Civilinė byla Nr. e2A-473-1042/2024
	Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10420-2022-2
	Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7.; 2.1.5.1.2.11.; 2.6.8.12.; 2.6.16.8.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2. (S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 14 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „S. n.“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-1019/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. ,,1. L.“ ieškinius atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – J. S., Z. K. S., UAB ,,C.“, V. O., J. O., UAB ,,S. n.“, V. R. A., J. A., A. K., K. K., Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,K. t.“ prašė: 1) atnaujinti ieškovei skundo padavimo terminą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1T-6-(5.59 E.) ,,Dėl UAB „K. t.“ ir UAB V. c. „1. L.“ skundų išnagrinėjimo“ bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „K. t.“ ir UAB V. c. „1. L.“ skundų išnagrinėjimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškovė nurodė, kad yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), 170/5269 dalių savininkė. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“. Skundžiamu įsakymu nustatytos Sklype esantiems pastatams reikalingos eksploatuoti Sklypo dalys pagal UAB „K.“ matininko P. K. 2021 m. lapkričio 10 d. parengtą žemės sklypo dalių planą. Pažymėjo, kad planas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Jeigu ABTĮ įtvirtintą 1 mėn. apskundimo terminą teismas laikytų ieškovės praleistu, šis terminas praleistas nežymiai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. balandžio 27 d. priėmus nutartį dėl atsisakymo priimti ieškovės skundą, ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik 170 kv. m. ploto Sklypo dalis, bet ir Sklypo teritorijoje esantys statiniai: pastatas – prekybos paviljonas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – prekybos paviljonas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – prekybos paviljonas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – prekybos paviljonas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – viešasis tualetas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). 1971 m. pastatytuose pastatuose yra vykdoma ūkinė – komercinė veikla (prekyba gėlėmis). 2013 m. nurodyti pastatai – paviljonai buvo rekonstruoti. 2021 m. gruodžio 17 d. skundžiamu įsakymu patvirtino Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas Sklypo dalis pagal Sklype esančio pastato, Plane pažymėto indeksu „L“, vieno iš bendrasavininkių T. U. iniciatyva parengtą Sklypo Planą. Pažymėjo, kad sklypo dalys apskaičiuotos neteisingai, planas turi techninių trūkumų, patvirtintos dalys neatitinka realios situacijos Sklype, plano sprendiniai nebuvo derinami su ieškove. Ieškovė apie skundžiamą Įsakymą bei Planą ir jame numatytus sprendinius buvo informuota tik 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu. Visos Plane matininko nustatytos ir plano Sklypo dalių žiniaraštyje nurodytos dalys, skirtos ieškovės statinių eksploatavimui, yra žymiai per mažos bei neatitinka minimalių Metodikos reikalaujamų dalių dydžių, nustatytos aritmetinės skaičiavimų klaidos. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – sandėliui, plane pažymėtam indeksu „H“, yra priskirta 19 kv. m. mažesnė nei pagal Metodiką galimas minimalus plotas Sklypo daliai. Ieškovei priklausančiam 81 kv. m. ploto pastatui – sandėliui yra priskirta 170 kv. m. Sklypo dalis, o šalia esančiam 26,23 kv. m. pastatui, plane pažymėtam indeksu „M“, yra priskirta neproporcingai didelė 180 kv. m. ploto Sklypo dalis. Skundžiamame sprendime dviem pastatams, vieno iš kurių savininkė yra ieškovė, apskaičiuotos Sklypo dalys yra mažesnės, t. y. 22,25 kv. m. ir 19 kv. m., nei pagal Metodiką leistinas minimalus plotas. Skundžiamame sprendime ir Plane nėra pasisakyta apie nurodytų skaičiavimų rezultatus, gautus plotus, kodėl ir ar tikrai visiems pastatams jie turi būti didesni. Pastatui, pažymėtam plane indeksu „M“, kurio plotas yra 26,23 kv. m., skiriama 92,31 kv. m. plotu didesnė dalis, tuo tarpu ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žymiai didesnio ploto pastatams, pažymėtiems plane indeksais „C“, „D“, „E“, „F“ ir „N“, išskiriamos mažesnės ploto dalys. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – sandėliui, pažymėtam plane indeksu „H“, bei kitam savininkui priklausančiam pastatui, pažymėtam plane indeksu „G“, išskiriamos Metodikoje numatyto minimalaus leistino ploto neatitinkančios dalys, nors kitų Sklype esančių pastatų dalims nepagrįstai nustatomas ženklus ploto perviršis. Bendro naudojimo dalis statiniams yra paskirstyta neproporcingai. Planą matininkas parengė nenuvykęs į Sklypą, nepatikrinęs realios situacijos ir neatlikęs matavimų vietoje. Iš Plano sprendinių visiškai nėra aišku, kuri Sklypo dalis yra privati, o kuri valstybinė. Dalis Sklypo yra privati nuosavybė, kita dalis Sklypo yra nuomojama valstybinė žemė. Sklypas nuosavybės teise yra valdomas tokiomis dalimis: Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso – 4963 kv. m. Sklypo; ieškovei – 170 kv. m. Sklypo; V. O. ir J. O. – 136 kv. m. Sklypo.

