Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-124-648/2015

               Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00094-2010-2

                                                             Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                         

(S)

                                                                                   2.6.5.

                                                                                   2.6.7.5.                                                                                                                                                               

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko, Gintaro Godos, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

vertėjaujant Loretai Kireilytei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

nukentėjusiesiems R. A. , A. B. , G. B. , M. J. ir N. B. ,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinį skundą bei nukentėjusiųjų I. J. , A. B. , G. B. , M. J. , A. B. , N. B. , A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu V. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5647 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (26 000 Lt , t. y. 7530 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė V. T. paskirta – 250 MGL (32 500 Lt, t. y. 9412 Eur) dydžio bauda.

V. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš nuteistojo V. T. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistas 46 068 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiųjų A. B. , G. B. , R. A. , M. J. , A. B. , N. B. , S. V. , S. V. , A. L. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, išaiškinant jų teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. T. turtui – garažui, esančiam Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo byloje priteistam civiliniam ieškiniui atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T. buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: būdamas UAB „P“, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 21 straipsnio, nustatančio, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagrindu, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio l punktą, nustatantį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2002 m. liepos 1 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 101 redakcija) 3 punktą, kad „pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimamai pagal kasos pajamų orderį“, 4 punktą, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punktą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., UAB „P“ tarnybinėse patalpose, esančiose Klaipėdoje,  (duomenys neskelbtini), apgaulingai organizavo UAB „P“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

2007 m. rugpjūčio 28 d. iš R. A. (ankstesnė pavardė – A.) UAB „P“ vardu už parduodamą butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), priėmė 100 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 27 d. – 51 000 Lt, tačiau šių pinigų priėmimo į įmonės kasą nepagrindė kasos pajamų orderiais, bet 151 000 Lt suma sumažino pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį R. A. parduodamo buto Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę ir laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė 151 000 Lt, gautų iš R. A. , panaudojimo įmonės veikloje.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „P“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat V. T. buvo nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „P“, įmonės (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2001 m. birželio 29 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 21 straipsniu – Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 40 straipsnį – „Mokesčių mokėtojo pareigos‘ privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 8 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. redakcija) 3 straipsnį, nustatantį, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį“, 14 straipsnį, kad „prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama“, 15 straipsnį nustatantį, kad „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“, uždarosios akcines bendroves UAB „P“ tarnybinėse patalpose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. rugsėjo 23 d., siekdamas išvengti 46 068 Lt mokesčių, iš jų – 23 025 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 19 195 Lt – pelno mokesčio ir 3839 Lt socialinio mokesčio, kurie turėjo būti priskaičiuoti ir sumokėti nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2007 m. rugsėjo 27 d. gautų 151 000 Lt pajamų iš pirkėjos R. A. , veikdamas per UAB „P“ buhalterę J. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie šias gautas pajamas, dėl to, būdama suklaidinta, ji šių ūkinių operacijų neužregistravo UAB „P“ buhalterinėje apskaitoje ir įrašė tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „P“ apmokestinamus tiekimus, pardavimo PVM ir mokėtiną valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokestį į:

2007 m. laikotarpio nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM deklaraciją, kurios 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 84 746 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje (Pardavimo PVM) 15 254 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėje neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 15 254 Lt (84 746 Lt x 18 proc.) pridėtinės vertės mokesčio ir šią deklaraciją pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui.

