Teismingumo byla Nr. T-16/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2) kaip nepagrįstą; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių sudaryti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, vykdydama žemės ūkio veiklą, skirtingais teisiniais pagrindais naudoja žemę, įskaitant ir valstybinę. Remiantis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymas), ieškovei buvo leista laikinai naudotis skirtingo dydžio valstybiniais žemės plotais; šio ginčo kontekste aktualus yra 6,00 ha valstybinės žemės plotas, kurio numeris – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas). Ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. prašymu NŽT prašė išnuomoti jai 25 metų laikotarpiui valstybinės žemės plotus, kuriuos jai buvo leista laikinai naudoti pagal anksčiau minėtą 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą, tarp jų ir Ginčo žemės sklypą. Atlikus visus būtinus veiksmus, kaip ir nurodoma NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. birželio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašo“ (toliau – ir 2022 m. birželio 2 d. raštas), NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas) ieškovei buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgalaikei nuomai (toliau – ir Projektas). Remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, (toliau – ir Aprašas) 23 punktu, ieškovės atveju kadastro duomenų bylas NŽT buvo būtina pateikti iki 2020 m. birželio 30 d. (t. y. per 6 mėnesius nuo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo priėmimo). Parengusi kadastro duomenų bylas, ieškovė jas 2020 m. birželio 15 d. pateikė derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Vėliau vyko Projekto ir Ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikslinimas, kol galiausiai NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė teigiamą išvadą dėl Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Vėliau NŽT Vilniaus rajono skyrius pranešė ieškovei, kad ji (ieškovė) „turi raštu kreiptis į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl laikino naudojimo nutraukimo konkretiems sklypams, jei dar ne visiems sklypams nuomos sutartys patvirtintos“, tai, kaip nurodo ieškovė, ji ir padarė (išskyrus Ginčo žemės sklypą). Ieškovė 2022 m. sausio 21 d. gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialisto laišką, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad ieškovei „suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui reikia sudaryti nuomos sutartį; ir prašoma kreiptis į atitinkamą NŽT Vilniaus rajono skyriaus teisininkę nuomos klausimais.“ Minėta darbuotoja 2022 m. kovo 18 d. nurodė ieškovei pateikti prašymą dėl ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymo, tai ieškovė tą pačią dieną ir padarė. NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotoja tik 2022 m. gegužės 9 d. informavo ieškovę, kad „nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinimui“, ir nurodė, kad „patvirtintą dokumentą reikia įrašyti į sutarties projektą, kurį planuoju šią savaitę Jums pateikti“. Tačiau Ginčo žemės sklypo nuomos sutartis ieškovei nebuvo pateikta pasirašyti.
Galiausiai NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotoja 2022 m. gegužės 30 d. informavo, kad „<...> dėl pavėluotai pateiktos kadastrinių matavimų bylos nuomos sutartis nebus rengiama“. Ieškovei pradėjus aiškintis šias nesuprantamas aplinkybes ir tolesnes galimybes naudoti Ginčo žemės sklypą, jai, be kita ko, buvo nurodyta, jog „pagal 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas naudojimas nutrauktas visiems žemės sklypams. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas šiuo metu rengiamame Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nuosavybės teisių atkūrimui.“
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, ieškovė siekė išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo nutrauktas Ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas, ir pateikė įrodymus, patvirtinančius Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimą laiku, tačiau joks NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsakymas nebuvo gautas. Galiausiai ieškovei kartu su 2022 m. birželio 2 d. raštu buvo atsiųsti skundžiami 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1 ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2. Minėtame 2022 m. birželio 2 d. rašte NŽT Vilniaus rajono skyrius, be kita ko, informavo ieškovę, kad 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1 ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2 buvo priimti „atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą iki 2020 m. birželio 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla Skyriui nepateikta laiku (pavėluotai) <...>“, tai, ieškovės nuomone, kaip matyti iš faktinių susiklosčiusių aplinkybių, yra visiškai nepagrįsta.
Kaip nurodoma ieškinyje, anksčiau minėti 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1 ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2, taip pat jų priėmimo aplinkybes neva paaiškinantis 2022 m. birželio 2 d. raštas yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Ginčo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procesas aiškiai patvirtina, kad ieškovė turėjo teisėtą lūkestį dėl minėtos sutarties sudarymo, laikėsi visų galiojančių teisės aktų reikalavimų, vykdė NŽT Vilniaus rajono skyriaus teikiamus nurodymus.
Kaip nurodo ieškovė, vienintelė priežastis, dėl kurios NŽT Vilniaus rajono skyrius atsisakė sudaryti su ieškove Ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, yra ta, kad ieškovė neva praleido Aprašo 23 punkte nustatytą 6 mėnesių Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo terminą. Ieškovės teigimu, faktinės aplinkybės ir pridedami įrodymai akivaizdžiai paneigia tokį argumentą.
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, būtent NŽT Vilniaus rajono skyriaus anksčiau patvirtintas Projektas turėjo būti tikslinamas, dėl to ir buvo atidėtas Ginčo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas. Ieškovei (laiku) pateikus Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo atliekami tolesni veiksmai, t. y. buvo tikslinamas Projektas, derinami kadastrinių matavimų tikslinimai. NŽT Vilniaus rajono skyriaus nurodymu ieškovė teikė visus reikiamus prašymus ir dokumentus. Ieškovės teigimu, jeigu NŽT Vilniaus rajono skyrius būtų laikęs, kad Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta pavėluotai, jis būtų neatlikęs jokių tolesnių veiksmų, kad būtų sudaryta Ginčo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis (pvz., netikslinęs projekto, nenurodęs ieškovei teikti susijusių prašymų ir kt.), o ginčijami 2022 m. gegužės 30 d. įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2 būtų buvę priimti dar 2020 m., suėjus Aprašo 23 punkte nustatytam 6 mėnesių terminui.
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, NŽT Vilniaus rajono skyriaus pozicijos nenuoseklumą ir veiksmų galimą neteisėtumą patvirtina ir tai, kad ieškovė, vadovaudamasi NŽT Vilniaus rajono skyriaus instrukcijomis, pateikė prašymą dėl visų žemės sklypų, išskyrus Ginčo žemės sklypą, laikino naudojimo nutraukimo. Tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius dėl nesuprantamų priežasčių nutraukė visų ieškovei buvusių suteiktų žemės sklypų, tarp jų ir Ginčo žemės sklypo, laikiną naudojimą (t. y. NŽT Vilniaus rajono skyrius neįvykdė ieškovės prašymo; galimai pateikė ieškovei klaidingas instrukcijas).
Kartu, kaip pažymi ieškovė, neaišku, kaip planuotas išnuomoti Ginčo žemės sklypas, kurio nuomos sutartį buvo atsisakyta sudaryti tik 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 2, ir tos pačios dienos, t. y. 2022 m. gegužės 30 d., įsakymu Nr. 1 priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui, jau buvo suprojektuotas kitame projekte nuosavybės teisėms atkurti.
Ieškovės teigimu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. birželio 2 d. raštas, 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1, 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2 yra nepagrįsti, grindžiami tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis; minėti įsakymai yra naikintini. NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotinas sudaryti su ieškove Ginčo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas, Aprašo 23 punktas).
Ieškinyje taip pat aptariama situacija, susijusi su ankstesniu 2022 m. birželio 2 d. rašto, 2022 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 1 ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 2 apskundimu juose nurodyta tvarka. 2022 m. birželio 2 d. raštas ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2 buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka; 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1 buvo apskųstas NŽT.
Kaip nurodoma ieškinyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-5431-931/2022 ieškovės (tuo metu – pareiškėjos) skundą atsisakė priimti kaip neteismingą administraciniam teismui (keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme).
Dėl 2022 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 1 buvo gautas NŽT 2022 m. liepos 29 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo NŽT atsisakė nagrinėti ieškovės skundą, motyvuodama tuo, kad jis yra paduotas netinkamam subjektui.
