Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-929/2021

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00863-2020-2

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10

   (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-1799-2020, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2020 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-1799-2020 (toliau ir – nutarimas) A. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 500 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 mėnesiui, už tai, kad jis, 2019 m. spalio 10 d. apie 09.40 val. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 161 km/h greičiu. Įvertinus prietaiso paklaidą 5 km/h vairuotojo naudai, leistiną greitį viršijo 66 km/h.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2020 m. sausio 30 d. nutarimo panaikinimo, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad A. M. veikoje yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, sudėties požymiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas R. Baliūtis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. nutraukti.

3.1.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas nutartyje rėmėsi policijos pareigūno G. R. parodymais, pagal kuriuos, nusižengimo metu jis ir kitas automobilyje buvęs pareigūnas, vizualiai užfiksavo pažeidėją. Tačiau policijos pareigūnas G. R., apklaustas teismo posėdyje, negalėjo prisiminti greitį viršijusios transporto priemonės valstybinio numerio, spalvos ir kitų detalių, todėl neaišku, kaip jis galėjo identifikuoti transporto priemonę, jeigu nesugebėjo apibūdinti elementarių jos detalių. 2019 m. spalio 10 d. G. R. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, anot advokato, ne tik, kad nepatvirtina aplinkybių dėl tinkamai užfiksuoto viršijamo greičio, bet taip pat ir nepagrindžia fakto, kad 66 km/h greitį viršijusi transporto priemonė buvo ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojama A. M.. Tą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, tai, kad byloje yra vien tik netiesioginiai įrodymai patvirtino ir pirmos instancijos teisme apklaustas Institucijos atstovas. Todėl teismas priimdamas nutartį nepagrįstai rėmėsi tik vieno policijos pareigūno G. R. parodymais.

3.2.       Skunde nubaustojo advokatas taip pat pažymi, kad teismo nutarties motyvai, jog ,,Prosauga R” KTKS (transporto priemonių valstybinio numerio ženklų nuskaitymo sistemos) dalies pilno funkcionalumo aktyvavimas nepriklauso nuo transporto priemonių greičio matavimo sistemos ,,Prosauga R“ aktyvavimo, tai yra ,,Prosauga R“ gali veikti ir be KTKS pilno funkcionalumo, yra nepagrįsti. Pareiškėjas akcentuoja, jog tariamas A. M. viršytas greitis nebuvo užfiksuotas, kaip priklauso pagal ,,Prosauga R“ instrukciją. Šios sistemos naudotojo instrukcijos 4.2 punkte nurodyta, kad po greičio viršijimo fiksavimo sistema bandys „pagauti“ kadrą su transporto priemonės numeriu ir jeigu toks kadras bus „pagautas“, greičio viršijimo įvykis bus registruojamas. Taigi, 4.2 punktas numato galimybę nuskaityti automobilio, kuris viršijo greitį, valstybinį numerį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Advokatas nurodo, kad jeigu A. M. būtų viršijęs greitį, jo vairuojamo automobilio valstybiniai numeriai būtų buvę užfiksuoti, nes greitį fiksuojanti greičio matavimo sistema „Prosauga R“ buvo įjungta gerokai anksčiau iki tariamo greičio užfiksavimo ir policijos pareigūnų automobilio apsisukimo bandant sustabdyti neva leistiną greitį viršijusį A. M. automobilį.

