Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-14][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-244-1072-2020].docx
Bylos nr.: 1-244-1072/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-244-1072/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40250-2019-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.4; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 13 d.

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant prokurorui D. Ž.,

kaltinamajam E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 1994 m. kovo 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321 straipsnio 1 dalį ir 2321 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

 

E. V. viešoje vietoje iš nešulio pagrobė svetimą turtą (kišenvagystė), o būtent:

jis, 2019 m. rugsėjo 18 d., laikotarpyje nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 00 min. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, iš pirkinių krepšio pagrobė J. S. priklausančią piniginę, kurioje buvo 700 eurų, asmens tapatybės kortelė, pasas, pensininko pažymėjimas, AB „Swedbank“ banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. padarė 700 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

 

II.        Byloje surinkti įrodymai

 

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. V. kaltės dėl vagystės nepripažino, paaiškino, jog jis kaltinime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) piniginės nevogė, o ją rado, tai yra, paėmė iš pirkinių krepšelio, buvusio prie kasos ant grindų. Priėjęs prie kasos pamatė, kad krepšyje yra piniginė, apsidairė, aplink žmonių nebuvo, todėl paėmė piniginę, įsidėjo į vidinę striukės kišenę, susimokėjo už savo prekes ir išėjo į lauką. Lauke patikrino piniginės turinį, paėmė pinigus, o piniginę su joje esančiais kitais daiktais išmetė į lauke esančią šiukšlių dėžę. Piniginę patikrino lauke, nes parduotuvėje yra kameros, kurios filmuoja. Paimtoje piniginėje buvo daug kupiūrų po 50 eurų, neskaičiavo, kiek iš viso. Visus šiuos pinigus išleido savo reikmėms. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. V. parodė, kad tikslios dienos tikrai neprisimena, tai galėjo būti 2019 m. rugsėjo 18 d., laiko neprisimena, buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adreso nežino, šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Pirko alų 7,5 laipsnių stiprumo, stovėjo prie kasos ir laukė susimokėti. Pamatė ant grindų, po stalu kur važiuoja prekės, kad padėtas parduotuvės krepšys, jam atrodo raudonos spalvos, ir jame gulėjo piniginė. Piniginė buvo gana nemaža, kokios spalvos nepamena. Paėmęs piniginę įsidėjo į vidinę striukės kišenę, susimokėjo už alų ir išėjo iš minėtos parduotuvės. Išėjęs į lauką, nes parduotuvėje filmuoja, atidarė piniginę, pasižiūrėjo, kad yra pinigų, pinigus paėmė ir įsidėjo į kišenę. Piniginėje buvo mokėjimo kortelių, dar kažkokių kortelių, ar buvo dokumentai, net nežiūrėjo. Nuėjęs iki kazino, jis tame pačiame pastate, į šiukšlių dėžę išmetė piniginę ir nuėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). Parėjo namo ir pamatė, kad visi pinigai buvo po 50 eurų kupiūromis, bet kiek jų buvo neskaičiavo, bet tikrai daugiau negu penki vienetai. Kaip greitai rado, taip greitai ir išleido. Išleido alkoholiui, maistui, cigaretėms, apie savaitę laiko užtruko, kad išleisti visus pinigus. Pas gydytoją psichiatrą nesigydo, priklausomybių ligų įskaitoje nestovi. Teistas buvau anksčiau. Nebaustas. Piniginės neatėmė ir nepavogė, jis ją rado, todėl neprivalo ir atiduoti (b. l. 95-96).

Papildomos apklausos metu apklaustas E. V. parodė, kad įtarimą perskaitė, supranta, kas parašyta, piniginės nevogė. Nieko naujo neturi pasakyti, laikosi prieš tai duotų parodymų, kad piniginę rado pirkinių krepšyje, pinigus paėmė, matė, kad buvo kažkokios kortelės, bet nežiūrėjo, neįdomu buvo. Jis ją rado, vadinasi jo ir net negalvojo kažkur nešti atiduoti. Daugiau neturi, ką papasakoti (b. l. 103). Įtariamasis E. V. papildomos apklausos metu parodė, kad gynėjo jam nereikia. Viską yra pasakęs anksčiau. Nori papildyti, kad draugų jis neturi, gyvena vienas. Pinigus leido taip pat vienas, pirkdavo alkoholį, maistą, cigaretes. Kai pas jį atvyko policija, tuos pinigus senai buvo išleidęs. Greitai atėjo, greitai išėjo (b. l. 108).

Nukentėjusioji J. S. (Gyventojų registro duomenimis mirusi (duomenys neskelbtini)), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 12 val. 30 min. atėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Ėjo į prekybos centre esančią maisto prekių parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Su savimi nešėsi maisto produktus, kuriuos pirko turguje. Maisto produktus pasidėjo daiktų saugojimo spintelėje Nr. 54, esančioje įėjimo į parduotuvę kairėje. Su savimi į parduotuvę nešėsi tik piniginę. Įėjusi į parduotuvę pasiėmė pirkinių krepšelį. Į krepšelį įsidėjo piniginę. Buvo įėjusi į skyrių, kur yra knygos, tada ėjo prie kavos skyriaus, praėjo vaisių ir daržovių skyrių. Parduotuvėje vaikščiojo ne ilgiau kaip pusvalandį, dėjo į krepšį prekes. Priėjusi prie kasos, dedant prekes, pasigedo savo piniginės. Piniginės tikrai niekur parduotuvėje nebuvo išsitraukusi. Kol vaikščiojo parduotuvėje, nekreipė dėmesio į pirkinių krepšelį. Pirkinių krepšelio pasidėjusi parduotuvėje ant grindų nebuvo. Parduotuvėje įtartinų asmenų nepastebėjo. Bendrai parduotuvėje buvo labai nedaug žmonių. Jos piniginė buvo odinė, juodos spalvos, maždaug 10x20 cm dydžio, užsegama užtrauktuku. Piniginę vertino 15 eurų. Piniginėje buvo apie 700 eurų grynųjų. Visos kupiūros buvo 50-ies eurų. Dar piniginėje buvo jos vardu išduotas pasas, asmens tapatybės kortelė, AB „Swedbank“ banko kortelė, pensininko pažymėjimas ir įvairios nuolaidų kortelės. Piniginėje banko kortelės užrašyto pin kodo nebuvo. Dėl šio įvykio ji patyrė 715 eurų turtinę žalą (b. l. 1-3).

Nukentėjusioji J. S. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. jai policijos pareigūnė grąžino surastą piniginę kurioje buvo 3 nuolaidų kortelės, banko kortelė, asmens tapatybės kortelė bei pensininko pažymėjimas. Iš jos banko sąskaitos laikotarpyje kai buvo pavogta piniginė nebuvo nuimti jokie pinigai. Jai padaryta turtinė žala yra 700 eurų (b. l. 26).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 04 val. 30 min. ji atėjo į tuometinę darbovietę, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Ėjo per tarnybines duris, kur yra rampa. Įėjusi užsirakino. Maždaug po valandos, gal apie 05 val. 30 min. ėjo parūkyti. Atsirakino duris iš vidaus, ir išėjusi į lauką pamatė, kad ant rampos guli tamsi moteriška piniginė. Piniginėje buvo dokumentai, priklausantys kažkokiai moteriai, pinigų piniginėje nebuvo. Tada ji paėmė tą piniginę, o kai į darbą atėjo apsauginis, piniginę nunešė į apsaugos postą.

Liudytojos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 33).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad jis yra apsaugos darbuotojas. 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste. Tikslaus laiko neprisimena, kai pas jį į postą atėjo pagyvenusi moteris, kuri pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pametė piniginę. Tikslios vietos ir laiko moteris negalėjo nurodyti, todėl jis jai atsakė, kad nieko negali padėti, kadangi ji negalėjo nurodyti jokių duomenų. Tada, jei neklysta, sekančią dieną jam į postą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės mėsininkė atnešė juodą piniginę. Jis iš karto suprato, kad tai ta pati piniginė, kurios ieškojo moteris dieną prieš tai. Tą piniginę nunešė į policiją ir atidavė. Kaltinamąjį žino, jis nuolat ateidavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, rinkdavo centus, pirkdavo pigiausią stiprų alų. Buvo net specialiai pasamdytas apsauginis, kad jį išprašinėtų iš parduotuvės, nes nuo jo sklinda blogas kvapas. Po kelių dienų jis, t. y. J. Š., pastebėjo, kad kaltinamasis E. V. staiga tapo turtingas. Pirko brangesnius alkoholinius gėrimus, šokoladus ir panašiai.

Liudytojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 38).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą kreipėsi J. S., parodydama, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., laikotarpyje nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 00 min., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pirkinių krepšio pavogė jos (J. S.) piniginę, kurioje buvo 700 eurų, asmens tapatybės kortelė, pasas, pensininko pažymėjimas, AB „Swedbank“ banko kortelė ir įvairios nuolaidų kortelės. Piniginę vertina 15 eurų. Dėl vagystės padaryta 715 eurų turtinė žala (b. l. 1-6).

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40250-19 nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. įvykdytos vagystės (b. l. 7-10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-40250-19 buvo nuvykta į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus prekybos centro vaizdo stebėjimo kamerų įrašus matyti, kad J. S. į prekybos centrą įėjo 12 val. 14 min., paėmusi krepšį pirkiniams į jį įsidėjo juodos spalvos piniginę, nuėjo į knygų skyrių, kur iš krepšio išsiėmė piniginę ir ją nešėsi rankoje. Būnant tame pačiame skyriuje vėl įsidėjo piniginę į krepšį. Tada J. S. vaikščiojo prie mėsos gaminių, kur matyti, kad pirkinių krepšys tuščias. 12 val. 23 min. J. S. įėjo į kavos skyrių, jau su prekių prikrautu krepšiu. Ar krepšyje buvo piniginė, nesimatė. Iš prekybos centro J. S. išėjo 12 val. 36 min. Prekybos centro saugos darbuotojas J. Š., teigė, kad neturi laiko išsamiau peržiūrėti kitų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose matoma prekybos centre vaikščiojanti J. S.. Teigė, kad išsamiau peržiūrėti įrašus ir juos įrašyti į laikmeną gali kitą darbo dieną (rugsėjo 21/22 d.). Tiksli įvykio vieta nėra aiški (b. l. 29).

2019 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nuodyta, kad apžiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad nukentėjusioji J. S. pasiėmusi pirkinių krepšį, į jį galimai įsideda piniginę ir nueina į knygų skyrių. Vyras vaizdo įraše 20190927110354 05 val. 55 min. prie konteinerio išmeta galimai piniginę ant rampos (b. l. 47-55).

2019 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta juodos spalvos piniginė. Jos viduje randama 3 nuolaidų kortelės parduotuvėms „Ermitažas“, „Pivonija“, „Maxima“, taip pat asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti J. S., bei pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. S.. Minėti daiktai nukentėjusiajai grąžinti (b. l. 56-61).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40250-19 prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 10 d. buvo atliktas pokalbis su E. V., kuris paaiškino, kad 2019 metų rugsėjo mėnesio viduryje, datos nepamena, tai gali būti ir 2019 m. rugsėjo 18 d. apie pietus, valandos nepamena, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli kasų, lyg tai netoli 3-čios kasos žiūrint nuo apsaugos darbuotojų patalpos, nors tiksliai nepamena, ant grindų pamatė pirkinių krepšelį ir jame esančią juodą piniginę. Jis pasiėmė piniginę, išėjo į lauką už pastato „(duomenys neskelbtini)“, ten iš piniginės pasiėmė visus esančius pinigus, kurie buvo popierinėmis kupiūromis, viso apie 700 eurų. Piniginėje jis matė kažkokias korteles, bet jų neėmė ir neapžiūrinėjo. Minėtą juodą piniginę jis išmetė į šiukšlių dėžę, esančią už minėtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Per savaitę laiko jis visus minėtus pinigus išleido savo reikmėms, tai yra maistui ir alkoholiniams gėrimams. Minėtų pinigų nebeturi (b. l. 62-63).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. spalio 10 d. kratos protokole nurodyta, kad atlikus kratą E. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pinigų nerasta. E. V. kratos atlikimo vietoje pareikalavus E. V. iš kišenės ištraukė monetomis 4 eurus, kurie vėliau pakvitavimu grąžinti E. V. (b. l. 69-72, 74).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu buvo tikslinami įtariamojo E. V. parodymai (b. l. 111-121).

 

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

 

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Vagystės atveju kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

E. V. parodymai, jog jis piniginę rado, bet nevogė, yra nepagrįsti. Nukentėjusioji J. S., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jai mirus, pagarsinti teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, parodė, jog ji vaikščiojo po „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę įsidėjusi piniginę į pirkinių krepšį, dėjo į jį prekes, o atėjusi prie kasos susimokėti, piniginės krepšyje pasigedo. Jos parodymus patvirtina vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 17-55). Todėl kaltinamojo parodymai, kad piniginę surado prie kasos krepšy, yra laikytina jo gynybine pozicija. Iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo J. Š. parodymų, taip pat tarnybinio pranešimo (b. l. 29) nustatyta, jog tikslios įvykio vietos nustatyti nepavyko, nes kamera nefiksuoja viso patalpos ploto, filmuojami atskiri skyriai. Kaltinamasis neneigė, kad piniginėje rado nemažą kiekį pinigų po 50 eurų, tokie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, jog piniginėje buvo 700 eurų 50 eurų kupiūromis. Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, bandant nustatyti galimą įtariamąjį, 2019 m. spalio 10 d. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, apklaustas E. V., kuris paaiškino, kad 2019 metų rugsėjo mėnesio viduryje rado prie kasų piniginę su 700 eurų (b. l. 62-63). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu jis aiškino, jog pinigų nesuskaičiavo. Kaltinamojo parodymai, jog jis pamatęs piniginę iš karto įsidėjo į kišenę, ir tik lauke patikrino jos turinį, nes parduotuvė filmuojama, netiesiogiai rodo, kad piniginė įgyta neteisėtu būdu, be to, kaltinamasis suvokė, kad užvaldo svetimą daiktą su tikslu pasisavinti ir to norėjo. E. V. parodė, jog iš piniginės išėmė tik pinigus, o kortelių, dokumentų neapžiūrėjo, ir kartu su pinigine išmetė tą pačią dieną į už parduotuvės esančią šiukšlių dėžę. Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog nenustatytas asmuo, nes vaizdo kamera stovi nuo šiukšlių konteinerių dideliu atstumu, 05 val. 55 min. naršo konteinerį ir kažką išmeta ant rampos (b. l. 47-55). Liudytoja A. B. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 19 d. atėjusi į darbą „(duomenys neskelbtini)“ apie 04 val. 30 min. praėjus pro rampą, ant jos nieko nebuvo, o kai išėjo parūkyti apie 05 val. 30 min. pamatė ant rampos numestą piniginę, kurioje nebuvo pinigų, tik nepažįstamos moters dokumentai, kortelės. Piniginę nunešė apsaugos darbuotojui J. Š., kuris atidavė policijai, iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog juodoje piniginėje rastas pensininko pažymėjimas J. S. vardu. E. V. padaryta nusikalstama veika laikytina baigta, nes kaltinamasis disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, leido pinigus savo reikmėms, ko pats neneigė.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. V. viešoje vietoje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą – J. S. turtą – 700 eurų iš pirkinių krepšyje buvusios piniginės, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

 

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Parinkdamas bausmės rūšį E. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Yra baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų susiję su vagystėmis, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 134-142), teistas, teistumas išnykęs (131-132), nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nedirbantis (b. l. 129), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 130). Nenustatyta nei E. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, teismas sprendžia, jog ankstesnis baudžiamumas dalinai turėjo teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, vis gi jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra linkęs jo ieškoti ir iš dalies yra praradęs socialinio gyvenimo įgūdžius, todėl, manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus E. V. laisvės apribojimo bausmę. Skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam vidurkiui. Kaltinamajam E. V. kartu su bausme skirtini draudimai ir įpareigojimai (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, įstatymo Nr. XIII-960 (TAR, 2017, Nr. 2017-21692)), remiantis 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 6 dalies 1 ir 3 punkto, 7 dalies, 75 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis.

 

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau ir – BPK) kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. S. yra pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo E. V. turtinės žalos 700,00 eurų sumai (b. l. 23). 

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji J. S. 2020 m. balandžio 23 d. mirė (b. l. 172).

CK 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog J. S. įpėdiniai paveldi jos ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, todėl šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, pripažintina teisė J. S. įpėdiniams pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-1072/2020 esantis vaizdo įrašas (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 6 dalies 1 ir 3 punkto, 7 dalies, 75 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, per visą bausmės vykdymo laiką:

Uždrausti ir įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu, 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis).

J. S. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Pripažinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. paveldėtojams teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, vaizdo įrašą, esantį kompaktiniame diske (1 vienetas), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

 

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

 

 

Teisėja                   Eglė Venckienė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 178 str. Vagystė
  • BPK
  • BPK 109 str. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
  • BPK 113 str. Civilinio ieškinio nagrinėjimas
  • CK