Administracinė byla Nr. eA-263-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03236-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2020 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 20-TE-841 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. G.“ (toliau – ir Įsakymas), o tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad buvo padarytas drausmės pažeidimas, pakeisti Įsakymą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – pastabą.
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad Kauno AVPK viršininkas Įsakymu, atsižvelgdamas į Kauno AVPK 2020 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-79 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. 14 val. 46 min. tarnybos metu savo darbo vietoje, Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Kėdainių r. PK) tarnybinio kabineto patalpose, neturėdama teisinio pagrindo, vykdydama A. K. (A. K.) prašymą surinkti duomenis apie automobilio (duomenys neskelbtini) savininką, prisijungusi prie Policijos informacinės sistemos POLIS II naršyklės, POLIS ITPR registrų ir pagal A. K. pateiktą automobilio valstybinį numerį, paieškos pagrinduose nenurodydama teisėto pagrindo, neteisėtai peržiūrėjusi duomenis apie šio automobilio savininką, surinktą informaciją apie automobilio savininką tarnybiniu elektroniniu paštu 2020 m. sausio 6 d. išsiuntė tiesiogiai A. K. Pasak pareiškėjos, Išvadoje suformuluotas pažeidimas jai negalėjo būti inkriminuojamas, nes nurodytu laiku jis negalėjo būti padarytas – Išvadoje teigiama, kad pareiškėja prie duomenų bazės prisijungė 2020 m. sausio 7 dieną, o duomenis apie savininką A. K. perdavė 2020 m. sausio 6 d., t. y. diena anksčiau. Be to, automobilio savininko pavardė ir vardas nėra įslaptinta (arba valstybės ir tarnybos paslaptį sudaranti) informacija, todėl negalėjo būti pažeistas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Taip pat negalėjo būti pažeista Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėjos perduota informacija nebuvo susijusi su informacijos apie „savo veiklą teikimu valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei“. Pareiškėja pažymėjo, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.4, 12.1 ir 12.5 punktų pažeidimas neužtraukia drausminės atsakomybės. Pareiškėja, perduodama tik vardą ir pavardę, atsižvelgiant į šių duomenų turinį, jų rinkimo tikslą, taip pat kad automobilio savininkas buvo miręs prieš 14 metų, niekam nepadarė žalos, neatskleidė jautrios ir detalios informacijos apie privatų konkretaus asmens gyvenimą, perduotas mažas duomenų kiekis (vardas ir pavardė), perdavimas nebuvo sistemingas. Todėl tarnybinis pažeidimas, jei ir buvo padarytas, yra mažareikšmis bei negali būti vertinamas kaip Taisyklių pažeidimas.
3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, priešingai, nei nurodyta Išvadoje, informaciją, susijusią su V. P. administracinio nusižengimo aplinkybėmis, ji naudojo įstatymų nustatytiems policijos uždaviniams įgyvendinti ir tik tarnybos tikslu. Informacijos peržiūra nebuvo pakenkta kieno nors garbei, orumui, saugumui arba kitokiems teisėtiems interesams, todėl Išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatų pareiškėja nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. K., dar prieš susisiekdamas su pareiškėja, žinojo apie tai, jog V. P. buvo sustabdytas policijos pareigūnų bei laikinai nušalintas nuo vairavimo dėl neblaivumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja atskleidė kokią nors informaciją tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. su pareiškėja ir anksčiau yra bendravęs darbo reikalais, A. K. 2020 m. sausio 30 d. prašymas turėtų būti laikomas oficialiu prašymu, t. y. kad jis į pareiškėją 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi kaip į policijos pareigūnę, tai patvirtina jų tarpusavio pokalbių turinys. Pareiškėja, konsultuodama tiesioginį V. P. darbdavio atstovą dėl jo pavaldinio padaryto pavojingo administracinio nusižengimo, vykdė savo tarnybines funkcijas, todėl negalėjo pažeisti Taisyklių 12.1 ir 12.5 punktuose numatytų draudimų. Pareiškėja vykdė konsultaciją dėl papildomos administracinės nuobaudos teisės vairuoti transporto priemonę neatėmimo aplinkybių išaiškinimo, susipažinimo su viešos V. P. administracinės bylos medžiaga pagrindas buvo nurodytas tinkamai, todėl pareiškėjai negalėjo būti inkriminuotas Taisyklių 11.4 punkto pažeidimas. Pareiškėja neatskleidė jokios jautrios ir detalios informacijos apie privatų konkrečių asmenų gyvenimą, jokie V. P. asmeniniai interesai ar teisės į privatų gyvenimą nebuvo pažeisti. Be to, pareiškėja nesinaudojo jokiomis specialiosiomis priemonėmis informacijai surinkti, jos rinkimo būdai buvo tokie, kuriems gauti policijos pareigūnui nereikia atskiro teismo leidimo. Pareiškėja rinko ir perdavė bendro pobūdžio paties asmens (V. P.) atskleistą informaciją, surinktas duomenų kiekis buvo mažos apimties, perdavimas nebuvo sistemingas. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad ir be pareiškėjos suteiktos žodinės informacijos V. P. būtų atleistas iš darbo. Pareiškėjos teigimu, kaltinimas, kad ji savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Ši įstatymo norma nenustato draudimo ar įpareigojimo pareiškėjai, be to, ši norma niekaip nėra susijusi su pareiškėjos atsakymu į ją, kaip policijos pareigūnę, tarnybiniu klausimu pasikreipusiam darbdavio atstovui dėl papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo netaikymo. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais pareiškėjos veiksmais pasireiškė Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas, nėra nurodyta, kieno įstatymais ginami asmeniniai ir visuomenės interesai tariamai buvo pažeisti pareiškėjos 2020 m. sausio 30 d. atliktais veiksmais. Išvadoje bei Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta ir argumentuota, kaip pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
