LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2000 Lt (579 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, 

n u s t a t ė :

              A. M. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, 2014 m. kovo 22 d., apie 21.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Škoda Superb“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato U. Pėdnyčios prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą,vadovaudamasi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujino.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. ir jo įgaliotas atstovas advokatas U. Pėdnyčia, vadovaudamiesi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apygardos teismui.

Pareiškėjai teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintus rungimosi (BPK 7 straipsnis) ir teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) principus; taip pat ir nekaltumo prezumpcijos principą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 1 dalis bei ATPK 257 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to netinkamai taikė ATPK 17, 301 ir 31 straipsnių nuostatas ir priėmė neteisingus sprendimus. Prašyme rungimosi principo pažeidimas siejamas su bylos nagrinėjimo metu pateikto prašymo rengti uždarus teismo posėdžius nagrinėjimo atidėjimu ir neišsprendimu, apribota teise susipažinti su įslaptintais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomai pateiktų naujų įrodymų tyrimą ir vertino duomenis (Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštą), apie kurių gavimą neinformavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, šiam nesuteikė galimybės susipažinti su tokiais duomenimis ir apie juos pateikti paaiškinimus. Kartu pareiškėjai mano, kad Specialioji ekspertų komisija išslaptino neproporcingai mažą ir neinformatyvią medžiagos dalį, dėl ko buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinė teisė į gynybą. Be to, apeliacinės instancijos teismas šio argumento, nurodyto pareiškėjų apeliaciniame skunde, net nenagrinėjo ir taip padarė esminius proceso teisės taikymo pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Prašyme pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir ATPK 3028 straipsnio nuostatas, nes, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nepateikus privalomo atsiliepimo į apeliacinį skundą, nepagrįstai prisiėmė pareigą įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, neteisingai išskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus. Maža to, skundžiamoje nutartyje nurodyti klaidingi bylos duomenys apie pirmosios instancijos teismo nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjai nurodo, kad tokių duomenų pirmosios instancijos teismo nutarime nėra.

Pareiškėjai, nurodydami, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vadovavosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – Kriminalinės žvalgybos) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, teigia, kad teismas tik deklaratyviai konstatavo apie neegzistuojančias visas būtinajam reikalingumui konstatuoti būtinas sąlygas, nepagrįstai nepasisakė dėl kitų minėtam reikalingumui konstatuoti būtinų sąlygų, išimtinai vertino tik pavojaus realumo bei akivaizdumo nebuvimą ir taip netinkamai taikė ATPK 17 straipsnio nuostatas. Pareiškėjai pažymi ir tai, kad kėsinimosi akivaizdumo pagrindimas yra apribotas įslaptintais duomenimis. Be to, A. M. pažeidimas, t. y. vairavimas neblaiviam, sietinas su grėsmės eismo saugumui sukėlimu, tačiau realios žalos sveikatai, gyvybei ar turtui buvo išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai ir yra būtinojo reikalingumo sąlyga. Dėl to pareiškėjai mano, kad A. M. veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas pateisinamas siekiant įgyvendinti visuomenei pavojingų nusikalstamų teisės pažeidimų prevenciją.

Pareiškėjų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato U. Pėdnyčios prašymas tenkintinas.

Dėl esminių proceso teisės pažeidimų

Prašyme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. ir jo įgaliotas atstovas advokatas U. Pėdnyčia nurodo, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeisti rungimosi ir teisės į gynybą principai. Pareiškėjų argumentai dėl esminių proceso teisės pažeidimų yra pagrįsti.

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). ATPK 256, 257 straipsniai,  reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti  pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014).

ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-2015). Pažymėtina, kad tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) prasme (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008).

Teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012).               Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad  EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė, nei priešingos šalies (Pocius v. Lithuania, no. 35601/04, judgment of 6 July 2010; Užukauskas v. Lithuania, no. 16965/04, judgment of 6 July 2010). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Pagal EŽTT praktiką teisė į visiškai rungtynišką procesą gali būti ribojama dėl nusveriančio viešojo intereso, tokio kaip nacionalinis saugumas, poreikis išlaikyti paslaptyje tam tikrus policijos tyrimo metodus arba apsaugoti kito asmens pagrindines teises. Vis dėlto pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį leistinos tik tokios gynybos teises apribojančios priemonės, kurios yra neišvengiamai būtinos. Be to, siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bet kokius sunkumus, su kuriais susiduria gynyba dėl teisių apribojimo, turi pakankamai atsverti teisminių institucijų taikomos procedūros (ten pat; Welke and Białek v. Poland, no. 15924/05, judgment of 1 March 2011).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, turėjo patikrinti, ar A. M. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta laikantis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į gynybą, rungimosi ir in dubio pro reo principų, taip pat, ar nebuvo pažeistos pareiškėjų teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje ir 275 straipsnio 2 dalyje, nes būtent dėl galimo šių principų pažeidimo ir buvo ginčijamas apylinkės teismo nutarimas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. argumentus dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo būnant būtinojo reikalingumo būklės grindė informacija, apie, anot pareiškėjų, visuomenei gresiantį pavojų, kuri buvo nurodyta A. M. 2014 m. kovo 22 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. informacija, sudarančia valstybės paslaptį (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti neviešame posėdyje, kad A. M. būtų sudaryta galimybė pateikti teismui įrodymus ir (ar) duoti paaiškinimus (ATPK 272 straipsnio 1 dalis) apie minėtame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) ar (ir) kituose dokumentuose pateiktą įslaptintą informaciją (T. 1, b. l. 148-149). Atsižvelgiant į tai, kad gynybai galbūt reikšmingą įslaptintą informaciją parengė pats A. M., šioje situacijoje kyla rimtų abejonių dėl gynybos teisių apribojimo būtinybės teismui nesudarius galimybių, kad ši informacija būtų išnagrinėta proceso metu.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, susipažino su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktomis pažymomis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo pateikta įslaptina informacija. Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija buvo iš dalies išslaptinta (T. 1, b. l. 163), teismo posėdyje perskaityta ir teismas priimtame nutarime rėmėsi šioje pažymoje esančiais duomenimis. Kitoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija liko įslaptinta, kaip nepraradusi įslaptinimo tikslingumo. Lietuvos kriminalinės policijos biuras teismui nurodė, kad A. M. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie galbūt vykdomas nusikalstamas veikas perduota patikrinti atitinkamiems pareigūnams (T. 1, b. l. 162). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išslaptintoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) priešingai nei konstatuojama pirmosios instancijos teismo nutarime, nėra nurodyta, jog „<...> jokios informacijos apie visuomenei gresiantį pavojų iš A. M. 2014-03-22 negauta <...>“. Pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą bylą nagrinėti neviešame posėdyje iš pradžių atidėjo sprendimo dėl neviešo posėdžio priėmimą (T. 1, b. l. 169), o vėliau šio prašymo nesprendė, bylą išnagrinėdamas viešai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neatsižvelgdamas į įstatymo leidėjo numatytas bylų nagrinėjimo teisme viešumo principo išimtis (BPK 9 straipsnio 1, 4 dalys) ir neišsprendęs pareiškėjų prašymo bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, nesudarė galimybių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateikti teismui įrodymus ir (ar) duoti paaiškinimus (ATPK 272 straipsnio 1 dalis) apie minėtame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) ar (ir) kituose dokumentuose pateiktą įslaptintą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to kaip proceso pažeidimo, o pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta ir vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė ne visomis bylos aplinkybėmis, jų visų nenustatė, nes didžioji jų dalis liko įslaptinta, tačiau to nevertino kaip ATPK 257 straipsnio pažeidimo, nepateikdamas tokios išvados motyvų. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato U. Pėdnyčios apeliacinio skundo ir nepatikrino nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo (ATPK 30211 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjų apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo, paprašė Lietuvos kriminalinės policijos biuro informuoti apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir pateikti abi anksčiau minėtas pažymas (T. 1, b. l. 193). Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 194) yra nurodyta tik apie pradėtą ir nutrauktą kriminalinės žvalgybos tyrimą (atitinkamai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas), tačiau nenurodyta, kad teismui yra pateikiama prašoma medžiaga. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad teismui buvo pateikta prašoma medžiaga ir su ja teismas susipažino. Taigi, apeliacinės instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, negavęs jo prašytų pažymų ir su jomis nesusipažinęs. Grįsdamas išvadas, be kitų duomenų, teismas vertino ir naujai gautą Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją apie nutrauktą kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl A. M. pateiktos informacijos.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, savo iniciatyva atliko įrodymų tyrimą: išnagrinėjo naujai gautus duomenis ir jais grindė skundžiamą nutartį, nesupažindinęs suinteresuotų proceso dalyvių su naujai gauta bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, nesuteikdamas teisės proceso dalyviams  susipažinti su naujai gautais duomenimis, pateikti paaiškinimus, prašymus ir (ar) juos ginčyti (ATPK 272 straipsnio 1 dalis, 275 straipsnio 2 dalis), nesudarė lygių sąlygų dalyvauti bylos procese ir pateikti gynybos argumentus (BPK 7 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnis), taip pažeidė rungimosi principą bei suvaržė A. M. teisę į gynybą. Šie ATPK ir BPK reikalavimų pažeidimai pripažintini esminiais proceso pažeidimais, galėjusiais turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato U. Pėdnyčios apeliacinio skundo, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė rungimosi bei teisės į gynybą principus ir taip padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Tai yra pagrindas panaikinti apygardos teismo nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pareiškėjų prašyme nurodytų argumentų dėl ATPK 17 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat ir dėl ATPK 31 straipsnio taikymo bei 3028 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi, teisėjų kolegija nenagrinėja, t. y. nedaro išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti A. M. bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.