 

3.       Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. ,,1. L.“ su ieškiniu sutiko ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) ,,Dėl UAB ,,K. t.“ ir UAB V. c. ,,1. L.“ skundų išnagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. Įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo; 4) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso: a) pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), b) pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), c) pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas: (duomenys neskelbtini), ir nuomos teise priklauso: žemės sklypo dalis: 0,1047 ha ir 0,1277 ha. „B“ plane nustatytos dalys ir įsakyme skirtos UAB V. c. „1. L.“ statinių eksploatavimui neatitinka išsinuomotų valstybinės žemės sklypo dalių. „C“ planas neatitinka realios faktinės situacijos. Atsakovės įsakyme nėra nurodyta žemės sklypo valstybinės ir privačios žemės dalys bei iš jų paskaičiuotos ir nurodytos dalys bendrai naudojamos ir atskirai naudojamos. Įsakyme ir Plane esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys žemės sklype nustatytos pažeidžiant teisės aktuose nurodytą tvarką. Skundžiamame įsakyme tam tikri duomenys nurodomi klaidingai. Plane nėra įtraukta trečiajam asmeniui UAB V. c. ,,1. L.“ nuosavybės teise priklausantis statinys: pastatas –stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam statiniui nėra nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti. Skundžiamame Įsakyme savavališkai sumažino trečiojo asmens UAB V. c. ,,1. L.“ nuomojamo žemės sklypo plotų dalis. Planas turi techninių trūkumų. Plane matininko nustatytos ir plano Sklypo dalių žiniaraštyje nurodytos dalys, skirtos trečiojo asmens UAB V. c. ,,1. L.“ statinių eksploatavimui, yra per mažos. Su planu tinkamai nesupažindino.

 

4.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. Valstybinės žemės patikėtinis, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių – patvirtina planą ir priima administracinį sprendimą (įsakymą) dėl dalių nustatymo. Teismo kompetencijai nėra pavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nei Žemės įstatyme, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), nėra išdėstyta procedūra, vadovaujantis kuria žemės sklypo naudotojai turėtų būti informuojami apie įsakymo dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, nustatymą. Apie parengtą Planą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą ieškovė buvo informuota 2022 m. sausio 4 d. raštu. Plane yra išskirtos minimalios Žemės sklypo dalys visiems statiniams eksploatuoti bei bendro naudojimo dalis, kuri paskirstyta proporcingai statiniams išskirtoms dalims ir užtikrina patekimą prie statinių. Žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, taip pat įvertintas Žemės sklype esančių statinių atitikimas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomus kriterijus. Privatūs asmenys negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės teisės perleidimo ir žemės sklypo dalies. Planas nevaržo trečiojo asmens nuosavybės teise valdomų statinių eksploatacijos.

 

5.       Trečiasis asmuo UAB ,,S. n.“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dalis žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkų neturi nuosavybės ar nuomos teisių į žemės sklypą. Ieškovė siekė asmeninės naudos bandydama išpirkti visą išnuomotą žemės sklypo dalį. Ieškiniu bando paneigti trečiojo asmens, taip pat dalies kitų žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkų nuosavybės teises ir įstatyme įtvirtintą teisę į valstybinės žemės išpirkimą lengvatine (ne aukciono) tvarka. NŽT įsakymu patvirtintas planas pašalintų šiai dienai esančią imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančią ir neteisėtą situaciją. Žemės sklype yra prekybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui, taip pat garažų paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso šiems asmenims: T. U., V. P.-U., V. R. A., J. A., A. K. ir K. K.. Žemės sklype nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, realiosios sklypo dalys nėra nustatytos ir visi žemės sklypo bendraturčiai šiandien gali naudotis visu žemės sklypu. Planas neriboja žemės sklypo bendrasavininkų teisių. Patvirtinus šį Planą kiti žemės sklypo bendraturčiai ir toliau išsaugos savo turimas teises naudotis žemės sklypu. Ginčo įsakyme nustatytos kitokios, nei anksčiau sudarytose valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyse nurodytos žemės sklypo dalys, nereiškia, kad ginčo įsakymas priimtas be pagrindo. NŽT savo įgaliojimų ribose nustatė žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, o kiti žemės sklypo bendraturčiai siekia kištis į išimtinei NŽT kompetencijai priskirtus klausimus. Planas, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, buvo patikrintas valstybinės žemės santykiuose kompetentingo viešojo administravimo subjekto – NŽT. Nei šaligatviai, nei stogo konstrukcija, nei daiktai/statiniai, kurie pastatyti į pietus nuo paviljonų, nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti statiniai. Duomenų, kad ieškovė būtų gavusi valstybinės žemės patikėtinio sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, nepateikta. Šiai dienai žemės sklype toliau vyksta galimai savavališkos statybos, kurios nėra suderintos su NŽT. Šiuo metu vykdomas dangos įrengimas, klojamos trinkelės. Valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji yra šaligatvio, stoginių konstrukcijų ar pietinėje paviljonų dalyje esančių daiktų savininkė. Informacijos apie šių daiktų savininkus nepateikta Nekilnojamojo turto registre, o ieškovė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė, todėl laikytina, kad šie daiktai priklauso žemės sklypo savininkei Lietuvos Respublikai. Įsakymu nustatytos statinių eksploatavimui išskirtos dalys yra racionalių, taisyklingų, vientisų formų ir atitinkančios teisės aktų reikalavimus. Ieškovės nurodomi tariami trūkumai nedaro plano negaliojančiu. 2021 m. gruodžio 17 d. NŽT įsakymas nustatė žemės sklypo savininkams pastatams eksploatuoti reikalingas dalis, jos yra racionalios, taisyklingos, vientisos formos, užtikrina pravažiavimus. Nėra teisinio pagrindo nesuformuotiems ir neįregistruotiems statiniams išskirti žemės sklypo dalis. Ieškovas praleido Įsakymo apskundimo terminą, o kreipimasis į administracinį teismą nėra svarbi priežastis. 

