Civilinė byla Nr. e2A-626-965/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03779-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2;

3.3.1.14; 3.3.1.19.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Alksnio projektai“ ir atsakovo M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Alksnio projektai“ patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Alksnio projektai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti nepagrįstu atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) reikalavimą grąžinti durų apvadų ir karūnos originalus durims Nr. 4, nurodytus 2018 m. rugsėjo 6 d. sutartyje Nr. SR-18/09/06 (Pastato u. k. KVR 37775 III a. Butų Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 11 SAUGOTINI ELEMENTAI („Vertingosios savybės“ pagal KVR, Eil. Nr. objektas S-7. Medinių filinginių dvivėrių su augaliniais motyvais bei kriauklėmis drožinėtais apvadais durų puošybos elementai); 2) priteisti iš atsakovo 4 922,00 Eur skolą už atliktus darbus ir 1 328,94 Eur delspinigius, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys ir dublikas buvo grindžiami šiomis aplinkybėmis:

1.1.       Teigia, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovė su atsakovu sudarė darbų atlikimo sutartį dėl naujų durų, naujų apvadų ir karūnos gamybos, esamų apvadų ir karūnos restauravimo bute, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Tvirtina, kad visus sutartus darbus, taip pat papildomus darbus pagal atsakovo pageidavimus ieškovė atliko ir 2022 m. liepos 14 d. atsakovui išsiuntė sumokėti sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė.

1.2.       Nurodo, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu Sutartį nutraukė, nes, neva, visi darbai turėjo būti atlikti per 90 dienų terminą nuo Sutarties pasirašymo. Ieškovės teigimu, darbų terminai užsitęsė, kadangi laukta iš atsakovo spalvų kodų, prasidėjo COVID-19 pandemija, atsakovas nepateikė galutinio grindų aukščio, atsakovas nebuvo paruošęs angų durims. Taip pat viso projekto įgyvendinimo metu atsirado nemažai neplanuotų ir iš anksto nesutartų darbų. Sutarties metu atsakovo iniciatyva vyko įvairūs pokyčiai – keitėsi planuojamų gaminti karūnų skaičius ir jų montavimo vieta, darbų eigos metu atsirado nenumatytų aplinkybių.

1.3.       Ieškovės teigimu, dėl holo durų, apvadų, elementų restauravimo, gamybos, naujos spynos ir raktų buvo sutarta žodžiu. Kai šie darbai buvo atlikti, atsakovui buvo išrašyta sąskaita faktūra AP Nr. 22004. Nurodo, kad holo durų restauravimo įkainiai yra tokie patys kaip ir buto vidaus durų restauravimo įkainiai. Tvirtina, jog papildomai buvo pagaminti trūkstami mediniai holo elementai. Už spynos ir rakto gamybą ieškovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, ją ieškovė apmokėjo, tačiau atsakovas už tai su ja neatsiskaitė.

1.4.       Nurodo, nors atsiliepime atsakovas nurodo, kad dalį holo durų defektų jis šalino samdant kitą rangovą, tačiau jokių ieškovės darbų defektų nebuvo nustatyta. Atsakovas niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų kokybės.

2.       Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ja buvo išspręstas šalių ginčas dėl durų apvadų ir karūnų originalų durims Nr. 4 ir durims Nr. 3 grąžinimo ir dėl šios dalies civilinė byla nutraukta.

3.       Atsakovas pateiktu atsiliepimu ir tripliku su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrindiniai nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentai:

3.1.       Teigia, jog, pagal Sutarties 3.1.1. papunktį, visi darbai turėjo būti įvykdyti per 90 dienų nuo Sutarties pasirašymo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 5 d., tačiau ieškovė Sutartį pažeidė, kadangi joje nustatytu terminu darbų neatliko.

3.2.       Nurodo, kad 2022 m. liepos 22 d. atsakovas pateikė ieškovei pranešimą „Dėl Sutarties įvykdymo, nutraukimo bei kita“, juo pareikalavo, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. užbaigtų vykdyti Sutartį, ir įspėjo, jeigu Sutartis nebus įvykdyta iki pranešime nurodyto termino, Sutartis vienašališkai bus nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Kadangi iki nurodyto termino ieškovė Sutarties neįvykdė, atsakovas vienašališkai, teisėtai nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. Sutartį nutraukė.

3.3.       Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai 2022 m. liepos 14 d. išrašė tris sąskaitas faktūras serija AP Nr. 22002, serija AP Nr. 22003 ir serija AP Nr. 22004, jų atsakovas pagrįstai nepripažino, nepriėmė ir nepasirašė. Tvirtina, kad ieškovė nurodytas sąskaitas faktūras išrašė jau po to, kai atsakovas 2022 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie ketinimą nutraukti Sutartį dėl ieškovės pažeidimų.

3.4.       Teigia, jog, sąskaitoje faktūroje serija AP Nr. 22003, nurodytos darbų kainos neatitinka Sutartyje nurodytų kainų. Susitarimas dėl darbų kainos pakeitimo nebuvo sudarytas.

3.5.        Pasisakydamas dėl sąskaitos faktūros, serija Nr. AP Nr. 22002, teigia, kad jos pagrindu ieškovė nepagrįstai pareiškė reikalavimą dėl 480,00 Eur skolos priteisimo, kadangi šie darbai įeina į Sutartyje numatytą darbų kainą.

3.6.        Nurodo, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo 2 192,00 Eur skolą pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą, serija AP Nr. 22004. Atsakovo teigimu, į sąskaitą įtraukti darbai nėra užbaigti ir jų rezultatas nėra perduotas atsakovui pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip pat nėra ištaisyti nustatyti darbų trūkumai, į aptariamą sąskaitą nepagrįstai įtraukta naujos spynos ir rakto kaina, kurios ieškovė atsakovui neperdavė ir nesumontavo. Nurodytoje sąskaitoje įvardyti holo durų, apvadų, holo elementų restauravimo ir gamybos darbai nebuvo numatyti Sutartyje. Šių darbų kaina raštu nebuvo suderinta su atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 3 320,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš ieškovės atsakovui priteisti 2 512,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita patikslinto ieškinio dalis atmesta. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.       Nurodė, kad šalys Sutartimi susitarė dėl konkrečių darbų ir darbų kainos, taip pat numatė, kokių darbų kaina neįeina į Sutartyje numatytų darbų kainą. Pagal Sutartį, ieškovė turėjo pagaminti naujus apvadus ir karūnas durims Nr. 3 už 880,00 Eur ir restauruoti esamus apvadus ir karūnas durims Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 už 1 630,00 Eur. Pabrėžė, jog Sutartyje, nurodant minėtas duris, yra naudojama bendra sąvoka „apvadai“. Sutartyje pateikta apvadų ir karūnų gamybos / restauravimo kaina, atskirai neišskiriant vidinės ir išorinės pusės apvadų gamybos / restauravimo kainos. Nenurodyta, kad į vienų apvadų kainą neįeina vidiniai apvadai. Dėl nurodytų priežasčių sutiko su atsakovo argumentais, kad Sutartyje vartojama bendra sąvoka „apvadai“, apima tiek durų vidinės pusės, tiek išorinės pusės apvadus.

4.2.       Nustatė, kad durų Nr. 3 ir Nr. 4 staktų gamyba, jų sumontavimas ir vidinės pusės apvadų gamyba ir sumontavimas buvo atlikti 2020 metais, tai pripažino ir pati ieškovė, tuo tarpu už šiuos darbus sąskaita faktūra serija AP Nr. 22002 išrašyta tik praėjus dvejiems metams. Pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad po 2020 metų durims Nr. 3 ir Nr. 4 buvo papildomai atliekami sąskaitoje nurodyti darbai ir dėl jų atlikimo šalys būtų susitarusios vėliau. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas turi pareigą mokėti už sąskaitoje Nr. 2202 nurodytus darbus, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintas.