4. Dėl trečio atsakovo nustatyto pareiškėjos pažeidimo – apie galimą nusikalstamą veiką pranešusio asmens privačių duomenų atskleidimo – pareiškėja nurodė, kad inkriminuojant Policijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimą turėjo būti nustatyta, kad pareiškėja viešai paskelbė informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, tačiau anonimiškai ir melagingai apie įvykį, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, pranešusio asmens telefono numeris nėra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis. Pažeidėjo telefono numerio perdavimas nukentėjusiajam, kad šis padėtų identifikuoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nėra ir negalėjo būti laikomas Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Atsakovas turėjo įrodyti, kad pareiškėja paskelbė tarnybinės veiklos metu gautą informaciją, kuri pažeidė asmens nekaltumo prezumpciją, pakenkė žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdė užtikrinti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, išaiškinimą arba lėmė jų padarymą. Priešingai nei konstatuota Išvadoje ir Įsakyme, perduodama administracinį nusižengimą padariusio asmens Ž. Ž. telefono numerį nukentėjusiajai, pareiškėja užtikrino administracinio teisės pažeidimo prevenciją ir jį išaiškino, nes su S. S. ir E. D. pagalba, kaip anoniminis pranešėjas, buvo atpažintas jų kaimynas Ž. Ž., kuris buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjos veiksmuose taip pat nebuvo Policijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Pareiškėja pažymėjo, kad iš Išvados ir Įsakymo turinio nėra aišku, kaip konkrečiai pareiškėja pažeidė šią normą, kuri nenustato draudimų ar pareigų policijos pareigūnui. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal ANK 579 straipsnio 1 dalies 1 punktą nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, o šiuo atveju Bendrojo pagalbos centro užfiksuoti duomenis (įskaitant anonimiškai skambinusiojo bei melagingą pranešimą pateikusio Ž. Ž. telefono numerį) buvo administracinio nusižengimo bylos dalis, su kuriuo turėjo teisę susipažinti melagingai apkaltinti ir nepatogumų dėl policijos vizito patyrę asmenys.
5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad aptariamo administracinio nusižengimo tyrimo metu galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 5-V-245 „Dėl reagavimo į pranešimus apie galimus teisės pažeidimus ekstremaliose situacijos metu veiksmų sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“, pagal kurį, tiriant teisės pažeidimus šalyje įvedus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, buvo būtina kiek galima riboti policijos pareigūnų fizinius kontaktus atliekant procesinius veiksmus. Todėl teisės pažeidėjo telefono numerio perdavimas, kad nukentėjusioji padėtų nustatyti ją melagingai įskundusį asmenį, buvo tinkama ir teisėta administracinio tyrimo priemonė.
6. Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakymas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas, tačiau teismui manant, jog pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. perduodama automobilio savininko vardą ir pavardę galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą, atsižvelgiant į jo mažareikšmiškumą, tai, kad jis nebuvo pavojingas, pareiškėja prašė teismo pakeisti Įsakymą ir skirti jai švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.
7. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
8. Kauno AVPK nurodė
, kad atskleisdama tarnybos metu iš informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų (policijos registruojamų įvykių registro) gautus asmens duomenis (telefono numerį), pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą. Toks pareigūno veikimas pripažintinas keliančiu pavojų apie įvykį pranešusio asmens saugumui. Pareiškėja nežinojo, jog telefono numeris priklauso S. S. pažįstamam asmeniui, todėl atskleisdama tarnybos metu gautus asmens duomenis, ji elgėsi neatsakingai. Minėti veiksmai buvo įvertinti duomenų apsaugos aspektu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Duomenų apsaugos skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-2388 „Dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo“, kuriame konstatuota, kad šiais veiksmais buvo padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas, atitinkantis konfidencialumo pažeidimo tipą, t. y. neleistinas arba netyčinis asmens duomenų atskleidimas arba prieigos prie asmens duomenų suteikimas. Administracinio nusižengimo pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga) byloje nei S. S., nei jos sugyventinis nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ANK nustatyta tvarka. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-245 „Dėl reagavimo į pranešimus apie galimus teisės pažeidimus ekstremalios situacijos metu veiksmų sekos (algoritmų) patvirtinimo“ buvo nustatytos schemos policijos pareigūnams veikiant konkrečiose situacijose esant ekstremaliai situacijai. Nė vienoje schemoje nėra leidžiama tiriant įvykį atskleisti daugiau duomenų, nei iki įsakymo priėmimo. Pareiškėja nepaaiškino, kokių veiksmų, susijusių su fiziniu kontaktu, reikėjo imtis šiuo atveju aiškinantis melagingą pranešimą pateikusio asmens tapatybę, kurių ji negalėjo atlikti dėl ekstremalios situacijos, t. y. kodėl susiklosčiusi situacija pareikalavo atskleisti telefono numerį. 9. Kauno AVPK pažymėjo, jog pareiškėja savo darbo vietoje, kompiuteryje suvesdama jai priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdama prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų – Administracinių teisės pažeidimų registro naršyklės – ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio būtinumo bei siekdama nuslėpti neteisėtus veiksmus į Policijos informacinėje sistemoje esančius duomenų paieškos kriterijus įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis „administracinis tyrimas, KET“ bei peržiūrėjo V. P. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, po to A. K. perdavė rastus duomenis. Pareiškėja elgėsi neteisėtai, kadangi jokios medžiagos tyrimo, pavedimo, užduoties, susijusios su šiuo įvykiu, ji nevykdė, t. y. dėl to jokių tarnybinių funkcijų neatliko, duomenis tikrino be teisėto pagrindo, ne tarnybos tikslais, vedama asmeninio intereso, pažįstamo asmens prašymu. Duomenų tvarkymas policijos informacinėse sistemose yra griežtai reglamentuotas, juos tvarkyti leidžiama tik tarnybos tikslais, kurie yra susiję su pareigūnui pavestos konkrečios užduoties atlikimu, jo vykdomu tyrimu, nagrinėjamu skundu ar kitais panašiais atvejais. Kauno AVPK atkreipė dėmesį, kad A. K. kreipimosi į pareiškėją metu jam nebuvo žinomos V. P. sustabdymo priežastys, kad jam buvo skirta administracinė nuobauda ir kitos padaryto nusižengimo detalės, kurios buvo gautos iš pareiškėjos. A. K. prašymas, išsakytas telefonu, nebuvo perduotas Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nebuvo oficialiai įregistruotas. Atsakovo teigimu, Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nurodymas Išvadoje, kai joje akivaizdžiai kalbama apie to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintus draudimus, laikytinas korektūros klaida, kuri nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos esminės procedūros, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.
10. Pasak atsakovo, tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. savo darbo vietoje, kompiuteryje suvesdama jai priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdama prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų, ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio bei pagrindo, siekdama nuslėpti neteisėtus veiksmus į Policijos informacinę sistemą įvedusi tikrovės neatitinkančius duomenis, neteisėtai, A. K. prašymu, patikrino automobilio bei jo savininko duomenis pagal automobilio valstybinį registracijos numerį, po to 2020 m. sausio 7 d. iš tarnybinio kompiuterio elektroniniu paštu A. K. neteisėtai išsiuntė gautus duomenis. Duomenys buvo teikiami pagal pareiškėjos pažįstamo asmens prašymą asmeniniais tikslais. Išvadoje nurodyta data – 2020 m. sausio 6 d. – yra korektūros klaida, kuri nelaikytina esminiu procedūros pažeidimu ir neužkerta kelio pareiškėjai ginti savo teisių.
11. Kauno AVPK pabrėžė, jog pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams. Šiuo atveju griežta POLIS naudojimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į galimą grėsmę duomenų subjektui. Tokio pobūdžio grėsmės pamatuoti iš anksto dažnai neįmanoma, neigiami padariniai gali pasireikšti vėliau. Todėl bet koks POLIS naudojimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimas vertintinas kaip potencialiai pavojingas nusižengimas, galintis sukelti pavojų duomenų saugumui. Nagrinėjamu atveju žala neatsirado ne dėl pareiškėjos taikytų atsargumo priemonių ar apgalvotų veiksmų, o dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, ir tai nėra pagrindas pripažinti, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta įvertinus sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat tai, kad nusižengimo padarymo metu galiojo anksčiau paskirtos tarnybinės nuobaudos.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjos S. G. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Įsakymu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos viršininko 2020 m. birželio 17 d. pavedimu pagal Kauno AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. birželio 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-12086 „Dėl galimų tarnybinių nusižengimų bei nušalinimo nuo tarnybos“ pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno AVPK Kėdainių r. Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. G. galbūt atliktų neteisėtų veiksmų; tarnybinio patikrinimo metu 2020 m. birželio 30 d. pareiškėjai įteiktas pranešimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, kuriame išdėstyta galbūt padaryto pažeidimo esmė bei nurodyta, kad yra duomenų, kad ji galbūt padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą); pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. pateikė paaiškinimą; tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad dėl pareiškėjos veiksmų Kauno AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19388-20, kuriame pareiškėjai pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 2020 m. liepos 8 d. pareiškėjos tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki bus baigtas baudžiamasis procesas; 2020 m. spalio 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19388-20 dėl pareiškėjos veiksmų nutrauktas, nenustačius nusikalstamų veikų ar baudžiamųjų nusižengimų; 2020 m. spalio 12 d. pareiškėjos tarnybinis patikrinimas atnaujintas; pareiškėjai 2020 m. spalio 16 d. įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, pagal kurį pareiškėja 2020 m. spalio 22 d. pateikė paaiškinimą; 2020 m. spalio 16 d. tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 19 d.; Kauno AVPK viršininko 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 20-TE-841 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
14. Remdamasis Išvada, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad:
14.1. Tikslindama anoniminio pranešimo ROIK 0120000199961 aplinkybes apie įvykį, kurio metu S. S. sugyventinis E. D. galbūt prieš ją smurtavo, pareiškėja 2020 m. balandžio 20 d. 14.59 val. susisiekusi su S. S. mobiliuoju telefonu jai nurodė apie galimą nusikalstamą veiką pranešusio asmens telefono numerį bei paprašė išsiaiškinti, ar šis telefonas nėra jos pažįstamų sąraše; tokiu būdu S. S. ir E. D. tapo žinomi apie galimą nusikalstamą veiką pranešusio asmens privatūs duomenys, iš gauto telefono numerio jie galėjo identifikuoti apie įvykį pranešusį asmenį Ž. Ž. Pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 4 dalies nuostatas.
14.2. Pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. 14 val. 50 min., savo darbo vietoje kompiuteryje suvesdama jai priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdama prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų, ne tarnybos tikslais, nesant tarnybinio poreikio bei pagrindo, siekdama nuslėpti neteisėtus veiksmus į Policijos informacinę sistemą įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „kitas tarnybinis naudojimas“, kaip papildomus duomenis nurodydama „ROIK0119000664677“ (nors ji šio įvykio netyrė, su juo susijusių užduočių neatliko) bei neteisėtai, A. K. prašymu, patikrino automobilio bei savininko (F. V.) duomenis pagal (duomenys neskelbtini); po to, 2020 m. sausio 6 d. iš tarnybinio kompiuterio asmeniui A. K. neteisėtai išsiuntė gautus duomenis apie minėto automobilio savininką. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Taisyklių (2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija) 12.1, 12.5, 11.4 punktų reikalavimus, Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
14.3. Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. nuo 13:14:54 val. iki 13:19:17 val. savo darbo vietoje kompiuteryje suvesdama jai priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdama prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų – Administracinių teisės pažeidimų registro naršyklės, ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio būtinumo, siekdama nuslėpti neteisėtus veiksmus į Policijos informacinę sistemą įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis bei peržiūrėjo V. P. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ATP 20110164215, po to A. K. perdavė ATP registre esančius duomenis, kad V. P. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytas 0,11 promilių girtumas, už tai paskirta 150 Eur bauda, patvirtino, kad teisė vairuoti jam neatimta. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Taisyklių 12.1, 12.5, 11.4 punktų reikalavimus, Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
15. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Išvados tekste nurodyta Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis (turėtų būti 2 dalis) bei Išvadoje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. sausio 6 d. (turėtų būti 2020 m. sausio 7 d.) iš tarnybinio kompiuterio A. K. neteisėtai išsiuntė gautus duomenis apie automobilio savininką, laikytinos korektūros klaidomis, kurios nevertintinos kaip esminės ir darančios įtaką skundžiamo Įsakymo teisėtumui.
16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėja atliko Išvadoje nurodytus veiksmus, už kuriuos jai paskirta tarnybinė nuobauda.
17. Remdamasis Policijos įstatymo 7 straipsnio dalimi, 9 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių (2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija) 11.4, 12.1, 12.5 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atskleisdama tarnybos metu iš informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų (Policijos registruojamų įvykių registro) gautus asmens duomenis, pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėjos argumentą, kad S. S. turėjo teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu, kadangi S. S. administracinio nusižengimo byloje nebuvo pripažinta nukentėjusiąja.
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja netyrė V. P. padaryto administracinio nusižengimo, todėl neturėjo teisinio pagrindo tikrinti jo duomenų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. K., kuris buvo asmeniškai pažįstamas su pareiškėja, kreipimasis telefonu į pareiškėją, nors jis ir buvo darbdavys asmens, apie kurį prašė pateikti informaciją, negali būti vertinamas kaip oficialus kreipimasis. Pareiškėja, Policijos informacinėje sistemoje 2020 m. sausio 30 d. vykdydama duomenų paiešką, kaip paieškos pagrindą, nurodė „administracinis tyrimas, KET“, o tai neatitiko tikrovės, nes pareiškėja medžiagos tyrimo, pavedimo, užduoties, susijusios su šiuo įvykiu, nevykdė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja duomenis tikrino ne tarnybos tikslais, todėl pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 12.1, 12.5, 11.4 punktų imperatyvius reikalavimus.
19. Vertindamas bylos duomenis, kad pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. 14:46:51 val. tyčia, neteisėtai prisijungdama prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų – POLIS II naršyklės, Policijos informacinėje sistemoje įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „kitas tarnybinis naudojimas“, kaip papildomus duomenis nurodydama „ROIK0119000664677“, neteisėtai, A. K. prašymu, patikrino automobilio bei savininko duomenis, pagal (duomenys neskelbtini) ir minėtus duomenis išsiuntė A. K., pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja iš esmės pripažino padariusi pažeidimą. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pažeidimas mažareikšmis, juo nepadaryta žala, teismas nurodė, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog aplinkybė, kad pareiškėjos veiksmais nepadarius žalos asmenims, kurių duomenys buvo atskleisti, nebūtų pagrindo konstatuoti tarnybinio pažeidimo padarymo. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. A. K. prašymu tikrindama automobilio savininko duomenis, kaip duomenų paieškos pagrindą įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis bei gautą informaciją perduodama A. K., pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 12.1, 12.5, 11.4 punkto reikalavimus.