 

6.       Tretieji asmenys V. R. A. ir J. A. su ieškiniu nesutiko.

 

7.       Tretieji asmenys V. O. ir J. O. su ieškiniu sutiko.

 

8.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad plane yra išskirtos minimalios žemės sklypo dalys visiems statiniams eksploatuoti. Plane išskirtos ginčo žemės sklypo dalys pastatams eksploatuoti yra didesnės nei Smin plotas, todėl nepažeidžia UAB „K. t.“ bei kitų žemės sklypo naudotojų interesų.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“, ieškinio dalies dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-198-1019/2024 dalį dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo nutraukė. Ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ ieškinį tenkino visiškai. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „K. t.“ ir UAB V. c. „1. L.“ skundų išnagrinėjimo“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. papildomu sprendimu ieškovės UAB „K. t.“ prašymą tenkino, priėmė papildomą teismo sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-198-1019/2024 ir priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovei UAB „K. t.“ 17 176 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybei 213,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

 

10.       Teismas sprendė, kad 5269 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise iki 2024 m. sausio 25 d. valdytas Nacionalinės žemės tarnybos, nuo 2024 m. sausio 25 d. valdomas Vilniaus miesto savivaldybės (4963/5269), ieškovei UAB „K. t.“ (170/5269), tretiesiems asmenims V. O. ir J. O. (136/5269). Žemės sklype yra įregistruoti pastatai, kurie nuosavybės teise valdomi ieškovės, UAB V. c. ,,1. L.“, V. O. ir J. O., UAB „C.“, J. S. ir Z. K. S., V. R. A., J. A., A. K. ir K. K., UAB „S. n.“.

 

11.       Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2021 m. gruodžio 17 d. Įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, kuriuo nustatė Žemės sklypo dalis, tenkančias jame esantiems ir savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypo naudotojai elektroniniu paštu buvo informuoti apie priimtą Įsakymą ir juo patvirtintą Planą. Ieškovė ir UAB V. c. ,,1. L.“ 2022 m. sausio 14 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi skundus, 2022 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „K. t.“ ir UAB V. c. „1. L.“ skundų išnagrinėjimo“ Įsakymą paliko nepakeistą (toliau – ir Sprendimas).

 

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo santykis yra mišrus, t. y., tiek administracinės teisės, tiek civilinės teisės, įvertinęs ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis, tai, jog į administracinį teismą ieškovė kreipėsi nepraleidusi termino, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė praleido terminą dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.

 

13.       Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepraleido termino pateikti ieškinį (skundą) dėl ginčo Įsakymo.

 

14.       Teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – ir Metodika) atitinkamos nuostatos (taip pat ir 6 punktas) pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui nuo 2023 m. gegužės 24 d., ginčo Planas parengtas 2021 m. lapkričio 10 d., o Įsakymas priimtas 2021 m. gruodžio 17 d. Todėl, vertinant Plano, Įsakymo atitikimą teisės aktų reikalavimams, nėra pagrindo nevertinti jo atitikimo ir Metodikos nuostatoms, galiojusioms Plano ir Įsakymo priėmimo metu.

 

15.       Teismas sprendė, kad vertinant Plano sprendinius, nesant aiškinamojo rašto, nėra aiškūs Plano sudarymo principai. Skundžiamame sprendime ir Plane nėra pasisakyta apie Plane pateiktų skaičiavimų rezultatus, gautus plotus, kodėl ir ar tikrai visiems pastatams jie turi būti didesni ir kokių rezultatų tai duoda tinkamo statinių eksploatavimo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pagal Metodikos 6 punkto nuostatas minimalus statinio eksploatavimui skirtinas plotas susideda iš statinio užimamo ploto ir statiniui prižiūrėti reikalingo ploto, todėl, teismo vertinimu, statinio eksploatavimui reikalingas plotas negali būti abstrakčiai nustatytas bendro naudojimo Sklypo dalyje, priešingai, turi būti konkrečiai apibrėžtas ir susijęs su pastatu, taip užtikrinant galimybę prižiūrėti statinį, t. y. prieiti, privažiuoti prie statinio.

 

16.       Teismas vertino, kad Metodikoje nurodytas statinio užimamas plotas, pagal kurį atliekami atitinkami skaičiavimai, nėra tapatus pastato užstatytam plotui, kuris yra nustatomas kadastrinių matavimų metu ir įrašomas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atliekant skaičiavimus pagal Metodikoje nurodytas formules, turi būti naudojamas tas pastato užimamas plotas, kurį sudaro ne sienų, tačiau labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų (stogo elementų ir pan.) horizontali projekcija į žemės paviršių. Todėl, rengiant planą, būtina atlikti matavimus vietovėje, užfiksuojant statinio labiausiai išsikišusias konstrukcijas ir pagal tai apskaičiuoti pastato faktiškai užimamą plotą. Teismas konstatavo, kad rengiant ginčo Planą nebuvo atsižvelgta į Metodikoje nurodytą reikalavimą nustatant sklypo dalis vietovėje fiksuoti labiausiai išsikišusias statinių konstrukcijas bei jų projekciją į žemės paviršių, todėl dalys „C, D, E, F“ nustatytos neatsižvelgus į jų stogo konstrukcijas, esančias po 2013 metais atliktos rekonstrukcijos (kuri įregistruota NTR).