2007 m. laikotarpio nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM deklaraciją, kurios 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) nedeklaravo 43 220 Lt apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje (Pardavimo PVM) 7780 Lt sumažino pardavimo PVM, 31 eilutėje neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 7780 Lt (43 220 Lt x 18 proc.) pridėtinės vertės mokesčio ir šią deklaraciją pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. redakcija) 4 straipsnį, nustatantį, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, veikdamas per UAB ,,P“ buhalterę J. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į UAB „P“ 2007 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „P“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, o būtent šios deklaracijos 58 eilutėje (Apmokestinamasis pelnas) nedeklaravo 127 966 Lt apmokestinamojo pelno, 69 eilutėje (Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą) neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 19 195 Lt (127 966 Lt x 15 proc.) pelno mokesčio už 2007 metus ir šią deklaraciją 2008 m. kovo 26 d. pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (2005 m. birželio 7 d. redakcija) 3 straipsnį, nustatantį, kad „mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno“, 4 straipsnio l dalį, nustatančią, kad „mokesčio bazė yra pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas“, 5 straipsnio 2 dalį, kad apskaičiuojant mokestį už 2007 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį taikomas 3 procentų mokesčio tarifas“, veikdamas per UAB „P“ buhalterę J. T. , nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į UAB „P“ 2007 m. metinę socialinio mokesčio deklaraciją (forma KI702) tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „P“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui socialinį mokestį, o būtent šios deklaracijos 9 eilutėje (Mokesčio bazė) nedeklaravo 127 966 Lt apmokestinamojo pelno ir neapskaičiavo, į deklaracijos 13 eilutę (Mokesčio suma) neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 3839 Lt (127 966 Lt x 3 proc.) metinio socialinio mokesčio už 2007 m. ir šią deklaraciją 2008 m. rugsėjo 23 d. pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui. Taip jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „P“ pajamas ir padarė valstybės biudžetui 46 068 Lt žalą.

