VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R&R IDEAS“ patikslintą ieškinį atsakovui P. V. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „365 Kemperiai“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „R&R IDEAS“ ieškiniu prašo iš atsakovo P. V. priteisti 8825,21 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje (reg. Nr. DOK-26406, I t. 78-85 e. b. l.), dublike (reg. Nr. DOK-68264, II t. 33-39 e. b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (IV t. 1-3 e. b. l.) nurodė, kad ji iš trečiojo asmens UAB „365 kemperiai“ įsigijo 2023 m. Adria Sonic 700 SL komforto klasės automobilį/kemperį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama užsiimti jo nuoma. Ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlygintinai tarpininkauti ieškovės naudai surandant klientus kemperio nuomai. 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas per trečiojo asmens svetainę pateikė užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kemperio nuomos laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. Perduotas kemperis buvo be trūkumų. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, atsakovas kemperį grąžino su defektais: pradeginta dešinė sėdynė esanti prie įėjimo, purvina išorė ir vidus, pilna WC kasetė, nulaužtas tualeto stoglangio rėmas su užuolaidomis ir tinkleliu, sulaužytas pakeliamos lovos dugnas, purvini čiužiniai ir čiužinio uždangalai, nulaužta šaldytuvo durų rankenėlė, virš vairuotojo esančio liuko užuolaida ir tinklelis yra sulaužyti, sulaužytas dešinys priekinis atidaromas langas (keleivio langas atidaromas ratuku, sulenktas valgomojo stalas, subraižyti šoniniai langai ir šonai, nutrauktas spintelės duris laikantis trosas (spintelės po lova gale kairėje pusėje), apgadintas kemperio moldingas. Trečiasis asmuo yra autorizuotas Adria kemperių servisas Lietuvoje,todėl pradėjo remontuoti kemperį. Ieškinio pateikimo dieną kemperis yra toliau nuomojamas trečiojo asmens klientams. Trečiasis asmuo išrašė ieškovei 2024-01-16 PVM sąskaitą-faktūrą, kuria remiantis kemperiui padaryta žala yra įvertinta 9 230,84 Eur suma. Sąskaita teikiama kartu su ieškiniu siekiant iliustruoti kemperiui (ieškovo turtui) padarytos žalos dydį. Sąskaita ieškinio pateikimo metu iš dalies apmokėta, likusi suma bus apmokėta iš trečiojo asmens surenkamo kemperio nuomos mokesčio. Kemperis yra laikomas ieškovės ilgalaikiu turtu, kuris yra perduotas naudoti ieškovės ūkinėje veikloje pagal 2023 m. liepos 25 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktą. Kemperiui yra taikomas 4 metų nusidėvėjimo normatyvas, vieno mėnesio nusidėvėjimas yra 2 042,92 Eur. Dėl Kemperio remonto darbų jis 2 mėnesius negalėjo būti toliau nuomojamas, t.y. dalyvauti ekonominėje veikloje, todėl šiomis sąnaudomis nebuvo mažinamas ieškovo apmokestinamasis pelnas. Ieškovei yra taikomas 15% pelno mokesčio tarifas. 2 mėnesius buvo sustabdytas kemperio nusidėvėjimo skaičiavimas, todėl ieškovė patyrė 612,87 Eur (2 042,90 EUR x 2 mėn. x 0,15 (pelno mokesčio tarifas) nuostolių, nes šia suma ieškovė sumokės didesnį pelno mokestį už 2023 metus. Dalį kemperiui padarytos žalos, t.y. 1 200 Eur, ieškovei atlygino trečiasis asmuo iš atsakovui negrąžinto jo sumokėto depozito. Ieškiniu reikalaujamą sumą (8 825,21 Eur) sudaro (9 230,84 Eur sąskaitoje nurodyta suma, 181,50 Eur už langų poliravimą, 612,87 Eur ieškovės pelno mokesčio dalis ir minusavus 1 200 Eur depozito sumą. Ieškovė, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, bandė ginčą išspręsti taikiai, trečiajam asmeniui pateikus atsakovui pretenziją kartu su 2023 m. spalio 17 d. remonto darbų sąmata, taip pat pasitelkus skolų išieškojimo įmonę GelvoraSergel, UAB. Atsakovas geranoriškai neatlygino kemperiui padarytos žalos. Ieškovės įsitikinimu, šio ieškinio teisinį pagrindą sudaro reikalavimas taikyti Atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir atitinkamai priteisti iš jo 8 825,21 Eur nuostolių. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Atsakovas, grąžinęs smarkiai apgadintą kemperį, pažeidė CK ir taisyklių nuostatas, todėl yra sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė patyrė 8 825,21 Eur nuostolių. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek ir teisinis priežastinis ryšys, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Atsakovui grąžinus Kemperį prieš vidurnaktį, t.y. pasibaigus trečiojo asmens darbo valandoms, būtent atsakovas yra atsakingas už Kemperio apgadinimus, kuriuos nustatė trečiojo asmens darbuotojas. Atsakovo kaltė yra preziumuojama ir visiškai akivaizdi iš bylos faktinių aplinkybių visumos. Atsakovas nėra niekaip neigęs savo kaltės (kaip ir žalos padarymo fakto) bendravimo su trečiojo asmens atstovais metu. Ieškovę ir atsakovą sieja sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, nes remiantis Tarpininkavimo sutarties 1.1. ir 4.1.1. punktais, trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė tarpininkauti ir atstovauti ieškovei kemperio nuomos procese, taip pat sudaryti kemperio nuomos sutartis. Visa reikiama informacija apie kemperį ir jo eksploatavimą atsakovui buvo tinkamai pateikta. Atsakovui buvo suteikta reali galimybė užpildyti kemperio priėmimo-pardavimo aktą, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo ir tokiais savo neapdairiais ir nerūpestingais veiksmais prisiėmė dėl to kylančias pasekmes. Ieškovės vertinimu, jai padarytų nuostolių dydis yra apskaičiuotas sąžiningai ir protingai, ieškovė neprivalo teikti įrodymų apie sąskaitų apmokėjimą. Ieškovė neturi pareigos prieš kreipiantis į teismą faktiškai šias išlaidas paturti. Atsižvelgiant į kemperių specifiką (t. y. kemperio konstrukcija yra sudėtinga, jame yra daugybė įvairių specialių mechanizmų ir sistemų, taip pat priėjimas prie tam tikrų vietų yra komplikuotas), remonto darbai yra sudėtingi ir reikalauja specialių įrankių, žinių, patirties taip pat daug pjovimo, montavimo bei kitų veiksmų atlikimo.
3. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas B. K. teismo posėdžiuose palaikė ieškinio argumentus.
4. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime (reg. Nr. DOK – 54676, II t. 1-12 e. b. l.), triplike (reg. Nr. 96565, II t. 59-69 e. b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (IV t. 32-35, 53-56 e. b. l.) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad kemperį nuomojosi iš trečiojo asmens. Perduodant kemperį, trečiojo asmens atstovas neinstruktavo dėl kemperio vidaus įrengimų ir mechanizmų naudojimo, atsakovui buvo tiesiog perduoti automobilio raktai, nebuvo pasirašytas jo perdavimo – priėmimo aktas, todėl negalima teigti, kad kemperis buvo be trūkumų. Trečiasis asmuo buvo informuotas, kad kemperis bus grąžinimas vėlai vakare ir jis su tuo sutiko. Atsakovas teigia, kad nuomos santykiai susiklostė tarp trečiojo asmens ir atsakovo, o ne tarp ieškovės ir atsakovo, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į jį. Po transporto priemonės grąžinimo atsakovas gavo pasiūlymą iš trečiojo asmens sumokėti 4358 Eur žalos atlyginimo sumą. Gavus tokį žalos apskaičiavimą, atsakovas nuvyko apžiūrėti transporto priemonės trūkumų, nurodė savo argumentus dėl ko nesutinka su kai kuriais iš įvardintų trūkumų. Nurodė, kad dalies trūkumų atsakovas nesukėlė, nes jie jau buvo anksčiau, kiti trūkumai įvardinti kaip galimi garantiniai automobilio trūkumai, o ne atsakovo sukelti trūkumai. Atsakovas sutiko palikti trečiajam asmeniui 1200 Eur depozitą. 2023 m. spalio 31 d. buvo atsiųsta pretenzija, kurioje nurodyta, kad preliminariai trūkumai vertinami 4698 Eur, o atlikus ekspertinį vertinimą įvertinta 8177,77 Eur. Pretenzijoje nebuvo įvardinti motyvai, dėl ko prašomų atlyginti nuostolių sąmata pasikeitė beveik du kartus. 2023 m. gruodžio 20 d. buvo gauta dar viena pretenzija, kurioje nurodyta, kad reikalaujama atlyginti 7177,77 Eur nuostolius. Nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais trūkumais. Dalis nurodytų defektų (pavyzdžiui, subraižyti šoniniai langai ir šonai; apgadintas kemperio moldingas) galimai yra susiję su draudiminiais įvykiais ir ieškovė ar trečiasis asmuo gali kreiptis į KASKO draudimą dėl išmokos išmokėjimo. Atsakovas nurodo, kad purvina kemperio išorė ar vidus, neištuštinta WC kasetė, purvini čiužiniai ar čiužinių uždangalai yra susiję su kemperio naudojimu ir nėra kemperio sugadinimai. Atsakovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad tokio defekto kaip nulaužtas tualeto stoglangio rėmas nesukėlė, šios detalės nelietė, defektas jau buvo iki transporto priemonės perdavimo. Atsakovas nurodė ir tai, kad negali patvirtinti, jog iki kemperio jam perdavimo nebuvo sulaužyto pakeliamo lovos dugno, be to, atsakovas nebuvo instruktuotas , kad prieš nuleidžiant lovos dugną, būtina pakelti sėdynes, lovos dugnas galėjo būti paveiktas ankstesnių nuomininkų, o ieškovės nurodoma 1080 Eur be PVM darbų kaina yra per didelė. Atsakovas tvirtina, kad virš vairuotojo esančio liuko užuolaidos ir tinklelio nesulaužė, t. y. nėra atsakingas už šį defektą – nors naudojimosi metu buvo matyti, kad užuolaidos veikimo mechanizmo veikimas sutrikęs, tačiau užuolaida veikė. Atsakovas kėlė versiją, kad šis defektas galėjo atsirasti dėl ankstesnių nuomininkų arba tai gali būti garantinis defektas. Atsakovas nurodo, kad dešinį priekinį keleivio lango defektą pastebėjo praėjus tam tikram laikui po transporto paėmimo, atsakovas dėl šio defekto neatsakingas, nes sugedo lango vidinis mechanizmas, langas neužsidarė jau naudojimo metu, atsakovas patyrė dėl to nepatogumų. Atsakovo vertinimu, tai gali būti ir garantinis defektas, be to, šio defekto šalinimo išlaido yra neprotingai didelės. Atsakovas tvirtina, kad valgomojo stalo, kurio kojos sulenkimas nurodomas kaip defektas, nenaudojo kokiu nors neįprastu būdu, valgomojo stalas jo grąžinimo metu buvo tokios pat būklės, kaip ir transporto priemonės perdavimo metu., apie šį defektą atsakovui buvo nurodyta tik 2023 m. spalio 17 d. Atsakovas nurodo, kad toks defektas kaip subraižyti šoniniai langai ir šonai, atsirado ne dėl atsakovo veiksmų, apie šį defektą atsakovui pranešta ne iš karto. Atsakovas nematė tokio defekto kaip nutrauktas spintelės duris laikantis trosas, ši spintelė nebuvo tikrinama perdavimo metu, atsakovas ja nesinaudojo, apie šį defektą atsakovui pranešta 2023 m. spalio 17 d. Atsakovas kemperio moldingo neapgadino, apie šį defektą nurodyta tik 2023 m. spalio 31 d. Ieškovas neįrodė, kad faktiškai patyrė transporto priemonės remonto išlaidas, dalies defektų šalinimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Ieškovas ir trečiasis asmuo nepasitelkė žalos vertintojų. Iš byloje pateiktų duomenų ir formuluotos atsakovo pozicijos matyti, kad atsakovas iš esmės neginčijo, kad tokie defektai kaip pradeginta dešinės sėdynė, nulaužta šaldytuvo durų rankenėlė Teigia, kad atsakovo kaip vartotojo teisės buvo pažeistos, nes nebuvo pateiktos taisyklės valstybine lietuvių kalba. Triplike nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad faktiškai yra patyrusi transporto priemonės remonto išlaidas. Ieškovė pateikė atlikto remonto sąskaitą faktūrą, tačiau faktiškai nepateikė įrodymų, kad ją yra apmokėjusi ir nurodyto dydžio išlaidas yra patyrusi. Prašo ex officio patikrinti Sutarties sąlygas nesąžiningumo vartotojui aspektu.
5. Atsakovo atstovas advokatas A. J. teismo posėdžiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė, prašė ieškinį atmesti.
6. Trečiasis asmuo UAB ,,365 kemperiai“ procesiniuose dokumentuose (atsiliepime (reg. Nr. DOK-46925, I t. 182-184 e. b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (II t. 41-43, 44-45, III t. 168-170 e. b. l.)) prašo ieškinį tenkinti, priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo kaip tarpininkas įsipareigojo atlygintinai tarpininkauti ieškovo, kaip automobilio/kemperio Adria Sonic 700 SL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, naudai ir atstovauti ieškovą nuomojant kemperį tretiesiems asmenims; taip pat sudaryti kemperio nuomos sutartis. 2023-08-09 atsakovas pateikė užsakymą dėl kemperio nuomos nuo 2023-09-14 iki 2023-09-19. 2023-08-09 buvo sudaryta kemperio nuomos sutartis pagal transporto priemonės bendrąsias ir tarpininko paruoštas nuomos sąlygas. 2023-09-14 trečiasis asmuo atsakovui perdavė apynaujį kemperį be jokių trūkumų ir defektų. Atsakovas grąžino kemperį į trečiojo asmens aikštelę ne trečiojo asmens darbo valandomis ir trečiojo asmens darbuotojui nedalyvaujant 2023-09-19 prieš vidurnaktį, pastatydamas kemperį į nuošalesnį stovėjimo aikštelės kampą, kuris nėra filmuojamas trečiojo asmens vaizdo kameromis. 2023-09-20 Trečiojo asmens darbuotojas patikrino atsakovo grąžinto kemperio būklę ir nustatė atsakovo grąžinto kemperio trūkumus bei apgadinimus: pradeginta dešinė sėdynė, esanti prie įėjimo; purvina išorė; purvinas vidus; WC kasetė pilna; nulaužtas tualeto stoglangio rėmas su užuolaidomis ir tinkleliu; sulaužytas pakeliamos lovos dugnas; purvini čiužiniai ir čiužinio uždangalai; nulaužta šaldytuvo durų rankenėlė; virš vairuotojo esančio liuko užuolaida ir tinklelis yra sulaužyti; sulaužytas dešinys priekinis atidaromas langas (keleivio langas atidaromas ratuku); sulenktas valgomasis stalas; subraižyti šoniniai langai ir šonai; nutrauktas spintelės duris laikantis trosas (spintelės po lova gale kairėje pusėje); apgadintas kemperio moldingas. Trūkumų ir pabloginimų aplinkybių aiškinimosi metu atsakovas nepateikė trečiajam asmeniui jokio paaiškinimo, kokiomis aplinkybėmis atsirado nurodyti kemperio pabloginimai/apgadinimai. Trečiasis asmuo, vadovaudamasis sudarytos nuomos sutarties sąlygomis, pasinaudojo savo teise išskaičiuoti per nuomos terminą atsakovo padarytų kemperio pabloginimų vertę iš nuomininko, sumokėto (palikto) 1200 Eur dydžio užstato. Trečiasis asmuo, turėdamas pareigą tarpininkauti pagal Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl nuostolių atlyginimo, taip pat teikė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo kartu su 2023-10-17 remonto darbų sąmatą, tačiau Atsakovas pretenziją ignoravo ir nuostolių neatlygino. Trečiasis asmuo yra autorizuotas Adria kemperių techninio aptarnavimo ir remonto servisas Lietuvoje. Ieškovės pavedimu Trečiasis asmuo pradėjo Kemperio remonto darbus, kurie užtruko dėl atsarginių dalių pristatymo vėlavimų ir darbų masto. 2024-01-16 Ieškovei buvo išrašyta trečiojo asmens 9230,84 Eur PVM sąskaita-faktūra už atliktus remonto darbus. Trečiojo asmens atsiliepimo pateikimo dienai visi kemperio remonto darbai yra atlikti. Atsakovas grąžino ginčo kemperį 2023 m. rugsėjo 19 d. vėlai vakare, ne trečiojo asmens darbo valandomis. Kitą dieną trečiojo asmens darbuotojas, kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, atliko atsakovo grąžintos transporto priemonės apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti trūkumai. Atsakovo grąžintos transporto priemonės apžiūra buvo užfiksuota vaizdo ir foto medžiagoje, kurią trečiojo asmens darbuotojas perdavė trečiojo asmens administracijai tolesniam administravimui, tačiau grąžinimo aktas nebuvo užpildytas. Vietoje grąžinimo akto trečiojo asmens administracija pradėjo rengti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris buvo derinamas tarp šalių. Pirma susitarimo dėl žalos atlyginimo redakcija parengta ir pateikta Atsakovui 2023-09-20 17:41 val. Atsakovas susitarimo nepasirašė, tačiau jis buvo aktyviai įsitraukęs į derinimo procesą. Atsakovas savo iniciatyva 2023-10-03 21:00 val. nurodydamas, kad susitarimas buvo pateiktas, tačiau susitarimą dar reikia koreguoti. Susirašinėjimas patvirtina, kad šalys derino žalos atlyginimo susitarimą, o atsakovas buvo informuotas apie kemperio apžiūrą ir jos rezultatus, taip pat ginčo kemperio pabloginimus.