20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmuose yra jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Išvadoje detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas). Tačiau, remdamasis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 3, 21 ir 26 dalimis, 7 straipsniu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskleisti duomenys yra susiję su administracinio nusižengimo byla, o duomenys apie transporto priemonės savininką neatitinka valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos kriterijų, todėl negalima teigti, kad pareiškėja nelaikė paslaptyje jai patikėtos įslaptintos (arba valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos), t. y. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
21. Atsižvelgęs į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Išvadoje nustatyti pareiškėjos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje numatytus tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjai tinkamai inkriminuotas Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 12.1, 12.5, 11.4 punktų reikalavimų pažeidimas, o aplinkybė, jog pareiškėjai nepagrįstai inkriminuotas Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių esminių procedūrinių nuobaudos skyrimo tvarkos bei terminų pažeidimų.
22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. sausio 7 ir 30 d. padarytų pažeidimų atveju nustatytos sunkinančios aplinkybės – pareiškėja tarnybinį pažeidimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, o 2020 m, balandžio 20 d. padaryto pažeidimo atveju nustatyta lengvinanti aplinkybė – pareiškėja asmens duomenis atskleidė siekdama išsiaiškinti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir tokiu būdu jis buvo nustatytas, tuo pačiu apginti nuo neteisėtos pažeidėjo veikos nukentėjusių asmenų interesai. Pareiškėja vidaus tarnybos sistemoje dirba beveik 15 metų, charakterizuojama iš esmės labai gerai, per tarnybos laiką yra skatinta 4 kartus, turi galiojančią nuobaudą – papeikimą. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai ginčijamu Įsakymu paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga, per griežta tarnybinė nuobauda, todėl Įsakymu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeitė į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
III.
23. Pareiškėja S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas, ir tenkinti šią pareiškėjos skundo dalį. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėja nurodo, kad jai inkriminuoti Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies pažeidimai negalėjo būti padaryti, kadangi šios teisės normos nereguliuoja ir neapima pareiškėjos atliktų veiksmų, perduodant S. S. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens telefono numerį. Inkriminuojant šį pažeidimą, turėjo būti nustatyta, kad pareiškėja viešai paskelbė informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, tačiau nei atsakovas, nei teismas nepagrindė, jog pareiškėja atskleidė tokio pobūdžio paslaptį. Byloje nebuvo nustatyta ir atsakovas nepagrindė, jog melagingai anonimiškai apie įvykį, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, pranešusio asmens telefono numeris atitinka valstybės ar tarnybos paslapties sąvoką. Išankstinio mokėjimo telefono numeris nebuvo valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis. Pažeidėjo telefono numerio perdavimas nukentėjusiajam, kad šis padėtų identifikuoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nėra ir negalėjo būti laikomas Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Atsakovas, skirdamas nuobaudą už 2020 m. balandžio 20 d. epizodą, ir teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, turėjo įrodyti, kad pareiškėja paskelbė tarnybinės veiklos metu gautą informaciją, kuri pažeidė asmens nekaltumo prezumpciją, pakenkė žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdė užtikrinti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, išaiškinimą arba lėmė jų padarymą. Pareiškėja neatliko jokių Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies normos antrame sakinyje nurodytų veiksmų, nesukėlė jame nurodytų pasekmių. Teismas sprendime nepagrindė savo nuomonės, jog pareiškėjos veiksmuose neva buvo Policijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pažeidimas, tai nėra aišku ir iš Išvados bei Įsakymo. Ši norma nenustato jokių draudimų ar pareigų policijos pareigūnui, o tik suteikia teisę be duomenų subjekto sutikimo, įgyvendinant policijos uždavinius, tvarkyti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą. Pats teismas sprendime pripažino, jog perduodama administracinį nusižengimą padariusio asmens telefono numerį nukentėjusiajai, pareiškėja nepakenkė šio asmens teisėtiems interesams. Byloje nepaneigta, jog Bendrojo pagalbos centro užfiksuoti duomenys (įskaitant anonimiškai skambinusiojo bei melagingą pranešimą pateikusio Ž. Ž. telefono numerį) buvo administracinio nusižengimo bylos dalis, kuria pareiškėja turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra. Pareiškėjai teisės aktuose tiesiogiai įtvirtintas leidimas naudoti telefono numerį tiriant administracinius pažeidimus, todėl šios informacijos pateikimas asmeniui, nukentėjusiajam nuo melagingo pranešimo, siekiant nustatyti pranešusiojo tapatybę, nėra ir negali būti laikomas neteisėtu duomenų atskleidimu. Administracinio nusižengimo byloje esantis telefono numeris nebuvo susietas su jokiu asmeniu, t. y. melagingai pranešęs apie veiką asmuo neprisistatė, todėl pats numeris negalėjo būti laikomas informacija, kurios pareiškėja nebūtų galėjusi panaudoti, siekdama išaiškinti teisės pažeidimą padariusį asmenį. Nutarimo pripažinti S. S. nukentėjusiąja nebuvimas nedarė įtakos jos galimybei susipažinti su tyrimo medžiaga ar rezultatais, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 570 straipsnį administracinio nusižengimo byla yra vieša. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-766 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 41 punktą duomenų gavėjams, nenurodytiems Nuostatų 40 punkte, registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teikiami už atlyginimą, kurio dydis apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės pažeidėjo telefono numerio perdavimas, kad nukentėjusioji padėtų nustatyti ją melagingai įskundusį asmenį, buvo tinkama ir teisėta administracinio tyrimo priemonė.
25. Pareiškėja pažymėjo, jog informaciją, susijusią su V. P. administracinio nusižengimo aplinkybėmis, naudojo įstatymų nustatytiems policijos uždaviniams įgyvendinti ir tik tarnybos tikslu. Pareiškėja A. K. neteikė informacijos, t. y. duomenų iš informacinės bazės. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog A. K. dar prieš susisiekdamas su pareiškėja žinojo, kad V. P. buvo sustabdytas policijos pareigūnų bei laikinai nušalintas nuo vairavimo dėl neblaivumo. Pareiškėjos atsakymas į klausimą dėl teisės vairuoti neatėmimo, neperduodant jokios policijos sukauptos informacijos, negalėjo būti vertinamas kaip tarnybinis pažeidimas. Pareiškėjos įsitikinimu, A. K. žodinis 2020 m. sausio 30 d. prašymas turėtų būti laikomas oficialiu prašymu, kuriuo jis į pareiškėją kreipėsi kaip į policijos pareigūnę. Tiek atsakovas, tiek teismas sprendimu pripažino, kad pareiškėja neatskleidė jokios jautrios ir detalios informacijos apie privatų konkrečių asmenų gyvenimą, o V. P. interesams nebuvo pakenkta. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tuo metu dar vedė kelių eismo pažeidimo bylas, todėl turėjo pareigą suteikti informaciją apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nebuvo įrodyta, jog administracinio nusižengimo byla, kurios duomenų pareiškėja niekam neatskleidė, ir atsakymas, jog V. P. teisė vairuoti transporto priemonę neatimta, sudaro valstybės ar tarnybinę paslaptį. Todėl teismo sprendimo išvada apie galimą Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimą yra nepagrįsta.
26. Pasak pareiškėjos, tarnybinio nusižengimo padarymo laikas yra vienas iš būtinų ir esminių Išvados teisinių pagrindų, todėl teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pažeidimo padarymo datos supainiojimas laikytinas korektūros klaida ir nevertintinas kaip darantis esminę įtaką skundžiamo Įsakymo teisėtumui. Aplinkybę, kad tarnybinio pažeidimo padarymo data yra supainiota, atsakovas nurodė, tik atsiliepime į skundą. Jei tai iš tiesų būtų buvusi tik rašymo klaida, ji būtų nedelsiant ištaisyta, priimant atitinkamą įsakymą ir apie tai informuojant pareiškėją. Pareiškėja pažymi, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Pareiškėja Išvadoje nurodytu laiku negalėjo patikrinti ir perduoti A. K. duomenų apie automobilio bei savininko duomenis, ji negalėjo padaryti nurodytos veikos, todėl negalėjo būti konstatuotas tarnybinis pažeidimas.
27. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Kauno AVPK palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas pažymi, jog esant poreikiui nustatyti telefono numerio savininką, yra galimybė tokią informaciją gauti iš mobiliojo ryšio operatoriaus, tačiau šia galimybe pareiškėja nepasinaudojo. Vieša yra tik viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėtų administracinių nusižengimų bylų medžiaga, o nagrinėjamu atveju informacija buvo atskleista tyrimo metu, sprendimui neįsiteisėjus ir S. S. nesikreipus, nenurodžius teisėto pagrindo. Pareiškėja nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad ANK 601 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos leidžia pareigūnui teikti administracinio nusižengimo tyrimo metu gautus duomenis tretiesiems asmenims. Nuostatų 43 punktas reglamentavo duomenų teikimo sąlygas ir tvarką, gavus duomenų gavėjo prašymą. Nuostata, kuria vadovaujasi pareiškėja, reglamentuoja duomenų teikimą kitoms teisėsaugos institucijoms ir negalioja nuo 2018 m. sausio 27 d. Be to, šio argumento pareiškėja nereiškė pirmosios instancijos teismui, todėl jis neturėtų būti vertinamas ir apeliaciniame teisme. Dėl pareiškėjos 2020 m. sausio 30 d. atliktų veiksmų atsakovas laikosi pozicijos, kad A. K. kreipimosi į pareiškėją metu jam nebuvo žinomos V. P. nusižengimo aplinkybės ir detalės, jos gautos iš pareiškėjos, A. K. kreipimasis į pareiškėją nelaikytinas oficialiu kreipimusi į policiją dėl duomenų gavimo. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Išvadoje du kartus minima 2020 m. sausio 6 d. data ir penkis kartus 2020 m. sausio 7 d. data. Kartu su 2020 m. sausio 6 d. data minimas tikslus pažeidimo laikas, kuris sutampa su laiku, nurodytu prie 2020 m. sausio 7 d. datos. Iš Išvados argumentų akivaizdu, apie kurį pažeidimą kalbama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
29. Ginčas byloje kilo dėl Kauno AVPK viršininko 2020 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-841 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. G.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad pareiškėjai nepagrįstai inkriminuotas Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas, taip pat kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjai skirta neproporcinga, per griežta tarnybinė nuobauda, Įsakymu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeitė į švelnesnę tarnybinę nuobaudą (papeikimą).
31. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad neatliko jokių Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, teismas taip pat nepagrindė, kaip konkrečiai pasireiškė Policijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, kurioje nenustatyti jokie draudimai, pažeidimas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad visais atvejais veikė kaip policijos pareigūnė, ginčo informacija disponavo teisėtai, o ją pateikdama vykdė policijos funkcijas.
32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Pažymėtina, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2605-492/2021; kt.). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo – teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą.
34. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Dėl 2020 m. sausio 7 ir 30 d. pažeidimų
35. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus ir argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kauno AVPK Išvadoje neteisingai nurodyta vieno iš nustatytų pažeidmų data – 2020 m. sausio 6 d. (turėtų būti 2020 m. sausio 7 d.) – yra rašymo apsirikimas. Pažymėtina, jog iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų bei nustatytų duomenų akivaizdu, kad pareiškėja prie informacinės sistemos prisijungė ir ginčo informaciją elektroniniu paštu trečiajam asmeniui išsiuntė 2020 m. sausio 7 d. Būtent 2020 m. sausio 7 d., kaip pažeidimo data (nurodant tikslų laiką), pareiškėjai yra nurodyta 2020 m. birželio 30 d. pranešime apie įtariamą tarnybinį pažeidimą, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pareiškėja paties informacijos persiuntimo trečiajam asmeniui elektroniniu paštu fakto ir datos neginčijo, tačiau laikėsi pozicijos, kad toks informacijos perdavimas buvo teisėtas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Taigi pareiškėjai buvo aišku, koks konkretus, t. y. kada ir kokiais veiksmais atliktas, pažeidimas jai buvo inkriminuojamas.
36. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad ji neatliko Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, pažymėtina, jog minėtoje teisės normoje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad policija negali teikti ar viešai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pažeistų asmens nekaltumo prezumpciją, pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų užtikrinti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą.
37. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjai negalėjo būti skirta už informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, atskleidimą. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjos veiksmų, prisijungiant prie Policijos informacinės sistemos registrų, renkant tam tikros apimties duomenis bei juos atskleidžiant tretiesiems asmenims, teisėtumo. Tokie pareiškėjos veiksmai, įvertinus juos, kaip neteisėtus, neišvengiamai būtų susiję su asmens, kurio duomenys buvo renkami ir tvarkomi (duomenų subjekto), teisėto intereso, kad jo duomenys būtų renkami bei tvarkomi tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir tikslais, pažeidimu, kaip tai yra įtvirtinta Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Šią išvadą patvirtina Taisyklėse (2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija), reglamentuojančiose policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų (toliau – ir POLIS) naudotojų teises ir pareigas, įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį naudotojas (policijos ar kitos valstybinės įstaigos darbuotojas, kuriam teisės aktų ir POLIS veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė naudoti ir (ar) tvarkyti POLIS duomenis), tvarkydamas asmens duomenis, tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.) (3.1, 11.4 p.). Naudotojui griežtai draudžiama naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais; be teisėto pagrindo tvarkyti POLIS duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.1 ir 12.5 p.). Taigi aptartų, Taisyklėse įtvirtintų pareigų nesilaikymas, gali pakenkti duomenų subjekto teisėtiems interesams.
38. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. 14:46:51 val., savo darbo vietoje kompiuteryje suvedė jai priskirtus naudotojo duomenis, prisijungė prie POLIS registrų, nurodė, kad duomenų tvarkymo pagrindas – „kitas tarnybinis naudojimas“ (ROIK0119000664677) – patikrino automobilio bei savininko (F. V.) duomenis pagal (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną iš tarnybinio kompiuterio išsiuntė gautus duomenis A. K. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. nuo 13:14:54 iki 13:19:17 val. savo darbo vietoje kompiuteryje suvedė jai priskirtus naudotojo duomenis, prisijungė prie Administracinių teisės pažeidimų registro naršyklės, nurodė, kad duomenų tvarkymo pagrindas – „administracinis tyrimas“ (KET) – peržiūrėjo V. P. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ATP 20110164215, po to telefonu A. K. perdavė ATP registre esančius duomenis, kad V. P. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytas 0,11 promilių girtumas, paskirta 150 Eur bauda, patvirtino, kad teisė vairuoti jam neatimta. Pareiškėja šių faktinių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad A. K. į ją kreipėsi oficialiai, kaip į policijos pareigūnę, registrų informaciją ji naudojo įstatymų nustatytiems policijos uždaviniams įgyvendinti ir tik tarnybos tikslu, nes turėjo pareigą suteikti informaciją apie kelių eismo pažeidimus.
39. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija šių pareiškėjos argumentų nelaiko pagrįstais. Pažymėtina, jog pareiškėja nei tarnybinio patikrinimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. į Kauno AVPK dėl konkrečių POLIS registrų duomenų suteikimo kreipėsi oficialiai. Byloje nėra duomenų, kad toks jo prašymas būtų užregistruotas, įvertintas ir nukreiptas vykdyti kuriam nors Kauno AVPK pareigūnui (įskaitant pareiškėją). Oficialiai raštu nepateiktas juridinio asmens, kuriam, kaip teigia pareiškėja, atstovauja A. K., ir nustatyta tvarka neužregistruotas prašymas negali būti laikomas teisėtu pagrindu naudotis POLIS registrais ir juo labiau tvarkyti šių registrų duomenis, perduodant juos tretiesiems asmenims. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja prie POLIS registrų 2020 m. sausio 7 ir 30 d. jungėsi atlikdama kokias nors tarnybines pareigas – pareiškėjai nebuvo pavesta tirti administracinio nusižengimo ROIK0119000664677 ar kitų su F. V. susijusių administracinių nusižengimų, taip pat V. P. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Aplinkybė, kad pareiškėja yra policijos pareigūnė, kuriai, jos teigimu, ginčo laikotarpiu buvo pavesta tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylas, nesuteikia jai teisės tikrinti duomenis registruose neribota apimtimi, neturint tam pagrindo. Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog 2020 m. sausio 7 ir 30 d. pareiškėja prie POLIS registrų prisijungė neteisėtai, ne tarnybos tikslais, nesant tarnybinio poreikio bei pagrindo ir nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių prisijungimų tikslą. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Taisyklių 11.4, 12.1 ir 12.5 punktuose įtvirtintus prisijungimo prie POLIS reikalavimus, o kartu sudarė galimybę pakenkti duomenų subjektų teisėtiems interesams, t. y. pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį.
40. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, esą ji A. K. neteikė duomenų iš informacinės bazės, nes dar prieš susisiekdamas su pareiškėja A. K. žinojo, kad V. P. buvo sustabdytas policijos pareigūnų bei laikinai nušalintas nuo vairavimo dėl neblaivumo. Pažymėtina, jog tam tikros POLIS registruose esančios informacijos patvirtinimas (patikslinimas) savo esme atitinka tokios informacijos teikimą. Duomenų teikimo fakto savaime nepaneigia tokių duomenų naujumo ir / ar aktualumo juos gaunančiam asmeniui aspektai. Be to, nagrinėjamo ginčo (pažeidimo) esmė – neteisėtas (neturint duomenų tvarkymo pagrindo, ne tarnybos tikslais) prisijungimas prie POLIS registrų ir juose esančių duomenų tvarkymas (paskelbimas, perdavimas kitiems asmenims), o ne pačių duomenų turinys (jautrumas, detalumas ir pan.). Juo labiau, kad Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 11.4, 12.1, 12.5 punktų nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka formaliosios pažeidimo sudėties nustatymo.
Dėl 2020 m. balandžio 20 d. pažeidimo
41. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 20 d. susisiekusi su S. S. mobiliuoju telefonu jai nurodė apie galimą nusikalstamą veiką (E. D. galimą smurtą prieš sugyventinę S. S.) pranešusio asmens telefono numerį. Pasak pareiškėjos, aptariamas telefono numeris buvo administracinio nusižengimo bylos dalis, kuria pareiškėja turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra, o administracinio nusižengimo byla yra vieša. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad Policijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta draudimų, todėl jai negalėjo būti inkriminuotas šios teisės normos pažeidimas, be to, pareiškėja neatliko jokių Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų.
42. Policijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad draudžiama iš policijos tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, aptariamoje teisės nuostatoje įtvirtintas imperatyvus draudimas teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, išskyrus įstatymuose konkrečiai numatytas išimtis.
43. Pareiškėja bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo kokios nors įstatymuose konkrečiai įtvirtintos išimtys, kuriomis remdamasi ji turėjo teisę kitiems asmenims teikti Kauno AVPK turimus kito asmens duomenis – apie galimą nusikalstamą veiką pranešusio asmens telefono numerį. Pareiškėjos argumentai, esą minėta informacija yra administracinės bylos dalis, todėl yra vieša (ANK 570 str.), taip pat nuorodos į Policijos registruojamų įvykių registro nuostatuose įtvirtintą reguliavimą, susijusį su registro duomenų teikimu ir naudojimu pagal teikiamus prašymus, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi ginčo duomenis (telefono numerį) pareiškėja trečiajam asmeniui pateikė savo iniciatyva, o ne šio asmens prašymu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. S. būtų kreipusis į Kauno AVPK ar konkrečiai į pareiškėją ir ANK 570 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu) prašiusi susipažinti su bylos medžiaga (juo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, S. S. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal ANK 570 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo byla tampa vieša tik ją išnagrinėjus viešame teismo posėdyje ir įsiteisėjus teismo sprendimui, o ne, kaip teigia pareiškėja, tyrimo metu. Be to, net ir su vieša bylos medžiaga gali susipažinti tik suinteresuoti asmenys ir tik jeigu jie pagrindžia susipažinimo interesą.
44. Pareiškėjos pasirinkta administracinio nusižengimo tyrimo taktika bei metodai (siekis išsiaiškinti apie galimą nusikalstamą veiką pranešusio asmens tapatybę) neatleidžia jos nuo pareigos neatskleisti tarnybinės veiklos metu gautų duomenų, susijusių su kitais asmenimis, bei nesudaryti sąlygų pažeisti tokių asmenų teisėtus interesus (Policijos įstatymo 7 str. 2 d., 9 str. 4 d.), jeigu įstatymais tokia teisė nėra aiškiai numatyta.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, 2020 m. balandžio 20 d. trečiajam asmeniui pateikdama apie galimą nusikalstamą veiką pranešusio asmens telefono numerį, pažeidė Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
46. Už tarnybinius nusižengimus statutiniams valstybės tarnautojams skiriamos Statute nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 str. 1 d.). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2072-492/2021; kt.).
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Įsakymu pareiškėjai paskirta per griežta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas), pagrįstai šią nuobaudą sušvelnino – pakeitė Įsakymu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą į papeikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo nustatyta tarnybinė nuobauda yra adekvati nustatytiems pareiškėjos padarytiems pažeidimams, kurie yra konkrečiai nurodyti, detalizuoti bei pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
49. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Milda Vainienė