 

17.       Teismas nustatė, kad ginčo Plane nustatytos mažesnės nei minimalaus ploto dalys aplink visus statinius, o likusi teritorija priskirta bendram naudojimui, t. y. iš 5269 kv. m ploto bendram naudojimui skirta 2517 kv. m. Be to, statiniams eksploatuoti skirtos dalys paskirstytos neproporcingai (pvz., pastatui, pažymėtam Plane indeksu „M“, kurio plotas yra 26,23 kv. m, skiriama 180 kv. m, pastatui, Plane pažymėtam indeksu „L“, kurio plotas yra 41 kv. m, skiriama 150 kv. m, o ieškovei priklausančiam 81 kv. m ploto pastatui, Plane pažymėtam „H“, yra priskirta 170 kv. m Sklypo dalis, taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausantiems didesnio ploto pastatams, pažymėtiems Plane indeksais „C“ (79 kv. m), „D“ (92 kv. m), „E“ (92 kv. m), „F“ (93 kv. m) ir „N“ (83 kv. m), išskiriamos žymiai mažesnės ploto dalys nei „M“ ar „L“ – atitinkamai 236 kv. m, 242 kv. m, 246 kv. m, 264 kv. m, 228 kv. m).

 

18.       Teismas, įvertinęs Ginčo Plane nustatytus statiniams priskirtus žemės sklypo plotus bendro naudojimo dalyje, nustatė, kad atskiroms Ginčo sklypo dalims skirti bendro naudojimo plotai yra apskaičiuoti neproporcingai, t. y. vienoms dalims skiriamas per mažas, kitoms – per didelis plotas. Nustatė, kad bendram naudojimui pagal Planą priskirta žemės sklypo dalis, kuri faktiškai naudojama ieškovės komercinei (turgaus prekybos) veiklai. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais, nustatė, kad 1995-2018 metų laikotarpiu Ginčo sklypo dalį užėmė turgavietė, kuri 2013 metais buvo rekonstruota (atnaujinta). 2013 metais ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – paviljonai (Plane pažymėti indeksais „C“, „D“, „E“, „F“) buvo rekonstruoti bei šalia jų esanti teritorija buvo užstatyta su paviljonais tiek fiziškai, tiek funkciškai susijusiais priklausiniais (stogo konstrukcijomis). Šios teritorijos praėjimai yra naudojami išskirtinai prekybos paviljonų veiklai, t. y. klientams laisvai judėti tarp prekybos paviljonų.

 

19.       Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad, rengiant Planą ir jį tvirtinant Įsakymu, nebuvo atsižvelgta į vieną esminių Taisyklių 8 punkte įvardytų reikalavimų – bendro naudojimo plotą išskirti tik ten, kur jis yra objektyviai būtinas ir tik tiems statiniams, kuriems jis būtinas, taip pat bendro naudojimo plotą paskirstyti proporcingai visoms išskirtoms dalims. 

 

20.       Teismas sprendė, kad ginčo sklypo dalys „I, G, H, M, L“ nustatytos ne vienoje tiesėje, netaisyklingų formų.

 

21.       Teismas pažymėjo, kad ginčo sklypas nėra valdomas išskirtinai valstybės – dalis jo (136 kv. m. ir 170 kv. m.) yra išpirkta iš valstybės bei yra valdoma privačios nuosavybės teise, todėl Ginčo plane turėjo būti nurodyta, kuri konkreti ginčo sklypo dalis priklauso valstybei, o kuri – privatiems asmenims. Kadastro duomenų surinkimo taisyklių 5 priede (žemės sklypo plano formoje) yra numatyta 4 lentelė – žinios apie bendrą žemės sklypo naudojimą, kurios ginčo plane nėra.

 

22.       Teismas nustatė, jog Planas turi daug techninių trūkumų. Plano kitoje lapo pusėje nenurodyti Sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai, kaip tai nustatyta Turto kadastro nuostatų 37.9. punkte. Plano koordinačių žiniaraštis neatitinka patvirtintos formos, jame nėra nurodyto prisijungimo prie LitPOS laiko. Sprendime (9 lapas) nurodyta, kad tuo atveju, kai žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir jo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo planas gali būti rengiamas kameraliai pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis.

 

23.       Teismas nustatė, kad, rengiant Planą T. U. užsakymu, su Planu pasirašytinai buvo supažindinti pastato – garažo bendrasavininkai – V. P.-U., V. R. A., J. A., A. K., K. K., taip pat UAB „S. n.“. Visi kiti Žemės sklypo nuomininkai, savininkai apie parengtą Planą buvo informuoti tik priėmus Įsakymą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Žemės sklypo nuomininkai ir savininkai nepagrįstai nebuvo supažindinti su Planu iki priimant Įsakymą.

 

24.       Teismas konstatavo, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusias Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Taisyklių 8 punkto nuostatas, protingumo, proporcingumo principus, todėl yra pagrindas naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“.

 

25.       Teismas, vertindamas NŽT Sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, skundus, nustatė, kad Įsakymas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų normas, todėl yra pagrindas panaikinti ir NŽT Sprendimą.

 

26.       Teismas konstatavo, kad ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

27.       Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą ir ieškovės UAB ,,K. t.“, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. ,,1. L.“ ieškinius atmesti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. papildomą sprendimą ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

27.1.                      Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi išimtinai tik ieškovės UAB ,,K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. ,,1. L.“ parodymais bei argumentais, vertindamas byloje esančius įrodymus, savo išvadas grindė ne įrodymų visuma, o pasirinktais jų pateiktais atskirais įrodymais, kuriuos įvertino nekritiškai ir dėl šio pažeidimo padarė nepagrįstas išvadas.