7. Teismo posėdžiuose trečiojo asmens vadovė K. B. palaikė procesiniuose išdėstytą poziciją.
8. 2025 m. vasario 6 d. nutartimi tenkintas šalių prašymas bylą baigti nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalis). Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. kovo 28 d.
Teismas
konstatuoja
:
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti. Įstatymas įpareigoja visus asmenis įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.
10. Ieškinio pagrindas (lot. causa petendi) – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą atsakovams. Faktinės aplinkybės, tai tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tai leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
11. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).
12. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
13. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas apima ir teisę, o kartu ir procesinę pareigą teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais, gynybos apimtį ir būdus.
14. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-684/2024 33 punktas).
15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklauso transporto priemonė – kemperis Adria Sonic 700 SL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 86 e. b. l.).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį (I t. 87-91 e. b. l.), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlygintinai tarpininkauti ieškovės naudai ieškovei nuomojant svetainės pagalba transporto priemones klientams, o ieškovė – atsiskaityti už trečiojo asmens tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas (Tarpininkavimo sutarties 1.1 punktas). Tarpininkavimo sutarties 4.1.1 punktu susitarta, kad trečiasis asmuo transporto priemonių nuomos sutartis sudarys ieškovo vardu. Remiantis Tarpininkavimo sutarties 4.1.2 punktu, trečiasis asmuo vykdo ieškovės įsipareigojimus, atsirandančius iš transporto priemonių nuomos sutarčių, įskaitant, bet neapsiribojant, mokėjimų administravimu, pretenzijų savininkui administravimu, vykdymu, žalos padarymo atveju nustatant jos atlyginimo procedūras, skiria ir administruoja baudas. Savininkui ir klientui nesutarus dėl atlygintinos žalos dydžio, tarpininkas inicijuoja nuostolių dydžio nustatymą pasitelkiant trečiuosius, nepriklausomus nuo nei vienos iš šalių, kompetentingus asmenis (nepriklausomus ekspertus) (Tarpininkavimo sutarties 4.1.9 punktas).
17. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 9 d. trečiojo asmens UAB „365kemeperiai“ administruojamoje interneto svetainėje anglų kalba pateikė užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kemperio Adria Sonic 700 SL nuomos (I t. 92-97 e. b. l.). Iš užsakymo turinio matyti, kad buvo užsakyta (ir atitinkamai į užsakymo kainą įtraukta) prabangios arba panašios klasės kemperio nuoma nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. (975 Eur), draudimo įmoka už prabangios klasės kemperius (išorinis apgadinimas, frančizė sumažinta nuo 1200 eurų iki 800 eurų; franšizė neapima jokių vidaus ar šoninių tentų apgadinimų; už kemperio vidaus sugadinimą visiškai atsako klientas) (100 Eur), Padangų draudimas (50 Eur), Kemperio atšaukimo draudimas (100 Eur), Stiklo draudimas (Negalima įsigyti su prabangios klasės kemperiais) (50 Eur), BBQ kepsninė (20 Eur), Kavos aparatas ir indai (40 Eur), patalynė (25 Eur), tualetinis popierius (4,50 Eur).
18. Šio užsakymo pagrindu UAB „365kemperiai“ ir atsakovas 2023 m. rugpjūčio 9 d, sudarė Transporto priemonės nuomos sutartį (I t. 103-121 e. b. l.). Transporto priemonės nuomos sutarties bendrosios sąlygos šios sutarties 1.1 punkte yra įvardijamos kaip Taisyklės. Bendrųjų sąlygų, kurios reglamentuoja transporto priemonės užsakymo, rezervacijos, perdavimo nuomininkui ir grąžinimo procesą, transporto priemonės naudojimą, transporto priemonės ir turto eksploatavimui taikomas sąlygas bei reikalavimus, nuomininko atsakomybės sąlygas, apmokėjimo sąlygas ir kitus su paslaugų užsakymu ir naudojimu susijusius santykius. Sutarties bendrųjų sąlygų (Taisyklių) 1.2 punkte nurodoma, kad nuo užsakymo patvirtinimo momento, kaip nurodyta Taisyklių 3.2. - 3.3. punktuose, tarp nuomininko ir bendrovės susiklosto sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja užsakymo sąlygos, Taisyklių (įskaitant priedus) nuostatos, bendrovės interneto svetainėje, įskaitant kainoraštį, paslaugų įkainius, ir kitos individualiai tarp šalių raštu aptartos Transporto priemonės rezervacijos sąlygos. Taisyklių 1.1 punkte „Bendrove“, su kuria susiklosto sutartiniai santykiai yra įvardijama būtent UAB „365 kemperiai“. Taisyklių 2.9 punkte nurodoma, kad šiose Taisyklėse „Nuomininkas“ reiškia Bendrovės klientą (fizinį ar juridinį asmenį), kuris sutinka su šiomis Taisyklėmis ir naudojasi paslaugomis laikydamasis sutarties. „Nuomotojo“ sąvoka Taisyklėse yra paminima tris kartus – 7.2.2, 7.2.3 ir 7.3.2 punktuose, tačiau nėra detalizuojama (o ir iš šių sąlygų turinio nėra pagrindo manyti), jog nuomotojas yra ne UAB „365 kemperiai“. Apie tai, kad nuomojamos transporto priemonės savininkas galėtų būti ne UAB „365 kemperiai“, galima spręsti tik iš sutarties 5.11 p. turinio, tačiau ši aplinkybė sutartyje nėra detalizuota ar paaiškinta.
19. Išanalizavus nuomos sutarties bendrųjų sąlygų, transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto turinį nenustatyta, kad trečiasis asmuo būtų nurodęs aplinkybę, kad sudarant sutartį veikė ir transporto priemonės nuomos sutartį sudarė ieškovės vardu. Pažymėtina, kad ir trečiojo asmens vadovės K. B. pozicija dėl šios aplinkybės nebuvo nuosekli: iš pradžių buvo teigiama, kad aplinkybės, jog trečiasis asmuo veikia kaip tarpininkas, buvo nurodytos nuomos sutartyje, tačiau vėliau, teismui paprašius patikslinti konkrečias sutarties sąlygas, kuriose ši aplinkybė atskleidžiama, trečiojo asmens vadovė K. B. iš esmės pripažino, kad aptariama aplinkybė atsakovui nebuvo atskleista.
20. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK 1.136 str. numatytais pagrindais ir ginamos CK1.138 str. nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.2 str., prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Privatinės teisės erdvėje asmenys gali savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau tokia jų teisė nėra absoliuti. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.5 straipsnio nuostatos įpareigoja asmenis vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ne tik jiems įgyvendinant savo teises, bet ir savo susitarimu nustatant tarpusavio teises ir pareigas, vadinasi, ir sudarant sutartis bei jas įgyvendinant. Šių reikalavimų įtvirtinimą lemia būtinybė užtikrinti visų visuomenės narių teisių ir interesų derinimą.
21. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Kiekviena sutarties šalis turėdami sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis).
22. Teismo vertinimu, jokie į bylą pateikti įrodymai: nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei pavieniui, nei kaip visuma, - nepatvirtina, kad tarp bylos šalių (t. y. ieškovės ir atsakovo) buvo sudarytas susitarimas dėl transporto priemonės nuomos. Pažymėtina, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens UAB „365 kemperiai“ ir atsakovo. Teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo sutartiniai nuomos santykiai nesiejo (nuomos santykiai siejo trečiąjį asmenį ir atsakovą). Trečiajam asmeniui nereiškiant savarankiškų reikalavimų iš nuomos sutarties, transporto priemonės nuomos sutarties sąlygos (įskaitant tai, kokia kalba su šiomis sąlygomis susipažino ar nesusipažino atsakovas) bei kiti klausimai, kurių vertinimas susijęs su transporto priemonės nuomos sutarties vykdymu (ar netinkamu vykdymu), šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje trečiajam asmeniui UAB „365 kemperiai“ jokie reikalavimai nereiškiami, taip pat į tai, kad ir UAB „365 kemperiai“ taip pat nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų, šiame sprendime išsamiau transporto priemonės nuomos sutarties sąlygų sąžiningumo ar vykdymo tinkamumo analizuoti nėra pagrindo.
23. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys), todėl kilus ginčui sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 34, 36–38 punktai; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas).
24. Nenustačius, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo vertinti, kad tarp ieškovės ir atsakovo galėjo susiklostyti sutartinės civilinės atsakomybės santykis. Vis dėlto, aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta sutartis, nepaneigia ieškovės teisės įrodinėti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.
25. Ieškovė, teikdama ieškinį, reikalavimus kildino iš netinkamo sutarties vykdymo, t. y. įrodinėjo sutartinės atsakomybės egzistavimą. Vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovės atstovas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nenustatys, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip kylantis iš deliktinės atsakomybės. Taigi, ieškinio reikalavimai šioje byloje pareikšti iš esmės dviem alternatyviais faktiniais pagrindais.
26. Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma nustačius neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis), taip pat kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnį yra preziumuojama.
27. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
28. Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, remiantis CK 6.248 straipsnio 2-3 dalimis, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
29. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas.
31. Kaip minėta, neteisėtais veiksmais gali būti pripažįstama prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).
32. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu.
33. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
34. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui trečiasis asmuo perdavė naudotis kemperį, taip pat iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas, naudodamasis kemperiu, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, su perduotu naudotis turtu elgtis atsargiai, jo negadinti, t. y. atsakovas, naudodamasis kemperiu, nesielgė taip, kad nedarytų savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui priklausančiam turtui. Aplinkybę, kad atsakovas šios bendro pobūdžio pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai nevykdė, įrodo ir paties atsakovo tam tikrų faktų pripažinimas (atsakovas neneigė, kad dalis kemperio įrangos apgadinimų atsirado jam naudojantis kemperiu).
35. Nors šiame teismo sprendime konstatuota, kad ieškovės ir atsakovo nuomos teisiniai santykiai nesieja, tačiau atsakovo elgesio vykdant nuomos sutartį turi įtakos ieškovei įrodinėjant deliktinės atsakomybės sąlygas.
36. Pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad trečiojo asmens darbuotojas minimaliai aprodė nuomojamą kemperį. Trečiasis asmuo pateikė duomenis (II t. 46-51 e. b. l.), jog priėmimo – perdavimo aktas 2023 m. rugsėjo 14 d. įkeltas į trečiojo asmens platformą, atsakovas buvo prie šios platformos prisijungęs 2023 m. rugsėjo 14 d. 14 val. 47 min. 24 sek., tačiau akto nepasirašė. Trečiojo asmens parengtas vaizdo įrašas kemperio perdavimo atsakovui metu iš esmės kemperio ir jo įrangos būklės neatskleidžia. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas buvo tinkamai instruktuotas apie kemperio įrangos naudojimo ypatumus.
37. Kita vertus, nėra ginčo, kad atsakovas kemperį priėmė, nekėlė klausimų dėl kemperio ir jo įrangos būklės, švaros ir pan. Kemperio perdavimo atsakovui metu perdavimo-priėmimo aktas, kuriame būtų fiksuoti kemperio (ar kemperyje esančios įrangos) defektai, sugadinimai ir pan., atsakovo nebuvo pasirašytas (I t. 122-123 e. b. l.). Atsakovas, net jei ir nebūtų profesionalus teisininkas (šiuo atveju atsakovas yra praktikuojantis advokatas), turėjo suprasti ir suprato, kad būtent jam kaip kemperio nuomininkui gali tekti pareiga atlyginti galimus nuostolius. Taigi, pirmiausia būtent atsakovas turėjo didžiausią interesą prieš priimdamas išsinuomotą kemperį jį apžiūrėti, įvertinti būklę ir, pastebėjęs kemperio ar jo įrangos apgadinimus, juos tinkamai užfiksuoti. Atsakovas, priėmęs kemperį ir su juo išvažiavęs prieš tai nepasirašydamas kemperio perdavimo – priėmimo akto ir neužfiksavęs galimų kemperio sugadinimų, konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad kemperis jo perdavimo atsakovui metu buvo tinkamos būklės, be akivaizdžiai matomų defektų. Kita vertus, atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, po kemperio priėmimo pastebėjęs paaiškėjusius defektus, turėjo imtis priemonių šiuos defektus fiksuoti, apie juo pranešti nuomotojui. Vis dėlto teismas pažymi, kad šiuo sprendimu nėra vertinama, ar atsakovas tinkamai vykdė nuomininko pareigas.
38. Byloje susiklostė faktinė situacija, kad ieškovė kemperiui sugadintų apgadinimų nefiksavo. Kemperiui padarytus sugadinimus, remiantis Tarpininkavimo sutarties 4.1.2 punktu, įsipareigojo fiksuoti trečiasis asmuo UAB „365 kemperiai“, o esant nesutarimui tarp kemperio savininko ir nuomininko dėl atlygintinos žalos dydžio, įsipareigojo inicijuoti nuostolių dydžio nustatymą pasitelkiant trečiuosius, nepriklausomus nuo nei vienos iš šalių, kompetentingus asmenis (nepriklausomus ekspertus) (Tarpininkavimo sutarties 4.1.9 punktas).
39. Dar daugiau, trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos Transporto priemonės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 4.22-4.23 punktuose numatyta, kad grąžinamos Transporto priemonės įvertinimas po transporto priemonės naudojimosi termino (nuomos termino) vyksta I-V savaitės dienomis nuo 9 iki 11 val. ir VI savaitės dieną nuo 10 iki 12 val.; nuomininkas visais atvejais turi teisę tokiame įvertinime dalyvauti, net jei šis įvertinimas vyksta kitą nei faktinio transporto priemonės gražinimo dieną, nuomininko teisės dalyvauti apžiūroje nerealizavimas (nepasinaudojimas) netrukdo bendrovei tokį įvertinimą atlikti ir užfiksuoti grąžinimo momentui nustatytus transporto priemonės trūkumus, nusidėvėjimo ar naudojimo žymes, padaryti nuotraukas ar vaizdo įrašą ir sudaryti transporto priemonės būklę grąžinimo momentui fiksuojantį priėmimo-perdavimo aktą, kurio išvados yra privalomos nuomininkui; jei nuomininkas dalyvauja transporto priemonės grąžinimo ir įvertinimo procedūroje, jam išduodamas priėmimo-perdavimo akto antrasis originalus egzempliorius; jei nuomininkas nedalyvauja transporto priemonės grąžinimo ir įvertinimo procedūroje, jam sudaryto priėmimo-perdavimo akto egzempliorius pateikiamas patvarioje laikmenoje (siunčiant paštu arba el. paštu).
40. 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs trečiojo asmens darbuotojas A. R. tvirtino, kad grąžinto kemperio defektus fiksavo darydamas vaizdo įrašus, nuotraukas, sudarė defektinį aktą, kurio pagrindu duomenys suvesti į Excel lentelę žalai apskaičiuoti; žalos dydis apskaičiuojamas pagal gamintojo rekomendacijas suvesdami detalių ir jų transportavimo kainas. Trečiasis asmuo UAB „365 kemperiai“ rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, kad nevykdė šių tarp jos ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų, nesudarė grąžintos transporto priemonės apžiūros akto, kuriame būti fiksuota transporto priemonės būklė ir padaryti sugadinimai, kaip kad numatyta sutartyje, jos šalims turinčioje įstatymo galią. Trečiasis asmuo pripažino, kad transporto priemonės būklė buvo fiksuota padarant vaizdo įrašą bei nuotraukas, tačiau teismas pažymi, kad tiek vaizdo įrašai, tiek nuotraukos transporto priemonės būklės (defektų) išsamiai neatskleidžia. Tiriant vaizdo įrašus ir nuotraukas teismo posėdyje pastebėta, kad vien pagal šią vaizdinę medžiagą iš esmės neįmanoma tiksliai nustatyti padarytų sugadinimų apimties, pobūdžio, dydžio. Kaip matyti iš USB atmintuke pateiktų vaizdo įrašų metaduomenų, vaizdo įrašas Nr. 1 ir Nr. 2 daryti 2023 m. rugsėjo 20 d. Ieškovės pateiktų nuotraukų fiksavimo laiko neįmanoma nustatyti, nes metaduomenys nėra išlikę (IV t. 1-3 e. b. l.). Teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad, kaip kad nurodo atsakovo atstovas, ieškovės pateiktų nuotraukų metaduomenys buvo sąmoningai pašalinti. Aplinkybė, kad visi kaip atsakovo padaryti kemperio sugadinimai buvo užfiksuoti ne tuo pačiu metu, patvirtina ne tik liudytojo parodymai, bet ir užfiksuotas per kemperio langus matomas vaizdas. Nors sutiktina su ieškovės argumentais, kad teisės aktai nereglamentuoja konkretaus termino, per kurį turėjo būti užfiksuoti kemperio būklė ir apgadinimai, vis dėlto, šių apgadinimų laiku ir tinkamai neužfiksavus, taip pat nuolat nustatnt ir skirtinguose dokumentuose nurodant vis naujus apgadinimus ir jų šalinimo kaštus, būtent ieškovei kyla rizika, ar visi kemperiui padaryti apgadinimai bus įrodyti, ar visus transporto priemonės apgadinimus priežastiniu ryšiu galima susieti su atsakovo, o ne kitų asmenų veiksmais.
