Civilinė byla Nr. e2A-496-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00238-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bondrida“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ar perkančioji organizacija) viešojo pirkimo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygas neteisėtomis:

1.1.       Pirkimo sąlygų 2.1 papunktį, kuriame numatyta: „Perkančioji organizacija ilgalaikėje tvarumo perspektyvoje numato įsigyti 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo pirkimu nebus įsigyjamos Perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Paslaugos detalizuojamos ir reikalavimai pirkimo objektui nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“;

1.2.       Pirkimo sąlygų 2.8.1 papunktį, kuriame numatoma, kad galimas maksimalus su pratęsimais paslaugų teikimo terminas – 10 metų;

1.3.       Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie nesusiję su kaina: i) antras kriterijus – Transporto priemonių II etapui pristatymo terminas dienomis (T1); ii) trečias kriterijus – Keleivių informavimo sistemos, el. bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminas dienomis nuo sutarties įsigaliojimo (T2);

1.4.       Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 12 punktą, kuriame numatoma, kad II etapo metu tiekėjas paslaugas turės teikti tik elektra varomais autobusais.

2.       Ieškovė, įvertinusi Pirkimo sąlygas, nusprendė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai sujungė itin skirtingus objektus į vieną bei nustatė kitus reikalavimus, kurie apriboja smulkaus ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti Pirkime. Ieškovė 2025 m. gegužės 12 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, kuri 2025 m. gegužės 21 d. buvo atmesta.

3.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų, nes: i) perkančioji organizacija nepagrįstai į vieną Pirkimo objektą sujungė keleivių vežimo, įkrovimo stotelių įrengimo, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos įrengimo ir dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimo paslaugas (darbus) taip pažeisdama VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; ii) perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė nepagrįstai ilgą (ir tinkamai nepagrįstą) 10 metų Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį; iii) perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie nesuteikia pridėtinės vertės Vilkaviškio rajono gyventojams, tačiau sudaro galimybę tiekėjui, kuris iš anksto turi pajėgumus pristatyti autobusus ir įrengti paslaugų teikimui būtinas priemones, gauti papildomų balų; iv) perkančioji organizacija nustatė, kad paslaugos gali būti teikiamos tik elektra varomais autobusais, tačiau Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas (toliau – ADĮ) suteikia galimybe paslaugas teikti ir Suskystintomis gamtinėmis dujomis (toliau – SGD) varomais autobusais.

4.       Ieškovė paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog Pirkimu siekiama įsigyti keleivių vežimo paslaugas visais Vilkaviškio rajono maršrutais (viso 22) net 10 metų laikotarpiui, o taip pat yra keliami aukšti reikalavimai autobusų skaičiui, perkančioji organizacija turėtų išskaidyti Pirkimo objektą į dvi dalis po 11 maršrutų. Išskaidžius Pirkimo objektą į dvi dalis būtų sudaryta galimybė dalyvauti Pirkime smulkiam ir vidutiniam verslui, pvz., ieškovei, kadangi ne tik sumažėtų paslaugų teikimo apimtis, būtų sudaromos dvi viešojo pirkimo sutartys su dviem tiekėjais, bet taip pat būtų keliami mažesni reikalavimai autobusų skaičiui. Be to, Pirkimo sutartis bus sudaroma net 10 metų laikotarpiui (7 metai + 3 metai, jei sutartis būtų pratęsta), o tai reiškia, kad po Pirkimo sutarties sudarymo Vilkaviškio rajone keleivių vežimo paslaugų teikimas bus perduotas vienam tiekėjui, o kiti smulkūs keleivių vežėjai bus pašalinti iš Vilkaviškio rajono keleivių vežimo rinkos. Pirkimo objekto neskaidymas, o taip pat papildomų priemonių įsigijimas tuo pačiu Pirkimu iliustruoja atsakovės veiksmus, kuriais siekiama sumažinti konkurenciją Vilkaviškio rajone bei keleivių vežimo paslaugų teikimą perduoti vienam tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas viešojo pirkimo objekto skaidymo taisykles.

5.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimu atsakovė pagal vieną sutartį taip pat siekia įsigyti ne tik keleivių vežimo paslaugas, bet ir paslaugos teikimui būtinas priemones (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą). Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija vienu Pirkimu įsigydama keleivių vežimo paslaugas ir paslaugų teikimui būtinas priemones, neskaidant šių itin skirtingų objektų į dalis, pažeidė VPĮ 28 straipsnio reikalavimus. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės pateikti Pirkimo objekto neskaidymo argumentai nėra pakankami, nes remiasi aplinkybėmis, kurios pagal VPĮ ir teismų praktiką nėra laikomos tinkamomis pagrįsti neskaidymo sprendimui. Pirma, atsakovė negali remtis vien tuo, kad administruoti atskiras Pirkimo dalis yra sudėtingiau ar reikalauja daugiau išteklių. Viešųjų pirkimų tikslas yra užtikrinti konkurenciją, lygiateisiškumą ir efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą, o ne supaprastinti administracines procedūras. Tai, kad perkančioji organizacija nenori arba negali skirti papildomų resursų atskirų dalių administravimui, nėra pakankamas pagrindas neskaidyti Pirkimo objekto. Antra, finansinių ar žmogiškųjų išteklių trūkumas nėra pakankamas pagrindas neskaidyti Pirkimo objekto, nes tai prieštarauja skaidrumo ir konkurencijos principams. Tai, kad atsakovė neturi pakankamų finansinių išteklių, jog galėtų įsigyti atskiras paslaugas ar infrastruktūrą savo nuosavybėn, nėra pakankamas pagrindas atmesti skaidymo galimybę, ypač kai šios infrastruktūros nereikalauja nuolatinės nuosavybės teisės. Trečia, vien tik finansinis sutaupymas taip pat nėra pakankamas argumentas neskaidyti Pirkimo objekto. Nors perkančioji organizacija nurodo, kad neskaidant Pirkimo objekto paslaugų teikimo kaina už 1 km yra mažesnė, tai nereiškia, jog skaidymas neleistų pasiekti panašaus masto ekonomijos. Be to, neskaidant Pirkimo objekto, didėja rizika mažinti konkurenciją ir diskriminuoti smulkesnius tiekėjus, kas gali lemti ilgesnį laikotarpį aukštesnes paslaugų kainas dėl mažesnės konkurencijos.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytos priežastys negali būti vertinamos kaip pakankamos, kadangi: i) nors tai tiesiogiai nenurodoma, tačiau sprendimas neskaidyti Pirkimo į dalis faktiškai argumentuojamas paprastu perkančiosios organizacijos patogumu; ii) atskirų Pirkimo objektų sujungimas į vieną grindžiamas tik atsakovės finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais; iii) atsakovė nurodo, kad „suskaidžius šio Pirkimo objektą į dalis, yra didelė tikimybė kai kuriose dalyse nesulaukti tiekėjų pasiūlymų“. Priešingai negu nurodo perkančioji organizacija, ieškovė būtų pajėgi ir suinteresuota teikti pasiūlymą, jei Pirkimo objektas būtų išskaidytas; iv) perkančiosios organizacijos nurodomos biudžeto (finansų) neturėjimo priežastys nėra pakankama priežastis neskaidyti Pirkimo objekto ir taip apriboti tik keleivių vežimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti Pirkime; v) perkančiosios organizacijos nurodomos administracinės ir vadybinio pobūdžio priežastys nelaikytinos išimtinėmis, pateisinančiomis atskirų objektų sujungimą; vi) perkančioji organizacija akcentuoja racionalaus lėšų panaudojimo tikslą, tačiau Pirkimo skaidymas į dalis, kartu tiekėjams leidžiant pateikti visų jo dalių pasiūlymus iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą; vii) Pirkimo dalyviai paslaugų teikimui būtinų priemonių įsigijimo sąnaudas įtrauks į siūlomą keleivių vežimo įkainį, tačiau tai gali lemti tarpusavyje nepalyginamų pasiūlymų gavimą bei konkurencijos iškraipymą, kadangi teikdami pasiūlymą dalyviai gali šių sąnaudų neįtraukti bei siekti jų kompensavimo Pirkimo sutarties vykdymo metu. Taigi, atsakovės Pirkimo sąlygų 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytas Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas nėra pakankamas siekiant įsigyti itin skirtingas paslaugas vienu Pirkimu bei parengtas tik siekiant pridengti Perkančiosios organizacijos siekį keleivių vežimo paslaugas Vilkaviškio rajone perduoti vienam tiekėjui.

7.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė nepagrįstai ilgą (ir tinkamai nepagrįstą) 10 metų Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas nėra skaidomas į dalis ir perkančioji organizacija siekia, jog keleivių vežimo paslaugas teiktų tik vienas tiekėjas, perkančioji organizacija Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.8.1 papunktyje nepateikė pakankamų ir įtikinamų argumentų pagrindžiančių poreikį nustatyti net 10 metų paslaugų teikimo laikotarpį. Aplinkybės, kad Pirkimo objektas nėra skaidomas, taip pat siekiama įsigyti ir paslaugų teikimui būtinas priemones (įrangą), 10 metų terminas nustatytas su tikslu keleivių vežimo paslaugas Vilkaviškio rajone perduoti vienam tiekėjui bei taip eliminuoti bet kokią konkurenciją.

8.       Ieškovė pažymėjo, kad specialiųjų Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ perkančioji organizacija nustatė du ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie nesusiję su kaina: i) antras kriterijus – Transporto priemonių II etapui pristatymo terminas dienomis (T1); ii) trečias kriterijus – Keleivių informavimo sistemos, e-bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminas dienomis nuo sutarties įsigaliojimo (T2). Perkančioji organizacija nustatė kriterijus, kurie nesuteikia jokios pridėtinės vertės perkančiajai organizacijai ir (ar) Vilkaviškio rajono gyventojams, tačiau sudaro galimybę tiekėjui, kuris iš anksto turi pajėgumus pristatyti autobusus ir įrengti paslaugų teikimui būtinas priemones, gauti papildomų balų bei taip padidinti savo galimybes laimėti Pirkimą. Ieškovė pastebėjo, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 11 punktas ir 52 punktas numato tiek transporto priemonių II etapui pristatymo, tiek keleivių informavimo sistemos, e-bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminą, t. y. 12 mėnesių. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju atrinktas tiekėjas turės pristatyti transporto priemones II etapui bei įrengti papildomą įrangą nurodytais terminais, be kita ko – Pirkimo sutarties terminas 10 metų, todėl net jei ir yra sukuriama pridėtinė vertė, ji juntama tik Pirkimo sutarties vykdymo pradžioje. Ieškovės vertinimu, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti aktualūs ir taikomi visu Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

9.       Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos reikalavimas, jog keleivių vežimo paslaugos II etapo metu būtų teikiamos tik elektra varomais autobusais, pažeidžia ADĮ nuostatas. ADĮ numato, kad keleivių vežimo paslaugos gali būti teikiamos ir suskystintomis gamtinėmis dujomis varomais autobusais, tačiau atsakovė specifiškai reikalauja, jog paslaugos būtų teikiamos tik elektra varomais autobusais. Toks atsakovės reikalavimas prieštarauja ADĮ bei sukuria nepagrįstus ribojimus keleivių vežėjui pasirinkti, kokias transporto priemones naudoti paslaugų teikimui. Pastebėtina, kad SGD varomi autobusai yra pigesni, juos lengviau įsigyti. Perkančiosios organizacijos reikalavimas II etapo metu paslaugas teikti tik elektra varomais autobusais yra papildoma priemonė paslaugų teikimą perduoti tiekėjui, kuris jau turi įsigijęs elektra varomus autobusus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Bondrida“ ieškinį.