Be to, V. T. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule, UAB „P“ naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d., būdamas UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2001 m. birželio 29 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, siekdamas apgaule jo paties vadovaujamos bendrovės UAB „P“ naudai įgyti svetimą septyniems nekilnojamojo turto pirkėjams priklausantį turtą – pinigines lėšas, žinodamas, kad 2005 m. gegužės 24 d., atstovaudamas UAB „P“ su AB banku „Hansabankas“, atstovaujamu komercijos direktoriaus E. M. , pasirašė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito davėjas – AB bankas „Hansabankas“ suteikia UAB „P“ 12 500 000 Lt kreditą parduotuvei, esančiai Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkti ir daugiabučio gyvenamojo namo statybai, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą – 2008 m. gegužės 24 d., o kredito gavėjo – UAB „P“ prievolių pagal Sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas statomo daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įkeitimu, taip pat, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 25 d. iki 2008 m. sausio 4 d., atstovaudamas UAB „P“, su AB banku „Hansabankas“, atstovaujamu komercijos direktorius E. M. bei Verslo bankininkystės centro direktoriaus T. Z. , pasirašė susitarimus dėl Kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo: 2006 m. liepos 25 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo AB bankas „Hansabankas“ suteikia UAB „P“ papildomą 4371000 Lt kreditą; 2007 m. gegužės 31 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo AB bankas „Hansabankas“ suteikia UAB „P“ papildomą 1 550 000 Lt kreditą; 2008 m. sausio 4 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo AB bankas „Hansabankas“ suteikia UAB „P“ papildomą 2 000 000 Lt kreditą, bei žinodamas, kad AB bankas „Hansabankas“ laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2008 m. sausio 7 d., vykdydamas sutartinius įsipareigojimus pagal trisdešimt du mokėjimo nurodymus UAB „P“ pervedė 20 397 524,96 Lt kredito išmokų, o UAB „P“ prievolei pagal šią kredito sutartį ir minėtiems pakeitimams užtikrinti įkeitė žemės sklypą, daugiabutį gyvenamąjį namą su prekybos ir biurų patalpomis bei požemine automobilių saugykla ir butus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo Nr. l iki Nr. 82. Po to, V. T. , atstovaudamas UAB „P“, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. su septyniais bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pirkėjais pasirašė notariškai patvirtintas 2 243 347 Lt vertės gyvenamųjų butų, automobilių saugyklų ir stovėjimo aikštelių, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavimo sutartis: 2007 m. rugpjūčio 9 d. sutartį su piliečiu S. V. , pagal kurią pardavė butą Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 305 401 Lt ir 2008 m. gegužės 28 d. sutartį, pagal kurią pardavė automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 7000 Lt; 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį su piliečiu A. L. , pagal kurią pardavė butą Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 268 568 Lt; 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su piliečiu A. B. , pagal kurią pardavė butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 126 427 Lt; 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su piliete T. P. , pagal kurią pardavė butą Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 257455 Lt; 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį su piliete R. A. , pagal kurią pardavė butą Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 482 246 Lt; 2007 m. rugsėjo 28 d. sutartį su piliete M. J. , pagal kurią pardavė butą Nr. 12, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 178 180 Lt ir 2008 m. gegužės 28 d. sutartį, pagal kurią pardavė automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 8000 Lt; 2008 m. lapkričio 19 d. sutartį su piliečiu A. B. , pagal kurią pardavė butą Nr. 35, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 520 000 Lt; 2008 m. gruodžio 19 d. sutartį su piliete N. B. , pagal kurią pardavė 1/62 dalį automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt; ir pagal kurias UAB „P“ vardu žinomai melagingai įsipareigojo padengti įsiskolinimą AB bankui „Hansabankas“ ir per 30 kalendorinių dienų po šių sutarčių patvirtinimo išregistruoti hipoteką parduodamam turtui. Tačiau laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. šių sutarčių pagrindu, gavęs iš nekilnojamojo turto pirkėjų: S. V. – 31 2401 Lt, A. L. – 268 568 Lt, A. B. – 196 497 Lt, R. A. – 482 246 Lt, T. P. – 257 455 Lt, M. J. – 186 180 Lt, A. B. – 540 000 Lt, iš viso 2 243 347 Lt atsiskaitymą, jiems sutartinių įsipareigojimų nevykdė: nesumokėjo įkeisto turto pirkėjų kreditams padengti 3 243 347 Lt, gautų iš įkeistų butų pirkėjų S. V. , A. L. , A. B. , R. A. , T. P., M. J. , A. B. į AB „Swedbank“ paskolines sąskaitas, nors turėjo galimybę ir pareigą atsiskaityti pagal 2005 m. gegužės 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei papildomus susitarimus, ir laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. kredito grąžinimo dokumentuose – mokėjimo nurodymuose melagingai nurodė tik penkiasdešimt vieno įkeisto turto pirkėjo kreditų dengimą 13 356 849,52 Lt sumai; taip apgaule iš įkeistų butų pirkėjų: S. V. ; A. L. , A. B. , R. A. ; T. P. , M. J. ; A. B. gautus, iš viso 2 243 347 Lt, užvaldė UAB „P“ naudai, o būtent: atsiskaitymams bei avansams su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis už perkamas prekes ir paslaugas, atliktus statybos, montavimo bei aplinkos tvarkymo darbus, tarpininkavimo, dizaino, leidybos, konsultavimo, tyrimo, komunalines paslaugas, lizingo įmokoms sumokėti, darbuotojų atlyginimams išmokėti, 364 000 Lt (2008 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) Lt, 2008 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) 202 000 Lt) išmokėjo akcininkui S. S. ; 551 150 Lt (2008 m. gruodžio 31d. kasos išlaidu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) – 351 500 Lt, 2009 m. sausio 29 d. kasos išlaidu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) – 193 250 Lt, 2009 m. kovo 17 d. kasos išlaidu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) – 6400 Lt) avansus išmokėjo direktoriui V. T. . Dėl to, UAB „P“, atstovaujamai direktoriaus V. T. , apgaule nevykdžius sutartinių įsipareigojimų ir negrąžinus AB „Swedbank“ 2 243 347 Lt kredito dalies, iki 2010 m. sausio 8 d. iš 2006 m. rugpjūčio 3 d. Sutartinės hipotekos (kodas (duomenys neskelbtini)) nebuvo išregistruotas įkeistų butų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkėjų S. V. , A. L. , A. B, R. A, T. P, M. J. , A. B. turtas ir šiems nekilnojamojo turto pirkėjams liko 2 243 347 Lt (S. V. – 312 401 Lt, A. L. – 268 568 Lt, A. B. – 196 497 Lt, R. A – 482 246 Lt, T. P. – 257 455 Lt, M. J. – 186 180 Lt, A. B. – 540 000 Lt) turtinė prievolė AB „Swedbank“. Taip V. T. apgaule UAB „P“ naudai įgijo svetimą septyniems nekilnojamojo turto pirkėjams (S. V. – 312 401 Lt, A. L. – 268 568 Lt, A. B. – 196 497 Lt, R. A. – 482 246 Lt, T. P. – 257 455 Lt, M. J. – 186 180 Lt, A. B. – 540 000 Lt) priklausantį didelės – 2 243 347 Lt vertės turtą, tačiau dėl šio kaltinimo jis išteisintas, nes nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuteistojo V. T. gynėjas advokatas R. Kivylius kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl esminių BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui grindė vienu argumentu – bylą išnagrinėjo teisėjas, negalintis dalyvauti procese BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Kasatorius sutinka su apeliacinės instancijos teismo cituojama ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), bet ir EŽTT formuojama jurisprudencija apie teismo nešališkumą, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo privalu atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismo teisėjo priimto procesinio dokumento turinį, vertinant jį per subjektyvųjį ir objektyvųjį nešališkumo elementus. Garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme, BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra išreikštas reikalavimas, kad bylą nagrinėtų teisėjas, kaltinamajam nepriėmęs jokių žmogaus teises ribojančių sprendimų. Nagrinėjamu atveju, kasatoriaus nuomone, tampa svarbus pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 5 d. priimtos nutarties turinys, vertinant, kokie duomenys teismui buvo pateikti ir kokia apimtimi buvo priimta minėta nutartis. Skunde nurodoma, kad 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo netenkintas įtariamojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės V. T. 2011 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo atmestas įtariamojo V. T. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kasatorius atkreipia dėmesį į nutarties turinį, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrino tik prokuroro priimto nutarimo, kuriuo atsisakyta leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (konkrečiai su specialisto išvada), teisėtumą ir pagrįstumą. Minėtoje nutartyje jokių formuluočių, kuriomis būtų išsakyta išankstinė teisėjo J. Š. nuostata dėl atskirų proceso dalyvių ar išreikšta jo nuomonė dėl V. T. kaltės, nėra. Teismas įvertino prokurorės nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo aspektu (baudžiamojo proceso įstatymo taikymo pagrindais), nevertindamas ikiteisminio tyrimo faktinių duomenų ar bylos medžiagos, o tai, gynėjo nuomone, lemia subjektyviojo šališkumo elemento nebuvimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija, jog baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu, ir tuo atveju, kai kaltinamajam proceso metu nekyla abejonių dėl jo bylos nagrinėjimo objektyvumo, išvada, kad bylą nagrinėjo šališkas (turintis išankstinį priešiškumą prieš kaltinamąjį) teismas, paprastai negalėtų būti daroma. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjamoje byloje V. T. , valstybės kaltintojas bei nukentėjusieji nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose klausimo, kad bylą nagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nekėlė. Ši aplinkybė lemia objektyviojo šališkumo elemento nebuvimą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, bei nepagrįstai perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesilaikė BPK 1 straipsnyje įtvirtintos pareigos – greitai ištirti nusikalstamas veikas bei išnagrinėti baudžiamąsias bylas. Nesilaikant šios pareigos pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Nukentėjusieji I. J. , A. B. , G. B. , M. J. , A. Beganskis, N. B. , A. L. kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: V. T. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir patenkinti civilinius ieškinius arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai teigia, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta. Jie nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjo J. Š. priimta 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria jis netenkino įtariamojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės V. T. 2011 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas įtariamojo V. T. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nėra ta aplinkybė, numatyta BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriai esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Skunde pabrėžiama, kad teisėjas J. Š. nagrinėjo tik gynėjo skundą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. V. T. šioje stadijoje buvo įtariamasis (BPK 21 straipsnio 1 dalis). Kadangi skundo nagrinėjimo metu V. T. buvo įtariamasis, jo, kaip kaltinamojo, teisės bylos nagrinėjimo teisme metu, negali būti pažeistos. Pasak kasatorių, palikus galioti apeliacinės instncijos teismo nutartį, bylos nagrinėjimas užsitęstų nepagrįstai ilgai. Tai galėtų būti kliūtis priimti teisingą nuosprendį ir kaltinamasis V. T. galbūt išvengtų atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Kasatoriai nurodo, kad bylos apimtis yra didelė, todėl iš naujo išsakyti, išklausyti ir ištirti bei teisiškai įvertinti visas aplinkybes, esant dideliam proceso dalyvių skaičiui, reikalingas ilgas laiko tarpas. Kasatorių teigimu, kaltinamajam V. T. išvengus atsakomybės dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties suėjimo, jų, kaip nukentėjusiųjų, interesai nebūtų apginti, nebūtų atkurtas teisingumas.

Taip pat skunde pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu, padarė procesinį pažeidimą, t. y. nesupažindino nukentėjusiųjų su bylos nagrinėjimo metu pateiktu kaltinamojo V. T. gynėjo atsiliepimu į apeliacinį skundą (atsiliepimo nuorašai nebuvo įteikti). Kasatorių manymu, šioje byloje nėra aplinkybių ir pagrindo perduoti bylą visa apimtimi iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas galėjo išnagrinėti apeliaciniuose skunduose nurodytus pažeidimus, susijusius su nuteistajam V. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jo kaltės nustatymu ir įvertinti baudžiamosios bylos duomenis.

Atsiliepimu į nuteistojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus bei nukentėjusiųjų I. J. , A. ir G. B. , A. L. , N. ir A. B. bei M. J. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo juos atmesti.

Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tinkamai motyvavo savo sprendimą, grindė jį tiek susiformavusia teismų praktika, tiek EŽTT sprendimais, išaiškino, kodėl šiuo atveju laikytina, kad bylą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas J. Š. pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas negalėjo nagrinėti šios bylos pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimu į nuteistojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinį skundą kasatoriai nukentėjusieji A. ir G. B. , A. L. , N. ir A. B. , M. J. bei nukentėjusioji R. A. prašo neperduoti bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jie sutinka, kad perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui apygardos teismo nurodytu pagrindu nėra tikslinga, prašo, kad kasacinės instancijos teismas išnagrinėtų apeliaciniuose skunduose nurodytus pažeidimus, susijusius su nuteistajam V. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jo kaltės nustatymu ir, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, priimtų apkaltinamąjį nuosprendį: V. T. pripažintų kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir patenkintų jų civilinius ieškinius.

Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas tenkintinas visiškai, o nukentėjusiųjų – iš dalies.

Dėl BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro, nukentėjusiųjų A. B., G. B. , M. J. , N. B. , A. B. , A. L. , I. J., S. V. , S. V. ir nuteistojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, jį panaikino konstatuodamas, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėjas J. Š. pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas negalėjo dalyvauti procese, nes ikiteisminio tyrimo metu toje pačioje byloje nagrinėjo įtariamojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus skundą dėl prokuroro nutarimo, kuriuo buvo atmestas įtariamojo V. T. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisei į nešališką bylos nagrinėjimą užtikrinti, BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Ši teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015 ir kt.).

Esant BPK 58 straipsnyje numatytiems pagrindams, teisėjas privalo pats nusišalinti nuo dalyvavimo procese. Tokį sprendimą teisėjas turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso dalyviams yra žinoma apie minėtame straipsnyje numatyto pagrindo buvimą, taip pat nuo to, ar kiti proceso dalyviai naudojasi teise reikšti nušalinimus ar to nedaro. Pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Aiškinant šio BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto draudimo apimtį, aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo teisės į nešališką teismą. Šioje praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau, be kita ko, ikiteisminio tyrimo stadijoje, yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių sprendimų, savaime negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pateisinanti baiminimąsi dėl jo nešališkumo trūkumo; šiuo atveju yra svarbus atitinkamų sprendimų pobūdis (kaip naujesnį šaltinį žr., pavyzdžiui, Marguš v. Croatia [GCh], no. 4455/10, judgment of 27 May 2014, par. 85, su tolesnėmis nuorodomis). Tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs tik formalius procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltinamojo kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemos nekyla (pavyzdžiui, Gómez de Lia?o y Botella c. Espagne, no 21369/04, arr?t du 22 juillet 2008; Bulut v. Austria, no. 17358/90, judgment of 22 February 1996). 

Taigi, garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme, BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įvirtintas reikalavimas, kad bylą nagrinėtų teisėjas dėl kaltinamojo nepriėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) vertinimo ir pan. Nekyla abejonių, jog užtikrinant asmens teisę į nešališką teismą, negalimas teisėjo dalyvavimas procese, jeigu jis, kaip minėta, sprendė klausimus dėl kardomųjų priemonių skyrimo (jų terminų tęsimo), procesinių prievartos priemonių sankcionavimo ar nagrinėjo proceso dalyvių skundus dėl minėtų asmens teises apribojančių priemonių pagrįstumo, nes kiekvienu atveju spręsdamas šiuos klausimus teisėjas pirmiausia turi įvertinti įtarimų pagrįstumą bei duomenų jiems pagrįsti pakankamumą. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas pagal savo kompetenciją ikiteisminio tyrimo metu atlieka ir kitus veiksmus (pvz., liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų apklausas), nagrinėja kitokio pobūdžio skundus (pvz., dėl prokuroro nutarimo nušalinti gynėją (BPK 49 straipsnis), dėl prokuroro nutarimo neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (BPK 181 straipsnis)) ir pan. Todėl svarstant šioje byloje klausimą, ar bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas, negalima susiklosčiusios situacijos vertinti tik pagal formalius įstatyme įtvirtintus kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį priėmęs teisėjas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu toje pačioje byloje nagrinėjo įtariamojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus skundą ir priėmė 2011 m. gegužės 5 d. nutartį jį atmesti. Tačiau sprendžiant klausimą, ar tokiu atveju tas pats teisėjas vėliau galėjo nagrinėti bylą, yra svarbus nurodyto procesinio dokumento turinys ir pobūdis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjo įtariamojo gynėjo skundą dėl prokuroro nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis – specialisto išvada, teisėtumo. Jokie kiti klausimai, priimant sprendimą dėl gynėjo skundo, svarstyti nebuvo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pasisakyta tik dėl BPK 177 straipsnio, 181 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo, teisėjas nevertino ikiteisminio tyrimo duomenų, nepasisakė dėl įtarimo pagrįstumo ar bylos faktinių aplinkybių, nes tai rodytų išankstinę teisėjo nuomonę dėl atskirų proceso dalyvių ar bylos baigties. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teisėjo šališkumą, jo asmeninį tendencingumą, išankstinės nuomonės turėjimą ar daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo objektyviuoju aspektu nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, kad šioje byloje proceso dalyviai – nuteistasis V. T., jo gynėjas, nukentėjusieji bei prokurorė – pirmosios instancijos teisme nepareiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui, o ir savo apeliaciniuose skunduose nenurodė, kad bylą nagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, tokio klausimo nekėlė ir bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Be to, iš kasacinių skundų argumentų matyti, jog kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, o tai irgi turi reikšmės sprendžiant apie teismo nešališkumą.

Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados, kad byloje padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris suvaržė kaltinamojo teises, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, yra deklaratyvios ir neteisingos, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio panaikinimo pagrindo. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjo epizodinis dalyvavimas nagrinėjant įtariamojo V. T. gynėjo advokato R. Kivyliaus skundą dėl procedūrinio pobūdžio klausimo negali būti laikoma aplinkybe, numatyta BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, dėl kurios teisėjas negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis naikinama dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi apeliacinės instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinei instancijai, kiti nukentėjusiųjų kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                             Olegas Fedosiukas

                                                                                         Viktoras Aidukas 

                                                                                         Gintaras Goda

                                                                                         Vytautas Masiokas

                                                                                         Vytautas Piesliakas

                                                                                         Aldona Rakauskienė

                                                                                         Artūras Pažarskis