Administracinė byla Nr. eAS-344-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01128-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai I. B. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. balandžio 3 d. padavė teismui skundą, prašydami: 1) konstatuoti, kad V. M. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdytą žemę atkūrimas nebaigtas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) neveikimo; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. sprendimus Nr. 2.4-01-5821; Nr. 2.4-01-5822; Nr. 2.4-01-5823; Nr. 2.4-01-5824; Nr. 2.4-01-5825; Nr. 2.4-01-5826; Nr. 2.4-01-5827; Nr. 2.4-01-5828; Nr. 2.4‑01‑5829; Nr. 2.4-01-5830; Nr. 2.4-01-5831; Nr. 2.4-01-5832; Nr. 2.4-01-5833; Nr. 2.4‑01‑5834; Nr. 2.4-01-5835; Nr. 2.4-01-5836; Nr. 2.4-01-5837; Nr. 2.4-01-5838; Nr. 2.4‑01‑5839; Nr. 2.4-01-5840; Nr. 2.4-01-5841; Nr. 2.4-01-5842; Nr. 2.4-01-5843; Nr. 2.4‑01‑5844; Nr. 2.4-01-5845; Nr. 2.4-01-5846 (toliau – ir 2008 m. kovo 31 d. viršininko sprendimai); 3) panaikinti 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą Buchta IV kaimo kartografiją; 4) įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl V. M. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdytą žemę atkūrimo ir grąžinti likusią žemę natūra Buchta V kaime.

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2008 m. kovo 31 d. viršininko sprendimų ir 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintos Buchta IV kaimo kartografijos panaikinimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir šį skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai į teismą, reikalaudami panaikinti 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą Buchta IV kaimo kartografiją, kreipėsi tik 2018 m. balandžio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų po šio sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų naikinamąjį terminą skundui paduoti, todėl šis terminas negali būti atnaujintas.

Teismas, vertindamas pareiškėjų teiginius dėl praleisto 2008 m. kovo 31 d. viršininko sprendimų apskundimo termino atnaujinimo, t. y. kad jie, siekdami susigrąžinti jų tėvui priklausiusią žemę, buvo aktyvūs, ne kartą kreipėsi į NŽT su prašymais nevilkinti nuosavybės teisių atkūrimo, teikė įrodymus, pagrįstai tikėjo, kad NŽT vadovausis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu, pažymėjo, jog šios aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjai apie Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. priimtus sprendimus, kuriais buvo grąžinta žemė natūra Buchta IV kaimo pretendentams, buvo informuoti dar 2009 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 20-329. Būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, pareiškėjai galėjo teismui skundą paduoti laiku, tačiau tai delsė padaryti nepateisinamai ilgą laiką (beveik 10 metų).

Teismas pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl V. M. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdytą žemę atkūrimo ir grąžinti likusią žemę natūra Buchta V kaime laikė išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. sprendimus. Teismui atsisakius priimti reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. sprendimų, atsisakyta priimti nagrinėti ir išvestinį reikalavimą.

Teismas pareiškėjų skundo reikalavimą konstatuoti, kad V. M. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdytą žemę atkūrimas nebaigtas dėl NŽT neveikimo, laikė neatitinkančiu ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, nes jis yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, todėl šį pareiškėjų skundo reikalavimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį pakeisti, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir šį skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjai akcentuoja, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė ir neįtikėtina teisinė situacija, teismas turi teisę spręsti praleisto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Taigi ir nagrinėjamu atveju teismas turėjo analizuoti ir vertinti, ar situacija, dėl kurios pareiškėjai kreipėsi teisinės gynybos į teismą, yra išskirtinė ir neįtikėtina teisiniu požiūriu, ar tokia situacija atitinka aukščiausių teismų formuluojamus kriterijus, kuriems esant galima atnaujinti net ir praleistą naikinamąjį terminą.

Pareiškėjų vertinimu, susidariusi situacija yra išskirtinė ir netoleruotina. Ji susidarė dėl įvairių institucijų, tame tarpe ir dėl atsakovo, neveikimo. Pareiškėjai jau beveik 30 metų negali atkurti nuosavybės teisių į jų tėvui priklausančią, okupacinės sovietų valdžios nacionalizuotą žemę. Iki šiol pareiškėjai naudojo įvairius teisinės gynybos būdus, tačiau dėl atsakovo neveikimo ir kitų institucijų (Vilniaus apskrities viršininko) galimai nepagrįstų sprendimų, nuosavybės teisės atkūrimas į jų tėvui priklausančią žemę realiai nevyksta. Pareiškėjai visada buvo aktyvūs, ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais nevilkinti nuosavybės teisės atkūrimo į jų tėvui priklausančią žemę, aktyviai teikė įrodymus, liudijančius, kad jų tėvas ir senelis gyveno Buchta V kaime, taip pat pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas vadovausis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 26-1601), kuriuo konstatuota, kad pareiškėjų senelis V. M. nuosavybės teise valdė 0,2106 ha žemės sklypą Bukčių V (Buchta V) kaime ir būtent jame pasistatė gyvenamąjį namą. Be to, atsakovas pareiškėjams nuolat kartojo, jog nuosavybės teisės atkūrimas į jų tėvui priklausiusią žemę vyksta, pareiškėjai pasitikėjo atsakovu ir manė, kad savo teises pavyks įgyvendinti išvengiant bylinėjimosi.

Pareiškėjų nuomone, nors nuo ginčijamų sprendimų priėmimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau poreikis ginti teisę į nuosavybę, kaip konstitucinę vertybę, ir praktikoje iškilę sunkumai siekiant įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į jų tėvui priklausiusią žemę, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės atkūrimas gali vykti neribotą laiko tarpą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra susidariusi situacija, dėl kurios gali būti atnaujintas terminas skundui pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria, be kita ko, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. sprendimų Nr. 2.4-01-5821; Nr. 2.4-01-5822; Nr. 2.4-01-5823; Nr. 2.4-01-5824; Nr. 2.4‑01-5825; Nr. 2.4-01-5826; Nr. 2.4-01-5827; Nr. 2.4-01-5828; Nr. 2.4-01-5829; Nr. 2.4‑01‑5830; Nr. 2.4-01-5831; Nr. 2.4-01-5832; Nr. 2.4-01-5833; Nr. 2.4-01-5834; Nr. 2.4‑01‑5835; Nr. 2.4-01-5836; Nr. 2.4-01-5837; Nr. 2.4-01-5838; Nr. 2.4-01-5839; Nr. 2.4‑01‑5840; Nr. 2.4-01-5841; Nr. 2.4-01-5842; Nr. 2.4-01-5843; Nr. 2.4-01-5844; Nr. 2.4‑01‑5845; Nr. 2.4-01-5846 ir 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintos Buchta IV kaimo kartografijos panaikinimo paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atskirajame skunde sutinka, kad praleido įstatymų nustatytą terminą skundui dėl 2008 m. kovo 31 d. viršininko sprendimų ir 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintos Buchta IV kaimo kartografijos paduoti, tačiau mano, kad tai įvyko dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu pareiškėjai aktyviai gynė savo teises, teikė prašymus, skundus bei įrodymus ir tikėjosi, jog nuosavybės teisės bus atkurtos be teisminių procesų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Taigi, įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurio priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenumatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑1029‑1062/2017).

Įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl neatnaujintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundą teismui pateikė 2018 m. balandžio 3 d., taigi praėjus dešimčiai metų tiek nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintos Buchta IV kaimo kartografijos, tiek nuo 2008 m. kovo 31 d. viršininko sprendimų priėmimo. Taigi pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl aktų, kurie priimti daugiau nei prieš dešimt metų, nuginčijimo. Pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, ir šis terminas negali būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nenurodė ir bylos medžiagoje nėra jokių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus) netaikyti naikinamojo dešimties metų termino bei spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimus panaikinti 2008 m. kovo 31 d. viršininko sprendimus ir 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą Buchta IV kaimo kartografiją.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujintas, tiek pareiškėjų skunde, tiek atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, susiję su termino praleidimo priežastimis ir pan., šiuo atveju neturi jokios reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi taip pat nepriėmė nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl V. M. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdytą žemę atkūrimo ir grąžinti likusią žemę natūra Buchta V kaime, kaip išvestinio iš reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. sprendimus. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas konstatuoti, jog V. M. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame Buchta V rėžiniame kaime valdytą žemę atkūrimas nebaigtas dėl NŽT neveikimo, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, jo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl šį pareiškėjų skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjai atskiruoju skundu neginčijo prieš tai nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl jos neteisėtumo ar nepagrįstumo argumentų nenurodė, todėl dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.