11.       Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje numatyta, jog perkančioji organizacija ilgalaikėje tvarumo perspektyvoje numato įsigyti 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo Pirkimu nebus įsigyjamos perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Pirkimo sąlygų 2.5 papunktyje nurodoma, kad Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas turi būti teikiamas visai nurodytai paslaugų apimčiai. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagal miesto ir priemiesčio maršrutus argumentai, kaip nustatyta VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje, įvardinti Pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje. Paslaugos detalizuojamos ir reikalavimai Pirkimo objektui nustatyti specialiųjų Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“. Pirkimo sąlygų priede „Techninės specifikacijos 1 priedas – „Maršrutų eismo tvarkaraščių ir atstumo lentelės“ nurodyti Vilkaviškio rajono maršrutai, kuriais turės būti teikiamos paslaugos, taip pat preliminarūs maršrutų duomenys.

12.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, susijusių su nagrinėjamo konkretaus viešojo pirkimo faktinių aplinkybių analize, patvirtinančių, jog konkrečiu atveju Pirkimo neskaidymas į dalis taip, kaip pasiūlė ieškovė savo pretenzijoje, varžo tiekėjų konkurenciją ar prieštarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams. Teismas nurodė, kad ieškovė apsiribojo bendrojo pobūdžio samprotavimais apie tai, jog suskaidžius Pirkimo objektą į paslaugos teikimui būtinų priemonių įsigijimą ar į dvi dalis po 11 maršrutų, bus sudaryta galimybė dalyvauti Pirkime smulkiam ir vidutiniam verslui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog šiuo atveju Pirkimas nėra skirstomas į dalis todėl, kad skundžiamu Pirkimu siekiama įsigyti vienarūšę keleivių vežimo paslaugą, numatant betarpiškai susijusių paslaugų bilietų pardavimo, keleivių informavimo, teikimą, kurios užtikrins tvarios, modernios bei skaidrios viešojo keleivių vežimo paslaugos teikimą. Teismas nusprendė, kad ieškovės bendro pobūdžio teiginiai šių atsakovės argumentų nepaneigė.

13.       Teismas nurodė, kad Pirkimu siekiama sukurti bendrą vieningai ir nepertraukiamai veikiančią elektra varomų autobusų, galinčių teikti keleivių pervežimo paslaugą, sistemą. Tai reiškia, kad kiekvienas šią sistemą sudarantis elementas turi veikti tinkamai ir derėti su kitais sistemos elementais, jog Pirkimu siekiamas tikslas būtų pasiektas ir keleivių vežimo paslauga elektra varomu autobusu būtų nepertraukiamai teikiama visą Pirkimo sutarties laikotarpį.

14.       Teismas, įvertinęs techninės specifikacijos nuostatas, nusprendė, kad popierinės ir elektroninės bilietų sistemos turi atitikti visus teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti, jog keleiviams bus išduodami kasos čekiai (autobusų bilietai), atitinkantys techninės specifikacijos 28 punkto reikalavimus, turi būti įrengta stebėjimo sistema, suteikiant perkančiajai organizacijai prieigą prie jos užfiksuotų duomenų, be to, paslaugos tiekėjas yra atsakingas už tai, kad savo lėšomis įsirengtų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stoteles, kurių įrengimo sąnaudos turi būti įskaičiuotos į paslaugų teikimo įkainį, transporto priemonių įkrovimo stotelės turės turėti atskirą elektros skaitliuką arba apskaitą, transporto priemonių įkrovimo (sunaudotos elektros) kaštai turi būti įtraukti į pasiūlymo kainą. Taigi, tiek bilietų pardavimo, stebėjimo sistemos, įkrovimo infrastruktūros elementai, energijos tiekimas šiai infrastruktūrai ir, atitinkamai, autobusams, turi būti suderinti taip, kad būtų užtikrinamas keleivių vežimo paslaugos teikimas nepertraukiamai visą Pirkimo sutarties laikotarpį.

15.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog keleivių vežimo paslauga negali būti teikiama, nesant bet kurios iš jai reikalingų priemonių. Elektra varomiems autobusams būtina turėti prieigą prie įkrovimo stotelių, kad jie galėtų važiuoti; turi būti organizuojamas bilietų platinimas, jog keleiviai juos galėtų įsigyti ir naudotis viešuoju transportu; keleiviai turi būti informuojami apie viešojo transporto tvarkaraščius, taip pat turi būti įrengta stebėjimo sistema veikianti tiek autobuse, tiek suteikianti prieigą prie jos perkančiajai organizacijai. Teismas nurodė, kad jeigu neatsirastų tiekėjo bent vienai iš priemonių, reikalingų keleivių vežimo paslaugų teikimui, tai užkirstų kelią ir konkurencingos procedūros būdu pavesti tiekėjui vykdyti keleivių vežimo veiklą, nesant konkurencingos procedūros būdu atrinkto viešojo transporto paslaugų teikėjo, būtų ribojama konkurencija. Be to, padidėjus tiekėjų skaičiui kiltų būtinybė tarpusavyje koordinuoti skirtingus Pirkimo dalių rangovus, apribotos galimybes techniškai suderinti skirtingų tiekėjų interesus, įgyvendinti sprendinius ar kontroliuoti jų atsakomybės ribas. Teismas įvertino, kad pirkimo modelis, kai vienu pirkimu įsigyjami autobusai, pakrovimo infrastruktūra, bilietų pardavimo, stebėjimo sistemos, yra galimas, o techninio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių Pirkimo atveju toks modelis netinkamas, ieškovė nepagrindė.

16.       Teismas nurodė, kad nesant pagrindo skaidyti Pirkimą ieškovės siūlomu būdu, į atskiras Pirkimo dalis, išskiriant keleivių vežimo paslaugą ir šios paslaugos teikimui reikalingas priemones, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais dėl maršrutų skaidymo į dalis. Teismas paaiškino, kad grįsdama savo sprendimą neskaidyti Pirkimo į dalis, atsakovė Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2.7.3–2.7.4 papunkčiuose yra pateikusi kitų pirkimų duomenimis grįstą vertinimą dėl elektroninio bilieto sistemos sukūrimo ir palaikymo kaštų. Pateikti duomenys įgalina spręsti, kad elektroninio bilieto sistemos programinės ir techninės įrangos kaina be palaikymo, remonto ir priežiūros paslaugų, CVP IS duomenimis, svyruoja nuo daugiau kaip 262 000 Eur (VšĮ „Žaliasis regionas“ viešasis pirkimas) iki daugiau kaip 490 000 Eur (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“). Elektroninio bilieto sistemos palaikymo, priežiūros, remonto, atnaujinimo paslaugos, CVP IS duomenimis, paslaugų įsigijimo laikotarpiui (10 m.) svyruoja nuo 180 000 Eur (VšĮ „Žaliasis regionas“ viešasis pirkimas) iki daugiau nei 490 000 Eur (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“). Teismas nurodė, kad šiuo atveju išskaidžius Pirkimą į atskiras dalis maršrutų paketais, su elektroninio bilieto sistemos sukūrimu ir palaikymu susiję kaštai turėtų būti dubliuojami. Atitinkamai, tai lemia ir aukštesnę bendrą paslaugų kainą, kadangi visi tiekėjų patiriami kaštai yra perkeliami į jų siūlomą įkainį, bei neracionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą. Teismas padarė išvadą, kad neskaidžius Pirkimo objekto užtikrinama, jog paslaugų teikimui reikalingos priemonės nėra dubliuojamos, nedidinami perkamų paslaugų kaštai, nes nėra poreikio tiekėjams užtikrinti rezervinių autobusų komplektą, paprastėja tiekėjų atsakomybės kontrolė. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija neturi pareigos skaidyti Pirkimo į dalis vien dėl to, jog ieškovė dėl savo pačios pajėgumo neturi galimybės konkuruoti Pirkime. Vien tai, kad ieškovės turimi pajėgumai neatitiko nustatytų Pirkimo sąlygose reikalavimų Pirkimo objektui, nėra pagrindas pripažinti, jog šie kriterijai apskritai yra diskriminaciniai. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad Pirkimo objektas turi būti skaidomas, o ieškovės argumentai dėl techninės specifikacijos 2.6–2.7 papunkčių neteisėtumo atmestini.

17.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl neproporcingai ilgo sutarties termino. Teismas nurodė, kad atsakovė, grįsdama sutarties termino trukmę į bylą yra pateikusi ekonomikos konsultantų bendrovės De Gruyter Brill atliktą tyrimą, kuriame pateikiama išvada, jog parko atnaujinimas, derinant elektrinius ir suskystintomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus, dėl mažesnių pradinių ir nuolatinių kapitalo sąnaudų yra ekonomiškai naudingesnis nei pasenusių transporto priemonių pakeitimas elektriniais autobusais finansuojamas tik iš esamų išteklių (nuosavų lėšų ir miesto subsidijų) ir grynoji dabartinė vertė projekto pabaigoje buvo teigiama, tačiau diskontuotas sukauptas pinigų srautas tapo teigiamas tik devintaisiais. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, kad elektra varomi autobusai yra susieti su stacionaria infrastruktūra – autobusų įkrovimo stotelėmis, kurias tiekėjai privalo įrengti savo lėšomis, pritarė atsakovės argumentais, jog atitinkama infrastruktūra reikalauja reikšmingų investicijų, kurios būtų prarastos pasibaigus sutarčiai ar pakartotinai nelaimėjus Pirkimo. Atsižvelgęs į tai, teismas įvertino, kad Pirkimo sutarties terminas neturėtų būti trumpesnis už laikotarpį, per kurį įrengta infrastruktūra atsipirktų, nes nustačius sutarties terminą trumpesnį už infrastruktūros atsipirkimo laikotarpį, kyla rizika negauti pasiūlymų, ar gauti neproporcingai aukštos kainos pasiūlymą. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktą išvadą apie investicijų atsipirkimo laikotarpį, reikiamų investicijų mastą, konstatavo, kad 7 ar 10 m. laikotarpis sutarties galiojimui šio Pirkimo atveju nelaikytinas neproporcingu, atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalis 1 punkte keliamą viešųjų pirkimų tikslą – užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą.

18.       Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos siekis kuo greičiau paslaugas pradėti teikti elektra varomomis transporto priemonėmis yra pagrįstas, kadangi yra susijęs su Pirkimo objektu bei atitinka aplinkosaugos reikalavimus, išvengiant bet kokio galimo subjektyvaus vertinimo. Kriterijai, kuriais siekiama gauti kaip įmanoma greičiau viešojo keleivių vežimo paslaugą tvariais autobusais ir taikyti pažangias, skaidrias technologijas vykdant sutartį, yra ne tik susiję su Pirkimo objektu, proporcingi bei objektyvūs (lengvai apskaičiuojami ir pamatuojami), bet ir suteikia pridėtinę vertę galutiniam paslaugos gavėjui – Vilkaviškio miesto ir rajono gyventojams, kad modernios, skaidrios ir tvarios paslaugos būtų pradėtos teikti anksčiau. Kadangi minėti kriterijai yra objektyvūs, aiškiai apibrėžti, teismas padarė išvadą, kad antrame Pirkime gali būti nustatomas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus dėl elektra varomų autobusų pristatymo termino ir pan.

19.       Teismas nurodė, kad perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė įsigyti tik jai reikalingas paslaugas. Atsakovės sprendimas pirkti viešojo transporto paslaugas elektra varomais autobusais, kurie yra mažiausiai tarši ir aplinkosauginiu požiūriu palankiausia alternatyva, įvertinus deklaruojamus aplinkosauginio pobūdžio tikslus, neprieštarauja ADĮ.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Ieškovė UAB „Bondrida“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Teismas neatsižvelgė ir sprendime nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kuri patvirtino ieškovės abejones dėl atsakovės sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto teisėtumo. Teismas, konstatuodamas, jog ieškovė „apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais“, neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos suformuluotos pozicijos, kad i) 22 maršrutų sujungimas į vieną Pirkimo objektą ir jo poveikis konkurencijai yra fakto klausimas, kurį būtina tirti bylos faktais, ir ii) būtina patikrinti, ar maršrutų padalijimas bent į dvi dalis (pvz., po 11) nesudarytų prielaidų platesnei konkurencijai. Tai reiškia, kad byloje egzistavo konkretus tyrimo klausimas – kokį realų poveikį konkurencijai sukelia pasirinktas agregavimo lygis, ir ar egzistuoja mažiau varžantys alternatyvūs pirkimo modeliai. Teismas šių išvadų nei aptarė, nei paneigė, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir VPĮ 28 straipsnio taikymo logiką (pareiga pagrįsti pasirinkimą neskaidyti, kai tai gali riboti konkurenciją).

