(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dalena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-42-538/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bridaira“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos miesto tvarka“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dalena“, uždaroji akcinė bendrovė „Kečas“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų brigada“, T. K.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Erdvės valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. priteisti iš atsakovių UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Bridaira“ solidariai 473 140,87 Eur nekokybiškai atliktų darbų pašalinimo išlaidas ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas;

1.2. priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 56 777,96 Eur išlaidas, patirtas taisant atliktų darbų trūkumus, ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas;

1.3. nustačius, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, atnaujinti ieškinio senaties terminą;

1.4. priteisti iš atsakovių UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Bridaira“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ ir trečiasis asmuo UAB „Dalena“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių UAB „Bridaira“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ turtą ir (ar) turtines teises už 473 140,87 Eur.

3.       Nurodė, kad šioje byloje teismas keletą kartų atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, keletą kartų jas taikė, tačiau laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Vis tik baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-1010/2024, dėl kurios nagrinėjimo sustabdyta ši byla, naujai aiškėjančios aplinkybės sudaro pagrindą pakartotinai spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Ieškovės vadovas aptiko ir į baudžiamąją bylą kaip papildomus įrodymus pateikė nuotraukas ir kitus įrodymus, neginčijamai patvirtinančius, kad UAB „Bridaira“ neatliko ginčo stogo remonto darbų, juos iki sutarties su UAB „Bridaira“ sudarymo atliko UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Įrodymai aiškiai rodo, kad UAB „Bridaira“, neatlikusi remonto darbų, tik prisiėmė jų atlikimą, kad už nekokybiškus darbus nekiltų atsakomybė kitai atsakovei – UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-1010/2024 nustatytos aplinkybės, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ direktorė K. Š. dėl darbų atlikimo su niekuo nesitarė ir nieko nepasirašinėjo, tačiau tarėsi A. B., su kuriuo K. Š. gyveno ir kartu susilaukė vaikų. K. Š. patvirtino, kad A. B. dalyvauja UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ veikloje. Pasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad darbų atlikimo klausimus derino A. B., kuris yra UAB „Bridaira“ akcininkas ir vadovas. Tai patvirtina, kad UAB „Bridaira“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ buvo realiai valdoma tų pačių asmenų, derinusių tarpusavio veiksmus. Paaiškėjus, kad darbų atlikimo nuslėpti nebus galimybių, tikėtina, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ imsis veiksmų nuslėpti turtą ir apsunkinti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Pagal anksčiau teismui pateiktus duomenis, UAB „Bridaira“ šiuo metu yra nemoki, išieškojimas iš jos turto negalimas, nes, gavusi iš ieškovės lėšas už neatliktus darbus, UAB „Bridaira“ staiga patyrė didelių nuostolių, jos balansas šiuo metu yra neigiamas. Kadangi tampa vis labiau akivaizdus abiejų atsakovių bendras veikimas, siekiant išvengti prievolių vykdymo, UAB „Bridaira“ turto staigus netekimas duoda pagrindą manyti, kad teismo sprendimo vykdymo vengs ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė suformulavo patikslinto ieškinio pagrindą, nurodė bylai reikšmingas aplinkybes dėl susidariusių atsakovių skolų ir nuostolių dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų, konkrečiai suformulavo ieškinio dalyką, pateikė, ieškovės nuomone, reikšmingus įrodymus, todėl nusprendė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog UAB „Bridaira“ neatliko ginčo stogo remonto darbų ir, kaip šio ir kitų procesų metu įrodinėjo ieškovė, šiuos darbus dar iki sutarties su UAB „Bridaira“ sudarymo atliko UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai, kad atsakovės nepripažįsta šios aplinkybės ir patikslinto ieškinio, teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovių nesąžiningumo, siekiant apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.

8.       Teismas pažymėjo, kad tų pačių fizinių asmenų dalyvavimas abiejų atsakovių valdyme pats savaime taip pat nepatvirtina, jog atsakovės elgėsi nesąžiningai ir siekė paslėpti nuo galimo išieškojimo joms priklausantį turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ imsis veiksmų nuslėpti turtą ir padaryti sprendimo įvykdymą neįmanomu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nenurodė ir nepateikė.

9.       Vertindamas prašymo argumentus, kad UAB „Bridaira“ yra nemoki, išieškojimas iš jos turto negalimas, teismas pažymėjo, kad didelė ieškinio suma ir (ar) vienos iš atsakovių prasta finansinė (turtinė) padėtis, nesant byloje absoliučiai jokių įrodymų apie atsakovių ketinimą paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, taip siekiant išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės UAB „Bridaira“ turtinė padėtis pagerėtų.

10.       Nenustatęs, kad atsakovės ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ ir trečiasis asmuo UAB „Dalena“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Ieškovė nurodė naujų aplinkybių, kurios, sprendžiant ankstesnius prašymus, nebuvo analizuojamos. Aplinkybė, kad UAB „Bridaira“ neatliko ginčo stogo remonto darbų, viena vertus, yra ieškiniu įrodinėjama aplinkybė, kita vertus, turi reikšmės vertinant abiejų atsakovių sąžiningumą.

11.2.       UAB „Bridaira“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ tebėra valdomos tų pačių asmenų. Nors ši aplinkybė savaime nebūtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, tačiau ji vertintina kartu su kitomis bylos aplinkybėmis.

11.3.       Ieškovė buvo pateikusi duomenis, kad UAB „Bridaira“ 2022 m. patyrė didelius nuostolius, o 2023 m. finansinė ataskaita rodo, kad UAB „Bridaira“ nemoki. Tai, kad sprendimus dėl UAB „Bridaira“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ priima tie patys asmenys, rodo akivaizdžią riziką, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju analogiškas likimas ištiks ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“.

12.       Atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ pateikė atsiliepimą, prašydama ieškovės ir trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Ieškovės nurodoma baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, joje nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl joje pateikti įrodymai ar asmenų parodymai nėra patvirtinti ir neturi res judicata galios ar kitos įrodomosios reikšmės šioje civilinėje byloje. Ieškovės pateiktos nuotraukos niekaip neįrodo atsakovių nesąžiningumo.

12.2.       Ieškinio reikalavimų nepripažinimas negali būti vertinamas kaip atsakovės nesąžiningumas. Ieškovė nepateikė jokių naujų aplinkybių dėl atsakovių nesąžiningumo, kaip būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.3.       Atsakovė teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie įrodo, kad jos turtas 2024 m. lapkričio 30 d., lyginant su ankstesniais metais, žymiai padidėjo, t. y. nuo 1 339 389 Eur iki 1 884 997 Eur, pelningumas nuo 10 062 Eur iki 160 918 Eur. Tai įrodo, kad atsakovė neketina bloginti savo turtinės padėties, o priešingai – ją gerina.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto ir (ar) turtinių teisių areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

16.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

17.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

18.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

19.       Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą apeliantės (ieškovė ir trečiasis asmuo) iš esmės įrodinėjo tuo, kad byloje paaiškėjo nauja aplinkybė, jog ginčo stogo remonto darbus atliko ne UAB „Bridaira“, o UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, o tai, jų teigimu, rodo atsakovių, kurios iš esmės yra valdomos tų pačių asmenų, nesąžiningumą. Be to, UAB „Bridaira“, remiantis 2022–2023 m. duomenimis, patyrė didelių nuostolių ir yra nemoki.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias apeliančių nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jos neįrodo atsakovių nesąžiningumo ir, atitinkamai, poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Bridaira“, prašydama priteisti skolą ir nuostolius už nekokybiškai atliktus rangos darbus. Taigi apeliančių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl to, kuri iš atsakovių iš tiesų atliko stogo remonto (rangos) darbus yra ginčo iš esmės dalykas, dėl kurio (ne)pagrįstumo bus pasisakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingai nei teigia apeliantės, jų nurodoma aplinkybė, kad ne UAB „Bridaira“, o UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atliko stogo remonto darbus savaime neįrodo atsakovių nesąžiningumo ir nėra reikšminga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

22.       Atsakovių nesąžiningumo ir, atitinkamai, poreikio taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – turto ir (ar) turtinių teisių arešto – nepagrindžia ir UAB „Bridaira“, apeliančių teigimu, prasta turtinė padėtis, bei pasvarstymai, kad analogiškas likimas gali ištikti ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, nes abi bendrovės valdomos iš esmės susijusių asmenų.

23.       Apeliacinės teismas atkreipia dėmesį į šios kategorijos bylose suformuotą apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).

24.       Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo konkrečių nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

25.       Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet, kaip minėta, jų elgesį sąžiningumo aspektu, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria ir nepagerina atsakovų turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jų turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Tokių įrodymų apeliantės nepateikė. Vien tai, kad viena iš atsakovių UAB „Bridaira“, kaip teigia apeliantės, 2022 m. patyrė nuostolį ir, remiantis byloje esančiais 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, galimai yra nemoki, gali patvirtinti nebent tik tai, kad atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina jos nesąžiningumo ir neįrodo, kad ji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdama neatsiskaityti su ieškove, tokiu būdu apsunkindama ir galbūt būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Nėra duomenų, kad atsakovės UAB „Bridaira“ finansinės padėties pokyčius lėmė nesąžiningi jos ar kitos atsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ veiksmai, siekiant apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

26.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės neįrodė atsakovių nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui – konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl apeliančių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė