Civilinė byla Nr. e2-2738-1116/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00762-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 2.6.39.2.6.1, 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 8 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,   

sekretoriaujant Eglei Valikonienei,

dalyvaujant atsakovės atstovams advokatei Ingai Radinienei ir Romanui Buzunovui,

trečiajam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Zinatransa“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Zinatransa“ 18 311,32 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys grindžiamas tokiais argumentais:

2.1.                      2017 m. spalio 30 d. Belgijoje, Briugėje, A10 kelyje, įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovei UAB „Zinatransa“ priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. ENC498, valdytojas. Ieškovė išmokėjo 18 311,32 Eur draudimo išmoką. Kadangi dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės valdytojas, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą.

2.2.                      Ieškovės teigimu, priekabos vilkimo įrenginio varžtai nutrūko, kadangi eksploatacijos metu buvo užveržti netinkamu, nevienodu sukimo momentu. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad priekaboje sumontuoto vilkimo įrenginio techninė priežiūra eksploatacijos metu buvo atliekama netinkamai, nekontroliuojant tvirtinimo varžtų užveržimo momento. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės eksploatuoti tokios transporto priemonės ir priekabos junginio.  

3.       2021 m. sausio 28 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais argumentais. 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė nedalyvavo, pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

4.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

4.1.                       Atsiliepime paaiškino, kad atsakovui priklausantis automobilis Renault Premium, valst. Nr. ENC 498 ir priekaba Kaessbohrer APT 012, valst. Nr. FL547 eismo įvykio metu 2017 m. spalio 30 d. Belgijoje buvo techniškai tvarkingi, kadangi jiems prieš 45 dienas iki eismo įvykio buvo atlikta techninė apžiūra.  

4.2.                      Atsakovė teigia, kad eksperto išvados, kuriomis remiasi ieškovė, yra nenuoseklios, nepagrįstos mokslinio tyrimo duomenimis. Ieškovė neinformavo atsakovės apie atliekamą ekspertizę, nesudarė sąlygų jai dalyvauti, teikti įrodymus ekspertams. 

5.       Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

6.       Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad transporto priemonės ir priekabos techninės apžiūros metu buvo tikrinami priekabos prikabinimo prie autovežio varžtai bei jų patikinimas ir patvarumas. Po techninės apžiūros varžtai, kuriais priekaba tvirtinasi prie autovežio, nebuvo keisti, išsukti ir pan. Atsakovas eksploatavo ir valdė techniškai tvarkingus priekabą ir autovežį, kuriuos naudoti nedraudžia teisės aktai. Atsakovui nekilo abejonių nepasitikėti techninės apžiūros specialistais, jų atliekamu darbu ir daromomis išvadomis.

7.       Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. M. prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

8.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       Šioje byloje ginčas kilo dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusio asmens.

10.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje, ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). 

11.       Draudikas, įrodęs techniškai netvarkingą automobilio ir priekabos junginio būklę ir aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ieškiniui patenkinti turi būti įrodytos trys būtinosios sąlygos: 1) atsakingas už žalą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę; 2) tokios techninės būklės transporto priemonės eksploatacija buvo draudžiama; 3) nustatytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio metu vairuojamo automobilio techninės būklės ir įvykio (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1955-855/2020).

12.       Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 30 d. 15.30 val. Belgijoje, Briugėje, A10 kelyje, 11,3 kelio km, įvyko eismo įvykis, kurio metu trūkus atsakovei UAB „Zinatransa“ priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. ENC498 (autovežio) priekabos vilkimo įrenginio varžtams, priekaba atsitrenkė į kelio A10 atitvarus. Eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo atsakovės darbuotojas A. M.. Rašytiniai įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu į vilkiką buvo pakrauti du automobiliai, į priekabą trys automobiliai, kurie priklausė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvo apgadinti kelio atitvarai, priekaba ir joje buvę trys automobiliai. Eismo įvykio metu tiek transporto priemonė, tiek priekaba buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikui, ir atsakovei UAB „Zinatransa“, kaip draudėjui, 2017 m. rugpjūčio 24 d. sudarius įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/439200251. „InterEurope“ AG pateikė AB „Lietuvos draudimui“ 2019 m. vasario 27 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 001294-1902 kompensacijos už apgadintus kelio atitvarus 18 311,32 Eur sumai, kurią sudaro: 16 236,00 Eur kompensacijos suma, 277,00 Eur ekspertų mokesčiai ir 1 798,32 Eur mokesčių suma. Ieškovė UIF Inter Europe Belgium AB Lietuvos draudimas atstovui pervedė 18 311,32 Eur draudimo išmokos sumą (AB „SEB bankas“ 2019 m. balandžio 9 d. sąskaitos išrašas). AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakovei UAB „Zinataransa“ 2019 m. balandžio 8 d. pretenziją Nr. R0002165950, kuriame nurodė per 15 dienų pervesti išmokėtą sumą į ieškovės sąskaitą.