41. Transporto priemonės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.19-5.24 punktuose yra numatyta detali žalos, padarytos transporto priemonei nustatymo tvarka: tais atvejais, kai UAB „365 Kemperiai“ patiria žalą (išskyrus atvejus, kai žalos dydis patenka į šalių iš anksto sutartų nuostolių sumas (baudas)), UAB „365 Kemperiai“ patirtos žalos dydis (nuostolių suma) nustatomas UAB „365 Kemperiai“ pasitelkiant savo serviso žalos vertintojus ir/ar kitus tokių paslaugų teikėjus; UAB „365 Kemperiai“ ar jos pasitelktas vertintojas gavęs pradinę informaciją, atlieka žalos/pabloginimo įvykio tyrimą, kurio metu gali būti apklausiamas nuomininkas, įvykio liudininkai, apžiūrima transporto priemonė ir įvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo medicininės ekspertizės įstaigos, taip pat organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių įskaitų sąrašai, taip pat kitokios organizacijos, įmonės ar įstaigos; prireikus, daromos nuotraukos, vaizdo įrašai ir tyrimai; visu žalos nustatymo ir tyrimo metu nuomininkas turi teisę teikti papildomą medžiagą, paaiškinimus Bendrovei ir (ar) jos pasitelktam vertintojui; žala transporto priemonei bei bendrovės patirta žala (nuostoliai) nustatoma ir įvertinama vadovaujantis transporto priemonių, kito turto vertinimo bei nustatymo metodikomis, žalos įvertinimo metodikomis ir taisyklėmis, arba pagal kainoraštyje aptartus Bendrovės nustatytus minimalūs nuostolių atlyginimo UAB „365 kemperiai“ dydžius; UAB „365 kemperiai“ ar jos pasitelktas vertintojas informuoja nuomininką apie pradėtą žalos nustatymo procesą, o atlikus žalos įvertinimą, nuomininkui pateikia informacinį pranešimą ir /ar ataskaitą, sąmatą bei susijusius dokumentus ir informaciją; UAB „365 kemperiai“ ar jos pasitelkto vertintojo išvados yra privalomos nuomininkui, jei šių Taisyklių 5.23 punkte nurodyta tvarka nėra įrodoma, kad jos iš esmės neatitinka tikrosios padėties; nuomininkas dėl bendrovės ar jos pasitelkto vertintojo atlikto žalos vertinimo per 5 (penkių) dienų terminą gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, pateikdamas savo pasitelkto nepriklausomo sertifikuoto (licencijuoto) vertintojo žalos nustatymo (įvertinimo) ataskaitą, atitinkančią tokio pobūdžio vertinimui ir dokumentams keliamus teisės aktų reikalavimus; Nuomininko pateikta Alternatyvi žalos ataskaita ir kiti UAB „365 kemperiai“ Nuomininko pateikti dokumentai vertinami drauge su kita Bendrovės ir jos pasitelkto vertintojo bei kitų paslaugų teikėjų surinkta ir parengta informacija; tarp šalių kilus nesutarimams dėl žalos dydžio, galutinę išvadą šiuo klausimu pateikia UAB „365 kemperiai“ vertintojas, kurio išvados yra privalomos UAB „365 kemperiai“ ir nuomininkui; nuomininkas prisiima visus kaštus, susijusius su Alternatyvia žalos ataskaita ir su savo ar kitų trečiųjų asmenų pasamdyto nepriklausomo žalos vertintojo darbu; nuomininkas privalo padengti žalos nustatymo, reguliavimo ir administravimo kaštus, kuriuos patiria UAB „365 kemperiai“, taip pat prisiimti visas alternatyvaus ar papildomo tyrimo ar žalos vertinimo išlaidas, kurias nuomininkas patiria įgyvendindamas Taisyklių 5.23 punkte numatytas teises.
42. Trečiojo asmens UAB „365 kemperiai“ vadovė K. B. teismo posėdžiuose nepaaiškino, kokių konkrečių žalos nustatymo metodikų trečiasis asmuo laikėsi, taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo, vertindamas žalą, nesilaikė savo paties sukurtų taisyklių, numatytų transporto priemonės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.19-5.24 punktuose.
43. Trečiasis asmuo atsakovui išsiuntė 2023 m. rugsėjo 20 d. dokumento, įvardinto susitarimu, projektą (II t. 13-16 e. b. l.), kuriame nurodė tokius sugadinimus: pradeginta dešinė sėdynė, esanti prie įėjimo, purvina išorė, purvinas vidus, pilna WC kasetė, nulaužtas tualeto stoglangio rėmas su užuolaidomis ir tinkleliu, sulaužytas pakeliamos lovos dugnas, purvini čiužiniai ir čiužinio uždangalai, nulaužta šaldytuvo durų rankenėlė, sugadintas virš vairuotojo esančio liuko užuolaida ir tinklelis, bauda už rūkymą kemperio salone, dešinys priekinis atidaromas langas (keleivio langas atidaromas ratuku).
44. 2023 m. spalio 17 d. dokumento, įvardinto susitarimu, projekte trečiasis asmuo į defektų sąrašą papildomai įtraukė tokius apgadinimus: sulenkta valgomojo stalo koja, subraižyti visi šoniniai langai, nutrauktas spintelės durų troselis (II t. 17-18 e. b. l).
45. 2023 m. spalio 17 d. trečiojo asmens parengtoje Remonto darbų sąmatoje Sonic Plus 700SL (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtoje atsakovui, (I t. 150 e. b. l.) nurodoma, kad bendra darbų ir medžiagų kaina 8 177,77 Eur, kurią sudaro: 583,11 Eur už virtuvės stalo pakėlimo mechanizmą, 72,60 Eur už virtuvės stalo mechanizmo keitimą, 40,58 Eur už šaldytuvo atidarymo rankenėlę, 14,52 Eur už šaldytuvo rankenėlės keitimą, 917,62 Eur už priekinės lovos padą, 1 306,80 Eur už priekinės lovos pado keitimą, 336,27 Eur už suoliuko sėdimąją dalį prie įlipimo durų, 11 7,88 Eur už galinės spintelės fiksacinį mechanizmą, 70,83 Eur už galinės spintelės vyrį, 58,08 Eur už galinės spintelės mechanizmo keitimą, 468,22 Eur už liuko, priekinėje stogo dalyje naktinių užuolaidų ir tinklelio nuo mašalų komplektą, 226,37 Eur už liuko, priekinėje stogo dalyje užuolaidų apdailą, 203,28 Eur už priekinio liuko užuolaidų komplekto keitimą, 331,23 Eur už galinį dešinės pusės apdailinį moldingą ant galinės sienos, 399,30 Eur už galinio apdailinio moldingo keitimo darbus (įskaitant bamperio kampo nuėmimą – uždėjimą, viršutinio spoilerio kampo nuėmimą – uždėjimą), 146,23 Eur už klijus apdailos detalių keitimui, 1 142,46 Eur už priekinį dešinės pusės langą su atidarymo mechanizmu, 1 742,40 Eur už priekinio dešinės pusės lango keitimą.
46. 2023 m. spalio 31 d. trečiojo asmens parengtoje atsakovui skirtoje pretenzijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. 19-21 e. b. l.) nurodoma, kad preliminarią žalą nuomotojas UAB „365 kemperiai“ vertina 4 698 Eur suma, kurią sudaro 363 Eur už pradegintą dešinę sėdynę prie įėjimo, 30 Eur už purviną išorę, 50 Eur už purviną vidų, 30 Eur už WC pilną kasetę, 60 Eur už nulaužtas tualeto stoglangio rėmą su užuolaidomis ir tinkleliu, 953 Eur už sulaužytą pakeliamos lovos dugną, 100 Eur už purvinus čiužinius ir čiužinio uždangalus, 40 Eur už nulaužtą šaldytuvo durų rankenėlę, 520 Eur už sugadintą virš vairuotojo esančio liuko užuolaidą ir tinklelį, 1600 Eur už dešinį priekinį atidaromą langą, 542 Eur už sulenktą valgomojo stalo koją, 200 Eur už subraižytus šoninius langus, 210 Eur už nutrauktą spintelės durų troselį. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad atlikus ekspertinį vertinimą, žala perskaičiuota ir įvertinta 8177,77 Eur sumai pagal sudarytą Remonto darbų sąmatą.
47. 2023 m. gruodžio 20 d. trečiojo asmens interesais atsakovui pateiktas UAB „GelvoraSergel“ pranešimas dėl finansinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo (I t. 153 e. b. l., II t. 22-23 e. b. l.), kuriame reikalaujama, kad atsakovas trečiajam asmeniui sumokėtų 7 177,77 Eur sumą.
48. 2024 m. sausio 16 d. trečiasis asmuo UAB „365kemperiai“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 9230,84 Eur sumai (7628,79 Eur be PVM) (I t. 145 -146 e. b. l.). Šią 9230,84 Eur sumą sudaro: 50,00 Eur už kemperio vidaus valymą, 30,00 Eur už kemperio išorės valymą, 30,00 Eur už WC kasetės keitimą, 331,23 Eur už galinį dešinės pusės apdailinis moldingas ant galinės sienos, 226,37 Eur už liuko, priekinėje stogo dalyje užuolaidų apdailą, 468,22 Eur už liuko, priekinėje stogo dalyje naktinių užuolaidų ir tinklelio nuo mašalų komplektą, 48,00 Eur už galinės spintelės mechanizmo keitimą, 117,88 Eur už galinės spintelės fiksacinį mechanizmą, 336,27 Eur už suoliuko prie įlipimo durų sėdimąją dalį, 1080,00 Eur už priekinės lovos pado keitimą, 917,62 Eur už priekinės lovos padą, 40,58 Eur už šaldytuvo atidarymo rankenėlę, 330,00 Eur už galinio apdailinio moldingo keitimo darbus (įskaitant bamperio kampo nuėmimą – uždėjimą, viršutinio spoilerio kampo nuėmimą – uždėjimą), 168,00 Eur už priekinio liuko užuolaidų komplekto keitimą, 12,00 Eur už šaldytuvo rankenėlės keitimą, 146,23 Eur už klijus apdailos detalių keitimui, 70,82 Eur už galinės spintelės vyrį, 583,11 Eur už virtuvės stalo pakėlimo mechanizmą, 1440,00 Eur už priekinio dešinės pusės lango keitimą, 1142,46 Eur už priekinį dešinės pusės langą su atidarymo mechanizmu, 60,00 Eur už virtuvės stalo mechanizmo keitimą, 1602,05 Eur pridėtinės vertės mokestis.
49. 2024 m. vasario 15 d. ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė Žalos dalinio atlyginimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 149 e. b. l.), kuriame nurodoma, kad šį aktą pasirašiusios šalys atsakovo kemperiui padarytą žalą vertina 9 412,34 Eur suma. Šio akto 3 punkte nurodoma, kad trečiasis asmuo iš atsakovo gautą 1 200 Eur užstatą perves ieškovei.
50. Iš 2024 m. vasario 15 d. Skolų suderinimo akto (I t. 147 e. b. l.), pasirašyto tarp ieškovės ir trečiojo asmens, turinio matyti, kad dalis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sumos apmokėta ieškovei ir trečiajam asmeniui sudengiant tarpusavio įsiskolinimus (skolų suderinimo akto pasirašymo metu ieškovė prisiėmė prievolę apmokėti trečiajam asmeniui likusią 8025,83 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis apie 4000 Eur sumos sumokėjimą trečiajam asmeniui.
51. Ieškovė pateikė į bylą 2023 m. liepos 25 d. Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 148 e. b. l.), kuriame nurodoma, kad turtas (kemperis Adria Soic 700 SL) įgytas 2023 m. liepos 25 d. už 98 060 Eur sumą, perduotas naudoti ūkinėje veikloje nuo 2023 m. liepos 25 d., turtą numatoma naudoti iki 2027 m. liepos 25 d., nusidėvėjimo normatyvas 25 proc., numatoma likvidacinė vertė 1 Eur.
52. 2023 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. 63-64 e. b. l.) informavo trečiąjį asmenį, kad dėl kemperio vidaus įrangos sugadinimų draudikas nebuvo prisiėmęs draudiminės rizikos, o nuostolio dydis dėl išorės sugadinimų yra 724,59 Eur ir neviršija besąlyginės išskaitos.
53. Trečiasis asmuo UAB „365 kemperiai“ pateikė sąskaitas, iš kurių matyti tam tikrų detalių/medžiagų (pvz., sėdynės paminkštinimas, padėklo) įsigijimo kainos (III t. 108-125 e. b. l.). Pažymėtina, kad dalyje sąskaitų informacija yra neišversta, tekstas iškraipytas (III t. 121-125 e. b. l.), neįskaitomas, todėl teismas šiose sąskaitose pateikto informacijos nevertina.
54. Apibendrinant, šioje byloje susiklostė faktinė situacija, kad būtent dėl trečiojo asmens UAB „365 kemperiai“ veiksmų vykdant Tarpininkavimo paslaugų ir Transporto priemonės nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su kemperiui padarytos žalos fiksavimu ir įvertinimu, ieškovės galimybės įrodyti reikalavimų pagrįstumą tapo apsunkintos. Aplinkybė, kad kemperio sugadinimai nebuvo tinkamai užfiksuoti (nesudarytas defektų aktas, sugadinimai neaprašyti), kintanti trečiojo asmens pozicija dėl jos pačios randamų apgadinimų dydžio (trečiasis asmuo atsakovui siunčiamuose susitarimų projektuose, pretenzijose nurodė vis naujus sugadinimus bei jų pašalinimui reikalingas šalinimo išlaidas) nulėmė situaciją, kad iš į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kad visi ieškovės nurodomi sugadinimai atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad net ir trečiojo asmens darbuotojas A. R., susirašinėdamas su draudiku dėl draudimo išmokos mokėjimo, pripažino, kad dalis defektų matosi ne nuotraukose ar vaizdo įrašuose, bet fiziškai apžiūrint kemperį (II t. 75 e. b. l.). Ieškovė, pasirinkusi ieškinio reikalavimus įrodinėti neišsamiais įrodymais, prisiėmė riziką, kad dalis reikalavimų nebus įrodyti, kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
55. Atsakovui keliant klausimą dėl dalies įrangos gedimų (pavyzdžiui, virš vairuotojo esančio liuko užuolaidos ir tinklelio gedimas, dešinio priekinio lango gedimas) kaip garantinių defektų, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų šioms abejonėms pašalinti. Pažymėtina, kad ieškovė tiek žalos faktą ir dydį, tiek priežastinį ryšį įrodinėjo tik trečiojo asmens UAB „365 kemperiai“ rengtais dokumentais, nuotraukomis, įrašais. Trečiasis asmuo UAB „365kemperiai“, nepaisant to, kad yra oficialus kemperių Adria servisas, negali būti vertinamas kaip nešališkas subjektas. UAB 365 kemperiai“ sutartiniais santykiais yra susaistytas tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo UAB „365 kemperiai“ byloje veikė ieškovės pusėje (tą daryti buvo įsipareigota ir Tarpininkavimo sutartimi), todėl suinteresuoto bylos baigtimi subjekto rengti susitarimų dėl žalos atlyginimo projektai (kuriuose pateikiama informacija nenuoseklia ir kito), nuotraukos, vaizdo įrašai ir pan. savaime negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi.
56. Pažymėtina, kad dviejų suinteresuotų subjektų tarpusavio susitarimas dėl kemperiui padarytų sugadinimų šalinimo išlaidų (žalos) dydžio (net jei viską, kas ieškovės nurodoma kaip kemperio trūkumai ir sugadinimai, ir būtų pagrindas vertinti kaip kemperio sugadinimus) negali vertinamas kaip objektyvus ir patikimas įrodymas ar atsakovą įpareigojantis susitarimas.
57. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad purvina kemperio išorė ar vidus, neištuštinta WC kasetė, nešvarūs čiužiniai ar čiužinių uždangalai yra susiję su kemperio naudojimu ir savaime nėra kemperio sugadinimai. Kaip jau minėta, ieškovės ir atsakovo sutartiniais nuomos santykiai nesiejo, todėl atsakovas kaip nuomininkas neturėjo jokių įsipareigojimų ieškovei. Tai, ar atsakovas iki grąžindamas kemperį nuomotojui ( t. y. trečiajam asmeniui) turėjo pareigą jį išvalyti, sutvarkyti ir pan., šioje byloje nėra aktualu, nes trečiasis asmuo reikalavimų, kylančių iš nuomos sutarties vykdymo, atsakovui nereiškė, o kaip minėta, ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesiejo. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog PVM sąskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su kemperio vidaus ar išorės valymu ar WC kasetės keitimu, buvo nulemtos atsakovo neteisėtų veiksmų ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai nevykdymu.