20.2.       Teismas neatsižvelgė į esminę Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kad atsakovė galėjo organizuoti 2 atskirus pirkimus arba vieną pirkimą skaidant į atskiras dalis, įsigyjant I-ojo (pereinamojo) ir II-ojo (elektrinių autobusų) etapo paslaugas atskirai. Šiuo atveju atsakovė nenurodė objektyvių, įrodymais pagrįstų priežasčių, kodėl abu etapai privalo būti perkami kartu ir kodėl norimo rezultato neįmanoma pasiekti mažiau konkurenciją varžančiomis priemonėmis. Ši pastaba yra ne „bendro pobūdžio samprotavimas“, o aiškus alternatyvus modelis, kurį pagal VPĮ 28 straipsnio tikslus privalu įvertinti taikant proporcingumo testą (tinkamumo, būtinybės ir proporcingumo siaurąja prasme kriterijai). Teismas šio alternatyvaus modelio neišanalizavo ir nesulygino su pasirinktu sujungimu, todėl teisinis vertinimas liko neišsamus ir formaliai vienpusis.

20.3.       Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, atsakovė turėjo ir galėjo Pirkimą skaidyti į dvi dalis – I etapą ir II etapą. I etape būtų galėję dalyvauti visi tiekėjai, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybes eksploatuoti elektra varomus autobusus ar įrengti atitinkamą infrastruktūrą. Tokiu atveju, įskaitant ir ieškovę, tiekėjai būtų galėję teikti pereinamojo laikotarpio paslaugas senomis transporto priemonėmis, o tuo metu II etapo laimėtojas būtų turėjęs pakankamą laiką pasiruošti – įsigyti elektra varomus autobusus, pastatyti įkrovimo stoteles, įdiegti elektroninę bilietų sistemą ir kitą infrastruktūrą. Taip būtų užtikrinta konkurencijos plėtra, nes Pirkimo galimybės nebūtų dirbtinai apribotos tik tiems tiekėjams, kurie jau šiandien gali įrengti visą infrastruktūrą, įsigyti elektra varomus autobusus bei turi finansinius pajėgumus tai padaryti. Be to, pačios Pirkimo techninės specifikacijos 8 punktas apibrėžia I etapą kaip „skirtą sudaryti kuo palankesnes sąlygas visiems tiekėjams“, kad perkančioji organizacija galėtų pereiti prie tvaraus vežimo. Tokia formuluotė suponuoja, kad pereinamasis etapas turėtų mažinti barjerus, o ne juos didinti. Vis dėlto, faktinis sprendimas viską sujungti į vieną objektą paneigia pačios perkančiosios suformuluotą tikslą ir nesuderinamai riboja konkurenciją būtent pereinamuoju laikotarpiu. Teismas šios vidinės prieštaros tarp deklaruojamo tikslo ir pasirinktų priemonių neaptarė. Net ir pagal techninės specifikacijos 53 punktą, perkančioji organizacija numatė, kad priemonės (keleivių informavimo, elektroninio bilieto ir elektroninės apskaitos sistemos), būtinos kokybiškam ir pažangiam paslaugų teikimui, turi būti paruoštos naudoti tik per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, jog pati perkančioji organizacija pripažįsta, kad šių priemonių diegimas yra laike atskirtas nuo keleivių vežimo paslaugos pradžios. Ši aplinkybė patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją, kad egzistavo objektyvi galimybė atskirti I ir II etapo pirkimus: pirmuoju etapu sudaryti sąlygas visiems tiekėjams teikti paslaugą, o antruoju – leisti konkuruoti tiems, kurie turi techninius, finansinius ir organizacinius pajėgumus diegti reikalaujamą infrastruktūrą. Dėl to perkančioji organizacija galėjo realiai užtikrinti konkurencijos plėtrą, o ne dirbtinai ją apriboti.

20.4.       Teismas neįvertino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžė, jog klausimas, ar infrastruktūrinės dalys (įkrovimo stotelės, elektroninis bilietas, informavimo (vaizdo stebėjimo) sistemos) privalo būti perkamos kartu su vežimu, yra fakto klausimas, kurį reikia spręsti pagal realų poveikį tiekėjų ratui. Pirkimo dokumentai rodo, jog infrastruktūros apimtis yra reikšminga ir detali (pvz., techninės specifikacijos 55, 58, 61–71 punktai nustato konkrečias švieslenčių įrengimo vietas, labai detalius reikalavimus švieslentėms, bilietų platinimo kanalams, atsiskaitymo būdams, techninei ir programinei įrangai). Tokių heterogeniškų reikalavimų integravimas į vieną objektą objektyviai atgraso vežėjus, kurie neteikia IT (infrastruktūros) sprendimų, ir verčia juos prisiimti papildomas integracijos rizikas bei finansavimą. Teismas, pritardamas atsakovei, nepateikė faktinio vertinimo, kiek ir kokių tiekėjų tai realiai eliminuoja ir ar atskiri infrastruktūros pirkimai (ar dalys) sumažintų kliūtis. Taigi teismas neįvykdė Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyto tyrimo standarto.

20.5.       Atsakovės pozicija sujungti Pirkimo objektą grindžiama administravimo (gebėjimo valdyti kelias sutartis), išteklių trūkumo ir tariamo sąnaudų dubliavimo motyvais. Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai klausė, ar mažesnių dalių modelis neplėstų konkurencijos; būtent toks klausimas privalėjo lemti teismo vertinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką administracinis patogumas ir institucinių resursų stoka savaime nėra pakankamas pagrindas atsisakyti skaidymo, kai dėl jo padidėja konkurencija ir yra pasiekiamas tas pats tikslas mažiau ribojančiomis priemonėmis. Be to, teismas formaliai perėmė „sąnaudų dubliavimo“ mintį, tačiau neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, jog ši infrastruktūra ir keleivių vežimas elektra varomais autobusais galėjo būtų įsigyta atskira Pirkimo dalimi. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad skirtingos prigimties objektų sujungimas, jeigu nėra įrodyta, jog atskiri pirkimai nepasieks suderinamo rezultato, gali nepagrįstai riboti konkurenciją. Atsakovė neįrodė, kad vežimo ir infrastruktūros, o taip pat I ir II etapų atskyrimas neišvengiamai sukeltų techninį nesuderinamumą ar rezultatų nepasiekiamumą. Priešingai, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad egzistuoja alternatyva organizuoti atskirus pirkimus (ar bent dalis), kurios teismas neištyrė.

20.6.       Atsakovė pati suformulavo I etapą kaip priemonę „sudaryti kuo palankesnes sąlygas visiems tiekėjams“. Tačiau sujungus etapus ir infrastruktūrą į vieną objektą, įėjimo barjerai objektyviai padidinti: tiekėjams perkelta infrastruktūros finansavimo, integravimo, licencijavimo ir ilgalaikio palaikymo našta, kuri nebūdinga vien vežimo paslaugų teikėjams. Teismas nesprendė, ar toks modelis atitinka deklaruotą tikslą, ir ar egzistuoja mažiau ribojantis būdas (atskiriant I ir II etapus, infrastruktūrą perkant atskirai ar skaidant maršrutų paketus), kaip siūlė Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados identifikuoja konkrečias, bylos baigčiai lemiamas alternatyvas (ypač – atskirus I ir II etapo pirkimus / pirkimo dalių modelį) ir nustato, kad klausimai dėl konkurencijos ribojimo yra fakto klausimai, reikalaujantys realių, o ne hipotetinių įrodymų. Teismas šių išvadų neaptarė, jų nepaneigė ir neatliko proporcingumo bei mažiau ribojančių priemonių analizės, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl Pirkimo objekto neskaidymo teisėtumo.

20.7.       Teismas nepagrįstai pripažino, kad 7–10 metų paslaugų teikimo laikotarpis atitinka VPĮ tikslus ir yra proporcingas. VPĮ 86 straipsnio 5 dalis numato galimybę nustatyti ilgesnį nei 3 metų terminą, tačiau tai galima daryti tik esant specifiniams, objektyviai pagrįstiems atvejams. Viešųjų pirkimų tarnybos VPĮ komentare pabrėžiama, jog tokia išimtis taikoma ypatingos prigimties pirkimams, pavyzdžiui, informacinių sistemų kūrimui ar diegimui, kai būtinas ilgalaikis projekto tęstinumas. Šiuo atveju perkamos standartinės keleivių vežimo paslaugos, kurios pagal savo pobūdį nėra išimtinio ar ypatingo ilgalaikio įgyvendinimo objektas. Nors atsakovė ir teismas ilgo termino būtinybę grindė išimtinai infrastruktūros atsiperkamumu, tačiau šis argumentas nėra pakankamas. Pirma, pagal techninės specifikacijos 53 punktą infrastruktūros elementai – įkrovimo stotelės, bilietų sistema, informavimo priemonės – turi būti įrengti ir paruošti naudoti per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Tai reiškia, kad tiekėjas privalo atlikti visas investicijas iškart, pirmaisiais metais, todėl šios infrastruktūros sukūrimas nėra išskaidytas per visą 10 metų laikotarpį. Antra, investicijų atsipirkimas priklauso ne tik nuo sutarties trukmės, bet ir nuo paslaugos įkainių, kuriuos tiekėjas nustato pateikdamas pasiūlymą. Net esant 3–5 metų terminui, tiekėjas vis tiek šias išlaidas ir investicijų grąžą įskaičiuotų į paslaugos kainą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad trumpesnis laikotarpis savaime užkirstų kelią investicijų atsipirkimui ar eliminuotų tiekėjų galimybę dalyvauti konkurse. Trečia, ilgesnis nei būtina terminas eliminuoja galimybę naujiems tiekėjams ateityje konkuruoti dėl paslaugų teikimo – visam dešimtmečiui dirbtinai uždaromas visas rinkos segmentas vienam tiekėjui. Toks modelis prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam konkurencijos užtikrinimo principui. Trumpesnis sutarties laikotarpis (pavyzdžiui, 3–5 metai) būtų pakankamas racionaliam investicijų atsipirkimui užtikrinti, kartu sudarant galimybę periodiškai atverti rinką naujiems dalyviams, o tai ilgainiui leistų užtikrinti tiek efektyvų lėšų panaudojimą, tiek geresnę paslaugų kokybę. Tokia Pirkimo konstrukcija riboja konkurenciją dvigubai – pirma, neskaidant Pirkimo į I ir II etapus, antra, dėl itin ilgo sutarties termino kita galimybė konkuruoti dėl paslaugų teikimo atsiras tik po 10 metų. Dėl to tiekėjui suteikiama dominuojanti padėtis rinkoje.