 

27.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias Taisyklių, Metodikos nuostatas, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tokiu būdu padarydamas materialinių teisės normų pažeidimą. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymų viseto neatitinkančias, nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

 

27.3.                      Nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra išdėstyta procedūra, vadovaujantis kuria žemės sklypo naudotojai turėtų būti informuojami apie įsakymo dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, nustatymą.

 

27.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo nuomininkai ir savininkai nepagrįstai nebuvo supažindinti su Planu iki priimant Įsakymą.

 

27.5.                      Apie parengtą Planą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą Žemės sklypo naudotojai buvo informuoti Nacionalinės žemės tarnybos raštais, suteikiant jiems įstatyme numatytą teisę ginti jų galimai pažeistas teises skundžiant Įsakymą. Nors Planas nebuvo suderintas (ar išreikštas jų pritarimas) su visais Žemės sklypo naudotojais, nedaro Plano ir jo pagrindu priimto Įsakymo neteisėtu.

 

27.6.                      Pastatams išskirti atskiri plotai yra nustatyti pagal galimybes, pagal vientisumo, racionalumo reikalavimus, atsižvelgiant į didelį Žemės sklypo užstatymą bei taisyklingų formų.

 

27.7.                      Teismas 2024 m. birželio 25 d. papildomu sprendimu priteisė per dideles, nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

 

 

28.       Apeliaciniu skundu apeliantė (trečiasis asmuo) UAB ,,S. n.“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą patenkintų reikalavimų dalyje ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti, arba ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ ieškinius atmesti kaip nepagrįstus, priteisti iš ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

28.1.                      Teismas ieškinį tenkino taikydamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką, kuri pripažinta negaliojančia ir ja nebebuvo galima vadovautis naikinant individualius administracinius aktus, kurių teisėtumas preziumuojamas. Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

 

28.2.                      Teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota ir neįregistruota stoginė, o taip pat kiti ieškovų valdomi neregistruoti statiniai, esantys po šia stogine, nesuteikia teisės ieškovams reikalauti didesnės žemės sklypo dalies.

 

28.3.                      Teismas nepagrįstai atnaujino skundo pateikimo terminą administracinio akto apskundimui, t.y. nesant objektyvių ir nuo ieškovių valios nepriklausančių aplinkybių, dėl ko terminas buvo praleistas. Terminas yra procesinis, o ne materialinis, todėl praleidus procesinį terminą teismo procesas neturėtų vykti, o byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

 

28.4.                      Skundžiamu sprendimu paneigtos valstybinės žemės naudotojų teisės į valstybinę žemę, užkirstas kelias užbaigti žemės reformą ginčo Žemės sklype.

 

28.5.                      Ieškovai yra praleidę individualaus akto apskundimo terminą ir nenurodo svarbių objektyvių nuo ieškovų valios nepriklausančių priežasčių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos vertino, kad profesionaliam verslininkui, kurį atstovauja profesionalūs advokatai, svarbia priežastimi atnaujinti terminą yra apskundimo tvarkos nežinojimas.

 

28.6.                      Teismas papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė UAB V. c. „1. L.“ bylinėjimosi išlaidas.

 

29.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą (trečiasis asmuo) UAB ,,S. n.“ prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ visas trečiojo asmens UAB „S. n.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

 

29.1.                      Skundžiamo teismo sprendimo išvados prieštaringos, t. y. teismas vienu metu pripažįsta ir neigia dalių planus rengiančių specialistų diskreciją. Planai gali vienas nuo kito skirtis ir visi jie bus laikomi neklaidingais taikytinų teisės aktų požiūriu.

 

29.2.                      Taikytinuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga informuoti Žemės sklypo naudotojus, įskaitant savininkus, nuomininkus, faktinius naudotojus, apie ketinamą priimti įsakymą dėl žemės sklypo dalių. Teisės aktai taip pat nenumato pareigos informuoti valstybinės žemės naudotojus apie Plano rengimą ar suderinti jį su visais valstybinės žemės naudotojais.

 

 

 

30.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens UAB ,,S. n.“ apeliacinius skundus (ieškovė) UAB ,,K. t.“ prašė apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

 

30.1.                      Sudarant Planą nei apie matavimus, nei apie Plano sudarymą ir jo sprendinius ieškovui nebuvo pranešta. Planas yra parengtas šališkai ir nesąžiningai.

 

30.2.                      Teismas pagrįstai atnaujino ieškovui skundo padavimo terminą. Ieškovas buvo aktyvus, veikė operatyviai, bei nepraleisdamas teisės aktuose nustatytų terminų skundė atsakovo įsakymą bei atsakovo sprendimą.

 

30.3.                      Papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui žymiai mažiau bylinėjimosi išlaidų nei ieškovas prašė.

 

30.4.                      Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi teisės aktų visetu, o ne vien tik Metodika, nesivadovavo negaliojančiais teisės aktais.

 

30.5.                      Planu yra visiškai neatsižvelgta į realią faktinę situaciją sklype, t. y., Planu priskirtos bendram naudojimui sklypo teritorijos dalys, kurios yra būtinos išimtinai vien tik ieškovo prekybos paviljonų tinkamam eksploatavimui, bei kurios nėra ir niekada nebuvo naudojamos kitų sklypo statinių eksploatavimui. 

 

30.6.                      Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo pagrįstai nusprendė panaikinti neteisėtus atsakovo sprendimą ir atsakovo įsakymą.

