Pranešėja Erika Misiūnienė                                          Civilinė byla Nr. 2S-1703-524/2014

Teisėja Erika Tamošaitienė                                          (Proceso Nr. 2-06-3-10215-2014-7)

                                          Procesinio sprendimo kategorija 106.8.4.;

(S)

                                          128.15.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9794-965/2014 pagal L. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. A. P.,

n  u  s  t  a  t  ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į 49,61 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo. Nurodo, kad ji 1994-07-28 už 1 000 Lt nusipirko iš A. P. jos 1992-07-31 mirusiai motinai I. G. priklausiusius nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta ne pagal tuo metu galiojusią notarinę tvarką, tai buvo nebaigti statyti statiniai, teisiškai neregistruoti. Šie statiniai buvo inventorizuoti 1987-05-20, daiktinės teisės neregistruotos. Pažymėjo, jog nuo 1994-07-28 pareiškėja valdo šiuos statinius, juos remontavo, baigė įrengti, prižiūrėjo. Statiniai jos įgyti sąžiningai, teisėtai, valdomi atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip 20 metų, niekas per šį laikotarpį pretenzijų į statinius nereiškė. VĮ Registrų centras atsisakė registruoti daiktines teises, nes  statinių pirkimo–pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro, ji neregistruota VĮ Registrų centre, neišlikęs 1957 m. statybos leidimas. Kadangi pareiškėja kitaip negali įteisinti pastatus, prašo nustatyti teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2006-05-12 su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji 1994-07-28 pirko namų valdą, susidedančią iš nebaigto įrengti gyvenamojo namo ir jo priklausinių: dviejų ūkinių pastatų ir daržinės (duomenys neskelbtini), ir valdė nuosavybės teisėmis. Nurodė, kad 1994-07-28 pirko iš A. P. jos 1992-07-31 mirusiai motinai I. G. priklausiusį nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5181-613/2005 pareiškėjos pareiškimas netenkintas, nustačius, kad pareiškėjos sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nėra notariškai patvirtinta, nors pagal sutarties sudarymo metu (1994-07-28) galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip pat pareiškėja 2007-05-04 pateikė teismui pareiškimą, prašydama nustatyti nuosavybės teisės į pastatus namų valdoje – į nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (duomenys neskelbtini) – įgijimą pagal įgyjamąją senatį vadovaujantis 1994-07-28 pirkimo–pardavimo sutartimi. Iš esmės pareiškėja išdėstė tas pačias aplinkybes ir nurodė tuos pačius argumentus kaip ir ankstesniame 2006-05-12 pareiškime dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008 pareiškėjos pareiškimo netenkino, kadangi statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neregistruotos, statiniai kaip nekilnojamojo turto objektai įstatymų nustatyta tvarka nesuformuoti. Nors šie statiniai yra naudojami bei atlikti jų kadastriniai matavimai, byloje nepateikta duomenų, kad šie statiniai būtų pastatyti laikantis įstatymo reikalavimų.

Vadovaudamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjos pateiktas pareiškimas yra tapatus pareiškimui, pareikštam pareiškėjos civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas. Tiek pareiškėjos reikalavimas, tiek pareiškimuose nurodytos aplinkybės ir įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos reikalavimus, yra tapatūs. Pareiškėja nepateikė jokių naujų duomenų, patvirtinančių, jog statiniai pastatyti teisėtai, nėra informacijos, jog aptariami statiniai būtų įregistruoti ir suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad esant įstatyme nustatytiems pagrindams, ji, remiantis CPK 365 straipsnio ir 366 straipsnio nuostatomis, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti jos pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo išvada dėl pareiškimų tapatumo yra klaidinga. Ankstesniu pareiškimu pareiškėja siekė įgyvendinti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kuris buvo nebaigtas statyti, o šiuo metu atsakovė siekia įgyvendinti nuosavybės teisę į visiškai užbaigtą ir įrengtą gyvenamąjį namą, taigi jau kitokį daiktą. Netapatūs yra ir pareiškimų reikalavimų pagrindai – civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008 reikalavimo pagrindas buvo daikto valdymas nepilnus 13 metų, o šioje byloje reikalavimo pagrindas yra daikto valdymas daugiau kaip 20 metų. Po Klaipėdos miesto apylinkės teismo    2008-04-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008 priėmimo atsirado visiškai naujas juridinis faktas – pareiškėja nuo 2007-05-04, t. y. kai buvo paduotas ankstesnis pareiškimas teismui, daiktą toliau valdo ir šis valdymas tęsiasi jau daugiau kaip 7 metus. Šis faktas svarbus tuo, kad jis neabejotinai keičia pareiškėjos reikalavimo pagrindą – nuosavybės teisę į nurodytą turtą siekiama įgyvendinti žymiai ilgesniu turto valdymo faktu, kurio teismas civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008 apskritai nenagrinėjo. Po 2008-04-23 teismo sprendimo joks kitas asmuo nesiekė į šį turtą įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų duomenų, patvirtinančių, jog statiniai pastatyti teisėtai, nėra informacijos, jog aptariami statiniai būtų įregistruoti ir suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pareiškime nurodyta, kad gyvenamasis namas pastatytas 1957 metais, ūkiniai pastatai pastatyti 1960 metais, daržinė – 1975 metais. Šią aplinkybę patvirtina Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 50/121119 bei naujai suformuota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 21/7534, reg. Nr. 50/121119, kurios teismui buvo pateiktos kartu su pareiškimu. Iš jų matyti, kad atlikta pastatų inventorizacija, kadastriniai matavimai ir šie duomenys bei ginčo daiktai, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 50/1211119, tipas – statiniai, sudarymo data – 1992-05-22). Tačiau kad duomenys apie pastatus ir jų savininką būtų suformuoti išsamiai ir galutinai, reikalingas prašymas savininko, kuriuo pareiškėja teisine prasme ir bando tapti. Šiuo metu Statybų inspekcijai pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl pažymos apie statybų teisėtumą išdavimą. Užklausta dabar tik todėl, kad pareiškėja nesitikėjo, jog bus vertinamas statybų teisėtumo faktas, kuris nagrinėjamu atveju pagal CK 4.68 straipsnį visiškai neaktualus. Kita vertus, pastato pastatymo teisėtumą nagrinėjamu atveju turi teisę nustatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, o ne teismas, remdamasis niekuo nepagrįstais suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais teiginiais. Minėta kompetentinga institucija niekada statybų teisėtumo klausimo nekėlė, be to, netgi nelegalios statybos atveju Statybos įstatymas numato galimybę statybą įteisinti. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad pareiškėja gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008, yra nepagrįstas, kadangi nuo toje byloje priimto 2008-04-23 sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nagrinėjamu atveju egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kai pareiškėjos teisė, dėl kurios gynybos ji kreipėsi į teismą, iš esmės lieka neapginta, o ją ginti įprastine tvarka jai užkertamas kelias.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad naujo pareiškimo pateikimas negali būti priemonė peržiūrėti jau priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrai yra skirtas proceso atnaujinimo institutas. Atskirojo skundo argumentai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-23 sprendime c. b. 2-696-676/2008 padarytos klaidos yra beprasmiai. Priešingai, šie argumentai tik patvirtina, kad pareiškėja sutinka, kad dėl to paties reikalavimo jau yra priimtas teismo sprendimas ir pareiškimą teikia ne dėl to, kad pasikeitė dalykas ar pagrindas, o siekdamas peržiūrėti jau priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl pasikeitusio pareiškimo padavimo pagrindo yra visiškai nepagrįstos. Turto statybos baigtumo procentas ar valdymo termino trukmė iš esmės nekeičia ginčo dalyko ir pagrindo. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimu L. T. pareiškimas netenkintas ne dėl jo užbaigtumo ar nepakankamo ginčo turto valdymo laikotarpio, bet būtent dėl šio turto statybos teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad neteisėtos statybos rezultatas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 str. 1 dalies reikalavimų. Statybos įstatymo 28 straipsnis numato galimybę įteisinti savavališką statybą, tačiau pareiškėja tuo nesinaudoja ir neteikė projektinės dokumentacijos statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pareiškėjo argumentai dėl statybos teisėtumo akivaizdumo yra neįrodyti ir nepagrįsti. Jau 2008 m. teismo sprendimu buvo pripažinta, kad nėra duomenų dėl statybos vykdymo laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad statyba buvo užbaigta, tačiau jokių statybos užbaigimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Abejotina, ar leidimas statyti statinį šiuo atveju apskirtai galėtų būti išduotas, nes, be kitų reikalavimų, statybos leidimui gauti būtina turėti suformuotą žemės sklypą arba, jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju (Statybos įstatymo 23 str.). Žemė po minėtu namu priklauso Lietuvos valstybei ir jokio sutikimo statybai nėra duota, žemės sklypas po namu nėra suformuotas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja pateikė tapatų jau išnagrinėtam pareiškimą, todėl pagrįstai bylą nutraukė.

Suinteresuotas asmuo Z. A. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, atmeta apeliantės argumentus.

Aplinkybė, kad pareiškėja pabaigė statyti/įrengti namą, nesudaro pagrindo teigti, kad nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu ji siekia įgyvendinti į kitą nekilnojamąjį daiktą nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008, t. y. kad dalykas yra skirtingas. Vertinant pareiškimo pagrindą – valdymo laikotarpį, nagrinėjamu atveju nekilnojamajam daiktui aktualus tik įstatyme nustatytas valdymo terminas – „ne mažiau kaip dešimt metų“, todėl aplinkybė, ar pareiškėja daiktą valdė 13 ar 20 metų, reikalavimo teisei įgyti daiktą CK 4.68 straipsnio pagrindu neturi ir skirtingi 10 metų viršijantys terminai nelaikytini skirtingais pagrindais nuosavybės teisei pagal CK 4.68 straipsnį įgyti. Pagal pareiškėjos logiką, nuosavybės teisę CK 4.68 straipsnio pagrindu pretenduojantis įgyti asmuo galėtų kasmet ar net kasdien reikšti tą patį reikalavimą remdamasis vien tuo faktu, kad kasdien keičiasi (ilgėja) daikto valdymo terminas.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime pagrįstai pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008 pareiškėjos pareiškimas buvo atmestas ne dėl nepakankamo valdymo termino ar statybos nebaigtumo, o todėl, kad pareiškėja neįrodė, jog statiniai pastatyti laikantis įstatymo reikalavimų. Teismas 2008-04-23 sprendime taip pat pažymėjo, kad teisėtos statybos atveju statytojas įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį CK 4.47 str. 4 punkto pagrindu.

Apeliantės argumentai dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008 teismo padarytos išvados dėl statybos teisėtumo yra nepagrįstos, iš naujo nenagrinėtini, kadangi šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo 2008-04-23 sprendimu (CPK 18 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pareiškėjai išaiškino, kad esant įstatyme nustatytiems pagrindams, ji, remiantis įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-696-676/2008. Ar pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, ar ne, sprendžia pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 str.,

n u  t  a  r  i  a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Erika Misiūnienė