13.       Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir KET) 234.3 punktas, nustatantis, kad motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas. Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes: 1) atsakovė eksploatavo transporto priemonės ir priekabos junginį, kai sukabinimo įtaisas buvo netvarkingas; 2) dėl netvarkingo sukabinimo įtaiso įvyko eismo įvykis; 3) eismo įvykio metu atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis neteisėtų atsakovės veiksmų rezultatas. Atsakovė teigia, kad tiek automobilis, tiek priekaba eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingi, kadangi jiems prieš 45 dienas iki eismo įvykio buvo atlikta techninė apžiūra.

14.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016), faktas, jog galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis. Tačiau tokius atvejus, siekdamas pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtimi, turi įrodyti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui reiškiantis draudikas (CPK 12, 178 straipsniai).

15.       Taigi atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiauojo Teismo praktiką, vien ta aplinkybė, kad transporto priemonei bei priekabai prieš 45 dienas iki eismo įvykio buvo atlikta techninė apžiūra savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o tik sąlygoja įrodinėjimo naštos dėl transporto priemonės ir priekabos techninės būklės šioje byloje perkėlimą ieškovei.

16.       Remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (nuo 2013 m. kovo 1 d. galiojančia įsakymo redakcija) patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 2 priedo 6.1.6 punktu sukabinimo įtaisas ir vilkimo įranga apžiūrimi vizualiai, patikrinant įrangos susidėvėjimą ir veikimą, ypatingą dėmesį atkreipiant į saugos įtaisus. Pagal Reikalavimų 2 priedo 6.1.6 punkto c papunktį tai, kad įtaisas ar sudedamoji dalis pritvirtinta nepatikimai laikytina dideliu trūkumu ir tokią transporto priemonę draudžiama eksploatuoti.

17.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016) vien priekabos atsikabinimo faktas pats savaime nepatvirtina, jog ji ar jos sukabinimas su automobiliu buvo techniškai netvarkingas ir dėl to jos nebuvo galima jos naudoti automobilių eisme. Tokiai išvadai padaryti būtina nustatyti ir vertinti konkrečias faktines įvykio aplinkybes.

18.       Ieškovė aplinkybę, kad transporto priemonė ir priekaba buvo techniškai netvarkinga grindžia Jabbeke kelių eismo posto žalos dokumentais, tarp kurių yra tyrėjo Pierre DE SLOOVERE 2017 m. lapkričio 6 d. atlikto žalos priežasties tyrimo dokumentai, bei techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/1 dokumentais.

19.       Teismas sutinka su atsakovės atstovės teiginiais, kad minėti dokumentai nelaikytini teismo eksperto išvada, kuri numatyta CPK 216 straipsnyje, tačiau jie vertintini kaip rašytiniai bylos įrodymai, pateikti specialių žinių turinčių asmenų.

20.       Atsakovė ir trečiasis asmuo A. M. atsiliepimuose nurodė šiuos techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/1 trūkumus: 1) tyrimo išvados yra nenuoseklios, nepagrįstos mokslinio tyrimo duomenimis; 2) tyrimo išvada laikytina tik tikėtina, kadangi ekspertas negalėjo atsakyti, ar varžtai buvo nepriveržti, ar perveržti; 3) doc. dr. Irmanto Gedzevičiaus išvados padarytos atsakovei tyrimui pateikus varžtus, kurie nebuvo saugomi, nes apie ekspertizę ieškovė atsakovės neinformavo; 4) iš transporto priemonės išimti varžtai buvo be rūdžių pėdsakų, tačiau surūdijo dėl netinkamo sandėliavimo dar iki ekspertizės pradžios; 5) ekspertizės akte pasisakyta tik dėl apkrovos varžtui Nr. 1, dėl varžtų Nr. 2, 4 pasisakyta tik tiek, kad jie buvo nulaužti, dėl varžto Nr. 3 visiškai nepasisakyta; 6) varžtų būklė moksliškai nepagrįsta, nevertinta, jog varžtai pateikti ne iš eismo įvykio, bet praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po eismo įvykio, nevertinant jų laikymo sąlygų; 7) nėra informacijos ar tiriami varžtai iš ties yra iš eismo įvykio metu dalyvavusio autovežio ar kitos transporto priemonės.

21.       Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad tyrimo išvados yra nenuoseklios, nepagrįstos mokslinio tyrimo duomenimis. Kaip matyti iš ieškovės pateikto techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/01, tyrimą atliko autotechninės ekspertizės specialistas, technikos mokslų daktaras V. V., jam talkino BĮ UAB „transporto mokslinis tiriamasis centras“ direktorius M. T., be to, buvo pakviestas metalotyros specialistas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros doc. dr. I. G.. Kaip matyti techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/01 išvados yra paremtos tiek doc. dr. I. G. 2018 m. sausio 15 d. tyrimo dėl varžtų trūkio išvadomis, tiek technikos mokslų daktaro V. V. ir M. T. išvadas patvirtina doc. dr. Irmanto Gedzevičiaus atlikto tyrimo rezultatai. Teismas sutinka, su atsakovės teiginiais, kad ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/01 išvados yra tikėtinos, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro kliūčių šį dokumentą laikyti viena iš įrodinėjimo priemonių byloje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

22.       Doc. dr. I. G. 2018 m. sausio 15 d. pateikė tyrimų ataskaitą, kad: trūkio priežastimi tapo skirtingas varžtų užveržimo momentas, ko pasekoje eksploatacijos metu varžtus veikiančios jėgos pasiskirstė netolygiai; tvirtinimo varžtai buvo nedaveržti (per mažas užsukimo momentas); iš pradžių eksploatacijos eigoje didžiausia apkrova teko varžtui Nr. 1, jį veikė pastovūs cikliniai tempimo įtempiai; varžtai Nr. 2, Nr. 4 buvo nulaužti veikiant lenkimo momentui; ant varžto Nr. 4 trūkio paviršiaus aptiktas korozijos židinys; jis rodo, kad varžtas eksploatacijos eigoje buvo įtrūkęs, aptikti korozijos produktai tarp sriegio vijų rodo, kad tarp jungiamų paviršių buvo likęs tarpas; lūžių paviršių faktografinė analizė parodė, kad tirtus varžtus, dėl nevienodo užveržimo momento, veikė skirtingos apkrovimo sąlygos bei įtampių būvis, tai sukėlė ir priekabos vilkimo įrenginio tvirtinimo varžtų trūkius. Atsakovė atsiliepime teigia, kad doc. dr. Irmanto Gedzevičiaus išvados padarytos atsakovei tyrimui pateikus varžtus, kurie nebuvo saugomi, nes apie ekspertizę ieškovė atsakovės neinformavo, varžtai pateikti ne iš eismo įvykio, bet praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po eismo įvykio, buvo nevertintos jų laikymo sąlygos. Ieškovė neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad apie ekspertizės atlikimą ieškovė nebuvo informuota. Tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nedaro specialistų pateiktų išvadų neteisėtomis ir nepagrįstomis. Teismas laiko nepaneigtais atsakovės teiginius, kad varžtus galėjo pažeisti korozijos židinys dėl jų netinkamo saugojimo jau po eismo įvykio. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. M. patvirtino, jog pamačius rūdžių pėdsakus ant sukabinimo įtaiso varžtų, yra tikrinama išsamiau. Tačiau vien ta aplinkybė, kad korozijos židinys ant varžto Nr. 4 galėjo atsirasti jau po eismo įvykio, nedaro negaliojančiomis specialistų išvadų, kadangi pagrindinė varžtų trūkio priežastis ekspertizės akte nurodyta ne korozijos židinys ant varžto Nr. 4, bet tyrimo metu nustatytas skirtingas varžtų užveržimo momentas. Pažymėtina, kad tai patvirtina ne tik doc. dr. I. G. tyrimo išvados, tačiau ir technikos mokslų daktaro V. V. ir M. T. atlikta nuotraukų apžiūra, kurios metu specialistai nustatė, kad vilkimo įrenginio tvirtinimo prie priekabos vieta su nutrauktais varžtais yra padilusi; tai nurodo, kad vilkimo įrenginys prie priekabos korpuso buvo pritvirtintas nepakankama jėga ir jų paviršiai dėl laisvumo dilo.

23.       Dėl atsakovės teiginio, kad tyrimo ataskaitoje dėl varžto Nr. 3 visiškai nepasisakyta, atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo ataskaitos 8 lape yra nurodyta, kad varžtui Nr. 3 yra būdingas mažaciklio nuovargio lūžis. Ieškovės pateikta medžiaga, varžtų kiekis specialistams atrodė pakankamas išvadoms dėl varžtų trūkio ir jų priežasčių pateikti. Atsakovei nepateikus jokių išvadas paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti specialistų kompetencija ir kvalifikacija ir jų pateiktomis išvadomis. Atsakovės keliamos abejonės, kad nėra informacijos, ar tiriami varžtai iš ties yra iš eismo įvykio metu dalyvavusio autovežio ar kitos transporto priemonės yra niekuo nepagrįstos. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 6 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. Z/D_17/01 būtent atsakovės atstovas R. B. perdavė varžtus tyrimui, pasirašė aktą, kuriame nurodyta, kad varžtai perduodami dėl išsamesnės ekspertizės atlikimo. Be to, teismo posėdyje atsakovės atstovas R. B. patvirtino teismui, kad jis varžtus pagal minėtą aktą perdavė paimtus iš eismo įvykyje dalyvavusio vilkimo įrenginio tvirtinimo prie priekabos vietos.

24.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovė neįrodė, kad ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 ir Jabbeke kelių eismo posto žalos dokumentuose pateiktos žalos priežasčių tyrimo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad be išsakytų abejonių, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie nurodytas išvadas nuginčytų. Į teismo klausimą, kodėl atsakovė pati netyrė eismo įvykio kilimo priežasčių, atsakovės atstovas R. B. nurodė, kad tai brangiai kainuoja ir įmonei būtų nepakeliama finansinė našta. Atsakovės atstovai 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdyje patvirtino, kad nereiškia teismui prašymo paskirti teismo ekspertizę byloje, kadangi ji daug kainuoja.

25.       Atsakovės atstovas R. B. teismo posėdyje teigė, kad aplinkybę, jog transporto priemonė buvo tvarkinga patvirtina: 1) liudytojais apklaustų techninę apžiūrą atlikusių specialistų parodymai; 2) trečiojo asmens A. M. paaiškinimai; 3) paties R. B., kuris turi specialių žinių šioje srityje, yra išklausęs kursus, tvirtinimas. 

26.       Liudytoju teismo posėdyje apklaustas, techninę apžiūrą atlikęs, specialų techniko mechaniko išsilavinimą turtintis, 15 metų technines apžiūras atliekantis, D. D. parodė, kad: techninės apžiūros metu yra tikrinamas sukabinimo įtaisas atliekant vizualią apžiūrą; varžtai nesant jokio mechaninio poveikio atsilaisvinti negali; varžtai gali atsilaisvinti nuo smūgio, kelio defektų; atsilaisvinusius varžtus galima pamatyti vizualiai apžiūrint, gali girdėtis pašaliniai garsai.

27.       Liudytoju teismo posėdyje apklaustas, techninę apžiūrą atlikęs, specialų inžinieriaus mechaniko išsilavinimą turtintis, 20 metų technines apžiūras atlikęs (2 metus šioje srityje nedirbantis), A. M. parodė, kad: techninės apžiūros metu yra tikrinamas sukabinimo įtaisas atliekant stovinčios transporto priemonės vizualią apžiūrą; sukabinimo įtaiso laisvumas tikrinamas ašių laisvumo detektoriumi, tačiau užveržimo stiprumas netikrinamas; sukabinimo įtaiso varžtai apžiūrimi vizualiai, o pamačius rūdžių pėdsakus, yra tikrinama išsamiau; eksploatuojant transporto priemonę varžtai atsilaisvinti negali; varžtai gali atsilaisvinti, jeigu pvz. blogai prisukti remonto metu.

28.       Teismas, įvertinęs nurodytų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad liudytojų parodymai yra išsamūs, neprieštaringi, ir nors abu liudytojai neatsiminė konkretaus atvejo aplinkybių, tačiau jų parodymai reikšmingi kaip specialių žinių turinčių asmenų parodymai. Teismo vertinimu, minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad transporto priemonės sukabinimo įtaisas buvo techniškai tvarkingas būtent techninės apžiūros metu, tačiau nepatvirtina, kad ši būklė išliko nepakitusi praėjus 45 dienoms po techninės apžiūros.

29.       Trečiasis asmuo A. M., vairavęs transporto priemonę, teismo posėdyje paaiškino, kad: jis 2017 m. spalio 30 d. 8-9 val. atsikėlė, apėjo aplink sunkvežimį Renault ir priekabą, apžiūrėjo, po to nuvažiavo į pasikrovimo vietą; pasikrovimo vietoje dar kartą apžiūrėjo, viskas buvo gerai, nieko neįprasto nepastebėjo; teigė, kad jis pats pakrauna transporto priemones; iš pasikrovimo vietos važiavo į biurą sutvarkyti dokumentus, kuris yra maždaug už 500 m; išvažiavo iš biuro, pradėjus važiuoti viskas buvo gerai, tačiau nuvažiavus 7-10 km jis pajuto trūkį, pradėjo stabdyti ir per veidrodėlį pamatė, kad priekaba metėsi į kairę pusę, o pradėjus stabdyti metėsi į dešinę pusę. Trečiojo asmens teigimu, prieš trūkį nebuvo jokio garso, viskas įvyko netikėtai, kelias buvo lygus, nebuvo kelio darbų. Teismas įvertinęs trečiojo asmens paaiškinimus, daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog transporto priemonė ir priekaba eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkinga, kadangi trečiasis asmuo, duodamas paaiškinimus, kelis kartus pabrėžė, kad jis neturi techninių žinių ir transporto priemonės bei priekabos būklę galėjo įvertinti tik iš išorės, vizualiai ir pagal bendrą supratimą.

30.       Šioje byloje turėtų būti kritiškai vertinamas taip pat atsakovės atstovo R. B. tvirtinimas, kad transporto priemonė ir priekaba eismo įvykio metu buvo tvarkinga, kadangi jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad turi specialių žinių šioje srityje, be to, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes ne kartą 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdyje pabrėžė, kad atsakovė UAB “Zinatarnsa” yra jo šeimos įmonė.

31.       Taigi teismas laiko, kad ieškovės pateikti įrodymai šioje byloje nebuvo nuginčyti, jie patikimai patvirtina aplinkybę, jog eismo įvykio metu priekaboje sumontuoto vilkimo įrenginio techninė būklė buvo netvarkinga, dėl ko vilkimo įrenginio varžtai nutrūko (ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/01 išvados); kai varžtai, laikantys abi sujungtas plokštes, perlūžo, priekabos jungiamoji svirtis atsiskyrė nuo vilkiko ir priekaba apgadino saugos užtvarą (Jabbeke kelių eismo posto žalos dokumentais).

32.       Iš A. M. 2017 m. spalio 31 d. rašytinių paaiškinimų bei žodinių paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad eismo įvykis įvyko nuvažiavus nedidelį atstumą, kelias buvo lygus. Šie paaiškinimai patvirtina tai, kad vilkimo įrenginio varžtai nutrūko ne dėl išorinių jėgų, bet dėl netinkamos vilkimo įrenginio techninės būklės. Pažymėtina, kad pats atsakovės atstovas Romanas Buzunovas teismo posėdyje patvirtino, kad priekaba galėjo atitrūkti nuo autovežio, kadangi yra ilgai naudota: ji buvo pirkta ne nauja, maždaug 5 metų senumo, o dabar jai yra apie 20 metų.

33.       Teismas laiko, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: 1) atsakovė eksploatavo transporto priemonės su priekaba junginį su techniškai netvarkingu vilkimo įrenginiu, 2) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu važiuojant pakrautam automobilvežiui su automobiliais pakrauta priekaba, nutrūko vilkimo įrenginio tvirtinimo prie priekabos varžtai ir priekaba atitrūko bei atsitrenkė į saugos atitvarką, kurį apgadino. Taigi ieškovė įrodė, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o ne dėl nelaimingo atsitikimo kelyje, kaip teigia atsakovės atstovas.

34.       Atsakovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad kelia ieškovės išmokėtos žalos dydžio klausimą. Dėl šio argumento ieškovės atstovė 2021 m. sausio 28 d. teismo posėdyje paaiškino, kad prašomo priteisti dydžio draudimo išmoka nebuvo išmokama automatiškai, AB „Lietuvos draudimas“ vertino išmokos dydžio pagrįstumą, ir tik nustačiusi, kad dydis pagrįstas, išmoką išmokėjo. Ieškovė pateikė teismui Jabbeke kelių eismo posto žalos dokumentus, iš kurių matyti, kad žalai įvertinti buvo paskirtas nekilnojamojo turto inžinierius (10 psl.), kad „SPRL RODEX BVBA“ tyrimų ir ekspertizės biuras pateikė žalos įvertinimą Nr. 18/08/18596 (Jabbeke kelių eismo posto žalos dokumentų 12 psl.). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė išsamiai paaiškino, iš kokių sumų susideda išmokėta 18 311,32 Eur išmoka. Pažymėtina, kad atsakovė, ginčydama žalos dydį, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti žalos dydžiu, jo apskaičiavimu, nepateikė teismui jas pagrindžiančių įrodymų. Teismo posėdžio metu vairuotojo A. M. paaiškinimai dėl to, kokius kelio atitvarų apgadinimus jis matė nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų, kadangi pats A. M. paaiškino, jog jis neturi specialių žinių apgadinimams įvertinti, kad kelio atitvarų apgadinimus jis matė iškart po įvykio, kurio metu patyrė didelį sukrėtimą. Šioje byloje nenustatyta, kad A. M. būtų kompetetingas vertinti apgadinimų mastą, nustatyti jų piniginę išraišką. Todėl laikytina, kad atsakovės išsakytos abejonės dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Civilinės atsakomybės draudikas (šiuo atveju ieškovė), išmokėdamas draudimo išmoką korespondentui, tinkamai įvykdė pareigą bendradarbiauti, rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės įvykdymu, pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, todėl laikytina, kad išmokėtas žalos dydis korespondentui yra pagrįstas.

35.       Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą pagal vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kadangi pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalį, išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone.

36.       Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti turi būti nustatyta, jog valdytojas žino, kad transporto priemonė techniškai netvarkinga, suvokia, jog pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kadangi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016 pateiktais išaiškinimais, šios nuostatos taikymui draudikas (šiuo atveju ieškovė AB „Lietuvos drausimas“) privalo įrodyti šias aplinkybes: 1) techniškai netvarkingą automobilio ir priekabos junginio būklę; 2) aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Teismo vertinimu, šias aplinkybės ieškovė šioje byloje įrodė. Be to, pažymėtina, kad pats atsakovės atstovas R. B. teismo posėdyje patvirtino, kad priekaba galėjo atitrūkti nuo autovežio, kadangi yra ilgai naudota: ji buvo pirkta ne nauja, maždaug 5 metų senumo, o dabar jai yra apie 20 metų.

37.       Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad draudikė tyrė visapusiškai ir atidžiai aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, pateikė teismui jas patvirtinančius duomenis.

38.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (juridinis asmuo) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė iš viso 683,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 412,00 Eur žyminis mokestis, 271,90 Eur vertimo išlaidos. Atsakovės atstovė prašė nelaikyti bylinėjimosi išlaidomis išlaidų, patirtų už vertimą perteklinių dokumentų, susijusių su žala automobiliams. Teismas netenkina šio atsakovės prašymo, kadangi dokumentų vertimas buvo padarytas atsakovės atstovų prašymu, prieš tai jie buvo įspėti, kad susidarys vertimo išlaidos, ir nepaisant to prašymą pateikti vertimus, palaikė. Tai, kad dalis išverstų dokumentų, atsakovės teigimu, nesusiję su byla, neleidžia teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi tokio pobūdžio aplinkybė, jeigu ji ir būtų nustatyta, gali paaiškėti tik išvertus dokumentus ir ši rizika negali tekti vertimus pateikusiai šaliai.

41.       Įvertinus tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos įrodytomis ir pagrįstomis, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, yra priteistinos iš atsakovės visa apimtimi (412,00+271,90=683,90 Eur).

42.       Byloje susidarė 20,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zinatransa“, juridinio asmens kodas 303372044, 18 311,32 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų vienuolikos eurų 32 ct) sumą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (18 311,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 683,90 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834. 

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zinatransa“, juridinio asmens kodas 303372044, 20,17 Eur (dvidešimt eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                                                Dalia Staugienė