58. Iš byloje pateiktų duomenų ir formuluotos atsakovo pozicijos matyti, kad atsakovas iš esmės neginčijo, kad tokie defektai kaip pradeginta dešinės pusės sėdynė, nulaužta šaldytuvo durų rankenėlė atsirado kaip jo veiksmų pasekmė. Šie akivaizdūs sugadinimai yra užfiksuoti ir vaizdo įraše Nr. 1. Nors atsakovas ir bandė kvestionuoti šių sugadinimų pašalinimui patirtų išlaidų dydį, tačiau, teismo vertinimu, šie prieštaravimai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovė šią žalos dalį įrodinėjo trečiojo asmens sudaryta sąmata, PVM sąskaita – faktūra, trečiojo asmens ir ieškovės sudarytu skolos suderinimo aktu, ieškovės atliktų mokėjimų trečiajam asmeniui pavedimų kopijomis. Įvertinus įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti dėl pradegintos dešinės pusės sėdynės keitimo (336,27 Eur), šaldytuvo rankenėlės ir jo keitimo (100,58 Eur) išlaidų pagrįstumu.
59. Atsakovas tvirtina, kad virš vairuotojo esančio liuko užuolaidos ir tinklelio nesulaužė, t. y. nėra atsakingas už šį defektą – nors naudojimosi metu buvo matyti, kad užuolaidos veikimo mechanizmo veikimas sutrikęs, tačiau užuolaida veikė. Atsakovas kėlė versiją, kad šis defektas galėjo atsirasti dėl ankstesnių nuomininkų arba tai gali būti garantinis defektas. Aptariamas gedimas yra užfiksuotas vaizdo įraše Nr. 1. Iš vaizdo įrašo matyti akivaizdus mechaninis pažeidimas – užuolaida įlenkta, tinklelis nesilaiko. Šis kemperio įrangos gedimas yra akivaizdžiai pastebimas (tam nereikia specialių techninių žinių). Teismo vertinimu, jei šis gedimas būtų buvęs kemperio perdavimo asmeniui metu, bet kuris apdairus asmuo būtų siekęs užfiksuoti tokį akivaizdų gedimą. Atsakovas, nereikalaudamas tokio gedimo fiksuoti, prisiėmė riziką, kad būtent jam ir teks pareiga atlyginti šio gedimo pašalinimo išlaidas. Teismas pakartotinai pažymi, kad iš vaizdo įrašo yra akivaizdus mechaninis pažeidimas, todėl atsakovo argumentai apie tai, kad gedimas galimai yra gamyklinis defektas laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Įvertinus ieškovės pateiktų įrodymų visumą, spręstina, kad atsakovė įrodė visas su šia reikalavimo dalimi susijusias civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir žalos dydį (liuko priekinėje stogo dalyje apdaila (226,37 Eur), liuko priekinėje stogo dalyje naktinių užuolaidų ir tinklelio nuo mašalų komplektas (468,22 Eur), priekinio liuko užuolaidų komplekto keitimas (168 Eur)), todėl ši reikalavimo dalis tenkintina.
60. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pakeliamas lovos dugnas sulaužytas atsakovo naudojimo metu. Trečiojo asmens darbuotojo padarytame vaizdo įraše Nr. 1 lovos dugnas nėra užfiksuotas, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad apžiūrintis asmuo (teismo posėdyje liudytoju apklaustas asmuo A. R.) sėdynių, prieš nuleisdamas lovos dugną, nenuleido. Lūžęs lovos dugnas fiksuotas tik vaizdo įrašo Nr. 2, daryto, kaip kad nurodė trečiojo asmens buvęs darbuotojas A. R., praėjus gal valandai po pirmosios apžiūros, 46 sekundę. Iš vaizdo įrašo Nr. 2 sustabdyto 46 sekundės kadro matyti akivaizdus, santykinai nemažas lovos pado mechaninis pažeidimas (jo tikslaus dydžio vien iš vaizdo įrašų ar nuotraukų neįmanoma nustatyti). Teismo vertinimu, toks lovos pado mechaninis pažeidimas, koks yra užfiksuotas vaizdo įraše Nr. 2, yra akivaizdus, lengvai pastebimas ir neabejotinai turėjo būti iš karto pastebėtas ir užfiksuotas jau darant vaizdo įrašą Nr. 1. Liudytoju apklaustas A. R. negalėjo nuosekliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių lovos pado pažeidimas nebuvo fiksuotas jau vaizdo įraše Nr. 1. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pakeliamos lovos dugnas buvo sulaužytas atsakovo (ar su juo buvusių asmenų), t. y. nenustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su priekinės lovos pado keitimu, būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais.
61. Atsakovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad tokio defekto kaip nulaužtas tualeto stoglangio rėmas nesukėlė, šios detalės nelietė, defektas jau buvo iki transporto priemonės perdavimo. Šis defektas yra užfiksuotas vaizdo įraše Nr. 1, yra akivaizdžiai matomas net ir specialių žinių neturinčiam asmeniui. Nors byloje nėra užfiksuota kemperio būklė (įskaitant ir tualeto stoglangio rėmą) kemperio perdavimo atsakovui metu, tačiau teismui nekyla abejonių, kad jei toks defektas būtų buvęs kemperio perdavimo atsakovui metu, atsakovas, kaip protingas ir apdairus asmuo, būtų iš karto reikalavęs nuomotoją tokį defektą fiksuoti. Sunkiai tikėtina, kad atsakovas, kemperio perdavimo jam metu tokio sugadinimo būtų galėjęs nepastebėti, o pastebėjęs – nesiekti užfiksuoti. Vis dėl to pažymėtina, kad nei ieškovės pateiktoje remonto sąmatoje, nei PVM sąskaitoje – faktūroje nėra fiksuota, kokio dydžio išlaidos šio sugadinimo pašalinimui yra reikalingos. Pažymėtina ir tai, kad skirtinguose trečiojo asmens rengtuose susitarimų/pretenzijų projektuose šio sugadinimo remontui apmokėti reikalinga suma skiriasi (pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. nurodoma 190 Eur suma, 2023 m. spalio 17 d. – 60 Eur suma, 2023 m. spalio 31 d. – 60 Eur suma). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio sugadinimo pašalinimui reikalingas išlaidas, taigi ieškinio reikalavimų dalis dėl nuostolių, susijusių su nulaužto tualeto stoglangio remontu, atlyginimo atmestina neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų.
62. Atsakovas nurodo, kad dešinį priekinį keleivio lango defektą pastebėjo praėjus tam tikram laikui po transporto paėmimo, atsakovas dėl šio defekto neatsakingas, nes sugedo lango vidinis mechanizmas, langas neužsidarė jau naudojimo metu, atsakovas patyrė dėl to nepatogumų. Atsakovo vertinimu, tai gali būti ir garantinis defektas, be to, šio defekto šalinimo išlaido yra neprotingai didelės. Priekinio lango uždarymo mechanizmo gedimas fiksuotas vaizdo įraše Nr. 2, kuriame įgarsinama, kad langas neatsidaro, o langą (ne įrašo metu) uždarė trečiojo asmens darbuotojas – meistras. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie lango uždarymo mechanizmo gedimo priežastis. Iš bylos medžiagos nėra jokio pagrindo išvadai, kad priekinio keleivio lango uždarymo mechanizmo gedimas kokiu nors būdu susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais (pavyzdžiui, netinkamu lango mechanizmo naudojimu). Pažymėtina, kad būtent ieškovė, kaip kemperio savininkė, turėjo galimybes pateikti įrodymus apie kemperio priekinio keleivio pusės lango gedimo priežastis, tačiau jokių įrodymų ieškovė, turinti įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nepateikė. Nenustačius, kad šio gedimo atsiradimą nulėmė atsakovo veiksmai (t.y. kad gedimas susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais), reikalavimo dalis priteisti nuostolius dėl priekinio keleivio pusės lango mechanizmo gedimo atmestina.
63. Atsakovas tvirtina, kad valgomojo stalo, kurio kojos sulenkimas nurodomas kaip defektas, nenaudojo kokiu nors neįprastu būdu, valgomojo stalas jo grąžinimo metu buvo tokios pat būklės, kaip ir transporto priemonės perdavimo metu, apie šį defektą atsakovui buvo nurodyta tik 2023 m. spalio 17 d. Pirmiausia pažymėtina, kad šio sugadinimo egzistavimą ieškovė įrodinėja iš esmės vieninteliu įrodymu – prie ieškinio pateikta nuotrauka Nr. 9. Pažymėtina, kad stalo kojos galimas įlenkimas trečiojo asmens darytuose vaizdo įrašuose nėra fiksuojamas, o nuotraukų darymo laiko (nuotraukos metaduomenų) nustatyti nėra įmanoma. Ieškovė tvirtina, kad nuotrauka buvo padaryta ne vėliau kaip 2023 m. spalio 9 d., kai nuotraukos buvo siunčiamos draudikui. Pažymėtina, kad apie stalo kojos sulenkimą 2023 m. rugsėjo 20 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo projekte nėra nurodyta, taip pat iš ieškovės pateikto laiško draudikui kopijos nėra įmanoma nustatyti, kokios konkrečios nuotraukos draudikui buvo pateiktos. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų įrodymų civilinės atsakomybės sąlygoms dėl šios reikalavimų dalies konstatuoti: iš pateiktos vienintelės nuotraukos, kurios padarymo laikas yra neįmanomas nustatyti, nėra pagrindo daryti labiau tikėtinos išvados, kad būtent dėl atsakovo veiksmų stalo kojos mechanizmas buvo sugadintas, t. y. byloje pateiktų įrodymų visumos nepakanka civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui.
64. Atsakovas nurodo, kad toks sugadinimas kaip subraižyti šoniniai langai ir šonai, atsirado ne dėl atsakovo veiksmų, apie šį defektą atsakovui pranešta ne iš karto. Šio sugadinimo egzistavimą ieškovė įrodinėja iš esmės vieninteliu įrodymu – prie ieškinio pateiktomis nuotraukomis Nr. 13,14,15. Pažymėtina, kad iš šoninių langų ir šonų subraižymas trečiojo asmens darytuose vaizdo įrašuose nėra fiksuojamas, o nuotraukų darymo laiko (nuotraukos metaduomenų nustatyti nėra įmanoma). Ieškovė tvirtina, kad nuotraukos buvo padarytos ne vėliau kaip 2023 m. spalio 9 d., kai nuotraukos buvo siunčiamos draudikui. Pažymėtina, kad apie subraižytus šonus ir langus 2023 m. rugsėjo 20 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo projekte nėra nurodyta, taip pat iš ieškovės pateikto laiško draudikui kopijos nėra įmanoma nustatyti, kokios konkrečios nuotraukos draudikui buvo pateiktos. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų įrodymų civilinės atsakomybės sąlygoms dėl šios reikalavimų dalies konstatuoti: vien iš pateiktų nuotraukų, kurių padarymo laiko yra neįmanomas nustatyti, nėra pagrindo daryti labiau tikėtinos išvados, kad būtent dėl atsakovo veiksmų buvo apibraižyti kemperio šonai ar šoniniai langai. Byloje pateiktų įrodymų visumos nepakanka civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui dėl šios reikalavimų dalies.
65. Atsakovas tvirtina, kad šio tokio defekto kaip nutrauktas spintelės duris laikantis trosas, nepastebėjo, ši spintelė nebuvo tikrinama perdavimo metu, atsakovas ja nesinaudojo, apie šį defektą atsakovui pranešta 2023 m. spalio 17 d. Šio sugadinimo egzistavimą ieškovė įrodinėja iš esmės vieninteliu įrodymu – prie ieškinio pateiktomis nuotraukomis Nr. 10, 11-12. Pažymėtina, kad spintelės duris laikančio troso apgadinimai trečiojo asmens darytuose vaizdo įrašuose nėra fiksuojamas, o nuotraukų darymo laiko (nuotraukos metaduomenų) nustatyti nėra įmanoma. Ieškovė tvirtina, kad nuotrauka buvo padaryta ne vėliau kaip 2023 m. spalio 9 d., kai nuotraukos buvo siunčiamos draudikui. Pažymėtina, kad apie nutrauktą spintelės durelių trosą nėra nurodyta 2023 m. rugsėjo 20 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo projekte, taip pat iš ieškovės pateikto laiško draudikui kopijos nėra įmanoma nustatyti, kokios konkrečios nuotraukos draudikui buvo pateiktos. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų įrodymų civilinės atsakomybės sąlygoms dėl šios reikalavimų dalies konstatuoti: vien iš pateiktų nuotraukų, kurių padarymo laiko yra neįmanoma nustatyti, nėra pagrindo daryti labiau tikėtinos išvados, kad būtent dėl atsakovo veiksmų buvo nutrauktas spintelės durelių trosas. Byloje pateiktų įrodymų visumos nepakanka civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui dėl šios reikalavimų dalies.
66. Atsakovas tvirtina, kad kemperio moldingo neapgadino, apie šį defektą nurodyta tik 2023 m. spalio 31 d. Šio sugadinimo egzistavimą ieškovė įrodinėja iš esmės vieninteliu įrodymu – prie ieškinio pateikta nuotrauka Nr. 16. Pažymėtina, kad moldingo apgadinimai trečiojo asmens darytuose vaizdo įrašuose nėra fiksuojamas, o nuotraukos darymo laiko (nuotraukos metaduomenų) nustatyti nėra įmanoma. Ieškovė tvirtina, kad nuotrauka buvo padaryta ne vėliau kaip 2023 m. spalio 9 d., kai nuotraukos buvo siunčiamos draudikui. Pažymėtina, kad apie apgadintą moldingą nėra nurodyta nei 2023 m. rugsėjo 20 d., nei 2023 m. spalio 17 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo projektuose, taip pat iš ieškovės pateikto laiško draudikui kopijos nėra įmanoma nustatyti, kokios konkrečios nuotraukos draudikui buvo pateiktos. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų įrodymų civilinės atsakomybės sąlygoms dėl šios reikalavimų dalies konstatuoti: vien iš pateiktos nuotraukos, kurios padarymo laiko yra neįmanoma nustatyti, nėra pagrindo daryti labiau tikėtinos išvados, kad būtent dėl atsakovo veiksmų buvo apibraižyti kemperio šonai ar šoniniai langai. Byloje pateiktų įrodymų visumos nepakanka civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui dėl šios reikalavimų dalies.
67. Ieškovė kaip patirtus nuostolius prašo priteisti 612,87 Eur pelno mokesčio, kurį ieškovė ketino mokėti už 2023 metus. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos dėl šios reikalavimų dalies. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės prievolės, susijusios su pelno ar kitų mokesčių mokėjimu būtų priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais padarant ieškovei priklausančiam kemperiui apgadinimus, todėl ši reikalavimų dalis atmestina.
68. Apibendrinant, nepaisant netinkamai vykdytos ieškovės įrodinėjimo pareigos įrodyti atsakovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas, teismui nekyla abejonių, kad dalis ieškovės nurodytų defektų atsirado būtent dėl netinkamų atsakovo veiksmų. Ieškovės reikalavimų dalis dėl 1299,44 Eur žalos atlyginimo tenkintinas (226,37 Eur + 468,22 Eur + 168 Eur + 336,27 Eur + 100,58 Eur) (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
69. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1299,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
70. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
71. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
72. Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 199 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė prašo atlyginti 9 704,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 39,93 Eur išlaidos už vertimo paslaugas ir 9664,84 Eur teisinės pagalbos išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (I t. 173-179 e. b. l., II t. 121-128 e. b. l., III t. 88-91 e. b. l., 134-141 e. b. l., IV t. 44-52 e. b. l.). Šią sumą sudaro 3 090 Eur už ieškinio parengimą, 530,89 Eur už susipažinimą su teismo nutartimis dėl trūkumų šalinimo, patikslinto ieškinio parengimą, 163,35 Eur už susipažinimą su bylos eiga, prašymo priimti sprendimą už akių ir skirti baudą parengimą, 1742,40 Eur už dubliko parengimą, 1488,30 Eur pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, 617,10 Eur prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo parengimą, komunikaciją su klientu, pasiruošimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame, 580,80 Eur už pasirengimą baigiamosioms kalboms, 871,20 Eur už susipažinimą su 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, komunikavimą su klientu, prašymo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka parengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą. Ieškinio reikalavimai tenkinti 14,72 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina 1 457,83 Eur bylinėjimosi išlaidų ( (199 Eur + 9704,77 Eur) x 14,72 proc. ) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
73. Trečiasis asmuo duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nepateikė.
74. Atsakovas pateikė duomenis apie 1863,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1597,20 Eur už teisines paslaugas (II t. 117-120 e. b. l.), 266,20 Eur už teisines paslaugas (III t. 75-78 e. b. l.). Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 1589,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (1863,40 Eur x 85,28 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
75. Valstybė šioje byloje patyrė 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Įvertinus priežastis, dėl kurių šios išlaidos patirtos, proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimams šios išlaidos paskirstytinos tarp šalių: ieškovei tenkanti į valstybės patirtų 26,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, atsakovui – 4,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkanti šių bylinėjimosi išlaidų dalis nesiekia minimalios į valstybės biudžetą išieškotinos 8 Eur sumos, iš atsakovo ši išlaidų dalis nepriteistina. Iš ieškovės valstybei priteistina 26,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R&R Ideas“, juridinio asmens kodas 302470133, naudai 1 299,44 Eur (tūkstantis du šimtai devyniasdešimt devyni eurai keturiasdešimt keturi centai) žalos atlyginimo, 5 (penki) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1299,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 457,83 (tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt septyni eurai aštuoniasdešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R&R Ideas“, juridinio asmens kodas 302470133, atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 589,11 Eur (tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R&R Ideas“, juridinio asmens kodas 302470133, į valstybės biudžetą 26,74 Eur (dvidešimt šeši eurai septyniasdešimt keturi centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad į valstybės biudžetą priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybinės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė