Civilinė byla Nr. e2-23-443/2020
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00407-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4;
2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 27 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,
sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,
dalyvaujant ieškovei E. S.,
ieškovės E. S. atstovui advokatui Sigitui Balaišiui,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei I. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, pareikštą atsakovui D. Z., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
nustatė:
ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su D. Z. susipažino 2011 m. pabaigoje, kartu pradėjo gyventi. Iš pradžių gyveno Kaune. Sužinojo, kad laukiasi. Prieš sūnui gimstant persikraustė į Šakius pas ieškovės tėvus. Kurį laiką ten ir gyveno. Atsakovas išvažiavo į Kauną, tai grįždavo, tai vėl išvažiuodavo. Atsakovas dirbo, tačiau sūnui neskyrė išlaikymo. Planavo iš pradžių kartu gyventi, bet išsiskyrė ir 2014 m. rugsėjį pasibaigė jų bendravimas. Žadėdavo, kad išlaikys vaiką, padės, bet pasislėpė. Kartu gyveno iki kol sūnui suėjo 1 metai 9 mėnesiai. Įsiskolinimas yra paskaičiuotas už 3 metus po 150 Eur. Dabar su juo labiau advokatas bendravo. Gyvena ji dabar pas savo tėvus. Dabar gauna pinigėlius, gauna ir draugas. Draugas, mama padeda ir ji pati gauna pašalpas. Neabejoja, kad vaiko tėvas yra D. Z. Santykius su kitais vyrais turėjo 2015 m. pirmąjį ketvirtį, o tuo metu kai pastojo, bendravo tik su atsakovu. Ji turi dabar 2 vaikus. Atsakovas ir čia dirbo, gyveno. Būdavo labai sunku iš jo gauti pinigų. Būdavo, kad jis ir čia būdavo, bet ir Kaune kelis mėnesius būdavo. Apie metus kartu gyveno nuo 2013 m. iki 2014 m. Atsakovas dirbo prie šiukšlių tvarkymo „Ekonovus“, Kriūkuose baldų fabrike „Fleming baldai“. Atsakovas buvo išvažiavęs į užsienį, Kaune buvo. Atsakovas nesakė, kad abejoja savo tėvyste. Su atsakovu susipažino Kauno maisto pramonės mokykloje, jie abu ten mokėsi. Jos tėvai atsakovą pažinojo. Kai pradžioje gyveno, atvažiuodavo abu pas tėvus, tada ir supažindino atsakovą su tėvais. Šakiuose gyvena nuo 2012 m. rugsėjo. Atsakovas džiaugėsi, kai sužinojo, kad ji laukiasi. Žino, kad atsakovas dirba, gyvena užsienyje su drauge. Kiek žino, jis turi dar vieną vaiką. Atsakovas 2019 m. gruodžio 30 d. pervedė jai vaiko išlaikymui 90,28 Eur (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 2 sek. – 28 min. 57 sek.).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, kad jai yra žinomas jos dukros sūnaus tėvas, tai yra D. Z. Liudytoja yra ieškovės motina. Ieškovė 2011 m. mokėsi Kaune, ten susipažino su atsakovu. Atsiveždavo pas juos D. Z., kuris pas juos gyveno nuo 2012 m. rugsėjo iki 2014 m. Jis ne nuolatos būdavo, ir užsienyje dirbo, dirbo prie šiukšlių tvarkymo, dirbo „Fleming baldai“, dar Kaune dirbo. Kai atsikraustė, jos dukra jau laukėsi. Nelabai jis rūpinosi vaiku. Pripažino vaiką, bet pinigėlių išlaikymui nelabai duodavo. Po vaiko gimimo bendravo normaliai, kurį laiką gyveno. Jos dukters dabar materialinė padėtis sunki – nedirba, du vaikučiai. Atsakovas neteikia išlaikymo. Nebuvo labai patenkinta žentu, nes mažai būdavo su jos dukra ir su vaiku. Su dukra dėl vaikui tėvystės suteikimo nekalbėjo. Nematė, kad dukra tuo pat metu turėtų santykius, draugautų su kitais vyrais (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 37 sek. – 38 min. 10 sek.).
Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. J. nurodė, kad jos atstovaujama institucija teismui yra pateikusi rašytinę išvadą, nurodė, jog ieškovė turi du nepilnamečius vaikus. Ji gyvena kartu su sugyventiniu A. B. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams skyrius nėra gavęs. Motina registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, gauna pinigus už vaikus. D. Z. turi nepilnametį sūnų, gimusį 2015 m. Šiuo metu atsakovas gyvena Anglijoje, todėl atstovė duomenų tikslesnių pateikti negali. D. S. lanko 1 klasę, lanko krepšinio užsiėmimus. Pats atsakovas, pateikdamas savo dalinę nuomonę raštu, pripažįsta savo tėvystę vaiko atžvilgiu, jos neginčija. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo biologinį tėvą. Išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo sumos yra protingos, mano, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su vaiko motina (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 30 sek. – 41 min. 14 sek.).
Atsakovas, žinodamas apie teismo posėdžio datą ir vietą, jame nedalyvavo, tačiau raštu pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Ieškovas neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, 2019 m. gruodžio 30 d. į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 90,28 Eur suma.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Dėl tėvystės nustatymo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nesusituokę gyveno kartu nuo 2012 m. iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. S., kurio atžvilgiu atsakovas tėvystės nėra įforminęs. Šalys neprašė paskirti ekspertizės giminystės ryšiui nustatyti, todėl tėvystė nustatytina įrodomaisiais faktais – bendru vaiko motinos ir tėvo gyvenimu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, tačiau vaikui gimus ir ieškovei – vaiko motinai, bei atsakovui – vaiko tėvui, esant nesusituokusiems, atsakovui nepripažinus tėvystės ikiteismine tvarka, tėvystė nustatytina šiuo teismo sprendimu.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos.
Byloje ieškovė nereiškia reikalavimo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaiku tvarką, tačiau teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas būtų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, byloje, be ieškinyje pareikštų ieškovės reikalavimų, spręstini klausimai ir dėl šalių nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamosios vietos ir jo bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo.
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. S. gyvena su motina – ieškove E. S., kuri pagal turimas galimybes stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Tokių duomenų taip pat nepateikė ir išvadą byloje teikianti institucija. Tokiu atveju šalių nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, CK 3.174 straipsnis).
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Nesant ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. S. nustatytina, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, atsakovas gali su vaiku bendrauti pagal šalių susitarimą, įvertinant sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą ir jeigu tai nekenks sūnaus interesams.
Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).
Laikytina, jog prašomas priteisti 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis, kurį visiškai pripažįsta atsakovas, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus poreikius šiai dienai, todėl priteistinas iš atsakovo (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, CK 3.200 straipsnis).
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, CK 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. S..
Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų, į abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, laikytina, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu turėjo pareigą skirti išlaikymą savo sūnui D. S., todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo 5 400 Eur skola (36 mėn. x 150 Eur) sūnui D. S. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad šalys kartu gyveno iki 2014 m. rugsėjo, išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotinas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1776-7009 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo, kurių pagrindu ieškovei E. S. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-181, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei E. S. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 152 Eur advokato užmokestis.
Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistini 152 Eur už advokato pagalbą. Be to, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 115 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) už reikalavimą nustatyti tėvystę, 40 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą (1 vaikas x 12 mėn. x 150 Eur = 1 800 Eur – 3 proc. = 54 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, CPK 93 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, CPK 387– 392 straipsniais, CPK 394–399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su jo nepilnamečiu sūnumi D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, atsakovas D. Z. dalyvauja nepilnamečio sūnaus auklėjime ir bendrauja pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.
Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur).
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d.
Ieškovę E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą penkiasdešimt du eurus (152 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą penkiolika eurų (115 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Teisėjas Arturas Rauktys