3.3.       Skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi užfiksuotos transporto priemonės, važiuojančios 161 km/h greičiu, nuotrauka (b. l. 83), paimta iš Administracinių nusižengimų registro bylos ROK. Nr. (-). Advokato įsitikinimu, vertinant pateiktą nuotrauka yra akivaizdu, jog pagal nuotraukos kokybę, oro sąlygas, nėra įmanoma nustatyti automobilio markės, modelio, netgi nėra aiški automobilio spalva, o juolab jį vairuojančio asmens lytis (nesimato ar automobilį vairuoja vyras, ar moteris). Byloje esančioje nuotraukoje yra nurodytas greičio fiksavimo laikas tai yra 09:40:46. Tačiau policijos pateiktame filmuotame vaizdo įraše matosi, kad transporto priemonių greičio matavimo sistema „Prosauga R“ įjungiama 09:41:00 laiku, o policijos pareigūnai apsisuka su automobiliu apie 09:41:22, siekiant sustabdyti neva leistiną greitį viršijusį automobilį. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuotraukoje fiksuotas greitis yra kitu laiku (09:40:46), tai yra dar iki policijos pareigūnams galimai prasilenkiant su A. M. vairuojamu automobiliu (09:41:00 - 09:41:22). Todėl byloje esanti nuotrauka (b. l. 83), niekaip nepatvirtina, kad A. M. viršijo greitį.

3.4.       Iš byloje esančios vaizdo įrašo taip pat nesimato, kad greitį viršijo būtent A. M. automobilis. Nutartyje pažymėta, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog ties 15 sekunde, su policijos pareigūnų automobiliu prasilenkia trys automobiliai ir tik ties 21 sekunde, policijos pareigūnų automobilis prasilenkia su A. M. vairuojamu automobiliu. Tačiau A. M. niekada nepripažino fakto, kad tai buvo jo vairuojamas automobilis, kaip tai nurodoma nutartyje. Vaizdo įraše matosi blogos oro sąlygos, kad lyja, tačiau nesimato nei automobilio markės, nei jo valstybinio numerio, nei jį vairuojančio asmens, todėl teismo nutarties motyvai, kad laiko tarpas tarp pravažiuojančių automobilių buvo pakankamai didelis ir pareigūnai turėjo galimybę užfiksuoti būtent A. M. vairuojamo automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitį, atmestinis. Transporto priemonių greičio matavimo sistemos „Prosauga R“ filmuotoje medžiagoje (09:41:17- 09:41:20) yra pravažiuojantys du šviesios spalvos automobiliai, todėl neaišku, kurio konkretaus važiuojančio automobilio važiavimo greitis buvo matuojamas ir būtent kuris iš jų jį viršijo. Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teisme buvo prašoma, jog policija pateiktų automobilio fiksavimo nuotraukas iki nuotraukos pateiktos policijos bei automobilio nuotrauką (-as) po policijos pateiktos nuotraukos, siekiant įsitikinti, jog tai buvo būtent A. M. vairuojamas automobilis.

3.5.       Skunde nurodoma, kad prieš sustabdant A. M. automobilį (filmuota medžiaga 09:41:20 - 01:10), policijos pareigūnai aplenkė tris automobilius. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad ties 15 sekunde, su policijos pareigūnų automobiliu prasilenkia trys automobiliai ir tik ties 21 vaizdo įrašo sekunde, policijos pareigūnų automobilis prasilenkia su A. M. vairuojamu automobiliu. Tačiau iš bylos filmuotos medžiagos nėra aišku, kaip tariamai buvęs ketvirtas A. M. automobilis atsiranda pirmas iš toje eilėje važiavusių, nes iš filmuotos medžiagos nesimato, kad būtų lenkiami automobiliai ir t.t. Todėl akivaizdu, kad A. M. galėjo būti per klaidą sustabdytas ir neteisėtai apkaltintas padaręs administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės paneigia ir policijos pareigūno G. R. parodymus, kad automobilis visada buvo jų akiratyje, todėl objektyviai negalėjo suklysti dėl pažeidimo užfiksavimo. Skunde advokatas akcentuoja, kad A. M. su savo transporto priemone, prieš sustabdant policijos pareigūnams, buvo išvažiavęs iš su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) besiribojančių terminalų, nes keliuose iš šių terminalų yra buvęs verslo reikalais, todėl negalėjo padaryti pažeidimo. 

