Civilinė byla Nr. 2-1065-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15779-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2;  3.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, Monikai Šulcaitei, Karinai Stokaitei, Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovei K. Ž.,

atsakovės atstovei advokatei Beatai Vilienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė K. Ž. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai 2554 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Lietuvos advokatų tarybos neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b. l. 221-247).

Nurodė, jog Lietuvos advokatūros išreikšta pozicija, kad Advokatų taryba neatlieka viešojo administravimo funkcijų, priimdama sprendimą iškelti arba neiškelti drausmės bylą advokatui, yra tik nesąžiningas siekis išvengti civilinės atsakomybės už kaltais veiksmais padarytą žalą priėmus savavališkus 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimus. Advokatų taryba atlieka viešojo administravimo funkcijas, jai priskirtas Lietuvos advokatūros įstatymu. Advokatų taryba gali priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui. Tokiu būdu Advokatų taryba atlieka viešojo administravimo funkcijas, savo pobūdžiu tai yra administraciniai teisiniai santykiai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, priima norminius administracinius aktus kaip ir valstybės institucijos ar įstaigos. Skirtumas tik tas, kad kaip numatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnyje, kilus ginčui tarp šių administracinių teisinių santykių dalyvių, juos nagrinėja ne administraciniai teismai, bet bendrosios kompetencijos teismai. Teigia, jog ieškovės teisių pažeidimai yra tiesiogiai susiję su jos atstovaujamosios nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020 ieškinyje aprašytais teisių pažeidimais. Žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, Lietuvos advokatūros advokatų tarybai savavališkai priėmus 2019 m. spalio 16 d. sprendimą neiškelti drausminės bylos advokatui J. J., kuriuo nuspręsta dėl asmens neįtraukto į procesą, t. y. ieškovės teisių ir pareigų, paskleidžiant sprendimo tekstu tikrovės neatitinkančią informaciją. Taip pat pakenkta ieškovės profesinei reputacijai ir 2020 m. lapkričio 18 d. priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą ieškovei. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, šiuo atveju Lietuvos advokatūros, veiksmais atlyginimą atsiranda tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, šiuo atveju Lietuvos advokatūra, atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareigūno, institucijos kaltė. Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė pažeidė jos teisę į LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą teisę į visų asmenų lygybę prieš įstatymą, teismą, valstybės institucijas ar pareigūnus, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę į nešališką, teisingą ieškinyje aptartų drausmės bylos iškėlimo ar neiškėlimo advokatui procedūrų atlikimą. Pažymėjo, kad ieškovė negalėjo pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasi į Lietuvos advokatūrą, vėliau į teismus. Advokatų taryba, priimdama 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimus, sprendė dėl bylos esmės, todėl neteisėtai perėmė Garbės teismo funkcijas, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes analogiškoje situacijoje skirtingai vertino ieškovės ir advokato J. J. profesinę veiklą. Advokatų taryba savavališkame 2019 m. spalio 16 d. sprendime, kuris atitinka visus dokumento požymius, negalėjo paskelbti nepatikrintos, kitų garbę ir orumą žeminančios informacijos. Tai padariusi Advokatų taryba pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį. Patikslintame ieškinyje paaiškino tokias faktines aplinkybes. Ieškovė, kaip advokatė, atstovavo nukentėjusiąją V. P. baudžiamojoje byloje, kurios motina V. P. pateikė du skundus Lietuvos advokatų tarybai dėl advokato J. J., avarijos kaltininko baudžiamojoje byloje, M. M., gynėjo neteisėtos profesinės veiklos jos ir jos dukros, V. P., atžvilgiu. Teigia, jog minėtas advokatas naudojo psichinį smurtą ir atliko kitokio neteisėto poveikio veiksmus, siekiant paveikti ieškovės atstovaujamąją, nukentėjusią V. P., kad pastaroji prieš savo valią susitaikytų su avarijos kaltininku. Minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. P. pateikė Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad „po eismo įvykio atsiradę papildomi stresuojantys veiksniai (neteisėti kaltinamojo ir jo advokato veiksmai) lėmė neigiamų emocinių išgyvenimų ilgalaikiškumą ir išreikštumą“. Nepaisant to, Lietuvos advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. priėmė savavališką sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. J., kuriuo paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovės ir nukentėjusiosios mamos V. P. garbę ir orumą. 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovė kiekvienam Advokatų tarybos nariui pateikė prašymą paneigti 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau Advokatų taryba 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. 21 atsisakė tenkinti prašymą. Ieškovė pažymėjo, kad neteisėtame Advokatų tarybos sprendime cituojamas advokatas J. J., kuris siekdamas išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, šmeižia ieškovę ir nukentėjusiosios motiną V. P. Iš V. P. ieškovė sužinojo, kad advokatas J. J. paskleidė apie ją, advokatę K. Ž., tikrovės neatitinkančią informaciją. 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Advokatų taryba išplatino J. J. paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovės ir V. P. garbę ir orumą. Šiais veiksmais ieškovei padaryta didelė žala. Tas aplinkybes, kad kaltininko gynėjas J. J. psichinį smurtą naudojo prieš nukentėjusiąją V. P., jos artimuosius ir ieškovę, patvirtina ir pats advokatas, į baudžiamąją bylą Nr. 1-120-817/2020 pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose rašo ginamojo vardu, bet pasirašo pats, kuriuose detaliai aprašo kaip sistemingai, ilgą laiko tarpą, persekiojo ir terorizavo V. P. bei jos mamą ir seserį žinutėmis ir telefono skambučiais, pastarosioms atsisakius bendrauti ir nurodžius, kad nukentėjusiąją atstovauja advokatė, be kurios jos nebendraus, J. J. psichologinis smurtas nesiliovė, jis be leidimo ir negavęs sutikimo atvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir vykdė neteisėtą veiklą. Tą aplinkybę, kad apie ieškovę buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija ir atlikti kiti neteisėti veiksmai, patvirtino ir kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu. Psichinį smurtą advokatas J. J. naudojo ir ieškovei, kaip advokatei, atliekant ir su ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, naudodamas psichinį smurtą paveikti nukentėjusiąją V. P., kad ji susitaikytų su kaltininku. Teigia, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas I. V. V. P. 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. skundų priėmimo stadijoje nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo, o būtent, minėto įstatymo 12 straipsnio, kuriame nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymu arba jų pagrindu priimti teisės aktai. Vadovaudamasis teisės aktais Advokatų tarybos pirmininkas, gavęs pareiškėjos V. P. skundus, kuriuose pateikti duomenys apie prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismo sprendimais baudžiamosiose bylose, kuriais konstatuoti advokato J. J. neteisėti veiksmai ginant kaltinamąjį M. M., privalėjo savo iniciatyva nedelsiant pradėti nagrinėjimą dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui J. J. Pasak ieškovės, buvo pažeistas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, drausmės bylos iškėlimo stadijoje. Advokatų taryba 2019 m. spalio16 d. sprendimu nusprendė dėl asmens, neįtraukto į procesą, t. y. ieškovės teisių ir pareigų. Todėl Advokatų taryba, priimdama 2019 m. spalio 6 d. sprendimą, neteisėtai iš anksto nagrinėjo aplinkybes, neiškėlusi drausmės bylos advokatui, taip buvo pažeisti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimai. Be to, sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo, turėjo priimti pats Advokatų tarybos pirmininkas, nes pareiškėja, V. P. kreipėsi į Advokatų tarybos pirmininką, bet ne į advokatų tarybą. Pažymėjo, kad drausmės bylą iš esmės nagrinėja tik Advokatų garbės teismas. Ieškovė, nebūdama proceso šalimi procese dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui J. J. pagal V. P. skundus Advokatų tarybos pirmininkui, neturėjo net teorinės galimybės skųsti neteisėtą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą. Taip buvo pažeista ieškovės konstitucinė teisė kreiptis į teismą. 2020 m. gegužės 7 d. skundu ieškovė pati kreipėsi į Advokatų tarybos pirmininką, prašydama iškelti drausmės bylą advokatui J. J. Drausmės komiteto posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 2 d. jame dalyvavo ir pati ieškovė. Posėdžio metu ieškovė sužinojo, kad Advokatų taryba neatšaukė neteisėto 2019 m. spalio 16 d. sprendimo. Minėtu sprendimu neteisėtai buvo pripažintas kaltu kitas advokatas, t. y. ieškovė. 2020 m. rugsėjo 2 d. drausmės komiteto posėdyje sužinojo, kad Advokatų tarybos pirmininkas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė nagrinėti advokato J. J. priešinį skundą, į ieškovės, kaip advokatės, 2020 m. gegužės 7 d. pateiktą skundą ir savavališkai pateikė Advokatų tarybai svarstyti drausmės bylos iškėlimo klausimą ieškovei, kuris negalėjo būti laikomas skundu įstatymo prasme ir neturėjo būti priimtas nagrinėti, kadangi neatitinka skundui keliamų reikalavimų. Teigia, kad advokatų taryba neteisėtai 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė savarankiškus sprendimus nenusišalinti nuo ieškovės 2020 m. gegužės 5 d. skundo ir J. J. 2020 m. gegužės 27 d. skundo nagrinėjimo bei savavališkai 2020 m. lapkričio 18d. priėmė sprendimą iškelti drausmės bylą ieškovei, J. J. skunde nurodytu pagrindu. Tą pačią dieną Advokatų taryba priėmė savarankišką sprendimą neiškelti drausmės bylos J. J. dar kartą pakartodama 2019 m. spalio 16 d. sprendimo tekstą 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime. Minėtais sprendimais Advokatų taryba sprendė dėl bylos esmės, todėl neteisėtai perėmė Garbės teismo funkcijas. Advokatų taryba, priimdamas aukščiau aptartus savavališkus sprendimus, pažeidė lygiateisiškumo principą. Advokatų tarybai nenusišalinus nuo skundų nagrinėjimo, ieškovė negalėjo efektyviai pasinaudoti teise į veiksmingas teisinės gynybos priemones. Taip buvo pažeistos ieškovės teisės nustatytos Konvencijos 8 straipsnyje, dėl to patyrė dideles dvasines kančias, pasireiškusias ilgalaikiu pažeminimu, diskomfortu, pesimizmu, liūdesiu ir nuoskauda, beviltiškumo jausmu Lietuvos advokatūros atžvilgiu. Dėl Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių pažeidimo ieškovės atžvilgiu, dėl garbės ir orumo, reputacijos, profesinio prestižo pažeidimo, dėl ko negali realizuoti savo profesinių kūrybinių poreikių. Pareiškus nušalinimą Advokatų tarybai nuo ieškovės 2020 m. gegužės 5 d. skundo svarstymo ir nuo drausmės bylos jos atžvilgiu iškėlimo svarstymo pagal J. J. 2020 m. gegužės 27 d. skundą, o pastarajai nesutikus nusišalinti pačiai, ieškovė negalėjo efektyviai pasinaudoti teise į veiksmingas teisines gynybos priemones. Advokatų etikos kodeksas įpareigoja Lietuvos advokatų tarybą, jos savivaldos organų santykių geranoriškumą tarp šių organų ir advokatų. Įpareigoja gerbti kiekvieną advokatą, jo teises ir teisėtus interesus. Advokatų taryba negali priimti sprendimų, kuriais užmaskuojami skundėjų nusikalstamo pobūdžio veiksmai, šiuo atveju J. J. Šiais veiksmais Advokatų taryba pažeidė reikalavimą numatytą įstatyme ir Advokatų etikos kodekse gerbti teisę, laikytis įstatymo visur ir visada. Advokatų taryba taip pat pažeidė Etikos kodekso 11 straipsnį, t. y. vengti interesų konflikto. Nuo 2019 m. iki dabar patiria didelio laipsnio emocinius išgyvenimus, kadangi buvo labai pakenkta ieškovės profesinei reputacijai, ieškinyje aptartuose Advokatų tarybos sprendimuose, ieškovė yra šmeižiama, kaltinama neetišku ar net agresyviu elgesiu, traukiama drausminėn atsakomybėn vien tam, kad būtų neteisėtai apgintas nusikalstamo pobūdžio veiksmus atlikę advokatas J. J. Advokatų tarybos veiksmas ieškovei sukėlė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Tai pat teigia, kad Advokatūra pasielgė nesąžiningai pateikdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams nustatytiems teisės doktrinoje. Nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos prasilenkia su realybe, kurias vertina kaip atsakovės spaudimą, psichinį poveikį – mobingą, siekiant ieškovę paveikti atsisakyti ginti teises. Advokatė Beata Vilienė yra Lietuvos advokatūros administracijos Teisės grupė samdoma etatinė darbuotoja, gaunanti kasmėnesinį atlyginimą. Todėl advokatei jos teismui pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos pinigų sumos yra pervestos neteisėtai.

Teismo posėdyje ieškovė K. Ž. palaikė ieškinio reikalavimus ir pašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žala susidarė ne tik dėl atsakovės, bet ir teismų veiksmų. Teigė, jog ieškovės atžvilgiu buvo naudojamas psichinis smurtas, kadangi sprendimais buvo palaikomas skriaudikas, todėl advokatūros veiksmais buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad pati Advokatų taryba negina advokato, gina smurtautoją - tai sąmoningai gynyba žmogaus, kuris sąmoningai padarė neteisėtus veiksmus. Turtinė žala pasireiškė neteisėtai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė neteisėta advokato J. J. apklausa ir jo argumentų perkėlimu į Advokatų tarybos sprendimo motyvus; neteisėta tyrėjos J. S. apklausa ir jos atsakymų perkėlimu į sprendimą; Advokatų tarybos vertinimas veiksmų ir aplinkybių sprendime, Garbės teismo funkcijų perėmimas ir išvadų darymas; ir sprendimo motyvuose žeminimas niekinimas ir šmeižimas ieškovės melagingais J. J. parodymais, Advokatų taryba neturi teisės pasisakyti dėl aplinkybių.

Atsakovė Lietuvos advokatūra teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašo bylą dalyje, kuria prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos advokatūros neturtinę žalą, padarytą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovę (jos garbę ir orumą), kenkiančią ieškovės profesinei reputacijai, nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, o likusioje dalyje ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodė, kad ieškovės vertinimu, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškinyje nurodomą neturtinę žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu. Ieškinyje Lietuvos advokatūra prilyginama valstybei ir valstybinei institucijai. Pagal ieškovės logiką, taikant įstatymo analogiją, už Advokatų tarybos, kurią ieškovė prilyginama valstybinei institucijai, veiksmus atsako Lietuvos advokatūra, kurią ieškovė prilygina valstybei. Ieškovės pozicijai dėl galimybės Lietuvos advokatūros atžvilgiu taikyti CK 6.272 straipsnį nepritaria. Pažymėjo, kad pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos. Lietuvos advokatūra pagal savo teisinę prigimtį yra asociacija, įsteigta profesiniu pagrindu todėl ji, priešingai nei yra įsitikinusi ieškovė, negali būti prilyginama valstybei ir valstybinei institucijai CK 6.272 straipsnio prasme. Ieškovės CK 6.272 straipsnio aiškinimas ir siūlomas taikymas visiškai iškreipia ir paneigia CK 6.272 straipsnio nuostatą. Pasak atsakovės, Lietuvos advokatūra negali būti prilyginama viešojo administravimo subjektui. Jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos jai nėra taikomos. Išreiškė nuomonę, jog byla dalyje, kuria ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą, padarytą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovę (garbę ir orumą), kenkiančią ieškovės profesinei reputacijai, turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 buvo išnagrinėtas ieškovių D. K. Ž. ir V. P. ieškinys atsakovei dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių D. K. Ž. ir V. P. garbę ir orumą, paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu buvo prašoma: 1) įpareigoti Lietuvos advokatūrą paneigti Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą; 2) panaikinti Advokatų tarybos 2020 m. spalio 15 d. sprendimą; 3) priteisti iš atsakovės po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos keturios CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos sąlygos ginti garbei ir orumui, t. y. žinių paskleidimo faktas, faktas, kad žinios yra apie ieškoves, faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, faktas, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Teismas nusprendė, kad informacija nebuvo paskleista. Teismas nesutiko su ieškovių motyvais, kad žinios neatitinka tikrovės. Teismas vertino, kad ieškovių garbė ir orumas nebuvo pažeminti. Be to, teismas nurodė, kad nepripažinus, kad atsakovė pažemino ieškovių garbę ir orumą, laikytina, jog neegzistuoja neteisėti veiksmai. Ieškovės nepateikė įrodymų, susijusių su jų patirta neturtine žala, jos neapibūdino, nepaaiškino, kaip apskaičiavo. Neturtinės žalos dydį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovės (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į paminėtus argumentus teismas ieškinį atmetė visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2622-567/2021. Ieškiniu atsakovė, be kita ko, yra kaltinama paskleidusi apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ieškovę bei tuo padariusi ieškovei žalą. Sulyginus ieškinį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 darytina išvada, kad ieškovė reiškia tapatų ieškinį dalyje, kuria ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą, padarytą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovė (jos garbę ir orumą), kenkiančią ieškovės profesinei reputacijai. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, atsakovė šioje byloje negali būti kaltinama Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleidusi apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą. Taip pat iš atsakovės tuo pačiu pagrindu negali būti reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nėra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė ignoruoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus prejudicinius faktus. Teigia, kad ieškovė neturtinės žalos padarymą sieja su Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu, kuriuo Advokatų taryba nusprendė nekelti advokatui J. J. drausmės bylos, ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu, kuriuo Advokatų taryba nusprendė iškelti ieškovei drausmės bylą. Pažymėjo, kad Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimai neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Be to, jie yra teisėti. Paaiškino, kad Lietuvos advokatūroje 2019 m. birželio 26 d. buvo gautas skundas „Dėl advokato J. J. Lietuvos advokatų etikos kodekso normų pažeidimo“. Skundą pateikė ieškovės atstovaujamoji V. P. Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė nekelti advokatui J. J. drausmės bylos. Dėl paminėto sprendimo buvo pateiktas ieškinys teismui. Ieškinį teismui pateikė V. P. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385-577/2020 atsisakė priimti ieškinį. Ieškinys nebuvo priimtas kaip nesusijęs su ieškovės teisėmis ir pareigomis. 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Advokatų taryba nusprendė iškelti ieškovei drausmės bylą. Drausmės byla iškelta advokato J. J. skundo pagrindu. Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui negali būti skundžiamas teismui. Pastebėjo, jog kol nepriimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, teismas šioje byloje negali nagrinėti, ar Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pagrįstai iškelta ieškovei drausmės byla. Dėl to pagrindo nagrinėti Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d.  sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nėra, nes kaip minėta teismų praktikoje, ieškovės, kaip advokatės, kuriai juo iškelta drausmės byla, teisė į teisminę gynybą ji galės realizuoti Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais skųsdama Advokatų garbės teismo sprendimą. Pažymėjo, kad Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos advokatūra garantuoja kiekvienam Lietuvos jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Konvencijos pirmame skyriuje (žr. Konvencijos 1 str.). Taigi Lietuvos advokatūra negali būti kaltinama pažeidusi Konvencijos 13 straipsnį. Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimai neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Jie nebuvo nuginčyti, jie laikytini teisėtais. Nėra pagrindo išvadai apie ieškovės teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimais. Vien ieškovės nepasitenkinimas jais nėra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytus pažeidimus. Byloje yra tik ieškovės subjektyvūs samprotavimai bei deklaratyvūs teiginiai. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas. To nepakanka neturtinės žalos padarymo faktui pagrįsti. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų apie ieškovei kilusią neturtinę žalą. Ieškovės teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra grindžiami iš esmės asmeniniais samprotavimais, ištraukomis iš vadovėlio ir deklaratyviais teiginiais. Todėl plačiau dėl jų nepasisakome. Juo labiau kad šioje byloje nėra pagrindo išvadai apie kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, kaltei ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nesant bent vienos iš minimų civilinės atsakomybės sąlygų turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla. Šioje byloje nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų visumos nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinys atmestinas.

Atsiliepime į pakartotinį patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog su 2023 m. balandžio 14 d. ieškiniu nesutinka. 2023 m. balandžio 14 d. ieškiniu ieškovė pareiškė naują reikalavimą priteisti jai 2554 Eur turtinės žalos. Ieškovės prašomą priteisti turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos, kurios kartu su vykdymo išlaidomis iš ieškovės buvo išieškotos atsakovės naudai. Paaiškino, kad iš ieškovės atsakovei buvo priteistos šios bylinėjimosi išlaidos: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 – 680,00 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2622-567/2021 – 400,00 Eur, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1201-1047/2021 – 480,00 Eur, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-254-261/2022 – 600 Eur, viso 2160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei neįvykdžius įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių, teismai išdavė vykdomuosius raštus, kurie įvykdyti priverstine tvarka. Iš ieškovės išieškotos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais (žala), priteistinais iš atsakovės, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai, atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, sąžiningai gindamasi nuo nepagrįsto ieškovės ieškinio, pareikšto Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021, ir nepagrįsto ieškovės skundo, pareikšto Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-1201-1047/2021 (pastarojoje byloje Lietuvos advokatūra buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pusėje). Tarp ieškovės nuostolių (žalos) ir atsakovės veiksmų nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nuostolių (žalos), pagal CK 6.245-6.247 straipsnius atsakovei nekyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei 2554 Eur turtinės žalos, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Papildant 2022 m. rugsėjo 28 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį paminėtus motyvus, prašo atsižvelgti, be kita ko, į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2020 m. balandžio 25 d. nutarimą netenkinti skundo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00482-20, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį. Šie įrodymai pagrindžia atsakovės poziciją, kad ieškovė nepagrįstai kaltina kolegą advokatą J. J. Pavyzdžiui, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2020 m. balandžio 25 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjamu atveju pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nepagrindžia skunde nurodomų galimų M. M., jo gynėjo J. J., vyresniojo tyrėjo L. K. neteisėtų veiksmų.“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartyje nurodė, kad „ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas vadovaujantis prielaidomis ir juo labiau jis negali būti pasitelkiamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, iš pateiktų skundų akivaizdu, kad juose nurodyti faktai neatitinka tikrovės ir nereikalauja detalesnio jų tyrimo, t. y. nėra jokių bent minimaliai pagrįstų duomenų, kad M. M., J. J. ir L. K. būtų klastoję procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje ir disponavę piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.“. Atsikertant į ieškovės argumentus, kuriais ji grindžia savo nesutikimą su Lietuvos advokatūros prašymais priteisti Lietuvos advokatūrai išlaidas advokato pagalbai, pastebėjo, kad Lietuvos advokatūra, kaip ir bet kuris kitas byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę pats nuspręsti dėl savo atstovavimo teisme: ar samdyti advokatą ar advokato padėjėją, ar duoti pavedimą atstovauti teisme aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčiam darbuotojui. Tai nustato dispozityvios procesinės teisės normos, t. y. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 2 dalis. Pagal CPK 56 straipsnio 4 dalį neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Atsakovei byloje atstovauja ne jos darbuotojas, o ji bylą veda per advokatę Beatą Vilienę, kurios įgalinimai įforminti tinkamai 2022 m. rugsėjo 23 d. atstovavimo (pavedimo) sutartimi.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Beata Vilienė palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus ir ieškinio prašė netenkinti. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Paaiškino, jog Advokatų taryba vertino du aspektus, ar kreipdamasi į prokuratūrą ieškovė kreipėsi kaip atstovė, ar asmeniškai. Ieškovė savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 12 straipsnio reikalavimą, įpareigojantį advokatą, priėmus pavedimą atstovauti klientą prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, apie tai nedelsiant pranešti kolegai. Taip pat draudžiama pradėti procedūras prieš kolegą, prieš tai nepranešus advokatūrai. Ieškovė pradėdama veiksmus prieš kolegą, skundą iš karto siuntė dviem subjektams: prokuratūrai ir advokatūrai, t. y. advokatūrai apie tai anksčiau nepranešė. Pažymėjo, jog informavimo tikslas yra, kad advokatai tarpusavyje nesibylinėtų, o ginčus tarpusavyje spręstų.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią, pasak ieškovės K. Ž., ji patyrė dėl Lietuvos advokatūros veiksmų.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė nekelti advokatui J. J. bylos (T.1, b.l. 132-135). Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė du sprendimus: iškelti advokatei D. K. Ž. drausmės bylą dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 12 straipsnio 3,8 ir 9 dalių reikalavimų (T.1, b. l. 203-205) ir nekelti advokatui J. J. drausmės bylos (T.1, b. l. 206-207). Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovei – advokatei D. K. Ž. - skirta drausminė nuobauda – pastaba (T.2, b. l. 173-175). Šį sprendimą ieškovė apskundė Vilniaus apygardos teismui, dėl to yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1876-1187/2023.

Taigi, ieškovės paaiškinimais 2019 m. spalio 16 d. sprendimu, kuriuo Advokatų taryba nusprendė nekelti advokatui J. J. drausmės bylos ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu, kuriuo Advokatų taryba nusprendė iškelti advokatei D. K. Ž. drausmės bylą buvo pažeista visa eilė teisės aktų, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

Pareiškusi ieškinį dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovė. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovė įrodo atsakovų neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Ieškovės paaiškinimais neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė neteisėta advokato J. J. apklausa ir jo argumentų perkėlimu į Advokatų tarybos sprendimo motyvus; neteisėta tyrėjos J. S. apklausa ir jos atsakymų perkėlimu į sprendimą; Advokatų tarybos vertinimas veiksmų ir aplinkybių sprendime, Garbės teismo funkcijų perėmimas ir išvadų darymas; sprendimo motyvuose žeminimas niekinimas ir šmeižimas ieškovės melagingais J. J. parodymais; Advokatų taryba neturi teisės pasisakyti dėl aplinkybių.

Visų pirma pastebėtina, jog ieškinyje atsakovė Lietuvos advokatūra yra pristatoma kaip viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, ir ji yra prilyginama valstybinei institucijai. Tačiau Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra (56 straipsnio 1 dalis). Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek tai nustatyta šiame Įstatyme, ir Lietuvos advokatūros įstatai (56 straipsnio 2 dalis). Tai, kad Lietuvos advokatūra yra nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalis, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje savo praktikoje yra pažymėję ir teismai – Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu  (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-348-492/2020). Viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-642/2009, 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-382/2012; 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-261/2014; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015). Todėl akivaizdu, jog Advokatų tarybai nebūnant viešojo administravimo subjektu, jos veikla nėra grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė tam tikras minėto įstatymo nuostatas yra atmestini.

Kaip minėta atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė kildina iš procedūrinių pažeidimų iškeliant drausmės bylą ieškovei ir neiškeliant drausmės bylos trečiajam asmeniui. Advokatų drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (toliau – Aprašas). Advokatų drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, Lietuvos advokatų etikos kodeksu, Aprašu ir kitais teisės aktais (Aprašo 2 punktas). Galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, pradedamą pagal pareiškėjo skundą arba Advokatų tarybos pirmininko teikimu, atlieka Lietuvos advokatūros komitetas (toliau – Drausmės komitetas), kurio veiklos tikslus, funkcijas, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato Advokatų tarybos patvirtintas reglamentas. Drausmės komitetas, atlikęs tyrimą, teikia Advokatų tarybai rekomendacinę išvadą dėl galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių vertinimo ir drausmės bylos iškėlimo (neiškėlimo) (8 punktas). Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę:
priimti sprendimą iškelti drausmės bylą; priimti sprendimą neiškelti drausmės bylos; priimti sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti ar sustabdyti; priimti sprendimą skundo nagrinėjimą atidėti (13 punktas). Sprendime iškelti drausmės bylą nurodoma: subjektas, iškėlęs drausmės bylą; drausmės bylos iškėlimo data; advokato, kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė, advokato darbo vietos pavadinimas; galimo pažeidimo padarymo ir (ar) paaiškėjimo data; galimo pažeidimo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys (faktinis pagrindas); teisės aktai, kuriuos advokatas savo veiksmais ar neveikimu galimai pažeidė (teisinis pagrindas) (14 punktas). Prie sprendimo iškelti advokatui drausmės bylą pridedami visi sprendžiant bylos iškėlimo klausimą surinkti dokumentai ar jų nuorašai (kopijos) (15 punktas).

Išanalizavęs Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimus (jų turinį), ieškovės nurodytu atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo aspektu, teismas nenustatė, jog priimdama sprendimus atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Iš aukščiau minėto Aprašo nuostatų matyti, jog Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos (ne)iškėlimo priima tik išanalizavus visus šiam klausimui surinktus reikšmingus dokumentus ir kaip matyti iš Aprašo, sprendime turi būti nurodytos galimo pažeidimo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys (faktinis pagrindas). Nagrinėjamoje situacijoje Advokatų taryba advokato J. J. ir tyrėjos J. S. apklausos duomenis laikė reikšmingais galimo pažeidimo aplinkybėms pagrįsti. Dėl šios priežasties jie ir buvo perkelti į Advokatų tarybos sprendimą, kaip tai numatyta Apraše. Teismas nenustatė, jog  Advokatų taryba sprendimuose būtų  vertinusi advokatų veiksmus ir aplinkybes, o galimo pažeidimo aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų ir teisės aktų, kuriuos advokatas savo veiksmais ar neveikimu galimai pažeidė, nurodymas sprendime  nėra Garbės teismo funkcijų perėmimas. Pažymėtina, kad minėta Advokatų tarybos pareiga yra įtvirtinta Aprašo 14 punkte. Taip pat nesutiktina su ieškovės nuomone, jog sprendimo motyvuose yra ieškovės žeminimas, niekinimas ir šmeižimas melagingais J. J. parodymais. Atsakant į pastarąjį argumentą pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2783-433/2021, kuri buvo iškelta pagal ieškovių V. P. ir D. K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovių garbė ir orumą 2019 m. spalio 16 d. sprendime, konstatavo, kad „atsakovė sprendimo 3 lape pateikė skundžiamo advokato paaiškinimų apibendrinimą, t.y. nurodyta informacija atitinka tikrovę, nes yra perpasakojama tai ką skundžiamas advokatas pats nurodė apie ieškoves, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad informacija neatitinka tikrovės, nes atsakovė tokios informacijos neprasimanė, o atsakovė tokią informaciją tik apibendrino“ ir sprendė, kad „ieškovių garbė ir orumas nebuvo pažeminta“ bei padarė išvadą, jog „nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos keturios įstatyme įtvirtintos sąlygos ginti garbei ir orumui“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta ir teisės aktų nuostatas, ieškovė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.

Pasak ieškovės, Advokatų taryba, priimdamas aukščiau aptartus savavališkus sprendimus, pažeidė LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą teisę į visų asmenų lygybę prieš įstatymą ir lygiateisiškumo principą. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Ieškovė tokio šio argumento nepagrindė, o vien tai, kad Advokatų taryba skirtingai vertino ieškovės ir trečiojo asmens veiksmus ir priėmė sprendimus, kurie netenkina ieškovės, nereiškia, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Teismas taip pat nemano, jog Advokatų tarybai nenusišalinus nuo skundų nagrinėjimo, ieškovė negalėjo efektyviai pasinaudoti teise į veiksmingas teisinės gynybos priemones. Advokatų tarybos sprendimai dėl bylos drausminės bylos iškėlimo (nekėlimo) teismui nėra skundžiami. Tuo tarpu nesutikdama su Garbės teismo sprendimu, kuriuo ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda, ieškovė jį teisės aktų nustatyta tvarka apskundė teismui. Taigi akivaizdu, jog ieškovė turėjo visas galimybes realizuoti savo teisę į teisminę gynybą skųsdama drausminę nuobaudą, todėl jos argumentai, jog negalėjo efektyviai pasinaudoti teise į veiksmingas teisines gynybos priemones ir tuo Lietuvos advokatūra pažeidė Konvencijos 13 straipsnį, yra nepagrįsti.

Kaip teigia ieškovė, Advokatų taryba negina advokato, gina smurtautoją - tai sąmoningai gynyba žmogaus, kuris sąmoningai padarė neteisėtus veiksmus. Advokatų taryba negali priimti sprendimų, kuriais užmaskuojami skundėjų nusikalstamo pobūdžio veiksmai, šiuo atveju J. J. Pastebėtina, jog ieškovė ne tik turi pareigą nurodyti ieškinio dalyką pagrindžiančias aplinkybes, tačiau tuo pačiu ir pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnis 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Šiuo atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų minėtai aplinkybei pagrįstai, tai yra, jog Advokatų taryba nepagrįstai gina neteisėtus ir netgi nusikalstamus veiksmus atliekantį advokatą. Priešingai, iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo (kuris nebuvo teismine tvarka panaikintas) matyti, kad prokuroras atsisakė tenkinti advokatės K. Ž. ir V. P. 2020 m. gegužės 7 d. skundą dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą M. M., jo gynėjo J. J., policijos pareigūno L. K. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnyje, 231 straipsnio 2 dalyje, 234 straipsnyje, 228 straipsnyje ir 300 straipsnyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (T.2, b. l. 176-188).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Šioje situacijoje teismas daro išvadą, jog atsakovės - Lietuvos advokatūros neteisėti - veiksmai nenustatyti. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų veiksmų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima, o ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas. Todėl ieškovės ieškinys dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2554 Eur turtinę žalą. Nurodė, jog minėtą žalą patyrė, kadangi pagal savavališkus ieškinyje aptartus teismų sprendimus atsakovei, Lietuvos advokatūrai, sumokėjo nepagrįstai priteistas Lietuvos advokatūrai pinigų sumas už ieškinyje aptartus teisių pažeidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovės atsakovei buvo priteistos šios bylinėjimosi išlaidos: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 – 680,00 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2622-567/2021 – 400,00 Eur, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1201-1047/2021 – 480,00 Eur, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-254-261/2022 – 600 Eur, viso 2160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (T.1, b. l. 63-85).

Kaip jau buvo minėta byloje, civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos Viena jų – neteisėti veiksmai. Turtinės žalos atlyginimą ieškovė kildina iš įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų ir vykdymo išlaidų atlyginimo. Šioje situacijoje visiškai pritartina atsakovės pozicijai, kad iš ieškovės išieškotos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais (žala), nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų nuostolių, todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Dėl nurodytos priežasties ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas.

Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 3025 Eur išlaidas (jas sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškinį rengimą, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, prašymų ir nuomonės parengimą). Pažymėtina, kad advokatė Beata Vilienė atsakovę šioje byloje atstovavo 2022 m. rugsėjo 23 d. atstovavimo sutarties pagrindu – ne kaip Lietuvos advokatūros administracijos etatinė darbuotoja, todėl darytina išvada, jog atsakovė patyrė išlaidų, susijusių su atstovavimu šioje byloje. Kartu su prašymu atsakovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2022 m. III ir IV ketvirtį, 2023 m. I ir II ketvirtį (atitinkamai už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje yra 1729,90 Eur, 1780,50 Eur, 1799,00 Eur ir 1900,30 Eur ).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2022 m. III ketvirtį, sudaro 4324,75 Eur (1729,90 x 2,5). Prašoma priteisti 1548,80 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Taip pat už atsiliepimo į patikslintą ieškinį prašoma priteisti 387,20 Eur suma, į kurią taip pat patenka ir atstovavimas 2023 m. gegužės 29 d. posėdyje, taip pat neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. IV ketvirtį, sudaro 2314,65 Eur (1780,50 x 1,3). Prašoma priteisti 217,80 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

Teismo posėdžiai vyko: 2023 m. sausio 4 d. – 46 min., 2023 m. vasario 28 d. – 14 min., (2023 m. I ketv). 2023 m. balandžio 20 d. – 56 min., 2023 m. gegužės 29 d. – 43 min., 2023 m. birželio 21 d. – 2 val. 29 min. (II ketv.), t.y. iš viso 4 val. 25 min. (į bendrą laiką teismas neįtraukė 2023 m. gegužės 29 d. posėdžio, nes šias išlaidas atsakovė prašė priteisti kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį). Atsakovė prašo priteisti už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p., 9 p. maksimali galimai priteistina suma 749,99 Eur ( 46 min. +14 min. = 1 val. x0,1x1799,00 Eur=179,90 Eur) (56 min.+2 val. 29 min. =3 val. 25 min. =3 val. x0.1x1900,30 Eur=570,09 Eur).

Atsakovė taip pat prašo priteisti už 4 prašymų bei nuomonės parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 p. maksimali priteistina suma už vieną tokį dokumentą, parengtą 2023 m. II ket. yra 760,12 Eur (1900,30 Eur x 0,4).

 Įvertinus tai, kas aptarta, akivaizdu, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų 3025, 00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai. Teismas nesutinka su ieškove, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Byloje iš viso patirta 60,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, iš ieškovės K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3025,00 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60,08 Eur (šešiadešimties eurų ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė