Civilinė byla Nr. 3K-3-117/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
50.5; 50.8; 932.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Zigmo Levickio (pranešėjas), Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus
miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „PRO
ARS“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl
sandorio pripažinimo negaliojančiu, sumokėto nuomos mokesčio grąžinimo ir
ekspertizės išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami
sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, nuomos dalyko nustatymo, valdymo bei
naudojimo, taip pat pareikštų reikalavimo ribų peržengimo ir ekspertizės
išlaidų priteisimo klausimai.
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „PRO ARS“ 4087,55
Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 881,16 Lt delspinigių, 11,84 proc. dydžio
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė,
kad 2008 m. sausio 22 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi išnuomojo
atsakovui administracinį pastatą (duomenys
neskelbtini), naudoti administracinei veiklai, atsakovas
įsipareigojo mokėti nuompinigius – 3424,20 Lt per mėnesį už visą nuomojamą
plotą. Sutartyje buvo nustatytas nuomos terminas nuo 2008 m. sausio 15 d. iki
2013 m. sausio 15 d., tačiau atsakovo prašymu nuomos
sutartis buvo nutraukta 2008 m. gegužės 20 d. Už pastato nuomą
nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. atsakovas turėjo sumokėti 14 59,55 Lt,
tačiau sumokėjo tik 10 272 Lt.
Priešieškiniu
atsakovas prašė pripažinti su ieškovu sudarytą nuomos sutartį negaliojančia
(niekine), priteisti atsakovui iš ieškovo 10 272 Lt nuomos mokesčio, 3540 Lt už
ekspertizės atlikimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas nurodė,
kad, 2008 m. sausio 22 d. su ieškovu pasirašius pastato perdavimo–priėmimo
aktą, su statybos specialistais nuvykus apžiūrėti pastato, paaiškėjo, kad jis
yra avarinės būklės, pastato naudoti pagal paskirtį neįmanoma, būtinas
kapitalinis remontas. 2008 m. vasario 20 d. atsakovas
kreipėsi į ieškovą, prašydamas sustabdyti nuomos mokesčio skaičiavimą, kol bus
atliktas pastato remontas ir atsakovas pradės jį naudoti pagal paskirtį. Atlikta
statinio būklės ekspertizė, kuria nustatyta, kad pastatas netenkina esminių
statinio reikalavimų, neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos,
sveikatos, aplinkos apsaugos bei kitų esminių reikalavimų, yra avarinės būklės,
negali būti naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. Ieškovas,
išnuomodamas avarinės būklės pastatą, pažeidė imperatyviąsias įstatymo
nuostatas, todėl sandoris turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu nuo jo
sudarymo momento. Ieškovas, net ir gavęs ekspertizės išvadas, nuomos mokesčio
skaičiavimo nesustabdė, todėl atsakovas nutarė kuo greičiau atlikti pastato rekonstrukciją.
Paaiškėjo, kad žemės sklypo savininkas yra ne ieškovas, o fiziniai asmenys J. S., Z. S., J. K.,
J. S., E. K., A. S.,
kurie nesutiko leisti atsakovui naudotis žemės sklypu pastato rekonstrukcijos
metu, todėl jis neturėjo galimybių atlikti pastato rekonstrukcijos ir naudoti
pastatą pagal paskirtį. Taigi ieškovas, neinformuodamas atsakovo, kad žemės
sklypas jam nepriklauso, suklaidino atsakovą dėl esminių sandorio aplinkybių, nevykdė
bendradarbiavimo pareigos, elgėsi nesąžiningai. Atsakovo nuomone, ieškovas
nuomos mokestį skaičiavo neteisėtai, nes nesudarė galimybės atsakovui naudotis
išnuomotu pastatu pagal jo paskirtį.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis
apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o
priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovo 3092,22 Lt
sumokėto nuomos mokesčio ir 1770 Lt išlaidų, turėtų dėl pastato būklės
ekspertizės atlikimo.
Teismas nustatė, kad,
prieš sudarant ginčo sutartį su ieškovu, atsakovas apžiūrėjo pastatą, žinojo,
kad pastatui būtinas remontas, šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas savo
lėšomis atliks pastato rekonstrukciją, o ieškovas tam duos sutikimą. Atsakovas,
būdamas pelno siekiantis juridinis asmuo, siekdamas ekonominio rezultato, privalėjo
įvertinti galimą riziką, kuri galėjo atsirasti vykdant sutartį. Atsakovo
pateiktame 2008 m. kovo 27 d. ekspertizės akte nenustatyta, kad pastato
renovacija negalima. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog šalių
sudaryta nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir
pripažinti ją niekine bei negaliojančia (CK 1.80, 6.483 straipsniai).
Iki konkurso pastato
nuomai atsakovui buvo pateikti duomenys, kad žemės sklypas, kuriame yra
statinys, neįregistruotas. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos nuomos
sutarties dalykas yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis administracinis
pastatas, o ne žemės sklypas. Ieškovas nesiaiškino, kas yra žemės sklypo
savininkas nei konkurso paskelbimo, nei sutarties sudarymo metu. Ieškovas,
nebūdamas žemės sklypo savininkas, įsipareigojo nustatyti žemės sklypo nuomos
tvarką, ir toks ieškovo elgesys laikytinas neapdairiu. Kadangi atsakovas išnuomoto
pastato negalėjo naudoti pagal tikslinę paskirtį, tai teismas sprendė, kad
šalių pasirašyta nuomos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių
kaltės.
Atsakovas nuomos
mokesčio ieškovui nemokėjo, tačiau ieškovas užskaitė kaip nuomos mokestį už
išnuomotą patalpą atsakovo įmokėtą 10 272 Lt pradinį įnašą už dalyvavimą
viešajame konkurse, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui 4087,55 Lt. Kadangi
ginčo sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, tai atsakovo
pareiga sumokėti ieškovui nuomos mokestį pastato nuomos laikotarpiu iki
sutarties nutraukimo 2008 m. gegužės 20 d. mažintina 50 procentų – 7179,78
Lt nuomos mokesčio (CK 6.259 straipsnis). Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 10
272 Lt, todėl dalis įmokėto įnašo – 3092,22 Lt – priteistina iš ieškovo
atsakovui. Atsakovas už pastato būklės įvertinimo ekspertizės atlikimą sumokėjo
3540 Lt, ekspertizės atlikimą atsakovas užsakė ieškovo nurodymu, siekiant
įvertinti ieškovui priklausančio pastato būklę, todėl laikytina, kad yra pagrindas
priteisti iš ieškovo atsakovui 50 procentų šio patirtų išlaidų – 1770 Lt.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi
paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20
d. sprendimą.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti
faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą
(CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatyme nenustatyta įpareigojimo
šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą. Pastarąjį ex
officio turi identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas. Pirmosios
instancijos teismas ex officio taikydamas CK 6.485, 6.487 straipsnius
atsakovo reikalavimui priteisti iš ieškovo sumokėtus nuompinigius neperžengė
priešieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė klausimą dėl
atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, o vienas iš atsakovo reikalavimų
buvo prašymas priteisti atsakovui iš ieškovo 10 272 Lt sumokėto nuomos mokesčio.
Teismas tokį atsakovo reikalavimą tenkino iš dalies, sumažino prašomo priteisti
nuomos mokesčio dydį, todėl nėra pagrindo teigti, kad peržengė ieškinio
reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 260 straipsnis,
265 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės
instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad žemės sklypas buvo
kriterijus vertinant pastato nuomos sutarties teisėtumą ir pareigą mokėti nuomos
mokestį, nes pirmosios instancijos teismas sprendimu mokestį sumažino atsižvelgiant
į abiejų šalių valią (CPK 6.259 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nuosavybės
teisės į žemės sklypą grupei fizinių asmenų buvo įregistruotos 2006-2007 m.,
įregistravimo įrašai įsigaliojo 2006 m. lapkričio 2 d. ir 2007 m. spalio
3 d. Ieškovo organizuojamas konkursas vyko 2008 m. sausio 2 d., taigi iki
konkurso pradžios ieškovas turėjo pakankamai laiko būtiniems duomenims viešajam
konkursui surinkti, įregistruotiems žemės sklypo savininkams nustatyti. To
nepadaręs ieškovas veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, juolab kad tai
yra viešasis juridinis asmuo, todėl jam taikomi didesni atidumo, kruopštumo,
rūpestingumo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.530
straipsnio 1 dalimi, 6.483 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad žemės sklypo priklausomumas
fiziniams asmenims suvaržė atsakovui galimybę tinkamai įvykdyti nuomos
sutarties 9.6 punkte įtvirtintą įsipareigojimą nustatyta tvarka sudaryti žemės
nuomos sutartį, todėl konstatuotina, jog buvo atimta iš atsakovo galimybė
teisėtai valdyti ir naudoti nuomos objektą pagal nuomos sutartyje nustatytas
sąlygas. Ieškovas, parengęs sutartį ir neišsiaiškinęs, kas yra teisėti žemės
sklypo savininkai, pasiūlė nepakankamai aiškias sutarties sąlygas, kurios suvaržė
atsakovo galimybes naudotis nuomojamu daiktu pagal paskirtį.
Eksperto išvada yra
viena iš galimų įrodinėjimo priemonių, be to, šalių pareiga yra įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis,
178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į
atsakovo patenkintų reikalavimų dydį, proporcingai priteisė atsakovui patirtas
ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio
2 dalis).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir
priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo
argumentai:
1. Dėl CPK 260
straipsnio ir 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 3 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje V. M. v. UAB
,,Velidas“, bylos Nr. 3K-3-94/2009, pažymėjo, kad teismas negali keisti ar
plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų
reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ginčo
nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi
spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio
11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v.
UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m.
balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto
savivaldybės taryba v. D. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004;
2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J.
Č. v. AB bankas „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-114/2007). Teismai
peržengė priešieškinio reikalavimų ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį,
pagal kurią teismas įpareigotas bylą nagrinėti tik ta apimtimi, kuria yra
pareikštas ieškinys (priešieškinis) ir sprendimą byloje priimti tik dėl tų
reikalavimų, kurie yra suformuluoti ieškinyje (priešieškinyje), išskyrus
atskirus įstatyme nustatytus atvejus.
Teismo sprendimas
sumažinti mokėtiną nuomos mokestį negali būti laikomas tik kitokiu
priešieškinyje nurodytų aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, nes jokių faktinių
aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių nuomos mokesčio dydžio neteisėtumą, atsakovas
priešieškinyje nebuvo nurodęs ir nuomos mokesčio dydžio neginčijo, todėl jokio
priešieškinio pagrindo (nei teisinio, nei faktinio) dėl nuomos mokesčio dydžio
pagrįstumo nagrinėjimo šiuo atveju nebuvo. Ieškovas pažymėjo, kad priešieškinio
reikalavimų peržengimą patvirtina ir tai, jog teismas priešieškinį iš dalies
tenkino netgi atmetęs pagrindinį atsakovo reikalavimą pripažinti ginčo sutartį
niekine ir negaliojančia.
2. Dėl CK 4.262
straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovui iki ginčo nuomos sutarties sudarymo buvo
pateikta informacija apie nuomos objektą-negyvenamąjį pastatą(duomenys neskelbtini), apie žemės sklypą,
kuriame stovi minėtas pastatas, nors sklypas ir nebuvo nuomos sutarties
objektas. Šiai informacijai patvirtinti atsakovui buvo pateiktas VĮ Registrų
centro pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypas yra
neregistruotas. Taigi buvo padaryta išvada, kad šis sklypas laikytinas
valstybine žeme. Nepaisant to, kad atsakovui pateikta Nekilnojamojo turto
registro pažyma buvo išduota dar 2002 m., šioje pažymoje nurodyti ir Nekilnojamojo
turto registre skelbti duomenys išliko nepakitę ir ginčo sutarties sudarymo ir
bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Duomenys registre buvo
pakeisti tik bylą jau pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, po to,
kai atsakovas 2009 m. balandžio 8 d. raštu papildomai užklausė VĮ Registrų
centrą ir gavo atsakymą, kad tik po atlikto tyrimo ir registro duomenų analizės
buvo nustatyta, kad ginčo pastatas stovi žemės sklype, priklausančiame grupei
fizinių asmenų. Nors šie asmenys žemės sklypą įsigijo 2006-2007 m. ir jų nuosavybės
teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau šie nauji duomenys
registre nebuvo susieti su pastato duomenimis. Taigi iš Nekilnojamojo turto
registre skelbtų duomenų buvo neįmanoma nustatyti, kad nuo 2007 m. ginčo
pastatas stovi nebe valstybiniame žemės sklype ir gauti faktinę situaciją
atitinkančią informaciją. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad būtent ieškovas
atsakingas, jog atsakovui sudarant ginčijamą sutartį pateikta informacija
neatitiko faktinės situacijos. Remdamiesi CK 4.262 straipsniu, Nekilnojamojo
turto registro įstatymo 4 straipsniu, kasacinio teismo praktika, teismai nepagrįstai
konstatavo ieškovo pareigą tikrinti viešajame registre skelbiamų duomenų
tikrumą ir patikimumą, pažeisdami įtvirtintą prezumpciją, kad visi Nekilnojamojo
turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais,
kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus
miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m.
spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „City gate“ v. UAB
„Vilga“, bylos Nr. 3K-3-433/2009). Be to, procesine prasme viešojo
registro duomenys taip pat laikytini oficialiuoju rašytiniu įrodymu (CPK 197
straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti
Nekilnojamojo turto registre viešai skelbiamais ir nenuginčytais duomenimis.
3. Dėl CK 6.483
straipsnio 1 dalies taikymo. Faktas, kad žemės sklypas nėra įregistruotas,
o priklauso fiziniams asmenims, nesuvaržė atsakovo galimybės naudotis išsinuomotu
pastatu, nes nuomos sutarties objektas buvo pastatas, o ne žemės sklypas. Remontuojant
pastatą šiuo atveju statytojas būtų jo nuomininkas-atsakovas, pareiga gauti
statybos leidimą ir visus reikalingus dokumentus Statybos įstatyme nustatyta
būtent statytojui, todėl ir už sklypo savininkų sutikimo gavimą turėtų būti
laikomas atsakingas atsakovas (CK 6.202 straipsnis). Vien ta aplinkybė,
kas yra sklypo savininkas (valstybė ar fizinis asmuo), nesuvaržo statytojo
(nuomininko) galimybių gauti reikiamą sutikimą naudoti žemės sklypą, todėl
išvada, kad vien dėl to, jog žemės sklypo savininkai yra fiziniai asmenys,
atsakovas negalėjo įvykdyti ginčo nuomos sutarties, yra nepagrįsta. Žemės
sklypo savininkų veiksmai nepriklauso nuo ieškovo valios, todėl teismai
nepagrįstai pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nustatė jam pareigą užtikrinti
aplinkybes, kurios nepriklauso nuo nuomotojo valios. Šiuo atveju ginčas turėtų
kilti ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp atsakovo ir žemės sklypo savininkų, o
savo teisę naudotis išsinuomotu daiktu nuo neteisėtų žemės sklypo savininkų
veiksmų nuomininkas turėtų galimybę ginti įstatymuose nurodytomis teisinėmis
gynimo priemonėmis. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad žemės sklypo savininkai
atsakovui nedavė sutikimo ir trukdė naudotis žemės sklypu (CPK 178 straipsnis).
4. Dėl
ekspertizės išlaidų priteisimo. Šioje byloje teismai neskyrė ekspertizės. Ekspertizės
aktas prie bylos buvo pridėtas atsakovo prašymu, kaip jo reikalavimus pagrindžiantis
rašytinis įrodymas, todėl dėl šio dokumento gavimo atsakovo patirtos išlaidos
laikytinos atsakovo bylinėjimosi išlaidomis, kurios priteisiamos proporcingai
patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Patenkinus kasacinį skundą
turėtų būti atmestas ir atsakovo prašymas dėl ekspertizės išlaidų priteisimo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinio skundo prašymą panaikinti
bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir palikti galioti Vilniaus
miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą, priteisti iš
ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl CPK 260
straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismas, ex officio
taikydamas CK 6.485, 6.487 straipsnius, atsakovo priešieškinyje pareikštus
reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, t. y. atsakovui
priteisė mažiau nuomos mokesčio, nei buvo prašoma. Priimdamas tokį sprendimą
teismas neperžengė priešieškinio ribų, t. y. nepakeitė nei priešieškinio dalyko,
nei pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovas reiškė reikalavimą priteisti iš
ieškovo sumokėtą nuomos mokestį – 10 272 Lt, nurodydamas šį reikalavimą pagrindžiančias
faktines aplinkybes, prašydamas kvalifikuoti šalių sudarytą nuomos sutartį kaip
negaliojančią nuo jos sudarymo (CK 6.225 straipsnis). Pagal kasacinio teismo
praktiką, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines
aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis
nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nelaikoma ieškinio
pagrindo keitimu ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19
d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio
17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB
„Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008). Teismas netenkino
atsakovo reikalavimo pripažinti nuomos sutartį niekine, tačiau konstatavo, kad
šalių pasirašyta nuomos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių
kaltės, todėl tenkino priešieškinio dalį įpareigodamas ieškovą grąžinti ne
visą, o tik dalį atsakovo nuomos sutarties pagrindu sumokėtos sumos. Tokį
teismo sprendimą reikėtų vertinti kaip atitinkantį civilinio proceso
koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
2. Dėl CK 4.262
straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.
Aplinkybė, kad pagal CK 4.262 straipsnį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo
4 straipsnį nekilnojamojo turto duomenys yra vieši, nepanaikina ieškovo
pareigos būti pakankamai rūpestingam ir apdairiam ir iki konkurso pradžios pateikti
konkurso dalyviams duomenis apie tikruosius žemės sklypo savininkus. Visi
duomenys apie žemės sklypą ir pastatą Nekilnojamojo turto registre buvo, tik šie
objektai buvo nurodyti kaip du visiškai nesusiję nekilnojamieji daiktai. Be
papildomo VĮ Registro centro tyrimo ir registro duomenų analizės nebuvo įmanoma
nustatyti, kad pastatas stovi fiziniams asmenims priklausančiame žemės sklype,
todėl atsakovas neturėjo galimybės šių duomenų sužinoti viešajame registre.
Ieškovas prieš sudarydamas nuomos sutartį privalėjo įdėti daugiau pastangų, kad
išsiaiškintų, kam priklauso po pastatu esantis žemės sklypas, papildomai
patikrinti, ar žemės sklypas tikrai nėra registruotas. Ieškovas prieš konkursą
atsakovui pateikė seną 2002 m. kovo 12 d. pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto
registre įregistruotus statinius ir teises į juos, kuriame ir buvo nurodyta,
kad žemės sklypas neregistruotas.
3. Dėl CK 6.483
straipsnio 1 dalies taikymo. Nors, kaip ieškovas teigia, žemės sklypo
savininkų sutikimų davimas nepriklauso nuo ieškovo valios, tačiau sutarties
sudarymo metu šalys suprato, kad žemės sklypas priklauso ieškovui. Jei
atsakovas būtų žinojęs, kad žemės sklypas priklauso kitiems asmenims, nebūtų
sudaręs nuomos sutarties su ieškovu tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos
sutartyje. Dėl to ieškovas, sudarydamas sutartį ir nenurodydamas žemės sklypo
savininkų, neužtikrino, kad atsakovas galės naudotis pastatu pagal paskirtį,
taip pažeidė CK 6.483 straipsnio 1 dalies nuostatas.
4. Dėl
ekspertizės išlaidų priteisimo. Kadangi atmestinas ieškovo kasacinis
skundas dėl bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų panaikinimo, tai
atitinkamai ir ieškovo prašymas atmesti atsakovo prašymą dėl ekspertizės
išlaidų priteisimo neturėtų būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Nagrinėjamu
atveju ginčas kilo dėl šalių 2008 m. sausio 22 d. sudarytos ilgalaikio
materialiojo turto nuomos sutartimi atsakovui išnuomoto administracinio pastato(duomenys neskelbtini), galimybės naudoti pagal
paskirtį, t. y. administracinei veiklai.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių daugelyje nutarčių yra
pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos
geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma
„Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos
Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication
Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008;
2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Via Unica“ v. UAB „Interselas“, UAB „Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo
notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010
m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via
Baltika Logistika“, BAB „BSA Construction“, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).
Jose konstatuota, kad sutarties turinys – fakto klausimas, aiškinimo ir taikymo
praktika kasacinio teismo yra suformuota. Byloje aktualus tik šalių sudarytos
sutarties turinio aiškinimas. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai padarė
išvadas atsižvelgę į sutarties esmę, tikslą, šalių elgesį prieš sutarties
sudarymą, jos sudarymo metu, atliktus piniginius atsiskaitymus, taip pat į
šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu
atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl nuomos
sutarties turinio ginčijamu klausimu, įvertino nustatytas reikšmingas
aplinkybes ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos sutarčių aiškinimo
taisyklių taikymo ir aiškinimo praktikos. Dėl to nagrinėjamoje byloje kasacinis
teismas dėl sutarčių aiškinimo ir taikymo taisyklių plačiau nepasisako.
Dėl atsakovo
pareikštų reikalavimų ribų
CPK 13 straipsnyje
nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai,
laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms
priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo
principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis
teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir
pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos
teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti
reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime
neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus
atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą,
ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas
turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus
įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos
mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D.
D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004;
2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir
kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Velidas“, V. P., G. L. ir S. B.,
bylos Nr. 3K-3-94/2009; kt.).
Asmuo, kreipdamasis į
teismą, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. reikalavimo faktinį
pagrindą. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad ieškinio pagrindas yra
faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė
kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir
taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. kovo 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Deglas“ v. UAB „Švilda“ STATYBŲ KONCERNAS“,
AB „Imsas“, AB „Ortas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2009; Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje M. B. v. V. V., M. Ž., bylos Nr. 3K-7-70/2011).
Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nuomos sutartį prašė pripažinti
negaliojančia pagal CK 1.80 ir 1.91 straipsnių nuostatas (sutartis prieštarauja imperatyviosioms
įstatymo normoms ir buvo sudaryta dėl apgaulės). Priešieškinis taip pat
pareikštas dėl atsakovo sumokėtų ieškovui 10 272 Lt nuompinigių priteisimo. Tai
reiškia, kad atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti nuompinigius. Teismai,
atsižvelgdami į byloje konstatuotas aplinkybes, šį reikalavimą iš dalies
patenkino. Taigi teismai neviršijo atsakovo pareikšto reikalavimo ribų. Ta
aplinkybė, kad sutartis nepripažinta niekine, nepašalina reikalavimo dėl dalies
nuompinigių priteisimo teisėtumo, nes pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį tuo
atveju, kai įstatymai ar sutartis nenustato ko kita,
nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl
aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu
sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Minėta, kad teismai konstatavo,
jog atsakovas negalėjo naudoti pastato pagal jo paskirtį dėl jo netinkamos
būklės.
Dėl nuomos dalyko
CK 6.485 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už
išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą
pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie
tuos trūkumus nežinojo. Teismai konstatavo, kad pastatas, nepadarius jo kapitalinio
remonto, nebuvo tinkamas naudoti. Be to, norint atlikti šį remontą reikėjo
gauti žemės savininkų sutikimą. Ieškovas nebuvo žemės savininkas, nors nuomos
sutartis (sutarties 9.3 ir 9.6 punktai) sudaryta taip, kad žemės sklypo savininkas
buvo tarytum ieškovas. Taigi teismai padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas
neturėjo galimybės valdyti ir naudoti nuomos objektą pagal nuomos sutartyje
nustatytas sąlygas. Šių teismų išvadų kasacinio skundo argumentai nepaneigia.
Kartu atmestini ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.262 straipsnio
ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio pažeidimo ir netinkamo CK
6.483 straipsnio 1 dalies taikymo.
Dėl
ekspertizės išlaidų priteisimo
Ieškovo
reikalavimo ir atsiliepimų esmė yra ta, kad pagal ieškovą buvo išnuomotas
pastatas tokios būklės, kuri atitiko nuomos sutarties sąlygas. Atsakovas,
siekdamas paneigti ieškovo reikalavimo pagrindą, turėjo pateikti atitinkamus
įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsakovo prašymu buvo atliktas išnuomoto pastato
būklės tyrimas. Šiuo tyrimu nustatyta, kad pastatas negali būti naudojamas
pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Tai konstatavo ir teismai. Taigi,
nors atsakovo prašymu atliktas pastato būklės įvertinimas nėra ekspertizė ir eksperto
išvada CPK 212 ir 216 straipsnių prasme, tačiau šios atsakovo turėtos išlaidos turi
būti atlygintos, nes buvo būtinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir jos
pagrįstai priteistos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims (CPK
93 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija,
patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo
nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas,
konstatuoja, kad naikinti šią nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio
3 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
UAB „PRO ARS“ už
atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1573 Lt ir tai
patvirtina 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra bei vietinio mokėjimo
nurodymas bankui. Ši suma iš kasatoriaus priteistina atsakovui UAB „PRO ARS“ (CPK
98 straipsnis). Iš kasatoriaus taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „PRO
ARS“ (duomenys neskelbtini) 1573 (vieną tūkstantį
penkis šimtus septyniasdešimt tris) Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) 27,40 Lt (dvidešimt septynis Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Antanas
Simniškis
Juozas
Šerkšnas