Civilinė
byla Nr. 3K-3-509/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 35.3.6; 42.11.1; 63.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pirmininkas ir
pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB
„Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB
„Chemopakas“, A. N. ir V. G. (V. G.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilęs palūkanų
už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nutraukus paskolos sutartį, klausimas.
Ieškovas AB
„Swedbank“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai
priteisti iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. 159 140,55 Lt skolą, kintamas metines palūkanas,
kurios skaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR (Vilniaus
tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5
proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir
kurios kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos šešiems mėnesiams
į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos
banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus
tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5
proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą,
skaičiuojant nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito sumos nuo bylos teisme
iškėlimo dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo.
2007 m. liepos 27
d. ieškovas ir UAB „Chemopakas“ pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL,
pagal kurią UAB „Chemopakas“ buvo suteikta 150 000 Lt kredito linija. Galutinis
kredito linijos grąžinimo terminas buvo 2008 m. liepos 27 d. Be to, ieškovas su
A. N. ir V. G. 2007 m. liepos 27 d.
pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias šie laidavo, kad UAB „Chemopakas“
tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal 2007 m. liepos
27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL. UAB „Chemopakas“ neįvykdžius
prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas nutraukė 2007 m. liepos 27 d. Kredito
linijos sutartį Nr. 07-076607-KL nuo 2008 m. birželio 10 d. Ieškovo teigimu, solidarioji
atsakovų skola ieškovui pagal 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos
sutartį Nr. 07-076607-KL 2008 m. liepos 10 d. buvo 159 140,55 Lt.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2008 m. spalio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė
solidariai iš atsakovų 159 140,55 Lt skolą, kintamas metines palūkanas, kurios
skaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus
tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5
proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir
kurios kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos šešiems mėnesiams
į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį
Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus
tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5
proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą,
skaičiuojant nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito sumos, nuo bylos teisme
iškėlimo dienos (2008 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito sumos
grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško atlyginimo.
Atsakovai UAB
„Chemopakas“, A. N. ir V. G. pateikė
teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. balandžio 20 d. galutiniu sprendimu
2008 m. spalio 29 d. preliminarų sprendimą paliko
nepakeistą ir priteisė solidariai iš atsakovų 149 965,56 Lt negrąžintą kreditą,
5 322,27 Lt palūkanas, 133,57 Lt delspinigius, 3719,15 Lt delspinigius už
kreditą, iš viso –159 140,54 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo.
Teismas nustatė,
kad ieškovas 2008 m. gegužės 23 d. pranešė atsakovams, kad, iki 2008 m.
birželio 9 d. nesumokėjus visos skolos bankui, 2007 m. liepos 27 d. Kredito
linijos sutartis Nr. 07-07660-KL bus vienašališkai nutraukta nuo 2008 m.
birželio 10 d. Atsakovai įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė, todėl 2007 m.
liepos 27 d. Kredito linijos sutartis Nr. 07-07660-KL laikoma nutraukta nuo
2008 m. birželio 10 d. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties
vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius,
atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 1, 2
dalys). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui
kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo
sutartis (CK 6.81 straipsnis). Atsakovai nesilaikė savo įsipareigojimų pagal su
ieškovu sudarytas sutartis, todėl solidariai iš atsakovų priteisiama ieškovui
149 965,56 Lt negrąžinto kredito, 5322,27 Lt nesumokėtų palūkanų.
Pagal CK 6.874
straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis
privalo mokėti paskolos davėjui šio Kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas
palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos
grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio Kodekso 6.37
straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. 2007 m.
liepos 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. 07-07660-KL 8.2 punkte nustatyta,
kad kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo
dieną mokėti ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo
terminas praleistas, todėl solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina
113,57 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, apskaičiuotas iki
2008 m. liepos 10 d., ir 3719,15 Lt delspinigių už kreditą nuo
2008 m. birželio 10 d. iki 2008 m. liepos 10 d.
CK 6.210
straipsnyje įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus
dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Šios
palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant
jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas
baigėsi. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų solidariai ieškovui priteisiamos 6
procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos
iškėlimo teisme dienos (2008 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio
20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20
d. sprendimą.
Teismas nustatė,
kad ieškovas prašė pagal 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutarties
Nr. 07-07660-KL sąlygas, nustatytas 2.1, 6.1 punktuose, priteisti kintamas
metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško
kredito grąžinimo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje
dalyje nenurodė, kad šios ieškinio dalies netenkina, tačiau galutiniu teismo
sprendimu iš atsakovų kintamų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki
visiško kredito grąžinimo nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė,
kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti
kintamas metines palūkanas, nes pasibaigus kredito linijos sutarčiai, kartu ir
paskolos sumos grąžinimo terminui, pagal CK 6.874 straipsnį kreditorius turi
teisę į įstatymines arba sutartines palūkanas kaip kompensaciją už kreditoriaus
praradimus, kai laiku neįvykdoma piniginė prievolė, t. y. teisę į minimalių
nuostolių atlyginimą. Jeigu kredito linijos sutartimi šalys nebūtų susitarusios
dėl nuostolių atlyginimo delspinigių forma, ieškovas pagal CK 6.210 straipsnį
turėtų teisę į įstatymines palūkanas kaip kompensaciją į atsiradusius
nuostolius, kai laiku neįvykdoma prievolė. Tačiau ieškovas, nutraukęs kredito
linijos sutartį, neįgijo teisės reikalauti iš skolininko už prievolės
neįvykdymo termino pažeidimą mokėti sutartimi nustatytas kintamas metines
palūkanas, atlikusias atlyginimo už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino
pabaigos funkciją. Tuo atveju, kai nutraukus sutartį pažeidžiamas prievolės
įvykdymo terminas, šios palūkanos netampa palūkanomis, atliekančiomis nuostolių
kompensavimo funkciją, t. y. atsakovų sutartines civilinės atsakomybės forma,
todėl jos iš atsakovų nepriteistinos.
III.
Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. galutinį
sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovo
reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų
ieškovui mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, kurios
apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR
(Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir
pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir
pelno maržą ir kurios kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos
šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį
kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų 6
mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį
vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi
rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito
sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito (paskolos)
grąžinimo; taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi
išlaidas, turėtas kasaciniame teisme (pagal pateiktus duomenis). Nurodomi šie
kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl ginčo
esmės neatskleidimo. Ieškovas prašė teismo priteisti: 1) sutartines mokėjimo
funkciją atliekančias kintamas palūkanas (CK 6.210 straipsnis; šios palūkanos
mokamos už naudojimąsi pinigais ir skaičiuojamos iki visiško kredito sumos
grąžinimo; ieškovas niekur nėra pažymėjęs, kad jos yra nuostoliai dėl laiku
neįvykdytos prievolės) ir 2) įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias
palūkanas (CK 6.37 straipsnis), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos
iki visiško priteistos sumos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad ieškovas teismo prašo priteisti kompensavimo funkciją
atliekančias kintamas palūkanas, tai reiškia, kad neatskleidė ginčo esmės, todėl
skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
2. Dėl
netinkamo CK 6.37, 6.210, 6.872, 6.874, 6.881 straipsnių aiškinimo ir taikymo.
Pagal nurodytas CK teisės normas ir teisės teoriją yra išskiriamos dvi palūkanų
funkcijos – mokėjimo ir kompensavimo. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos,
mokamos už naudojimąsi suteiktos paskolos suma. CK 6.872 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas
mėnesį, iki paskolos suma nebus grąžinta, t. y. iki visiško skolos grąžinimo,
nepriklausomai nuo to, kada suėjo paskolos grąžinimo terminas (ar paskolos
grąžinimo terminas suėjo šalių susitarimu, ar nutraukus kredito sutartį prieš
terminą). Ieškovas su UAB „Chemopakas“ buvo susitaręs, kad kredito sutartis
galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. buvo susitaręs, kad paskolos
gavėjas iki visiško paskolos sumos grąžinimo mokės sutarto dydžio mokėjimo
funkciją atliekančias kintamas palūkanas.
Pagal CK 6.874
straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis
privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo
tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, neatsižvelgiant į
palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis
nenustato ką kitą. Ieškovo su UAB „Chemopakas“ pasirašytoje sutartyje nustatyta,
kad mokėjimo funkciją atliekančios kintamos palūkanos turi būti mokamos iki visiško
kredito grąžinimo dienos. Šalys nėra susitarusios dėl padidintų ar baudinių
palūkanų mokėjimo, todėl paskolos gavėjas, net ir praleidęs paskolos mokėjimo
terminus, turi mokėti sutartas, t. y. nepadidintas palūkanas iki visiško
paskolos grąžinimo. CK 6.874 straipsnyje taip pat nustatyta, kad nuo kreipimosi
į teismą dienos skolininkas privalo mokėti papildomas - kompensavimo funkciją
atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki
visiško priteistos sumos grąžinimo. Jos skaičiuojamos ir mokamos kartu su
mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis, o jų dydis yra nustatytas CK 6.37,
6.210 straipsniuose, pagal kuriuos nuo kreipimosi į teismą dienos skolininkas papildomai
privalo mokėti 5 arba 6 proc. metines palūkanas, atsižvelgiant į skolininko statusą.