Ieškovė, prašydama atnaujinti terminą ieškiniui dėl anksčiau minėtų įsakymų panaikinimo paduoti, be kita ko, pažymi, kad ji savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir laiku, tačiau dėl netinkamai šiuose individualaus pobūdžio teisės aktuose nurodytos jų apskundimo tvarkos Vilniaus apygardos administracinis teismas ir NŽT atsisakė nagrinėti ieškovės (tuo metu – pareiškėjos) skundus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovė per Aprašo 23 punkte nustatytą terminą nepateikė Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos, todėl atsakovė, remdamasi tuo pačiu Aprašo punktu, turėjo teisinį pagrindą priimti ieškovės ginčijamus įsakymus. Teismas, atsižvelgdamas į žemės reformos ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, padarė išvadą, kad kadastro duomenų bylos pateikimo vėlavimo priežastys šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl atskiro jų įvertinimo nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovė turėjo teisėtą lūkestį sudaryti Ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Nepaisant to, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai teigė, jog reikia pateikti prašymą dėl nuomos sutarties sudarymo, kad nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinti, vis dėlto nesant įstatymo pagrindo, t. y. praleidus imperatyvų terminą, nustatytą Aprašo 23 punkte, kuris nebuvo pratęstas, nuomos sutartis be teisinio pagrindo negalėjo būti sudaryta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Valstybės institucijos, vykdydamos joms pavestas funkcijas, privalo griežtai laikytis įstatymų, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus įsakymus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka pagal ieškovės kasacinį skundą, atnaujino bylos nagrinėjimą ir pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas kreipiantis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl byloje kilusio ginčo rūšinio teismingumo nustatymo. Dalyvaujantiems byloje asmenims taip pat buvo pasiūlyta pateikti teismui paaiškinimus dėl byloje kilusio ginčo rūšinio teismingumo.
Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad, teismui matant būtinybę peržengti kasacinio skundo ribas ir kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl byloje kilusio ginčo rūšinio teismingumo nustatymo, ji nemato priežasčių, dėl kurių toks peržengimas ir kreipimasis būtų nepagrįstas. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad kilusio ginčo atveju ieškovės siekiamas rezultatas yra valstybinės žemės nuoma, o ne žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir vykdymas, todėl byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai; byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aprašo 23 punkte nustatyto 6 mėnesių termino kadastro duomenų bylai pateikti aiškinimo ir taikymo ir atsakovės įpareigojimo sudaryti ilgalaikės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove.
Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-652-520/2021, nagrinėdamas, be kita ko, ginčą dėl Aprašo 23 punkte nustatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinių duomenų bylų parengimas ir pateikimas yra viena iš žemės reformos žemėtvarkos projekto procedūrų, o tokių ginčų teisiniai santykiai reguliuojami specialiųjų teisės aktų ir yra susiję su viešojo administravimo vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir toks ginčas sprendžiamas administraciniame teisme.
Šiuo atveju, nors ieškovės siekiamas ginčo išsprendimo rezultatas yra civilinio pobūdžio, t. y. juo siekiama įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau ieškovės subjektinių teisių pažeidimas grindžiamas ne civilinės teisės normų, o specialiųjų teisės aktų, susijusių su žemės reformos procedūromis, pažeidimu.
Remiantis šiais argumentais, teisėjų kolegijai kilo abejonė dėl nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo, dėl to ji nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Visų pirma pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagal teisinį reglamentavimą įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo ir prie ieškinio pridėtų duomenų, ginčijamu 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1 buvo pakeistas pretendentų, kuriems rengiant Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašas, patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu, išbraukiant eilutę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „BelArenda“ suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 5,00 ha) (1 punktas). Aptariamame įsakyme nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu, suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (2 punktas).
Ginčijamu 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 2 buvo nuspręsta atsisakyti išnuomoti UAB „BelArenda“ valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuotą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu. Kaip, be kita ko, nurodyta 2022 m. birželio 2 d. rašte, minėti įsakymai priimti atsižvelgiant į tai, jog per nustatytą terminą iki 2020 m. birželio 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla NŽT Vilniaus rajono skyriui nepateikta laiku (pavėluotai).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-5431-931/2022 ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) skundą dėl 2022 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 2, 2022 m. birželio 2 d. rašto panaikinimo, įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių sudaryti žemės sklypo ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą administraciniam teismui.
NŽT 2022 m. liepos 29 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dėl 2022 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 1 panaikinimo ieškovei, be kita ko, nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2 negali būti skundžiamas NŽT, taip pat į tai, kad 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2 priimtas 2022 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 1 pagrindu ir pagal skunde pateiktą informaciją apskųstas teismui, UAB „BelArenda“ skundas NŽT nebus nagrinėjamas.
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan. dėl žemės pardavimo ir nuomos, juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje.
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu dėl Projekto patvirtinimo ieškovei buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgalaikei nuomai. Remiantis Aprašo 23 punktu, ieškovės atveju kadastro duomenų bylas NŽT buvo būtina pateikti iki 2020 m. birželio 30 d. (t. y. per 6 mėnesius nuo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo priėmimo). Parengusi kadastro duomenų bylas, ieškovė jas 2020 m. birželio 15 d. pateikė derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Vėliau vyko Projekto ir Ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikslinimas, kol galiausiai NŽT Vilniaus rajono skyrius pateikė teigiamą išvadą dėl Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, be kita ko, nustatė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, ribos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos; 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistos specialiosios Ginčo žemės sklypo naudojimo sąlygos. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 9 d. surašė Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastabų nenurodė. Nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri parengta 2021 m. balandžio 7 d. matininko K. B., įregistruota NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vėliau vyko šalių susirašinėjimas, susijęs su Ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla pirmą kartą pateikta tik 2021 m. vasario 1 d., tačiau NŽT Vilniaus rajono skyriaus buvo nustatyta, kad reikia tikslinti naudmenas ir apribojimus.
Apeliacinės instancijos teismas procesiniame sprendime taip pat nurodė, kad iš VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų 2022 m. kovo 31 d. žiniaraščio nustatyta, jog į sąrašą įtrauktas Ginčo žemės sklypas pagal 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę gauti konkrečios rūšies nekilnojamąjį turtą. 2022 m. lapkričio 15 d. Ginčo žemės sklypą pasirinko atitinkamas fizinis asmuo.
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, klausimai, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir vykdymu, yra reglamentuojami specialiųjų teisės aktų ir susiję su viešojo administravimo, t. y. žemės reformos procedūrų, vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2018, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2020).
Pagal Aprašo 23 punktą, žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš NŽT vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.
Ginčo šalys, be kita ko, skirtingai aiškina byloje susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su Aprašo 23 punkte įtvirtintu terminu, jo pradžia, skaičiavimu, santykį su kituose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis (pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktu) ir pan. Šių aplinkybių teisinis kvalifikavimas nėra susijęs su specialiosios teisėjų kolegijos kompetencija.
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai iš esmės buvo pasiekę stadiją dėl Ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Tačiau vėliau buvo priimti ginčijami 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1 ir 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 2; ieškovei pateiktas 2022 m. birželio 2 d. raštas. Pareikštu ieškiniu, be kita ko, yra prašoma įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių sudaryti Ginčo žemės sklypo ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį.
Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nors keliamas ginčas yra susijęs su specialiųjų teisės aktų reglamentuojamais teisiniais santykiais, be kita ko, Aprašo 23 punktu ir jo aiškinimu bei taikymu, šioje konkrečioje byloje susiklosčiusių teisinių bei faktinių aplinkybių kontekste dominuojančiais pripažintini civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai. Byloje iš esmės nekeliamas ginčas dėl pačių administracinių procedūrų, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir vykdymu; atsakovė iki ginčijamų įsakymų priėmimo tęsė parengiamuosius veiksmus nuomos sutarčiai sudaryti (pvz., nuo Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto surašymo iki ginčijamų įsakymų priėmimo praėjo daugiau kaip metai; šalys bendravo dėl nuomos sutarties sudarymo). Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami tik kaip atlikti veikiant acte iuris imperii srityje, nes jie atlikti ir atsakovei veikiant kaip civilinių (žemės nuomos) teisinių santykių dalyvei.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 13 punkte nurodyta sprendimų atsisakyti rengti dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti apskundimo tvarka pagal ABTĮ taip pat nelemia kitokio aptariamosios bylos rūšinio teismingumo vertinimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, keliamas ginčas, dėl kurio rūšinio teismingumo kreipėsi teismas, yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžintina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti kasacine tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti kasacine tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
|
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
|