Civilinė byla Nr. e2A-20-210/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14835-2017-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.;3.3.1.20.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 pagal ieškovės D. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., ir atsakovo E. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys R. P., AB SEB bankas, institucijos, teikiančios byloje išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, – R. P. ieškinį dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti tarp ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo E. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama D. P. jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo E. P. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis: atsakovas bendrauja porinių savaičių savaitgaliais šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir jas grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą.; 5) po santuokos nutraukimo padalyti turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv. m, pažymėtu 310-41 ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 179-14 (1/46 iš 7.92 kv. m), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv. m), 176-16 (1/46 iš 33,23 kv. m), 176-17 (1/24 iš 6,65 kv. m), 176-18(1/24 iš 14,27 kv. m), 176-19 (1/46 iš 17,84 kv. m), 176-2 (1/46 iš 2,63 kv. m), 176-86 (1/174 iš 29,70 kv. m), 176-126 (1/46 iš 10,39 kv. m), 176-127 (1/46 iš 3,39 kv. m), 176-128 (1/46 iš 2,32 kv. m), a-l (l/46 iš 13,18 kv. m), a-17 (l/4 iš 13,49 kv. m), a-2 (l/46 iš 4,85 kv. m, a-3 (1/46 iš 5,71 kv. m), a-4 (l/46 iš 5,75 kv. m.), R-16 (l/46 iš 5,80 kv. m), R-17 (l/46 iš 33,37 kv. m), R-18 (1/24 iš 6,53 kv. m), R-l9 (1/24 iš 13,73 kv. m), R-20 (l/46 iš 11,36 kv. m), R-21 (l/46 iš 34,79 kv. m), R-4 (l/42 iš 15,70 kv. m), 310-94 (1/52 iš 161,46 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 116,01 kv. m ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti iš ieškovės D. P. atsakovo E. P. naudai 20 135,75 Eur kompensaciją, atidedant šios kompensacijos išmokėjimą dvejų metų laikotarpiui, skaičiuotinam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pobūdžio, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui vykdys D. P., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo E. P. lėšomis, ieškovė D. P. privalės sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; 8) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; 9) priteisti iš atsakovo E. P. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas E. P., kadangi nesilaikė abipusių santuokinių įsipareigojimų ir iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Atsakovas dažnai vartodavo alkoholį, vėlai grįždavo namo. Gimus antrai dukrai atsakovas pasikeitė, manė, kad šeimoje santykiai sutvirtėjo, atsakovas stengsis dėl šeimos, nebeišgėrinės bei rūpinsis šeima, dukromis. Tačiau tai buvo trumpalaikis santykių pagerėjimas, nes atsakovas vėl pradėjo dažnai vartoti alkoholį, nuolatos priekaištaudavo dėl per mažo ieškovės darbo užmokesčio, įžeidinėdavo, apskritai nevertino pastangų sukurti darnią šeimą. Dėl atsakovo elgesio kildavo konfliktai, namuose tvyrojo įtampa, ji patirdavo psichologinį stresą (smurtą), atsakovas žemindavo bei įžeidinėdavo ją kaip sutuoktinę bei savo vaikų motiną, dažnai sukeldavo jai didelius išgyvenimus bei stresą. Dėl atsakovo kaltės nuo 2017 m. šalys kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Ieškovė teigia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, kadangi mamos ir dukrų ryšys yra stiprus, prieraišus, saugus. Dukrų atskyrimas nuo mamos sukeltų tiek mamai, tiek dukroms didelius emocinius išgyvenimus ir pažeistų vaikų interesus. Abiejų nepilnamečių dukrų poreikiai šiuo metu sudaro apie 1000,00 Eur per mėnesį. Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovė mano, jog iš atsakovo turėtų būti priteista po 250 Eur kiekvienai mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki dukrų pilnametystės. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo butą, esantį  (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv. m, pažymėtu 310-41 ir su bendro naudojimo patalpomis ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini)), priteisti jai, o atsakovo naudai kompensaciją. Atsakovui nereikėtų vykdyti prievolių kreditoriui ir jis turėtų galimybę tinkamai vykdyti savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus. Buto vidutinė rinkos vertė sudaro 139 000 Eur, o sutuoktinių prievolės AB SEB bankui, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, suma siekia 98 728,50 Eur, dalytino turto vertė sudaro 40271,50 Eur, atitinkamai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 20135,75 Eur kompensacijos suma.

3. Atsakovas E. P. pateiktu priešieškiniu teismo prašė: 1) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) šalių dukterų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamą vietą nustatyti su atsakovu E. P.; 3) priteisti iš ieškovės D. P. nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovo E. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju; 3) priteisti iš ieškovės D. P. nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovo E. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju; 4) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį – 125 Eur per mėnesį, skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovo E. P. mokamų į ieškovės D. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja. Tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį – 125 Eur per mėnesį, skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovo E. P. mokamų į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja; 5) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų – E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti atsakovo E. P. bendravimo su dukterimis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

     1.1. Suteikti atsakovui teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą tokia tvarka: a) pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną; b) šešias dienas (einančias iš eilės arba po vieną) per mėnesį darbo dienomis nuo 17 val. iki kitos dienos ryto, atsakovui pristatant vaikus į mokyklą /darželį (jeigu ši diena yra darbo) arba iki kitos dienos 12 val., jeigu kita diena yra ne darbo ir šią dieną nėra numatytas atsakovo bendravimas su vaikais. Apie numatomą vaikų pasiėmimo laiką darbo dienomis ieškovei turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas; c) Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 10 val. iki 21 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; d) kiekvienais metais rugpjūčio 4 d. nuo 17 val. iki 21 val., jeigu ši diena yra darbo arba nuo 11 val. iki 21 val., jeigu ši diena tenka savaitgaliui; e) Šv. Kalėdų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 13 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 2 d. 13 val.; f) Šv. Velykų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 13 val.; kiekvienais neporiniais metais – antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 21 val.

    1.2. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaikų mama D. P..

   1.3. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. pusę vaikų žiemos atostogų ir pusę vaikų pavasario (Velykinių) atostogų, šių atostogų grafiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę, suderinus su vaikų mama D. P..

   1.4. Savo bendravimu su vaikais laiku atsakovui nustatyti teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų į turizmui saugią valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant vaikų motiną D. P. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas įpareigojamas ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.

    1.5. Ieškovė privalo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį) informuoti atsakovą apie numatomą vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, nedelsiant informuoti apie pasikeitusį savo ir vaikų adresą ir kitus savo ir vaikų kontaktinius duomenis.

    1.6. Ieškovė privalo užtikrinti, kad vaikų bendravimo su tėvu laiku vaikai turėtų visus būtinus daiktus, drabužius, mokymosi (užimtumo) reikmenis.

    1.7. Ieškovė privalo atsakovui pareikalavus suteikti jam visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, mokymo /ugdymo įstaigos pakeitimus, lankomus užklasinės veiklos užsiėmimus, pasiekimus užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti bet kokias kitas svarbias aplinkybes, susijusias su nepilnamečiais šalių vaikais. Ieškovė įpareigotina sudaryti sąlygas atsakovui bet kada bendrauti su vaikais telefonu, jeigu toks bendravimas atitinka vaiko mokymosi, užklasinės veiklos ir poilsio režimą.