3.6.       Apibendrindamas skundo argumentus advokatas nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą. A. M. neviršijo 66 km/h leistino greičio,  jo vairuota transporto priemonė nėra užfiksuota greitį fiksuojančios transporto priemonių greičio matavimo sistemos „Prosauga R“, o policijos pareigūnai negalėjo be kitų specialių priemonių nustatyti viršyto greičio. A. M. kaltė dėl nusižengimo padarymo grindžiama tik subjektyviais liudytojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, tiek iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas įsakmiai nurodo, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, A. M. atžvilgiu administracinė teisena turi būti nutraukta.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       2021 m. vasario 1 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato R. Baliūčio prašymas priteisti iš nutarimą priėmusio Institucijos A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Advokato teigimu, įrodžius, jog Institucijos nutarimas, kuriuo A. M. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo, yra nepagrįstas, asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, skirtos teisinei pagalbai apmokėti. Prašyme nurodoma, kad A. M. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur pirmosios instancijos teisme ir 280 Eur už apeliacinio skundo parengimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (viso 580 Eur).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinis skundas atmetamas.

6.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, susipažinęs su A. M. atstovo advokato apeliacinio skundo motyvais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai išanalizavo bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog Institucijos nutarimas buvo surašytas surinkus pakankamai duomenų A. M. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo pagrįsti. Pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų bei jas pagrindžiančių motyvų. 

7.       Apeliaciniame skunde nubaustojo A. M. atstovas advokatas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų (neužfiksuotas greitį viršijusio automobilio valstybinis numeris, jo greitis, jį vairavęs asmuo), patvirtinančių, kad būtent A. M. 2019 m. spalio 10 d. apie 09.40 val. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį ir važiavo 161 km/h greičiu. Įvertinus prietaiso paklaidą 5 km/h vairuotojo naudai, leistiną greitį viršijo 66 km/h. Todėl A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį patrauktas ir nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Apygardos teismas su tokia skunde išdėstyta pozicija nesutinka.

8.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panašiame baudžiamajame procese – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, žemiau minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-209-1020/2018).

9.       Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).  Šiame kontekste pažymėtina ir kasacinio teismo pozicija, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais Lietuvos (pvz., Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

10.       Sprendžiant A. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusižengimą klausimą, svarbiais laikytini policijos pareigūno G. R., tai yra asmens, kuris neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymai bei tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo duomenys. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nutartyje nepagrįstai vadovavosi liudytojo policijos pareigūno G. R. parodymais, kadangi šis liudytojas apklaustas teismo posėdyje negalėjo prisiminti nei greitį viršijusios transporto priemonės valstybinio numerio, nei spalvos, nei kitų detalių, todėl ir įvykio metu negalėjo tiksliai identifikuoti greitį viršijusios transporto priemonės, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. R. parodė, jog jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo metu jis ir kitas automobilyje buvęs pareigūnas vizualiai užfiksavo pažeidėją. Jie matė automobilio spalvą, valstybinį numerį, kuris nebuvo lietuviškas, matė, kas vairuoja automobilį (vyras ar moteris), liudytojas patvirtino, kad su automobiliu prasilenkė dviejų ar trijų metrų atstumu, jis visada buvo pareigūnų akiratyje, todėl objektyviai negalėjo suklysti dėl pažeidimo užfiksavimo (b. l. 67-68). Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad liudytojas G. R. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai apibūdinti individualių greitį viršijusio automobilio požymių, nesudaro pagrindo jo parodymus vertinti kaip nepatikimus, ypatingai įvertinus tai, kad šis liudytojas teisme buvo apklaustas praėjus daugiau nei metams po eismo įvykio. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodoma skunde, 2019 m. spalio 10 d. pareigūno G. R. surašyto tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo duomenys, vertinant jį visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat patvirtina A. M. kaltę dėl pažeidimo padarymo. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog apie 09.40 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 17,67 km., automobiliniu greičio matavimo prietaisu ,,Prosauga“ Nr. 003 (patikros liudijimo Nr.(-)), buvo pamatuotas važiuojančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis ir užfiksuotas 161 km/h greitais, kai leistinas 90 km/h. Įvertinus 3 procentų paklaidą vairuotojo naudą, nustatytą greitį jis viršijo 66 km/h (b. l. 17). Taigi, tarnybiniame pranešime yra identifikuotas greitį viršijęs automobilis.

11.       Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, kad A. M. vairuojamo automobilio numeriai nėra užfiksuoti greičio matavimo sistemos „Prosauga R“. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, transporto priemonių greičio matavimo sistemos ,,Prosauga R” naudotojo vadove yra nurodyta, jog ,,Prosauga” KTKS (transporto priemonių valstybinio numerio ženklų nuskaitymo sistemos) dalies pilno funkcionalumo aktyvumas nepriklauso nuo transporto priemonių greičio matavimo sistemos ,,Prosauga R” aktyvumo (b. l. 21). Nors skunde ginčijama ši teismo išvada, vis dėlto pažymėtina, kad ją patvirtina tiek minėtos ,,Prosauga R” sistemos vadovo duomenys, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas R. I. (b. l. 90-91). Iš to seka, kad prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma nuotrauka, kurioje ne visuomet yra užfiksuojamas ir transporto priemonės valstybinis numeris, nors tokią galimybę, kaip teisingai pastebima skunde, ir numato ,,Prosauga R” vadovo 4.2 punktas. Iš Administracinių nusižengimų registro bylos ROK. Nr. (-) pateiktoje nuotraukoje, kuri padaryta greičio matuokliu ,,Prosauga R” Nr. 003, užfiksuota 2019 m. spalio 10 d. 09.40 val. transporto priemonė važiuojanti 161 km/h greičiu (b. l. 83). Nors šioje nuotraukoje nėra užfiksuotas nei greitį viršijusios transporto priemonės valstybinis numeris, nei ją vairavusio asmens lytis, tačiau teismo posėdyje apklaustas, tiesiogiai įvykį matęs, liudytojas G. R. patvirtino, kad pareigūnai vizualiai užfiksavo greitį viršijusio automobilio numerius, kurie buvo nelietuviški, taip pat automobilio modelį, spalvą bei vairuotoją. Pastebėtina, kad nuotraukoje esantis įrašas MOF (M-judantis, O-priešinga kryptimi, F-priekinis radaras) rodo, kad buvo užfiksuotas priešinga eismo kryptimis, nei pareigūnų automobilis, judančio automobilio greitis. Be to, kaip matyti, pareigūnai užfiksavę šį automobilį apsisuko, sekė paskui jį ir pasiviję sustabdė, po ko identifikavo pažeidėją bei surašė tarnybinį pranešimą. Atsižvelgiant į tai, abejoti, kad nuotraukoje užfiksuotas ne A. M. automobilis, nėra pagrindo.

12.       Skunde teigiama, kad nuotraukoje yra nurodytas greičio fiksavimo laikas – 09:40:46, tuo tarpu policijos pateiktame vaizdo įraše matosi, kad greičio matavimo sistema „Prosauga R“ įjungiama 09:41:00 laiku, o policijos pareigūnai apsisuka su automobiliu apie 09:41:22 laiku, todėl nuotraukoje fiksuotas greitis yra kitu laiku (09:40:46). Apygardos teismas pažymi, kad vaizdo įrašo laiko duomenys, kuomet įjungiama ,,Prosauga R” sistema ir fotonuotraukoje nurodyto nusižengimo fiksavimo laiko duomenys (pagal kurį yra apsprendžiamas nusižengimo padarymo laikas) nėra sukonfigūruoti taip, kad minučių ar sekundžių tikslumu atitiktų vieni kitus, todėl remtis vien tik šiais argumentais ir jų pagrindu abejoti, kad nuotraukoje užfiksuotas ne A. M. padaryto pažeidimo laikas nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo dėl blogų oro sąlygų nėra įmanoma identifikuoti greitį viršijusio automobilio, todėl nutartyje padaryta išvada, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog ties 15 sekunde, su policijos pareigūnų automobiliu prasilenkia trys automobiliai ir tik ties 21 sekunde, policijos pareigūnų automobilis prasilenkia su A. M. vairuojamu automobiliu, nepagrįsta. Apygardos teismas pasisakydamas dėl šių skundo argumentų pažymi, kad iš vaizdo įrašo Nr. R9820-191010-094100-094300-20010300 matyti, jog laikotarpiu nuo 09.41.15 iki 09.41.19 su policijos pareigūnų automobiliu prasilenkia trys automobiliai, važiuojantys panašiu greičiu ir ties 09.41.21 prasilenkia ketvirtas baltos spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, akivaizdžiai važiuojantis greičiau. Įvertinus tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laiko tarpas tarp pravažiuojančių automobilių buvo pakankamai didelis, tai yra toks, kuris pagrįstai šalina abejonę, kad policijos pareigūnai nustatydami ir identifikuodami pažeidėją galėjo suklysti.

13.       Skunde ginčijant tą pačią skundžiamos nutarties išvadą, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog ties 21 sekunde policijos pareigūnų automobilis prasilenkia su A. M. vairuojamu automobiliu, pažymima, kad nėra aišku, kaip tariamai buvęs ketvirtas A. M. automobilis atsiranda pirmas iš toje eilėje važiavusių, nes iš filmuotos medžiagos nesimato, kad būtų lenkiami automobiliai ir pan. Apygardos teismas įvertinęs šiuos skundo argumentus pažymi, kad iš minėto vaizdo įrašo matyti, kaip policijos pareigūnai užfiksavę pažeidimą, apsisuka ir seka paskui greitį viršijusį automobilį, aplenkdami priešais važiuojančius kitus tris automobilius (past. – tuos pačius su kuriais prasilenkė 09.41.15 laiku). Iš to galima spręsti, jog didesniu greičiu važiavęs A. M. automobilis, prieš policijos pareigūnams jį sustabdant, taip pat šiuos tris automobilius aplenkė, todėl, pareigūnams jį vejantis, jis važiavo pirmiau nei minėtieji automobiliai.  Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai galėjo per klaidą A. M. sustabdyti ir neteisėtai jį apkaltinti padarius administracinį nusižengimą. Apygardos teismo vertinimu, skunde nurodytas teiginys, kad A. M. prieš jį sustabdant galėjo išvažiuoti iš su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) besiribojančių terminalų, nes keliuose iš jų yra buvęs verslo reikalais, laikytinas tik gynybinė versija, kadangi skunde nepateikiama jokių duomenų, pvz., terminalo, iš kurio nubaustasis neva išvažiavo adreso ir pan.

14.       Aukščiau nurodytų ir išanalizuotų duomenų visuma, sujungus juos į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, apygardos teismo manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl A. M. kaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), kurių pagrindu padarytų išvadų teisingumas nekelia abejonių. A. M. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, apygardos teismo vertinimu, taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. 

Dėl proceso išlaidų priteisimo.

15.       Pareiškėjas pateikė prašymą A. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 280 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apygardos teismas, įvertinęs šį prašymą, sprendžia, kad jis negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidų priteisimo ar nepriteisimo klausimas sprendžiamas pagal ANK 666 straipsnį. Minėtas straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Nagrinėjamu atveju yra tikslinga pažymėti, jog kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatui moka pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 106 straipsnio nuostatomis, bei įvertinus tai, jog A. M. byloje dalyvauja traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu,  konstatuojama, jog jis savo nuožiūra kreipęsis į advokatą dėl skundo surašymo ir jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme bei dėl to patyręs išlaidų, turi pareigą apmokėti šias patirtas išlaidas savo lėšomis. Be to, jis nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, A. M. gynėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.

     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

      A. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties atmesti.  

      Netenkinti A. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

      Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                                          Rasa Paužaitė