Administracinė byla Nr. eA-1176-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00343-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui V. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo.

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo V. Š. 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 1 150,00 Eur atlyginimo dydį pagal 2018 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-KPO2-190, o už visuomenės poreikiams paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 8 090,00 Eur atlyginimo dydį pagal 2018 m. balandžio 30 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-KPO2-191.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. akto Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir NŽT žemės paėmimo aktas Nr. ŽVP-148-(1.18) teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. Š. nuosavybės teise valdomą 0,2989 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. akto Nr. ŽVP-149-(1.18) „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir NŽT žemės paėmimo aktas Nr. ŽVP-149-(1.18) teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. Š. nuosavybės teise valdomą 2,1104 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)).

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-190 buvo parengta 2018 m. vasario 26 d., ją rengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Capital vertinimas“ (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 atsakovo naujai formuojamo 0,2989 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2018 m. sausio 30 d. yra 1 150 Eur, kiti nuostoliai nenustatyti. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-191 buvo parengta 2018 m. balandžio 30 d., ją rengė UAB „Capital vertinimas“ (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 2). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 atsakovo naujai formuojamo 2,1104 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2018 m. sausio 30 d. yra 8 090 Eur, kiti nuostoliai nenustatyti. Tokios vertės buvo nustatytos atsižvelgiant į tai, kad visuomenės poreikiams paimami Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 yra žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai). Sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių, jiems buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

4.       Atsakovas V. Š. atsiliepime į pareiškimą nesutiko su pareiškėjo reikalavimais, prašė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydį nustatyti pagal bylos nagrinėjimo eigoje parengtus turto vertinimo dokumentus.

5.       Atsakovas nesutiko su Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 rinkos verte, nes nustatinėjant šių žemės sklypų rinkos vertes buvo galima pasirinkti kur kas panašesnius savo našumo balu į vertinamąjį objektą lyginamuosius objektus, kurių vertė rinkoje buvo kur kas didesnė nei pasirinktų lyginamųjų objektų, o ir jokios pataisos, nors tai imperatyviai nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Vertinimo metodika), 58.2 papunktyje, nebuvo atliktos. Atsakovas kreipėsi į teismo ekspertą J. U. su prašymu dėl turto vertės ekspertinio tyrimo ir išvados parengimo. Ekspertas Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės ekspertinio tyrimo akte Nr. 194 (toliau – ir Vertinimo aktas) nustatė, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė yra 1 189,30 Eur, o Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė – 15 062,96 Eur. Tokios vertės buvo nustatytos naudojantis lyginamuoju metodu pagal Vertinimo metodiką.

6.       Atsakovas pažymėjo, jog žemės ūkio paskirties sklypų kainai didelę įtaką daro jų plotas, t. y. kuo didesnio ploto yra žemės ūkio paskirties sklypas, tuo didesnė yra ir jo vertė. Žemės sklypą Nr. 2 paėmus visuomenės poreikiams, iš 30,3688 ha ploto žemės sklypo suformuoti du nauji žemės sklypai, kurių vieno plotas yra 4,8689 ha, kito – 23,3610 ha. Vertinimo akte buvo apskaičiuota, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo masyvo bendro 30,3688 ha ploto rinkos vertė yra 221 594,64 Eur. Ši vertė buvo santykinai padalinama/paskirstoma pagal suformuotų sklypų lyginamąsias dalis ir pagal atliktus skaičiavimus nustatyta, kad dėl Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams naujai suformuoto 4,8689 ha žemės sklypo rinkos vertė sumažėjo 5 689,71 Eur, o naujai suformuoto 23,3610 ha žemės sklypo vertė sumažės 5 118,61 Eur. Ekspertas Vertinimo akte taip pat nustatė, kad Žemės sklypo Nr. 1 paėmimas visuomenės poreikiams sukelia 161,80 Eur nuvertėjimą žemės sklypui, iš kurio yra paimamas Žemės sklypas Nr. 1.

7.       Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog jo grynasis pelnas 2017 metais buvo 89 586,00 Eur. Šis pelnas apskaičiuotas iš 183,33 ha žemės ploto, kuris priklauso atsakovui ir kuris buvo dirbtas 2017 metais. Taigi 2017 metais grynasis pelnas 1 ha buvo 488,66 Eur. Remdamasis tokiu skaičiavimu, atsakovas teigė, jog grynasis pelnas iš 2,1104 ha ploto per dvejus metus buvo 2 062,54 Eur, o grynasis pelnas iš 0,2989 ha ploto per dvejus metus buvo 292,12 Eur. Tokias nuostolių sumas atsakovas prašė atlyginti kaip negautą grynąjį pelną. Taip pat prašė atlyginti 469,42 Eur (219,3 + 75,62 + 174,5) transporto sąnaudas dėl to, kad buvęs vientisas 30,3688 ha žemės sklypas yra padalytas į du žemės sklypus, kuriuos vieną nuo kito skirs geležinkelio pervaža. Tokia suma susidaro dėl to, kad dėl geležinkelio pervažos ūkio technikai reikės papildomai nuvažiuoti per dvejus metus 13 0490 km. Tokiam atstumui nuvažiuoti per metus žemės ūkio darbams atlikti ir grūdams transportuoti sunaudojama iš viso 365,5 l kuro, kainuojančio apytiksliai 0,6 Eur už 1 l. Per metus kurui bus papildomai išleidžiama 219,3 Eur, darbuotojų atlyginimui – 75,62 Eur, balansinis vienos darbo dienos technikos nusidėvėjimas – 174,5 Eur.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjo reikalavimus, vadovautis UAB „Capital vertinimas“ pateiktomis Vertinimo ataskaitomis Nr. 1 ir Nr. 2.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl atsakovo prašymo atlyginti žemės sklypų nuvertėjimą (161,80 + 5 689,71+ 5 118,61 = 10 808,32 Eur), negautas pajamas (292,12 + 2 062,54 = 2 354,66 Eur) ir papildomas transporto sąnaudas (469,42 Eur) nurodė, jog žemės savininko patirti nuostoliai (negautas derlius ar įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai) nustatomi atlikus rinkos tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimais, o tai, be kita ko, reiškia, kad nuostoliai turi būti apskaičiuoti kvalifikuoto asmens – turto vertintojo. Šiuo atveju Vertinimo akto 2.6.15 papunktyje nurodyta, jog ekspertas, nurodydamas atsakovo patiriamų nuostolių dydį, rėmėsi kliento (atsakovo) pateikta informacija. Tai reiškia, kad nurodyti nuostoliai nebuvo apskaičiuoti tiriant rinką ir vadovaujantis turto vertinimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad byloje nėra pateikta oficialių duomenų, kiek iš viso atsakovas dirba žemės, todėl neaišku, kokiam dirbamos žemės plotui tenka jo nurodomos sąnaudos ir koks šio ploto santykis su visuomenės poreikiams paimamos žemės plotu. Dėl atsakovo skaičiavimų abejotina ir daugeliu kitų aspektų: žvelgiant į pateiktame žemėlapyje matomą kelių tinklą neaišku, kodėl būtent toks maršrutas pasirenkamas vykstant į dirbamos žemės plotus; nurodomi skaičiai neparemti darbo priemonių techninėmis specifikacijomis, parametrais ar kitais oficialiais duomenimis, patvirtinančiais, pvz., kuro sąnaudų vidurkius, ar kiek trąšų, sėklų ir pan. įprastai sunaudojama tam tikram ploto vienetui.

10.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovo pateikti dokumentai nėra pakankami vertinant nuostolių, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnyje, dydį, nes šiuose dokumentuose pateikti subjektyvūs duomenys, neatitinkantys minėto įstatymo jiems keliamų reikalavimų dėl jų pagrįstumo rinkos atžvilgiu.

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo V. Š. 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 1 189,30 Eur, o už visuomenės poreikiams paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 15 062,96 Eur; nenustatė kitų nuostolių, susijusių su V. Š. nuosavybės teise priklausančių 0,2989 ha ploto žemės sklypo ir 2,1104 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams; priteisė iš pareiškėjo atsakovui 926,01 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

12.       Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino NŽT žemės paėmimo akto Nr. ŽVP-148-(1.18) teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. Š. nuosavybės teise valdomą 0,2989 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat patvirtino NŽT žemės paėmimo akto Nr. ŽVP-149-(1.18) teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. Š. nuosavybės teise valdomą 2,1104 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vertinimo ataskaita Nr. 1 buvo parengta 2018 m. vasario 26 d., o Vertinimo ataskaita Nr. 2 – 2018 m. balandžio 30 d. Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 visuomenės poreikiams paimamo 0,2989 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. sausio 30 d. yra 1 150 Eur, kiti nuostoliai nenustatyti, o pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 visuomenės poreikiams paimamo 2,1104 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. sausio 30 d. yra 8 090 Eur, kiti nuostoliai nenustatyti. Tokios vertės buvo nustatytos atsižvelgiant į tai, kad visuomenės poreikiams paimami Žemės sklypas Nr. 1 bei Žemės sklypas Nr. 2 yra žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai). Sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių, jiems buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Atsakovas V. Š. nesutiko su Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 rinkos verte, todėl kreipėsi į teismo ekspertą J. U. su prašymu dėl turto vertės ekspertinio tyrimo ir išvados parengimo. Ekspertas Vertinimo aktu nustatė, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė yra 1 189,30 Eur, o Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė – 15 062,96 Eur. Pareiškėjas nesutinka su Vertinimo akte nustatytais atlyginimo dydžiais už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus vien tuo pagrindu, kad pareiškėjo užsakymu parengtos Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nuginčytos ir laikomos teisingomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nesutinka su Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 rinkos verte, nes nustatinėjant ginčo žemės sklypų rinkos vertes buvo galima pasirinkti kur kas panašesnius savo našumo balu į vertinamąjį objektą lyginamuosius objektus, kurių vertė rinkoje buvo kur kas didesnė nei pasirinktų lyginamųjų objektų, o ir jokios pataisos, nors tai imperatyviai nustatyta Vertinimo metodikos 58.2 papunktyje, nebuvo atliktos.

13.       Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nesant jokių duomenų dėl turto vertinimo ataskaitos nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, nesant jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu, teismas galėtų pagrįstai vadovautis tokia ataskaita (nagrinėjamu atveju – Vertinimo ataskaitomis Nr. 1 ir Nr. 2). Tačiau atsakovas pateikė į bylą jo iniciatyva parengtą kitą turto vertinimo ataskaitą (nagrinėjamu atveju – Vertinimo aktą), o tai reiškia, jog Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 yra ginčijamos.

14.       Teismas, įvertinęs Vertinimo ataskaitoje Nr. 1, Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 ir Vertinimo akte pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad abiem atvejais atlyginimų dydžiai už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatyti taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą ir Vertinimo metodikoje numatytą lyginamąjį metodą. Taigi, tiek Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2, tiek Vertinimo aktas yra viena iš įrodinėjimo priemonių visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertei ir atlyginimui už juos nustatyti, kuri teismo vertinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.).

15.       Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad Žemės sklypo Nr. 1 našumo balas yra 36,9, o Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas – 51,2, abu žemės sklypai yra verčių zonoje 10.23.

16.       Teismas pažymėjo, jog iš Vertinimo ataskaitos Nr. 1 (7.1 lentelė. Duomenys apie lyginamuosius objektus, kurie buvo naudoti turto vertės skaičiavimui) ir Vertinimo ataskaitos Nr. 2 (7.1 lentelė. Duomenys apie lyginamuosius objektus, kurie buvo naudoti turto vertės skaičiavimui) matyti, kad lyginamieji objektai parinkti iš tos pačios verčių zonos kaip ir Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 dviejų lyginamųjų objektų našumo balai yra žymiai mažesni, lyginant juos su Žemės sklypo Nr. 2 našumo balais. Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 neįvertinti vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu, kaip numatyta Vertinimo metodikos 58.2 papunktyje, ir nėra argumentuotai pagrįsta, jog toks vertinimas nėra būtinas.

17.       Teismas, analizuodamas Vertinimo aktą, nustatė, kad lyginamieji objektai parinkti iš tos pačios verčių zonos kaip ir Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, lyginamųjų objektų našumo balai yra maksimaliai artimi, lyginant juos su Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 našumo balais, bei pagal Vertinimo metodikos 58.2 papunktį atliktos analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, ploto ir žemės ūkio naudmenų našumo balo požiūriu dėl vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumų (Vertinimo akto 2.4 Žemės ūkio paskirties žemės sklypo 2,1104 ha bendro ploto rinkos vertės tyrimas; 2.6 Žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,2989 ha bendro ploto rinkos vertės tyrimas).

18.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl Vertinimo akte nurodytų žemės sklypų rinkos verčių vertinimo nepagrįstumo, teismas nenustatė pagrindo abejoti ir eksperto kvalifikacija. Nesant pagrįstų abejonių dėl Vertinimo akto, patikimesniu įrodymu pripažintinas Vertinimo aktas ir jame nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo V. Š. 0,2989 ha ploto žemės sklypą ir 2,1104 ha ploto žemės sklypą dydis.

19.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dydis yra 1 189,30 Eur, o už visuomenės poreikiams paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 15 062,96 Eur.

20.       Teismas pažymėjo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyko remiantis šios procedūros nustatytu teisės aktuose teisiniu reglamentavimu.

21.       Dėl atsakovo argumentų, kuriais jis grindė prašymą pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas atlyginti 2 354,66 Eur nuostolių, kurie pasireiškia kaip negautas grynasis pelnas už dvejus metus dėl visuomenės poreikiams paimamų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2. (jo žemės ūkio veiklos grynasis pelnas 2017 m. buvo 89 586,00 Eur, šis pelnas apskaičiuotas iš 183,33 ha žemės ploto, kuris priklauso atsakovui ir kuris buvo dirbtas 2017 m., taigi 2017 m. grynasis pelnas 1 ha buvo 488,66 Eur. Remdamasis tokiu skaičiavimu, teigė, jog grynasis pelnas iš Žemės sklypo Nr. 2 (2,1104 ha ploto) per dvejus metus buvo 2 062,54 Eur, o grynasis pelnas iš Žemės sklypo Nr. 1 (0,2989 ha ploto) per dvejus metus buvo 292,12 Eur), taip pat atlyginti 469,42 Eur transporto sąnaudas (buvęs vientisas 30,3688 ha žemės sklypas bus padalytas į du žemės sklypus, kuriuos vienas nuo kito skirs geležinkelio pervaža; tokia suma susidaro, nes dėl geležinkelio pervažos kiekvienai ūkio technikai reikės papildomai nuvažiuoti per dvejus metus 13,0490 km, o tokiam atstumui nuvažiuoti per metus žemės ūkio darbams atlikti ir grūdams transportuoti sunaudojama iš viso 365,5 litro kuro, kainuojančio apytiksliai 0,6 Eur, per metus kurui bus papildomai išleidžiama 219,3 Eur, darbuotojų atlyginimui – 75,62 Eur, balansinis vienos darbo dienos technikos nusidėvėjimas yra 174,5 Eur (219,3 + 75,62 + 174,5)), teismas nurodė, jog teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas negalėjo nurodyti, už kokius konkrečius metus prašoma atlyginti negautą grynąjį pelną ir transporto sąnaudas, nors 2017 m. sausio 23 d. raštu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ atsakovas buvo informuotas, kad pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, atsakovo nuosavybės teise valdomų 30,3688 ha ir 2,2189 ha dydžio žemės sklypų atžvilgiu. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki informavimo apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams jis ketino vykdyti veiklą minėtuose žemės sklypuose (naudoti juos pagal paskirtį), gauti pajamas, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra sukliudė šį siekį įgyvendinti. Aplinkybė, kad, pradėjus žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, atsakovui buvo apribota teisė disponuoti žemės sklypais, savaime nereiškia, kad jis patyrė nuostolių. Nors atsakovo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra tęsėsi iki Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino NŽT žemės paėmimo akto Nr. ŽVP-148-(1.18) ir NŽT žemės paėmimo akto Nr. ŽVP-149-(1.18) teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtus visuomenės poreikiams atsakovo V. Š. nuosavybės teise valdomus 0,2989 ha žemės sklypą ir 2,1104 ha žemės sklypą, per visą tą laikotarpį atsakovas galėjo ginčo žemės sklypus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, todėl, teismo vertinimu, minimi nuostoliai neatsirado ir jie neatlygintini.