6) pripažinti prievoles kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur paskolos grąžinimo solidaria ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. prievole; 7) pripažinti santuokos metu įgytus kilnojamus daiktus – virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika šaldytuvu „Whirpool“, gartraukiu „AEG“, kaitlente „AEG“, orkaite „AEG“; oro kondicionierių „Sanyo“, minkštus svetainės baldus „Dreamer“, skalbimo mašiną „Whirpool“, džiovyklę „Electrolux“, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9570 Eur vertės, asmeniniu atsakovo E. P. turtu, įgytu už asmenines atsakovo lėšas; 8) padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir priteisti atsakovui nuosavybėn: butą su pagalbinėmis patalpomis – sandėliu 5.73 kv. m., ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 176-14 (1/46 iš 7,92 kv. m), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv. m), 176-16 (1/46 iš 33,23 kv. m), 176-17 (1/24 iš 6,65 kv. m), 176-18 (1/24 iš 14,27 kv. m), 176-19 (1/46 iš 17,84 kv. m), 176-2 (1/46 iš 2,63 kv. m), 176-86 (1/174 iš 29,70 kv. m), 176-126 (1/46 iš 10,39 kv. m), 176-127 (1/46 iš 3,39 kv. m), 176-128 (1/46 iš 2,32 kv. m), a-1 (1-46 iš 13,18 kv. m), a-17 (1/4 iš 13,49 kv. m), a-2 (1/46 iš 4,85 kv. m), a-3 (1/46 iš 5,71 kv. m), a-4 (1/46 iš 5,75 kv. m), R-16 (1/46 iš 5,80 kv. m), R-17 (1/46 iš 33,37 kv. m), R-18 (1/24 iš 6,53 kv. m), R-19 (1/24 iš 13,73 kv. m), R-20 (1/46 iš 11,36 kv. m), R 21 (1/46 iš 34,79 kv. m), R-4 (1/42 iš 15,70 kv. m), 310-94 (1/52 iš 161,46 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bei negyvenamąją patalpą – parkingą, Nr. 176-135, 176-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1/84) dalis, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/3 šio turto vertės piniginę kompensaciją – 9 699,23 Eur; 9) tuo atveju, jeigu bus tenkinamas E. P. reikalavimas butą su pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jo asmeninėn nuosavybėn, atsakovas prašo padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą tokiu būdu: a) tarp sutuoktinių nedalyti santuokos metu E. P. asmeninės nuosavybės teise įgytus kilnojamus daiktus – virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika – šaldytuvu, gartraukiu, kaitlente, orkaite; oro kondicionierių, minkštus svetainės baldus, skalbimo mašiną „Whirpool“, džiovyklę „Electrolux“, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9570 Eur vertės; b) padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - svetainės spinteles, mikrobangų krosnelę, miegamojo komodą, virtuvinį stalą su kėdėmis (4 vnt.), miegamojo lovą su spintelėmis, pufą, prieškambario baldus, užuolaidas, roletus, sieninę spintą, darbo kambario sekciją, įmontuotą namų kino sistemą „Bose“, garso stiprintuvą „Maranz“, TV „Samsung“, TV „LG“, bendros 7310 Eur vertės, ir šį turtą priteisti atsakovui E. P., priteisiant ieškovei D. P. pusės šio turto vertės – 3655 Eur piniginę kompensaciją; c) priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo 253 Eur piniginę kompensaciją už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą atsakovui tenkančių minkštų svetainės baldų įsigijimui; d) priteisti iš ieškovės atsakovui 1 872,37 Eur kompensaciją už ieškovės interesais vykdytą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 10) tenkinus atsakovo reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) , ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalijimo ir jo priteisimo asmeninėn atsakovo E. P. nuosavybėn, atsakovas prašo: a) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditorei R. P. pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur skolos grąžinimo turi įvykdyti asmeniškai atsakovas, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei R. P. būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovės lėšomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovės nuostolius; b) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal Kredito sutartį turi įvykdyti asmeniškai atsakovas, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovės lėšomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovės nuostolius; 11) tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo,  (duomenys neskelbtini), padalijimo ir šio turto priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn, atsakovas prašo priteisti jam 2/3 dalių buto su pagalbinėmis patalpomis - sandėliu 5.73 kv. m. ir su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); bei negyvenamos patalpos – parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1/84 dalies), esančios (duomenys neskelbtini), vertės piniginę kompensaciją - 19 398,47 Eur; 12) Tuo atveju, jeigu bus tenkinamas D. P. reikalavimas butą su pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės D. P. nuosavybėn, atsakovas prašo padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą tokiu būdu: a) priteisti ieškovei E. P. lėšomis įgytus bute esančius kilnojamus daiktus – virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika - šaldytuvu „Whirpool“, gartraukiu „AEG“, kaitlente „AEG“, orkaite „AEG“; oro kondicionierių „Sanyo“, minkštus svetainės baldus „Dreamer“, skalbimo mašiną „Whirpool“, džiovyklę Electrolux, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, išmokant atsakovui už ieškovei tenkantį turtą 10 657 Eur dydžio piniginę kompensaciją; b) padalyti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą - svetainės spinteles, mikrobangų krosnelę, miegamojo komodą, virtuvinį stalą su kėdėmis (4 vnt.), miegamojo lovą su spintelėmis, pufą, prieškambario baldus, užuolaidas, roletus, sieninę spintą, darbo kambario sekciją, įmontuotą namų kino sistemą „Bose“, garso stiprintuvą „Maranz“, TV „Samsung“, TV „LG“, bendros 7310 Eur vertės, ir šį turtą priteisti ieškovei, priteisiant atsakovui pusės šio turto vertės – 3655 Eur, piniginę kompensaciją; 13) tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo,  (duomenys neskelbtini), padalijimo ir priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn, atsakovas teismo prašo: a) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditorei R. P. pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur skolos grąžinimo turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei R. P. būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; b) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini)  Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal Kredito sutartį turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; 14) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, kad nėra jokios išimtinai jo kaltės dėl santuokos iširimo, nes visada buvo lojalus ir rūpestingas sutuoktinis, mylintis ir rūpestingas tėvas, besirūpinantis šeimos materialine ir emocine gerove, nuolat stengėsi visą turimą savo laisvalaikį leisti su šeima, organizuodavo didesnes ir mažesnes šeimos iškylas ir keliones ir pan., o ieškovės teiginiai apie atsakovo besaikį girtavimą, smurtą ir pan. yra akivaizdus melas, siekiant paslėpti savo pačios kaltę dėl santuokos iširimo. Mano, kad tikroji šeimos skyrybų priežastis yra sutuoktinės turimi nesantuokiniai santykiai, todėl atsakovo nuomone, šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Tarp atsakovo ir dukterų yra susiformavęs nepaprastai glaudus ryšys, mergaitės tėvą labai myli, pastaruosius pusantrų metų būtent atsakovas daugiau praleisdavo laiko su dukterimis, nei ieškovė. Tai, jog vienašališku savo sprendimu ieškovė nusprendė išeiti iš namų ir gyventi atskirai, ir pasiėmė su savimi šalių dukras, nesudaro pagrindo teigti, jog mergaitėms saugiausia gyventi būtent su ieškove, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Pagal šeimos turtinę padėtį: gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, būsto išlaikymo kainą ir pan., šalių šeima vaikų poreikiams tenkinti bendrai išleisdavo apie 500 Eur per mėnesį, tai yra vidutiniškai apie 250 Eur vienam vaikui. Atsakovas nurodo, jog butui įsigyti (pradiniam įnašui sumokėti) ir jam įsirengti buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos. Butui įsigyti (pradiniam įnašui) ir jam įsirengti atsakovo motina R. P. 2011 m. birželio 6 d. padovanojo savo sūnui (atsakovui) 100 000 Lt (28 962 Eur), kurie bankiniu mokėjimo pavedimu buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. 43 000 Lt iš šios sumos buvo panaudota pradiniam įnašui už įsigyjamą butą apmokėti, likusi 57 000 Lt suma – butui įrengti. Tačiau didelio ploto butui įrengti šių padovanotų lėšų nepakako, ir mokėjimo pavedimų atsakovo motina padovanojo papildomai lėšų butui įsirengti pabaigti. Pažymėjo, jog piniginės lėšos atsakovo motinos buvo dovanojamos asmeniškai atsakovui, trečiasis asmuo turėjo tikslą ir valią dovanoti pinigines lėšas butui įsigyti ir jį įrengti ne abiem sutuoktiniams, o tik savo sūnui, todėl 40 154,40 Eur (138 644,7 Lt), neginčytinai pripažintinos asmeninėmis atsakovo lėšomis. Ieškovei nedirbant, leidžiant daug pinigų butui įsirengti, ir šeimai susiduriant su finansiniais sunkumais vykdyti turimus įsipareigojimus bankui, šeima buvo priversta skolintis 14 099 Eur lėšų iš atsakovo motinos R. P. banko paskolai dengti, todėl prievolė dėl nurodytų 14 099 Eur grąžinimo pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Šalių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto – buto vertė sudaro 139 000 Eur, mažintina solidarių prievolių suma AB SEB bankui – 95 803,29 Eur bei prievole trečiajam asmeniui R. P. – 14 099 Eur ir sudaro 29 097,71 Eur (139 000 Eur - 109 902,29 Eur). Atsakovo asmeninėmis lėšomis buvo įsigyta ir sukurta apie 1/3 dalis buto vertės arba atsakovui turėtų būti priteista 28 241 Eur piniginė kompensacija už jo asmeninių lėšų panaudojimą, todėl atsakovui priteistina atitinkama didesnė dalis iš dalijamos bendrosios jungtinės nuosavybės – buto: atsakovui 2/3 dalys, o ieškovei – 1/3 dalis. Atsakovui priteistina nekilnojamojo turto už 19 398,47 Eur (29 097,71 Eur x 2/3), o ieškovei už 9 699,23 Eur. Tarp sutuoktinių padalytinas ir kitas santuokos metu įgytas turtas – bute esantys baldai ir buitinė technika, 7310 Eur vertės, kiekvienam sutuoktiniui turto už 3655 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo žymiai didesnį indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą, ieškovės galimybes išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją (tokių ieškovės galimybių nebuvimą), butas turėtų būti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Mano, jog tam iš sutuoktinių, kurio naudai priteistinas butas, nustatytina ir pareiga vykdyti visas solidarias prievoles – tiek AB SEB bankui, tiek trečiajam asmeniui R. P.. Be nurodytų įsipareigojimų kreditoriams, atsiradusių iš solidarių prievolių, sutuoktiniai turi ir mokėtinų tarpusavio kompensacijų. Laikotarpiu, kai sutuoktiniai gyveno atskirai, atsakovas asmeninėmis lėšomis vykdė solidarią sutuoktinių prievolę AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 E. P. sumokėjo bankui pagal Kredito sutartį 3 744,74 Eur. Pusę šios sumos (1872,37 Eur) ieškovė privalo atsakovui kompensuoti. Atsakovo lėšomis buvo įgytas kilnojamasis turtas, šiuo metu esantis bute, 9570 Eur vertės, kurio vertė ieškovės atsakovui turi būti kompensuota tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovės reikalavimas ir butas priteistas jai natūra bei atsakovui iš ieškovės priteista 1087 Eur piniginė kompensacija už atsakovo lėšomis įgytus minkštus svetainės baldus. Atsakovas savo ruožtu turėtų kompensuoti ieškovei 253 Eur bendrų lėšų panaudojimo svetainės baldams (sofai „Dreamer“) įsigyti, jeigu butas natūra būtų priteistas jam.

5. Trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad butas po santuokos nutraukimo turi būti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi butui įsigyti ir įrengti buvo panaudotos kredito įstaigos paskolintos lėšos bei trečiojo asmens atsakovui padovanotos piniginės lėšos. Atsakovui laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2011-11-30 ir vėliau (2012-04-26 bei 2015-09-07) pasirašytomis pinigų dovanojimo sutartimis padovanojo ne mažesnę nei 41604,40 Eur sumą. Nurodyta asmeniškai atsakovui padovanotų lėšų suma buvo panaudota bendrąja jungtine nuosavybe su ieškove priklausančio buto su priklausiniais įsigijimui, remontui ir įrengimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo asmeninių lėšų, panaudotų butui nupirkti ir įrengti, suma nustatytina kaip vieno iš sutuoktinių (atsakovo) asmeninių lėšų, panaudotų bendram turtui įgyti ir pagerinti, kompensacija, kuria turėtų būti mažintina dalytino turto vertė. Laikotarpiais, kai šeimoje dirbo tik vienas atsakovas, o taip pat susidūrus su finansiniais sunkumais, ieškovė ir atsakovas skolindavosi iš jos pinigines lėšas įsipareigojimų AB SEB bankui tinkamam įvykdymui. Trečiasis asmuo R. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydama pripažinti 14099,62 Eur dydžio piniginę prievolę trečiajam asmeniui R. P. solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 14099,62 Eur skolą ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad, ieškovei nedirbant, esant vaiko priežiūros atostogose, atsakovo iš darbo santykių pajamų nebepakankant šeimai pragyventi, o dar labiau ieškovei ir atsakovui susituokus ir jiems gimus antrajai dukrai, sutiko suteikti pagalbą ieškovei ir atsakovui piniginėmis lėšomis iki ieškovė pradės dirbti ir gauti pajamas, šeimai pragyventi, būstui išlaikyti ir įsipareigojimams AB SEB bankui įvykdyti.

6. Trečiasis asmuo AB SEB nurodė, kad šalys turi bendrą dalytiną įsipareigojimą AB SEB bankui, kadangi D. P. ir E. P. santuokos metu su AB SEB banku sudarė (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos skirtos nekilnojamojo turto – buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui finansuoti. Bankas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo visos prievolės, kylančios iš su AB SEB banku sudarytos (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau liktų solidariomis D. P. ir E. P. prievolėmis AB SEB bankui, o AB SEB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas – butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalytas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Trečiojo asmens R. P. pareikštus savarankiškus reikalavimus tenkino visiškai. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, paliko pavardes P. ir P.. Nustatė nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. gyvenamąją vietą su ieškove D. P. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš E. P. išlaikymą dukrai E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš E. P. išlaikymą dukrai E. P., mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. E. P. ir E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė D. P.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

8. Nustatė atsakovo E. P. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis:

   1.1. Suteikti atsakovui teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą tokia tvarka:

            a) pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną;

            b) Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 10 val. iki 21 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei;

            c) kiekvienais metais rugpjūčio 4 d. nuo 17 val. iki 21 val., jeigu ši diena yra darbo, arba nuo 11 val. iki 21 val., jeigu ši diena tenka savaitgaliui;

            d) Šv. Kalėdų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 13 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 2 d. 13 val.;

            e) Šv. Velykų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 13 val.; kiekvienais neporiniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 21 val.

  1.2. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaikų mama D. P..

  1.3. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. pusę vaikų žiemos atostogų ir pusę vaikų pavasario (Velykinių) atostogų, šių atostogų grafiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę, suderinus su vaikų mama D. P..

  1.4. Savo bendravimu su vaikais laiku atsakovui nustatyti teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų į turizmui saugią valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant vaikų motiną D. P. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas įpareigojamas ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.

  1.5. Ieškovė privalo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį) informuoti atsakovą apie numatomą vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, nedelsiant informuoti apie pasikeitusį savo ir vaikų adresą ir kitus savo ir vaikų kontaktinius duomenis.

  1.6. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu, jeigu toks bendravimas atitinka vaikų mokymosi, užklasinės veiklos ir poilsio režimą.

9. Teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv. m, pažymėtu 310-41, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 176-14 (1/46 iš 7,92 kv. m), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv. m), 176-16 (1/46 iš 33,23 kv. m), 176-17 (1/24 iš 6,65 kv. m), 176-18 (1/24 iš 14,27 kv. m), 176-19 (1/46 iš 17,84 kv. m), 176-2 (1/46 iš 2,63 kv. m), 176-86 (1/174 iš 29,70 kv. m), 176-126 (1/46 iš 10,39 kv. m), 176-127 (1/46 iš 3,39 kv. m), 176-128 (1/46 iš 2,32 kv. m), a-l (l/46 iš 13,18 kv. m), a-17 (l/4 iš 13,49 kv. m), a-2 (l/46 iš 4,85 kv. m), a- 3(1/46 iš 5,71 kv. m), a-4 (l/46 iš 5,75 kv. m), R-16 (l/46 iš 5,80 kv. m), R-17 (l/46 iš 33,37 kv. m), R-18 (1/24 iš 6,53 kv. m), R-l9 (1/24 iš 13,73 kv. m), R-20 (l/46 iš 11,36 kv. m), R-21 (l/46 iš 34,79 kv. m), R-4 (l/42 iš 15,70 kv. m), 310-94 (1/52 iš 161,46 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , bendras plotas 116,01 kv. m. ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139000 Eur vertės, priteisė ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise.

10. Priteisė ieškovei D. P. kilnojamuosius daiktus: svetainės spinteles (pastatomos) 350 Eur vertės, svetainės spinteles (pakabinamos) 650 Eur vertės, mikrobangų „Gorenje“ GMO 20DGE 70 Eur vertės, miegamojo komodą 650 Eur vertės, virtuvinį stalą 270 Eur vertės, kėdes 4 vnt. 400 Eur vertės, miegamojo lovą „Eldorado“ 600 Eur vertės, miegamojo spintelę 150 Eur vertės, pufą su atkalte 20 Eur vertės, prieškambario baldus 250 Eur vertės, užuolaidas 1200 Eur vertės, sieninę spintą stumdomomis durimis 800 Eur vertės, roletus 300 Eur vertės, darbo kambario sekciją 450 Eur vertės, „Bose“ garso (namų kino) sistemą su patalpoje integruotomis kolonėlėmis 300 Eur vertės, „Maranz“ garso stiprintuvą 300 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 150 Eur vertės, televizorių „LG“ 400 Eur vertės, minkštus svetainės baldus „Dreamer“, virtuvinį baldų komplektą 5000 Eur vertės, šaldytuvą „Whirpool“ WSF 5574 1000 Eur vertės, gartraukį „AEG“ DF6260 150 Eur vertės, kaitlentę „AEG“ HK634020XB 200 Eur vertės, skalbimo mašiną „Whirpool“ 350 Eur vertės, džiovyklę „Elektrolux“ 550 Eur vertės, orkaitę „AEG“ 800 Eur vertės, miegamojo šviestuvą 100 Eur vertės, oro kondicionierių „Sanyo“ SAP-KRV18AEH 1000 Eur vertės, vonios spinteles 3 vnt. 370 Eur vertės, vonios veidrodį su lentyna 50 Eur vertės. Priteisė iš ieškovės D. P. 32 997,73 Eur kompensaciją atsakovui E. P., atidedant šios kompensacijos išmokėjimą ne ilgiau kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

11. Nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pobūdžio, teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui vykdys D. P., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo E. P. lėšomis, ieškovė D. P. privalės sumokėti atsakovui E. P. piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius. Likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė.

12. Teismas pripažino 14 099,62 Eur dydžio piniginę prievolę trečiajam asmeniui R. P. solidaria ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. prievole. Priteisė solidariai iš ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. 14 099,62 Eur (skolą trečiajam asmeniu R. P.. Priteisė iš ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. po 918,09 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. P..

13. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas sprendė, kad byloje nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo. Byloje neįrodyta, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir tai buvo santuokos iširimo priežastis, o atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto kaip santuokos iširimo priežasties. Teismas pripažino, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, neieškojo bendro sutarimo, tai sudarė pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

14. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas vertino, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. gyvena tik su ieškove. Atsakovas palaiko ryšius su mergaitėmis, su jomis bendrauja. Ginčo šalių nepilnamečių vaikų ryšiai su tėvu niekada nebuvo nutrūkę. Iš teismo psichologės pateiktos išvados, išklausius nepilnamečių vaikų nuomones, matyti, kad abi mergaitės turi glaudžius santykius ir emocinius ryšius su abiem tėvais, abu tėvai užsiima su vaikais įvairia veikla. Teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad išryškėjo E. šiek tiek glaudesnis ryšys su mama, lyginant ryšius su tėčiu. Įvertinęs šalių buities ir gyvenimo sąlygas ir nesant byloje duomenų, jog ieškovė nesirūpintų dukromis, galėtų daryti žalingą poveikį dukroms, netinkamai su jomis elgtųsi, kad yra nepajėgi psichologiškai ar fiziškai tinkamai vaikus auklėti ir auginti, teismas pripažino, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

15. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Teismas nustatė, kad tėvas su nepilnamečiais vaikais turi glaudžius santykius, mergaitės noriai bendrauja su tėčiu, pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaikais nenustatyta. Atsakovas yra suinteresuotas nuolatiniu bendravimu su vaikais, emocinių ryšių palaikymu. Teismas įvertinęs šalių pateiktas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas, pripažino, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka su vaikais yra minimali, o nustačius galimybę atsakovui su dukromis bendrauti tokiu būdu, kokiu iš esmės nurodyta priešieškinyje, būtų maksimaliai išsaugota tėvų teisė proporcingai ir lygiai bendrauti su vaikais bei užtikrinta vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais iš dalies sutiko su ieškovės pateiktais argumentais dėl vaikų paėmimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos darbo dienomis, pasiliekant nakčiai pas atsakovą, bei dėl informacijos teikimo atsakovui. Įvertinęs tai, teismas patvirtino atsakovo pateiktą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, su pirmiau paminėtomis išimtimis, pripažindamas, kad pagal šiuo metu esamas aplinkybes, tokia tvarka atitinka šalių ir vaikų interesus.

16. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog vaikų poreikiams per mėnesį šiuo metu reikalinga 1000 Eur. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ypatingi, specialūs vaikų poreikiai, todėl gerokai vidutinius vaiko poreikius viršijančias išlaidas teismas mažino. Įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į tai, kad nustatoma maksimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P. ir E. P. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

17. Dėl turto padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ; (duomenys neskelbtini)  žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis turtas šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise ir ginčo dėl to nėra. Santuokos metu šalys įsigijo butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/84 parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), bei sandėliuką. Butui įsigyti AB SEB bankas suteikė 112362,81 Eur kreditą. Pagal pateiktus duomenis 2019 m. kovo mėn. kredito likutis sudaro 95803,29 Eur. Byloje pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas, iš kurio matyti, kad ginčo butas įvertintas 139000 Eur. Abi šalys su tokia turto verte sutiko. Ieškovė prašė 139000 Eur vertės butą padalyti po 1/2, priteisiant ieškovei butą natūra, o atsakovui priteisiant kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovui priklausančią buto dalį. Atsakovas siekė, jog ginčo butas asmeninės nuosavybės teise atitektų jam, o atsižvelgiant į panaudotų asmeninių lėšų sumą, būtina nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 1/3 buto vertės kompensaciją. Teismas vertino tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl sprendė, kad padalijimas turto natūra, paskiriant abejiems sutuoktiniams po tam tikrą dalį buto, pažeistų sutuoktinių teises ir tesėtus interesus, neužtikrintų jų teisės į visavertį gyvenimą, pasunkėtų galimybės naudotis turtu ir jį išlaikyti, o galimybė šalims konfliktuoti didėtų. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi, šiuo metu ginčo bute su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovė, atsakovas gyvenamą patalpą nuomojasi. Įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad bute gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, t. y. ieškove, todėl teismas nutarė butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), 139 000,00 Eur vertės, priteisti ieškovės nuosavybėn, o atsakovui iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją už jo turto dalį.

18. Po santuokos nutraukimo butas priteisiamas ieškovei, sutuoktinių prievolė bankui lieka solidari, o įkeisto turto atžvilgiu hipoteka seka paskui daiktą, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti, jog solidarią prievolę kreditoriui ji vykdys asmeniškai. Ieškovei atitenka 139 000,00 Eur vertės turto, ji įsipareigoja sumokėti ir visą likusią apie 95 803,29 Eur dydžio skolą kreditoriui AB SEB bankas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos išmokėjimo, minėta suma teismas sumažino įsipareigotos išmokėti bankui paskolos sumą ir sprendė, kad atsakovui priklauso 21 598,36 Eur dydžio kompensacija. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo motina dovanojo pinigus buto (dalies) įsigijimui ir remontui, tačiau trečiasis asmuo pervesdamas pinigus nenurodė, jog pinigai pervedami (dovanojami) asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Visuma aplinkybių teismui patvirtino buvus sutuoktinių sutarimui kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad perkant butą ir jį įrenginėjant (remontuojant) buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, dėl to būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad visi kilnojamieji daiktai buvo pirkti butui, dalis baldų buvo specialiai suprojektuoti ir (ar) integruoti bute, o butas priteisiamas ieškovei, ieškovei priteisiami ir šalių santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai, priteisiant atsakovui pusę dalytino kilnojamojo turto vertės kompensaciją, t. y. 8440 Eur. Teismas pripažino, jog atsakovas už sofą 834 Eur sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 1087 Eur (834 +253) piniginę kompensaciją už minkštus svetainės baldus „Dreamer“, o pastaruosius priteisė ieškovei. Laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 atsakovas sumokėjo 3744,74 Eur bankui už butą iš savo asmeninių lėšų, todėl ½ dalį, t. y. 1872,37 Eur teismas kaip kompensaciją priteisė iš ieškovės atsakovui. Taigi, įvertinęs tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovei priteistinas butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), su parkingu ir sandėliuku, bei santuokos metu įgyti pirmiau minėti kilnojamieji daiktai, atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 32997,73 Eur (21598,36 +8440+1087+1872,37) kompensaciją. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkino ieškovės prašymą teismo sprendimo įvykdymą atidėdamas dvejiems metams.

19. Dėl trečiojo asmens R. P. savarankiškų reikalavimų. Trečiajam asmeniui teigiant, o atsakovui pripažįstant, teismas sprendė, jog 14099,62 Eur trečiasis asmuo šalims ne dovanojo, o paskolino. Trečiasis asmuo įrodinėjo, jog pinigus paskolino ieškovei ir atsakovui būsto, kuriame šalys su nepilnamečiais vaikais gyveno, kreditui dengti, t. y. šeimos poreikiams tenkinti, ir būtent šiam tikslui buvo panaudoti skolinti pinigai. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, jog trečiojo asmens paskolinti pinigai būtų panaudoti ne tam tikslui, kuriam skolinti. Nagrinėjamu atveju šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (šeimos gyvenamą patalpą), todėl vertindamas aplinkybę, jog pinigai buvo skolinami šeimos būstui įsigyti suteiktam kreditui iš dalies dengti, teismas padarė išvadą, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir iš trečiojo asmens gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prievolę grąžinti trečiajam asmeniui 14099,62 Eur teismas pripažino ieškovės ir atsakovo solidaria prievole.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė D. P. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. ir ieškovės D. P. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo E. P. patikslintą priešieškinį bei trečiojo asmens R. P. savarankiškus reikalavimus atmesti visiškai ir priteisti iš atsakovo E. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     20.1. Teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, yra nemotyvuota, paremta prielaidomis, o ne tinkamu byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Iš ieškovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų – elektroninio laiško anytai R. P., ieškovės dienoraščio galima be abejonių nustatyti, kad atsakovas ilgą laikotarpį pažeidinėjo lojalumo, pagarbos, moralinės paramos pareigas savo sutuoktinei, dėl to bendras šalių gyvenimas ilgainiui tapo visiškai nebeįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo E. P., o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

     20.2. Apeliantė nesutinka su teismo priteistu išlaikymo dydžiu, jis neužtikrins visapusiško ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo ir, atsakovui prie vaikų išlaikymo prisidedant minimaliai, ieškovei atitinkamai teks gerokai didesnė dukterų išlaikymo našta. Teismo vertinimai apie tai, kurios vaikams patiriamos išlaidos yra reikalingos bei racionalios, o kurios ne, paremtos iš esmės arba tik subjektyvia teismo nuomone ir pernelyg formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Atsakovas iš esmės nepaneigė ieškovės pateiktų paaiškinimų dėl nepilnamečių vaikų poreikių, nepateikė jokių įrodymų, susijusių su vaikų poreikiais.

     20.3. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteisti įvairūs santuokos metu įsigyti kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika), kurių bendra vertė – 16 880 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 8440 Eur kompensacija. Apeliantė nurodo, kad dalies kilnojamojo turto atsakovas turto nėra įtraukęs į dalytino turto balansą. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis apie kilnojamojo turto vertę. Ieškovė kategoriškai nesutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti ieškovei odinius baldus „Dreamer“, o atsakovui iš ieškovės – 1087 Eur kompensaciją. Šie baldai, apeliantės teigimu, pirkti atsakovo iniciatyva nepasitarus su ieškove ir nebuvo nei reikalingi, nei naudojami šeimos poreikiams.

     20.4. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 1872,37 Eur dydžio kompensacija už tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 iš asmeninių lėšų vykdydamas solidarią prievolę AB SEB bankui sumokėjo 3744,74 Eur. 

     20.5. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad trečiasis asmuo R. P. sutuoktiniams paskolino 14099,62 Eur, o prievolė grąžinti pasiskolintą sumą yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. 

21. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą:

       1. Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš E. P. išlaikymą dukroms E. P. ir E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

       2. Papildyti teismo sprendime nustatytą atsakovo E. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką ir suteikti atsakovui teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą šešias dienas (einančias iš eilės arba po vieną) per mėnesį darbo dienomis nuo 17 val., iki kitos dienos ryto – atsakovui pristatant vaikus į mokyklą ar darželį (jeigu ši diena yra darbo), arba iki kitos dienos 12 val., jeigu kita diena yra ne darbo ir šią dieną nėra numatytas atsakovo bendravimas su vaikais. Apie numatomą vaikų pasiėmimo laiką darbo dienomis ieškovei turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.

        3. Tenkinti atsakovo reikalavimą pripažinti santuokos metu įgytus kilnojamus daiktus – virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika – šaldytuvu „Whirpool“, gartraukiu „AEG“, kaitlente „AEG“, orkaite „AEG“; oro kondicionierių „Sanyo“, minkštus svetainės baldus „Dreamer“, skalbimo mašiną „Whirpool“, džiovyklę „Electrolux“, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9570 Eur vertės, asmeniniu atsakovo                E. P. turtu, įgytu už asmenines atsakovo lėšas.

       4. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo ir atsakovui E. P. nuosavybėn priteisti:

              4.1. Butą su pagalbinėmis patalpomis – sandėliu 5.73 kv. m, pažymėtu 310- 41 ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 176-14 (1/46 iš 7,92 kv. m), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv. m), 176-16 (1/46 iš 33,23 kv. m), 176-17 (1/24 iš 6,65 kv. m), 176-18 (1/24 iš 14,27 kv. m), 176-19 (1/46 iš 17,84 kv. m), 176- (1/46 iš 2,63 kv. m), 176-86 (1/174 iš 29,70 kv. m), 176-126 (1/46 iš 10,39 kv. m), 176-127 (1/46 iš 3,39 kv. m), 176-128 (1/46 iš 2,32 kv. m), a-1 (1-46 iš 13,18 kv. m), a-17 (1/4 iš 13,49 kv. m), a-2 (1/46 iš 4,85 kv. m), a-3 (1/46 iš 5,71 kv. m), a- 4 (1/46 iš 5,75 kv. m), R-16 (1/46 iš 5,80 kv. m), R-17 (1/46 iš 33,37 kv. m), R-18 (1/24 iš 6,53 kv. m), R-19 (1/24 iš 13,73 kv. m), R-20 (1/46 iš 11,36 kv. m), R-21 (1/46 iš 34,79 kv. m), R- 4 (1/42 iš 15,70 kv. m), 310-94 (1/52 iš 161,46 kv. m.), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ir negyvenamąją patalpą – parkingą, Nr. 176-135, 176-31, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/84 dalis, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant D. P. 1/3 šio turto dalies vertės piniginę kompensaciją;

              4.2. Kilnojamus daiktus: svetainės spinteles, mikrobangų krosnelę, miegamojo komodą, virtuvinį stalą su kėdėmis (4 vnt.), miegamojo lovą su spintelėmis, pufą, prieškambario baldus, užuolaidas, roletus, sieninę spintą, darbo kambario sekciją, įmontuotą namų kino sistemą „Bose“, garso stiprintuvą „Maranz“, TV „Samsung“, TV „LG“, priteisiant ieškovei D. P. pusės šio turto vertės piniginę kompensaciją;

              4.3. Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo piniginę kompensaciją (253 Eur) už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą atsakovui tenkančių minkštų svetainės baldų įsigijimui.

       5. Tenkinus E. P. reikalavimą butą su pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, tarp sutuoktinių nedalyti santuokos metu E. P. asmeninėmis lėšomis ir asmenine nuosavybės teise įgytus kilnojamus daiktus – virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika – šaldytuvu, gartraukiu, kaitlente, orkaite; oro kondicionierių, minkštus svetainės baldus, skalbimo mašiną „Whirpool“, džiovyklę „Electrolux“, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9570 Eur vertės.

       6. Tenkinus atsakovo reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalijimo ir jo priteisimo asmeninėn atsakovo E. P. nuosavybėn, atsakovas prašo nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  pobūdžio nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal Kredito sutartį turi įvykdyti asmeniškai atsakovas E. P., o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovės D. P. lėšomis, atsakovas E. P. privalo sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovės nuostolius.

       7. Tenkinus atsakovo reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo,  (duomenys neskelbtini), padalijimo ir jo priteisimo asmeninėn atsakovo E. P. nuosavybėn, apeliantas prašo ieškovės D. P. naudai iš atsakovo priteisti iš viso 16 434,53 Eur dydžio pinginę kompensaciją už santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimą.

       8. Netenkinus apelianto prašymo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir butą su pagalbinėmis patalpomis – sandėliu 5.73 kv. m, pažymėtu 310-41, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ir negyvenamąją patalpą – parkingą, Nr. 176-135, 176-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/84 dalis, esantį (duomenys neskelbtini) , ir priteisti atsakovui E. P., apeliantas prašo pakeisti iš ieškovės D. P. atsakovui E. P. priteistos piniginės kompensacijos už padalijamą turtą dydį ir iš ieškovės atsakovui priteisti 44 982,17 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

       9. Netenkinus apelianto prašymo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir butą su pagalbinėmis patalpomis bei parkingu, esančius (duomenys neskelbtini), palikus ieškovei                 D. P., apeliantas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos atsakovui išmokėjimo atidėjimo ir dėl šios dalies netenkinti ieškovės prašymo atidėti sutuoktiniui priteistinos piniginės kompensacijos išmokėjimą dvejiems metams.

       10. Panaikinti sprendimo dalį dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti šį klausimą iš naujo, pagal byloje tenkintus ir atmestus šalių reikalavimus bei priteisti apeliantui iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliantas nesutikdamas su teismo priteistu išlaikymo dydžiu mano, kad teismas nustatė ieškovei mažesnę dalį vaikų išlaikymo, nei atsakovui, todėl su tuo nesutinka. Sprendime teismas pripažino, jog dalis vaikų išlaikymui reikalingų lėšų yra gaunama iš valstybės, todėl iš teismo nustatyto 700 Eur vaikų poreikių patenkinimo dydžio atėmus 100 Eur valstybės teikiamą paramą, apeliantas sutiktų su 150 Eur išlaikymo dydžiu kiekvienam iš vaikų. Be to, 2017-11-24 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vaikams priteisto 150 Eur laikino išlaikymo padidinti ieškovė neprašė, todėl akivaizdų, kad vaikų išlaikymui faktiškai jų pakako.

21.2. Atsakovas siekia maksimalaus bendravimo su savo augančiomis dukromis, nori turėti galimybę matytis dukras ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir vidutiniškai po 1,5 dienos per savaitę, tačiau atsakovo prašymo nustatyti jam teisę bendrauti su vaikais ir darbo dienomis netenkino. Apelianto nuomone, teismas byloje turėjo pakankamai informacijos, kad šalių nepilnamečiai vaikai darbo dienomis jau ir dabar yra priversti praleisti daug laiko ne su mama. Priešingai, nei sprendė teismas, maksimalus atsakovo bendravimas su dukromis, įskaitant atsakovo galimybę 3 dienas per dviejų savaičių laikotarpį (1,5 dienos per savaitę) atitiktų vaikų interesus, jiems neprieštarautų, atsakovas galėtų užtikrinti vaikų popamokinių užsiėmimų lankymą, pamokų paruošimą ir pan.

21.3. Svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktiniu lygiu daliu principo, laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad perkant butą ir jį įrenginėjant (remontuojant) nebuvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, dėl to būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. P. padovanotos piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovo, o ne į ieškovės, sąskaitą; mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad dovanojama abiem sutuoktiniams arba D. P.. Be to, į bylą pateiktos rašytinės dovanojimo sutartys, patvirtinančios R. P., kaip dovanotojo, aiškiai išreikštą valią padovanoti pinigines lėšas savo sūnui asmeninėn, o ne abiejų sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėm. Šiuo atveju pareiga įrodyti, jog dovanotojos R. P. valia sandorio metu buvo padovanoti savo turtą būtent abiem sutuoktiniams bendrojon jungtinėn nuosavybėn, tenka tokias aplinkybes teigiančiai, t. y. įstatyme įtvirtintą prezumpciją siekiančiai paneigti, ieškovei. Ieškovė nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, kokiu būdu ji ketina gauti lėšas tokiai didelei piniginei kompensacijai sutuoktiniui išmokėti. Apelianto prašomas turto padalijimo būdas, priteisiant jam butą natūra ir (realiai) išmokant ieškovei D. P. 1/3 dalies buto dalies piniginę kompensaciją, yra teisingiausias ir labiausiai atitinkantis tiek abiejų sutuoktinių, tiek šalių vaikų interesus. Apelianto nuomone, tik toks turto padalijimo būdas atitiks esamą teisinį reglamentavimą ir teisingai kompensuos atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą šiam turtui įsigyti. Paliekant nepakeistą teismo sprendimą dalį dėl buto priteisimo ieškovės nuosavybėn, apeliantui ieškovės mokėtina piniginė kompensacija sudarytų 44 982,17 Eur, o ne 32 997,73 Eur. Apeliantas nesutinka su piniginės kompensacijos išmokėjimo atidėjimu dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be to, teismas nesivadovavo CK 3.117 straipsnio 3 dalimi.

21.4. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria pripažino, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos tai šaliai, kuri jas patyrė, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų netinkamai veikęs ar elgęsis bylos nagrinėjimo metu, būtų reiškęs akivaizdžiai neteisėtus reikalavimus, būtų vilkinęs bylos nagrinėjimą ar kitaip veikęs prieš teisingą ir kartu greitą bylos išnagrinėjimą, dėl to priimtame sprendime nėra ir negali būti konstatuoti CPK 93 str. 4 d. nustatyti pagrindai nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikymo. Todėl teismas iš ieškovės atsakovo E. P. naudai turėtų priteisti ne mažesnę nei 3819,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    22.1. Teismo sprendimu iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo dydis yra ne per didelis, o per mažas, net neužtikrinantis būtinųjų vaikų poreikių patenkinimo, todėl ieškovei buvo perkelta didesnė vaikų išlaikymo prievolės dalis. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad vaikų išlaikymui objektyviai reikia mažesnės, nei ieškovė nurodė, pinigų sumos, teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo orientacinio kriterijaus. Valstybės skiriama parama ieškovės prievolės materialiai išlaikyti vaikus nesumažina, o atsakovo – nepadidina.

     22.2. Byloje nėra tokių duomenų, kad ieškovė kuomet nors būtų sudariusi kliūtis tėvui su vaikais matytis ir bendrauti. Ieškovė sutinka, kad tėvas su vaikais bendrautų maksimaliai, tačiau nepageidauja, kad bendravimo tvarka būtų griežtai ir detaliai sureglamentuota teismo sprendimu, nes tai trukdytų ieškovės bei vaikų teisei laisvai rinktis bei planuoti laisvalaikį.

     22.3. Šioje byloje atsakovas neįrodė ir nebuvo nustatyti jokie pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovo nurodomos sutartys buvo parengtos siekiant santuokos nutraukimo byloje neteisėtai ir nepagrįstai užvaldyti didesnę dalį bendro turto, bei neįrodo dovanojimo sandorių sudarymo pinigų perdavimo metu. Akivaizdu, kad pinigai buvo skirti šeimai vestuvių proga, turint tikslą sukurti bendrą turtą, t. y. įsigyti šeimos būstą.

     22.4. Ieškovei patvirtinus, kad ji kompensaciją išmokės, jai nekilo prievolė byloje teikti įrodymų, kokiu būdu ir iš kokių šaltinių bus surinkta atsakovui priteista pinigų suma. Atsakovas nepateikė tokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad santuokoje įgyto buto priteisimas atsakovui labiau atitiktų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, nepilnamečių vaikų interesus. Priteisus butą atsakovui, ieškovė būtų priversta išsikraustyti iš buto, kuriame su nepilnamečiais vaikais gyvena, ieškotis kito gyvenamo ploto, tai šiuo atveju prieštarautų būtent nepilnamečių vaikų interesams. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovas santuokos metu būtų pirkęs tam tikrus šeimos poreikiams reikalingus daiktus iš savo asmeninių lėšų.

     22.5. Atsakovas nesant ieškovės kaltės savo priešieškinio reikalavimus byloje tikslino net du kartus, teikė kitus nebūtinus procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgiau, todėl aplinkybė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo kone dukart didesnės, nei ieškovės, sąlygota paties atsakovo pasirinkimo ir (ar) jo netinkamo procesinio elgesio, todėl ieškovė jokiu būdu ir jokia dalimi negali būti įpareigojama šių atsakovo išlaidų kompensuoti.

23. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Elektroninis laiškas atsakovo motinai bei pačios ieškovės rašytas dienoraštis negali įrodyti ir neįrodo atsakovo išimtinės kaltės dėl šalių santuokos iširimo. Sutiktina su teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo vartotą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ar kitokį netinkamą atsakovo elgesį bei neįrodė atsakovo besaikio alkoholio vartojimo fakto.

23.2. Ieškovės pajamos net 200 Eur per mėnesį yra didesnės nei atsakovo, 100 Eur vaikų poreikiams reikiamų lėšų yra gaunama iš savivaldybės „vaiko pinigais“, dalis išlaidų vaikų poreikiams yra dirbtinai padidintos ir nepagrįstos atitinkamais įrodymais, atsižvelgiant į minimalios algos dydį, apeliantas mano, kad vaiko poreikius adekvačiai užtikrintų 700 Eur per mėnesį (po 350 Eur kiekvienam vaikui).

23.3. Ieškovė turėjo pareigą paneigti atsakovo į bylą pateiktus duomenis apie jų įsigijimą ir dalytino kilnojamojo turto vertę. Nesuprantami yra ieškovės argumentai, erdviam 4 kambarių butui skirtus visus baldus ir buitinę techniką, išimtinai pirktus ir pritaikytus šeimos butui, priteisti kažkodėl atsakovui, kuris šiuo metu yra priverstas nuomotis būstą ir neturi jokių galimybių šių daiktų kažkur sandėliuoti. Atsakovui priteisus dalį ar visus kilnojamuosius daiktus, išimtinai pirktus butui, pritaikytus pagal ginčo butą, atsižvelgiant į buto dydį ir erdvę, beveik visus baldus užsakant individualiai, sprendimas iš esmės taptų prieštaraujančiu pamatiniams protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Be to, ieškovė jokių reikalavimų dėl santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų nereiškė ir šio turto į sutuoktinių turto balansą neįtraukė.

