Baudžiamoji byla Nr. 2K-447/2011

(Proceso Nr. 1-10-1-02393-2008-0)

Procesinio sprendimo kategorija

                                       1.1.8.1; 1.1.8.9. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 25  d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendis: A. L. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė –laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad A. L., veikdamas kartu su R. L., narkotinę medžiagą – heroiną įgijo 2008 metų spalio mėnesį nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytą kiekį šios medžiagos išplatino nenustatytiems asmenims. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu  dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šioje byloje taip pat nuteista R. L., bet kasacinis skundas dėl jos nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

n u s t a t ė :

A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. L., turėdamas tikslą platinti, namuose  Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį – 9,787 g narkotinės medžiagos – heroino iki 2008 m. lapkričio 11 d. apie 17.15 val., kai dalį – 2,581 g šios narkotinės medžiagos iš A. L. buto paėmė R. L. ir laikydama su savimi automobiliu „Chrysler Stratus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis iki 17.30 val., kol Vilniuje, Pergalės gatvėje, sulaikė policijos pareigūnai; kitą dalį – 1,794 g šios narkotinės medžiagos A. L. laikė iki 2008 m. lapkričio 11 d. 18.15 val., kol jį sulaikė policijos pareigūnai ir šią narkotinę medžiagą surado jo asmens kratos metu; 5,412 g šios narkotinės medžiagos A. L. laikė namuose iki 2008 m. lapkričio 11 d., kol ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta kratos gyvenamojoje vietoje metu.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 18 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta minimali, bausmę (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo, proporcingumo principais bei bausmių skyrimo tikslais, neatsižvelgė į visas reikšmingas ir svarbias bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose, taikant šias BK normas (nutartys bylose Nr. 2K-594/2007; 2K-77/2007; Nr. 2K-123/2008).

Kasatorius teigia, kad jis nemanė darąs nusikaltimą ir to nesiekė, nežinojo, kokias tiksliai medžiagas jam perdavė jo uošvė nuteistoji R. L., taip pat nežinojo tikros jo bute laikytų miltelių paskirties ir sudėties, o byloje nėra duomenų, kad jis platino narkotines medžiagas ar būtų turėjęs tokį tikslą. Tačiau kasatorius nurodo, kad viso proceso metu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teismuose, veikos, už kurią nuteistas, padarymo fakto neneigė, atskleidė visas jam žinomas su ja susijusias reikšmingas aplinkybes, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; taigi prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius pažymi, kad ir apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis A. L. objektyviais duomenimis nustatytų bylos aplinkybių neneigia. Tačiau teismai minėtos aplinkybės nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia, o nesant ją sunkinančių, yra BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, leidžiančios skirti švelnesnę bausmę. Kasatorius nurodo sunkią jo šeimos situaciją, nes tris nepilnamečius vaikus jis išlaiko tik dviese su sutuoktine, kurios pajamos nedidelės, sveikata silpna, vienam iš vaikų nustatytas sunkus neįgalumas. Akivaizdu, jog vienai sutuoktinei dėl būtinybės dirbti visą darbo dieną  neįmanoma tinkamai pasirūpinti vaikais. Vieno iš kasatoriaus vaikų motina, jo pirmoji sutuoktinė, yra mirusi, nėra jokių kitų artimų giminaičių, galinčių pagelbėti prižiūrint bei išlaikant nepilnamečius vaikus. Kasatorius pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šias aplinkybes iš esmės pripažino, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad jos neatitinka nurodytųjų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir kad nėra pakankamai svarbios. Taigi skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

Be to, kasatorius nurodo, kad nesant BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, vadovaujantis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę skirti švelnesnę bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kasatoriaus manymu, sąlygos taikyti šią BK normą taip pat yra. Šiuo atveju svarbu įvertinti nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę. A. L. pabrėžia, kad jis anksčiau nėra nusikaltęs, tik kartą baustas administracine tvarka. Bylos duomenys, pasak kasatoriaus, patvirtina, kad jis nusikalto ne sąmoningai ir tikslingai, o dėl neapdairumo ir susiklosčiusių aplinkybių. Be to, skiriant švelnesnę bausmę nurodytu pagrindu, ne tik nebūtų pažeistas teisingumo principas, kitų asmenų teisės ar interesai, bet priešingai – užtikrinti nuteistojo šeimos narių, kuriuos jis galėtų remti, interesai. Taigi visos aplinkybės rodo, kad jas teisingai įvertinus yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau teismai to nepadarė.

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas prašo nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nuteistasis A. L. tik iš dalies pripažino savo kaltę ir tik dėl teisėsaugos pareigūnų pastangomis byloje surinktų įrodymų atskleistas jo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo vaidmuo inkriminuoto nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis, nusikaltimas baigtas. Kasatoriaus šeimoje augančius mažamečius vaikus kartu prižiūri ir jo sutuoktinė N. L., todėl šiam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę vaikai neliks be priežiūros. Dėl nurodytų priežasčių nėra BK 62 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytų sąlygų visumos ir nėra pagrindo skirti kasatoriui bausmę pagal BK 62 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų A. L. taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dalies kasatoriaus nurodytų aplinkybių, kurias jis norėtų laikyti išimtinėmis, nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Tai, kad kasatorius neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, neteisėtai pasielgė dėl savo neatsakingumo, turi šeimą, augina mažamečius vaikus, dar nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ateityje jis nusikalstamų veikų nedarys. Šios aplinkybės taip pat nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių A. L. paskirta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, apeliacinės instancijos teismas į visas minėtas aplinkybes atsižvelgė ir skirdamas kasatoriui bausmę baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 62 straipsnio, BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo.

Kasaciniame skunde nurodomas teismų sprendimų apskundimo pagrindas (BPK 369 straipsnio 2 dalis) argumentuojamas tuo, kad, kasatoriaus manymu, nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neatsižvelgta į jo šeiminę situaciją (BK 62 straipsnio 2 dalies 1,2 punktai), nesivadovauta teisingumo principu.

Kasatorius A. L. nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė. Nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Už šią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Tai reiškia, kad paskirtoji bausmė atitinka BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį nuteistas A. L., sankcijoje numatytos bausmės minimalų dydį. Kasatoriaus prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę – nepagrįstas, prieštarauja byloje nustatytoms ir teismų sprendimuose nurodytoms faktinėms aplinkybėms.  

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti  švelnesnę bausmę.

BK 62 straipsnio pagrindu, švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali paskirti šiais atvejais: 1) jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2)  kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš nurodytų sąlygų: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; arba veika nutrūko rengiantis daryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką; arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas; arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kai pagal bylos medžiagą konstatuojama, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai, nei teigia kasatorius, jis neigė dalį esminių, teisinę reikšmę turinčių nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. tvirtino nežinojęs, kad savo bute laikė narkotinę medžiagą heroiną, ir buvęs įsitikinęs, jog tai vaistai, neigė, kad bendrininkavo su nuteistąja R. L. laikant didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą ją platinti. Šias nusikaltimo sudėties požymių nustatymą lemiančias aplinkybes nuteistasis ginčijo ir apeliaciniame skunde, kuriuo prašė jį išteisinti arba perkvalifikuoti veiką pagal BK 259 straipsnį, o dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą ir dėl A. L. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, įrodytumo. Nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių nustatymas teismų sprendimuose grindžiamas iš esmės ne A. L. parodymais, o kitais bylos įrodymais, todėl teismai teisingai traktavo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės esmę, nepripažindami ją esant. Taigi nėra ir BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinos sąlygos, leidžiančios paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę.

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi mažamečių vaikų. Tačiau nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; tai reiškia, kad kasatoriaus teiginiai dėl jo šeiminių aplinkybių vertinimo BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų prasme – nepagrįsti. Taip pat nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, sudarančios pagrindą skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę.

Pažymėtina, kad švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis, nes teismas skiria bausmę pagal BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Tuo tarpu kasatorius sureikšmina tai, kad anksčiau jis neteistas ar turi šeimą, arba netgi remiasi ne byloje nustatytomis, o priešingai – teismų paneigtomis aplinkybėmis, t. y.  tuo, kad esą nusikalto nesąmoningai. Taigi kasatoriaus argumentai nepagrįsti, šioje byloje objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad A. L. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nenustatyta.  

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, bausmės paskyrimą reglamentuojančios BK bendrosios dalies normos taikytos tinkamai, teisinio pagrindo taikyti A. L. BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas – nėra.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų skundžiamo teismo nuosprendžio pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, nuteistojo A. L. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. L. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                    Jonas Prapiestis

                                                                                    Gintaras Goda

Dalia Bajerčiūtė