22.       Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad, Žemės sklypą Nr. 2 paėmus visuomenės poreikiams, iš 30,3688 ha ploto žemės sklypo suformuoti du nauji žemės sklypai, kurių vieno plotas yra 4,8689 ha, o kito – 23,3610 ha, atsakovas prašė atlyginti naujai suformuoto 4,8689 ha žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimą (5 689,71 Eur) bei naujai suformuoto 23,3610 ha žemės sklypo vertės sumažėjimą (5 118,61 Eur). Atsakovas taip pat prašė atlyginti 161,80 Eur nuvertėjimą žemės sklypui, iš kurio yra paimamas Žemės sklypas Nr. 1. Teismas pažymėjo, kad toks minėtų žemės sklypų nuvertėjimas nustatytas Vertinimo akte ir jame buvo apskaičiuota, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo masyvo bendro 30,3688 ha ploto rinkos vertė yra 221 594,64 Eur. Konstatuota, kad ši vertė buvo santykinai padalijama/paskirstoma pagal suformuotų sklypų lyginamąsias dalis ir pagal atliktus skaičiavimus ir buvo nustatytas minėtų žemės sklypų nuvertėjimas (Vertinimo ataskaitos 2.5. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo 30,3688 ha bendro ploto rinkos vertės tyrimas).

23.       Teismas, įvertinęs paminėto prašymo argumentus, grindžiamus Vertinimo aktu, susijusius su žemės sklypų nuvertėjimu, nelaikė jų pagrįstais įrodymais. Nurodė, kad toks nuvertėjimo dydžio apskaičiavimas nepatvirtina nuvertėjimo realumo ir gali sudaryti sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ketinimą ir (ar) tikslą sklypus parduoti, o juos pardavęs po Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams, patirs 10 970,12 Eur nuostolių (5 689,71 + 5 118,61 + 161,80). Teismas padarė išvadą, kad prašymas atlyginti žemės sklypų rinkos vertės sumažėjimą nepagrįstas.

24.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 2 232,45 Eur (1 306,80 + 381,15 + 544,50); pareiškėjas patyrė išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, susijusias su pareiškimo parengimu, sutikrinimu ir pateikimu teismui, susipažinimu su atsakovo atsiliepimu, pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose, kitų procesinių dokumentų parengimu, taip pat advokato kelionės į teismą patirtas išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Susisiekimo ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 12 darbuotojų, iš jų 5 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės http://sumin.lrv.lt/lt/contacts). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti jam viso teisminio proceso metu. Be to, pareiškėjas į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais kreipėsi ne vieną kartą (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų apygardos administraciniame teisme 2019 metais gauti 43 analogiški pareiškimai). Teismas nusprendė, kad pagal išnagrinėtos bylos pobūdį advokato pagalbos poreikis buvo itin minimalus, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.

25.       Teismas akcentavo, kad atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 5 087,50 Eur. Teismas, išanalizavęs pateiktus dokumentus, atsižvelgdamas į maksimalias galimas priteisti sumas (prašomos 847,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija maksimalaus dydžio; išlaidos už atsakovo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose nepriteistinos, nes vienas posėdis neįvyko; 325,82 Eur išlaidos už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose laikytinos pagrįstomis, nes 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdis nevyko, 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdis truko tik 20 min., o už advokato atstovavimą 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdyje prašoma 1 028,50 Eur suma viršija maksimalų dydį; už procesinio dokumento „Rašytiniai paaiškinimai“ prašoma 605 Eur suma viršija maksimalų dydį, todėl mažintina iki 515,60 Eur; už procesinio dokumento „Prašymas dėl bylos dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovams“ parengimą prašoma 60,50 Eur suma neviršija maksimalaus dydžio), į tai, kad išlaidų detalizacijoje nurodytas dokumentas „Aprašymas dėl nuostolių, susijusių su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams“ teismui nebuvo pateiktas, todėl už jo parengimą patirtų išlaidų atlyginimas nepriteistinas, taip pat į tai, kad atsakovas už Vertinimo akto parengimą ekspertui sumokėjo 550 Eur, bei į tai, kad atsakovo reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies (33,96 proc.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutarė priteisti atsakovui 926,01 Eur (2 723,57 x 0,34) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.

26.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje, kur atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo, bei pareiškėjo skundą tenkinti; 2) nustatyti, kad atsakovui V. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-148-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dydis yra 1 150 Eur.; 3) nustatyti, kad atsakovui V. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-149-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dydis yra 8 090 Eur; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės nesirėmė pareiškėjo pateiktomis vertinimo ataskaitomis ir vadovavosi atsakovo pateiktu Vertinimo aktu, nes Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 dviejų lyginamųjų objektų našumo balai yra žymiai mažesni, lyginant juos su Žemės sklypo Nr. 2 našumo balais; Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 neva neįvertinti vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu, kaip numatyta Vertinimo metodikos 58.2 papunktyje; Vertinimo akte tiek lyginamųjų objektų našumo balai yra maksimaliai artimi, tiek pagal Vertinimo metodikos 58.2 papunktį atliktos analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos (Vertinimo akto grafa 2.4 „Žemės ūkio paskirties žemės sklypo 2,1104 ha bendro ploto rinkos vertės tyrimas“; grafa 2.6 „Žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,2989 ha bendro ploto rinkos vertės tyrimas“). Pareiškėjo nuomone, teismas nevisiškai ištyrė Vertinimo akte nurodytus duomenis, nepagrįstai nesirėmė Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 bei Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 nustatytais duomenimis, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

28.       Pareiškėjas tvirtina, jog Vertinimo akte pateikti duomenys neatspindi tikrosios paimamo turto vertės. Vertinimo akte nustatyta Žemės sklypo Nr. 2 vertė 15 062,96 Eur beveik dvigubai viršija Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 nustatytą Žemės sklypo Nr. 2 vertę – 8 090 Eur. Vertinant Vertinimo akte nustatytus duomenis kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytų skaičiavimų tikslumo. Vertinimo akto grafoje Nr. 2.4 buvo atliekamas žemės ūkio paskirties 2,1104 ha ploto Žemės sklypo Nr. 2, paimamo visuomenės poreikiams iš 30,3688 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui, rinkos vertės tyrimas. Grafoje Nr. 2.4.12. buvo pateikta žemės ūkio naudmenų našumo balo pataisos skaičiavimo seka. Ekspertas, atlikdamas tyrimą, pasirinko paimamo visuomenės poreikiams sklypo našumo balą, lygų 51,2 (ekspertizės sklypo balas). Toliau ekspertas taikė našumo balo pataisą ir atliko našumo balo pataisos skaičiavimą, lygindamas paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo našumo balą su trimis pasirinktais kitais lyginamaisiais žemės sklypais. Iš nurodytoje grafoje esančios lentelės matyti, jog pasirinktų lyginamųjų žemės sklypų našumo balai yra 44,5, 45,1 ir 47,0, ir, kaip minėta, kadangi ekspertas ekspertizės sklypo balą nustatė 51,2, ekspertas taikė pataisą, nustatydamas 0,015 našumo balo koeficientą.

29.       Pareiškėjas mano, kad ekspertas be jokio teisinio pagrindo nustatė visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo Nr. 2 našumo balą 51,2 (ekspertizės sklypo balą), nes šis našumo balas yra būtent pirminio 30,3688 ha ploto žemės sklypo, iš kurio suformuotas ir paimtas 2,1104 ha ploto Žemės sklypas Nr. 2, našumo balas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/2291886 matyti, jog Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas yra 45,4, nes visuomenės poreikiams buvo paimama žemesnės vertės pagal savo našumo balą žemė, dėl ko ir sklypo našumo balas buvo mažesnis. Kitaip tariant, ginčo atveju eksperto nustatytas Vertinimo akte (2.4.12 lentelė) ekspertizės sklypo balas turėjo būti ne 51,2, o 45,4, t. y. toks, koks įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad lyginamaisiais pasirinktų sklypų našumo balai beveik nesiskyrė (t. y. atitinkamai 44,5, 45,1 ir 47,0), turėjo būti taikomas našumo balo pataisos koeficientas, lygus 1. Neteisingai eksperto taikytas našumo balo koeficientas leido Vertinimo akte padidinti vertinamo sklypo (Žemės sklypo Nr. 2) vertę 591,63 Eur/ha suma (iš viso – 1 248,58 Eur). Nurodytas paskaičiavimas ir eksperto paaiškinimas pateiktas po 2.4.12 lentele nurodant, kad „pataisos yra teigiamos, kadangi analogų žemės ūkio naudmenų našumo balai yra žemesni už ekspertinio tyrimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudmenų našumo balą“. Toks našumo balo pataisos koeficiento pritaikymas sudarė prielaidas ekspertui nustatyti didesnę Žemės sklypo Nr. 2 vertę nei ji yra iš tikrųjų. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad Vertinimo aktas sudarytas pažeidžiant kriterijus, reikšmingus teisingam atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti. Esant šioms aplinkybėms galima teigti, jog ekspertizės turinys yra prieštaringas ir juo negalima remtis. Atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo akte netinkamai pasirinktas Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas, galima pagrįstai teigti, jog Vertinimo akte nurodytos ginčo sklypų vertės yra apskaičiuotos neteisingai, t. y. jog ir kiti Vertinimo akte esantys duomenys nėra teisingi, ir jais negalima remtis nustatant tikrąją žemės sklypų vertę arba siekiant paneigti pareiškėjo pateiktose vertinimo ataskaitose nustatytą žemės sklypų vertę.

30.       Pareiškėjo nuomone, nepagrįsti ir teismo sprendime nurodyti argumentai, jog Vertinimo ataskaitoje Nr. 2, 7.1. grafoje, lyginamaisiais pasirinkti žemės sklypai turi žymiai mažesnį našumo balą, dėl ko turi būti vadovaujamasi atsakovo pateiktu Vertinimo aktu. Vien tai, kad paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas yra 45,4, o palyginimui pasirinktų žemės sklypų našumo balai – 51, 38,5 ir 33,8, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad palyginimui pasirinkti mažesnio našumo balo žemės sklypai galėjo turėti įtakos jų rinkos vertei, nes Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 palyginimui pasirinktas ir didesnio našumo balo žemės sklypas.

31.       Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, jog Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 neįvertinti vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Priešingai nei teigia teismas, tokios pataisos buvo vertintos. Vertinimo ataskaitoje Nr. 2, grafoje Nr. 7.2 esančioje lentelėje, buvo įvertintos pataisos ir į jas atsižvelgta nustatant galutinę Žemės sklypo Nr. 2 vertę. Analogiškai Vertinimo ataskaitoje Nr. 1, analogiškoje grafoje, buvo įvertintos pataisos ir į jas atsižvelgta nustatant galutinę Žemės sklypo Nr. 1 vertę. Kitaip tariant, ginčo atveju nėra taip, kad Vertinimo ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2 parengęs vertintojas neskaičiavo ploto, laiko, paskirties ir aplinkos pataisų koeficientų – šios pataisos buvo taikytos (žr. Vertinimo ataskaitos Nr. 2 7.2 lentelė), tiesiog vertintojas nustatė pataisos koeficientą, lygų 1,00, kurį grindė tuo, jog „rinkos sąlygų pataisa nustatoma 1,00, nes žemės sklypų kainos Jonavos rajone iš esmės nekito“. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl toks Vertinimo ataskaitos duomuo yra neteisingas, ir kodėl šiuo atveju reikia remtis būtent atsakovo pateiktu Vertinimo aktu. Priešingai, būtent Vertinimo akte nurodyti pataisos koeficientų taikymai kelia abejonių, kadangi pataisos apskaičiuotos remiantis neteisingai nustatytais duomenimis dėl paimamo žemės sklypo našumo balo, kas kelia pagrįstų abejonių ir dėl viso Vertinimo akto teisingumo.

32.       Pareiškėjas teigia, jog teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas argumentus, kodėl būtent nustatant žemės sklypų vertę turėtų būti remiamasi atsakovo pateiktu Vertinimo aktu, iš esmės rėmėsi atsakovo nurodytais argumentais dėl neva pareiškėjo pateiktų vertinimo ataskaitų trūkumų, tačiau savarankiškai neatliko atsakovo pateikto Vertinimo akto tyrimo, t. y. neįvertino visų Vertinimo akto duomenų, o pasisakė tik dėl lyginamųjų žemės sklypų našumo balo. Esant šioms aplinkybėms negalima teigti, kad būtent atsakovo pateiktas Vertinimo aktas, kuriame neaišku dėl kokių priežasčių Žemės sklypo Nr. 2 vertė nustatyta net dvigubai didesnė nei kad Vertinimo ataskaitoje Nr. 2, yra teisingesnis. Pareiškėjas kartu su pareiškimu jau yra pateikęs Turto vertinimo ir verslo pagrindų įstatymo nuostatas atitinkančias turto vertinimo ataskaitas, kurios laikomos teisingomis, o analizuojant Vertinimo akte nurodytus duomenis matyti, kad yra abejonių dėl tokių duomenų atitikimo įstatymo reikalavimams.

33.       Pareiškėjas pažymi, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 yra galiojančios ir nėra nuginčytos, todėl pareiškėjas, prašydamas už žemės sklypų paėmimą nustatyti atsakovui atlyginimo dydį, atitinkamai už Žemės sklypo Nr. 1 paėmimą – 1 150 Eur, už Žemės sklypo Nr. 2 paėmimą – 8 090 Eur, neturi pagrindo jomis nesiremti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklypo Nr. 1 bei pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklypo Nr. 2 paėmimą visuomenės poreikiams yra apskaičiuotas teisingai ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodyti teismo argumentai dėl Žemės sklypo Nr. 2 vertės, įvertinus sklypo našumo pataisą, ir kiti argumentai dėl anksčiau nurodytų motyvų nepagrįsti, kas reiškia, jog yra pagrindas vadovautis būtent pareiškėjo pateiktomis vertinimo ataskaitomis.

34.       Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Š. reikalavimai buvo atmesti, ir atitinkamoje dalyje pripažinti jo pareikštų reikalavimų pagrįstumą: 1) nustatant, jog atsakovo V. Š. už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini): i. nuostoliai dėl negautino grynojo pelno už 0,2989 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimą visuomenės poreikiams – 292,12 Eur; ii. nuostoliai dėl žemės sklypo, kuris suformuojamas paėmus visuomenės poreikiams 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuvertėjimo – 161,80 Eur; 2) nustatant, jog atsakovo V. Š. už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-149-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini): i. nuostoliai dėl negautino grynojo pelno už 2,1104 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimą visuomenės poreikiams – 2 062,54 Eur; ii. nuostoliai dėl žemės sklypo, kuris suformuojamas paėmus visuomenės poreikiams 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,8689 ha, nuvertėjimo – 5 689,71 Eur; iii. nuostoliai dėl žemės sklypo, kuris suformuojamas paėmus visuomenės poreikiams 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas 23,3610 ha, nuvertėjimo – 5 118,61 Eur; iv. nuostoliai, kurie pasireiškia kaip išlaidos dėl būtinybės nuvažiuoti papildomą atstumą iki žemės sklypo, kuris dėl 2,1104 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bus atskirtas geležinkelio linija, - 469,43 Eur; 3) priteisiant iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakovui V. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai pagal atsakovo V. Š. patenkintų reikalavimų dalį, skaičiuojant teisines išlaidas nuo 3 742,46 Eur sumos, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal su apeliaciniu skundu pateikiamus jas pagrindžiančius dokumentus.

35.       Atsakovas pakartoja teismui pateiktus argumentus bei nurodo, kad civilinėje byloje, kuria vadovavosi teismas, nustatytos faktinės aplinkybės nepanašios į egzistuojančiąsias šioje byloje. Nurodytos civilinės bylos atveju ieškovai siekė, kad jiems būtų priteisti nuostoliai, kurie kilo dėl to, kad iš ieškovų buvo paimtas žemės sklypas visuomenės poreikiams. Tačiau tai yra vienintelis panašumas su šios bylos aplinkybėmis, kadangi civilinėje byloje ieškovai nuostolių atsiradimą kildino iš to, kad 2000 m. birželio 19 d. įsigijo žemės sklypą, o 2001 m. sausio 17 d. buvo priimtas įsakymas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir neva dėl įsakymo priėmimo ieškovai negalėjo visiškai nieko su žemės sklypu daryti, nors planavo jame statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo, kad ieškovai realius veiksmus dėl siekio žemės sklype statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus atliko tik tuomet, kai jiems jau buvo žinoma, kad žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams. Civilinėje byloje teismas padarė išvadą, jog ieškovai, žinodami, kad žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams ir dėl šios priežasties jokio pobūdžio statybos žemės sklype nėra galimos, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių žemės sklype statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas, remdamasis nurodyta nutartimi, padarė išvadą, kad atsakovas taip pat neturi teisės reikalauti, kad jam būtų atlyginti nuostoliai dėl žemės sklypų nuvertėjimo, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turėjo siekį parduoti žemės sklypus, iš kurių Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 yra paimami visuomenės poreikiams. Atsakovas byloje nebuvo nurodęs, jog jo nuostoliai kilo dėl to, kad jis siekė parduoti žemės sklypus ir dėl to, kad sklypai buvo paimti visuomenės poreikiams, jis nebegalėjo įgyvendinti savo planų. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose aiškiai nurodė, kad nuostoliai kildinami visiškai kitu pagrindu. Atsakovo vertinimu, teismas ne tik kad rėmėsi netinkama teismų praktika, nes akcentuotos civilinės bylos faktinės aplinkybės visiškai kitokios negu šioje byloje, bet ir neįsigilino į atsakovo reikalavimo esmę bei argumentus, kuriais atitinkamas reikalavimas buvo grindžiamas.

36.       Atsakovo nuomone, faktas, jog atsakovui turi būti atlyginami visi jo patiriami nuostoliai dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams, nėra įrodinėjimo dalykas, nes tai yra tiesiogiai įtvirtinta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme. Atsakovas pateikė visus reikiamus įrodymus, kad pagrįstų aplinkybę, jog jis patiria nuostolius dėl to, kad jam nuosavybės teise likusių žemės sklypų vertės sumažėjo dėl to, jog iš atsakovo nuosavybės teise valdytų žemės sklypų paimti visuomenės poreikiams Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 .

37.       Atsakovas pažymi, kad dėl to, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertė tiesiogiai priklauso nuo jų ploto (kuo didesnis žemės sklypas, tuo vertė didesnė), likę žemės sklypai po Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams yra mažiau vertingi, negu kai jie buvo 30,3688 ha ploto žemės sklypo sudėtine dalimi, ir dėl šios priežasties atsakovui turi būti atlyginama tai, ko jis netenka po Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. dalies žemės sklypų, kurių plotai 4,8689 ha ir 23,3610 ha, vertės. Dėl žemės sklypų, kurių plotai 4,8689 ha ir 23,3610 ha, vertės sumažėjimo iš viso atsakovas netenka 10 808,32 Eur (206 181,07 – 195 372,75). Taip pat dėl Žemės sklypo Nr. 1, kurio plotas 0,2989 ha, paėmimo visuomenės poreikiams sumažėja ir kito atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 2,2189 ha, plotas. Žemės sklypą Nr. 1 paėmus visuomenės poreikiams, iš 2,2189 ha ploto žemės sklypo yra suformuojamas vienas naujas žemės sklypas, kurio plotas 1,9200 ha. Dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,9200 ha, vertės sumažėjimo atsakovas iš viso netenka 161,80 Eur.

38.       Atsakovas teigia, kad jo turtinių netekimų specifiką lemia ir tai, jog iš jo buvo paimtos atitinkamos pirminių žemės sklypų dalys, o ne visi žemės sklypai, t. y. atsakovas liko atitinkamų likusių pirminių žemės sklypų dalių savininku. Todėl atsakovas turi teisę į tokių turtinių netekimų atlyginimą, kuriuos sudaro ne tik tiesiogiai paimamo daikto rinkos vertė, bet ir tokio paėmimo įtaka likusioms pirminio daikto dalims, kurios lieka savininko nuosavybėje. Priešingas aiškinimas lemtų tai, jog būtų absoliučiai ignoruojamas konstitucinis teisingo atlyginimo už paimamą turtą imperatyvas. Juk tokiu atveju negalima ignoruoti to, jog pirminis daiktas yra padalytas į mažesnius daiktus ir mažesnio daikto vertė (jų bendra vertė) gali būti ženkliai mažesnė už vientiso daikto, kurį sudarė atitinkami daiktai, vertę. 

39.       Atsakovas nurodo, kad nepakeitus teismo sprendimo dalies dėl atsakovo nuostolių dėl jam nuosavybės teise likusių sklypų nuvertėjimo, nebūtų įgyvendintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas, o atsakovas atsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje nei buvo iki Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams, kadangi jam nebūtų atlyginti visi turtiniai praradimai.

40.       Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo ir prašomų nuostolių atlyginimo tikslinimo yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas šiuos nuostolius patirs ateityje, t. y. po Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams. Todėl nei pati teismo išvada sprendime, nei išvados argumentacija negali būti laikoma pagrįsta, nes ji nėra susijusi su realiu atsakovo reikalavimu.

41.       Atsakovas pažymi, kad jo pareikšti reikalavimai dėl nuostolių nustatymo dėl grynojo pelno praradimo ir papildomų transporto išlaidų yra kildinami iš atsakovo ūkinės komercinės veiklos nutraukimo Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2 po šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo apribojimo atsakovui nuosavybės teise liekančiuose žemės sklypuose dėl Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams.

42.       Atsakovas pateikia skaičiavimus, jog visos išlaidos dėl būtinybės nuvažiuoti papildomą atstumą dėl atskirtojo žemės sklypo dalies yra 469,43 Eur (219,3 + 75,625 + 174,5) per metus. Atsakovo vertinimu, teismas neatsižvelgė į jo pateiktuose dokumentuose išdėstytą argumentaciją ir dėl to padarė netinkamą išvadą dėl atsakovo nuostolių dalies nustatymo dėl negautino grynojo pelno ir papildomų transporto sąnaudų, o tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas atitinkamoje dalyje panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir jį pakeisti, nustatant, kad atsakovas turi teisę gauti nuostolių atlyginimą dėl negautino grynojo pelno už Žemės sklypo Nr. 1 paėmimą visuomenės poreikiams – 292,12 Eur; nuostolių atlyginimą dėl negautino grynojo pelno už Žemės sklypo Nr. 2 paėmimą visuomenės poreikiams – 2 062,54 Eur; nuostolių, kurie pasireiškia kaip išlaidos dėl būtinybės nuvažiuoti papildomą atstumą iki žemės sklypo, kuris dėl Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams bus atskirtas geležinkelio linija, atlyginimą – 469,425 Eur, nes byloje buvo tinkamai suformuluoti reikalavimai ir į bylą pateikti šiuos reikalavimus patvirtinantys įrodymai.

43.       Atsakovas teigia, kad jo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis viršijo rekomenduojamą maksimalų dydį tik dėl išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, todėl tokių išlaidų atlyginimas turi būti mažinamos iki 291,09 Eur, o visos kitos sumos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų normų, dėl to iš viso turi būti priteisiama 956,59 Eur (291,09 + 363 + 302,50). Taip pat pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo ir prašomų nuostolių atlyginimo priteisimo buvo teikiamas teismui dėl to, kad teismas įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo per metus negaunamo grynojo pelno dydį ir patiriamas išlaidas dėl transporto ir žmogiškųjų išlaidų sąnaudų. Atsakovas, teikdamas šį procesinį dokumentą, vykdė teismo įpareigojimą, o ne tikslino kitą byloje pateiktą procesinį dokumentą ar šalino kito procesinio dokumento trūkumus. Atsakovas procesiniu dokumentu pateikė rašytinius paaiškinimus ir suformulavo prašymus dėl įrodymų prijungimo ir nuostolių dydžio tikslinimo, taigi 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo ir prašomų nuostolių atlyginimo tikslinimo turi būti vertinamas kaip dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, už tokio dokumento parengimą gali būti priteisiama maksimaliai 388,12 Eur (0,4 x 970,3 Eur), taigi atsakovo prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis (786,50 Eur) mažintinas iki 388,12 Eur. Atsakovo vertinimu, pagrįstai patirtomis bylinėjimosi išlaidomis turi būti laikoma 3 742,46 Eur (847 + 956,59 + 388,12 + 515,60 + 388,12 + 97,03 + 550) suma, o dėl to iš pareiškėjo atsakovui turi būti priteisiamas proporcingai atsakovo patenkintiems reikalavimams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, apskaičiuotas nuo 3 742,46 Eur sumos.

44.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti.

45.       Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimo dalį, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus bei, nustatydamas žemės sklypų vertę, nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovo pateiktu Vertinimo aktu.

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

47.       AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-148-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dydis yra 1 150,00 Eur; atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-149-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dydis yra 8 090,00 Eur.

48.       AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 priežiūros įstaigos, t. y. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nebuvo pripažintos neatitinkančiomis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad faktas, jog atsakovas pateikė jo paties iniciatyva parengtą kitą turto vertinimo ataskaitą (t. y. Vertinimo aktą), reiškia, jog Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 yra ginčijamos. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutinka su teismo vertinimu, jog atsakovo savo iniciatyva atlikto turto vertinimo ataskaitos pateikimas teismui reiškia, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo atliktu turto vertinimu ir jo ataskaitomis, bet mano, kad teismo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 buvo teismo nuginčytos šios bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Vertinimo aktu.

49.       AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymi, kad teismas padarė išvadas vadovaudamasis nevisiškai teisinga Vertinimo akte pateikta informacija apie Žemės sklypo Nr. 2 našumo balą, kurį nustatė atsakovo pasitelktas ekspertas. Minėtas ekspertas Vertinimo akte nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas yra 51,2 (ekspertizės sklypo balas), tačiau, kaip akcentuoja pareiškėjas apeliaciniame skunde, šis našumo balas yra būtent pirminio 30,3688 ha ploto žemės sklypo, iš kurio suformuotas ir paimtas 2,1104 ha ploto Žemės sklypas Nr. 2, našumo balas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/2291886 matyti, jog Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas yra 45,4, t. y. mažesnis nei nustatė atsakovo ekspertas. Todėl eksperto nustatytas Vertinimo akte ekspertizės sklypo balas turėjo būti ne 51,2, o 45,4, t. y. toks, koks įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Būtent dėl netinkamai nustatyto ekspertizės sklypo balo (sklypo našumo balo) teismas padarė neteisingas išvadas bei priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

50.       AB „Lietuvos geležinkeliai“ atkreipia dėmesį į tai, jog teismas sprendime konstatavo, kad tiek Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2, tiek Vertinimo aktas yra viena iš įrodinėjimo priemonių visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertei ir atlyginimui už juos nustatyti, kuri teismo vertinama pagal įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teismas nepateikė jokių kitų argumentų, kodėl jis teikia pirmenybę ir vadovaujasi ne Vertinimo ataskaitomis, kurios nėra nuginčytos priežiūros institucijos (ir kurių pats teismas nenuginčija bylos nagrinėjimo metu), o Vertinimo aktu, kuriame Žemės sklypo Nr. 2 vertė yra nustatyta beveik du kartus didesnė nei Vertinimo ataskaitoje Nr. 2.

51.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) atsakovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti; 2) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti; 3) priteisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai iš atsakovo V. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

52.       Pareiškėjo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo pateiktu Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos aiškinimu. Priešingai nei teigia atsakovas, nuostolių, kurie turi būti atlyginami žemės sklypo savininkui, sąrašas nėra nebaigtinis, t. y. atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su konkretaus žemės sklypo paėmimu. Kadangi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje aiškiai nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Taigi Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Pažymi, kad būtent tokią Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020. 

53.       Pareiškėjas nurodo, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos reglamentuoja ir nustato galimybę priteisti tik patirtus, o ne būsimus, nuostolius, kurie išimtinai susiję su konkrečiu visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nagrinėjamu atveju – su paimtais visuomenės poreikiams Žemės sklypu Nr. 1 ir Žemės sklypu Nr. 2, o ne visus atsakovo paskaičiuotus nuostolius, ateityje jam galimai atsirasiančius dėl geležinkelio linijos nutiesimo.

54.       Pareiškėjas teigia, kad visi atsakovo nurodomi nuostoliai, atsirasiantys dėl to, kad dėl Rail Baltic geležinkelio vėžės atsakovas (galimai) turės papildomų išlaidų dėl kitų jo valdomų žemės sklypų vertės sumažėjimo, nėra nuostoliai, patiriami paimant konkrečius Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2, nes žemės paėmimas visuomenės poreikiams neturi jokios įtakos atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertei. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja tik paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertės nustatymą ir nuostolių, patirtų dėl konkretaus žemės sklypo paėmimo, atlyginimo galimybę, atsakovo nuostoliai nenusiję su ginčo esme. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra konkretaus paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės ir savininko patirtų nuostolių dėl konkretaus sklypo paėmimo nustatymas. Pareiškėjo vertinimu, nepaisant to, kad pateikiami nuostoliai nesusiję su konkrečiais žemės sklypais, atsakovas nepateikė ir duomenų, kad nuvertėjusius žemės sklypus ketino parduoti ir kad dėl tokio tariamo nuvertėjimo patiriami realūs nuostoliai. Atsakovo pateiktais skaičiavimais grindžiamas žemės sklypų nuvertėjimo dydis nepatvirtina nuvertėjimo realumo, nes, visų pirma, atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad jis būtų ketinęs ir (ar) turėjęs tikslą tuos sklypus parduoti, o juos pardavęs būtų patyręs nuostolį. Šiuo atveju negalima paneigti, kad atsakovas nebūtinai apskritai kažkada būtų tuos sklypus realizavęs, ir tokiu būdu neaišku, kokia tokio sandorio sudarymo metu būtų reali tokių sklypų rinkos kaina, t. y. gal ta kaina būtų gerokai didesnė nei dabartinė tokių sklypų rinkos vertė.

55.       Dėl atsakovo argumentų, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, pareiškėjas nurodo, kad nepaisant to, kad faktinės aplinkybės komentuojamoje nutartyje ir šioje byloje truputį skiriasi, negalima teigti, kad jos nėra panašios – ir vienu, ir kitu atveju visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai, bei abiem atvejais žemės sklypų savininkai siekia prisiteisti nuostolius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Šiuo atveju teismas išaiškino, kad paimtos žemės savininkui turi būti atlyginama už tų teisių praradimą, kurias įgyti jis siekė ir įgijo savo reikmėms tenkinti ir kurios suteikė jam teisę žemės sklype įgyvendinti numatytus tikslus. Būtent šiuo atveju atsakovas siekia prisiteisti nerealius su žemės sklypų paėmimu nesusijusius nuostolius – nuostolius, susijusius su kitų žemės sklypų tariamu nuvertėjimu, nepateikęs realių duomenų, kad ketino žemės sklypus parduoti ar kad toks nuvertėjimas realus. Tuo tarpu komentuojamoje byloje žemės sklypo savininkas siekė prisiteisti nuostolius, kurie yra susiję su konkrečiu visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu ir teismas pasisakė, jog žemės savininkas neįrodė, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

56.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo nurodomi galimai ateityje atsirasiantys nuostoliai siejami iš esmės su teritorijų planavimo dokumentu – Specialiuoju planu, ir jo sprendiniuose patvirtintos geležinkelio vėžės vieta, t. y., atsakovo teigimu, nuostoliai jam atsiras dėl geležinkelio vėžės nutiesimo. Visgi šiuo atveju yra nagrinėjamas konkretus ginčas pagal specialųjį Žemės paėmimo įstatymą, kuriame nėra numatyta galimybė teismui nagrinėti klausimus ir dėl kitų, su paimamais žemės sklypais net nesusijusių, galimai atsirasiančių nuostolių dėl ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo.

57.       Atsakovas V. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą; 2) priteisti iš pareiškėjo atsakovui V. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

58.       Atsakovas pažymi, kad remiantis teisės aktuose įtvirtintu teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principu ir teismų praktikos išaiškinimais, Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertė turi būti nustatinėjama pagal žemės sklypų, iš kurių buvo suformuoti Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2, parametrus, o ne pagal naujai suformuotų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 parametrus, nes tokiu būdu nebūtų užtikrinta, kad atsakovas galėtų įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Kaip yra matoma iš pareiškėjo į bylą pateiktoje Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo 30,3688 ha žemės sklypo, iš kurio buvo suformuotas Žemės sklypas Nr. 2, našumo balas yra 51,2, o naujai suformuoto Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas yra 45,4. Atsižvelgiant į tai, kad naujai suformuoto Žemės sklypo Nr. 2 parametrai yra nustatomi po sprendimo paimti Žemės sklypą Nr. 2 visuomenės poreikiams priėmimo, tai remiantis šiuo našumo balu nustatinėjant Žemės sklypo Nr. 2 vertę būtų pažeistas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas, nes būtų nustatoma naujai suformuoto sklypo vertė, o ne Žemės sklypo Nr. 2 kaip 30,3688 ha žemės sklypo dalies vertė.

59.       Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog žemės sklypai, iš kurių suformuoti Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2, skiriasi tiek savo plotu, tiek našumo balais. Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 ir Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 žemės sklypų vertė buvo nustatinėjama naudojant lyginamąjį metodą. Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 ir Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 yra matoma, kad tiek atliekant Žemės sklypo Nr. 1, tiek atliekant Žemės sklypo Nr. 2 vertinimą buvo remiamasi tais pačiais lyginamaisiais objektais, nors, kaip minėta aukščiau, žemės sklypų, iš kurių suformuoti Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2, ploto, našumo rodikliai skiriasi. Taip pat yra matoma iš atsakovo į bylą pateikto Tyrimo akto, kad nustatinėjant Žemės sklypo Nr. 2 vertę buvo galima pasirinkti kur kas panašesnius savo našumo balu į vertinamąjį objektą lyginamuosius objektus, kurių vertė rinkoje buvo kur kas didesnė nei, kad Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 pasirinktų lyginamųjų objektų. Atsakovas teigia, jog nors Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 ir Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 parinkti lyginamieji objektai skiriasi nuo vertinamųjų objektų savo plotu ir našumo balais Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 ir Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 esančioje lentelėje Nr. 7.2. „Vertinamo turto rinkos vertės skaičiavimas“, nustatinėjant Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertę, nėra atlikta jokių pataisų dėl lyginamojo objekto ir vertinamojo objekto plotų, našumo balų skirtumų, nors tai yra imperatyviai nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2. punkte. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aiškiai nurodo, kad Vertinimo ataskaitose buvo nustatytas pataisos koeficientas 1,00, nes žemės sklypų kainos Jonavos rajone nekito. Taigi akivaizdu, kad Vertinimo ataskaitose buvo atsižvelgta tik į žemės sklypų verčių skirtumus laiko požiūriu, tačiau visi kiti vertei nustatyti svarbūs vertinamojo ir lyginamojo objekto skirtumai nebuvo įvertinti. Atsakovo nuomone, aukščiau įvardinti argumentai patvirtina, kad Vertinimo ataskaitose nebuvo įvertinti visi vertinamojo ir lyginamojo objekto skirtumai, o dėl to buvo padarytos tikrovės neatitinkančios išvados dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertės. Sprendime teismas laikėsi analogiškos pozicijos, darydamas išvadą, jog Vertinimo ataskaitose Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertės nustatytos netinkamai.

60.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo V. Š. apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

61.       AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsitikinimu, atsakovo teisės normų interpretavimas yra tik paties atsakovo subjektyvus vertinimas, nepagrįstas nei byloje pateiktais įrodymais, nei teisiniu reguliavimu, nei teismų praktika.

62.       AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad įvertinus tai, kad Žemės paėmimo įstatymas numato, jog žemės savininkui, kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo realiai patirti, o atsakovas realiai nepatyrė nuostolių, taip pat nepateikė įrodymų, jog ketino žemės sklypą parduoti, todėl atsakovo prašomi priteisti nuostoliai dėl žemės sklypų nuvertėjimo, yra laikytini būsimais nuostoliais, kurie, vadovaujantis suformuota teismų praktika, nėra atlyginami Žemės paėmimo įstatymo reguliavimo apimtyje.

63.       AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad atsakovas savo šiuos reikalavimus tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek apeliaciniame skunde grindė nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų bei dokumentų dėl ateityje galimai patirsiančių išlaidų. Atsakovo pateikti duomenys (apeliacinio skundo 46 punkte esančioje lentelėje) yra paties atsakovo pateikiama informacija, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, t. y. turimos įrangos įsigijimo/nuomos sutartimis, gamintojų techniniais liudijimais ar specifikacijomis dėl sunaudojamo kuro kiekių ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

64.       Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų dydžio nustatymo, t. y. šioje byloje nėra ginčo dėl paties žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, nes Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino administracinių aktų, kuriais paimti žemės sklypai visuomenės poreikiams, teisėtumą (žr. šios nutarties 2 punktą). Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo V. Š. 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 1 189,30 Eur, o už visuomenės poreikiams paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 15 062,96 Eur. Kitų nuostolių, susijusių su V. Š. nuosavybės teise priklausančių 0,2989 ha ploto žemės sklypo ir 2,1104 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nenustatė. Taip pat priteisė iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos V. Š. 926,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

65.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesirėmė pareiškėjo pateiktomis Vertinimo ataskaitomis Nr. 1 ir Nr. 2, o vadovavosi atsakovo pateiktu Vertinimo aktu. Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas argumentus, kodėl nustatant žemės sklypų vertę turėtų būti vadovaujamasi būtent Vertinimo aktu, iš esmės rėmėsi atsakovo nurodytais argumentais dėl neva pareiškėjo pateiktų vertinimo ataskaitų trūkumų, tačiau savarankiškai neatliko atsakovo pateikto Vertinimo akto tyrimo, t. y. neįvertino visų Vertinimo akto duomenų, o pasisakė tik dėl lyginamųjų žemės sklypų našumo balo. Pabrėžė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 yra nepaneigtos ir galiojančios.

66.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pripažinti atsakovo V. Š. pareikštų reikalavimų pagrįstumą: 1) nustatant, jog atsakovo V. Š. už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini): i. nuostoliai dėl negautino grynojo pelno už 0,2989 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimą visuomenės poreikiams – 292,12 Eur; ii. nuostoliai dėl žemės sklypo, kuris suformuojamas paėmus visuomenės poreikiams 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuvertėjimo – 161,80 Eur; 2) nustatant, jog atsakovo V. Š. už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. aktu Nr. ŽVP-149-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini))“ paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini): i. nuostoliai dėl negautino grynojo pelno už 2,1104 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimą visuomenės poreikiams – 2 062,54 Eur; ii. nuostoliai dėl žemės sklypo, kuris suformuojamas paėmus visuomenės poreikiams 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,8689 ha, nuvertėjimo – 5 689,71 Eur; iii. nuostoliai dėl žemės sklypo, kuris suformuojamas paėmus visuomenės poreikiams 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas 23,3610 ha, nuvertėjimo – 5 118,61 Eur; iv. nuostoliai, kurie pasireiškia kaip išlaidos dėl būtinybės nuvažiuoti papildomą atstumą iki žemės sklypo, kuris dėl 2,1104 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bus atskirtas geležinkelio linija, – 469,43 Eur, priteisti teisingą bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

67.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

68.       Minėta, jog, pasak pareiškėjo, Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 yra nepaneigtos ir galiojančios, nes pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

69.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Taigi, nors Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą, tačiau šias nuostatas aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies kontekste, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, turi būti aktyvus, įvertinti ne tik turto vertinimo ataskaitos duomenis, su kuriais atsakovai gali nesutikti, bet ir kitus duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021). Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje turėjo būti vertinamos ne tik Vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2, bet ir Vertinimo aktas. 

70.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

71.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ta apimtimi, kuria už Žemės sklypą Nr. 1 nustatyta kompensacija yra 1 189,30 Eur, o ne pareiškėjo prašoma ir Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 nurodyta minėto sklypo rinkos vertė 2018 m. sausio 30 d. – 1 150 Eur, tačiau nesutikimo motyvus grindžia tuo, esą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik Vertinimo aktu, atsakovo argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai grįsti tik tuo, kad pareiškėjo netenkino pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados netinkamumo. Šia apimtimi pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus šia apimtimi vertino netinkamai.

72.       Kitaip vertintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie Žemės sklypo Nr. 2 kompensacijos dydį (15 062,96 Eur). Pareiškėjas pažymi, jog Vertinimo akte nustatyta Žemės sklypo Nr. 2 vertė 15 062,96 Eur beveik dvigubai viršija Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 nustatytą Žemės sklypo Nr. 2 vertę, kuri pagal šią ataskaitą nustatyta 8 090 Eur. Vertinant Vertinimo akte nustatytus duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytų skaičiavimų tikslumo. Vertinimo akto grafoje Nr. 2.4 buvo atliekamas žemės ūkio paskirties 2,1104 ha ploto Žemės sklypo Nr. 2, paimamo visuomenės poreikiams iš 30,3688 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio atsakovui, rinkos vertės tyrimas. Grafoje Nr. 2.4.12. buvo pateikta žemės ūkio naudmenų našumo balo pataisos skaičiavimo seka. Ekspertas, atlikdamas tyrimą, pasirinko paimamo visuomenės poreikiams sklypo našumo balą, lygų 51,2 (ekspertizės sklypo balas). Toliau ekspertas taikė našumo balo pataisą ir atliko našumo balo pataisos skaičiavimą, lygindamas paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo našumo balą su trimis pasirinktais kitais lyginamaisiais žemės sklypais. Iš nurodytoje grafoje esančios lentelės matyti, jog pasirinktų lyginamųjų žemės sklypų našumo balai yra 44,5, 45,1 ir 47,0, bei, kaip minėta, kadangi ekspertas ekspertizės sklypo balą nustatė 51,2, ekspertas taikė pataisą nustatydamas 0,015 našumo balo koeficientą. Pareiškėjas pažymi, kad ekspertas be jokio teisinio pagrindo nustatė visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo Nr. 2 našumo balą 51,2 (ekspertizės sklypo balą), nes šis našumo balas yra būtent pirminio 30,3688 ha ploto žemės sklypo, iš kurio suformuotas ir paimtas 2,1104 ha ploto Žemės sklypas Nr. 2, našumo balas. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/2291886 (sudarymo data – 2018 m. spalio 15 d.) matyti, jog paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas yra 45,4 – žymiai mažesnis, nes visuomenės poreikiams buvo paimama žemesnės vertės pagal savo našumo balą žemė, dėl ko ir sklypo našumo balas buvo mažesnis. Kitaip tariant, ginčo atveju eksperto nustatytas Vertinimo akte (2.4.12 lentelė) ekspertizės sklypo balas turėjo būti ne 51,2, o 45,4, t. y. toks, koks įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad lyginamaisiais pasirinktų sklypų našumo balai beveik nesiskyrė (atitinkamai, 44,5, 45,1 ir 47,0), turėjo būti taikomas našumo balo pataisos koeficientas, lygus 1. Neteisingai eksperto taikytas našumo balo koeficientas leido Vertinimo akte padidinti vertinamo sklypo (Žemės sklypo Nr. 2) vertę 591,63 Eur/ha suma (iš viso nuo paimamo sklypo 2,1104 ha ploto – 1 248,58 Eur suma). Nurodytas paskaičiavimas ir eksperto paaiškinimas yra pateiktas po 2.4.12 lentele nurodant, kad „pataisos yra teigiamos, kadangi analogų žemės ūkio naudmenų našumo balai yra žemesni už ekspertinio tyrimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudmenų našumo balą“. Toks našumo balo pataisos koeficiento pritaikymas sudarė prielaidas ekspertui nustatyti didesnę Žemės sklypo Nr. 2 vertę, nei ji yra iš tikrųjų. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad Vertinimo aktas sudarytas pažeidžiant kriterijus, reikšmingus teisingam atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti. Esant šioms aplinkybėms galima teigti, jog ekspertizės turinys yra prieštaringas ir juo negalima remtis. Atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo akte nebuvo tinkamai pasirinktas tikrovę atspindintis Žemės sklypo Nr. 2 našumo balas, galima pagrįstai teigti, jog Vertinimo akte nurodytos ginčo sklypų vertės yra apskaičiuotos neteisingai, t. y. jog ir kiti Vertinimo akte esantys duomenys nėra teisingi, ir jais negalima remtis nustatant tikrąją žemės sklypų vertę arba siekiant paneigti pareiškėjo pateiktose vertinimo ataskaitose nustatytą žemės sklypų vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vertinimo akto duomenys apie Žemės sklypo Nr. 2 našumo balą yra nepagrįsti, jie neatitinka ne tik Vertinimo ataskaitos Nr. 2, bet ir Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/2291886 (sudarymo data – 2018 m. spalio 15 d.) duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirminio 30,3688 ha ploto žemės sklypo, iš kurio suformuotas ir paimtas 2,1104 ha ploto Žemės sklypas Nr. 2, našumo balas, kaip abstraktesnis duomuo, negalėjo būti savaime priskirtas ir Žemės sklypui Nr. 2. Įrodymų visetas, t. y. Vertinimo ataskaita Nr. 2, Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 44/2291886, Vertinimo aktas, kaip tik leidžia daryti išvadą, kad Vertinimo akto duomenys apie Žemės sklypą Nr. 2 negali būti laikomi tiksliais; atitinkamai, Žemės sklypo Nr. 2 kompensacijos dydis turi būti 8 090 Eur, o ne 15 062,96 Eur. Todėl šia apimtimi pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis keistinas.

73.       Atsakovas savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jam turėtų būti atlyginti nuostoliai, susiję su jam nuosavybės teise liekančių sklypų nuvertėjimu, t. y. 161,80 Eur, 5 689,71 Eur ir 5 118,61 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Taigi Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Tokią Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020. Vadinasi, šia apimtimi atsakovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

74.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad jam turėtų būti atlyginti nuostoliai, susiję su negautinu grynuoju pelnu už Žemės sklypo Nr. 1 paėmimą visuomenės poreikiams – 292,12 Eur, nuostoliai, susiję su negautinu grynuoju pelnu už Žemės sklypo Nr. 1 paėmimą visuomenės poreikiams – 2 062,54 Eur, taip pat nuostoliai, kurie pasireiškia kaip išlaidos dėl būtinybės nuvažiuoti papildomą atstumą iki žemės sklypo, kuris dėl 2,1104 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bus atskirtas geležinkelio linija, – 469,43 Eur. Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų atlyginimą, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020). Todėl ir šia apimtimi atsakovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

75.       Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog Susisiekimo ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais kreipėsi ne vieną kartą (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Regionų apygardos administraciniame teisme 2019 metais gauti 43 analogiški pareiškimai), vertintina, kad pagal išnagrinėtos bylos pobūdį advokato pagalbos poreikis buvo itin minimalus. Kaip pagrindas buvo pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o šioje administracinėje byloje keitėsi tik ginčo šalis, žemės sklypo duomenys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinė, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

76.       Atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.). Taip pat, tenkinus dalį pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, nėra jokio teisinio pagrindo padidinti iš pareiškėjo atsakovui priteistos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo sumos dydį. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti, nurodant, jog: „Nustatyti, kad už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo V. Š. 0,2989 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 1 189,30 Eur, o už visuomenės poreikiams paimtą 2,1104 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis yra 8 090 Eur.“

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė