Administracinė byla Nr. I-6899-811/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00818-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. S. su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) teismui pripažinus, kad pareiškėjas praleido trijų metų procesinį terminą kreiptis į teismą, atnaujinti jį dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1D-748 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui 6840,17 eurų laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 5 str. 1 d. neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Iš pareiškėjo pridėto Vidaus reikalų ministerijos skundžiamo sprendimo Nr. 1D-748 (11) matyti, kad jis priimtas 2015 m. sausio 21 d., todėl teismas laiko, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo, padarė rašymo apsirikimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas skundžia Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-748 (11).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija 1998 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 14539 informavo, kad jam nuo 1998 m. birželio 1 d. yra paskirta valstybinė pareigūnų ir karių ištarnautų metų pensiją 2251,84 Lt per mėnesį. Pareiškėjas nuo 2002 m. kovo 1 d. yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, apie tai, kad turi draudžiamųjų pajamų pranešė Vidaus reikalų ministerijai ir Sveikatos priežiūros tarnybai. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas) buvo perskaičiuota pareiškėjo gaunama pensija ir jos dydis pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 1D-748(11) atsisakė išmokėti nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija pateiktame sprendime vadovavosi tik Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl šio straipsnio neminėjo. Pareiškėjo manymu, jam pensijos ribojimas laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas antikonstituciniu, pažeidė pareiškėjo teisę gauti nustatyto dydžio pensiją. Pareiškėjo prašomos pensijos nepriemoka, kurią sudaro skirtumas tarp pareiškėjo teisės aktus paskirtos ir priskaičiuotos pensijos bei dėl ribojimų pagal Valstybinės pensijos įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. perskaičiuotos (sumažintos) ir išmokėtos pensijos, yra 23 617,75 Lt (6 840,17 Eur).
Prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjas nurodė, kad jis apie neteisėtą pensijos sumažinimą sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, t. y. 2012 m. vasario mėnesį. Paaiškino, kad jis delsė kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo, kadangi manė, kad vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą bus nustatyta kompensavimo tvarka. Mano, kad 3 metų kreipimosi termino nepraleido, o tuo atveju, jei teismas manytų, kad pareiškėjas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t.y. kad Vidaus reikalų ministerija pareiškėjo nei žodžiu, nei raštu neinformavo apie tai, kad bus mokama sumažinta pensija, o apie neteisėtą pensijos sumažinimą jis sužinojo tik 2012 m. vasario mėn. paskelbus Konstitucinio teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Atsakovė Vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 29) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti. Paaiškino, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas dėl Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo yra jau įvykdytas. Nurodė, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą (daugiau nei 4 metai nuo pirmosios perskaičiuotos pensijos gavimo dienos). Pareiškėjo praleistas terminas neatnaujintinas, kadangi termino viršijimas – pernelyg didelis. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo praėjus daugiau nei metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. kovo mėn. nutarties Nr. A552-519/2013 priėmimo, iki kurios priėmimo vyravo teisinis neaiškumas ginčo teisiniuose santykiuose. Nurodė, kad pareiškėjas nepridėjo jokių įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pateiktą pareiškėjo skundą nepateikė, tačiau pateikė pareiškėjo pensijos bylos patvirtintas kopijas (b. l. 22-30).
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 36; 37; 39). Pareiškėjas ir atsakovė prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 29; 38).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. rugpjūčio 18 d. išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą, invalidumą Nr. 14539 pareiškėjui A. S. nuo 1999 m. birželio 1 d. neterminuotai paskirta 1655,77 Lt pensija už tarnybą (b. l. 23).
Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 12 d. prašymu (b. l. 24) kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministeriją prašydamas išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.
Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 1D-748 (11) išaiškino pareiškėjui, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., pensijos buvo perskaičiuojamos iki šios datos. Pažymėjo, kad Konstituciniame Teisme 2013 m. birželio 11 d. priimtas pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Akcentavo, kad Vidaus reikalų ministerija privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą, nepaisydama teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes preziumuojama, kad Laikinasis įstatymas atitinka Konstituciją. Vidaus reikalų ministerija tuo pačiu sprendimu, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl pensijos grąžinimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 25-26).
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. sausio 16 d. pažymos Nr. 11PP(P)-484 matyti, kad pareiškėjui laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. valstybinė pensija buvo perskaičiuota pritaikius ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (b. l. 27-28).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Laikinasis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau, nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo
Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jei teismas pripažins, kad jis praleido terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo teismo priteisti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią tik dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintas 3 metų terminas. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti.
LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Teismas taip pat išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką.
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. buvo numatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniu Laikinojo įstatymo pakeitimu šių nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821). Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.
Pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžta bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 rugpjūčio 31 d., iš esmės yra dviejų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (žr. pvz., LVAT 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-267-146/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui A. S. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuojama nuo 2010 m. sausio mėn. (b. l. 27-28). Vadovaujantis Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 24 punktu valstybinė pensija asmenims mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Įvertinus šią nuostatą ir atsižvelgus į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą apie pareiškėjo pensijos dydį, darytina išvada, jog pirmoji pareiškėjui A. S. sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015 m. vasario 3 d. (b. l. 1).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas apie savo pažeistas teises dėl sumažintos pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau, kaip pirmosios perskaičiuotos pensijos gavimo metu, t.y. 2010 m. vasario mėnesį, taigi pareiškėjas teismui skundą pateikė praėjus dvejiems metams tokio pobūdžio reikalavimams reikšti.
LVAT išaiškino, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (LVAT 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-367/2008).
Nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminą motyvuoja tuo, jog apie jo pažeistas teises jam tapo žinoma tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. vasario mėnesį) bei tuo, kad Vidaus reikalų ministerija neinformavo jo apie mokamą sumažintą pensiją, tačiau tokie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai. Kaip minėta, pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo (turėjo sužinoti) pirmosios perskaičiuotos (sumažintos) pensijos metu, t.y. 2010 m. vasario mėn. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas bei atidus, dar 2010 m. iš žiniasklaidos priemonių pateikiamos informacijos turėjo žinoti apie inicijuojamus teisminius ginčus dėl pensijų nepriemokų priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusius dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, daugiau nei metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, paskelbimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, paskelbimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas yra profesionalus teisininkas – skunde nurodė, kad 2002-03-01 įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, tačiau, būdamas profesionaliu teisininku, nei po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, nei po minėtų LVAT nutarčių paskelbimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Pareiškėjas į Vidaus reikalų ministeriją išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 12 d. (b. l. 10).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad aplinkybės, ar kreiptis į teismą, tiesiogiai priklausė nuo pareiškėjo valios ir nebuvo realizuotos vien tik dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, jokių kitų motyvų dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nepateikė. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, byla dalyje dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymą neišmokėtos pensijos dalies priteisimo laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nutrauktina.
Pagal formuojamą LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, laikoma, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį apribota valstybinė pensija buvo išmokama 2012 m. vasario mėnesį, taigi trejų metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu 2012 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. vasario mėn. dar nebuvo pasibaigęs (pvz., LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje Nr. AS143-847/2014, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-203-502/2015). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į formuojamą LVAT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjas nėra praleidęs 3 metų termino paduoti skundą teismui dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Dėl Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 1D-748(11) panaikinimo
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2015 m. sausio 21 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-748(11), kuriuo Vidaus reikalų ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, išmokėjimo tuo pagrindu, kad skundas pensiją mokančiai institucijai buvo paduotas praleidus Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą 6 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 9-10).
Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendime Nr. 1D-748(11) išreikšta pozicija, teismo vertinimu, yra klaidinga. Kaip minėta, LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ieškinio senaties diena laikoma diena, kurią asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, o ne ta, kurią asmens teisės pažeidimo faktas pripažįstamas teismo sprendimu (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio 21 d. sprendime Nr. 1D-748(11) nepagrįstai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, todėl sprendimo dalis, kuria atsakovas paliko nenagrinėtą pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 prašymo reikalavimą išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d.sumažintos pensijos nepriemoką, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo
Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. sausio 16 d. pažyma Nr. 11PP(P)-484 (b. l. 27-28) patvirtina, kad pareiškėjui A. S. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. Teismui nusprendus bylą dalyje dėl valstybinės pensijos nepriemokos laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nutraukti, teismo vertinimu, pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui A. S. laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo nepagrįstai neišmokėta 5814,74 Lt (1684,07 Eur) valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.)
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1684,07 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus septynis centus) (5814,74 Lt) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 1D-748 (11) dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokėjimo, paliktas nenagrinėtas.
Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Petkevičienė
Milda Vainienė
Donatas Vansevičius