4.3.       Pasisakydamas dėl 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22003 už durų Nr. 3 karūnos ir apvadų gamybą bei durų Nr. 4 karūnos ir apvadų perdarymą, restauravimą ir gamybą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims negali būti vertinami kaip tinkamas atsiskaitymas su ieškove pagal aptariamą sąskaitą faktūrą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė, kad vykdant durų Nr. 3 ir Nr. 4 karūnų ir apvadų gamybą, restauravimą, iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta Sutartyje. Ieškovė šiems darbams atlikti pasitelkė trečiuosius asmenis ir su jais atsiskaitė atsakovas – sumokėdamas 254,10 Eur UAB „3D Creative“ ir sumokėdamas 1 443,16 Eur (nors ši sąskaita buvo išrašyta MB „Alksnio projektai“) UAB „Medžio raštai“, iš viso 1 697,26 Eur.

4.4.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas mokėjimus tretiesiems asmenims, patvirtino sutikimą dėl tokių darbų atlikimo ir jų apmokėjimo savo sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, atmetė atsakovo argumentus, jog nei Sutartyje, nei vėliau raštu šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo ir nebuvo gautas atsakovo sutikimas nurodytus darbus vykdyti. 

4.5.       Nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu sąskaitoje faktūroje Nr. 22003 nurodyta naujų apvadų ir karūnų gamybos kaina durims Nr. 3 padidėjo nuo 880,00 Eur iki 1 200,00 Eur, o esamų apvadų ir karūnų restauravimo darbų kaina durims Nr. 4 – nuo 440,00 Eur iki 1 050,00 Eur. Dėl nurodytų priežasčių šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 1 320,00 Eur už durų Nr. 3 ir Nr. 4 karūnų, apvadų gamybą, restauravimą.

4.6.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22004 už holo durų ir jo elementų restauravimą, gamybą, naują spyną ir raktą, nesutiko su atsakovo argumentais, kad šalys dėl nurodytų darbų nebuvo susitarusios. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog holo durys yra su defektais ir jų ištaisymas kainuos 1 530,65 Eur. 

4.7.       Nurodė, kad atsakovas tik prasidėjus bylinėjimosi procesui pradėjo reikšti pretenzijas dėl holo durų, kreipėsi į specialistus ir bylai pateikė UAB „Talo“ 2023 m. liepos 31 d. apžiūros aktą, jame išvardyti darbų defektai, taip pat ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. K. C. komercinį pasiūlymą dėl holo durų remonto. Pabrėžė, jog reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę atsakovas nereiškė, nuostolių dydžio ir fakto neįrodinėjo. Taip pat pabrėžė, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

4.8.       Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad susitarta kaina buvo mažesnė nei nurodyta sąskaitoje faktūroje Nr. 22004. Nepaisant to, sutiko su atsakovo pozicija, kad į aptariamą sąskaitą nepagrįstai įtraukta holo spynos ir rakto kaina. Spyna yra nesumontuota ir atsakovui neperduota, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad už ją atsakovas sumokėtų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Ieškovė MB „Alksnio projektai“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl 1 672,00 Eur skolos, ir priteisti iš atsakovo ieškovei 1 672,00 Eur skolą, atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat priteisti iš atsakovo apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1.       Teigia, kad po iki galo atliktų darbų atsakovui 2022 m. liepos 14 d. buvo išsiųstos sąskaitos, tačiau atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį ir atsisakė sumokėti ieškovei už atliktus ir priimtus darbus.

5.2.       Pasisakydamas dėl 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22002, tvirtina, jog bylai pateikta detalizacija, iš kurios matyti, už kokius konkrečius darbus yra atsiskaityta. Pateiktoje detalizacijoje nėra įtraukti durų Nr. 3 ir Nr. 4 staktų gamybos, montavimo ir vidinės pusės apvadų gamybos, montavimo darbų kaina, tai pagrindžia, jog už atliktus ir priimtus darbus atsakovas nėra atsiskaitęs.

5.3.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kuriomis pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22003 sumažinta ieškovės prašomos priteisti skolos suma (iki 880,00 Eur ir iki 440,00 Eur). Apeliantės teigimu, kainos keitėsi dėl atsakovo veiksmų, kadangi darbų atlikimo metu atsakovas darė daug pakeitimų ir tai patvirtina byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga.

5.4.       Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 192,00 Eur priteisimo iš atsakovo už spyną pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22004. Teigia, kad spyna buvo užsakyta ir nupirkta atsakovo prašymu ir individualiai pritaikyta jo durims, todėl negali būti panaudota kitur. Kadangi spyną užsakė pats atsakovas, todėl aplinkybė, kad jis įsigijo kitą spyną, negali jo atleisti nuo pareigos atsiskaityti su ieškove.

6.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, taip pat tenkinti jo apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai išrašė sąskaitą faktūrą, serija AP Nr. 22002. Tvirtina, kad su atsakovu nebuvo tartasi, jog papildomai reikės mokėti už durų Nr. 3 ir Nr. 4 staktų gamybą ir jų sumontavimą, taip pat vidinės pusės apvadų gamybą ir sumontavimą. Atsižvelgdamas į tai, tvirtina, jog ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų papildomą nesuderintą 480,00 Eur sumą, kurios mokėjimas Sutartyje nebuvo numatytas ir šalių nebuvo suderintas.

6.2.       Apelianto teigimu, ieškovės reikalavimas padidinti pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą priteistą sumą nuo 1 320,00 Eur iki 2 250,00 Eur yra nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, susitarimas dėl papildomų darbų kainos pakeitimo, jos padidinimo nebuvo sudarytas.

6.3.       Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo reikalavimu priteisti iš atsakovo 192,00 Eur už spyną. Teigia, jog ieškovei, nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pats nusipirko ir susimontavo spyną. Taip pat tvirtina, jog ieškovės pateikta 2022 m. gruodžio 22 d. sąskaita faktūra už spyną yra išrašyta jau po to, kai Sutartis buvo nutraukta, be to, ieškovė nepateikė duomenų, jog pagal aptariamą sąskaitą yra atsiskaičiusi.

7.       Atsakovas M. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 3 320 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; 2)  pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš ieškovės priteisti atsakovui 5 505,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 726,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteisti 1 320,00 Eur už durų Nr. 3 ir Nr. 4 karūnų ir apvadų gamybą, restauravimą pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22003. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tą faktą, kad už aptariamus darbus, ieškovės nurodymu, atsakovas jau yra sumokėjęs tretiesiems asmenims 254,10 Eur už 3D skenavimo darbus ir 1 443,16 Eur už apvadų, karūnų drožimo darbus ir kitus darbus, iš viso 1 697,26 Eur, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims negali būti vertinami kaip tinkamas atsiskaitymas su ieškove.

7.2.       Apelianto teigimu, Sutartyje nebuvo numatyta naujų gaminių gamybos ar esamų gaminių restauravimo ir susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo sudarytas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų, neatitinka bylos įrodymų. Tvirtina, kad atsakovas nebuvo įspėtas, kad didės šių darbų kaina ir atsakovas nesutiko su šių darbų kainos padidinimu, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.673 straipsniu, 6.675 straipsnio 3 dalimi, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo papildomų mokėjimų. Kadangi atsakovas tretiesiems asmenims sumokėjo 1 697,26 Eur, todėl šiuo dydžiu turi būti mažintina pagal sąskaitą faktūrą Nr. 22003 nurodyta mokėtina suma (1 697,26 Eur – 1 320,00 Eur = – 377,26 Eur).

7.3.       Nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2204 priteisti 2 000,00 Eur už holo durų ir jo elementų restauravimą ir gamybą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė holo durų kainą, netinkamai įvertino atsakovo, kaip vartotojo, pasirinktą teisių gynimo būdą, nepagrįstai netaikė byloje vartotojo teisių gynimo būdų.