 

 

31.       Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB ,,S. n.“ apeliacinį skundą (atsakovė) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinį skundą tenkinti, pritarė apeliacinio skundo argumentams.

 

32.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens UAB ,,S. n.“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo V. O. prašė apeliacinius skundus atmesti.  Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

 

33.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“  prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

 

34.       Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB ,,S. n.“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens UAB ,,S. n.“ trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Metodika nėra panaikinta teismo, todėl teismas, priimdamas sprendimą ja pagrįstai vadovavosi.

 

Teisėjų kolegija

  

k o n s t a t u o j a :

 

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliaciniai skundai tenkintini

 

35.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

 

36.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

 

         Dėl ginčo esmės

37.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymo, kuriuo patvirtintas valstybinės žemės sklypo eksploatavimo dalių planas, teisėtumo ir pagrįstumo.  

 

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 5269 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise iki 2024 m. sausio 25 d. valdytas Nacionalinės žemės tarnybos, nuo 2024 m. sausio 25 d. valdomas Vilniaus miesto savivaldybės (4963/5269), ieškovės UAB „K. t.“ (170/5269), trečiųjų asmenų V. O. ir J. O. (136/5269). Žemės sklype yra įregistruoti pastatai: 1) pastatas – parduotuvė, plane pažymėtas 4E1ž, kurio užstatytas plotas 349,72 kv. m., nuosavybės teise valdomas UAB V. c. ,,1. L.“; 2) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 7E1p, kurio užstatytas plotas 79,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas ieškovės; 3) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 8E1p, kurio užstatytas plotas 92,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas ieškovės; 4) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 9E1p, kurio užstatytas plotas 92,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas ieškovės; 5) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 10E1p, kurio užstatytas plotas 93,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas ieškovės; 6) pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 14F1p, kurio užstatytas plotas 63,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas V. O. ir J. O.; 7) pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 15F1p, kurio užstatytas plotas 81,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas ieškovės; 8) pastatas – kepykla, pažymėtas plane 17P1p, kurio užstatytas plotas 332,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas UAB „C.“; 9) pastatas – parduotuvė, pažymėtas plane 18E1P, kurio užstatytas plotas 352,38 kv. m., nuosavybės teise valdomas UAB V. c. ,,1. L.“; 10) pastatas – viešasis tualetas, pažymėtas plane 22L1p, kurio užstatytas plotas 83,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas ieškovės; 11) pastatas – kavinė ir alaus baras, pažymėtas plane 16M1/p , kurio užstatytas plotas 167,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas J. S. ir Z. K. S.; 12) pastatas – garažas, pažymėtas plane 20G1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 41,00 kv. m., nuosavybės teise valdomas V. R. A., J. A., A. K. ir K. K. (iki 2023 m. lapkričio 24 d. nuosavybės teise priklausė T. U., V. P.-U., V. R. A., J. A., A. K. ir K. K.); 13) pastatas – prekybos, pažymėtas plane 21E1/p, kurio užstatytas plotas 26,23 kv. m., nuosavybės teise valdomas UAB „S. n.“; 14) pastatas – stoginė, pažymėtas plane 19I1m, pagalbinio ūkio, kurio užstatytas plotas 47,66 kv. m., nuosavybės teise valdomas UAB V. c. ,,1. L.“. Su prašymais pirkti Žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi T. U., 2021 m. birželio 14 d. raštu – V. R. A., J. A., 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu – A. K.. Ieškovė, valdanti 710,00 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį nuomos teise, kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių 2021 m. birželio 3 d. su prašymu parduoti nuomojamą Žemės sklypo dalį, UAB V. c. „1. L.“, nuomos teise valdantis 1047,00 kv. m ir 1277,00 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, kreipėsi 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. birželio 8 d. raštu su prašymais parduoti nuomojamas Žemės sklypo dalis. UAB ,,S. n.“ 2019 m. lapkričio 14 d. prašymu kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. lapkričio 18 d. gautas T. U. prašymas patvirtinti UAB ,,K.“ matininko P. K. 2021 m. lapkričio 10 d. parengtą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti planą (toliau – Planas) ir leisti išsipirkti pagal dalių Planą priklausančią Žemės sklypo dalį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė Žemės sklypo dalis, tenkančias jame esantiems ir savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypo naudotojai buvo supažindinti su Planu ir su priimtu Įsakymu, juos siunčiant elektroniniu paštu bei paštu. Ieškovė UAB ,,K. t.“ ir UAB V. c. ,,1. L.“ 2022 m. sausio 14 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi minėtą ieškovės UAB ,,K. t.“ ir UAB V. c. ,,1. L.“ skundą, 2022 m. kovo 15 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir Įsakymą paliko nepakeistą.

 

Dėl senaties termino taikymo.

39.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 23 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 28 punktas).

 

40.       ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

 

41.       Nustatyta, kad ieškovė Įsakymą bei Planą gavo 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku. Ieškovė 2022 m. sausio 14 d. pateikė Skundą dėl įsakymo atsakovės direktoriui, kuris 2022 m. kovo 15 d. priėmė ir 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei Skundžiamą sprendimą bei jame nurodė, jog šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui. Ieškovė 2022 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kurį 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. balandžio 27 d. priėmus nutartį dėl atsisakymo priimti ieškovės skundą, ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį. Taigi, ieškinys teismui pateiktas praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą.

 

42.       ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

 

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-375-575/2019; 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

 

44.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Taigi, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą prielaidos nebuvimas.