20.8.       Teismas, pripažindamas pagrįstu atsakovės reikalavimą II etape keleivių vežimo paslaugas teikti tik elektra varomais autobusais, neįvertino ADĮ nuostatų. ADĮ 15 straipsnio 3 ir 5 dalys nustato pereinamuosius laikotarpius, kuriems taikomi skirtingi reikalavimai transporto priemonių rūšims. Iki 2025 m. pabaigos numatytos dalinės prievolės naudoti netaršias transporto priemones: M2 kategorijoje ne mažiau kaip 60 proc., M3 – ne mažiau kaip 80 proc., iš kurių 50 proc. turi būti visai netaršūs. Tik nuo 2026 m. sausio 1 d. įtvirtintas reikalavimas, kad tiek M2, tiek M3 kategorijų autobusai turi būti 100 proc. netaršūs. Be to, ADĮ apibrėžimuose nurodyta, kad netaršiomis ir visai netaršiomis transporto priemonėmis gali būti laikomi ne tik elektra varomi autobusai, bet ir transporto priemonės, naudojančios alternatyviuosius degalus, tarp jų – suslėgtas ar suskystintas gamtines dujas (SGD, SkGD). Tai atitinka tiek ADĮ 2 straipsnio 1 dalį, tiek 2023 m. rugsėjo 13 d. Reglamentą (ES) 2023/1804, kuris pripažįsta pereinamojo laikotarpio degalus (SGD, SkGD, SND) kaip alternatyviuosius degalus. Taigi, nacionalinis ir europinis reguliavimas suteikia galimybę vežėjams paslaugas teikti ne vien elektra varomais, bet ir SGD autobusais. Nagrinėjamu atveju atsakovės nustatytas reikalavimas, kad paslaugos II etape būtų teikiamos tik elektra varomais autobusais, prieštarauja ADĮ normoms, nes įveda papildomą, įstatyme nenumatytą ribojimą. Vietoje įstatyme numatytos galimybės rinktis iš kelių alternatyvių sprendimų, atsakovė dirbtinai apribojo pasirinkimą vien tik elektra varomomis transporto priemonėmis. Šis ribojimas nepagrįstai diskriminuoja tiekėjus, kurie būtų pasirengę teikti paslaugas SGD autobusais – transporto priemonėmis, kurios pagal ADĮ laikytinos tinkamomis ir netaršiomis pereinamuoju laikotarpiu, yra pigesnės, lengviau įsigyjamos ir sudarytų realias sąlygas daugiau ūkio subjektų dalyvauti konkurse.

21.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, perkančioji organizacija prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.       Skundžiamame sprendime pateikiami išsamūs motyvai, pagrindžiantys pirmosios instancijos teismo išvadas. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 ir 270 straipsnių reikalavimų.

21.2.       Viešųjų pirkimų tarnybos išvada neturi privalomos galios ir pirmosios instancijos teismo nesaisto. CPK 252 straipsnyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda išvadą, tačiau tokia institucijos išvada privalomos įrodomosios reikšmės teismui neturi ir yra vertinama kartu su kitais bylos įrodymais bei atsižvelgiant į teismo nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes.

21.3.       Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateikiama ir ieškovės palaikoma pozicija yra teisiškai nepagrįsta, neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos nurodomų teisinių pagrindų (jiems prieštarauja), todėl į ją teismui nebūtų pagrįsta atsižvelgti. Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija iš esmės grindžiama tuo, kad Pirkimo objekto neskaidymo pagrįstumo vertinimas neva priklauso nuo fakto klausimo, t. y. neva, pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti, kuriuo atveju – išskaidžius Pirkimo objektą, ar jo neišskaidžius – būtų sudarytos sąlygos „platesnei“ konkurencijai. Tačiau tokia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija nekyla iš pačios Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytų teisinių pagrindų. Viešųjų pirkimų tarnybos nurodomoje VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos iš jų numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Minėtoje nuostatoje nėra įtvirtinta, kaip teigia Viešųjų pirkimų tarnyba, kad sprendimo skaidyti arba neskaidyti Pirkimo objektą pagrįstumas priklauso nuo fakto klausimo – kuriuo atveju, t. y. ar Pirkimą išskaidžius, ar jo neišskaidžius, konkurencija būtų didesnė. Be to, nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei ieškovė taip pat nenurodė teismų praktikos ar kitokių šaltinių, patvirtinančių tokią šios nuostatos interpretaciją. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 dalimi, kurioje apibendrinama ankstesnė kasacinio teismo praktika pirkimo objekto skaidymo (arba skirtingų objektų apjungimo) klausimu, tačiau jokie teiginiai iš pateikiamo apibendrinimo nepatvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje priimtos pozicijos. Be to, minėtoje kasacinio teismo praktikoje tarp šalių nebuvo kilę ginčo, jog vienalyčiai pirkimo objektai buvo sujungti į vieną (nutarties 40 pastraipa), o nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka, kad yra apjungusi atskirus pirkimo objektus.

21.4.       Nei ieškovė, nei Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog konkurencija Pirkime taptų platesnė Pirkimo objektą išskaidžius. Atsakovė atsiliepime yra aprašiusi prieš Pirkimą atliktos rinkos konsultacijos rezultatus, iš kurių galima spręsti, jog rinkoje egzistuoja tikras susidomėjimas Pirkimu. Nė vienas tiekėjas (įskaitant ieškovę) rinkos konsultacijos metu nepasiūlė skaidyti Pirkimo sąlygas tokiu būdu, kokio reikalauja ieškovė. Atsakovė kaip įrodymą yra pateikusi kitų Lietuvos savivaldybių organizuotų ir organizuojamų panašių pirkimų patirtį: panašaus arba net didesnio masto pirkimai, organizuojami kitose savivaldybėse, nėra skaidomi, arba yra skaidomi (kaip Vilniuje), tačiau net smulkiausios išskaidytos dalys savo mastu yra keliais kartais stambesnės už Pirkimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Pirkimo objektas yra stambesnis nei įprastai būdinga tokio pobūdžio pirkimuose, ir jog jį išskaidžius konkurencija padidėtų. Atsakovės pateikti įrodymai laikytini pakankamais, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdžio specifiką. Nebūtų proporcinga ir pagrįsta iš perkančiosios organizacijos arba teismo reikalauti išsamesnių įrodymų apie tai, kaip susiklostytų konkurencinė padėtis dviem hipotetiniais scenarijais: Pirkimo objektą išskaidžius ir jo neišskaidžius. Be to, nei ieškovė, nei Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikė

21.5.       Perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto arba sujungti kelis pirkimo objektus yra teisėtas jei i) jis yra pagrįstas svarbiomis priežastimis (atliekamas pagrindų pobūdžio vertinimas) ir, ii) jei šis sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (atliekamas proporcingumo vertinimas). Tokį patį teisinį vertinimą yra išdėsčiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau ji savo pačios vertinimu nesivadovavo. Atsakovė tiek Pirkimo sąlygose, tiek savo teiktuose procesiniuose dokumentuose pagrindė sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto.

21.6.       Atsakovė kiekvieno nurodyto pagrindo tinkamumą yra pagrindusi nurodant teismų praktiką arba VPĮ nuostatas, iš kurių atitinkamas pagrindas kyla. Tai, kad svarstant dėl Pirkimo objekto skaidymo privaloma atsižvelgti į išvardintus ir (arba) panašius pagrindus, turi aiškią logiką: kas iš to, kad konkurencija Pirkimo atžvilgiu tariamai taps platesnė (ko netgi neįmanoma įrodyti), jei po to taptų neįmanoma koordinuoti atskirų pirkimo dalių, arba būtų neaišku kurie tiekėjai yra atsakingi už nekokybiškas paslaugas, arba jei perkančiajai organizacijai nepakaktų specializuotų kompetencijų pirkimą organizuoti, arba jei perkančioji organizacija įsigytų ne tai, ko jai reikia.

21.7.       Atsakovės sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto yra proporcingas kiekvieno nurodyto pagrindo atveju, ką atsakovė atskirai ir eksplicitiškai kiekvienu atveju pagrindė. Byloje nekyla ginčas, ar kuriuos nors iš nurodytų pagrindų atsakovė būtų galėjusi pasiekti ir kitais būdais, nei Pirkimo objekto neskaidymu. Taigi, dėl atsakovės nurodytų pagrindų tinkamumo ir proporcingumo nagrinėjamoje byloje ginčas nekyla. Nei ieškovė, nei Viešųjų pirkimų tarnyba nėra pateikusi argumentų, jog kurie nors iš atsakovės nurodytų pagrindų yra netinkami, ar kad sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto yra neproporcingas.

21.8.       Ieškovė tiek viso proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek teikdama skundą, apsiribojo kartojimu, kad atsakovė Pirkimo objekto neskaido motyvuodama savo administraciniu patogumu, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė yra pateikusi eilę pagrindų, kuriais remdamasi neskaido Pirkimo objekto, o administracinis patogumas nėra vienas iš jų. Ieškovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad kurie nors atsakovės nurodyti pagrindai yra netinkami, ar netinkamai naudojami, ar neaktualūs, ar apsimestiniai, ar kad atsakovė juos taiko pažeisdama proporcingumą.

21.9.       Ieškovė skundžia sprendimą tuo pagrindu, kad Pirkimo objektas nebuvo išskaidytas „etapų“ pagrindu. Reikalavimo skaidyti Pirkimo objektą „etapų“ pagrindu ieškovė nereiškė nei savo pretenzijoje, nei ieškinyje, nei tolesniuose procesiniuose dokumentuose (dublike, paaiškinimuose). Ieškovė Pirkimo objektą skaidyti tokiu būdu ėmė prašyti tik teikdama apeliacinį skundą. Pareikšto ieškinio pagrindas negali būti keičiamas (plečiamas) teikiant apeliacinį skundą, kadangi tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, atsakovei turi būti sudaromos sąlygos atsiliepti į naują teisinį pagrindą atsakant į tiekėjo pretenziją, teikiant atsiliepimą į ieškinį, teikiant tripliką, todėl naujo ieškinio pagrindo nagrinėjimas šiame vėlyvame etape prieštarautų CPK 4233 straipsnio 3 ir 4 dalims.

21.10.       Skaidyti Pirkimą į atskiras dalis I ir II etapui yra objektyviai neįmanoma, kadangi tokiu atveju viena iš esminių I Pirkimo dalies sąlygų – terminas – būtų neaiški. Pirkimo sąlygose nėra įtvirtinta, kiek turi trukti I etapas, tai palikta siūlyti tiekėjams. Tiekėjai gali siūlyti terminą nuo 0 dienų (I etapo netaikyti apskritai) iki 12 mėnesių. Jei atsirastų tiekėjas, kuris I etapo siūlytų netaikyti, tokiu atveju dingtų vienos iš Pirkimo dalių objektas. Tačiau net jei toks tiekėjas ir neatsirastų, ūkio subjektai, teikiantys pasiūlymus I etapui vis tiek negalėtų žinoti esminės Pirkimo sąlygos – termino – kadangi jis priklausytų nuo to, ką pasiūlytų tiekėjai, teikiantys pasiūlymus II etapui. Pavyzdžiui, II etapui pasiūlymą teikiantis tiekėjas gali pasiūlyti pradėti teikti paslaugas po 4 mėnesių, arba po 6, ar 8, ar 10, ar 12 mėnesių. Atitinkamai, tiekėjai, ketinantys teikti pasiūlymus dėl paslaugų teikimo I etape nežinotų, dėl kokios trukmės sutarties jie konkuruoja – ar dėl 4 mėnesių, ar dėl 6, ar 8, ar 10, ar 12 mėnesių ir pan. Galiausiai, tai, kad ieškovė tik šiame vėlyvame proceso etape – teikdama apeliacinį skundą – pradėjo ginčyti Pirkimo sąlygas dėl I ir II Pirkimo etapų neišskyrimo, byloja, jog ieškovė tiesiog yra suinteresuota procesą vilkinti. Ieškovė šiuo metu teikia keleivių vežimo paslaugas Vilkaviškio rajone, todėl, kuo ilgiau tęsis ginčai dėl Pirkimo sąlygų ir jis nebus užbaigtas, tuo ilgiau ieškovė galės tęsti savo veiklą.

21.11.       Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl Pirkimo sutarties termino. Pirma, ieškovė proceso pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai nepalaikė savo pozicijos dėl Pirkimo sutarties termino, t. y. ieškovė Pirkimo sutarties termino klausimą iškėlė savo ieškinyje, tačiau jau teikdama dubliką jį liovėsi ginčyti, į atsakovės atsiliepime pateiktus argumentus neatsakė. Antra, tai, kad investicijas į infrastruktūrą privaloma atlikti per pirmuosius 12 mėnesių, nereiškia, jog kaštai nebus išskaidyti per ilgesnį laikotarpį. Trečia, tai, kad investicijos galėtų atsipirkti per trumpesnį laikotarpį tiekėjui pasiūlius aukštesnę kainą, lemtų neracionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą.

21.12.       Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl paslaugų teikimo tik elektra varomais autobusais. Ieškovė apeliaciniame skunde tik kartoja savo ieškinyje pateiktus argumentus, į kuriuos atsakovė atsiliepė, tačiau nepateikia jokių kontrargumentų atsakovės teiktiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

24.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25.       Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2025 m. gegužės 2 d. per CVP IS paskelbė apie tarptautinį viešąjį pirkimą „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ (1 t., b. l. 17–101).

26.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 1.2 papunktyje numatyta, kad Pirkimo tikslas – viešojo pirkimo būdu parinkti paslaugos teikėją (operatorių), kuris teiktų keleivių vežimo vietinio reguliaraus (priemiestinio ir miesto) susisiekimo autobusų maršrutais Vilkaviškio rajono savivaldybėje paslaugą, kuri apima keleivių vežimą elektra varomais autobusais ir paslaugos teikimui būtinų priemonių – elektrinių autobusų įkrovimo stotelių įrengimą, keleivių informavimo elektroninės sistemos įdiegimą, elektroninio bilieto ir elektroninės apskaitos vykdymą (suteikimą).

27.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1 papunktyje nurodyta, kad perkančioji organizacija ilgalaikėje tvarumo perspektyvoje numato įsigyti 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo pirkimu nebus įsigyjamos perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Paslaugos detalizuojamos ir reikalavimai pirkimo objektui nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“.

28.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.5 papunktyje nurodyta, kad Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas turi būti teikiamas visai nurodytai Paslaugų apimčiai.

29.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6 papunktyje nurodyti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagal miesto ir priemiesčio maršrutus argumentai, kaip nustatyta VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje:

29.1.       perkama keleivių vežimo paslauga yra vienarūšė, o paslaugą perkant atskirai dalimis, t. y. tokio skaidymo į dalis atveju, atskirų Pirkimo sutarčių vykdymas taptų sudėtingas tiek ekonominiu bei buhalteriniu požiūriu, tiek ir techniniu požiūriu – apsunkintų keleivių vežimo paslaugų planavimą, organizavimą, reikalautų papildomų žmogiškųjų, finansinių bei laiko išteklių, o tai turėtų neigiamos įtakos viešojo transporto paslaugos suteikimui laiku, laikantis nustatytų grafikų. Be to, atsirastų rizika keleivių vežimo paslaugą keleiviui teikti nukrypstant nuo patvirtinto grafiko ir neatitinkančią keleivių lūkesčių (t. y. maršrutai yra tarpusavyje suderinti, sukoordinuoti ir pvz., jeigu kažkuris vienas tiekėjas nesutiktų atlikti greito tvarkaraščių pakeitimo – nukentėtų keleiviai ir visa viešojo transporto sistema Vilkaviškio rajone ir mieste) (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6.1 papunktis);

29.2.       skaidyti Pirkimo objektą į dvi dalis, išskiriant į atskirą Pirkimo objektą vieną miesto maršrutą yra neracionalu ir neefektyvu, kadangi vieno maršruto elektra varomais autobusais bei Paslaugų teikimui būtinų priemonių įrengimas būtų finansiškai nenaudingas ir neracionalus nei tiekėjui, nei perkančiajai organizacijai, t. y. perkančioji organizacija neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes viešojo keleivių vežimo paslaugos įkainis už 1 km būtų neproporcingai didelis (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6.2 papunktis);

29.3.       teikiant keleivių vežimo paslaugas miesto ir priemiesčio maršrutuose, naudojama ta pati viešojo transporto infrastruktūra bei keleivių informavimo ir e-bilieto sistemos, t. y. dalis miesto ir priemiesčio maršrutuose esančių stotelių sutampa, keleivių vykstančių miesto ir priemiesčio maršrutais informavimui naudojamos tos pačios stotelėse esančios švieslentės ir tie patys flakonai, stotelių paviljonai, o priemiesčio bilietai galioja ir mieste. Kadangi dalis maršrutų persipina, o autobusų stotis yra mieste, priemiesčio maršrutai prasideda mieste ir persipina su miesto maršruto stotelėmis, todėl informacinės lentos turėtų skelbti ir priemiesčio maršrutu vykstančio autobuso laiką (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6.3 papunktis);

29.4.       paslaugos teikėjas turės pasirūpinti paslaugų teikimui būtinomis priemonėmis, t. y. bus atsakingas už tinkamą infrastruktūros įsirengimą, keleivių informavimą, todėl nei infrastruktūra, nei keleivių informavimo sistema negali būti perduotos skirtingiems paslaugos teikėjams. Tinkamam paslaugos teikimui užtikrinti tik miesto maršrute, yra reikalingas vos 1 (vienas) autobusas ( t. y. vos 5 proc. viso autobusų parko). Atsižvelgiant į tai, kad teikiamos paslaugos kaina tiesiogiai priklauso nuo nuvažiuojamos ridos ir pervežamų keleivių skaičius, o nuvažiuojamas atstumas miesto maršrutu sudaro tik iki 13 proc. bendros ridos, pirkimo neskaidant į dalis, paslaugos teikėjui sudaroma galimybė miesto ir priemiesčio maršrutuose naudoti tuos pačius rezervinius autobusus, keisti paslaugos teikimui naudojamus autobusus atsižvelgiant į besikeičiančius keleivių srautus, racionaliau panaudoti infrastruktūrą, autobusus ir žmogiškuosius išteklius, ir leidžia mažinti teikiamų paslaugų savikainą (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6.4 papunktis);

29.5.       suskaidžius šio Pirkimo objektą į dalis, yra didelė tikimybė kuriose dalyse nesulaukti tiekėjų pasiūlymų, kadangi tiekėjams nebūtų patrauklus Pirkimo objektas, kurį sudaro tik vienas miesto maršrutas, todėl norint išlaikyti kuo didesnę konkurenciją Pirkimas į dalis neskaidomas (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6.5 papunktis);

30.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7 papunktyje nurodyti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis į keleivių vežimo paslaugą ir tam būtinų priemonių turėjimą (infrastruktūros įrengimą, elektroninio bilieto bei elektroninės apskaitos naudojimą, keleivių informacinės sistemos dalinį įrengimą):

30.1.       perkamos paslaugos yra keleivių vežimo paslaugos, kurios pagrindinis kodas pagal BVPŽ yra 60112000-6 – Viešojo kelių transporto paslaugos. Papildomi kodai: 32323500-8 – Stebėjimo video sistema; 32333200-8 – Videokameros; 48XXXXXX-X – Įvairūs programinės įrangos paketai ir informacinės sistemos; 72XXXXXX-X – Įvairios informacinių technologijų paslaugos (konsultavimas, programinės įrangos kūrimas, internetas ir aptarnavimo paslaugos). Perkančioji organizacija, turėdama diskrecijos teisę apibrėžti Pirkimo objektą, šiuo Pirkimu nesiekia įgyti ir neįsigyja jokio materialaus ar nematerialaus turto, t. y. Pirkimą laimėjęs tiekėjas paslaugas turės teikti su savo turima, nuomojama ar kitais pagrindais naudojama įranga bei priemonėmis (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.1 papunktis);

30.2.       Pirkimo objektas – keleivių vežimo paslauga, kuri yra vientisa ir nedaloma ir tik neskaidant jos į dalis būtų pasiektas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – racionalus lėšų panaudojimas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis 1 punktas), kadangi: i) perkančioji organizacija neturi tikslo ir finansinių išteklių įsigyti savo nuosavybėn elektroninės bilietų bei elektroninės apskaitos sistemos bei keleivių informacinės sistemos dalinio įrengimo (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.2.1 papunktis); ii) perkančioji organizacija neturi žmogiškųjų ir finansinių išteklių vykdyti įsigytos sistemos palaikymą, atnaujinimą, remontą bei priežiūrą visą Paslaugų teikimo laikotarpį (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.2.2 papunktis); iii) vien tik elektroninio bilieto sistemos programinės ir techninės įrangos kaina be palaikymo, remonto ir priežiūros paslaugų CVP IS duomenimis svyruoja nuo daugiau kaip 262 000 Eur (VšĮ „Žaliasis regionas“ viešasis pirkimas) iki daugiau kaip 490 000 Eur (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“). Todėl jeigu perkančioji organizacija turėtų tikslą įsigyti elektroninio bilieto sistemą savo nuosavybėn, ko šiuo atveju nėra, perkančioji organizacija turėtų tai daryti lizingo būdu. Tai reiškia, kad įrangos pabrangimas išaugtų papildomai dar ir palūkanų dydžio suma už visą Paslaugų teikimo laikotarpį (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.2.3 papunktis); iv) elektroninio bilieto sistemos palaikymo, priežiūros, remonto, atnaujinimo paslaugos CVP IS duomenimis Paslaugų įsigijimo laikotarpiui (10 metų) svyruoja nuo 180 000 Eur (VšĮ „Žaliasis regionas“ viešasis pirkimas) iki daugiau nei 400 000 Eur (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“). Be to, perkančioji organizacija neturi ir ateityje neturės atskiros biudžeto eilutės programinės įrangos palaikymo, atnaujinimo ir priežiūros paslaugų mokėjimams, todėl perkančioji organizacija finansiškai yra pajėgi įsigyti tik keleivių vežimo paslaugą, į kurią proporcingai būtų įskaičiuotos ir kitos išlaidos, susijusios su būtinų priemonių keleivių vežimo paslaugoms užtikrinti, suteikimu ir naudojimu kokybiškam Paslaugų teikimui. Atlikus skaičiavimus, neskaidant Pirkimo objekto į dalis, elektroninio bilieto sistemos dalis 1 km įkainyje per 10 metų laikotarpį, perkančiajai organizacijai kainuotų tik 0,04 Eur/km, remiantis VšĮ „Žaliasis regionas“ viešojo pirkimo duomenis (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.2.4 papunktis) (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.2.4 papunktis); v) atlikus skaičiavimus pagal VšĮ „Žaliasis regionas“ viešojo pirkimo duomenis (kurio kaina yra daugiau nei du kartus mažesnė lyginant su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ viešuoju pirkimu), perkančioji organizacija už elektroninio bilieto sistemą sumokėtų mažiausiai daugiau nei 130 000,00 Eur, jeigu Pirkimas būtų skaidomas į dalis, nors perkančioji organizacija neturi tikslo įsigyti savo nuosavybėn pačios programinės ir techninės įrangos. Jeigu viešajame pirkime būtų pasiūlytos didesnės kainos nei VšĮ „Žaliasis regionas“, tokiu atveju, perkančiosios organizacijos Pirkimo objektas, skaidant jį į dalis, atitinkamai pabrangtų du ir daugiau kartų (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.2.5 papunktis); vi) atlikti skaičiavimai pagrindžia ir įrodo, kad išskaidžius Pirkimo objektą į dalis, perkančioji organizacija neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo, o tai reiškia, pažeistų VPĮ pagrindinį tikslą (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.2.6 papunktis).

30.3.       Išskaidžius Pirkimo objektą į dalis, techniškai bei teisiškai taptų neįmanoma sumontuoti vienam tiekėjui priklausančią techninę ir programinę įrangą kitam tiekėjui nuosavybės ar kitais pagrindais priklausančiuose ar naudojamuose autobusuose (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.7.3 papunktis).

31.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.8.1 papunktyje nurodyta, kad galimas maksimalus su pratęsimais Paslaugų teikimo terminas – 10 (dešimt) metų. Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.8.3 papunktį, Paslaugų teikimas yra vykdomas dviem etapais, siekiant užtikrinti sklandų šio Pirkimo tikslo pasiekimą, perėjimą nuo taršaus kuro iki draugiško aplinkai kuro naudojimo, sudarant sąlygas ir galimybes Pirkime dalyvauti kuo didesniam tiekėjų skaičiui. Paslaugų teikimo etapai bei kita su tuo susijusi informacija yra detalizuojama specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“.

32.       Ieškovė, įvertinusi Pirkimo sąlygas, 2025 m. gegužės 12 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo (1 t., b. l. 161–172):

32.1.       Ieškovė nesutiko su perkančiosios organizacijos sprendimu neskaidyti Pirkimo objekto į dalis. Nurodė, kad perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytas Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas nėra pakankamas siekiant įsigyti itin skirtingas paslaugas vienu Pirkimu bei parengtas tik siekiant pridengti perkančiosios organizacijos siekį keleivių vežimo paslaugas Vilkaviškio rajone perduoti vienam tiekėjui. Perkančioji organizacija turėtų išskaidyti keleivių vežimo paslaugas į tris dalis: i) keleivių vežimo paslaugų teikimas pagal 11 maršrutų, ii) keleivių vežimo paslaugų teikimas pagal 11 maršrutų bei iii) paslaugos teikimui būtinų priemonių įsigijimas.

32.2.       Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas nėra skaidomas į dalis ir perkančioji organizacija siekia, jog keleivių vežimo paslaugas teiktų tik vienas tiekėjas, perkančioji organizacija 2.8.1 papunktyje nepateikė pakankamų ir įtikinamų argumentų pagrindžiančių poreikį nustatyti net 10 metų paslaugų teikimo laikotarpį.

32.3.       Specialiųjų Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ perkančioji organizacija nustatė du ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie nesusiję su kaina: i) antras kriterijus – Transporto priemonių II etapui pristatymo terminas dienomis (T1), ii) trečias kriterijus – Keleivių informavimo sistemos, e-bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminas dienomis nuo sutarties įsigaliojimo (T2).

32.4.       Perkančioji organizacija kelią reikalavimą, kad keleivių vežimo paslaugo II etapo metu būtų teikiamos tik elektra varomais autobusais, tačiau toks reikalavimas pažeidžia ADĮ nuostatas bei sukuria nepagrįstus ribojimus keleivių vežėjui pasirinkti, kokias transporto priemones naudoti paslaugų teikimui.

32.5.       Perkančioji organizacija techninėse specifikacijose autobusams ir priemonėms nustatė itin detalius reikalavimus, tačiau Pirkimo sąlygose nenustatė reikalavimo, kad tiekėjai turėtų pateikti patvirtinančius dokumentus, kad siūlomos prekės juos atitinka.

32.6.       Nors keleivių vežimo ir paslaugų teikimui būtinų priemonių įsigijimas yra itin skirtingos paslaugos, perkančioji organizacija vertina vieną bendrą įkainį. Toks pasiūlymo kainos vertinimas sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai gauti tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, kadangi skirtingi tiekėjai gali piktnaudžiauti bei skaičiuoti nepagrįstai mažas paslaugų teikimui būtinų priemonių sąnaudas taip padidindami galimybes laimėti Pirkimą, o sudarius Pirkimo sutartį siekti šių sąnaudų atlyginimo kitomis Pirkimo sutartyje ir VPĮ nustatytomis priemonėmis. Perkančioji organizacija pasiūlymo formoje turi nustatyti atskiras eilutes, kuriose tiekėjai įkainotų paslaugų teikimui būtinų priemonių sąnaudas. Dėl to perkančioji organizacija matytų tiekėjų paslaugų teikimui būtinų priemonių įsigijimo ir įrengimo sąnaudas bei turėtų galimybę VPĮ 57 straipsnio pagrindu vertinti, ar tiekėjai nepateikė neįprastai mažų kainų.

32.7.       Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymo forma“ Perkančioji organizacija reikalauja nurodyti darbo užmokesčio sąnaudas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 709 Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio ir elektros energijos (kuro) sąnaudas 1 km įkainyje. Perkančioji organizacija nenustatė, kokio laikotarpio ar dienos elektros energijos kainos turėtų būti nurodytos pasiūlymo formoje, kas sudaro sąlygas Perkančiajai organizacijai gauti tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus. Perkančiajai organizacijai nenustačius konkretaus laikotarpio ar dienos, tai sukuria situaciją, kad tiekėjai gali nurodyti nepagrįstas sąnaudas, pvz., kai elektros energijos kaina buvo maža, nors kitu (vėlesniu) laiku elektros energijos kainos buvo daug didesnė. Be to, vadovaujantis Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.3.3 papunkčiu, tiekėjo pasiūlyme nurodytos elektros energijos (kuro) sąnaudos 1 km įkainyje naudojamas kainos perskaičiavimui. Taigi, perkančioji organizacija nustatė kainos pasiūlymo vertinimo taisykles, kurios sudaro sąlygas gauti tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, taip pat tiekėjams piktnaudžiauti kainos perskaičiavimo taisyklėmis.

33.       2025 m. gegužės 21 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė, nurodžiusi, kad: i) Pirkimo objektas pagrįstai ir teisėtai neskaidomas į dalis pagal maršrutų skaičių, nurodant pagrįstus, aiškius ir realius argumentus, kodėl perkančioji organizacija nusprendė Pirkimo neskaidyti į dalis; ii) Pirkimo objektas yra viešojo keleivių vežimo paslauga, kuri yra vienarūšė, t. y. perkančioji organizacija šiuo Pirkimu neperka pačios elektroninio bilieto sistemos ar kitų susijusių paslaugų, todėl Pirkimo sąlygos yra teisėtos ir Pirkimas pagrįstai nėra skaidomas į dalis; iii) galimas maksimalus paslaugų teikimo terminas 10 metų numatytas nepažeidžiant VPĮ 86 straipsnio 5 dalies ir užtikrina racionalų lėšų panaudojimą; iv) perkančiosios organizacijos nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu, proporcingi, pamatuojami ir, priešingai nei teigia tiekėjas, suteikia pridėtinę vertę visiems Vilkaviškio miesto ir rajono gyventojams gauti modernią, patogią ir tvarią keleivių vežimo paslaugą kaip įmanoma anksčiau; v) Techninės specifikacijos reikalavimai nepažeidžia ADĮ reikalavimų, priešingai, užtikrins spartesnį teisės aktų įgyvendinimą; vi) Pirkimo objekto atitikimas keliamiems reikalavimas gali būti tikrinamas ne tik pasiūlymų pateikimo metu, bet ir sutarties vykdymo metu; vii) perkančiosios organizacijos pasirinkta keleivių vežimo įkainio už 1 km kainodara yra ne tik pagrįsta ir teisėta, bet ir atitinka šių paslaugų pobūdį bei įprastai taikomą praktiką (1 t., b. l. 102–113).

34.       Skundžiami sprendimu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį, nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Pirkimo objektas turi būti skaidomas. O ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad konkrečiu atveju Pirkimo neskaidymas į dalis taip, kaip pasiūlė ieškovė savo pretenzijoje, varžo tiekėjų konkurenciją ar prieštarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams. Teismas atmetė ir ieškovės argumentus dėl neproporcingai ilgo sutarties termino, nes įvertino, kad Pirkimo sutarties terminas neturėtų būti trumpesnis už laikotarpį, per kurį įrengta infrastruktūra atsipirktų. Be to, teismas nurodė, kad atsakovės sprendimas pirkti viešojo transporto paslaugas elektra varomais autobusais, kurie yra mažiausiai tarši ir aplinkosauginiu požiūriu palankiausia alternatyva, įvertinus jame deklaruojamus aplinkosauginio pobūdžio tikslus, neprieštarauja ADĮ.

35.       Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis. Ieškovės vertinimu: i) teismas neatsižvelgė ir savo sprendime nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kuri patvirtino ieškovės abejones dėl atsakovės sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto neteisėtumo; ii) teismas nepagrįstai pripažino, kad 7–10 metų paslaugų teikimo laikotarpis atitinka VPĮ tikslus ir yra proporcingas; iii) teismas, pripažindamas pagrįstu atsakovės reikalavimą II etape keleivių vežimo paslaugas teikti tik elektra varomais autobusais, neįvertino ADĮ nuostatų.

36.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esminius apeliantės apeliacinio skundo argumentus, juos aptaria ir vertina toliau.

Dėl Pirkimo objekto neskaidymo

37.       Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Pirkimo objekto neskaidymo, apeliaciniame skunde nurodė, kad: i) teismas neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kad 22 maršrutų sujungimas į vieną pirkimo objektą ir jo poveikis konkurencijai yra fakto klausimas, kurį būtina tirti bylos faktais, ir būtina patikrinti, ar bent maršrutų padalijimas į dvi dalis (pvz., po 11) nesudarytų prielaidų platesnei konkurencijai; ii) atsakovė nenurodė objektyvių, įrodymais pagrįstų priežasčių, kodėl abu etapai privalo būti perkami kartu ir kodėl norimo rezultato neįmanoma pasiekti mažiau konkurenciją varžančiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

38.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje iš esmės atliktas teisinis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, laikytina paprastu rašytiniu įrodymu, neturinčiu didesnės įrodomosios galios, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada, atlikta pagal VPĮ suteiktus įgaliojimus vertinti perkančiųjų organizacijų veiksmus įgyvendinant VPĮ reikalavimus viešuosiuose pirkimuose, nelaikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu; nors ši išvada yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius, tačiau joje yra pateiktas institucijos nustatytų faktų teisinis vertinimas, tuo tarpu teisinį vertinimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-545-236/2018).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados (2 t., b. l. 163–167), nesudaro pagrindo nuspręsti, jog teismas jos neįvertino. Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo motyvų, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, konstatavo reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą, taikė aktualias teisės normas, pateikė teisinį aplinkybių įvertinimą, padarė pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pateikė byloje susiklosčiusios situacijos teisinio įvertinimo argumentus, be kita ko, ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytų argumentų (kuriuos procesiniuose dokumentuose nurodė ir pati ieškovė) dėl galimybės skaidyti maršrutus bent į dvi dalis (pvz., po 11 maršrutų) (žr. skundžiamo sprendimo 9–10 punktus), dėl galimybės skaidyti skirtingas paslaugas (žr. skundžiamo sprendimo 12–16 punktus). Taigi, pateiktų argumentų pakako padaryti teisiškai pagrįstas išvadas, todėl nesutiktina su ieškove, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Vien aplinkybė, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nereiškia, jog teismas turėjo atskirai aptarti šios institucijos nustatytus faktus bei padarytas išvadas. Teismo nurodyti išsamūs motyvai bei kitokios išvados dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimo patvirtina, jog teismas nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta byloje išvada, kuri, kaip minėta, teismui nėra privaloma. Prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį įvertinimą bei nuspręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui.

40.       Antra, vadovaujantis VPĮ 28 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose.

41.       Teismų praktikoje, aiškinant nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias VPĮ 28 straipsnio nuostatas yra pažymėta, kad teisiniu reglamentavimu perkančiosioms organizacijoms nebuvo suteikta neribota diskrecijos teisė nuspręsti skaidyti pirkimo objektą, ar jo neskaidyti, priešingai, perkančiosios organizacijos, spręsdamos dėl pirkimo objekto skaidymo, privalo visais atvejais įvertinti siekį didinti tiekėjų konkurenciją bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, o nusprendusios pirkimo objekto neskaidyti – tokį sprendimą pagrįsti aiškiomis ir įtikinamomis priežastimis. Įvertinus 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 78 konstatuojamąją dalį, perkančiosios organizacijos pasirinkimo neskaidyti pirkimo objektą priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, jog sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį. Nors perkančiosios organizacijos, atliekančios supaprastintus pirkimus (išskyrus statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimus), nėra įpareigotos sprendimus neskaidyti pirkimo objekto pagrįsti pirkimo dokumentuose, tačiau kilus ginčui jos turi sugebėti įrodyti sprendimo neskaidyti pirkimo objekto pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-790/2024, 60 punktas).

42.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą (žr. šios nutarties 40 punktą), teismų praktiką (žr. šios nutarties 41 punktą) ir Pirkimo dokumentų turinį (žr. šios nutarties 29–30 punktus), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6–2.7 papunkčiuose nurodė pagrindines savo sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto į dalis priežastis, todėl spręstina, kad ji tinkamai laikėsi procedūrinio pobūdžio reikalavimų.

