant teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“ byloje Nr. 3K-3-177/2005; šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad šalis, nors ir teisėtai nutraukusi terminuotą sutartį, nesielgė sąžiningai, nesilaikė sutarties vykdymo principų, todėl padarė kitai šaliai netiesioginių nuostolių. Nuostolių atlyginimą teismas priteisė už laikotarpį iki sutarties nutraukimo motyvuodamas tuo, kad ieškovo suteikta nuolaida yra jo patirti nuostoliai, nes paslaugos pobūdis ir apimtys nulėmė itin dideles kainos nuolaidas. Nagrinėjama byla nėra analogiška nurodytos bylos faktinėms aplinkybėms, dėl kurių skirtingumo (šalių sąžiningumo, paslaugų pobūdžio, apimties ir nuolaidų dydžių bei pan.) teisinis vertinimas yra iš esmės kitoks. Dėl to kasatoriaus nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais negalima vadovautis šioje byloje. Darytina išvada, kad kasatoriaus (ieškovo) nurodytos negautos pajamos nelaikytinos dėl atsakovo veiksmų atsiradusiais nuostoliais.

 

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą ir bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

                     

CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo visų atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinių ir teisinių argumentų, nepasisakė, ar teisėto sutarties nutraukimo atveju atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Įvertinant šį kasacinio skundo argumentą, svarbi yra tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š.  v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus ir jų aptartą aiškinimo praktiką, pirmiau nurodytas kasacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas nuomos sutartį nutraukė teisėtai, sprendė dėl atsakovo teisinės atsakomybės ir jos netaikė, nes nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl kasatoriaus (ieškovo) nurodomų nuostolių. Tokią išvadą galima padaryti iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų visumos, iš kurios spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ištyrė ir įvertino ne tik apeliaciniame skunde, bet ir atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus. Motyvuojamosios apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) paskirtis yra taip pat ir pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas teismo nutarties rezoliucinėje dalyje (CPK 331 straipsnio 4, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai, kuriais grindžiama šio teismo nutarties išvada netaikyti teisinės atsakomybės dėl sutarties nutraukimo.

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų pagrindų kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Ieškovo kasacinis skundas netenkintinas, dėl to iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos 600 Lt išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, nurodytą išlaidų dydį patvirtina byloje pridėta sąskaita ir mokėjimo dokumentas.

Iš ieškovo taip pat priteistina 44,98 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ atsakovui AB ,,Lituanica“ 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 44,98 Lt (keturiasdešimt keturis litus 98 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Janina Januškienė
	Egidijus Laužikas
	Algis Norkūnas