Baudžiamoji byla Nr. 1-656-563/2021                

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00040-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.7.2.2; 1.1.7.3.1; 1.1.8.12; 1.2.18.10; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,

sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

kaltinamajam D. G. (vaizdo konferencijos būdu),

kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei L. L.-G.,

            viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) staliumi – baldžiumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį;

juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

D. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra:

jis, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), kurios veikla baldų gamyba, vadovas ir kasininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo, veikdamas per buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-02-22 tvarkiusią buhalterę I. K., nesuvokusios jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 10 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą...“, t. y. D. G. laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 dalies gautų pajamų nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą iš 12 fizinių asmenų už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas gautų iš viso 26760,00 Eur: iš G. V. – 2880 Eur, D. G. - 1000 Eur, R. V. – 1200 Eur, S. L. – 2800 Eur, D. D. – 280 Eur, A. M. – 4050 Eur, B. S. – 4000 Eur, S. B. – 400 Eur, D. S. – 5000 Eur, D. Š. – 400 Eur, K. Č. – 1800 Eur, K. O. – 2950 Eur, buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo už fiziniams asmenims pilnai suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas gautų 18685,97 Eur pajamų ir 3924,03 Eur pardavimo PVM.

Tokiu būdu D. G., tyčia apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei I. K. nepateikė duomenų apie 26760 Eur piniginių lėšų gavimą už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, dėl ko ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neužregistravo už pilnai atliktas paslaugas gautų 18685,97 Eur pajamų ir 3924,03 Eur pardavimo PVM ir tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui iš viso 4578,99 Eur (3924,03 Eur  PVM, 654,96 Eur pelno mokesčio).

Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko D. G., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą bei būdamas atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo, veikdamas per buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-02-22 tvarkiusią buhalterę I. K., nesuvokusios jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu 2017-04-25 iki 2019-04-30 tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 10 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą...“, t. y. D. G. laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 apskaitos dokumentais nepagrindė dalies gautų piniginių lėšų ir neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą iš 12 fizinių asmenų gautų iš viso 26760 Eur, iš jų: G. V. – 2880 Eur, D. G. - 1000 Eur, R. V. – 1200 Eur, S. L. – 2800 Eur, D. D. – 280 Eur, A. M. – 4050 Eur, B. S. – 4000 Eur, S. B. – 400 Eur, D. S. – 5000 Eur, D. Š. – 400  Eur, K. Č. – 1800 Eur, K. O. – 2950 Eur, apskaitos registruose neužregistravo už fiziniams asmenims pilnai suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas gautų 18685,97 Eur pajamų ir 3924,03 Eur pardavimo PVM.

Tokiu būdu, juridinis asmuo - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama akcininko ir direktoriaus D. G., laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30,  apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei I. K. nepateikė duomenų apie 26760 Eur piniginių lėšų gavimą už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, dėl ko ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neužregistravo už pilnai atliktas paslaugas gautų 18685,97 Eur pajamų ir 3924,03 Eur pardavimo PVM ir tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui iš viso 4578,99 Eur (3924,03 Eur PVM, 654,96 Eur pelno mokesčio).

Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I.                      Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino ir nurodė, kad teismas gali vadovautis jo anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais, kuriuos tvirtina, jų nekeičia. Papildomai paaiškino, kad jis buvo įmonės direktorius ir vienintelis jos akcininkas. Įmonė buvo nupirkta su skolomis. Iš dokumentų matyti, kad skolos buvo mokamos, ne sau išlaidavo, tiesiog pasimetė keli popieriukai, todėl taip ir gavosi. Mokėjo už nuomą, dengė skolas. Pripažįsta, kad netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Buvo jaunas, trūko patirties. Iš asmenų gavęs pinigus grynais už baldų gamybą buhalterei pateikdavo ne visus dokumentus. Civilinį ieškinį pripažįsta, norėtų atlyginti dalimis, išdėstant žalos mokėjimą dvejiems metams.

Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2016 metų gegužės mėnesį iš tuometinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir akcininko N. P. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir nuo 2016-07-01 tapo įmonės direktoriumi. Iš tuometinio direktoriaus N. P., kaip fizinio asmens, perpirko baldų gamybai skirtą įrangą. Įmonė teikė baldų projektavimo ir montavimo paslaugas, užsakomųjų nestandartinių baldų prekybą. Įmonė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsigyta įmonė turėjo įsiskolinimų tiekėjams, Sodrai. Kadangi jis tuo metu šioje įmonė dirbo staliaus baldžiaus pareigose, todėl tikėjosi, kad tapęs direktoriumi sugebės valdyti įmonę, veikla bus pelninga, sumokės susidariusias skolas. Įmonė apie savo veiklą skelbėsi internete. Jis važiuodavo pas klientus atlikti patalpų matavimus, reikalingus baldų projektų paruošimui, baldų gamybai, padedant įmonės darbuotojams juos pagamindavo ir sumontuodavo pas klientus. Jis aptardavo baldų kainą, pagaminimo terminus, atsiskaitymo būdą. Sutartyje nurodydavo galutinę baldų kainą, į kurią įskaičiuodavo projektavimo, montavimo, atvežimo paslaugas, pagaminto baldo kainą. Sutartyje būdavo nurodyta, kad klientas turi sumokėti 50 procentų avansą, pristačius baldus – 40 procentų ir galutinai sumontavus, likusią dalį. Klientui už suteiktas paslaugas ir įsigytus baldus su įmone atsiskaičius grynais pinigai išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, tai pat atsiskaitydavo banko pavedimu. Pirkėjų sumokėtų avansų ne visada užtekdavo prekių įsigijimui, todėl dažnu atveju dar panaudodavo savo lėšas. Gaminant baldus dažnai pasitaikydavo brokas, kurį reikėjo ištaisyti įmonės lėšomis, todėl padidėdavo gamybos išlaidos, klientai atsisakydavo sumokėti likusią sumą už pagamintus baldus. Klientai prašydavo pigiau pagaminti baldus, neskaičiuoti mokesčių, todėl nenorėdavo sudaryti sutarčių, avanso sumą pervesdavo į įmonės sąskaitą, o Sodrai areštavus įmonės sąskaitą, nurodydavo pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Patvirtino, kad asmenų 2016-2018 metais pervestos piniginės lėšos į jo asmeninę banko sąskaitą buvo panaudotos įmonės veikloje prekių įsigijimui, atsiskaityti su tiekėjais grynais pinigais ankstesnių užsakymų vykdymui, nes tiekėjai pageidavo atsiskaityti tik grynais, pinigus įnešdavo į įmonės kasą pagal kasos pajamų orderius. Duomenis apie pirkėjų pervestas avansų sumas, atliktus mokėjimus už įsigytus baldus į jo asmeninę sąskaitą, ne visada perduodavo buhalterei I. K., neišrašydavo pinigų priėmimo kvitų. Pripažino, kad 2016-2019 metais ne visas iš pirkėjų gautas sumas už suteiktas baldų projektavimo, gaminimo paslaugas ir pardavimo pajamas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes įmonė nuolat turėjo skolų tiekėjams, įsiskolinimų valstybės institucijomis, todėl siekė sumažinti įmonės mokestinę naštą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, įsipareigoja atlyginti savo nusikalstama veika padarytą žalą valstybei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vedė buhalterė I. K. įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriai pateikdavo dokumentus. Darbe apskaitą buhalterė vedė jo asmeniniu ir darbiniu kompiuteriu. 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje patyrė kojos traumą, gydėsi iki 2019 metų balandžio pabaigos, kadangi jis buvo atsakingas už įmonės veiklą, todėl tuo laikotarpiu įmonės veikla buvo sustojusi, o vėliau iš viso nustojo vykdyti veiklą, atleido darbuotojus, atlaisvino įmonės nuomojamas patalpas, pats išvyko dirbti į Norvegiją. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kurie buvo laikomi įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė su savimi ir laikė savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, dalis dokumentų buvo laikoma pas buhalterę I. K.. (t. 6, b. l. 33-34)

Papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas.  Iš pradžių įmonės gamybos vadovas E. J. važiuodavo  pas klientus atlikti patalpų matavimus, reikalingus baldų projektų paruošimui, baldų gamybai, o po to jis pats. Klientai dėl baldų kainos derino su gamybos vadovu E. J., po to su juo. Klientai už atliktas paslaugas atsiskaitydavo su juo, nes jis ėjo kasininko pareigas. Atsiskaičius grynais pinigais, išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Tačiau buvo atvejų, kad klientui atsiskaičius grynais pinigais neišrašė apskaitos dokumentų, nes norėjo sumokėti įmonės skolas medžiagų tiekėjams, kitaip būtų visiškai sustojusi gamyba. Pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 neišrašė apskaitos dokumentų už suteiktas baldų projektavimo paslaugas už 26760 Eur sumą. Gautas pajamas panaudojo patalpų įrengimui, skolų grąžinimui, nuomos mokesčių sumokėjimui. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą valstybei planuoja atlyginti. Patvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. (t. 6, b. l. 50)

        Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Alvydas Kvaščevičius teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pripažįsta, su civiliniu ieškiniu sutinka.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė L. L.-G. palaikė pateiktą civilinį ieškinį 4578,99 Eur sumai. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš D. G..

Kadangi kaltinamieji dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltais prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2020-09-02 pranešimu, kuriame nurodyta, kad atliktus  patikrinimą buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. G., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31, įmonės  vardu  vykdydamas užsakomąją gamybą ir prekybą  baldais, už fiziniams ir juridiniams asmenims parduotas prekes gautų  39010 Eur pajamų galimai neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir gautų pajamų nedeklaravo valstybinei mokesčiu inspekcijai, todėl galimai padarė nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 6-60).

Liudytoja I. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji laikotarpiu 2016-07-04 iki 2019-02-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, D. G. prašymu. Įmonė užsiėmė individualia baldų gamyba, teikė baldų montavimo ir surinkimo paslaugas, veiklos apimtis nebuvo didelė. Įmonė veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo įrengtos gamybinės patalpos, kuriose buvo sandėliuojamos įsigytos medžiagos baldų gamybai, įranga baldų gamybai, pjaustymo staklės bei įrengtas atskiras administracinis kabinetas, kuriame buvo jos ir direktoriaus darbo vieta. Dokumentus apskaitai vesti duodavo D. G. arba juos rasdavo padėtus ant darbo stalo. Direktorius D. G. buvo atskaitingas asmuo ir ėjo kasininko pareigas. Paslaugų užsakovai su įmone atsiskaitydavo grynais pinigais, kuriuos sumokėdavo direktoriui. Jis klientui išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, nes turėjo pinigų priėmimo kvitus su įmonės rekvizitais, kuriuos užpildydavo klientui atsiskaičius už parduotas prekes, suteiktas paslaugas. Iš jo pateiktų duomenų vedė kasos knygą, kurią kas mėnesį atspausdindavo ir susegdavo su kasos lydimais dokumentais, avanso apyskaita. Direktorius D. G. prekių ir paslaugų užsakovams pats išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurių šablonas buvo darbiniame kompiuteryje. Kiek jai yra žinoma, direktorius D. G. pats iš klientų priimdavo užsakymus dėl baldų projektavimo, gaminimo ir montavimo, sudarydavo su jais užsakymo sutartis, tačiau direktorius šių sutarčių nelaikė apskaitos dokumentu, todėl jų nepateikdavo ir jų neįsegdavo į apskaitos registrus, nebuvo vedamas užsakymų sutarčių registras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo samdomų darbuotojų, kurie gamino baldus, juos montuodavo pas užsakovus. Darbo užmokestis jiems buvo mokamas grynais pinigais, kuriuos išmokėdavo direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo internetinę svetainę, kurioje reklamavo savo teikiamas paslaugas. Jai buvo suteikti įgaliojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikti deklaracijas mokesčių inspekcijai ir SODRAI, deklaracijas teikdavo pagal jai pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Direktorius D. G. nuo 2018 metų rugsėjo pabaigos nuolat būdavo nedarbingumo laikotarpyje, įmonė nebeturėjo užsakymų, pajamų, darbuotojų, todėl įmonės veikla 2018 metų gruodžio mėnesio pradžioje sustojo, direktorius nustojo atsakinėti į jos skambučius, sms žinutes. 2018 metų gruodžio pradžioje paskutinį kartą buvo patalpose, iš kurių  pasiėmė  UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių apskaitos dokumentus už 2017 ir 2018 metus tam, kad galėtų pasitikslinti ar teisingai pateikė deklaracijas. Direktorius D. G. nuo 2019 metų pradžios neatsakė į jos skambučius, jokių dokumentų apskaitai vesti neperdavė, neturėjo įgaliojimo registrų centui pateikti duomenų, todėl už 2018 metus nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso. Mokesčių inspekcijai iki 2019 metų gegužės mėnesio teikė nulines PVM deklaracijas, tikėdamasi, kad direktorius D. G. duos dokumentus ir pagal gautus duomenis ji patikslins deklaracijas. Įvertinusi situaciją, kad direktorius D. G. nebendrauja su ja, neperduoda jokių dokumentų apskaitai vesti, ji nuo 2019-02-22 save atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigų, todėl pas ją liko įmonės prekių įsigijimo apskaitos dokumentai už 2017-2018 metus ir darbuotojų atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiai, nes neturėjo galimybės jų grąžinti įmonei. Daugiau jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, jie liko patalpose, kuriose vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, adresu (duomenys neskelbtini). (t. 2,  b. l. 105-109)

Papildomos apklausos metu liudytoja I. K. parodė, kad pateikė tyrimui turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už 2017  ir  2018 metus, apskaitos registrus už 2017 metus. Ikiteisminiam  tyrimui pateikė pagal turimus savo juodraštinius užrašus suvestus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus už 2018 metus. Ji neturi duomenų ir nežino konkrečių atvejų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gautoms pajamoms ar sumokėtoms avansų sumoms būtų neišrašyti dokumentai. Iš pirkėjų  gautas avanso sumas įtraukė į apskaitos registrą „gauti išankstiniai apmokėjimai iš pirkėjų“ (Nr. 444). (t. 2,  b. l. 112-115)

Liudytoja G. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 metų vasario mėnesį užsisakė individualius virtuvės ir svetainės baldus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas buvo D. G.. D. G. atvykęs išmatavo virtuvės ir svetainės patalpas, paruošė baldų eskizus, sutartyje buvo nurodyta bendra pagamintų baldų suma, kad baldus pagamins UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokia tiksliai suma buvo nurodyta sutartyje, ji neatsimena, nes praėjo daug laiko, sutarties nėra išsaugojusi, bet už pagamintus baldus iš viso sumokėjo ne mažiau kaip 2800 Eur. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad reikia sumokėti avansą ir į D. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-25 pervedė 1140 Eur ir 2017-04-26 pervedė 300 Eur, išviso 1440 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai yra skolos grąžinimas, nes tokią mokėjimo paskirtį buvo nurodęs įrašyti D. G.. Kam priklausė D. G. nurodyta banko sąskaita, į kurią pervedė pinigus, ji nežino. 2017 metų birželio pabaigoje D. G. pagamino ir sumontavo baldus bute, už kuriuos sumokėjo likusią dalį – 1440 Eur sumą grynais pinigais savo bute 2017 metų liepos mėnesį per kelis kartus. Sumokėtoms sumoms jis išrašė apskaitos dokumentus, tačiau nežino kokius, jų nėra išsaugojusi. Nepamena ar įsigytiems baldams buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra jos, kaip G. V. arba R. K. vardu, kuris taip pat dalyvavo baldų užsakymo procese. Užsakant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminti baldus, bendravo tik su  D. G.. (t. 1,  b. l. 155-158)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB ,,Swedbank‘‘ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad  2017-04-25 G. V. iš atsiskaitomosios sąskaitos  (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-25 pervedė 1140 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „skolos grąžinimas'“, 2017-04-26 pervedė 300 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „skolos grąžinimas“ (t. 5, b. l. 67-68).

Liudytoja D. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų pavasarį, gegužės mėnesį kavinei adresu (duomenys neskelbtini), užsakė baldus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius D. G. išmatavo baro patalpas, nurodė, kad baldų pagaminimas gali kainuoti apie 4000 Eur. 2018-05-28 D. G. atvykęs į baro patalpas parodė galutinį baldų brėžinio projektą ir davė pasirašyti sutartį. Kas joje buvo parašyta nepamena, nėra išsaugojusi šios sutarties, tačiau su D. G. sutarus, kad pagamins ir sumontuos baldus, paprašė sumokėti 1000 Eur avansą baldų gamybai. Sutarties pasirašymo dieną D. G. grynais pinigais sumokėjo 1000 Eur, dokumento sumokėtai sumai neišrašė. Norėdama pasitikslinti baldų brėžinio matmenis, spalvas ir medžiagas, iš kurių jie bus gaminami, 2018-07-03 kartu su savo vyru A. G. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kuris buvo įsikūręs M. gatvėje, Klaipėdoje. Ofise D. G. kompiuteryje dar kartą parodė baldų brėžinį, aptarė, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos pagamins baldus, paprašė sumokėti 1000  ur avansą medžiagų įsigijimui. Jos vyras A. G. tą pačią dieną ofiso patalpose D. G. grynais pinigais sumokėjo 1000 Eur, gautai sumai jis išrašė apskaitos dokumentą, tačiau, jo nėra išsaugojusi. D. G. 2018 metų spalio mėnesį pradėjo montuoti bare baldus, tačiau visų baldų pilnai nepagamino, vilkino baldų pagaminimo terminą, todėl įvertinusi, kad baldų gamyba gali užtrukti, nusprendė atsisakyti baro veiklos. Jai pateiktą, 2018-05-28 sudarytą paslaugų (baldų projektavimo) sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos, kaip užsakovės, yra ankščiau mačiusi. Tokią sutartį jai davė pasirašyti D. G. sutarus, kad pagamins baro baldus už 4000 Eur. Šioje sutartyje prie užsakovo yra jos parašas. 2018-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytame pinigų priėmimo kvite serija NER Nr. 20180703, kurioje nurodyta, kad A. G. sumokėjo 1000 Eur kaip avansinį mokėjimą, yra jos vyro parašas, nes ji pati dalyvavo pasirašant šį dokumentą, atpažįsta jo parašą. (t. 2,  b. l. 18-21)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus 2020-09-25 kratos metu adresu  (duomenys neskelbtini) sav., rastus ir paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, rasta  2018-05-28 sudaryta paslaugų (baldų projektavimo) sutartis, kurioje nurodyti užsakovo rekvizitai  -  D. G., vykdytojo rekvizitai - UAB „(duomenys neskelbtini)“,  (duomenys neskelbtini), kontaktinis numeris  - (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), PVM  mok. kodas (duomenys neskelbtini), sutarties  objektas -  baro  baldai,  techniniai  brėžiniai, paslaugos  kaina – 1000 Eur, paslaugų  suteikimo data - 2018-05-25. Prie sutarties pridėtas priedas su baldų  brėžiniu, 2018-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas   pinigų  priėmimo kvitas serija NER  Nr. 20180703 1000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - avansinis mokėjimas, mokėtojas – A. G., parašas, pinigus  gavo – direktorius D. G.. (t. 4, b. l. 83-88)

Papildomos apklausos metu liudytoja D. G. parodė, kad tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus dėl 2018  metų gegužės mėnesį turėtų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl  baldų  projektavimo  užsakymo ir  gaminimo, kad  jie yra teisingi. Patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jos užsakymu pagamino baldus už 1000 Eur, juos sumontavo baro patalpose, kurias vėliau pardavė atsisakius baro veikos. Jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ji neturi, nes įmonė  padarė baldų brėžinį ir pagamino dalį  baldų, kuriuos įvertino 2000 Eur bendrai sumai. (t. 2,  b. l. 24-25)

Liudytoja R. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų pavasarį, apie gegužės mėnesį, įrenginėjo butą Klaipėdoje. Iš pažįstamų jai rekomendavo D. G., kaip asmenį, kuris projektuoja ir gamina baldus, davė jo kontaktinį numerį. 2018 metų birželio mėnesio pradžioje D. G. atvykęs išmatavo virtuvės patalpas, padarė virtuvinių baldų eskizą, kuris ją tenkino. D. G. nurodė, kad reikės atvykti į įmonę, kuri buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyti baldų pagaminimo ir montavimo sutartį, išsirinkti medžiagas. 2018-06-29 nuvykus į įmonės ofisą D. G. jai davė pasirašyti sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius D. G.. Sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pagaminti ir sumontuoti virtuvinius baldus. Nėra išsaugojusi šios sutarties, tačiau atsimena sandorio aplinkybes. Su D. G. buvo sutarta, kad pagamins virtuvinius baldus, kurie kainuos 1800 Eur. Jos paprašė sumokėti avansą medžiagų įsigijimui ir ji tą pačią diena grynais pinigais ofise sumokėjo 900 Eur sumą. Ar jis išrašė apskaitos dokumentą sumokėtai sumai, nepamena. 2018-06-30 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta sutartyje prie įmonės rekvizitų, iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė dar 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai mokėjimas pagal sutartį Nr. 20180629. 2018-08-30 D. G. atvykęs kartu su kitu darbuotoju atvežė pagamintus baldus ir paprašė sumokėti 300 Eur, sms žinute jai atsiuntė duomenis su sąskaitos numeriu, į kurią turėjo pervesti pinigus. 2018-08-30 iš savo asmeninės Nr. (duomenys neskelbtini) į D. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai mokėjimas už baldų gamybą. Tai buvo galutinis atskaitymas už pagamintus ir sumontuotus baldus. Kam priklausė D. G. nurodyta sąskaita, ji nežino, nesidomėjo. D. G. jos neklausė ar reikia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą įsigytiems baldas. Jai šis dokumentas nebuvo reikalingas, todėl neprašė, kad jai išrašytų dokumentą įsigytai prekei. (t. 1,  b. l. 186-189)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad R. V. iš atsiskaitomosios sąskaitos  Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-08-30 pervedė 300 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „skolos grąžinimas“, 2017-04-26 pervedė 300 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „už baldų gamybą“ (t. 5, b. l. 67-68).

Liudytoja S. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 metais rugpjūčio mėnesį jos pažįstamas draugas paprašė, kad ji sumokėtų už jo įsigytas prekes - baldų plokštes, davė banko sąskaitą, į kurią turėjo pervesti jo nurodytą sumą. 2016-08-24 iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į D. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 85 Eur, nurodydama, kad tai apmokėjimas už prekę „Dažytas MDF“. Tuo metu D. G. asmeniškai nepažinojo, nebuvo jo mačiusi, nežinojo kuo jis užsiima. Tačiau 2018 metų birželio mėnesį nusprendė įsigyti virtuvinius baldus ir atsitiktinai rado informaciją internete, kad įmonė gamina baldus, nuvyko nurodytu adresu M. gatvė, Klaipėda. Dėl baldų gaminimo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G.. Jis atvykęs nurodytu adresu išmatavo virtuvę, paruošė virtuvinių baldų projektą, paskaičiavo, kad baldų gamyba ir montavimas iš viso kainuos 2800 Eur. Ją  tenkino nurodyta kaina, todėl sudarė sutartį dėl baldų gamybos, ją pasirašė. Tikslios datos, kada buvo sudaryta sutartis dėl baldų gaminimo, 2018 metų birželio ar liepos mėnesį, nepamena. Virtuvinius baldus pagamino ir sumontavo 2018 metų rugpjūčio mėnesį D. G., darbus atlikti padėjo dar vienas asmuo. Sumontavus virtuvinius baldus savo bute, sumokėjo grynais pinigais 2800 Eur sumą. Gautai pinigų sumai D. G. neišrašė pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą, PVM sąskaitą faktūrą. (t. 1,  b. l. 140-143)

Iš liudytojos S. L. 2020-10-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad S. L. atpažino D. G., kaip asmenį, su kuriuo 2018 metų birželio  mėnesį  tarėsi  dėl  baldų gamybos, 2018 metų rugpjūčio mėnesį sumokėjo 2800 Eur sumą grynais pinigais (t. 1,  b. l. 144-146).

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad 2016-08-24 S. L. iš atsiskaitomosios sąskaitos  Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 85 Eur, mokėjimo paskirtis – „Dažytas MDF'“ (t. 1, b. l. 67-68). 

Liudytojas D. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas sužinojo internete. Jis  savo sūnui, norėjo užsakyti baldus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. G. bendravo telefonu. Su juo sutarė, kad atvyks atstovas į Palangą išmatuoti kambarį, nes norėjo užsakyti, kad pagamintų kompiuterio spintelę ir lentyną. Nepamena, kokią kainą sutarė mokėti už pagamintus baldus. Kiek pamena bankiniu pavedimu sumokėjo užstatą, tačiau nepamena, į kokią  sąskaitą  atliko mokėjimą. Nepamena, ar buvo sudaryta sutartis dėl baldų  gamybos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamino ir sumontavo baldus Palangoje, tačiau jie neatitiko jų poreikio, baldų negrąžino ir atsisakė sumokėti likusią dalį sumos. Iš jam parodytos bankinio pavedimo kopijos mato, kad  jis 2017 m. į D. G. banko sąskaitą pervedė 280 Eur. Patvirtino, kad atliko šį pavedimą, sąskaita faktūra išrašyta nebuvo. (t. 2, b. l. 46-48)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad D. D. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į  sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-08-08 pervedė 280 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „baldams avansas'“ (t. 5, b. l. 67-68).

Liudytojas A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį įsirenginėjo namą, nusprendė užsisakyti individualius virtuvės baldus, prieškambario spintą. Internete „Facebook“ paskyroje rado informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuoja ir gamina baldus. Jos vadovas D. G., buvo nurodytas jo kontaktinis telefono numeris. 2017 metais spalio mėnesį atvyko vyras, kuris prisistatė D. G., išmatuoti patalpų ir padaryti baldų projektus. Vyko į įmonę, kuri buvo įsikūrusi M. gatvėje, Klaipėdoje, susipažinti su paruoštais baldų eskizais, išsirinkti baldų spalvas. Tiksliai kokią baldų pagaminimo ir montavimo sumą paskaičiavo D. G. nepamena, bet ne mažiau kaip 4000 Eur, paprašė sumokėti 20 proc. avansą nuo bendros sumos, kas sudarė ne mažiau kaip 600 Eur sumą. Jam grynais pinigais ofiso patalpose sumokėjo ne mažiau kaip 600 Eur avanso. Apskaitos dokumentų gautai pinigų sumai neišrašė. Ar buvo pasirašyta sutartis su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl baldų gaminimo, nepamena. 2017-12-22 D. G. kartu su dar vienu darbuotoju sumontavęs dalį virtuvinių baldų, paprašė sumokėti už baldus 2100 Eur, nurodė sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus. 2017-12-22 į D. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2100 Eur, nurodant pavedimo paskirtį, kad moka už pagamintus baldus. 2017 metų gruodžio 23 dieną D. G. kartu su dar vienu darbuotoju sumontavo likusią dalį baldų ir paprašė sumokėti už baldus 1000 Eur. 2017-12-23 į ankščiau nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur, nurodant pavedimo paskirtį, kad moka už pagamintus baldus. Pagaminti baldai buvo su broku, todėl 2018-01-31 D. G. ištaisius broką, su juo galutinai atsiskaitė 2018-01-31 į jo ankščiau nurodytą sąskaitą pervedė 350 Eur sumą, nurodant mokėjimo paskirtį, kad moka už pagamintus baldus. D. G. jam neišrašė PVM sąskaitos faktūros, pavirtinčios, kad jo įmonė pagamino ir sumontavo baldus. (t. 1, b. l. 149-152)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad A. M. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-12-22 pervedė 2100 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „už baldus“, 2017-12-23 pervedė 1000 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „už baldus“, 2018-01-31 pervedė 350 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „už baldus“ (t. 5, b. l. 67-68).

Liudytoja B. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra dizainerė ir 2018 metų pavasarį pas užsakovą Palangoje, Šilo gatvėje, įrenginėjo butą. Kažkas iš jos tiekėjų rekomendavo D. G., kaip asmenį, kuris projektuoja ir gamina baldus, davė jo kontaktinį numerį. 2018 metų birželio pradžioje atvykęs nurodytu adresu išmatavo virtuvės, prieškambario ir miegamojo patalpas. Su juo buvo sutarusi, kad visų baldų pagaminimas ir montavimas kainuos ne daugiau kaip 9000 Eur. D. G., atlikęs detalius baldų projektų paskaičiavimus, 2018-06-19 į jos elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sutartį Nr. 20180619, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja jai pagaminti ir sumontuoti baldus už bendrą 8571 Eur sumą. Sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis įsigalioja sumokėjus 50 proc. avansą nuo užsakymo sumos. D. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jai atsiuntė žinutę su duomenimis apie sąskaitą, į kurią turėjo pervesti avanso sumą. 2018-06-28 iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė žodžiu sutartą 4000 Eur avanso sumą baldų gamybai, mokėjimo paskirtyje, D. G. prašymu, nurodė, kad tai yra skola. Po mėnesio telefonu pradėjo domėtis kaip vyksta baldų gamyba, jis patvirtino, kad yra užsakęs visas plokštes, nuramino, kad baldai bus pagaminti, reikia laukti. Po kurio laiko jis nebeatsakė į jos telefono skambučius, elektroninius laiškus. Supratusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų jai nepagamins, pinigų negrąžins, 2020 metais birželio mėnesį kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš įmonės ir solidariai iš D. G. teismine tvarka. (t. 2,  b. l. 7-10)

Iš B. S. 2020-11-10 elektroniniu paštu pateiktų duomenų matyti, kad iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudotojas pasirašo „D. G.“, kontaktinis numeris ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-19 į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė duomenis apie sąskaitą ,,(duomenys neskelbtini) D. G., „skola“,  sutartį Nr. 20180619, kurioje  nurodyta, kad  „UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus D. G.,  ir B. S.,  sudarė  šią  sutartį, kurios sutarties objektas -  sekcija, prieškambario  spinta, virtuvė, 2 a. drabužių spinta, 2 a. vonios  spintelė,  sutarties  objekto kaina – 8571 Eur“. Sutartis  įsigalioja  užsakovui  sumokėjus  avansą, kuris sudaro 50 %  gaminio sumos - 4000 Eur. Nurodyti rangovo duomenys: „UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), AB BANKAS ,,Swedbank‘‘ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gamybos vadovas - ,, (duomenys neskelbtini)“, el. paštas - ,, (duomenys neskelbtini)“. (t. 2, b. l. 11-15)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad B. S. iš atsiskaitomosios sąskaitos  Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-06-29 pervedė 4000 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „skola“ (t. 5, b. l. 67-68).

Iš 2021-05-04  apžiūros  protokolo matyti, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patalpintas Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-2679-1054-2020 2020-07-09 priimtas sprendimas, kurio duomenimis Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas išnagrinėjusi kreditorės B. S. pareiškimą dėl 4000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš solidariai skolininkų D. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nutarė išieškoti iš solidariai skolininkų D. G. ir  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 9 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (t. 4,  b. l. 143-149).

Iš 2020-10-29 tarnybinio pranešimo apie atliktą liudytojo J. B. nuotolinę apklausą matyti, kad jam  yra žinomos iš D. G. baldų įsigijimo ir montavimo aplinkybės, dalyvavo šiame sandoryje. Baldus įsigyti iš šio asmens pasiūlė dizainerė, kuri projektavo jo namus. Jo žiniomis dizainerė pati padarė baldo brėžinį, kurį perdavė D. G. pagaminimui. Dėl baldų  pagaminimo tiesiogiai su D. G. bendravo jo sutuoktinė S. B.. Su D. G. sutarė, kad miegamajame virš lovos pagamins plokštę su variniais profiliais, kuri kainuos 400 Eur. Su juo sutarė, kad užsakymo dieną sumokės avansą 200 Eur, o kai sumontuos baldą, likusią 200 Eur sumą. Buvo  sudaryta  sutartis, tačiau jos nėra išsaugojęs. Kieno vardu buvo sudaryta baldo pagaminimo sutartis - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar D. G. vardu, nepamena. Baldas buvo pagamintas ir sumontuotas 2018-11-09. Sutuoktinė S. B. į D. G. nurodytą sąskaitą baldo pagamino užsakymo dieną 2018-08-27 pervedė avansą 200 Eur, mokėjimo paskyroje nurodė, kad tai avansas už baldo pagaminimą, o sumontavus  baldus 2018-11-09 pervedė likusią 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai pavedimas. Ką įrašyti mokėjimo paskirtyje nusprendė jie patys. Jie D. G. neprašė, kad išrašytų PVM sąskaitą faktūrą įsigytam baldui. (t. 1,  b. l. 179-181)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad S. B. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-08-27 pervedė 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „avansas už miegamojo sienos darbus“, 2018-11-09 pervedė 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „pavedimas“ (t. 5, b. l. 67-68).

Liudytojas N. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų pavasarį buvo nusprendęs užsisakyti individualius virtuvės ir vonios baldus.  Iš pažįstamų sužinojo, kad D. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, su juo susisiekė 2018 metų liepos mėnesį per programėlę „Facebook Messenger“ ir D. G. sutiko pagaminti baldus, jis nurodė savo kontaktinį numerį - (duomenys neskelbtini). 2018 metų liepos mėnesio pabaigoje išmatavęs patalpas, 2018-08-02 paprašė atvažiuoti į ofisą adresu (duomenys neskelbtini), įvertinti padarytų baldų brėžinius. Jį tenkino paruošti baldų brėžiniai, su juo sutarė, kad baldus pagamins iki gruodžio pradžios, pagaminti baldai kainuos apie 6000 Eur. D. G. nesiūlė sudaryti sutarties, o jis pasitikėjo D. G.. Jis baldų gamybai paprašė sumokėti 2000 Eur avansą grynais pinigais, kad galėtų įsigyti medžiagų. Jo draugė D. S. avansą sumokėjo bankiniu pavedimu, D. G. nurodė savo asmeninės sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini) kur pervedė 5000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai sąskaitos papildymas. D. G. paprašė bankinio pavedimo mokėjimo paskirtyje nenurodyti, kad tai avansas už baldus, nes tuomet jo įmonei būtų tekę sumokėti mokesčius, o liepė nurodyti, kad tai papildymas į jo sąskaitą. 2019 metų kovo mėnesį D. G. jam atvežė tik dalį pagamintų baldų, juos sumontavo ir pažadėjo atvežti likusias baldų dalis, tačiau jų neatvežė. Supratęs, kad baldų gamyba užsitęsė pradėjo jam skambinti telefonu, siuntė sms žinutes, bandė susisiekti visais įmanomais būdais, tačiau jis su juo nekontaktavo. Supratę, kad jis jo užsakytų baldų pilnai nepagamins ir nesumontuos, todėl ieškojo įmonės, kuri galėtų užbaigti baldų gamybos darbus ir radus tokią įmonę, likusi baldų dalis buvo sumontuota. D. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jam visų baldų nepagamino, negrąžino dalies už baldų pagaminimą sumokėtų pinigų. (t. 2,  b. l. 28-31)

Papildomos apklausos metu liudytojas N. V. parodė, kad tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus dėl 2018 metais turėtų sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. G. dėl baldų projektavimo ir įsigijimo. Patvirtino, kad  su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. G. buvo sutarta, kad jis pagamins baldus už 6000 Eur, tačiau sutarties nepasirašė, nes galiojo žodinis susitarimas. Patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. G. pagamintus  baldus ir suteiktas montavimo paslaugas įvertina 3500 Eur sumai. D. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jam  nepagamino likusių baldų, negrąžino 1500 Eur už baldų pagaminimą sumokėtą pinigų sumą. Patvirtino, jog nei jis, nei  D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų neturi dėl negrąžintos pinigų sumos ir nereiškia civilinio ieškinio byloje. (t. 2,  b. l. 34-37)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad D. S. iš atsiskaitomosios sąskaitos  Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-10-16 pervedė 5000 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „papildymas“ (t. 5, b. l. 67-68).

Liudytoja D. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė. Įmonė užsiima dekoracijų gamyba. 2018 metų liepos mėnesį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G. sutarė, kad iš baldų plokštės pagamins dekoraciją – karuselę, kuri kainuos ne daugiau kaip 4000 Eur, sutarė, kad atvyks į įmonę aptarti baldų pagaminimo ir atsiskaitymo sąlygas. 2018 metų liepos mėnesį D. G. atvykus į ofisą buvo sutarta, kad per mėnesį pagamins karuselę už 4000 Eur. Rašytinės sutarties nepasirašė, nes galiojo žodinis susitarimas. Su juo sutarė, kad įmonė pilnai atsiskaitys pagaminus ir sumontavus gaminį, o medžiagų įsigijimui sumokės 2000 Eur avanso sumą. Pagal žodinį susitarimą 2020-08-01 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2000 Eur suma. D. G. paprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitą faktūrą, kadangi norėjo paskaičiuoti projekto, kuriam buvo reikalinga karuselė, išlaidas. 2018-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NER20180831, kurioje buvo nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduoda karuselę už 4000 Eur. Gavusi apskaitos dokumentą 2020-09-09 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1000 Eur, kaip dalinis atsiskaitymas už prekę, o likusią sumą ji sumokėjo iš savo asmeninės sąskaitos 2018-12-22 į D. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedant 1000 Eur. Sąskaitos numerį, į kurią reikėjo pervesti pinigines lėšas nurodė pats D. G.. 2018 metų gruodžio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. G. atvyko pataisyti karuselės broko. Kartu su atsivežtomis detalėmis autobusiuke turėjo pagamintą brokuotą spintelę. Sutarė, kad jai parduos šią prekę už 400 Eur. Ji iš savo asmeninės sąskaitos 2018-12-18 į D. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Eur už įsigytą spintelę, o mokėjimo paskirtyje nurodė netinkamą mokėjimo paskirtį. Šią prekę įsigijo asmeniškai sau, todėl neprašė, kad išrašytų PVM sąskaitą faktūrą. (t. 2, b. l. 2-5)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad D. Š. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  į  sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-12-18 pervedė 400 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „už gerą širdį“ (t. 5, b. l. 67-68).

Liudytoja K. Č., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų rugpjūčio mėnesį įrenginėjo butą Kaune, kreipėsi į D. G. kaip asmenį, kuris projektuoja ir gamina baldus. 2018 metų gruodžio 7 dieną jis atvyko išmatuoti  virtuvės patalpas, jam padavė savo paruoštą eskizą, kad jį pakoreguotų pagal padarytus išmatavimus ir sutarė, kad virtuviniai baldai kainuos 3780 Eur. 2018-12-18 į jos elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ D. G. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sutartį Nr. 20181218, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja jai, K. Č., pagaminti virtuvinius baldus už 3780 Eur ir sumontuoti jos  nurodytu adresu. Sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis įsigalioja sumokėjus 50 proc. avanso nuo užsakymo sumos. Šios sutarties ji nepasirašė, nes su juo buvo sutarusi, kad baldus jis pagamintų kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė. D. G. iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-18 jai atsiuntė žinutę su duomenimis apie sąskaitą, į kurią turėjo pervesti 1800 Eur avanso sumą. Jos sesuo K. Č. žinojo apie šį sandorį, todėl iš savo asmeninės sąskaitos 2018-12-18 į D. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1800 Eur avanso sumą baldų gamybai. Po mėnesio laiko ji pradėjo domėtis kaip vyksta baldų gamyba ir D. G. telefonu patvirtino, kad yra užsakęs visas plokštes, nuramino, kad baldai bus pagaminti, reikia laukti. Po kurio laiko jis nebeatsakė į jos telefono skambučius, elektroninius laiškus. 2019 metų kovo mėnesį raštu kreipėsi į jį, kad grąžintų pinigines lėšas, sumokėtas baldų gamybai, tačiau laiškai grįžo, nes jis neatsiėmė pašte. 2019-04-05 kreipėsi į vartotojų teises dėl D. G. veiksmų, tačiau sandoris buvo sudarytas su fiziniu asmeniu, nebuvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jos prašymas nebuvo nagrinėtas. Kadangi pinigines lėšas į D. G. nurodytą sąskaitą pervedė jos sesuo, todėl ji kreipėsi į teismą ir teismine tvarka priteisė jai įsiskolinimą dėl žalos atlyginimo iš D. G. kaip fizinio asmens ir kiek jai yra žinoma pinigines lėšas D. G. jai grąžino. (t. 1,  b. l. 191-194)

Iš K. Č. 2020-11-09 elektroniniu paštu pateiktų duomenų matyti, kad iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudotojas pasirašo „D. G.“, 2018-12-18 į elektroninį paštą  „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė duomenis apie sąskaitą, nurodant jos numerį „(duomenys neskelbtini) D. G.“, nurodymą -  „paskirtyje  nurodyti  sutarties numerį“, sutartį  Nr. 20181217, kurioje nurodyta, kad ,,Nb Furniture“, atstovaujama direktoriaus D. G., ir K. Č., sudarė  šią  sutartį, kurios sutarties objektas - virtuvės  komplektas, sutarties objekto kaina – 3780  Eur“. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad „sutartis įsigalioja užsakovui sumokėjus  avansą, kursi sudaro 50 % gaminio sumos - 1800 Eur“. Nurodyti rangovo duomenys: „UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gamybos  vadovas - ,, (duomenys neskelbtini)“, el. paštas – „(duomenys neskelbtini)“. (t. 1, b. l. 195-200)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad K. Č. iš atsiskaitomosios sąskaitos  Nr. (duomenys neskelbtini)  į  sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-12-18 pervedė 1800 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „20181217“ (t. 5, b. l. 67-68).

Iš 2021-05-04 apžiūros  protokolo matyti, kad  Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patalpintas Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-15892-838/2018 2019-05-28 priimtas sprendimas, kurio duomenimis Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui D. G.dėl skolos priteisimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1800 Eur skolos, 19,48 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas  priteisė ieškovei K. Č., iš atsakovo D. G. 1800 Eur skolos, 19,48 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1819,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (t. 4, b. l. 182-187)

Liudytojas K. O., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su D. G. sutarė, kad jis pagamins virtuvės baldus, miegamojo spintą, prieškambario spintą ir juos sumontuos. 2019 metų kovo pabaigoje jis atvyko į jo butą, atliko patalpų  išmatavimus baldų gamybai, pasakė, kad medžiagų įsigijimui bus reikalinga sumokėti avansą ir nurodė, kad paruoštą sutartį atsiųs elektroniniu paštu. D. G. prisistatė kaip įmonės vadovas, tačiau nepamena, ar minėjo įmonės pavadinimą, nurodė, kad jo įmonė yra įsikūrusi Klaipėdoje. D. G. 2019-04-09 į jo elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sutartį, sudarytą tarp ,,Nb Future designe“, kurioje buvo nurodytas įmonės kodas (duomenys neskelbtini), rekvizitai - adresas (duomenys neskelbtini), jo kontaktinis numeris - ,, (duomenys neskelbtini)“, elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“, pasirašytą įmonės atstovo ir jo žmonos N. O. duomenimis, nes ji taip pat dalyvavo baldų užsakymo procese. Sutartyje buvo nurodyta, kad „Nb Future designe“ per 60 kalendorinių dienų pagamins virtuvės baldus, miegamojo spintą, prieškambario spintą, bendra užsakymo kaina - 5900 Eur, būtina sumokėti 50 proc. avansą, kas sudaro 2950 Eur sumą. 2019-04-10 D. G. į jo elektroninį paštą atsiuntė sąskaitos numerį - (duomenys neskelbtini), į kurią nurodė pervesti avansą, nurodant mokėjimo paskirtyje įrašyti sutarties numerį. 2019-04-10 iš savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 2950 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai mokėjimas pagal sutartį „Nr. 2019-04-10 Klaipėda“. Po mėnesio laiko jis pradėjo domėtis kaip vyksta baldų gamyba, pradėjo skambinti D. G. po kelis kartus per dieną, tačiau į jo skambučius neatsakė. Internetinėje erdvėje surado informaciją, kad D. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl su žmona N. O. nusprendė 2019-06-28 kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą dėl skolos 2 950 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei solidariai iš D. G. išieškojimo. 2019-11-05 Klaipėdos apylinkės teismą priėmęs sprendimą už akių ir priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam ir jo iš žmonos naudai atlyginti 2950 Eur negrąžintą avansą su 5 procentų metinėmis palūkanomis. Skola dar nėra atlyginta. (t. 1,  b. l. 105-124)

Iš liudytojo K. O. 2020-10-19 asmens parodymo atpažinti  pagal nuotrauką protokolo matyti, kad K. O. atpažino D. G., kaip asmenį, su kuriuo 2019-04-10 sudarė sutartį dėl baldų gamybos ir  montavimo. Apie šį asmenį davė  parodymus apklausos metu (t. 1,  b. l. 125-127).

Iš 2020-10-19 K. O. liudytojo apklauso metu pateiktų priedų matyti, kad į K. O. naudojamą elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudotojas pasirašė D. G. vardu ir pavarde, 2019-04-10 gauta informacija, kad avansą pervesti į sąskaitą, kurios numeris – „Nr. (duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „sutarties  numerį“, pridėtas priedas -  sutartis „Klaipėda 20190410“, kurioje nurodyta, kad „NB Furniture desing“ atstovaujama direktoriaus D. G. ir N. O. sudarė šią sutartį, sutarties objektas -virtuvės baldai, miegamojo spinta, prieškambario spinta, sutarties objekto kaina – 5900 Eur“. Sutarties 2.1 punkte  nurodyta, kad ,,sutartis įsigalioja užsakovui sumokėjus avansą, kuris sudaro 50%  gaminio sumos 2950 Eur“. Sutartyje nurodyti rangovo rekvizitai -  „NB Furniture design“, (duomenys neskelbtini), įm. kodas- (duomenys neskelbtini), PVM mok. kodas (duomenys neskelbtini), kontaktinis gamybos vadovo numeris - (duomenys neskelbtini), el. paštas: „(duomenys neskelbtini)“. (t. 4,  b. l. 109-112)

Iš 2020-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus AB „Swedbank“ pateiktą D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad 2019-04-10 K. O. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2950 Eur, mokėjimo paskirtis - ,,Sutartis Nr. Klaipėda 20190410“ (t. 5, b. l. 67-68 ).

FNTT prie VRM CIS duomenų  bazės „Juridinio asmens duomenys“ 2021-04-20 išrašo matyti, kad  juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-06-29 nurodė kontaktinį telefono numerį – „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-06-29 vadovas - D. G. (t. 6, b. l. 82).

Iš 2020-10-20 apžiūros protokolo matyti, kad socialinio tinklo „Facebook“ internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) viešai skelbiami duomenys, kad naudotojo ,,NB furniture“ paskyroje (duomenys neskelbtini) patalpinta informacija, kad teikia „individualaus dizaino baldų gamybą, projektavimą“, nurodytas kontaktinis numeris – „(duomenys neskelbtini)“, elektroninis paštas – „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4,  b. l. 100-102).

Iš 2020-10-21 apžiūros protokolo matyti, kad socialinio tinklo „Facebook“ internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) viešai skelbiami duomenys, nustatyta, kad naudotojo „NB furniture“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-12 patalpinta fotonuotrauka su virtuvių baldų komplektu, kurioje nurodytas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 103-105). 

Iš 2021-05-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patalpintą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8214-676/2019 2019-07-11 priimto sprendimo duomenimis matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys D. G., K. O., dėl skolos priteisimo, nustatė  kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2950 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės lėšų, esančių jos banko sąskaitose, areštą. Ieškovės N. O.prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. (t. 4,  b. l. 150-157)

Iš 2021-05-03  apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus 2021-05-03 atspausdintą FNTT prie VRM CIS duomenų bazės „Duomenys apie skolininkus (šaltinis „Antstolių informacinė  sistema (Registrų  centras)“ išrašą apie vykdomas skolų išieškojimo bylas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad antstoliai nuo 2018-11-07 vykdo 7 skolų išieškojimo bylas fizinių ir  juridinių asmenų naudai už bendrą 19996,80 Eur sumą, iš jų: nuo 2020-09-17 MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išieškoma 1856,78 Eur suma, nuo  2020-09-11 B. S. naudai išieškoma 4111,56 Eur, nuo 2019-12-10 N. O. naudai išieškoma 3316,92 Eur, nuo 2019-06-12 J. K. naudai išieškoma 3125 Eur, nuo 2019-02-25 K. T. naudai išieškoma 1639,32 Eur, nuo 2018-11-12 L. K. naudai išieškoma 4610,68 Eur, nuo 2018-11-07 UAB  „D.“  naudai  išieškoma 1336,54 Eur (t. 4, b. l. 111-114).

Liudytojas J. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliaus – montuotojo pareigose. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su įmonės direktoriumi D. G.. Su juo sutarė, kad gamins baldus pagal jo pateiktus  individualius užsakymus, pagamintus baltus sumontuos klientų patalpose. Jo darbo vieta buvo gamybinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo laikomos įsigytos medžiagos baldų gamybai, baldų gaminimo įranga  -pjaustymo staklės, gręžimo staklės, kantavimo staklės bei kiti  įrankiai, reikalingi baldų  gamybai. Duomenis, kokių matmenų  baldus reikia pagaminti, duodavo direktorius D. G. ir pagal jo pateiktus matmenis gamindavo baldus. Pagamintus baldus įmonės samdytu transportu veždavo pas klientus, o jis montuodavo. Klientai su juo neatsiskaitydavo už  pagamintus ir sumontuotus baldus. Jo žiniomis, klientai dėl atsiskaitymo už įsigytus baldus ir suteiktas montavimo paslaugas tardavosi su direktoriumi D. G., su juo ir atsiskaitydavo. Užsakymus baldų pagaminimui priimdavo taip pat  įmonės  direktorius. Jis pats vykdavo pas klientus ir su kiekvienu individualiai tardavosi dėl baldų pagaminimo terminų, kainos, padarydavo baldų projektą, kurį perduodavo jam pagaminimui. Jis taip pat užsakydavo medžiagas reikalingas baldų gamybai. Medžiagas atveždavo tiekėjai, pats direktorius. Direktorius D. G. mokėjo tai pat gaminti baldus, naudotis  įranga, retkarčiais pats gamindavo užsakytus baldus. Kaip direktorius D. G. susirasdavo klientus, jis to nežino. Įmonė „Facebook“ turėjo paskyrą, vartotojo „Nb furniture“ vardu, kurioje reklamavo įmonės teikiamas paslaugas, buvo  nurodytas atstovo kontaktinis numeris - (duomenys neskelbtini). Šią paskyrą administravo direktorius D. G.. (t. 2, b. l. 130-133)

Liudytojas E. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2017 metų spalio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų montuotojo pareigose. Šį darbą pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P.. Po metų laiko N. P. įmonę pardavė D. G., kuris tapo įmonės vadovu. Jo darbo vieta buvo gamybinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo laikomos medžiagos baldų gamybai, baldų gaminimo įranga bei kiti įrankiai reikalingi baldų montavimui. Šios patalpos buvo nuomojamos. Baldus gamybinėse patalpose gamindavo darbuotojai - staklininkas E., pavardės nežino, direktorius D. G.. Pagamintus baldus samdytu transportu veždavo pas klientus. Jis baldus - virtuvinius komplektus, komodas, spintas, sekcijas montuodavo pas klientą nurodytoje vietoje. Duomenis, kur reikia vykti sumontuoti baldus duodavo direktorius D. G.. Montavimo darbus atlikdavo kartu su kolega E., užsakymus baldų gamybai priimdavo pats įmonės direktorius. Direktorius užsakydavo medžiagas reikalingas baldų gamybai. (t. 2, b. l. 142-143)

Liudytojas V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nuo 2017-12-08 iki 2018-01-25 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų montuotojo pareigose. Šį darbą jam pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. G.. Su juo sutarė, kad pas klientus montuos įmonės pagamintus baldus pagal individualius klientų užsakymus, klientų nurodytose patalpose. Jo darbo vieta buvo gamybinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo laikomos medžiagos baldų gamybai, baldų gaminimo įranga - pjaustymo staklės, gręžimo staklės, kantavimo staklės bei kiti įrankiai reikalingi baldų gamybai ir montavimui. Baldus gamybinėse patalpose gamindavo direktorius D. G. bei kitas darbuotojas vardu Julius, pavardės nepamena, nes įmonėje dirbo tik kelis mėnesius. Pagamintus baldus įmonės transportu ar samdytu transportu veždavo pas klientus, o jis juos montuodavo pas klientą nurodytoje vietoje. Duomenis, kur reikia vykti sumontuoti baldus, duodavo direktorius D. G.. Montavimo darbus atlikdavo vienas pats, retkarčiais esant būtinumui padėdavo direktorius D. G. ar darbuotojas Julius. Baldus montavo pas klientus Klaipėdos mieste ir tik virtuvinius baldus. Klientai su juo už pagamintus ir sumontuotus baldus neatsiskaitydavo. Jo supratimu klientai su direktoriumi D. G. tardavosi dėl atsiskaitymo už įsigytus baldus ir suteiktas montavimo paslaugas. Užsakymus baldų pagaminimui priimdavo įmonės direktorius, jis vykdavo pas klientus ir su kiekvienu individualiai tardavosi dėl baldų pagaminimo terminų, kainos, padarydavo baldų projektą, kurį perduodavo jam pagaminimui ar kitiems įmonės darbuotojams, kurie dirbo gamybinėse patalpose. Ar buvo su klientais sudaromos baldų užsakymo sutartys, jis nežino. Direktorius užsakydavo medžiagas reikalingas baldų gamybai. Medžiagas atveždavo tiekėjai, pats direktorius. (t. 2,  b. l. 144-147)

2020-09-25  kratos protokolu, atlikus kratą D. G. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimti  UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai 2016-2018 metų (t 1, b. l. 80-84).

2020-09-25 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu I. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus  už 2016-2018 metus (t. 2,  b. l. 155-157).

Iš FNTT prie VRM CIS duomenų bazės „Duomenys apie asmens  turimas  sąskaitas bankuose“ 2020-09-11 išrašo su duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas sąskaitas kredito įstaigose  matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-10-09 AB „Swedbank“ turi  atsiskaitomąją  sąskaitą, kurios  numeris  Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 4-5).

Iš FNTT prie VRM CIS duomenų bazės „Duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose“ 2020-09-11 išrašo su  duomenimis apie D. G. turimas sąskaitas kredito įstaigose matyti, kad D. G. nuo 2009-09-24 AB „Swedbank“ turi atsiskaitomąją sąskaitą, kurios numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 191).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas, (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi  nuo 2016-06-27 yra įregistruotas D. G. (t. 6, b. l. 93-100).

2021-02-05 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00040-20 bylos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į apklaustų asmenų parodymus, nustatyta, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Nustatyta, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2019-04-10 22 atvejais gavo iš viso 31360 Eur piniginių lėšų (įplaukų) iš 13 fizinių asmenų už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, iš jų 8 atvejais gavo iš viso 11340 Eur įplaukų už paslaugas grynaisiais pinigais, 14 atvejų gavo iš viso 20020 Eur įplaukų už paslaugas mokėjimo nurodymais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. G. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB banke (5 priedas). (t. 5,  b. l. 83-84, 107)

Pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00040-20 bylos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, apklaustų asmenų parodymus, nustatyta, kad, jeigu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-10 19 (22-3) atvejų gavo iš viso 26760 Eur (31360-4600) piniginių lėšų (įplaukų) iš 13 (15-2) fizinių asmenų (G. V. ir A. M. sumokėjo grynaisiais pinigais ir mokėjimo nurodymais) už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-10 19 (22-3) atvejų pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 26760 Eur (31360-4600) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo už suteiktas paslaugas, iš jų:

- 5 atvejais grynaisiais pinigais iš viso 6740 Eur iš 5 fizinių asmenų: 2017-06-30 – 1440 Eur iš G. V., 2017-12-31 – 600 Eur iš A. M., 2018-05-28 – 1000 Eur iš D. G., 2018-06-29 – 900 Eur iš R. V., 2018-08-30 – 2800 Eur iš S. L. (6 priedas) (t. 5, b. l. 84, 109);

- 14 atvejų mokėjimo nurodymais iš viso 20020 Eur iš 10 fizinių asmenų, kurie apmokėjo į asmeninę UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB banke: 2017-04-25 – 1140 Eur ir 2017-04-26 – 300 Eur iš G. V., 2017-08-08 – 280 Eur iš D. D., 2017-12-22 – 2100 Eur, 2017-12-23 – 1000 Eur, 2018-01-31 – 350 Eur iš A. M., 2018-06-29 – 4000 Eur iš B. S., 2018-08-30 – 300 Eur iš R. V., 2018-08-27 – 200 Eur, 2018-11-12 – 200 Eur iš J. B., 2018-10-16 – 5000 Eur iš N. V., 2018-12-18 – 400 Eur iš D. Š., 2018-12-18 – 1800 Eur iš K. Č., 2019-04-10 – 2950 Eur iš K. O. (7 priedas) (t. 5, b. l. 84, 110).

Išvadoje konstatuojama, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-18 gavo iš viso 15610 Eur piniginių lėšų (įplaukų) iš 8 fizinių asmenų už pilnai atliktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 12900,84 Eur pajamų, 2709,16 Eur pardavimo PVM už suteiktas paslaugas, iš jų: 2017 m. - 5586,78 Eur pajamų, 1173,22 Eur pardavimo PVM, 2018 m. - 7314,06 Eur pajamų, 1535,94 Eur pardavimo PVM.

Be to nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-10 gavo piniginių lėšų (įplaukų) iš fizinių asmenų už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, kurių 19 atvejų pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 26760 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

1.1) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-10 19 atvejų pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 26760 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, iš jų: laikotarpiu nuo 2017-06-30 iki 2018-08-30 5 atvejais iš viso 6740 Eur grynaisiais pinigais, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-10 14 atvejų iš viso 20020 Eur mokėjimo nurodymais;

1.2) 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;

2) Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkto, kuriame nurodyta, kad „Apskaitos registrai saugomi 10 metų“ nuostatų, t. y. neišsaugojo laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2019-04-30 buhalterinės apskaitos registro „Gauti išankstiniai apmokėjimai iš pirkėjų (Nr.444)“.

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių: 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ reikalavimų, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-10 19 atvejų pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 26760 Eur piniginių lėšų (įplaukų) įnešimo į kasą; 10 punkto, kuriame nurodyta, kad ,,Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą...“ reikalavimų, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-10 19 atvejų buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 26760 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo iš fizinių asmenų už suteiktas paslaugas.

Nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš viso 15610 Eur (12900,84 Eur pajamų, 2709,16 Eur pardavimo PVM) piniginių lėšų (įplaukų) iš 8 fizinių asmenų už suteiktas pilnai atliktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-18 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 12900,84 Eur pajamų, 2709,16 Eur pardavimo PVM už suteiktas paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

1.1) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-18 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 12900,84 Eur pajamų, 2709,16 Eur pardavimo PVM;

1.2) 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-18 neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose iš viso 12900,84 Eur pajamų, 2709,16 Eur pardavimo PVM) gavimo iš 8 fizinių asmenų, už suteiktas pilnai atliktas paslaugas.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00040-20 bylos dokumentus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pateikė duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą neatitinkančius tikrovės. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 3074,86 Eur mokesčių, tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui iš viso 3074,86 Eur (2017 m. – 1173,22 Eur, 2018 m. – 1901,64 Eur), iš jų: 2709,16 Eur PVM (2017 m. – 1173,22 Eur, 2018 m. – 1535,94 Eur); 365,70 Eur pelno mokesčio (2018 m.). (t. 5, b. l. 78-93)

2020-03-26 papildomoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-676096-21, įvertinus liudytojų D. G. ir N. V. papildomos apklausos protokolus, nurodoma, kad jeigu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-05-28 iki 2018-10-16 gavo iš viso 7000 Eur piniginių lėšų (įplaukų) iš 2 fizinių asmenų (N. V., D. G.) už pilnai atliktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 5785,13 Eur pajamų, 1214,87 Eur pardavimo PVM.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių 2021-02-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo klausimo atsakymas patikslintas, nurodant, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00040-20 bylos duomenis nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-18 gavo iš viso 22610 Eur (15610+7000) piniginių lėšų (įplaukų) iš 10 (8+2) fizinių asmenų už pilnai atliktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 18685,97 Eur (12900,84+5785,13) pajamų, 3924,03 Eur (2709,16+1214,87) pardavimo PVM už suteiktas paslaugas, iš jų: 2017 m. - 5586,78 Eur pajamų, 1173,22 Eur pardavimo PVM, 2018 m. – 13099,19 Eur (7314,06+5785,13) pajamų, 2750,81 Eur (1535,94+1214,87) pardavimo PVM.

2. Atsižvelgiant į liudytojų 2021-02-23 D. G. ir liudytojo N. V. 2021-02-18 papildomai apklausos protokoluose nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pateikė duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą neatitinkančius tikrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-31 nepriskaičiavo, pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 3924,03 Eur (2709,16+1214,87) (2017 m. – 1173,22 Eur, 2018 m. – 2750,81 Eur (1535,94+1214,87) mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė iš viso 3924,03 Eur (2017 m. – 1173,22 Eur, 2018 m. – 2750,81 Eur (1535,94+1214,87) nuostolį.

3. Atsižvelgiant į liudytojų 2021-02-23 D. G. ir liudytojo N. V. 2021-02-18 papildomai apklausos protokoluose nurodytas aplinkybes nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-18 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 18685,97 Eur (12900,84+5785,13) pajamų, 3924,03 Eur (2709,16+1214,87) pardavimo PVM; 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-31 neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose iš viso 18685,97 Eur (12900,84+5785,13) pajamų, 3924,03 Eur (2709,16+1214,87) pardavimo PVM gavimo iš 10 (8+2) fizinių asmenų, už suteiktas pilnai atliktas paslaugas.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4578,99 Eur (3074,86+1504,13) mokesčių, tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui iš viso 4578,99 Eur (3074,861504,13) (2017 m. – 1173,22 Eur, 2018 m. – 3405,77 Eur (1901,64+1504,13), iš jų: 3924,03 Eur (2709,16+1214,87) PVM (2017 m. – 1173,22 Eur, 2018 m. –  2750,81 Eur (1535,94+1214,87); 654,96 Eur (365,70+289,26) pelno mokesčio (2018 m.). (t. 5, b. l. 149-164)

Iš 2021-04-08 specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad specialistė pateikė paaiškinimą, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00040-20 bylos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima tiksliai įvertinti, kurios laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2019-04-30, įmonės patirtos išlaidos apmokėtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. G. gautų 42910 Eur piniginių lėšų, iš jų: 11340 Eur gautų grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų už suteiktas paslaugas, 20020 Eur gautų mokėjimo nurodymais iš fizinių asmenų už suteiktas paslaugas į asmeninę banko sąskaitą ir 11550 Eur gautų mokėjimo nurodymais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į asmeninę banko sąskaitą, kadangi D. G., kaip atskaitingas asmuo, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2019-04-30, papildomai dar gavo iš viso 139393,56 Eur piniginių lėšų veiklai vykdyti ir dokumentais pagrindė iš viso 239917,43 Eur piniginių lėšų panaudojimą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. G. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2019-04-10 gavo iš viso 182303,56 Eur piniginių lėšų, o pirminiais apskaitos dokumentais pagrindė iš viso 239917,43 Eur piniginių lėšų panaudojimą įmonės veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. G. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2019-04-30 pagrindė dokumentais piniginių lėšų panaudojimą iš viso 19691,05 Eur daugiau nei gavo piniginių įplaukų. (t. 5, b. l. 199-200)

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už tokių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei nurodytos veikos (ar viena iš jų) sukelia jau minėtus padarinius.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

Išanalizavus ir įvertinus šių duomenų visumą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamasis D. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, ir būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 nepagrindė dalies gautų pajamų buhalterinės apskaitos dokumentais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei nepateikė duomenų apie 26760 Eur piniginių lėšų gavimą už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, dėl ko laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko D. G., tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei nepateikė duomenų apie 26760 Eur piniginių lėšų gavimą už suteiktas baldų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, dėl ko laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Aptariamo baudžiamojo įstatymo (BK 20 straipsnio 2 dalis) formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-582/2010, 2K-P-95/2012).

Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsako ir juridiniai asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką  – apgaulingos apskaitos tvarkymą, D. G. padarė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. eidamas vadovaujamas pareigas ir turėdamas teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą, veikdamas juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais. Be to, D. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet ir šios bendrovės vieninteliu akcininku. Taigi, kaltinamasis D. G. turėjo galimybę daryti įtaką UAB „ (duomenys neskelbtini)“ veiklai ir tai darė.

II. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

        Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, jog kaltais prisipažįsta, gailisi, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, nusikalstama veika baigta. Anksčiau jis neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam D. G. skiriama BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei baudos dydžio vidurkis, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją.  

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta nusikalstama veika yra baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas finansų sistemai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos valstybės biudžetui neatlygino. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ švelniausią bausmę – baudą, numatytą BK 43 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmių rūšis juridiniam asmeniui. Baudos dydis nustatytinas mažesnis nei baudos dydžio vidurkis, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją.

Kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtos bausmės kaltinamiesiems sumažinamos vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę (finansinę) padėtį, skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamiesiems ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 24 mėnesius.

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 4578,99 Eur (3924,03 Eur (su PVM), 654,96 Eur pelno mokesčio), o nustačius juridinio asmens nemokumą ar negalėjimą vykdyti savo prievolės – subsidiariai iš atsakovo D. G. nurodytą sumą (t. 6, b. l. 167-171 ). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko D. G., apskaitos registruose neužregistravo už pilnai atliktas paslaugas gautų 18685,97 Eur pajamų ir 3924,03 Eur pardavimo PVM, tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui iš viso 4578,99 Eur. Civilinis ieškinys šioje byloje yra pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, tarp jų – minėta specialisto išvada, todėl tenkinamas. Pažymėtina, kad teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti klausimą, kai to prašo kaltinamasis D. G. dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis. Institucijos atstovė teisme nepasisakė dėl galimybės kaltinamajam atlyginti žalą dalimis, prašė žalą priteisti pilna apimtimi, be to tarp šalių nėra sudarytas ir teismui nepateiktas tvirtinimui susitarimas dėl žalos sumokėjimo atidėjimo (atlyginimo tvarkos). Dėl žalos atlyginimo tvarkos nustatymo, kaltinamasis į instituciją - Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją turi kreiptis tiesiogiai, pateikdamas motyvuotą prašymą. 

Dėl daiktinių įrodymų

        Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 2020-09-25 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 80-84) ir I. K. 2020-09-25 pagal reikalavimą pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (t. 2, b. l. 155-157), saugomi Finansų nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini bendrovės teisėtam savininkui ar jo įgaliotam atstovui; skaitmeninė laikmena (DVD-R, 1 vnt.), esanti voke, baudžiamosios bylos 6-ojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (3400) dydžio baudą.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 198 MGL (9900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti galutinę bausmę – 132 MGL (6600) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtas baudas D. G. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, I a., kabineto Nr. 102) arba atsiųsti elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudų, jos bus išieškomos priverstinai.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš D. G. 4578,99 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt devynis euro centus) žalai atlyginti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 2020-09-25 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir I. K. 2020-09-25 pagal reikalavimą pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus Finansų nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisėtam savininkui ar jo įgaliotam atstovui; skaitmeninę laikmeną (DVD-R, 1 vnt.), esančią voke, baudžiamosios bylos 6-ojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                   Violeta Olcvikienė