43.       Vertinant, ar perkančiosios organizacijos nurodyti argumentai dėl Pirkimo objekto neskaidymo buvo objektyvūs ir pagrįsti, ar toks perkančiosios sprendimas neriboja konkurencijos ir yra proporcingas, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną nuosekliai pabrėžiama, jog kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 39.3 papunktis; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018, 32 punktas).

44.       Minėta, kad Pirkimo objektas apima 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą) (žr. šios nutarties 27 punktą). Pirkimu perkamos keleivių vežimo paslaugos būtų teikiamos etapais. I etapas (pereinamasis etapas) skirtas sudaryti kuo palankesnes sąlygas visiems tiekėjams tam, kad perkančioji organizacija galėtų pereiti prie tvaraus keleivių vežimo visame Vilkaviškio rajone bei mieste. Pereinamasis etapas trunka ne ilgiau kaip 12 mėnesių (365 kalendorinės dienos) nuo sutarties įsigaliojimo dienos, per kurį paslaugos teikėjas paslaugas galės ir turės teikti keleivių vežimo paslaugas turimais autobusais, nepriklausomai nuo jų kuro rūšies. II etapas (paslaugų teikimas elektra varomais autobusais) skirtas užtikrinti kokybišką ir tvarų keleivių vežimą visą sutarties galiojimo laikotarpį, įskaitant ir galimą pratęsimą (Techninės specifikacijos 8–13 punktai).

45.       Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Pirkimu siekiama sukurti bendrą vieningai ir nepertraukiamai veikiančią elektra varomų autobusų, galinčių teikti keleivių pervežimo paslaugą, sistemą. Kiekvienas šią sistemą sudarantis elementas turi veikti tinkamai ir derėti su kitais sistemos elementais. Keleivių vežimo paslauga negali būti teikiama, nesant bet kurios iš jai reikalingų priemonių, t. y. elektra varomiems autobusams būtina turėti prieigą prie įkrovimo stotelių, kad jie galėtų važiuoti; turi būti organizuojamas bilietų platinimas, jog keleiviai juos galėtų įsigyti ir naudotis viešuoju transportu; keleiviai turi būti informuojami apie viešojo transporto tvarkaraščius, taip pat turi būti įrengta stebėjimo sistema veikianti tiek autobuse, tiek suteikianti prieigą prie jos perkančiajai organizacijai (žr. skundžiamo sprendimo 13, 15 punktus). Tokios pirmosios instancijos teismo išvados nebuvo paneigtos objektyviais duomenimis, todėl apeliantės samprotavimai, kad egzistavo objektyvi galimybė atskirti Pirkimo objektą atmestini kaip nepagrįsti.

46.       Perkančioji organizacija tiek Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6–2.7 papunkčiuose, tiek byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose išsamiai paaiškino ir nurodė priežastis, kurios pagrindžia jos priimtą sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto: i) perkama keleivių vežimo paslauga yra vienarūšė, o paslaugą perkant atskirai dalimis, t. y. tokio skaidymo į dalis atveju, atskirų Pirkimo sutarčių vykdymas taptų sudėtingas tiek ekonominiu bei buhalteriniu požiūriu, tiek ir techniniu požiūriu; ii) Pirkimo objektą skaidyti į dvi dalis, išskiriant į atskirą Pirkimo objektą vieną miesto maršrutą yra neracionalu ir neefektyvu, kadangi vieno maršruto elektra varomais autobusais bei Paslaugų teikimui būtinų priemonių įrengimas būtų finansiškai nenaudingas ir neracionalus nei tiekėjui, nei Perkančiajai organizacijai; iii) suskaidžius šio Pirkimo objektą į dalis, yra didelė tikimybė kai kuriose dalyse nesulaukti tiekėjų pasiūlymų, kadangi tiekėjams nebūtų patrauklus Pirkimo objektas, kurį sudaro tik vienas miesto maršrutas; iv) išskaidžius Pirkimo objektą į dalis, techniškai bei teisiškai taptų neįmanoma sumontuoti vienam tiekėjui priklausančią techninę ir programinę įrangą kitam tiekėjui nuosavybės ar kitais pagrindais priklausančiuose ar naudojamuose autobusuose (žr. šios nutarties 29.1–29.3, 29.5 papunkčiai); v) rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį (žr. atsiliepimo į ieškinį 63–65 ir 82–83 punktus); vi) rizika, kad dėl išskaidymo bus sudėtinga nustatyti, kuris tiekėjas yra atsakingas už padarytą klaidą (žr. atsiliepimo į ieškinį 67 punktą); vii) neracionalus perkančiosios organizacijos lėšų naudojimas (žr. atsiliepimo į ieškinį 85 punktą); viii) Pirkimo sąlygų aiškumas ir skaidrumas (žr. atsiliepimo į ieškinį 59–61 ir 103–105 punktus); ix) rizika, kad dėl išskaidymo sumažės konkurencija (žr. atsiliepimo į ieškinį 54–57 punktus). Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad tiek Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.6–2.7 papunkčiuose, tiek byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nurodytos Pirkimo objekto neskaidymo priežastys nėra svarbios ar neproporcingos, todėl vien tai, jog apeliantės subjektyviu vertinimu perkančiosios organizacijos nurodytos priežastys yra nepakankamos, nelemia išvados, kad Pirkimo objekto neskaidymas yra neteisėtas, pažeidžiantis konkurenciją. Kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu aptariama situacija galėtų būti vertinama kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

47.       Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad perkančioji organizacija galėjo organizuoti 2 atskirus pirkimus arba vieną pirkimą skaidant į atskiras dalis, įsigyjant I-ojo (pereinamojo) ir II-ojo (elektrinių autobusų) etapo paslaugas atskirai, tačiau kaip pagrįstai nurodė perkančioji organizacija, apeliantė reikalavimo skaidyti Pirkimo objektą „etapų“ pagrindu nereiškė nei savo pretenzijoje, nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose, todėl vadovaujantis CPK 4232 straipsnio 1 dalimi, minėti apeliantės argumentai nevertintini.

48.       Be to, byloje nepateikti konkretūs duomenys, kad toks Pirkimo objekto neskaidymas iškreipia konkurenciją ar pažeidžia viešųjų pirkimų tikslus. Vien apeliantės nurodomi argumentai, kad būtina skaidyti Pirkimo objektą jos siūlomu būdu siekiant sudaryti galimybes teikti pasiūlymus ir konkuruoti smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, nepateikiant faktinių duomenų apie tai, kad ji pati arba smulkaus ir vidutinio verslo subjektai negalėtų teikti keleivių vežimo paslaugų visa apimtimi, nepatvirtina Pirkimo objekto neskaidymo neteisėtumo. Taip pat apeliantė nepateikė duomenų, kad keleivių vežimo paslaugą teikiantys ūkio subjektai negalėtų pasirūpinti šios paslaugos teikimui reikalingomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimu). Juolab kad Pirkimo sąlygos nedraudžia Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui pasitelkti ūkio subjektus ir remtis jų pajėgumais (žr. Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.1.12 ar 6.1.13 papunkčius).

49.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad perkančioji organizacija, siekdama tinkamai pasiruošti numatomam Pirkimui laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 14 d iki 2025 m. sausio 13 d. vykdė rinkos konsultaciją, kurios metu potencialiems tiekėjams buvo sudaryta galimybė pateikti siūlymus dėl planuojamo pirkimo sąlygų (2 t., b. l. 65–72). Rinkos konsultacijos metu buvo gautos keturių suinteresuotų tiekėjų pastabos: UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (2 t., b. l. 73–75), UAB „Kautra“ (2 t., b. l. 76–78), UAB „Transrevis“ (2 t., b. l. 79) ir UAB „ALTAS komercinis transportas“ (2 t., b. l. 80). Ieškovė rinkos konsultacijos metu pastabų dėl Pirkimo sąlygų nepateikė. Rinkos konsultacijos metu buvo gautos dvi pastabos dėl Pirkimo objekto skaidymo – tiekėjai iš esmės siūlė Pirkimu neįsigyti pereinamojo etapo keleivio vežimo paslaugų. Perkančioji organizacija nesutiko su tokiomis pastabomis ir jas atmetė (žr. Rinkos konsultacijos apibendrinime pateiktos pastabos Nr. 1 ir 9). Taigi, kaip pagrįstai nurodė perkančioji organizacija, Rinkos konsultacijos rezultatai leido vertinti, kad susidomėjimas Pirkimu yra pakankamas.

50.       Be to, perkančioji organizacija bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis iš kitų Lietuvos savivaldybių organizuotų ir organizuojamų panašių pirkimų, kurie netiesiogiai papildomai įrodo, kad: i) keleivių vežimo reguliariais vietiniais maršrutais paslaugų pirkimai nebuvo skaidyti ir kituose panašių paslaugų pirkimuose panašaus į Vilkaviškio rajono dydžio savivaldybėse: Utenos rajono, Tauragės rajono; ii) Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamo viešasis pirkimas buvo skaidomas, tačiau net smulkiausios išskaidytos dalys savo mastu yra keliais kartais stambesnės už Pirkimą (žr. perkančiosios organizacijos atsiliepimo į ieškinį 111 punktą; https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/). Apeliantė šių duomenų nepaneigė, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, jog pirkimo išskaidymas sudarytų prielaidas didesnei konkurencijai, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

51.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo dokumentų nuostatas dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Atsakovės sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto yra tinkamai pagrįstas ir nepažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų bei neleistinai neapribojo sąžiningos konkurencijos ar smulkaus ir vidutinio verslo galimybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė VPĮ 28 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą, todėl padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė pagrindė paslaugų pirkimo objekto neskaidymą į dalis.

Dėl Pirkimo sutarties termino

52.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktą ekonomikos konsultantų bendrovės De Gruyter Brill išvadą apie investicijų atsipirkimo laikotarpį, reikiamų investicijų mastą, nusprendė, jog 7 ar 10 m. laikotarpis sutarties galiojimui šio pirkimo atveju nelaikytinas neproporcingu, atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalis 1 punkte keliamą viešųjų pirkimų tikslą – užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą.

53.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 7 ar 10 metų paslaugų teikimo laikotarpis atitinka VPĮ tikslus ir yra proporcingas. Apeliantės įsitikinimu: i) šiuo atveju perkamos standartinės keleivių vežimo paslaugos, kurios pagal savo pobūdį nėra išimtinio ar ypatingo ilgalaikio įgyvendinimo objektas; ii) atsakovės ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ilgo termino būtinybę lėmė infrastruktūros atsiperkamumas nėra pakankamas; iii) Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis, todėl tokio termino nustatymas riboja konkurenciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti dėl toliau nurodomų argumentų.

54.       Vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 5 dalimi, sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis, be kita ko, dėl kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkančioji organizacija tai pagrindžia (11 papunktis).

55.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.8.1 papunktyje numatyta, kad galimas maksimalus su pratęsimais Paslaugų teikimo terminas – 10 (dešimt) metų. Toks Paslaugų teikimo terminas numatytas siekiant racionaliai naudoti perkančiosios organizacijos lėšas, vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 5 dalies 11 punktu ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis. Paslaugų teikimo 10 metų laikotarpis užtikrins racionalų perkančiosios organizacijos lėšų naudojimą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), leis užtikrinti ilgalaikėje perspektyvoje Vilkaviškio miesto bei rajono gyventojų saugų, kokybišką ir aplinkai draugišką vežimo elektra varomais autobusais paslaugą. Šis siekis atliepia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. patvirtinto 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano strateginį tikslą „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“. Be to, su šiuo tikslu susijęs ir 2021–2027 m. laikotarpio Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos antrasis politikos tikslas „Žalesnė Europa“, kuriuo yra išreikštas tikslas pereiti prie švarios ir teisingos energetikos, žaliosios investicijos, žiedinės ekonomikos, prisitaikymo prie klimato kaitos, užtikrinti ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevenciją bei jos valdymą. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.8.2 papunktyje numatyta, kad paslaugų pratęsimo galimybės bei sąlygos detalizuotos specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ (1 t., b. l. 34–67).

56.       Techninės specifikacijos 6 punkte numatyta, kad paslaugų teikimo laikotarpis – 84 mėnesiai (7 metai) nuo paslaugų teikimo pradžios. Jeigu paslaugų teikimo kokybė yra tinkama ir sutartis vykdoma sklandžiai, paslaugų teikimo laikotarpis gali būti pratęstas šalims pasirašant atskirą susitarimą dar 36 mėnesiams (3 metams). Bendras paslaugų teikimo laikotarpis negali viršyti 120 mėnesių, t. y. 10 metų.

57.       Perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti 10 metų paslaugų teikimo laikotarpį, nurodė, kad vertinimas, koks laikotarpis yra reikalingas siekiant užtikrinti infrastruktūros atsipirkimą, yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, tarp rinkos specialistų vyrauja nuomonė, kad 10 metų laikotarpis yra normalus (ne per ilgas), siekiant įgyvendinti konversiją į elektra varomą viešąjį transportą. Perkančioji organizacija vadovavosi ekonomikos konsultantų bendrovės De Gruyter Brill paskelbtu tyrimu, kad: „<..> Tyrimo atvejo analizė pateikia siūlymą ir investicijos į transporto priemonių parko atnaujinimą Košicės viešojo transporto įmonėje įvertinimą. Investicinis projektas buvo nagrinėjamas dviem alternatyvomis. Pirmoji alternatyva – pasenusių transporto priemonių pakeitimas elektriniais autobusais. Ekonominis investicijos vertinimas buvo atliktas remiantis grynąja dabartine verte (NPV). Darant prielaidą, kad įmonės veikla bus finansuojama tik iš esamų išteklių (nuosavų lėšų ir miesto subsidijų), grynoji dabartinė vertė net ir po 10 metų nepasiekė teigiamos reikšmės. Antroji alternatyva numatė parko atnaujinimą derinant elektrinius ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD, angl. CNG) varomus autobusus. Dėl mažesnių pradinių ir nuolatinių kapitalo sąnaudų antroji alternatyva buvo ekonomiškai naudingesnė nei pirmoji. NPV (grynoji dabartinė vertė) projekto pabaigoje buvo teigiama, tačiau diskontuotas sukauptas pinigų srautas tapo teigiamas tik devintaisiais projekto metais. <..>“ (žr. perkančiosios organizacijos atsakymą į pretenziją; 1 t., b. l. 102–113). 

58.       Taigi, ekonomikos konsultantų bendrovės De Gruyter Brill atliktas tyrimas pagrindžia, kad parko atnaujinimas, derinant elektrinius ir suskystintomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus, dėl mažesnių pradinių ir nuolatinių kapitalo sąnaudų yra ekonomiškai naudingesnis nei pasenusių transporto priemonių pakeitimas elektriniais autobusais finansuojamas tik iš esamų išteklių (nuosavų lėšų ir miesto subsidijų) ir grynoji dabartinė vertė projekto pabaigoje buvo teigiama, tačiau diskontuotas sukauptas pinigų srautas tapo teigiamas tik devintaisiais. Apeliantė nekvestionavo ekonomikos konsultantų bendrovės De Gruyter Brill atlikto tyrimo ir jo pagrindu konstatuotų išvadų bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad elektra varomi autobusai yra susieti su stacionaria infrastruktūra – autobusų įkrovimo stotelėmis, kurias tiekėjai privalo įrengti savo lėšomis, padarė objektyvią ir pagrįstą išvadą, jog Pirkimo sutarties terminas neturėtų būti trumpesnis už laikotarpį, per kurį įrengta infrastruktūra atsipirktų, nes nustačius sutarties terminą trumpesnį už infrastruktūros atsipirkimo laikotarpį, kyla rizika negauti pasiūlymų, ar gauti neproporcingai aukštos kainos pasiūlymą.

60.       Nors apeliantė teigia, kad infrastruktūros elementai pagal Pirkimo sąlygas turi būti įrengti ir paruošti naudoti per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, tačiau tai nepagrindžia fakto, jog per 12 mėnesių laikotarpį Pirkimo laimėtojo investicijos atsipirktų. Apeliantės teiginiai, kad investicijos galėtų atsipirkti ir per trumpesnį laikotarpį (3–5 metus), neturi objektyvaus pagrindimo bei nepaneigia atsakovės logiškų argumentų, kad nustačius 3–5 metų terminą, susiklostytų situacija, kai atsakovė būtų priversta mokėti aukštesnę negu rinkos kainą, o tai lemtų neracionalų jos lėšų panaudojimą, be to, sutartis pasibaigtų infrastruktūrai iki galo nenusidėvėjus.

61.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad perkančiosios organizacijos nustatytas terminas yra nepagrįstas ir neproporcingas. Apeliantė nepateikė byloje objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl investicijų atsiperkamumo termino (CPK 185 straipsnis).

Dėl paslaugų teikimo tik elektra varomais autobusais

62.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkti viešojo transporto paslaugas, teikiamas elektra varomais autobusais, prieštarauja ADĮ.

63.       Apeliantės įsitikinimu, teismas, pripažindamas pagrįstu atsakovės reikalavimą II etape keleivių vežimo paslaugas teikti tik elektra varomais autobusais, neįvertino ADĮ nuostatų, kurios numato, jog netaršiomis ir visai netaršiomis transporto priemonėmis gali būti laikomi ne tik elektra varomi autobusai, bet ir transporto priemonės, naudojančios alternatyviuosius degalus, tarp jų – suslėgtas ar suskystintas gamtines dujas (SGD, SkGD). Perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas, kad paslaugos II etape būtų teikiamos tik elektra varomais autobusais, prieštarauja ADĮ normoms, nes įveda papildomą, įstatyme nenumatytą ribojimą. Vietoje įstatyme numatytos galimybės rinktis iš kelių alternatyvių sprendimų, Atsakovė dirbtinai apribojo pasirinkimą vien tik elektra varomomis transporto priemonėmis. Šis ribojimas nepagrįstai diskriminuoja tiekėjus, kurie būtų pasirengę teikti paslaugas SGD autobusais – transporto priemonėmis, kurios pagal ADĮ laikytinos tinkamomis ir netaršiomis pereinamuoju laikotarpiu, yra pigesnės, lengviau įsigyjamos ir sudarytų realias sąlygas daugiau ūkio subjektų dalyvauti konkurse. Teisėjų kolegija su apeliantės nurodytais argumentais nesutinka.

64.       ADĮ tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 29 procentus. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais (ADĮ 1 straipsnio 2 dalis). ADĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje (ADĮ 1 straipsnio 3 dalis).

65.       Vadovaujantis ADĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atlikdami viešuosius pirkimus, privalo laikytis šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, be kita ko, kai pagal viešųjų paslaugų sutartis įsigyja keleivių vežimo kelių transportu paslaugas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70. Pagal ADĮ 15 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto per kalendorinius metus atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių skaičiumi, išreiškiami procentinėmis dalimis: i) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų; ii) netaršių N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 8 procentus; iii) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų.

66.       Be to, ADĮ 15 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 1 dalyje šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto per kalendorinius metus atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių skaičiumi, išreiškiami procentinėmis dalimis: i) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų; ii) netaršių N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 16 procentų; iii) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų.

67.       Techninės specifikacijos 2 punkte nurodyta, kad Pirkimo tikslas – parinkti paslaugos teikėją (operatorių), kuris teiktų viešojo keleivių vežimo paslaugas Vilkaviškio mieste ir priemiesčiuose. Tuo tikslu perkančioji organizacija šiuo pirkimu siekia įsigyti pažangią ir kuriančią pridėtinę vertę keleiviams paslaugą. Šiomis paslaugomis yra siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Klimato kaitos programos nuostatas, grindžiamas žalios energijos panaudojimu, elektronine pajamų ir keleivių apskaita, atsiskaitymu negrynaisiais pinigais, kitomis informacinėmis technologijomis ir Paslaugų skaitmenizavimu. Reikalavimai Paslaugoms detalizuojami šioje Techninėje specifikacijoje.

68.       Techninės specifikacijos 12 punkte nustatyta, kad II etapo metu tiekėjas paslaugas turės teikti tik elektra varomais autobusais. Techninės specifikacijos 13 punkte numatyta, kad elektra varomi autobusai turi būti pristatyti ir paruošti Paslaugų teikimui ne vėliau kaip per 12 mėnesių (365 kalendorinių dienų) nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Visus maršrutus turi aptarnauti nauji, neeksploatuoti, elektra varomi, 12 vnt. įskaitant rezervą M2/M3 CE ir (arba) CV ir (arba) CA ir (arba) CI (tiekėjo nuožiūra, laikantis pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų) klasės miesto ar priemiestinio tipo, kurių bendras įrengtų sėdimų ir stovimų vietų skaičius ne mažiau 22 vietų (be vairuotojo vietos) ir 1 vieta pritaikyta neįgaliesiems ir 6 vnt. įskaitant rezervą M3 CE ir (arba) CV ir (arba) CA ir (arba) CI (tiekėjo nuožiūra, laikantis pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų) autobusų, kurių bendras įrengtų sėdimų ir stovimų vietų skaičius ne mažiau 54 vietų (be vairuotojo vietos) ir 1 vieta pritaikyta neįgaliesiems.

69.       Apeliantės pateiktas subjektyvus vertinimas, kad atsakovė, nesirinkdama kelių alternatyvų, o dirbtinai pasirinkdama tik elektra varomas transporto priemones, diskriminuoja tiekėjus, neturi objektyvaus pagrindimo. Vien tai, kad atsakovės pasirinkimas nesutampa su apeliantės norais, kad būtų pasirenkami SGD autobusai, savaime nėra objektyvus pagrindas konstatuoti tiekėjų diskriminavimą ar konkurencijos ribojimą (CPK 185 straipsnis).

70.       Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkti viešojo transporto paslaugas tik elektra varomais autobusais prieštarauja ADĮ, priešingai, aptartas ADĮ reguliavimas (žr. šios nutarties 64–66 punktus) nenustato perkančiajai organizacijai ribojimo pirkti tik elektra varomas transporto priemones. Be to, apeliantė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad elektra varomos transporto priemonės aplinkosauginiu požiūriu labiausiai atitinkančios šios nutarties 64 punkte nurodytą ADĮ tikslą – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai (ieškovės palaikoma kuro rūšimi – suslėgtomis gamtinėmis dujomis (SGD) – varomos transporto priemonėmis išmeta daugiau negu 50 g/km CO2 dujų (t. y. 1 410 g/km), o elektra nėra iškastinis kuras, todėl ja varomos transporto priemonės neišmeta CO2), juolab, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad perkančioji organizacija turi siekti, jog įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai. 

71.       Taigi, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad perkančiosios sprendimas reikalauti mažesnį neigiamą poveikį darančių transporto priemonių, neprieštarauja imperatyvioms VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms bei ADĮ tikslui, todėl toks perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip neproporcingu. 

Dėl procesinės bylos baigties

72.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

74.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

75.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

76.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

77.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

78.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Kadangi ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl perkančiosios organizacijos pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriuose keliamas ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas (DOK-4726; DOK-4762) bei dėl ieškovės pateikto pranešimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-4741).

79.       Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas (DOK-4698). Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė advokatui sumokėjo 2025 m. spalio 27 d. mokėjimo pavedimu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (3 630 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 387,70 Eur × 1,3 = 3 103,10 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 77 punktą), atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, priteisiant atsakovės naudai 3 103,10 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“, juridinio asmens kodas 185324916, atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188774441, 3 103,10 Eur (trijų tūkstančių šimto trijų eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Rūta Latvelė 

Jadvyga Mardosevič

Žilvinas Terebeiza