 

45.       Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai susijusios su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).

 

46.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nėra įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai šio administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir pagal įstatymą nebegali būti atnaujintas, tokiu atveju būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atsisakymo priimti ieškinį pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį ir negalimumą nagrinėti bylą teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

47.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis (ieškovė nurodo, kad į administracinį teismą ji kreipėsi nepraleidusi termino) sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta priežastis, dėl ko ji praleido terminą skundui paduoti nėra svarbi ir negali būti pagrindas jį atnaujinti. Pažymėtina, kad klaidingas kreipimasis į kitą teismą, kuriam įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus ginčus, nėra pateisinamos priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, juo labiau, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam teisines paslaugas teikia kvalifikuotas teisininkas, dėl ko jam keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai.

 

48.       Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. ,,1. L.“ nepraleido termino kreiptis į teismą, pasisako dėl ginčo iš esmės.

 

Dėl Įsakymo ir Sprendimo (ne)teisėtumo.

 

49.       Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdinga tai, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, bei imperatyvusis pobūdis. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-29-403/2020).

 

50.       Ginčo Įsakymo, Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo priėmimo metu valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuoma, pirkimas-pardavimas, sklypo dalių, tenkančių esamiems statiniams eksploatuoti, nustatymas, prašymų svarstymas, nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių parengimas ir kiti veiksmai buvo priskirti valstybinės žemės patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 ir 10 straipsnis, Taisyklių 2.1 papunktis, 34-38 punktai (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo metu)).

 

51.       Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius imperatyviai reglamentuoja CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės bei jas konkretizuoja Žemės įstatymas, Taisyklės ir kiti teisės aktai.  

 

52.       Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 24 ir 25 dalyse nustatytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

 

53.       Vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise

priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Ginčo Įsakymo priėmimo galiojusio Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

 

54.       Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tvarką detalizuoja Taisyklės, kurių 8 ir 33 punktuose nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos/parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

 

55.       Taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą (Taisyklių 8 punktas). Taisyklės numatė, kad žemės sklypo planą, su išskirtomis dalimis, skirtomis savarankiškai funkcionuojančių objektų eksploatavimui, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais – žemės sklypo naudotojais. Valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartį (būsimiems nuomininkams ar pirkėjams), todėl asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įgyti ar išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo įgyti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia prašymą išnuomoti (parduoti) žemės sklypą (jo dalį) ir atitinkamai Taisyklių 12 ar 34 punkte nurodytus dokumentus, t. y. turi parengti planą statiniams eksploatuoti, o tokiame žemės sklypo plane turėtų būti aiškiai pažymėtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam nekilnojamajam daiktui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys.

 

56.       Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos taip pat reglamentuoja tvarką nagrinėjant prašymus parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuria privalu vadovautis.

 

57.       Ieškovė savo ieškinį grindė minėtos Metodikos 6 punktu, kuris nustatė formulę, kuria remiantis turėtų būti apskaičiuojamas mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Ieškovė, bei trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus teigė, kad atsakovas minėtos Metodikos nesilaikė, dėl ko sklypo dalys paskaičiuotos neteisingai. 

 

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 dėl Metodikos dalies teisėtumo, pripažino, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai tiek, kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui.

 

59.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažymėjo, kad Metodikos atitinkamos nuostatos (taip pat ir 6 punktas) pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui nuo 2023 m. gegužės 24 d., ginčo Planas parengtas 2021 m. lapkričio 10 d., o Įsakymas priimtas 2021 m. gruodžio 17 d., todėl vertinant Plano, Įsakymo atitikimą teisės aktų reikalavimams, nėra pagrindo nevertinti jo atitikimo ir Metodikos nuostatoms, galiojusioms Plano ir Įsakymo priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Metodikos nuostatomis, kurios teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. 2024 m. birželio 12 d.) buvo pripažintos  prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktui. Tai, kad Įsakymas priimtas anksčiau, nei kad Metodikos atitinkamos nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui nuo 2023 m. gegužės 24 d., nėra pagrindas jas taikyti teismo sprendimo priėmimo metu.

 

60.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

 

61.       Priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomeninės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas).

 

62.       Kasacinis teismas, konstatuodamas būtinybę užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, yra konstatavęs, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, tai reiškia ir veikimą visuomenės interesais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

 

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Įsakymo, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo metu valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuoma, pirkimas-pardavimas, sklypo dalių, tenkančių esamiems statiniams eksploatuoti, nustatymas, prašymų svarstymas, nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių parengimas ir kiti veiksmai buvo priskirti valstybinės žemės patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai (šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybei), todėl tik ji galėjo spręsti dėl eksploatavimo dalių Plano tikslingumo ir naudingumo, bei remiantis teisės aktais spręsti kiek valstybinės žemės sklypo ploto reikia konkrečiam statiniui eksploatuoti pagal paskirtį. Sklypo dalys statinių eksploatavimui individualizuojamos kiekvienu konkrečiu atveju pagal Taisyklių 8 punkte nurodytus kriterijus ir faktinę situaciją sklype.

 

64.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymas, kuriuo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, buvo priimtas pagal žemės sklypo planą, kurį 2021 m. lapkričio 10 d. parengė matininkas P. K.. Ieškovė UAB ,,K. t.“ ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus UAB V. c. ,,1. L.“ nurodė, kad sklypo dalys apskaičiuotos neteisingai, planas turi techninių trūkumų, patvirtintos dalys neatitinka realios situacijos Sklype, plano sprendiniai nebuvo derinami su ieškove.

 

65.       Taisyklių 8 ir 33 punktuose nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos/parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

 

66.       Pažymėtina, kad lengvatinėmis sąlygomis gali būti nuomojama valstybinė žemė, jeigu asmuo žemės sklype turi savarankiškai funkcionuojančius pastatus ar įrenginius, atitinkančius Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) nurodomus kvalifikacinius reikalavimus – pastatai turi būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastre, o nuomojamas žemės sklypas turi būti būtinas pastatų eksploatacijai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 28 punktas, Reglamentas).

 

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės žemės patikėtinis, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl žemės sklypo dalių – patvirtina planą ir priima administracinį sprendimą (įsakymą) dėl dalių nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, o teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-50-943/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). Būtent valstybinės žemės patikėtinis valstybė (nagrinėjamu atveju – Nacionalinė žemės tarnyba) teisės aktų nustatyta tvarka nustatė išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą. Pagal Taisyklėse įtvirtintas valstybinės žemės nuomos procedūras, visų pirma, yra nustatomas pastatams eksploatuoti reikalingas plotas. Valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti dydžio nustatymas yra prielaida tolesniems Nacionalinės žemės tarnybos ar Vilniaus miesto savivaldybės sprendimams dėl žemės sklypo nuomos priimti.

 

68.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra išdėstyta procedūra, vadovaujantis kuria žemės sklypo naudotojai turėtų būti informuojami apie įsakymo dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui nustatymą. Todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, nagrinėjamu atveju Žemės sklypo nuomininkai ir savininkai pagrįstai nebuvo supažindinti su Planu iki priimant Įsakymą, nes teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų planų, kuriuose išskiriamos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingas dalis rengimo, viešinimo apie šiuos rengiamus planus, nėra. Apie parengtą Planą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą Žemės sklypo naudotojai buvo informuoti Nacionalinės žemės tarnybos raštais, suteikiant jiems įstatyme numatytą teisę ginti jų galimai pažeistas teises skundžiant Įsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Planas jo rengimo ir tvirtinimo metu nebuvo suderintas (ar išreikštas jų pritarimas) su visais Žemės sklypo naudotojais, nėra priežastis Plano ir jo pagrindu priimto Įsakymo pripažinti neteisėtu, nes kaip minėta, visi Žemės sklypo naudotojai buvo informuoti raštu apie parengtą Planą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą, Planas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas priimti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad po to, kai ieškovė UAB ,,K. t.“ ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus UAB V. c. ,,1. L.“ kreipėsi su prašymu parduoti nuomojamą Žemės sklypo dalį (2021 m. birželio 3 d., 2021 m. birželio 8 d.), daugiau jokių kitų veiksmų neatliko, nesirūpino dėl plano parengimo.

 

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas imperatyviai numato, kad valstybinės žemės patikėtinis turi jam įstatymo suteiktą diskrecijos teisę vienašališkai nustatyti savarankiškai funkcionuojančių statinių/įrenginių eksploatacijai reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir jas vėliau parduoti ar nuomoti. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas ir siekdama nustatyti atskiras žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojančių statinių/įrenginių tinkamam eksploatavimui, privalo vadovautis teisės aktuose įtvirtintais kriterijais ir laikytis jau minėtų ir teisės aktuose įtvirtintų procedūrų, tačiau neturi pareigos priimamus sprendimus iš anksto suderinti arba gauti pritarimą iš visų suinteresuotų asmenų.

 

70.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad patvirtintas ginčo Planas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas atitinka Taisyklių 8 punkto ir 33 punkto nuostatas, taip pat ir žemės teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia kitų savininkų teisių ar teisėtų interesų tinkamai eksploatuoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, Metodikos reikalavimus, jame nurodyta visa būtina teisės aktų reikalaujama informacija

. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš dalies netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti, pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

 

71.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

72.       Pagal 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

 

73.       Apeliacinius skundus tenkinus, naikintinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).

 

74.       Trečiojo asmens UAB ,,S. n.“ bylinėjimosi išlaidas sudarė: 13552,00 Eur atstovavimo išlaidos, 57,13 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas, bei 2057,00 Eur išlaidos už specialisto G. K. konsultacinę išvadą, turėtos pirmosios instancijos teisme ir 110,00 Eur žyminis mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą, bei 2662,00 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo dalyką, turinį ir apimtį, įvertindama trečiojo asmens atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teiktų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, trečiajam asmeniui suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog trečiojo asmens UAB ,,S. n.“ turėtos advokato pagalbos išlaidos 18438,13 Eur sumoje yra pagrįstos, neviršijo rekomendacijų kriterijų, todėl priteistinos iš ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ lygiomis dalis, t. y. iš kiekvieno po 9219,00 Eur.

 

75.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 213,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos  iš ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ lygiomis dalis, t. y. iš kiekvieno po 106,87 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i  a :

 

Tenkinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „S. n.“ apeliacinius skundus.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės UAB „K. t.“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“, ieškiniai atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos visiškai ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „K. t.“, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“, ieškinius atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. papildomą sprendimą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „S. n.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės UAB „K. t.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 9219,00 Eur (devynis tūkstančius du šimtus devyniolika eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „K. t.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB V. c. „1. L.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei iš kiekvieno po 106,87 (vieną šimtą šešis eurus, 87 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5662.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                 Rasa Bartašienė

                                                                                                 

 

                    Aleksandras Rusakas 

 

 

                                                                                                          Irena Stasiūnienė