7.4.       Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo suderinta būtent 2 000,00 Eur darbų (neįtraukiant naujos spynos) kaina. Taip pat tvirtina, jog durų apvadų restauravimas ir gamyba, taip pat holo elementų restauravimas ir gamyba su atsakovu nebuvo suderinti, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo papildomų mokėjimų.

7.5.       Pasisakydamas dėl holo durų kainos, tvirtina, kad sutarta kaina dėl holo durų restauravimo buvo 1 200,00 Eur – 1 300,00 Eur. Tačiau, jei teismas atmestų reikalavimą, tuo atveju ši kaina negali būti didesnė nei 1 550,00 Eur.

7.6.       Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo 2022 m. birželio 10 d. elektroninį laišką ir nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas nebeturi teisės reikšti ieškovei pretenzijų dėl holo durų restauravimo darbų trūkumų. Teigia, jog tuo metu objektyviai nebuvo galima patikrinti holo restauravimo darbų kokybės, nebuvo žinoma, kad durys neužsidarys ir kita. Nurodo, kad trūkumai buvo nustatyti kilus ginčui ir vertinant ieškovės darbų kokybę.

7.7.       Teigia, kad atsakovui pateikus trūkumus patvirtinančius įrodymus, procesinė pareiga paneigti šiuos trūkumus teko ieškovei, tačiau ieškovė šių trūkumų nepaneigė. Dėl nurodytų priežasčių nurodo, jog holo durų restauravimo darbų trūkumų šalinimo kaina yra 1 530,65 Eur. Atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad iš 2 000,00 Eur sumos turi būti atimta 1 530,65 Eur suma, reikalinga darbų trūkumų pašalinimui. Taip pat turi būti atimta 377,26 Eur nepanaudota suma, kuri susidarė dėl atsakovo mokėjimų tretiesiems asmenims. 

8.       Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Dėl apeliacijos ribų, tvarkos ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11.       Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. tarp ieškovės, kaip rangovės, ir atsakovo, kaip užsakovo, sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. SR-18/09/06 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties 1.1. punktą, ieškovė pagal atsakovo užsakymą įsipareigojo pagaminti naujas ir atnaujinti esamas gyvenamojo buto duris, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (pagal projektuotojų pateiktus eskizus) iš atsakovo pasirinktų medžiagų, o atsakovas įsipareigojo priimti darbus ir už juos sumokėti. Sutarties 1.2. punktu susitarė dėl: 1) septynerių naujų durų (Nr. 1 (2 vnt.), 2, 5, 6, 7, 8) gamybos už 7 100,00 Eur; 2) vienų durų (Nr. 3) naujų apvadų ir karūnos gamybos už 880,00 Eur; 3) ketverių durų (Nr. 1 (2 vnt.), 2, 4) esamų apvadų ir karūnų restauravimo už 1 630,00 Eur, iš viso darbų kaina – 9 610,00 Eur. Į Sutarties kainą buvo įskaičiuota 7 durų projektavimo ir gamybos, 1 apvadų ir karūnų gamybos ir 4 apvadų ir karūnų restauravimo kaina (Sutarties 1.7. punktas). Sutarties 1.8. punkte numatyta, kad į kainą nėra įskaičiuota senų durų demontavimas, naujų durų montavimas, naujų durų rankenų ir spynų kaina. Sutarties 2.2.–2.3. punktuose šalys numatė, kad, pabaigus darbus, ieškovė pateikia atsakovui sąskaitą faktūrą; atsakovas moka už atliktus darbus remdamasis pateikta sąskaita faktūra. 

14.       Ieškovė 2022 m. liepos 14 d. pateikė atsakovui sąskaitas faktūras už atliktus darbus: 1) Nr. 22002 – 480,00 Eur sumos, 2) Nr. 22003 – 2 250,00 Eur sumos ir 3) Nr. 22004 – 2 192,00 Eur sumos. Atsakovas atsisakė atsiskaityti su ieškove pagal aptariamas sąskaitas faktūras ir 2022 m. liepos 22 d. elektroniniu laišku įspėjo ieškovę, jeigu likę darbai (rezultatas) nebus atsakovui perduoti iki nustatyto termino (2022 m. rugpjūčio 2 d.), Sutartis bus vienašališkai nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas nusiuntė ieškovei pranešimą, nurodydamas, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. vienašališkai nutraukia Sutartį.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo ir dalies atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Dėl šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl ieškovės atsakovui 2022 m. liepos 14 d. pateiktų sąskaitų faktūrų Nr. 22002, Nr. 2203 ir Nr. 22004. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimo dalį priteisti iš atsakovo 480,00 Eur pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22002, taip pat sumažino prašomas priteisti sumas pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitas faktūras Nr. 22003 (iki 1 320,00 Eur) ir Nr. 22004 (iki 2 000,00 Eur). Kadangi ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą pagal anksčiau nurodytas sąskaitas faktūras, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kiekvienos sąskaitos faktūros pasisakys atskirai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog, atsižvelgdamas į tai, kad dėl sąskaitos faktūros Nr. 22003 atsakovas taip pat reiškia apeliacinį skundą (prašydamas 1 697,26 Eur suma sumažinti pagal sąskaitą faktūrą priteistą 1 320,00 Eur skolą), todėl dėl šios dalies atsakovo apeliacinio skundo argumentų bus pasisakyta kartu įvertinus ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus.

16.       Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties turinį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, įsipareigojo atlikti atsakovui Sutartimi sutartus darbus, susijusius su fizinio asmens šeimos, buitinių, vartojimo poreikių tenkinimu, daro išvadą, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai.

17.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrajame skirsnyje yra atskirai reglamentuojami vartojimo rangos sutartiniai santykiai. Jų esmė yra atskleista CK 6.672 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad, pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios, visų pirma, taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių, o kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. statybos ranga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 60).

Dėl 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22002

18.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti ir atsakovo 480,00 Eur skolą pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą, nurodė, kad Sutartyje vartojama bendra sąvoka „apvadai“, atskirai neišskiriant vidinės ir išorinės pusės apvadų gamybos / restauravimo kainos, nenurodyta, kad į vienų apvadų kainą neįeina vidiniai apvadai. Taip pat nustatė, kad durų Nr. 3 ir Nr. 4 staktų gamyba, jų sumontavimas ir vidinės pusės apvadų gamyba ir sumontavimas buvo atlikti 2020 metais, o sąskaita faktūra, serija AP Nr. 22002 už šiuos darbus išrašyta tik praėjus dvejiems metams. Taip pat pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad po 2020 metų durims Nr. 3 ir Nr. 4 buvo papildomai atliekami sąskaitoje nurodyti darbai ir dėl jų atlikimo šalys būtų susitarusios vėliau.

19.       Ieškovė, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, teigia, jog bylai pateiktoje detalizacijoje nėra įtraukti durų Nr. 3 ir Nr. 4 staktų gamybos, montavimo ir vidinės pusės apvadų gamybos, montavimo darbų kaina, tai pagrindžia, jog už atliktus ir priimtus darbus atsakovas nėra atsiskaitęs.

20.       Kaip jau minėta šios nutarties 13 punkte, Sutarties 1.2. punktu šalys, be kita ko, susitarė dėl vienų durų (Nr. 3) naujų apvadų ir karūnos gamybos už 880,00 Eur, taip pat ketverių durų (Nr. 1 (2 vnt.), 2, 4) esamų apvadų ir karūnų restauravimo už 1 630,00 Eur. Ieškovės atsakovui pateiktoje 2022 m. liepos 14 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 22002 nurodyta, kad į ją įtraukti šie darbai: staktų gamyba ir montavimas durų Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat vidinės pusės lygių apvadų gamyba ir montavimas durims Nr. 3 ir Nr. 4, darbų kaina – 480,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl sąskaitos faktūros Nr. 22002 nurodytus motyvus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškove už aptariamoje sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus.

