Administracinė byla Nr. eP-6-789/2023

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02860-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12             

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (pakeitus pavadinimą po pertvarkos – Viešojo valdymo agentūrai), Bendrajam pagalbos centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo R. S.) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

1.       Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) (pakeitus pavadinimą po pertvarkos – Viešojo valdymo agentūra) Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokolu Nr. 27L- 1630 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas (konkurso skelbimo numeris 44640) (toliau – ir Protokolas); 2) panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) viršininko 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 41TE- 170 „Dėl skyrimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 27VK-1282 „Dėl Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, todėl šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Pretendentų vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) neįteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to ji yra neteisėta ir yra neteisėti ir naikintini Protokolas ir jo pagrindu priimtas išvestinis Įsakymas.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija visiškai nemotyvavo Protokolo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos, dėl to jis turi būti panaikinamas kaip nepagrįstas ir neaiškus, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 8 bei 34 straipsnių imperatyvių reikalavimų.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus, kiek pretendentų vertino Komisija, kokie kitų pretendentų (-o) vertinimo rezultatai (-as) ir jų (jo) užimta (-os) vieta (-os). Komisija taip pat neinformavo pareiškėjo apie galutinį Komisijos sprendimą (konkurso laimėtojus), todėl iš esmės buvo pažeisti Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, (toliau – ir Aprašas) 3.2 punkto ir 48, 51 bei 52 punktų imperatyvūs reikalavimai. Nurodė, kad ginčo atveju konkurso sąlygose ir prieš pradedant vertinimą Komisijoje pareiškėjas buvo žodžiu informuotas, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, o konkurso metu pareiškėjui buvo taikytas dar ir kitas – žodinės praktinės užduoties metodas (Aprašo 46.2 punktas), kai Komisijos nariai (Departamento atstovai) žodžiu nurodė kelias (ne vieną) praktines užduotis – prisiminti pareiškėjui iš ankstesnio darbo problemines situacijas ir paaiškinti kaip jas išsprendė. Tuo pareiškėjas buvo suklaidintas ir apgautas (Aprašo 3.2 punkto pažeidimas). Be to, jau konkurso metu iš esmės pakeitus konkurso sąlygas, buvo pažeisti ir Aprašo 5 ir 32 punkto reikalavimai.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad skirtingos probleminės situacijos sprendžiamos skirtingai, o situacijas pagal Komisijos narių (Departamento atstovų) reikalavimus privalėjo nurodyti pats pareiškėjas, vadinasi kiekvieno pretendento buvusi ar susigalvota ir nurodyta situacija (užduotis) pagal kiekvieno pretendento ir kiekvieno Komisijos nario supratimą buvo visiškai skirtingos, o tai reiškia, jog pretendentams buvo pateiktos ir skirtingos užduotys, kas lėmė ir skirtingus, o tuo pačiu neskaidrius, šališkus, nepagrįstus bei neaiškius ir nenuspėjamus vertinimus, tai atsispindi ir Departamento atstovų netolygiame vertinime lyginant su BPC atstovo vertinimu, nors pareiškėjas pažymėjo, kad paties vertinimo neginčija. Pažymėjo, kad netolygus atskirų komisijos narių vertinimas savaime suponuoja šališką vertinimą ir pagal suformuotą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017 30 punktas), buvo pažeisti Aprašo 3.2, 32 bei 46 punktų imperatyvūs reikalavimai visiems pretendentams pateikti vienodas užduotis bei vienodus klausimus ir pagal deklaruotas konkurso sąlygas užtikrinti nešališkus ir nuspėjamus sprendimus.

6.       Pareiškėjo teigimu, konkurso metu pareiškėjui lieptos (nurodytos) prisiminti ar hipotetiškai susigalvoti užduotys buvo visiškai nesusijusios su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas (Aprašo 38 punktas), dėl to iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai. Pareiškėjo manymu, konkurso organizavimo metu buvo sudarytos nevienodos konkurencines sąlygas visiems pretendentams, Komisijos nariai naudojosi neribota diskrecijos teise.

7.       Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Departamentas nesutiko su juo ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

8.       Departamentas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 27VK-1282, kuriuo sudaryta Komisija, skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik pretendentų vertinimo komisijos nariams ir pretendentams. Toks Departamento direktoriaus įsakymas dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

9.       Departamentas pažymėjo, kad Protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma teisminė praktika nesusijusi su konkursų protokolais. Konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami, vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas buvo informuotas per Valstybės tarnautojų registro ir valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos savitarną (VATIS), kad jis surinko 7,07 balo ir užėmė III vietą. Konkurse buvo taikomas interviu metodas, visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. 

10.       Departamentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 213 patvirtinta nauja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kurioje nurodytos tarnautojams reikalingos kompetencijos. Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 27V-31 patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošiniai ir bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios (vidaus administravimo) veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymai. Vadovaujantis nauja Metodika bei pareigybių aprašymų ruošiniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 41V-33 atnaujintas BPC Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, Komisijos narių pateikti klausimai yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei įvertinti tinkamumą eiti pareigas.

11.       Departamentas pažymėjo, jog pareiškėjo kritikuojamas klausimas „Pateikite pavyzdį iš savo patirties (arba įsivaizduokite situaciją), kai įtraukėte sau pavaldžius asmenis į naują veiklą (į ką atsižvelgsit, procesas, rezultatas)? Pateikite pavyzdį iš savo patirties, kai davus neplanuotą skubią užduotį, reikėjo organizuoti skyriaus veiklą (jūsų veiksmai šioje situacijoje, procesas, rezultatas)?“ yra susijęs su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus. Iš garso įrašo matyti, jog šis klausimas pareiškėjui buvo užduotas suprantamai ir korektiškai. Atsakovo manymu, pareiškėjo elgesys, sietinas su Departamento atstovu, yra provokuojantis ir nekorektiškas.

12.       Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą Komisijoje datą, laiką, tap pat apie tai, kad vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas. Taip pat pranešta, kad vertinimo kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.

13.       Pagal Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 7.4 punktą, Komisija sudaro / aptaria pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą. Komisijos nariai aptartė vertinimo planą žodžiu.

14.       Atsiliepime į skundą atsakovas Bendrasis pagalbos centras nurodė, kad jis nesutinka su skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

15.       BPC nurodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. jis per VATIS pateikė Departamentui duomenis apie karjeros valstybės tarnautojo – Organizacinio skyriaus vedėjo – konkurso pareigoms užimti organizavimo poreikį bei šios pareigybės aprašymą. Departamentas, gavęs pareigybės aprašymą, patikrino pareigybės aprašymo atitiktį VTĮ ir Metodikos reikalavimams ir 2020 m. birželio 15 d. paskelbė konkursą Departamento interneto svetainėje.

16.       Konkursui vykdyti Departamentas sudarė Komisiją iš 3 narių, kurios vienu iš narių, laikantis teisės aktų, paskirtas BPC viršininkas.

17.       BPC paaiškino, kad, 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykus pretendentų atrankai, buvo surašytas Komisijos Protokolas. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Departamentas pateikė BPC informaciją apie du atrinktus finalinius pretendentus, surinkusius daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus. Gavęs informaciją apie du geriausiai pasirodžiusius kandidatus, BPC organizavo papildomus pokalbius su šiais kandidatais ir po papildomų susitikimų su abiem pretendentais 2020 m. rugpjūčio 14 d. BPC viršininkas nusprendė pasirinkti konkurso laimėtoją. Konkurso į BPC Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas laimėtojas, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, buvo paskirtas į pareigas 2020 m. rugsėjo 15 d.

18.       BPC atliko visus veiksmus pagal atsakingos institucijos tvarkas ir reikalavimus, vykdė visus nurodymus ir neturėjo jokios realios įtakos konkurso organizavimui ar atrankos vykdymui. Dėl šių priežasčių jis nepritaria pareiškėjo reikalavimui, kad BPC turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios šiame ginče kyla ne dėl BPC netinkamų veiksmų ar pareiškėjo pažeistų teisių. BPC tvirtinimu, konkursas vyko pagal nustatytas jo organizavimo taisykles, BPC viršininko įsakymas Nr. 41TE-170 priimtas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. 

19.       Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas R. S. nurodė, kad jis įvykdė visus konkursinius reikalavimus ir sąlygas užimti BPC Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas ir sąžiningai laimėjo konkursą, prašė nepanaikinti Įsakymo. Jeigu bus įrodyta, kad Komisijos Protokolas neteisėtas ir naikintinas, o dėl to turėtų būti naikinamas ir Įsakymas, jis būtų atleidžiamas iš užimamų pareigų. Tuomet jis reikalautų iš Departamento piniginės kompensacijos, kurios dydis būtų 13 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, įskaičiuojant visus gaunamus pareiginius priedus, neatskaičius mokesčių.

 

II.

 

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. 

21.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Komisijos Protokolu priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į BPC Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Įsakymą, kuriuo konkurso laimėtojas R. S. buvo paskirtas dirbti BPC Organizacinio skyriaus vedėju.

22.       Teismas nustatė, kad Departamentas 2020 m. birželio 15 d. savo internetinėje svetainėje paskelbė viešą konkursą užimti BPC Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 44640). Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 27VK-1282 buvo sudaryta konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė šie nariai: S. K., Departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėja (Komisijos pirmininkė); A. Š., Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. Č., Bendrojo pagalbos centro viršininkas. 2020 m. liepos 29 d. per VATIS sistemą pareiškėjui buvo išsiųsta informacija, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Buvo nurodyta, kad posėdžio metu bus taikomas interviu metodas, kurio metu pretendentai turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

23.       Pareiškėjas dalyvavo konkurse, kuris vyko Komisijos posėdyje 2020 m. rugpjūčio 7 d. 9.05 val. 2020 m. rugpjūčio 7 d. 14.44 val. per VATIS pareiškėjas buvo informuotas, kad jis surinko 7,07 balo ir užėmė III vietą.

24.       2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Komisijos Protokolą ir visą posėdžio skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą. 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 27D-1881 Departamentas pateikė pareiškėjui Komisijos Protokolo išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo rezultatas yra 7,07 balo ir užimta III vieta. Pareiškėjas, nesutikdamas su konkurso rezultatais, t. y. protokoliniu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta dėl jo konkurso rezultato, kreipėsi į teismą. Patikslinęs skundą, pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos protokolinį sprendimą dėl konkurso laimėtojo ir Įsakymą.

25.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, viešai nepaskelbus Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo sudaryta Komisija, ši Komisija pripažintina neteisėta. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sudarymas yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9-10 dalimis, darė išvadą, kad įsakymas, kuriuo nustatyta konkretaus konkurso Pretendentų vertinimo komisijos sudėtis, nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Taigi Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta Komisijos sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

26.       Atsižvelgdamas į tai, kad Apraše nėra nustatytos atskiros išimtys, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti ne tik Departamento tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir kitų pretendentų duomenis, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog jam nežinoma, ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir ar tai nėra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikia pagrindo teismui vertinti visų konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams. Pažymėjo, kad Departamentas pateikė į bylą trečiojo suinteresuoto asmens R. S. duomenis, iš kurių matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka BPC Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybei keliamus reikalavimus.

27.       Teismas vertino Protokolo turinį ir nustatė, kad konkursas vyko Komisijos posėdyje Departamente 2020 m. rugpjūčio 7 d., konkurse dalyvavo 4 pretendentai, konkursui taikytas interviu metodas, Komisijos sprendimu konkurso laimėtojais išrinkti Ž. D, surinkęs 8,37 balus ir užėmęs I vietą, bei R. S., surinkęs 8 balus ir užėmęs II vietą, pareiškėjas surinko 7,07 balus ir užėmė III vietą, Komisijos posėdis prasidėjo 9 val. 5 min., baigėsi 16 val. 45 min. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Protokole nėra nurodyta konkurso apskundimo tvarka, tačiau, įvertinęs tai, kad pareiškėjas apskundė teismui Protokolą, nelaikė šio trūkumo esminiu trūkumu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

28.       Teismas darė išvadą, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus jo motyvavimo aspektu. Protokole nurodyti konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausia balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pabrėžė, kad jis nepasisako dėl Komisijos narių vertinimų, nes teismas veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Susipažinęs su garso įrašu, teismas nenustatytė pažeidimų ir darė išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir konkursą laimėję asmenys turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą, taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygo, dėl to pasikeitė ir vertinimo kriterijai ir buvo pažeisti skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

29.       Iš konkurso garso įrašo teismas taip pat nustatė, kad pretendentai buvo supažindinti su Komisijos sudėtimi, vertinimo metodu (interviu), vertinimo kriterijais – gebėjimai ir kompetencija bei motyvacija. Komisijos pirmininkas paaiškino pretendentams, kad jie turės atsakyti į klausimus žodžiu, bus vertinami jų atsakymai žodžiu, pretendentui skiriama iki 40 min., kiekvienas Komisijos narys vertins pretendentą individualiai nuo 1 iki 10 balų, visų Komisijos narių balai bus sumuojami ir išvedamas vidurkis.

30.       Iš konkurso garso įrašo teismas nustatė, kad konkurso metu pretendentams buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus / patirtį, kurie būtų aktualiausi pareigybei, į kurią pretenduojama. Prisistatymo metu buvo užduodami klausimai: kokios asmeninės savybės svarbios būsimoms pareigoms; kuo patrauklios būsimos pareigos; kuo pretendentas galėtų būti naudingas BPC; kas pretendentui yra apskritai svarbu darbe; su kokiais iššūkiais susidurtų pretendentai. Teismo vertinimu, šie klausimai buvo svarbūs, siekiant įvertinti pretendentų motyvaciją ir užimti pareigas. Teismas taip pat nustatė, kad konkurso metu pretendentams buvo užduotas klausimas, prašant pateikti pavyzdį iš savo patirties (arba įsivaizduojamos situacijos), kai jie įtraukė sau pavaldžius asmenis į naują veiklą (į ką atsižvelgs, procesas, rezultatas); pateikti pavyzdį iš savo patirties, kai, davus neplanuotą skubią užduotį, reikėjo organizuoti skyriaus veiklą (jūsų veiksmai šioje situacijoje, procesas, rezultatas); prisiminti konfliktinę situaciją ir kada konfliktas buvo labiau naudingas nei žalingas (kada konfliktas suteikia labiau naudos, kaip jūs elgėtės šioje situacijoje); kokių sąlygų reikia, kad konfliktas būtų išspręstas teigiamai, t. y. būtų naudingas; kuo konfliktai gali būti naudingi; koks buvo sudėtingiausias dokumentas, kurį reikėjo parengti; pagrindiniai proceso skirtumai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir ABTĮ; sutartis dėl paslaugų teikimo dėl programinės įrangos sukūrimo – sumokėtas tarpinis mokėjimas, tačiau įmonė jau nebesugeba pabaigti darbų, ar galima nutraukti sutartį ir susigražinti pinigus.

31.       Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad užduoti klausimai yra šališki ir neskaidrūs, nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti laikytini nepagrįstais. 

32.       Teismo įsitikinimu, Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant, be kita ko, interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija taikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Teismas pažymėjo, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o, priklausomai nuo jų atsakymų, skyrėsi patikslinantys klausimai.

33.       Įvertinęs skundo motyvus, kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo planas, teismas nurodė, jog teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad pretendentų vertinimo komisijos sudarytų vertinimo planus raštu. Teismo vertinimu, kai konkurse dalyvauja nedidelis pretendentų skaičius bei naudojamas vienas vertinimo metodas, yra tinkama situacija, kad Komisijos nariai suderina vertinimo planą žodžiu. Iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų teismas padarė išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Taigi formalaus plano neužfiksavimo raštu teismas nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir paskelbti visiems.

34.       Teismas įvertino pareiškėjo argumentus, kad Departamentas neinformavo jo apie tai kokie pretendentai (kas) dalyvavo Komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo tai padaryti, ir konststavo, kad garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą, jis pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Teismas konstatavo, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.

 

III.

 

35.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išnagrinėjo bylą, pažeidęs proceso normas, pareiškėjui ir jo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu; byloje būtina ne tik išklausyti garso įrašus, bet ir peržiūrėti vaizdo įrašus; pareiškėjas turi klausimų atsakovui. Pareiškėjas prašė šios bylos nagrinėjimą atidėti, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjui ir jo atstovui dalyvaujant teisme, tačiau iš teismo 2021 m. gegužės 17 d. informacinės pažymos matyti, kad teismas ignoravo pareiškėjo prašymą. Be to, pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės be motyvų nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti ir nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad teismo šaukimas į 2021 m. gegužės 17 d. 10:30 val. teismo posėdį nebuvo išsiųstas ir neįteiktas pareiškėjui, nors pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teismo prašė patikslinto skundo nagrinėjimui teismo šaukimą siųsti el. paštu. Todėl iš esmės pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą.

37.       Pareiškėjas akcentavo, kad teismas, be kita ko, iš esmės pažeidė ir atstovavimo teisinį reguliavimą, nes BPC nepateikė į bylą jokio įgaliojimo, kas gali atstovauti BPC teisme. Be to, teismas leido atstovauti BPC ne tik BPC viršininkui A. Č., bet ir jokio įgaliojimo neturinčiam trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. (teismo posėdžio garso įrašas 34:58 – 35:15 min.), kurio ir atsakovų pozicijos skiriasi iš esmės. Šie esminiai proceso pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.

38.       Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo sprendimas šioje byloje su nežymiomis korekcijomis nukopijuotas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021. Paaiškino, kad proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateikti prašymai ir duoti paaiškinimai bei nurodyti argumentai nevertinti visai ir dėl jų teismo sprendime nepasisakyta iš viso

39.       Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamojoje byloje 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtino ir įrodo, kad teismo posėdyje nei vienas iš Departamento pateiktų konkurso garso įrašų (toliau – Įrašas) teismo posėdyje ištirtas bei išklausytas nebuvo (teismo posėdžio garso įrašas 51:55 – 52:30 min.). Taigi, kadangi teismas šių įrodymų (Įrašo) teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės netyrė, todėl ir sprendimas juo negali būti grindžiamas. Atsižvelgiant į tai, visos teismo išvados (beje, padarytos a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų)) ir visi teismo argumentai bei vertinimai padaryti teismo posėdyje neištirto ir neišklausyto Įrašo pagrindu, yra neteisėti (ABTĮ 10 str. 1, 3 ir 5 dalys).

40.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. ne tik raštu 2020 m. kovo 30 d. atsiliepime į patikslintą skundą, bet ir teismo posėdžio metu net du kartus gana plačiai ir išsamiai argumentavo, jog pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai.

41.       Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos darbo plano sudarymą byloje turėjo įrodyti atsakovai. Komisijos narių diskrecijos teisė vertinti pretendentus privalo atitikti tai reglamentuojančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime vadovavosi netinkama administracinių teismų praktika. Išvada, kad planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu, padaryta netinkamai, iš esmės pažeidus įrodymų vertinimą (proceso normas). Teismui nėra pateikta jokių įrodymų (garso įrašų, protokolų, susirašinėjimo elektroniniu paštu ir pan.), kad Komisijos nariai organizavo parengiamąjį posėdį / pasitarimą ir (ar) tarėsi dėl esminių su vertinimu susijusių aspektų ir kitų plane privalomų klausimų.

42.       Pareiškėjas teigė, kad byloje įrodyta, jog Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, tai iš esmės pažeidžia skaidraus vertinimo procedūrą. Teismas byloje nepatikrino ir nevertino, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nustatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą pagal rekomenduojamą skalę, ar buvo parengtos (aptartos) atsakymų vertinimo gairės, kaip buvo paskirstytas atsakymų į klausimus vertinimas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Apraše numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, motyvaciją, kaip pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, buvo įvertinti pagal atskirus kriterijus.

43.       Pareiškėjas akcentavo, kad teismas visiškai nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės. Teismas nevertino, ar konkurso metu užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ar tai atsispindi plane ir individualiose pretendentų vertinimo lentelėse.

44.       Pareiškėjas paaiškino, kad teismas pasisakė dėl nemotyvuotame protokoliniame sprendime nenurodytos apskundimo tvarkos, tačiau nevertino Departamento atstovo patvirtinimo teisme, kad protokolinis sprendimas nemotyvuojamas, o yra skirtas tik konkurso eigai ir rezultatams fiksuoti. Taigi teismas padarė netinkamas išvadas dėl protokolinio sprendimo motyvavimo.

45.       Pareiškėjo teigimu, teismas padarė netinkamas išvadas, kad visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, kad nebuvo taikytos žodinės praktinės užduotys. Pareiškėjas buvo informuotas, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, o bylos duomenys rodo, kad konkurso metu buvo taikytas ir žodinės praktinės užduoties metodas (Aprašo 46.2 p.). Taigi, pakeitus konkurso sąlygas ir pritaikius žodinės praktinės užduoties metodą, pareiškėjas buvo suklaidintas. Pareiškėjo vertinimu, buvo pažeisti Aprašo 5, 32, 46 ir 47 punktų reikalavimai.

46.       Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

47.        Viešojo valdymo agentūra pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 7 dalimi, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Pareiškėjas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie posėdžio vietą, laiką ir datą, jie turėjo visas galimybes dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, dėl kurių jis ir jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje.

48.       Viešojo valdymo agentūra pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu proceso dalyviai aiškiai patvirtino teismui, jog jie yra susipažinę su visa bylos medžiaga ir nenori, kad pakartotinai būtų pagarsinama byloje esanti medžiaga, taip pat neteikė su įrodymais ir jų tyrimu susijusių papildomų prašymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus.

49.       Viešojo valdymo agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. teismo posėdžio metu net du kartus gana plačiai ir išsamiai argumentavo, jog pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai. Pareiškėjas klaidinančiai interpretuoja trečiojo suinteresuoto asmens pasisakymus. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo byloje netvirtino, kad pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai.

50.       Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į Reglamentą, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas žodžiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad Komisijos sudarytų vertinimo planus raštu. Teismo vertinimu, kai konkurse dalyvauja nedidelis pretendentų skaičius bei naudojamas vienas vertinimo metodas, yra tinkama situacija, kad komisijos nariai suderina vertinimo planą žodžiu. Iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų matyti, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Taigi formalaus plano neužfiksavimas raštu nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir visiems paskelbti.

51.       Viešojo valdymo agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią pažeidė atsakovas, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams.

52.       Viešojo valdymo agentūra nurodė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, po kiekvieno įvykusio konkurso jis pateikia Viešojo valdymo agentūrai prašymą dėl duomenų apie konkursą gavimo ir apskundžia gautą atsakymą teismui.

53.       Atsakovas BPC atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jeigu būtų patenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas, tuomet atsakovas prašė laikyti jį trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti iš BPC bylinėjimosi išlaidas.

54.       BPC nurodė, kad BPC viršininko asmenybė buvo nustatyta teismo, o jo įgaliojimai yra viešai prieinami tiek iš įmonių registro, tiek iš BPC internetinės svetainės. Atsižvelgiant į tai, teisme dalyvaujant įstaigos vadovui, raštiškas įgaliojimas nėra būtinas. BPC taip pat patvirtino, kad konkurso eiga buvo žodžiu aptarta su visais Komisijos nariais prieš pradedant pretendentų atranką, o visi pretendentų atsakymai įvertinti kiekvieno Komisijos nario individualiai.

55.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tuo atveju, jeigu būtų panaikintas protokolinis sprendimas ir Įsakymas, prašė priteisti iš Viešojo valdymo agentūros piniginę kompensaciją.

56.       Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Komisija turėtų užduoti labai konkretų atvejį kiekvienam pretendentui ir paprašyti papasakoti savo veiksmus ar sprendimo būdus. Tokiu atveju būtų galima vertinti kiekvieno pretendento profesinius gebėjimus tinkamai reaguoti ir priimti sprendimus.

 

 

IV.

 

57.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

58.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui ir jo atstovui buvo žinoma apie teismo posėdį, vykusį 2021 m. gegužės 17 d., pareiškėjas ir atstovas turėjo visą techninę informaciją ir turėjo realią galimybę dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencinio ryšio būdu, bei konstatavo, kad pareiškėjo ir atstovo atsisakymas naudotis vaizdo konferencinio ryšio pagalba ir primygtinis reikalavimas tiesioginio žodinio proceso yra akivaizdžiai nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pažeidęs proceso normas.

59.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad informacija apie tai, kad BPC viršininkas ir institucijos vadovas yra A. Č., pateikta procesiniuose dokumentuose, o teismo posėdyje institucijos vadovas patvirtino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. turi įgaliojimus atstovauti BPC. Be to, R. S. turėjo teisę dalyvauti teismo procese ir kaip fizinis asmuo. Teismas nenustatė, kad būtų pažeistos apelianto procesinės teisės šiuo aspektu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašė panaikinti BPC viršininko įsakymą, todėl BPC pagrįstai dalyvavo teismo procese atsakovo teisėmis.

60.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog, proceso dalyviams nepageidaujant, teismas neišklausė garso įrašo teismo posėdyje, nereiškia, jog teismas nesusipažino su juo. Pats pareiškėjas neteikė teismui prašymų dėl Komisijos posėdžio įrašo klausymo, nepagrįstai atsisakė dalyvauti teismo posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių procesinių pažeidimų šiuo aspektu.

61.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai ar trečiasis suinteresuotas asmuo būtų tvirtinę, kad pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai.

62.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teismo nuomone, šioje byloje nėra įrodyta, kad koks nors Komisijos narys buvo nekompetentingas, nesilaikė Reglamente nustatytos tvarkos ar ši tvarka buvo neaiški. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Metodikos ir Aprašo reikalavimus, nurodė, kad pretendentų vertinimo kriterijai yra aiškiai reglamentuoti, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Komisijos nariai būtent jais ir vadovavosi, vertindami pretendentų gebėjimus ir kompetencijas.

 

 

V.

 

63.       Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022. Pareiškėjas prašo perduoti administracinę bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

64.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsakymų į Komisijos narių jam užduotus klausimus teisingumo aspektu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų šiuo. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2007 m. sausio 31 d. sprendimas, 2013 m. liepos 5 d. nutarimas).

65.       Pareiškėjas pažymi, kad Aprašo 67 punktu suteikta teisė skųsti teismui tik konkurso procedūras, netiriant pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimų ir pretendentų atsakymų raštu ar (ir ) žodžiu, todėl Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, prieštarauja atitinkamoms Konstitucijos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms.

66.        Pareiškėjo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl neteisingų Komisijos narių pareiškėjo atsakymų įvertinimo (atsakymų teisingumo aspektu), nukrypo nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimų, taikė prieštaraujančias Konstitucijai ir Valstybės tarnybos įstatymui prieštaraujančias Aprašo nuostatas (materialiosios teisės normas), dėl to neteisingai išsprendė bylą. Pareiškėjo nuomone, yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtinti pagrindai atnaujinti apeliacinį procesą 

67.       Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. (penktadienį) jis pateikė teismui prašymą atidėti 2021 m. gegužės 17 d. (pirmadienį) paskirtą bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą be motyvų ir bylą išnagrinėjo pareiškėjui ir jo atstovui advokatui nedalyvaujant. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas ir jo atstovas turėjo visą techninę informaciją ir turėjo realią galimybę dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencinio ryšio būdu, yra nesuprantamas ir nelogiškas, nes pareiškėjas negalėjo įsigyti brangią techninę įrangą per dvi dienas. Taigi pareiškėjui buvo nesuteikta galimybė įgyvendinti jo procesines teises, nebuvo užtikrinta teisė į teisingą procesą, teismai nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Todėl apeliacinis procesas atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.

68.       Pareiškėjas nurodo, jog 2021 m. gegužės 14 d. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, be kita ko, dėl to, kad byloje būtina ne tik išklausyti garso įrašus, bet peržiūrėti ir vaizdo įrašus, įskaitant ir tą įrašų dalį, kurioje užfiksuotas konkursą laimėjusių pretendentų dalyvavimas. Pareiškėjas laiko nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad pareiškėjas, negalėjęs dalyvauti teismo posėdyje, jo metu neprašė išklausyti garso įrašą.

69.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis skundė Komisijos Protokolą ir juo priimtą sprendimą, be kita ko, dėl to, kad jis nemotyvuotas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nevertino ginčijamo Komisijos Protokolo atitikties VAĮ 10 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos ir neteisingai išsprendė bylą. Todėl yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

70.       Pareiškėjas nurodo, jog suformuotoje administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai valstybės tarnautojo veiklą (jo teises ir pareigas) reglamentuoja institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktai, kurie viešai neskelbiami, tokie dokumentai turi būti pateikti į bylą, o, nepateikus ir teismui jų neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, toks procesinių teisės normų pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1634-756). Pabrėžė, kad Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 27V-204, kuriuo patvirtintas Reglamentas, ir Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 27L-1472 patvirtintos Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas komisijų nariams rekomendacijos nepaskelbti oficialiai Teisės aktu registre, nepateikti į bylą (byloje tokių nėra), todėl nagrinėjamu atveju jie negalėjo būti taikomi. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisėtai grindė savo sprendimus į bylą nepateiktų negaliojančių Reglamento ir Rekomendacijų nuostatomis, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

71.       Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atsakovas Viešojo valdymo agentūra prašo jį atmesti.

72.       Viešojo valdymo agentūra nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022, 2022 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022, 2022 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-756-815/2022, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-571-463/2022, 2023 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023 jau yra suformavęs praktiką dėl konkurso teisėtumo.

73.       Viešojo valdymo agentūra, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl teismo kompetencijos vertinti konkurso į valstybės tarnautojus rezultatus, pretendentams užduodamų klausimų ir pretendentų atsakymų teisingumą, nurodė, jog, pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl konkursų teisėtumo, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, taip pat patikrinanti, ar užduoti klausimai pretendentams buvo susiję su pareigomis (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/201; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).

74.       Viešojo valdymo agentūra pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas jau išanalizavo ir pasisakė dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją. 

75.       Viešojo valdymo agentūra nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su konkurso į valstybės tarnybą komisijos narių diskrecijos teise.

76.       Viešojo valdymo agentūra nurodė, kad pareiškėjas remiasi teismų praktika bylose, kurių aplinkybės yra visiškai skirtingos, nei išnagrinėtoje administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą. Nesutinka ir su pareiškėjo išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė įrodymu vaizdo ir garso įrašu vien dėl to, kad sprendime nėra žodžių „išklausė/peržiūrėjo įrašą“.

77.       Atsakovas BPC pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašė jį atmesti.

78.       BPC nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais.

79.       BPC teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai bando panaikinti jam nepalankų komisijos narių vertinimą, kuriuo, individualiai įvertinus pareiškėjo atsakymus, buvo nustatyta, kad jo kompetencija, žinios ir gebėjimai neprilygsta konkurso laimėtojui, ir siekia teismui perkelti vertinimo pareigą. Atkreipė dėmesį, kad darbuotojo tinkamumo dirbti siūlomą darbą vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010). Šiuo atveju darbdaviui (valstybei) atstovauja Viešojo valdymo tarnyba (buvęs Departamentas). Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2021 m. birželio 14 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad teismas neturi teisės vykdyti pretendentų vertinimo komisijos funkciją ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją.

80.       BPC nurodo, jog pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas.

81.       BPC nuomone, konkurso pretendentų žinias ir sugebėjimus vertinusi Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Komisija pagrįstai ir išsamiai įvertino konkurse dalyvavusių pretendentų kompetenciją ir nustatė, kad pareiškėjo žinios ir gebėjimai neatitinka konkurso laimėtojui keliamų reikalavimų.

82.       BPC nurodo, kad, teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra siekiama iš naujo inicijuoti nepalankių teismo sprendimų peržiūrėjimą. Tai prieštarauja proceso atnaujinimo instituto paskirčiai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktikai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

VI.

 

83.       Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktus.

84.       Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

85.       Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020 ir kt.).

86.       Proceso atnaujinimo institutas taip pat turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas analizuotinas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar procesą atnaujinti prašančio asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

 

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą  

 

87.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

88.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.).

89.       Iš pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinis teismas nevertina valstybės tarnautojų konkurso metu pretendentams užduodamų klausimų ir pretendentų atsakymo turinio teisingumo aspektu, nes konkurso komisijų nariai turi tam tikrą diskreciją įvertinti pretendentų gebėjimus ir kompetencijas, nurodytus pareigybės aprašyme.

90.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas grindė šią išvadą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, susijusia su valstybės tarnautojų žinių ir gebėjimų tikrinimu žodžiu ir (ar) raštu ir tokio tikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu teisme.

91.       Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

92.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais, nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).

93.       Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022 turinio matyti, kad teismas įvertino pirmosios instancijos teismo nutartį nurodytu aspektu ir sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jas atitinkamai pagrindė bei motyvuotai paaiškino, kodėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pareiškėjo nurodyta apimtimi (tiek, kiek nevertino ir nemotyvavo konkurso metu pareiškėjui užduodamų klausimų ir jo pateiktų atsakymų turinio teisingumo aspektu) yra be motyvų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

 

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

 

94.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

95.       Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje P-104-502/2022 ir kt.).

96.       Pareiškėjas nurodo, kad byla turėtų būti atnaujinta ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu dėl šių priežasčių: teismas taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui prieštaraujančias Aprašo nuostatas (materialiosios teisės normas), ir dėl to neteisingai išsprendė bylą; buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam teismo, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti paaiškinimus dėl bylos esmės, pateikti prašymus, užduoti klausimus, turėti teisme atstovą ir įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje; teismai grindė savo procesinius sprendimus neištirtais įrodymais; 4) teismai nevertino Komisijos protokolinio sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; teismai taikė oficialiai nepaskelbtus ir į bylą nepateiktus Reglamentą ir Rekomendacijas.  

97.       Pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant administracinę bylą, nebuvo keliamas klausimas dėl Aprašo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl Aprašo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami administracinę bylą, nepagrįstai taikė Aprašo nuostatas, kaip prieštaraujančias aukštesnės galios teisės aktams, ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.

98.       Pareiškėjas teigia, kad proceso metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, teikti įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jis norėjo dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus, jis neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus dėl teismo posėdžio organizavimo nuotolinio vaizdo ryšiu ir konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl procesinio pobūdžio normų pažeidimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija nenustatė materialiosios teisės normų pažeidimo šiuo aspektu.

99.       Pareiškėjas nurodo, kad Protokolas neatitiko VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad konkurso į valstybės tarnautojų pareigas protokolo turinio ir įforminimo reikalavimus nustato Aprašo 31, 42, 47, 48, 57 punktai, pagal kuriuos nustatytas konkurso eigos ir rezultatų įforminimas, pasirašymas, protokolo priedų nustatymas, protokolo išrašo pateikimo susipažinti tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, ar Protokolas yra įformintas Aprašo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė materialiosios teisės normų pažeidimo šiuo aspektu.

100.       Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais pareiškėjas grindžia Rekomendacijų ir Reglamento negaliojimą dėl to, kad jie nebuvo viešai paskelbti ar nebuvo pateikti į bylą, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti aktai yra paskelbti viešoje erdvėje (Rekomendacijos paskelbtos Valstybės tarnybos portale  https://portalas.vtd.lt/upload/Rekomendacijos%20konkursu%20ir%20atranku%20komisiju%20nariams%20%20galutinis%202020.07.17.pdf); Reglamentas paskelbtas Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje (https://vva.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai)). Nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek proceso šalys galėjo susipažinti su nurodytais dokumentais, todėl nėra pagrindo pripažinti esminį materialiosios teisės normų pažeidimą pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais.

101.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo (netaikymo) ir materialiosios teisės normų pažeidimų iš esmės yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir minėtų teisės normų aiškinimo bei taikymo, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje.

102.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

 

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

 

103.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

104.       Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-154/2011; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015 ir kt.). Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015 ir kt.).

105.       Pareiškėjas nurodo, kad teismai nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos identiškose bylose šiais aspektais: dėl teisės būti išklausytam (teisės į teisingą procesą), dėl įrodymų tyrimo; dėl Protokolo atitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams vertinimo; dėl oficialiai nepaskelbtų ir nepateiktų į bylą teisės aktų taikymo. 

106.       Įvertinus pareiškėjo nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose administracinėse bylose (2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020, 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015) išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl garso įrašo, kaip įrodymo, vertinimo, pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepašalino kilusių abejonių dėl atlikto įrodymų tyrimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 priimta dėl ginčo, kilusio vertinant valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 priimtas dėl ginčo, kilusio dėl statutinio pareigūno atleidimo pažeminus pareigūno vardą, o siekiamoje atnaujinti procesą administracinėje byloje ginčas kilo dėl asmenų priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu. Nurodytose administracinėse bylose skiriasi visuomeninių teisinių santykių pobūdis, ginčo esmė.

107.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022 vertino pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, garso įrašo, kaip įrodymo, pasisakė dėl šio įrodymo reikšmingumo, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neišklausė garso įrašo teismo posėdyje, tačiau susipažino su juo ir rėmėsi juo, kaip esminiu bylos įrodymu, priimdamas sprendimą. 

108.       Teikdamas argumentus, susijusius su Protokolo atitiktimi VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nesilaikant teismų praktikos identiškose bylose, pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-53-629/2022. Nurodytoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nevertino ginčijamo viešojo administravimo subjekto (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos) sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, todėl pripažino, kad yra pagrindas atnaujinti procesą nagrinėtoje administracinėje byloje. Nagrinėjamoje administracinėje byloje skiriasi teisinių santykių pobūdis, Aprašas nustato ginčijamo administracinio sprendimo (Protokolo) turinį, apeliacinės instancijos teismas vertino Protokolo turinio atitiktį Aprašo reikalavimams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti vienodos teismų praktikos išsiskyrimo nurodytu aspektu.

109.       Pareiškėjas,  teigdamas, kad teismas nesivadovavo teismų praktika identiškose bylose, kai byloje nebuvo pateikti teisės aktai, nors jie nebuvo paskelbti viešai, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1634-756/2021, buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo viešojo administravimo institucijos vidaus administravimo teisės aktais, kurie nebuvo paskelbti nei teisės aktų registre, nei institucijos interneto svetainėje, o jų nepateikimas byloje reiškė, jog teismas padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą, ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šios Nutarties 100 punkte padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo galimybė susipažinti su nurodytais teisės aktais, jie yra viešai paskelbti atsakovo interneto svetainėje. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė vienodos teismų formuojamos praktikos identiškose bylose.

110.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

 

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

  

111.       Pareiškėjas pateikė procesinio pobūdžio prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtintas Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

112.       Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

113.       Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinę bylą dėl proceso atnaujinimo, nauji proceso šalių procesinio pobūdžio prašymai nėra priimami ir nagrinėjami, nes tokio pobūdžio prašymai yra skirti užtikrinti proceso šalių teises proceso metu nagrinėjant bylą iš esmės. Proceso atnaujinimo procesas yra ribotos apimties procesas, kurio tikslas yra patikrinti, ar yra pagrindas atnaujinti jau išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taigi, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesprendžiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022 pagal pareiškėjo J. K. prašymą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (pakeitus pavadinimą po pertvarkos – Viešojo valdymo agentūrai), Bendrajam pagalbos centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo R. S.) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

Iveta Pelienė

 

 

Ernestas Spruogis