3. Dėl
nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003
m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal kreditoriaus
AB banko ,,Hansa-LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003, konstatuota, kad jeigu
paskolos ar hipotekos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi
pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai skaičiuojant
sutartines palūkanas iki visiško skolos gražinimo, jos gali atlikti tiek
atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių,
atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją.
Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų
funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir
palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino
praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės
palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį
ir įstatyminį. Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma
teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 straipsnyje.
Ieškovo pozicija
atitinka nurodytos kasacinio teismo nutarties išvadas dėl mokėjimo funkciją
atliekančių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą ir kompensavimo funkciją
atliekančių palūkanų priteisimo. Ieškovas pasirinko sutartinį ir įstatyminį
savo teisės gynimo būdą, todėl iki visiško paskolos grąžinimo atsakovai turi
mokėti sutartyse nustatytas kintamas palūkanas, o nuo bylos iškėlimo teisme
dienos ir įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio
palūkanas.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo
12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų
uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr.
3K-7-367/2006, konstatuota, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos
skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme
numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki
visiško prievolės įvykdymo. Įstatymo gali būti nustatyta, kad palūkanos mokamos
iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1
dalis).
Kadangi ieškovo su
UAB „Chemopakas“ sudarytoje sutartyje nustatyta, kad ji galioja iki visiško
prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, UAB „Chemopakas“ privalo mokėti sutartines mokėjimo
funkcijas atliekančias kintamas palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo (ieškovas
turi teisę reikalauti jas mokėti nepertraukiamai, o ne tik nuo kreipimosi į
teismą dienos) ir nuo bylos iškėlimo dienos papildomai įstatymines kompensavimo
funkciją atliekančias palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos grąžinimo.
Atsiliepimo į
kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl palūkanų už
naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį
Civiliniame
procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko
nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą
neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo
išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad
kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus
teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio
skundo ribų. Šioje byloje kasaciniu skundu yra skundžiamos pirmosios
instancijos teismo galutinio sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo
nutarties dalys dėl nepriteistų palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, todėl teisėjų
kolegija pasisako dėl teisės normų taikymo kasaciniame skunde keliamu klausimu.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję
teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias
mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, jų mokėjimą tais
atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus
grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu terminu, o paskolos
davėjas dėl to vienašališkai nutraukia sutartį ir kreipiasi į teismą dėl
pažeistų teisių gynimo.
CK 6.37 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai
arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios
palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už
naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be
mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus
patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę
prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę
prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus
nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas
preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta
laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261
straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai,
kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais
sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje
nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško
skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos
grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas,
tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus
pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio
palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos
už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės
prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje
nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo
būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa - LTB” prašymą, bylos
Nr. 3K-3-751/2003).
Tais atvejais, kai
paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti
paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines
palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos
grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje,
mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1
dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad
palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią
privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta,
susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už
naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius
už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK
6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas
skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro
negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus
pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB
banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005).
Sprendžiant dėl
paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi
paskolos suma pagal sudarytą sutartį yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156
straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra
nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso
nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo
laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio
Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas
valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę
suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas
įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu,
nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių
santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo
nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties
sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik
tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5
straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo
nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).
Taigi sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo
atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais,
įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems
atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas
dėmesys į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo
teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas
neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų
sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti
ir po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir
kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos
gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos
suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį
paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti
sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta
paskolos sutartyje.
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad 2007 m. liepos 27 d. kasatorius su atsakovu UAB „Chemopakas“
sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL. 2008 m. birželio 10 d. kasatorius
nutraukė šią sutartį dėl įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas sutartyje
nustatytu terminu nevykdymo. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo UAB „Chemopakas“
pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, t. y. kuriomis
atlyginama už naudojimąsi paskola, bet ne kompensuojami kasatoriaus nuostoliai
laiku jos negrąžinus. Šalys sutarties 2.1 punktu susitarė, kad už
naudojimąsi paskolos suma metinė palūkanų norma bus kintama palūkanų norma,
apskaičiuojama imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus
tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5
proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą;
nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2008 m. sausio 27 d. kredito gavėjui
nustatoma 7,54 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino
dieną AB „Swedbank“ vienašališkai pakeičiama kas šeši mėnesiai šešiems
mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį
mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių
VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų
dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą. Sutarties 6.6 punkte
nustatyta, kad „Šalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso
6.37 straipsniu, susitaria, kad Kredito gavėjui nevykdant Sutartyje numatytų
įsipareigojimų ir Bankui įstatymų nustatyta tvarka kreipusis į teismą dėl
skolos pagal Sutartį išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško
skolos grąžinimo Bankui dienos Kredito gavėjas, be Sutarties 2.1 punkte
numatytų palūkanų, privalės papildomai mokėti Bankui 6 (šešių) proc. dydžio
metines palūkanas nuo visos Kredito gavėjo įsiskolinimo sumos.“ Taigi
nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už
naudojimąsi suteiktos paskolos suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki
visiško skolos grąžinimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia
sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir paskolos davėjas kreipiasi į teismą dėl
pažeistų teisių gynimo. Dėl to pagal šalių sudarytos sutarties 2.1, 6.6 punktus
ir CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.221 straipsnio 3 dalies, 6.872 straipsnio 1
dalies, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas atsakovas UAB
„Chemopakas“ turi pareigą mokėti paskolos davėjui kasatoriui palūkanas kaip atlyginimą
už naudojimąsi suteiktos paskolos suma, paskolos gavėjui nevykdant
įsipareigojimų grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu
terminu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks šalių susitarimas neprieštarauja bendriesiems
teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar
imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Kadangi kasatorius su
atsakovais A. N. ir V. G. 2007 m.
liepos 27 d. pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias šie laidavo, kad atsakovas
UAB „Chemopakas“ tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus kasatoriui pagal
2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07-076607-KL, tai pagal
CK 6.81 straipsnį laiduotojai atsakovai A. N. ir V. G. turi solidariąją su paskolos gavėju atsakovu UAB
„Chemopakas“ prievolę mokėti 2007 m. liepos 27 d. Kredito linijos
sutarties Nr. 07-076607-KL 2.1 punkte nustatytas palūkanas. Dėl nurodytų
priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai
atsisakė priteisti kasatoriui iš atsakovų 2007 m. liepos 27 d. Kredito
linijos sutarties Nr. 07-076607-KL 2.1 punkte nustatytas palūkanas.
Nurodytais motyvais
teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinio
sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atmestas
ieškinio reikalavimas priteisti nurodytas palūkanas, naikintinos ir priimtinas
naujas sprendimas – ši ieškinio dalis tenkintina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4
punktas).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 40,30 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinį skundą tenkinti, išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kasaciniu skundu
kasatorius prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas
kasaciniame teisme, pagal su skundu pateiktus duomenis. Kasatorius yra pateikęs
dokumentą, patvirtinantį 132 Lt žyminio mokesčio, paduodant kasacinį skundą,
sumokėjimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ši suma priteistina iš
atsakovų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. balandžio 20 d. galutinio sprendimo ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties
dalis, kuriomis atmestas ieškovo AB „Swedbank“ ieškinio reikalavimas priteisti mokėjimo
funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas solidariai iš atsakovų UAB
„Chemopakas“, A. N. ir V. G.,
panaikinti ir priimti naują sprendimą – šį AB „Swedbank“ reikalavimą tenkinti –
priteisti kasatoriui AB „Swedbank“ solidariai iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. mokėjimo funkciją
atliekančias kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant per
kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė
palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų
palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios
kiekvienų metų sausio 27 d. ir liepos 27 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį,
imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko
REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus
tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5
proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą,
skaičiuojamas nuo negrąžintos 149 965,56 Lt kredito sumos, nuo bylos iškėlimo
dienos iki visiško paskolos grąžinimo.
Priteisti kasatoriui
AB „Swedbank“ iš atsakovų UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G. po 44 (keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio,
sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigita
Rudėnaitė