23.4. Teismas teisingai sprendė, kad nuo 2017-08-31 faktiškai iširo šalių santuoka ir sukėlė teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Ieškovės argumentai, kad  ji buvo priversta išsikelti iš šeimos būsto ir dėl to patyrė dideles papildomas išlaidas, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

23.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens dalimis pervesti 14 099,62 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant „paskolos dengimui“, yra solidarioji buvusių sutuoktinių prievolė trečiojo asmens R. P. atžvilgiu. Ieškovė neįrodė, kad šios tikslinės piniginės lėšos buvo būtent dovanojamos, taigi, trečiasis asmuo šeimai skolino pinigines lėšas, bet ne dovanojo.

24. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo R. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas trečiojo asmens R. P. savarankiškas reikalavimas, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

       24.1. Ieškovei nedirbant, esant vaiko priežiūros atostogose, atsakovo pajamų pakako minimaliems šeimos poreikiams patenkinti ir būstui išlaikyti, su sutuoktiniais buvo susitarta, kad trečiojo asmens perduodamos piniginės lėšos bus naudojamos būsto paskolai dengti, o paskolintos lėšos bus pradėtos grąžinti ieškovei pradėjus dirbti ir stabilizavusis šeimos finansinei padėčiai. Sutinka su teismo sprendimo išvada, kuria ieškovės ir atsakovo 14.099,62 Eur dydžio piniginė prievolė buvo pripažinta solidaria.

25. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo R. P. su atsakovo apeliaciniu skundu visiškai sutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. 2011-06-03 registruota šalių santuoka neturėjo jokios įtakos susitarimo tarp trečiojo asmens ir atsakovo dėl piniginių lėšų perdavimo asmeninėn atsakovo nuosavybėn, ir tai nebuvo dovana ieškovei ir atsakovui vestuvių proga. Teismas, įpareigodamas atsakovą netrukdyti ieškovei gyventi ir naudotis ginčo butu bei gyventi skyrium, pats sukūrė faktinę aplinkybę, kuria pagrindė sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

27. Byloje kilo ginčas tarp sutuoktinių dėl santuokos nutraukimo pagrindo, priteisto išlaikymo dydžio, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, piniginės kompensacijos už solidarios prievolės AB SEB bankui įvykdymą, piniginės prievolės trečiajam asmeniui ir bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo.

     Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

28. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo, konstatavo abipusę sutuoktinių kaltę. Ieškovė apeliaciniu skundu su šia teismo išvada nesutinka ir argumentuoja, kad teismas tinkamai neįvertino visų ieškovės byloje pateiktų įrodymų – elektroninio laiško anytai R. P., ieškovės dienoraščio, kurie neabejotinai patvirtina, kad atsakovas ilgą laikotarpį pažeidinėjo lojalumo, pagarbos, moralinės paramos pareigas savo sutuoktinei, dėl to bendras šalių gyvenimas ilgainiui tapo visiškai nebeįmanomas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nebeplėtodamas ginčo dėl sutuoktinių kaltės, šios sprendimo dalies apeliaciniu skundu neskundžia, tačiau nesutinka su melagingais ir nepagrįstais ieškovės kaltinimais ir reikalavimais pripažinti šalių santuoką iširus išimtinai dėl jo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

29. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

30. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

31. Analizuojant ieškovės apeliacinio skundo argumentus matyti, jog ji iš esmės siekia paneigti savo kaltę dėl santuokos iširimo priežasčių apeliuodama į netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų bei faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo kalte dėl santuokos iširimo, vertinimą. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

32. Kaltinimas dėl santuokos iširimo nėra ir negali būti tiesiog noras pažeminti kitą sutuoktinį ir tuo pasipuikuoti ar gauti atitinkamos naudos. Tai yra rimtas kaltinimas ir gali būti įrodytas tik patikimais, aiškiais ir nedviprasmiškais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Kitai šaliai teigiant ir įrodinėjant, kad santuoka iš tikrųjų iširo ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi kompleksiškai įvertinti ir kitas aplinkybes. Kaltę dėl santuokos iširimo sudarančios aplinkybės turi būti patvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais kaltei konstatuoti įrodymais.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde minimas teismo neįvertintas elektroninis laiškas anytai ir ieškovės dienoraštis yra subjektyvi pačios ieškovės pozicija. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo vartotą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ar kitokį netinkamą atsakovo elgesį, bei neįrodė atsakovo besaikio alkoholio vartojimo fakto. Priešingai, bylą nagrinėjęs teismas vertino, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo šeimos reikalų, rūpinosi šeima, vaikais, materialiai išlaikė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų priklausomybės ligų centro įskaitoje, jam būtų taikytos administracinės nuobaudos už vairavimą neblaiviam ir pan., atsakovo darbo metu alkoholio vartojimo faktai nustatyti nebuvo, darbdavio charakteristikoje nurodyta, kad per visą atsakovo darbo įmonėje laikotarpį nebuvo jokių su alkoholio vartojimu susijusių incidentų, nepastebėta, kad atsakovas būtų atėjęs į darbą ar buvęs darbe neblaivus, neblaivus vairavęs automobilį ar pan., tokių nusiskundimų nėra sulaukę ir iš įmonės klientų bei partnerių. Taigi, šiuo atveju atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu faktas ir santuokoje ieškovės patirtas psichologinis smurtas, lėmęs santuokos iširimą, neįrodytas.  

34. Pažymėtina, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, kylantys dėl įvairaus pobūdžio nesuderinamumo. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, o iš bylos medžiagos matyti, kad šalys konfliktavo ir kaltino viena kitą santuokinių pareigų nevykdymu, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iš sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai sprendė, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, dėl ko šalių santuoką pagrįstai nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ištirtų įrodymų ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

     Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog vaikų poreikiams per mėnesį šiuo metu yra reikalinga 1000 Eur suma,  ieškovės vaikų poreikių apskaičiavimus pripažino neracionaliais, ne pirmo būtinumo ir dideliais, todėl vaikų poreikiams patenkinti sumą per mėnesį sumažino iki 700 Eur ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

37. Su šia sprendimo dalimi nesutinka abu apeliantai. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui priteisti ne mažiau kaip po 250 Eur sumą kiekvienai dukteriai, atsakovas teismo priteistą išlaikymo dydį prašo sumažinti iki 150 Eur.

38. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismo padaryti vertinimai apie tai, kurios vaikams patiriamos išlaidos yra reikalingos bei racionalios, o kurios ne, paremtos iš esmės arba tik subjektyvia teismo nuomone, arba pernelyg formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Mano, kad vaikų poreikiai turi būti patenkinami maksimaliai, o ne minimaliai, juolab, kad abiejų ginčo šalių turtinė padėtis, amžius, sveikata bei galimybės leidžia užtikrinti maksimalų materialių vaikų poreikių patenkinimą. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nelinkusi pritarti.

39. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010).

40. Nors apeliantė tvirtina, kad šalių šešerių ir aštuonerių metų vaikų poreikiams patenkinti yra reikalinga ir realiai yra skiriama po 1000 Eur suma, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad ieškovės pateikti apskaičiavimai ir nurodytos vaikų poreikių kainos nėra racionalios, dirbtinai padidintos ir nepagrįstos atitinkamais įrodymais. Teismas pagrįstai vertino, kad byloje nenustatyti ypatingai specialūs vaikų poreikiai, ieškovė perka ne pirmo būtinumo maisto prekes (kaip, pvz., saldumynai, gazuoti gėrimai, pica, gruzdintos bulvės, kramtomoji guma), ne vaikų poreikiams skirtas prekes, nepagrįstai įtraukė dienpinigius, nepagrindė konkrečių  transporto išlaidų reikalingų vaikams. Teisėjų kolegija vertindama nepilnamečių vaikų poreikius pripažįsta, kad higienos prekėms 30 Eur per mėnesį ir 30 Eur išlaidos už kirpimo paslaugas tokio amžiaus vaikams yra per didelės ir neįrodytos, visiškai nepagrįstos ir 75 Eur išlaidos, skirtos vaikų lavinimui. Nors ieškovė nurodo, kad sveikatos priežiūrai vaikams išleidžia per mėnesį po 50 Eur, o metinės išlaidos už odontologo paslaugas sudaro 300 Eur (kas mėnesiui tenka 25 Eur), metinės išlaidos vaikų drabužiams, avalynei ir kt. 2000 Eur (kas mėnesiui išeitų apie 167 Eur), metinė suma vaikų išvykoms yra 400 Eur, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų jas pripažįsta  pernelyg didelėmis ir neįrodytomis. Be to, šias išlaidas yra realu padengti iš teismo priteistos išlaikymo sumos, kadangi pateikti įrodymai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra reikalingos tokios didelės apimties išlaidos. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, nors vaikai yra skirtingo amžiaus, tačiau tos pačios lyties, metų skirtumas tarp mergaičių yra nedidelis, todėl įmanoma protingai planuoti išlaidas, kad jos būti racionalesnės. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių, vieno iš tėvų turima galimybė savo nuožiūra didesne apimtimi tenkinti vaiko ne tik būtinuosius, bet ir kitus poreikius, negali būti perkeliama kitam iš tėvų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo nustatyta 700 Eur suma, skirta vieno mėnesio išlaidoms šalių nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai bei šalių teikti paaiškinimai suponuoja išvadą, jog vaikų kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 700 Eur išlaikymas per mėnesį (CPK 178 straipsnis).

41. Apeliantė apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad teismas, nustatydamas vaikų poreikius ir priteisdamas jiems išlaikymą, privalėjo atsižvelgti į šalyje nustatytą 555 Eur minimalios algos dydį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

42.        Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka su teismo nustatyta vaikų poreikiams skirtina 700 Eur per mėnesį išlaikymo suma, tačiau mano, kad išlaikymo našta tarp tėvų paskirstyta neteisingai ir nesąžiningai, neįvertinus papildomų tikslinių 50 Eur kiekvienam vaikui pajamų, gaunamų iš savivaldybės. Šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

43. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

44. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

45. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, kaip minėta, aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio. 

      Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

46. Atsakovas siekia maksimalaus bendravimo su savo augančiomis dukromis, įskaitant galimybę matytis su dukromis ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir vidutiniškai po 1,5 dienos per savaitę, tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovo prašymo nustatyti jam teisę bendrauti su vaikais ir darbo dienomis netenkino. Šiuo atveju atsakovas siūlo nustatyti vaikų bendravimą su tėvu ne tik savaitgaliais, švenčių bei atostogų laikotarpiu, bet ir darbo dienomis per mėnesį šešias dienas (einančias iš eilės arba po vieną) nuo 17 val. iki kitos dienos ryto. Pagal kasacinio teismo praktiką bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kaip pagrįstai, atsižvelgdamas į ieškovės nuomonę, pripažino pirmosios instancijos teismas, tokia neapibrėžta ir nekonkreti vaikų paėmimo tvarka darbo dienomis, praktiškai priklausanti nuo atsakovo valios ir noro, negali būti laikoma pagrįsta, nes išbalansuotų vaikus, bei kitą sutuoktinį, trukdytų nusistovėjusiam vaikų ugdymo režimui, dienotvarkei bei pažeistų nuolat su vaikais gyvenančios mamos teises planuoti vaikų laisvalaikį, užsiėmimų lankymą ir pan.

47. Byloje nėra tokių duomenų, kad ieškovė būtų dariusi kliūtis tėvui su vaikais matytis ir bendrauti. Priešingai, ieškovė bylos nagrinėjimo laikotarpiu geranoriškai leido atsakovui išsivežti vaikus į užsienį ar netrukdomai leisti laiką kitu metu, bei, kaip ieškovė teigia, neketina sudaryti jokių kliūčių tėvo su vaikais bendravimui ateityje. Ieškovė sutinka, kad tėvas su vaikais bendrautų maksimaliai, tačiau nepageidauja, kad bendravimo tvarka būtų griežtai ir detaliai sureglamentuota teismo sprendimu, nes tai trukdytų ieškovės bei vaikų teisei laisvai rinktis bei planuoti laisvalaikį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria teismo sprendimu nustatytai vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkai, mano, kad ji yra teisinga, optimali, garantuoja tėvo teisę bei pareigą maksimaliai bendrauti su vaikais, todėl pagrindo ją pakeisti nėra.

     Dėl kilnojamojo turto padalijimo

48. Ieškovė D. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo  dalimi, kuria ieškovei priteisti įvairūs santuokos metu įsigyti kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika), kurių bendra vertė – 16 880 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 8440 Eur kompensacija. Apeliantė nurodo, kad atsakovas yra pasisavinęs kilnojamąjį turtą – mikrobangų krosnelę (apie 100 Eur vertės), terasos baldų komplektą (apie 250 Eur vertės), lyginimo sistemą „Phillips“ (apie 300 Eur vertės), lyginimo lentą (apie 100 Eur vertės) dulkių siurblį „Phillips“  (apie 250 Eur vertės), treniruoklį (apie 500 Eur vertės), t. y. turto už 1500 Eur, ir šio turto nėra įtraukęs į dalytino turto balansą.

49. Visų pirma, vertinant aptariamą apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neteikė savo pozicijos dėl šio dalytino kilnojamojo turto įtraukimo į dalytino turto masę. Taigi, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kelia naujus reikalavimus, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Antra, įrodymų, kad atsakovas yra pasisavinęs šiuo kilnojamuosius buities daiktus, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Trečia, teismas dalija šalių santuokoje įgytą ir realiai turimą turtą, o ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių jų egzistavimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį apeliantės apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

50. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad šeimos butą priteisus ieškovės asmeninėn nuosavybėn bute esantys kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika) taip pat turi atitekti ieškovei. Apeliantė įsitikinusi, kad bute esantys baldai ir buitinė technika nėra neatskiriami nuo buto ir gali būti padalyti natūra šalims. Apeliaciniame skunde ieškovė išreiškė kategorišką nesutikimą dėl odinių baldų „Dreamer“ priteisimo jai, nurodydama, kad šie baldai buvo įsigyti atsakovo iniciatyva prieš pat faktinį santuokos iširimą ir nebuvo naudojami šeimos poreikiams.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, neracionalu ir nepraktiška tarp šalių natūra dalyti ginčo bute esančius atskirus baldus ir buitinę techniką, nes visi šie daiktai neišvengiamai bus reikalingi tam iš sutuoktinių, kuriam faktiškai atitenka ginčo butas. Be to, visi kilnojamieji daiktai buvo pirkti ginčo butui, dalis baldų buvo specialiai suprojektuoti ir (ar) integruoti ginčo bute, todėl nusprendus ieškovei priteisti asmeninėn nuosavybėn ginčo butą ir šalių santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus, priteisiant atsakovui pusę dalytino kilnojamojo turto vertės kompensaciją, t. y. 8 440 Eur, bylą nagrinėjęs teismas įstatymo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad odiniai baldai „Dreamer“ butui buvo užsakyti atsakovo ir avansas sumokėtas 2017-04-04, pagal sutartį gaminiai turėjo būti pateikti iki 2017-05-12, o pateikus gaminius likusią kainą susitarta apmokėti pagal grafiką laikotarpiu nuo 2017-06-15 iki 2018-05-15. Ieškovė iš šeimos buto buvo išsikrausčiusi 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, akivaizdu, kad sofa buvo pirkta ginčo butui, dar ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad odiniai baldai „Dreamer“ turi būti priteisti natūra butą gaunančiai ieškovei, o atsakovui atsitinkama piniginė kompensacija.

52. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas nemotyvuotai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis apie kilnojamojo turto vertę vien dėl to, jog ieškovė kitokių įrodymų byloje nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad atsakovas E. P. byloje yra pateikęs viso dalytino kilnojamojo turto įsigijimo dokumentus ir nurodęs kilnojamojo turto vertę. Apeliantė, nesutikdama su atsakovo nurodyta kilnojamųjų daiktų verte, turėjo procesinę pareigą paneigti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė, ir tai negali būti priežastimi tenkinti ieškovės prašymą priteisti kilnojamuosius daiktus atsakovui (CPK 178 straipsnis).

53. Atsakovas taip pat iš dalies nesutinka su šia sprendimo dalimi tvirtindamas, kad dalis kilnojamojo turto buvo įsigyta iš 2011 m. birželio–lapkričio mėn. iš atsakovui asmeniškai dovanotų piniginių lėšų, todėl šie kilnojamieji daiktai turėjo būti arba pripažinti arba asmeniniu atsakovo turtu, arba pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį už jos priteista piniginė kompensacija. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes byloje neįrodyta, jog trečiasis asmuo pinigines lėšas dovanojo tik sūnui asmeniškai, o ne šeimai, nesant kitų duomenų, jog turtas būtų įsigytas už asmenines atsakovo lėšas, apelianto minimi kilnojamieji daiktai bylą nagrinėjusio teismo pagrįstai pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką padalyti tarp šalių.

      Dėl piniginės kompensacijos už solidarios prievolės AB SEB bankui įvykdymą

54. Ieškovė nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 1872,37 Eur dydžio kompensacija už tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 iš asmeninių lėšų vykdydamas solidarią prievolę AB SEB bankui sumokėjo 3744,74 Eur. Apeliantė apeliuoja į tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos tarp šalių iširimo ir būdama priversta išsikraustyti iš šeimos namų ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė papildomas išlaidas. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos nepagrįstai kompensaciją skaičiavo laikotarpiu nuo 2017-08-31, nors ieškinys teismui pateiktas 2017-11-23. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės dėstoma poziciją kategoriškai nesutinka.

55. Byloje nėra ginčo, kad  šalys yra solidarūs skolininkai kreditoriaus AB SEB banko atžvilgiu, tačiau nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 atsakovas vienas vykdė šią prievolę bankui, nurodytu laikotarpiu pervesdamas iš viso 3 744,74 Eur sumą.  Kadangi sutuoktiniai tuo laikotarpiu bendro ūkio nebevedė, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi teisę iš ieškovės regreso tvarka reikalauti 1/2 dalies (1 872,37 Eur) iš sumokėtų 3 744,74 Eur įmokų. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl vadovaujantis  CK 3.67 straipsnio 2 dalimi,  santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. šiuo atveju nuo 2017-08-31. Įvertinus tai, apeliantės argumentai, kad teismas turėjo atsakovui priteistiną kompensaciją už solidariosios prievolės vykdymą apskaičiuoti ne nuo faktinio santuokos iširimo, bet nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų apie patirtas papildomas išlaidas, taigi, šių aplinkybių byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). 

       Dėl prievolės trečiajam asmeniui R. P.

56. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog 14099,62 Eur buvo skolinami šeimos būstui įsigyti suteiktam kreditui iš dalies dengti, sprendė, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir iš trečiojo asmens gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl šią prievolę pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

57. Apeliantė kvestionuoja šią teismo sprendimo dalį, nesutinka su teismo išvada, kad trečiasis asmuo R. P. paskolino šalims 14099,62 Eur sumą, mano, kad ši prievolė nepagrįstai pripažinta solidaria. Apeliantės nuomone, nei trečiasis asmuo R. P., nei atsakovas neįrodė būtinųjų paskolos sutarties požymių. Atsakovo motinos jos pačios noru, laisva valia periodiškai teikta materialinė parama ieškovės ir atsakovo šeimai, turinčiai du mažamečius vaikus, negali būti pripažįstama kaip paskola, nes neatitinka CK 6.870 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų paskolos sutarties požymių, todėl R. P. suteiktos lėšos turėtų būti vertinamos kaip dovana.

58. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo R. P. atsakovui 2012-03-16 pervedė 1000 Eur, 2012-05-22 pervedė 1700 Eur, 2012-07-19 pervedė 300 Eur, 2012-12-10 pervedė 500 Eur, 2013-01-09 pervedė 600 Eur, 2013-05-16 pervedė 500 Eur, 2013-05-21 pervedė 500 Lt, 2013-06-11 pervedė 800 Eur, 2013-12-06 pervedė 500 Eur, 2014-01-06 pervedė 500 Eur, 2014-05-02 pervedė 500 Lt, 2014-11-17 pervedė 710 Eur, 2015-04-22 pervedė 500 Eur, 2015-05-25 500 Eur, 2016-07-12 pervedė 5000 Eur, 2016-07-15 pervedė 700 Eur, iš viso 14099,62 Eur (13810 Eur +1000 Lt (289,62 Eur)). Pinigų pervedimo paskirtyje nurodyta „Paskolų dengimui“. Taigi, trečiasis asmuo R. P., esant šalių sunkiai finansiniai padėčiai, paskolino pinigus būtent kredito įmokoms už butą padengti ir ieškovė teisminio proceso metu šio fakto neginčijo.

59. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe susijusios prievolės, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi tuo atveju, kai sutuoktinis ima paskolą su kito sutuoktinio sutikimu, tokia sutuoktinių prievolė laikoma solidariąja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013).

60. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Taigi, paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi būti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grąžinti. Pastarosios aplinkybės kaip tik ir lemia, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ar kitas sandoris (pavyzdžiui, dovanojimo). Todėl, kilus ginčui dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, buvo svarbu išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Vadovaujantis minėtu CPK teisiniu reglamentavimu, būtent trečiajam asmeniui teko pareiga įrodyti, kad ji skolino sutuoktiniams pinigus ir kad pinigai buvo perduoti jiems, o ieškovei, ginčijant paskolinius santykius, teko pareiga įrodyti jos įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su dovanojimu (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, neįrodė ir neįrodinėjo, kad šeimos būsto kredito dengimui gautos lėšos buvo būtent dovana ir kad tokias lėšas gavusiems sutuoktiniams nekyla jokių pareigų šias gautas lėšas grąžinti.

61. Šiuo atveju byloje nėra ginčijamas trečiojo asmens R. P. pervestų 14099,62 Eur lėšų gavimo faktas. Kaip jau minėta, paskolos davėjas turi įrodyti ne tik pinigų perdavimo faktą, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Įsipareigojimo grąžinti paskolos sumą nebuvimą apeliaciniame skunde akcentuoja ir apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, jog šios lėšos vertintinos būtent kaip dovana abiem sutuoktiniam.

62. Teisėjų kolegija vertindama šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku (CK 6.870 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors mokėjimo nurodyme nenurodyta, jog apeliantui pervedami pinigai kaip paskola, o nurodyta tik „paskolų dengimui“, nepaneigia aplinkybės, jog sutuoktiniai ne tik realiai gavo iš trečiojo asmens 14099,62 Eur sumą, bet juos panaudojo savo nuožiūra, pervesdami juos kredito įmokoms už butą padengti, baldams ir buitinei technikai įsigyti. Tai reiškia, kad šiais pinigais sutuoktiniai disponavo kaip jų savininkai, valdė juos ir naudojosi jais savo nuožiūra, todėl darytina išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, nes paskolos sutartis pripažintina sudaryta, kadangi paskolos gavėjas (atsakovas) nuo piniginių lėšų jam pervedimo tapo jų savininku (CK 6.870 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir įgijo teisę jais disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-122/2014). Byloje nenustatyta, kad iš trečiojo asmens pasiskolintos lėšos būtų buvusios panaudotos ne tam tikslui, kuriam pasiskolintos, kad jos būtų panaudotos ne šeimos poreikiams, o išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir iš trečiojo asmens gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

63. Pažymėtina, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nors ir nenurodyta kaip paskola, tačiau šių lėšų negrąžindamas kaip per klaidą pervestų, o jas priimdamas ir panaudodamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 14099,62 Eur trečiasis asmuo šalims ne dovanojo, o paskolino, todėl pagrįstai prievolė grąžinti trečiajam asmeniui 14099,62 Eur pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

      Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo formos, sutuoktinių dalių ir nekilnojamam turtui įgyti panaudotų lėšų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe

64. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo dalijant butą, atsižvelgti į jo asmeninių lėšų panaudojimą sprendžiant dėl buto padalijimo būdo – buto priteisimo ieškovės nuosavybėn. Apelianto teigimu, byloje pateiktos rašytinės dovanojimo sutartys patvirtina aiškiai atsakovo motinos išreikštą valią padovanoti pinigines lėšas savo sūnui asmeninėn, o ne abiejų sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Apeliantas įsitikinęs, kad ieškovė nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog dovanotos lėšos yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir neįrodė, kad pinigai buvo perduoti sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, atmeta juos kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje pateiktiems įrodymams.

65. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir abiejų šalių pripažinta, kad atsakovo motina R. P. dovanojo pinigines lėšas sutuoktinių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad dovanojamas pinigines lėšas atsakovo motina pervedė į sūnaus banko sąskaitą, nepatvirtina atsakovo įrodinėjamo fakto, kad pinigai buvo dovanojami būtent atsakovui kaip asmeninė nuosavybėn, o ne sutuoktiniams bendrai. Byloje esantys R. P. paaiškinimai, kad dovanojimo sutartys buvo surašytos vėliau, tik 2017 m., jau iškėlus bylą teisme, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido pripažinti, jog trečiojo asmens valia, kad jos dovanoti pinigai būtų laikomi sūnaus E. P. asmenine nuosavybe, atsirado ne pinigų dovanojimo metu, o prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. Šiuo atveju reikšminga tai, kad bankinio pavedimo paskirtyje nebuvo nurodyta, jog R. P. piniginės lėšos yra dovana sūnui ar kad jos skirtos kokiems nors asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, jog bankinį mokėjimą, 100 000 litų sumos, į savo sūnaus sąskaitą R. P. atliko 2011-06-06, praėjus vos dviem dienoms po santuokos tarp ginčo šalių sudarymo, tai leidžia vertinti kaip sumą, skirtą šeimos poreikiams, turint tikslą sukurti bendrą šeimos turtą. Taigi, objektyvių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad R. P. valia buvo pinigus padovanoti tik savo sūnui, o ne ieškovės ir atsakovo šeimai, byloje nepateikta. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinio skundo argumentai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiam butui įsigyti bei įrengti buvo panaudotos ir atsakovui asmeninėn nuosavybėn jo motinos dovanotos piniginės lėšos, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui turėtų būti priteisiama didesnė turto dalis, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovo motinos dovanoti pinigai laikytini asmenine atsakovo nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

    Dėl kompensacijos dydžio ir jos išdėstymo

66. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ieškovė neturi jokių galimybių sumokėti atsakovui priklausančios piniginės kompensacijos. Atsakovas pateikė tokius įrodymus, kad kompensaciją ieškovei galėtų sumokėti iš karto tuo atveju, jei būtų tenkintas atsakovo reikalavimas butą natūra priteisti jam. Apelianto nuomone, tik toks turto padalijimo būdas atitiks esamą teisinį reglamentavimą, teisingai kompensuos jo asmeninių lėšų panaudojimą šiam turtui įsigyti ir atitiks vaikų interesus, leidžiant laiką su tėvu.

67. Šiuo atveju byloje ieškovė pripažino galinti sumokėti atsakovui kompensaciją už jai priteistą didesnę santuokoje įgyto turto dalį per įstatyme įtvirtintą maksimalų dvejų metų laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės turtinė padėtis, jos gaunamos pajamos, pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir dengti skolinį įsipareigojimą sudaro pagrindą atidėti 32997,73 Eur kompensacijos atsakovui sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad priteisus visą butą atsakovui, ieškovė būtų priversta išsikraustyti iš buto, kuriame su nepilnamečiais vaikais gyvena, ieškotis kito gyvenamo ploto, tai šiuo atveju prieštarautų būtent nepilnamečių vaikų interesams, kai vaikai ginčo bute gyveno nuo kūdikystės ir tai jiems yra įprasta gyvenamoji vieta. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė nėra pajėgi per 24 mėnesių laikotarpį atsakovui išmokėti teismo sprendimu priteistą kompensaciją. Apibendrindama tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo dvejiems metams.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo

68. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas bylinėjimosi išlaidas paliko tai šaliai, kuri jas patyrė, ir vienai iš kitos jų nepriteisė, ir teigia, kad atsakovo              E. P. naudai teismas privalėjo priteisti ne mažesnę nei 3819,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

69. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

70. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 155 Eur kitų išlaidų. Atsakovas sumokėjo 236 Eur žyminį mokestį, turėjo 4679,92 Eur išlaidų už advokato paslaugas, 121 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje teismas iš dalies tenkino tiek ieškovės D. P. patikslinto ieškinio, tiek atsakovo E. P. patikslinto priešieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų proporcingai buvo patenkinta daugiau nei atsakovo E. P. patikslinto priešieškinio reikalavimų, tai pats apeliantas pripažįsta savo apeliaciniame skunde. Įvertintus kiekvienos iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų  dydį bei patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisykles. Analizuojant bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių turtinę padėtį po santuokos nutraukimo, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą vadovavosi protingumo, teisingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo principais, todėl teismo sprendimas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų jas paliekant šalims, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

71. Ieškovė pateikė duomenis, kad jis patyrė 2420 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 968 Eur už apeliacinio skundo ir 726 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

72. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalies reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išnagrinėjus šalių apeliacinius skundus nenustatyta teisinio pagrindo bylą dėl materialinių ieškinio reikalavimų keisti ar panaikinti teismo sprendimą. Taigi, išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl procesine prasme bylą laimėjusia šalimi negalima pripažinti nei ieškovės, nei atsakovės.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK reglamentuotų bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė (bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas) teismų praktikoje yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei vertinant tai, kad šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme taip pat tarp šalių nepaskirstytos, apeliantų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies taip pat nepriteistinos.

74. Byloje pateikti įrodymai apie trečiojo asmens R. P. 440 Eur patirtas advokato pagalbos išlaidas ruošiant atsiliepimus į šalių apeliacinius skundus. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos po lygiai iš ieškovės ir atsakovo, t. y. po 220 Eur.

75. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje trečiajam asmeniui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

    Teisėjai Danutė Burbulienė

                                                                                                   Vytautas Kursevičius

                                                                                                   Egidijus Mockevičius