21.       Su rangovo pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją vykdymu susijusi užsakovo garantija, įtvirtinta CK 6.673 straipsnio 1 dalyje, – įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir atitinkama užsakovo teisė atsisakyti sumokėti už sutartyje nenumatytus darbus (CK 6.673 straipsnio 1 dalis). Ši užsakovo teisių garantija reiškia, kad nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties (atitinkamai ir kainos) numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka išimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui), turinčiam pakankamai galimybių numatyti tikrąją rangos darbų apimtį. Ši garantija, be kita ko, apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis. Vartojimo sutarties atveju rangovo rizikos padariniai reiškiasi tuo, kad, užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti apmokėti papildomus darbus, rangovas neatleidžiamas nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – jis neįgyja teisės dėl šios aplinkybės nutraukti sutartį ir neatleidžiamas nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, todėl sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus darbus turi atlikti savo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, jog šalims Sutartyje susitarus dėl naujų apvadų ir karūnos pagaminimo durims Nr. 3, esamų apvadų ir karūnos restauravimo durims Nr. 4, atskirai nebuvo susitarta, jog į naujų apvadų pagaminimą ir esamų apvadų restauravimą neįeina vidinės pusės lygių apvadų gamybos ir jų montavimo darbai, taip pat staktų durims Nr. 3 ir Nr. 4 gamyba, montavimas. Visoje Sutartyje vartojama bendra sąvoka „apvadai“, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad į aptariamą apvadų sampratą, vidinės pusės apvadų ir staktų gamyba turėjo neįeiti, dėl to ieškovė turėjo pagrindą išrašyti 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22002 už papildomus darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 1.8. punktu šalys buvo aiškiai susitarusios, kad į Sutarties kainą nėra įskaičiuotas senų durų demontavimas, naujų durų montavimas, naujų durų rankenų ir spynų kaina. Tuo tarpu aptariamoje Sutartyje nėra jokių nuostatų apie tai, jog į durų Nr. 3 naujų apvadų ir karūnos gamybą, taip pat į durų Nr. 4 esamų apvadų ir karūnų restauravimą neįeina vidinės pusės lygių apvadų gamyba ir staktų gamybos durims Nr. 3, Nr. 4 gamyba ir jų montavimas. Sutartyje nėra jokio šalių susitarimo, kad ieškovė, be apvadų gamybos / restauravimo durims Nr. 3 ir Nr. 4, turėjo papildomai pagaminti ir sumontuoti minėtų durų staktas. Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga taip pat nepatvirtina šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomas argumentas, jog tai, kad byloje esančioje detalizacijoje nėra įtraukta durų Nr. 3 ir Nr. 4 staktų gamybos, montavimo ir vidinės pusės apvadų gamybos, montavimo kaina, pagrindžia, jog atsakovas už šiuos priimtus darbus nėra atsiskaitęs, yra deklaratyvus ir neįrodytas, kadangi bylos rašytinė medžiaga negali patvirtinti aplinkybių, kad šalys buvo susitarusios dėl aptariamų papildomų darbų apimties ir jų kainos. Dar daugiau, byloje esantis ieškovės 2022 m. liepos 14 d. atsakovui siųstas elektroninis laiškas patvirtina, jog dėl dalies darbų atlikimo su atsakovu iš anksto nebuvo susitarta ir sąskaita jam nebuvo pateikta: „Dėl dalies šių papildomų ir iš anksto nesutartų darbų atlikimo Jums nebuvo pateikta sąskaita, žiūrėjome į tai geranoriškai. Tačiau tam buvo skirti papildomi mūsų resursai“.

23.       Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovė, kaip rangovė ir verslininkė, yra laikoma stipresniąja Sutarties šalimi, turinti atitinkamą kvalifikaciją, darbo patirtį, supratimą dėl prisiimamų darbų apimties, todėl, sudarydama Sutartį, turėjo tinkamai įvertinti reikalingų atlikti darbų pobūdį ir Sutartyje tiksliai susitarti dėl visų reikalingų atlikti darbų ir jų apimties arba atskirai raštu susitarti dėl papildomų darbų. Todėl net ir esant situacijai, jei ieškovė nepakankamai įvertino Sutartimi prisiimtų atlikti darbų apimtį, dėl ko galbūt buvo reikalinga atlikti papildomus darbus, vartojimo rangos sutarčių specifika lemia tai, jog ši aplinkybė neatleidžia jos nuo atsakomybės už netinkamą Sutarties vykdymą, todėl Sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus darbus ji turi atlikti savo sąskaita ir neturi teisės reikalauti atsakovo atsiskaityti su ieškove už papildomus darbus, dėl kurių Sutartimi ar atskiru šalių susitarimu nebuvo susitarta.

24.       Pažymėtina ir tai, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymų leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

25.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaujantis minėtomis vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 480,00 Eur skolos iš atsakovo priteisimo pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22002. Apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų nagrinėjamu klausimu, neįrodė, kad turi teisėtą pagrindą reikalauti aptariamos skolos priteisimo, todėl dėl šios dalies ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22003

26.       Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22003 iš atsakovo prašomą priteisti 2 250,00 Eur sumą sumažino iki 1 320,00 Eur (nuo 1 200,00 Eur iki 880,00 Eur ir nuo 1 050,00 Eur iki 440,00 Eur). Tvirtina, kad nepagrįsti teismo teiginiai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys susitarė dėl kainos padidinimo. Apeliantės teigimu, kainos kito dėl atsakovo veiksmų, kadangi darbų atlikimo metu atsakovas darė daug pakeitimų.

27.       Iš byloje esančios 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22003 matyti, kad į ją įtraukti šie darbai: karūnos ir apvadų gamyba durims Nr. 3, darbų kaina – 1 200,00 Eur ir karūnos, apvadų perdarymas, restauravimas ir gamyba durims Nr. 4, darbų kaina – 1 050,00 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Sutarties 1.2. punktu šalys, be kita ko, susitarė dėl durų Nr. 3 naujų apvadų ir karūnos gamybos už 880,00 Eur, taip pat durų Nr. 4 esamų apvadų ir karūnų restauravimo už 440,00 Eur.

28.       Minėta, jog, pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, kad užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Pagal CK 6.2285 straipsnio 1 dalį, vartotojas privalo sumokėti verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą kainą, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar įstatymuose.

29.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bylai pateikti 2025 m. gegužės 9 d. ir 2025 m. birželio 13 d. aktai patvirtina, kad ginčo objektai, t. y. karūna ir apvadai durims Nr. 3 ir apvadai ir karūnos durims Nr. 4, atsakovui yra grąžinti, atsakovas dėl jų grąžinimo ir kokybės ieškovei pretenzijų neturi, todėl turi pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Nepaisant to, sutikina su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl to atmestini ieškovės argumentai, jog šalys buvo susitarusios dėl kainos padidinimo už durų Nr. 3 ir Nr. 4 apvadų, karūnų gamybą / restauravimą.

30.       Kaip jau minėta, Sutartyje šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl durų Nr. 3 apvadų ir karūnos gamybos už 880,00 Eur ir durų Nr. 4 apvadų ir karūnos restauravimo už 440,00 Eur. Priešingai nei teigia ieškovė, byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga nepatvirtina, kad ieškovė ir atsakovas būtų susitarę dėl didesnės aptartų darbų kainos. Sutiktina tiek su ieškovės, tiek su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad, vykdant durų Nr. 3 ir Nr. 4 apvadų, karūnų gamybą ir restauravimą, kilo poreikis atlikti papildomus darbus, kurie Sutartyje nebuvo aptarti, todėl tam buvo pasitelkti tretieji asmenys, tačiau už papildomų darbų atlikimą su trečiaisiais asmenimis atsiskaitė atsakovas ir ginčo dėl to nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „3D Creative“ 2021 m. kovo 13 d. išrašė atsakovui M. V. PVM sąskaitą faktūrą serija 3DC2103, už 3D skenavimo paslaugas 254,10 Eur sumos, kurią atsakovas apmokėjo 2021 m. kovo 16 d. Taip pat 2021 m. rugsėjo 29 d. UAB „Medžio drožiniai“ išrašė ieškovei MB „Alksnio projektai“ PVM sąskaitą faktūrą MR Nr. 00179 už karūnos dalių kapitelių, karnizo laikiklio, karūnos centro, stačiakampių dekorų, karnizo drožimo ir projektavimo ir paruošimo frezavimui paslaugas 1 443,16 Eur sumos, kurią, nors ir išrašytą ieškovei, apmokėjo atsakovas ir šalys šios aplinkybės neginčija. Iš viso tretiesiems asmenims atsakovas sumokėjo 1 697,26 Eur. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitę su ieškove už aptariamoje sąskaitoje nurodytus darbus – durų Nr. 3 ir durų Nr. 4 apvadų ir karūnos gamybą (durų Nr. 3), apvadų ir karūnos restauravimą (durų Nr. 4) – byloje nėra, nors ginčo tarp šalių, kad aptarti darbai yra atlikti ir darbų rezultatas atsakovui yra perduotas, taip pat nėra. Nepaisant to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog šalys susitarė pakeisti, padidinti Sutartyje nustatytą aptariamų darbų kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog vykdant durų Nr. 3 ir durų Nr. 4 apvadų, karūnos gamybos ir restauravimo darbus iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, neįrodo fakto, kad šalys tokiu būdu taip pat susitarė ir dėl aptariamų darbų kainos padidinimo. Papildomų darbų atsiradimo poreikis negali būti pagrindas padidinti Sutartimi sutartų darbų kainą, juolab, kai už papildomų darbų atlikimą su trečiaisiais asmenims atsiskaitė atsakovas, o ne ieškovė. Šiuo atveju svarbu priminti anksčiau šioje nutartyje aptartą vartojimo rangos teisinių santykių specifiką, lemiančią, jog būtent rangovas (ieškovė) turi prisiimti riziką, jei Sutartimi sutartų darbų negali atlikti už sutartą kainą. Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentais, jog aplinkybė, kad dėl atsakovo norimų pakeitimų jis sutikdavo mokėti didesnę kainą nei buvo pateikta pirminiame pasiūlyme ir ją apmokėdavo, pagrindžia faktą, kad ir šiuo atveju ieškovė informavo atsakovą apie sutartų darbų kainos padidėjimą, o atsakovas su tuo sutiko. Dar daugiau, ieškovė nepagrindė, kokia apimtimi buvo praplėsti atlikti darbai pagal sąskaitą faktūrą Nr. 22003, t. y. kokius konkrečiai papildomus darbus ieškovė atliko, jog turėjo pagrindą padidinti darbų kainą, nurodytą šalių Sutartyje.

31.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

32.       Nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė apeliaciniu skundu neįrodė ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo teisingai padarytų išvadų, kuriomis konstatuota, kad ieškovė nepagrindė, jog šalys buvo sutarusios dėl kitokios durų Nr. 3 apvadų ir karūnos gamybos ir durų Nr. 4 apvadų ir karūnos restauravimo darbų kainos, nei numatyta Sutartyje, todėl pagrįstai sumažino 2022 m. liepos 14 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 2203 nurodytą 2 250,00 Eur sumą iki 1 320,00 Eur, t. y. iki tokio dydžio, kuris buvo numatytas šalių Sutartyje.

33.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu apskritai ginčija savo pareigą apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 22003 (1 320,00 Eur), tvirtindamas, jog, sumokėdamas tretiesiems asmenims už papildomų darbų atlikimą 1 697,26 Eur (254,10 Eur + 1 443,16 Eur), tokiu būdu atsiskaitė su ieškove, todėl, siekiant šioje nutartyje pakartotinai neaptarti tų pačių nustatytų faktinių aplinkybių, pasisakytina dėl aptariamo apelianto (atsakovo) argumento.

34.       Nesutiktina su atsakovo, kaip apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims negali būti vertinamas kaip tinkamas atsiskaitymas su ieškove, kadangi mokėjimai tretiesiems asmenims buvo atlikti už papildomus darbus. Nurodytiems argumentams paneigti reikšmingos šios aplinkybės. Visų pirma pabrėžtina, jog, kaip jau minėta, Sutartyje šalys susitarė dėl durų Nr. 3 naujų apvadų ir karūnos gamybos už 880,00 Eur, taip pat durų Nr. 4 esamų apvadų ir karūnų restauravimo už 440,00 Eur, iš viso 1 320,00 Eur. Į ginčijamąją sąskaitą faktūrą Nr. 22003 įtraukti šie darbai – karūnos ir apvadų gamyba durims Nr. 3 (už 1 200,00 Eur), taip pat karūnos, apvadų perdarymas, restauravimas ir gamyba durims Nr. 4 (už 1 050,00 Eur). Aptariamoje sąskaitoje faktūroje nenurodyta, joje nedetalizuota, taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad į ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų apimtį turėjo įeiti kiti, papildomi darbai. Tuo tarpu trečiųjų asmenų išrašytos PVM sąskaitos faktūros – 2021 m. kovo 13 d. UAB „3D Creative“ atsakovui M. V. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija 3DC2103 254,10 Eur sumos, taip pat 2021 m. rugsėjo 29 d. UAB „Medžio drožiniai“ ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra MR Nr. 00179 už drožimo, projektavimo ir frezavimo paslaugas 1 443,16 Eur sumos, iš viso 1 697,26 Eur, patvirtina, kad šalys, t. y. ieškovė ir atsakovas žodiniu susitarimu, jau po Sutarties sudarymo, susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Tokio susitarimo buvimą patvirtina ir paties atsakovo neginčijama aplinkybė, kad su trečiaisiais asmenimis atsiskaitė atsakovas.

35.       Kaip matyti iš trečiųjų asmenų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, buvo suteiktos 3D skenavimo paslaugos ir karūnos dalių kapitelių, karnizo laikiklio, karūnos centro, stačiakampių dekorų, karnizo drožimo, projektavimo ir paruošimo frezavimui paslaugos. Aptariamos paslaugos, už kurias su trečiaisiais asmenimis atsiskaitė atsakovas, buvo kitokios apimties ir pobūdžio, nei šalys susitarė Sutartyje ir už ką buvo išrašyta ginčijama sąskaita faktūra Nr. 22003. Pagal ginčo sąskaitą ir Sutartį ieškovė turėjo pagaminti naujus apvadus ir karūną durims Nr. 3, taip pat restauruoti apvadus ir karūną durims Nr. 4. Tuo tarpu į trečiųjų asmenų išrašytų sąskaitų faktūrų turinį, jų apimtį neįėjo naujų apvadų ar karūnos gamyba, esamų apvadų ir karūnos restauravimas, šiuos darbus Sutartimi buvo įsipareigojusi atlikti būtent ieškovė, tai ir padarė, todėl pagrįstai reikalauja atsakovo už aptartas paslaugas su ja atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirų darbų atlikimas (karūnos dalių, kapitelių, karnizo laikiklio drožimas ir kt.) nėra tapatūs naujų apvadų, karūnų gamybai ar jų restauravimui. Akivaizdu, jog, gaminant naujus apvadus, karūną, taip pat juos restauruojant, yra naudojamos atitinkamos medžiagos, priemonės, darbo jėga, po to juos reikia transportuoti, sumontuoti, visa tai lemia atitinkamo dydžio išlaidų susidarymą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad tretiesiems asmenims sumokėta pinigų suma (1 697,26 Eur) mažintina Sutartyje numatyta aptartų darbų kaina (1 320,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tretiesiems asmenims atsakovo sumokėtą 1 697,26 Eur sumą pagrįstai laikė kaip atsiskaitymą ne su ieškove už Sutartimi sutartus darbus, o atsiskaitymą su trečiaisiais asmenims už papildomus, Sutartimi nesutartus darbus. 

36.       Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, pripažindamas, kad šalys nebuvo susitarusios dėl darbų kainos padidinimo, o vėliau nurodė, kad dėl šių darbų šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškovės reikalavimo (930,00 Eur) pagal sąskaitą faktūrą Nr. 22003 (2 250,00 Eur sumos), konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu sąskaitoje faktūroje Nr. 22003 nurodytos naujų apvadų ir karūnų gamybos kaina durims Nr. 3 nuo 880,00 Eur padidėjo iki 1 200,00 Eur, o esamų apvadų ir karūnų restauravimo darbų kaina durims Nr. 4 padidėjo nuo 440,00 Eur iki 1 050,00 Eur, kadangi Sutartyje buvo susitarta dėl mažesnės darbų kainos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovo tretiesiems asmenims sumokėti 1 697,26 Eur, patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų, nepaneigė konstatuoto fakto, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių buvus šalių susitarimą dėl darbų kainos padidinimo. Pabrėžtina, jog aptartos pirmosios instancijos teismo išvados nėra prieštaringos ar nenuoseklios, jomis skundžiamame sprendime pasisakyta dviem atskirais klausimais, t. y. dėl darbų apimties, už kuriuos atsakovas turi atsiskaityti su ieškove, ir apie šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, už kuriuos atsakovas atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra aktuali atsakovo nurodyta CK 6.673 straipsnio 1 dalies vartotojo garantija, jog rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, o užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir tam reikėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, atsakovo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo pagrindžia jo atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis.

38.       Nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 1 320,00 Eur skolos sumokėjimas mažintinas atsakovo tretiesiems asmenims sumokėtos 1 697,26 Eur sumos dydžiu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22004

39.       Ieškovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 192,00 Eur priteisimo iš atsakovo už spyną pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22004. Tvirtina, kad spyną užsakė pats atsakovas, ji buvo individualiai pritaikyta jo durims, todėl negali būti panaudota kitur. Aplinkybė, kad atsakovas įsigijo kitą spyną, negali atleisti jo nuo pareigos atsiskaityti su ieškove.

40.       Iš byloje esančios 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22004 matyti, kad, be kita ko, į ją įtraukta ir 192,00 Eur suma už naują spyną ir raktą. Kaip teisingai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga (2022 m. kovo 30 d., 2022 m. balandžio 4 d. atsakovo elektroniniai laiškai ieškovei, 2022 m. balandžio 4 d. ieškovės elektroninis laiškas atsakovui) patvirtina, kad atsakovo valia ieškovė užsakė holo durų spyną su raktu. UAB „Rideta“ 2022 m. gruodžio 22 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. RID1843 už spyną Abloy LC200 + 4/008 + LP712 + CY013T mk CR 1 r 192,00 Eur sumos, jos apmokėjimo terminas – 2023 m. sausio 1 d. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, svarbu yra aptarti sutarčių galiojimą, jų nutraukimą, numatantį teisinį reglamentavimą.

41.       Pagal bendrąsias sutarčių nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Šalys Sutarties 5.2. punktu susitarė, kad Sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai prieš 10 kalendorinių dienų iš anksto raštu įspėjusi kitą šalį, tačiau Sutarties nutraukimą inicijuojanti šalis kitai šaliai turi padengti visus su Sutarties nutraukimu ir neįvykdymu susijusius nuostolius.

42.       Kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovas 2022 m. liepos 22 d. elektroniniu laišku įspėjo ieškovę, jeigu likę darbai (rezultatas) nebus atsakovui perduoti iki nustatyto termino (2022 m. rugpjūčio 2 d.), Sutartis bus vienašališkai nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas nusiuntė ieškovei pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pranešdamas, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. vienašališkai nutraukia Sutartį. Ginčo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nėra. Ginčo taip pat nėra, kad atsakovas jau po Sutarties nutraukimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d., savo lėšomis įsigijo naują durų spyną. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad spyna su raktu pagal ginčo sąskaitą faktūrą Nr. 22004 atsakovui nėra perduota ir nėra sumontuota. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, kurių pagrindu netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 192,00 Eur priteisimo iš atsakovo už spyną su raktu. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Sutartis vienašališkai atsakovo nutraukta 2022 m. rugpjūčio 3 d., tuo tarpu UAB „Rideta“ PVM sąskaitą faktūrą ieškovei už spyną išrašė tik 2022 m. gruodžio 22 d., t. y. kai šalių sutartiniai santykiai jau buvo pasibaigę, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atsiskaityti su ja už tai, ko ieškovė nepadarė (spynos neperdavė ir nesumontavo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui apskritai kyla abejonių, kokiu pagrindu ieškovė į ginčo sąskaitą faktūrą Nr. 22004 galėjo įtraukti ir 192,00 Eur sumą už spyną su raktu, jei, nors aptariamos sąskaitos faktūros išrašymo metu, Sutartis dar nebuvo nutraukta, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent tokio dydžio pinigų suma bus reikalinga naujos spynos ir rakto įsigijimui, kadangi PVM sąskaita faktūra už spyną ieškovei buvo išrašyta tik 2022 m. gruodžio 22 d., tuo metu šalių Sutartis jau buvo nutraukta. Taip pat, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime ieškovės apeliacinį skundą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė atsiskaitė su UAB „Rideta“ už aptariamą spyną su raktu.

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepriteista 192,00 Eur suma už spyną pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22004, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22004

44.       Kadangi dėl vieno atsakovo apeliacinio skundo argumento, kuriuo jis prašė tretiesiems asmenims sumokėtą 1 697,26 Eur sumą užskaityti kaip 1 320,00 Eur skolos sumokėjimą pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22003, apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė šioje nutartyje jį atmesdamas, todėl toliau bus sprendžiamas klausimas dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sąskaita faktūra Nr. 22004.

45.       Visų pirma, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė holo durų kainą (1 550,00 Eur). Holo durų kaina turi būti ne didesnė nei 1 300,00 Eur. Taip pat tvirtina, kad ieškovė į ginčijamą sąskaitą faktūrą Nr. 22004 nepagrįstai įtraukė sumas už papildomus holo durų restauravimo elementus (450,00 Eur), kurie su atsakovu nebuvo suderinti.

46.       Iš byloje esančios 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22004 matyti, kad į ją, neįskaitant 192,00 Eur už spyną su raktu (dėl šios sumos apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė), įtraukti šie darbai: 1) holo durų restauravimas už 1 550,00 Eur, 2) holo durų apvadų restauravimas ir gamyba už 350,00 Eur ir 3) holo elementų restauravimas ir gamyba už 100,00 Eur, iš viso 2 000,00 Eur. Būtent tokio dydžio sumą pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo.

47.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – šalių susirašinėjimo medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų holo elementų, apvadų darbų atlikimo. Pabrėžtina, jog ginčo, kad šalys žodiniu susitarimu susitarė dėl holo durų restauravimo, byloje nėra (apeliantas tik ginčija jos kainą). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga paneigia atsakovo argumentus, kad dėl holo durų restauravimo ir gamybos darbų, nurodytų ginčijamoje sąskaitoje faktūroje, nebuvo susitarta.

48.       Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad šalys žodiniu susitarimu susitarė, kad be holo durų restauravimo darbų ieškovė atliks ir kitų holo durų elementų, apvadų restauravimą ir gamybą. 2022 m. sausio 27 d. ieškovė atsakovui išsiuntė trumpąją žinutę: „Labas vakaras, ryt planas atvažiuoti apie 9.30 ryte dirbt su holo durimis. Jei bus kas įleis“, atsakovas atsakė: „Ok, bus“. 2022 m. balandžio 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, jame nurodė: „Į holą jau užsakyti tokią pačią spyną, kaip ir į buto duris? Atsiųsiu sąskaitas už holo duris, karūnas ir apvadus, iki savaitės pabaigos reiks apmokėjimo. Ypač, jei viskas bus nudažyta ir baigta“. 2022 m. birželio 10 d. atsakovas ieškovei nusiuntė elektroninį laišką, jame nurodė: „Už holo duris neprašėt jokio avansinio mokėjimo. Todėl jis ir nebuvo mokėtas. Buvo kalba, kad kai užbaigsit sumokėsiu visą kainą. Daugiau niekada nieko už holo duris ir nebeprašėt. Šiai dienai didžiąją dalį montavimo metu buvusių pastabų sutvarkėt. Liko spynų klausimai. Čia realiai uždaryta tema. Už šias duris nematau problemos net ir dabar sumokėti didžiąją dalį sumos“. Aptarta susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad šalys buvo susitarusios ne tik dėl holo durų restauravimo darbų, į šiuos darbus akivaizdu, kad taip pat turėjo įeiti ir kiti papildomi, kurie iš esmės konkrečiai susiję su holo durų restauravimu, darbai – holo durų apvadų restauravimas ir gamyba, holo elementų restauravimas ir gamyba. Apeliacinės instancijos teismas aptartas išvadas daro ne tik vadovaudamasis anksčiau nurodyta šalių susirašinėjimo medžiaga, bet ir atsižvelgdamas į šalių susiklosčiusių santykių pobūdį. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, Sutartimi šalys tarėsi ne tik dėl naujų durų gamybos, bet ir dėl esamų apvadų, karūnos restauravimo, gamybos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šalių žodiniam susitarimui dėl holo durų restauravimo darbų, į darbų apimtį turėjo įeiti ir anksčiau aptarti papildomi darbai, kurie laikytini sudėtine holo durų restauravimo darbų dalimi. Manytina, jog tuo atveju, jeigu yra restauruojamos holo durys, akivaizdu, kad kartu turi būti atliekami apvadų, kitų holo durų elementų restauravimo darbai. Aptariami darbai yra tarpusavyje susiję ir sukuria vientisą, užbaigtą vaizdą ir darbą.

49.       Nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apelianto argumentai nebuvus šalių susitarimo (žodinio) dėl papildomų holo durų elementų restauravimo darbų atmestini kaip nepagrįsti.

50.       Ginčijamoje sąskaitoje faktūroje nurodytų holo durų restauravimo, holo durų apvadų restauravimo, gamybos ir holo elementų restauravimo, gamybos darbų kainos apeliantas nepaneigė (CPK 12, 178 straipsnis). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui atsakovo teiktų procesinių dokumentų, M. V. apskritai ginčijo sąskaitoje faktūroje Nr. 22004 nurodytų darbų kainas, tvirtindamas, kad jos nebuvo suderintos su juo, ir ieškovės įrašytos vienašališkai, tačiau šiems argumentams pagrįsti iš esmės nepateikė jokių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ginčijamoje sąskaitoje faktūroje nurodytą 2 000,00 Eur sumą už anksčiau aptarus darbus (išskaičiuojant 192,00 Eur už spyną su raktu). Pabrėžtina ir tai, jog, civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas pateiktais procesiniais dokumentais neįrodinėjo, kad holo durų restauravimo darbų kaina turėtų būti mažesnė, nei nurodyta sąskaitoje faktūroje Nr. 22004 (1 550,00 Eur), o kaip minėta, apskritai ginčijo aptariamos sąskaitos faktūros teisėtumą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas ėmė įrodinėti, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta holo durų restauravimo kaina – 1 550,00 Eur – yra per didelė, ir turėtų būti ne didesnė nei 1 300,00 Eur, o šį reikalavimą atmetus, holo durų restauravimo darbų kaina negali būti didesnė nei 1 550,00 Eur. Pasisakant dėl šių apelianto argumentų, aktualios yra apeliacijos ribas reglamentuojančios teisės normos.

51.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dispozityviosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

52.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose konkrečiai neginčijo sąskaitoje faktūroje Nr. 22004 nuodytos 1 550,00 Eur holo durų restauravimo darbų kainos (atsakovas apskritai nesutiko su bendra sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina), taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl darytina išvada, kad, nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, atsakovas savo skundo argumentų negali grįsti aplinkybėmis ar kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo sprendžiami ir vertinami pirmosios instancijos teisme. 

53.       Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jo argumentai, prašant 1 530,65 Eur suma (už trūkumų šalinimo darbus) sumažinti holo darbų kainą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo, kaip vartotojo, pasirinktą teisių gynimo būdą.

54.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptartą atsakovo prašymą, konstatavo, jog reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę atsakovas nereiškė, nuostolių dydžio ir fakto neįrodinėjo. Taip pat pabrėžė, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu – ieškovės reikalavimas yra kilęs iš šalių pripažįstamos žodinės rangos sutarties, o atsakovo reikalavimas dėl 1 265,00 Eur nuostolių (be PVM) nėra patikimai pagrįstas.

55.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalių susiklostęs teisiniai santykiai kyla iš vartojimo rangos, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą 1530,65 Eur suma sumažinti sąskaitoje faktūroje Nr. 22004 nurodytą 2 000,00 Eur sumą už holo durų ir jo elementų, apvadų darbus, taikė netinkamas teisės normas, todėl dėl šios dalies priėmė neteisingą sprendimą.

56.       Kadangi šioje nutartyje konstatuota, kad šalių susiklostę santykiai yra vartojimo ranga, todėl aktualios specialiosios teisės normos, reglamentuojančios būtent vartojimo rangą. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, nustatančiame darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, numatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.666 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

57.       Kita vertus, nors, kilus ginčui dėl vartojimo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės, užsakovui, kaip vartotojui, suteikiama plati teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo priemonę, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl, užsakovui prašant taikyti CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, teismas, neribodamas užsakovo pasirinkimo teisės, turėtų įvertinti ir užtikrinti, kad vienu metu nebūtų taikomi atskiri savarankiški teisių gynimo būdai, kurie kartu netaikytini, pavyzdžiui, tenkinamas užsakovo reikalavimas sumažinti darbų kainą ir kartu reikalavimas neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023, 58 punktas). Pagal CK 6.665 straipsnį, užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti sumokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo.

58.       Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, vartotojui darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, reikalavimą dėl darbų rezultato trūkumų jis turi teisę pareikšti per protingą terminą, tačiau ne ilgesnį nei dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo sąskaita faktūra Nr. 22004 išrašyta 2022 m. liepos 14 d., atsakovas 2022 m. birželio 10 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodė: „Už holo duris neprašėt jokio avansinio mokėjimo. Todėl jis ir nebuvo mokėtas. Buvo kalba, kad kai užbaigsit sumokėsiu visą kainą. Daugiau niekada nieko už holo duris ir nebeprašėt. Šiai dienai didžiąją dalį montavimo metu buvusių pastabų sutvarkėt. Liko spynų klausimai. Čia realiai uždaryta tema. Už šias duris nematau problemos net ir dabar sumokėti didžiąją dalį sumos“. Kaip matyti iš nurodyto atsakovo laiško, 2022 m. birželio 10 d. holo durų restauravimo darbai iš esmės buvo baigti, sutvarkytos atitinkamos atsakovo nurodytos pastabos, todėl atsakovas net sutiko sumokėti didžiąją dalį sumos (kokio dydžio, nėra galimybės nustatyti, nes tuo metu sąskaita faktūra Nr. 22004 atsakovui dar nebuvo pateikta). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas gali daryti išvadą, jog darbų rezultatą atsakovas iš esmės priėmė 2022 m. birželio 10 d., todėl maksimalus terminas, per kurį jis galėjo pareikšti ieškovei reikalavimus dėl darbų rezultatų trūkumų buvo 2024 m. birželio 10 d. (CK 6.666 straipsnio 2 dalis).

59.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į UAB „Talo“ su prašymu įvertinti, ar yra tinkamai atlikti rangovės UAB „Alksnio projektai“ dvivėrių durų atnaujinimo-restauravimo darbai, adresu (duomenys neskelbtini). Bylai pateiktas 2023 m. liepos 31 d. UAB „Talo“ apžiūros aktas, prie jo pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad nustatyti šie holo durų defektai: 1) nerestauruoti ir nesureguliuoti lankstai, pasyvios varčios uždarymo mechanizmai, dėl to kairė varčia savaime turi polinkį atsiverti, o dešinė kliūna už parketo (grindų), t. y. durys nėra tinkamos pilnavertiškai eksploatuoti (pirma fotofiksacija); 2) nepagrįstai sutrumpino senovinių durų tarpjuostę, atsivėrusį plyšį maskavo papildoma juostele. Matosi tvirtinimo varžtai. Restauruota nekokybiškai. Restauruojant gaminį neturi būti keičiami jo matmenys, be to, šiuo atveju dėl durų tarpjuostės sutrumpinimo atsirado plyšys, kuris nepagrįstai maskuotas vizualiai nekokybiškai pritvirtinta lentute, kurios nebuvo originaliame gaminyje. Pakeisti originalaus restauruojamo daikto medžiagiškumas ir matmenys; 3) neatnaujino durų varčių medžiagiškumo pagal staktos matmenis, neįdėjo originalios senos spynos; 4) atlikta apdaila netinkamai (nėra nuimti seni dažai karštu būdu mechaniškai, medžio implantai netinkami (kita medžio rūšis ir ne ta spalva). Apdaila šiurkšti ir netinkama eksploatacijai. Atsakovas bylai taip pat pateikė ir K. C., atestuoto nekilnojamojo turto paveldo apsaugos specialisto, 2023 m. rugpjūčio 24 d. komercinį pasiūlymą, jame nurodyta, kad holo durų remonto darbų kaina – 1 265,00 Eur be PVM, su PVM – 1 530,65 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, nors nurodyti ieškovės atliktų holo durų restauravimo darbų trūkumai nustatyti kiek daugiau nei po vienų metų po darbų rezultato priėmimo, tačiau per CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, suteikiantį teisę atsakovui pareikšti ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pritarti skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, jog nei aptartas apžiūros aktas, nei komercinis pasiūlymas negali būti pripažinti tinkamais įrodymais dėl holo durų defektų. Aplinkybė, jog apžiūros aktas ir komercinis pasiūlymas bylai buvo pateikti jau nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl nurodytų darbų trūkumų ieškovei tiesiogiai nebuvo pateikta pretenzija, nepaneigia fakto, kad ieškovės atlikti holo durų restauravimo darbai atlikti netinkamai, su trūkumais. O trūkumų šalinimo kainą patvirtina ne tik minėtas komercinis pasiūlymas, bet ir 2023 m. liepos 31 d. apžiūros aktas.

60.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu atsakovas, kaip vartotojas, pasirinko vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų savo teisių gynimo būdų – sumažinti holo durų restauravimo darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl priešinga skundžiamo teismo sprendimo išvada yra nepagrįsta.

61.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).

62.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad šalių priešpriešiniai reikalavimai (ieškovės 2 000,00 Eur reikalavimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 22004 ir atsakovo prašymas išskaičiuoti 1 530,65 Eur sumą iš 2 000,00 Eur, kaip trūkumų šalinimo išlaidas) yra nelygiaverčiai, todėl įskaitymas (CK 6.130 straipsnis) negali būti taikomas. 

63.       Nagrinėjamu atveju šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai ir minėtos CK nuostatos, be kita ko, reglamentuoja galimus pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdus – vienas jų sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo / įskaitymo galimumo. Atsakovas, gindamas savo teises, pasirinko konkretų pažeistų teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių ginčo, turėjo taikyti vartojimo rangą / vartojo teises reglamentuojančias teisės normas ir nustatyti, ar atsakovas galėjo pasirinkti prašomą taikyti pažeistų teisių gynimo būdą ir ar toks jo prašymas yra pagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, šalių ginčo išsprendimui pritaikydamas netinkamas teisės normas, dėl to aptariamoje dalyje priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

64.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė netenkinti atsakovo reikalavimo 1 530,65 Eur suma sumažinti 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22004 2 000,00 Eur sumą, todėl dėl šios dalies priėmė neteisingą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, aptariama skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina ir iš 2022 m. liepos 14 d. sąskaitos faktūros Nr. 22004 2 000,00 Eur išskaičiuotina 1 530,65 Eur suma, reikalinga trūkumų pašalinimui (2 000,00 Eur – 1 530,65 Eur = 469,35 Eur), ir pagal aptariamą sąskaitą faktūrą iš atsakovo ieškovei priteistina 469,35 Eur skola.

65.       Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 320,00 Eur (pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22003) ir dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą, taip pat atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl 480,00 Eur (pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22002) ir 192,00 Eur (pagal 2022 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22004) priteisimo, o dėl likusios 2022 m. liepos 14 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 22004 nurodytos 2 000,00 Eur sumos, nusprendė pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovei 469,35 Eur, todėl konstatuotina, kad iš viso ieškovei iš atsakovo reikia priteisti 1 789,35 Eur skolos.

66.       Kiti apeliacinio (-ių) skundo (-ų) argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

67.       Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo ieškovei priteisė 1 789,35 Eur skolą, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 789,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

68.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies ginčui aktualiu klausimu taikė netinkamas materialinės teisės normas, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos dėl vartojimo rangos teisinių santykių, netinkamai nusprendė dėl atsakovo galimo pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdo. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 3 320,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiant šio procesinio sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

69.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

70.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 922,00 Eur skolą už atliktus darbus ir 1 328,94 Eur delspinigius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 3 320,00 Eur už atliktus darbus (reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė ir ieškovė to neginčija), tačiau šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir prašomą priteisti skolą sumažinus iki 1 789,35 Eur, darytina išvada, jog byloje iš viso buvo patenkinti 36,35 procentai (1 789,35 x 100 / 4 922,00 Eur) ieškinio reikalavimų.

71.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 141,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 5 505,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 789,35 Eur, taigi ieškinio reikalavimus patenkindamas 36,35 procentais, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistini 51,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (141,00 Eur x 36,35 procentai), o atsakovui iš ieškovės priteistini 3 503,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 505,00 Eur x 63,65 procentai), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

72.       Pritaikius šalių tarpusavio reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įskaitymą, galutinai iš ieškovės atsakovui priteistini 3 452,68 Eur (3 503,93 Eur – 51,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

73.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

74.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

75.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 363,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 726,00 Eur išlaidas už apeliacini skundo surašymą, iš viso 1 164,00 Eur. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 789,35 Eur (mažesnę sumą negu pirmosios instancijos teismas), o tuo tarpu ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai (priteisiant likusią 1 672,00 Eur skolą), laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

76.       Išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą ir iš dalies jį tenkinus (pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1 530,65 Eur trūkumų šalinimo išlaidų neišskaičiavo iš sąskaitos faktūros Nr. 22004 2 000,00 Eur suma), todėl darytina išvada, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (3 320,00 Eur – 1 530,65 Eur = 1 789,35 Eur), t. y. 53,90 procentus (1 789,35 Eur x 100 / 3 320,00 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistini 808,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 164,00 Eur x 69,46 procentai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Alksnio projektai“, juridinio asmens kodas 303312086, iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 789,35 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 35 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 789,35 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 35 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Alksnio projektai“, juridinio asmens kodas 303312086, atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 452,68 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“  

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Alksnio projektai“, juridinio asmens kodas 303312086, atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 808,51 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja