Baudžiamoji byla Nr. 2K-94-788/2022

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.1.1; 2.1.7.1; 2.1.16.2.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į V. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68(2) straipsniu, V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. A. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė dalį pareikalauto kyšio už palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, vykdant (duomenys neskelbtini) regiono 2014–2020 m. plėtros plano projektą „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. lapkričio 5 d. nuo 13.52 iki 14.21 val. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu per UAB „R“, kuri buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdomo 1 565 885,04 Eur vertės projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo generalinė rangovė, savininką P. R. už palankumą vykdant minėtą projektą pareikalavo 10 000 Eur kyšio iš apie tokį reikalavimą nežinojusio šio projekto tuometinės subrangovės UAB „T“ savininko J. V., vykdžiusio subrangos darbus už 1 400 000 Eur. Po to V. A., atsižvelgdamas į tai, kad UAB „R“ atsisakė UAB „T“ kaip subrangovės paslaugų ir toliau pati atlikinėjo darbus, 2020 m. vasario 19 d. nuo 15.07 iki 15.26 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu iš P. R. pareikalavo 10 000 Eur kyšio, nurodydamas, kad jau pageidautų gauti pusę reikalaujamo kyšio, t. y. 5000 Eur. Po to V. A. 2020 m. gegužės 19 d. 11.39 val. automobilyje „Lexus RX 450H“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kelyje (duomenys neskelbtini) iš P. R. priėmė pusę anksčiau pareikalauto kyšio – 5000 Eur kyšį už palankumą vykdant minėtą projektą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo V. A. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. A. nutraukti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimus: rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų, savo išvadas grindė prielaidomis, įrodymus vertino selektyviai, o ne kaip visumą, nenurodė motyvų, kodėl atmetė V. A. nekaltumą pagrindžiančius duomenis (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. A. veiksmus įvertinę kaip turinčius visus BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismai taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Teismų praktikoje pažymima, kad aiškus faktinis ir teisinis neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo pagrindas yra pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2020). Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-303/2019). 

2.3. Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai ir išsamiai nepatikrino, ar buvo faktinis pagrindas V. A. taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, ar tokie veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymuose nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvardyti ir trumpai aprašyti išslaptinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybos 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymai, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. teikimai bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartys, kuriomis sankcionuotas (pratęstas) kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas V. A., taip pat STT 2019 m. spalio 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. S-17-10-565RN bei 2019 m. spalio 31 d. teikimas Nr. 3S-10-163RN, kuriais V. A. sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai. Tačiau išvardydamas minėtus dokumentus apeliacinės instancijos teismas neanalizavo šių dokumentų turinio, nevertino jų kaip visumos su kitais byloje esančiais duomenimis, netyrė slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimo V. A. aplinkybių, nesiaiškino, ar STT disponavo patikima ir pakankama informacija apie V. A. galimai daromas nusikalstamas veikas ir dėl to buvo pagrindas atlikti nusikalstamos veikos imitavimą. Byloje esančiais duomenimis – pirmiau nurodytais STT Šiaulių valdybos prašymais, vyriausiojo prokuroro teikimais bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis – nustatyta, kad dar iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimo ir atlikimo V. A. ilgą laiką buvo taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai: slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolė bei fiksavimas, sekimas, slaptas patekimas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpas, transporto priemones. Nurodyti kriminalinės žvalgybos veiksmai V. A. atžvilgiu buvo taikomi net metus laiko (nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.) ir esant visai kitiems faktiniams pagrindams, nesusijusiems su šioje baudžiamojoje byloje tiriamomis aplinkybėmis ir nusikalstama veika, dėl kurios V. A. nuteistas, ir kurie nepasitvirtino (dėl jų ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo). 

2.4. STT 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. S17-10-565RN ir atitinkamai 2019 m. spalio 31 d. teikime Nr. 3S-10-163RN, kuriais V. A. sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai, nurodytos naujos aplinkybės, kad V. A. galimai sieks pareikalauti kyšio iš projekto „(duomenys neskelbtini)“ subrangovės UAB „T“ savininko J. V.. Siekiant atskleisti pagal minėtą tarnybinį pranešimą bei teikimą V. A. taikytų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų faktinį pagrindą, išslaptinti duomenys, kada, iš kur ir kokiu būdu buvo gauta šiuose dokumentuose nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija. Gynybos iniciatyva apeliacinio bylos nagrinėjimo metu STT pateikė išslaptintus dokumentus – 2018 m. lapkričio 23 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymas bei 2019 m. spalio 14 d. pranešimą apie gautą informaciją dėl galimos korupcijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, juos vertindamas, apsiribojo tik šių dokumentų išvardijimu ir trumpu aprašymu, dokumentų visapusiškai nenagrinėjo, nevertino jų turinio, neanalizavo juose pateiktos informacijos kaip visumos su kitais byloje esančiais įrodymais, tendencingai ignoravo įrodymus, paneigiančius šiuose išslaptintuose STT dokumentuose nurodytus teiginius. Dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauti duomenys apie V. A. galimai daromą kitą nusikalstamą veiką, o sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus V. A. atžvilgiu teisėsaugos pareigūnai turėjo patikimos informacijos dėl rengimosi daryti, darymo, padarymo galimai nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 2 dalyje.

2.5. Kaip matyti iš išslaptintų STT 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d pažymų turinio, jose teigiama, kad neatskleistas asmuo nurodė, jog yra didelė tikimybė, kad V. A. iš P. R. pareikalaus (paprašys) kyšio už laimėtą viešąjį pirkimą dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutarties. Šiose pažymose toliau nurodyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. buvo vykdomas V. A. sekimas, šio sekimo metu nustatyta, kad jis kartu su P. R. lankėsi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, ten V. A. iš jo galimai reikalavo duoti 10 000 Eur kyšį už laimėtą projektą bei skirtus papildomus darbus. Pažymose taip pat teigiama, kad V. A. ir P. R. susitikimo metu buvo kalbėta ir apie (duomenys neskelbtini) projektą, tačiau šis klausimas galimai paliktas spręsti ateityje. 2019 m. gegužės 29 d. pažymoje nurodyta, kad P. R. ir V. A. pokalbis buvo užfiksuotas. Tačiau 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymose nurodyta informacija apie neaišku kokio asmens nurodytą didelę tikimybę, kad V. A. iš P. R. pareikalaus kyšio, susijusio su (duomenys neskelbtini) projektu, nepasitvirtino. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme STT nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų buvus tokį pokalbį, nepateikė šio pokalbio įrašų, nebuvo surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme apklaustas P. R. parodė, kad iki jo susitikimo su STT pareigūnais, vykusio 2019 m. spalio 21 d., nekalbėjo su meru V. A. apie (duomenys neskelbtini) projektą ir pinigus. Tai viso proceso metu nuosekliai teigė ir V. A.. Taigi abu STT pažymose nurodyti tariamo pokalbio dalyviai parodė, kad jokio pokalbio, susijusio su (duomenys neskelbtini) projektu ar pinigų perdavimu, iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų pradžios tarp jų nebuvo, taigi aiškiai paneigė 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymose nurodytą informaciją apie tariamą didelę tikimybę, kad V. A. neva iš P. R. pareikalaus kyšio. Šie bylai reikšmingi duomenys apeliacinės instancijos teismo nebuvo įvertinti ir nepagrįstai buvo ignoruojami.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nei STT prašymuose, nei vyriausiojo prokuroro teikimuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, nei Panevėžio apygardos teismo nutartyse, sankcionuojant šiuos veiksmus, STT 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymose minima informacija apie asmenį, kuris nurodė apie didelę tikimybę, kad V. A. neva prašys kyšio, nebuvo įtraukta į sankcionuotų veiksmų faktinį pagrindą. Tai rodo, kad tokie duomenys kaip „didelė tikimybė, kad pareikalaus kyšio“ buvo laikomi nepakankamais ir nepatikimais kriminalinės žvalgybos veiksmams sankcionuoti ir tokių su nekaltumo prezumpcija šiurkščiai prasilenkiančių teiginių negalima laikyti neviešo pobūdžio veiksmų faktiniu pagrindu.

2.7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvus faktinį pagrindą V. A. atžvilgiu taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus patvirtina išslaptintas STT 2019 m. spalio 14 d. pranešimas apie gautą informaciją dėl galimos korupcijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Šiame pranešime nurodyta, kad susitikimo metu neatskleistas asmuo teigė, jog jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras V. A. pokalbio metu su UAB „R“ savininku P. R. pastarajam nurodė, kad iš vykdomo projekto „(duomenys neskelbtini)“ subrangovės UAB „T“ savininko J. V. bandys pareikalauti kaip kyšio nenustatytos pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad 2019 m. spalio 14 d. pranešime nurodyta informacija yra analogiška 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymose nurodytai informacijai apie didelę tikimybę, kad V. A. pareikalaus (paprašys) kyšio dėl (duomenys neskelbtini) projekto (kuri atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nepasitvirtino). Teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl, esant tai pačiai jau anksčiau nepasitvirtinusiai informacijai, neatsiradus jokiems papildomiems duomenimis, buvo nuspręsta V. A. atžvilgiu sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Remiantis teismų praktika, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų; vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos nepakanka, nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2001, 2A-P-2-2009, 2K-209-489/2015).

2.8. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai prieš V. A. buvo sankcionuoti turint patikimos informacijos apie jo galimai rengiamą ir vykdomą nusikalstamą veiką, prieštarauja paties teismo padarytoms išvadoms, byloje surinktų duomenų visumai ir nustatytoms aplinkybėms. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, reikšminga tai, kad STT apeliacinės instancijos teismui nepateikė informacijos apie asmenį, suteikusį tokią minėtame pranešime nurodomą informaciją, taip pat ar pranešime minimas asmuo nėra P. R.. Taigi, STT neišslaptinus ir neatskleidus nurodyto asmens, negalint šio asmens apklausti teisme ir patikrinti 2019 m. spalio 14 d. pranešime nurodytos informacijos (kokio tariamo pokalbio su P. R. metu V. A. neva nurodė bandysiąs reikalauti kyšio, kada ir kur toks pokalbis vyko) objektyvumo ir patikimumo, V. A. atžvilgiu taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai, esant ne įstatymo nustatytam konkrečiam faktiniam pagrindui, o tik gandams ir spėlionėms (kaip „didelė tikimybė“, „bandys pareikalauti“), teismo negalėjo būti pripažinti atliktais teisėtai, esant pakankamam faktiniam pagrindui atlikti tokius veiksmus.

2.9. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai atmetė nuoseklius viso proceso metu V. A. ir P. R. parodymus, kad iki jų susitikimo, kuris įvyko jau taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, jie apie pinigus, susijusius su (duomenys neskelbtini) projektu, nekalbėjo, bet ir nevertino, nenurodė motyvų, kodėl atmetė STT pareigūno R. M., surašiusio 2019 m. spalio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. S17-10-565RN, parodymus, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai buvo pradėti taikyti esant tik užuominoms, o ne konkretiems faktiniams duomenims apie V. A. neva daromą nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad ir 2019 m. spalio 14 d. pranešime nurodytas trečiasis asmuo, jeigu jis toks apskritai yra, negalėjo žinoti to, ko nepatvirtino nei P. R., nei V. A. – vieninteliai pokalbio dalyviai. 2019 m. spalio 14 d. pranešime nurodoma informacija apie tariamą V. A. siekį ateityje reikalauti kyšio buvo gandai bei prielaidos ir šios informacijos neįmanoma patikrinti (nėra atskleistas asmuo, kuris tokią informaciją neva pateikė STT ir pan.). Dėl to tokia nepatikrinama informacija negali būti laikoma pagrindžiančia V. A. taikytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų faktinį pagrindą bei tokių veiksmų teisėtumą.

2.10. V. A. taikytų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų neteisėtumą patvirtina dar ir kitos apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai neįvertintos reikšmingos aplinkybės. Tiek išslaptintose STT 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymose, 2019 m. spalio 14 d. pranešime apie agentūrinę veiklą, tiek 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad neva V. A. ateityje pareikalaus, paprašys ar galimai sieks pareikalauti kyšio, o STT 2019 m. spalio 31 d. teikimo 1.7 punkte nurodyta iki tol niekur neužfiksuota informacija, jog tariamai V. A. jau reikalauja ar provokuoja duoti kyšį. Tai patvirtina, kad, teikiant teikimą dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimo, nebuvo jokių faktinių duomenų šiems veiksmams sankcionuoti, dėl to STT pareigūnai, siekdami gauti leidimą atlikti šiuos veiksmus, nurodė melagingus duomenis apie tariamai jau vykdomą nusikalstamą veiką. Iš to išplaukia teisiškai reikšminga išvada, kad šiuo atveju nebuvo prisijungta prie pradėtos ar besitęsiančios veikos – byloje nėra jokių duomenų, kad V. A. būtų daręs kokias nors neteisėtas veikas, dėl kurių buvo būtina taikyti slaptus tyrimo veiksmus; nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai prieš jį buvo sankcionuoti ir tęsiami neteisėtai, nesant tam faktinio pagrindo. Todėl šių veiksmų taikymo metu gauti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais.

2.11. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų teisėtumą lemia ne tik jų sankcionavimo, bet ir jų vykdymo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-P-412/2007, 2K-7-315/2009, 2K-8-788/2017, 2K-52-942/2020). Teismai tinkamai nepatikrino, ar V. A. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, nors gynyba pateikė išsamius, byloje esančiais duomenimis pagrįstus argumentus, patvirtinančius provokacijos buvimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad V. A. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, rėmėsi ne byloje surinktų įrodymų visumos analize, o selektyviai atrinktais duomenimis, neanalizavo V. A. ir P. R. pokalbių turinio, nesiaiškino, kieno iniciatyva įvyko V. A. ir P. R. susitikimai, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė STT pareigūno R. M. parodymams, taip pat padarė esminių klaidų vertindamas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančias įstatymų nuostatas.

2.12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant provokaciją turi būti atsižvelgiama ne vien tik į nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų dalyvių veikimo būdą (ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti iki modelio taikymo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-139/2015). Privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (sprendimas byloje Vanyan prieš Rusiją, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2013). Vien tai, kad nebuvo jokios konkrečios informacijos, kurią būtų galima patikrinti, apie V. A. galimai rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką (faktinio pagrindo), patvirtina, jog, nepagrįstai sankcionuojant ir prieš V. A. atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, šis buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką.

2.13. Prieš V. A. taikytą provokaciją taip pat pagrindžia tai, kad ne P. R., kaip to reikalauja įstatymas, kreipėsi į STT pareigūnus dėl jam siūlomos padaryti nusikalstamos veikos, o patys STT pareigūnai savo iniciatyva kreipėsi į P. R. su pasiūlymu jam atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (2019 m. spalio 31 d. STT tarnybinis pranešimas, P. R. parodymai). Remiantis BPK 159 straipsniu, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai atliekami gavus iš asmens informaciją, kad jam siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus (sprendimai bylose Milinienė prieš Lietuvą, Sequeira prieš Portugaliją, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). Taigi įstatyme nėra nustatytas tiesioginis leidimas pareigūnams savo iniciatyva kreiptis į privatų asmenį siūlant atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, kol toks asmuo pats nėra kreipęsis ir pranešęs apie jam siūlomą padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Dėl to P. R. galėjo teisėtai vykdyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus tik tuo atveju, jei prieš tai pats būtų kreipęsis ir pranešęs apie jam siūlomą padaryti nusikalstamą veiką.

2.14. Darydamas išvadą, kad V. A. nebuvo provokuojamas atlikti nusikalstamus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į objektyvius duomenis, rodančius, kad iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo pradžios ir pirmojo V. A. ir P. R. 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo jie nesitarė dėl pinigų, susijusių su įgyvendinamu (duomenys neskelbtini) projektu, perdavimo (P. R., V. A. parodymai, STT 2020 m. spalio 26 d. raštas Nr. 4-10-627 „Dėl informacijos pateikimo“). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ar atmetė ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad pradėjus taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus būtent P. R. pirmasis susisiekė su V. A., visi susitikimai vyko būtent jo iniciatyva, jis skambino V. A. ir siūlė susitikti, o jų susitikimų metu aktyviai, užuominomis stengėsi išprovokuoti V. A. kalbėti apie pinigus, kad tolesnė iniciatyva susitikti ir perduoti pinigus kilo būtent iš P. R., ir tai aiškiai rodo, kad P. R., veikdamas su STT pareigūnų žinia, provokavo V. A. padaryti nusikalstamą veiką.

2.15. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė liudytojo R. M. parodymams, kad P. R. susitikimų su V. A. pats neinicijavo ir susitikimų metu elgėsi natūraliai, neatsižvelgė į tai, kad P. R., jau atlikdamas STT pareigūnų užduotį, tą pačią dieną – 2019 m. lapkričio 5 d., dar iki jo ir V. A. susitikimo degalinėje, apsilankė (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir pats pasiūlė V. A. susitikti bei pasikalbėti apie (duomenys neskelbtini) projektą. Tą faktą patvirtino ir P. R.. STT informacija taip pat rodo, kad tarp pirmojo (2019 m. lapkričio 5 d.) ir antrojo (2020 m. vasario 19 d.) susitikimų V. A. savo iniciatyva neieškojo jokių kontaktų su P. R. (STT 2020 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. 4-10-670 „Dėl informacijos pateikimo“). Šioje byloje nepagrįstai ignoruota ir ta aplinkybė, kad V. A. inkriminuotas 2020 m. gegužės 19 d. susitikimas, kurio metu užfiksuotas pinigų V. A. perdavimas, taip pat įvyko P. R. iniciatyva. Byloje esančiame 2020 m. birželio 30 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole aiškiai užfiksuota, kaip P. R. 2020 m. gegužės 9 d. skambina V. A. ir kviečia susitikti. Iš 2019 m. lapkričio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, kuriame fiksuotas 2019 m. lapkričio 5 d. V. A. ir P. R. sutikimas, akivaizdu, kad būtent P. R. pirmasis užuominomis ima kalbėti apie pinigus, teigdamas: „su „(duomenys neskelbtini)“ nežinau, taip sunkokai, taip reikalai, nes čia dejuoj, kad pinigų nemok“, „jie dabar šauk pinigų“, „reik tada, kaip čia dabar sureguliuot“, taip aiškiai siekdamas išprovokuoti V. A.. Iš 2020 m. birželio 8 d. nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo protokolo, kuriame fiksuotas 2020 m. gegužės 19 d. V. A. ir P. R. susitikimas, matyti, kad, V. A. neišreiškus jokio prašymo, jokio reikalavimo dėl pinigų perdavimo, P. R. savo iniciatyva pats iš striukės kišenės išsiima ir perduoda V. A. pinigus. Šie bylos medžiagoje esantys ir apeliacinės instancijos teismo be jokių motyvų atmesti įrodymai paneigia teismo išvadas, kad P. R. susitikimų su V. A. neinicijavo, priešingai, patvirtina, kad P. R., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, su STT pareigūnų žinia nuo pat pradžių aktyviai ieškojo kontaktų su V. A., pats inicijavo jų susitikimus, siūlydamas susitikti ir nurodydamas, kad nori pasikalbėti apie (duomenys neskelbtini) projektą. Jei V. A. būtų siekęs ir reikalavęs kyšio, tai visi susitikimai ir bendravimas su P. R. būtų vykę ne P. R., bet V. A. iniciatyva. Visa tai rodo prieš V. A. naudotą provokaciją ir tokių provokacinių veiksmų pagrindu gauti duomenys negali būti pripažinti teisėtais ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

2.16. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 225 straipsnio 1 dalį ir padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kuris taip pat lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Sprendžiant dėl BK 225 straipsnio taikymo turi būti nustatyta, kokiu tikslu asmuo teikė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui atlygį, t. y. kokių kyšio priėmėjo veiksmų siekė kyšio davėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2013, 2K-353-139/2015). Nei baudžiamasis įstatymas, nei teismų praktika neapibrėžia BK 225 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtinės padėties ir palankumo sąvokos, t. y. už kokį palankumą – teisėtą ar neteisėtą – asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, remiantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais kyšininkavimo bylose, darytina išvada, jog kaip įrodinėjant teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, taip ir įrodinėjant išimtinę padėtį ar palankumą turi būti įrodyta ir nustatyta, už kokį konkretų pageidaujamą palankumą valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui buvo suteiktas kyšis, t. y. kuo konkrečiai pasireiškė palankumas. Tačiau teismų sprendimuose nenustatytas ir neatskleistas joks aiškus pagrindas, priežastis, už ką V. A. iš P. R. paėmė jam inkriminuotą pinigų sumą, nenustatyta, kuo konkrečiai turėjo pasireikšti V. A. tariamas palankumas vykdant (duomenys neskelbtini) projektą ir kad jis suprato, jog iš jo už kyšį galimai yra tikimasi kokių nors palankių veiksmų atlikimo įgyvendinant projektą.

2.17. Tai, kad 5000 Eur V. A. iš P. R. paėmė be jokio konkretaus tikslo, už tai dėl nieko su P. R. nesitardamas ir nežadėdamas jam atlikti jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų, ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų atlikimo, ar kokiu nors būdu parodydamas palankumą, patvirtina V. A., P. R. parodymai, 2019 m. lapkričio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. birželio 8 d. nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti V. A. inkriminuoti susitikimai. Taip pat visi byloje kaip liudytojai apklausti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojai parodė, jog V. A. nerodė jokio palankumo ar nepalankumo P. R. įmonei, o ir pagal pareigas jis to negalėjo daryti.

2.18. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų savivaldybės darbuotojų M. R., D. S., L. T., V. S. parodymus vertino šališkai, selektyviai, atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, padarė klaidų dėl jų turinio, ignoravo ir nenagrinėjo gynybos pateiktų duomenų. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad mero V. A. žodis dėl priimamų sprendimų, susijusių su savivaldybės vykdomais projektais, buvo svariausias. Tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas, taip pat ir išvadas dėl V. A. tariamos galimybės daryti įtaką savivaldybėje vykstantiems procesams, tarp jų – ir su projekto vykdymu susijusiems procesams, paneigia gynybos pateikti bei teismų nevertinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos dėl (duomenys neskelbtini) projekto vykusių pasitarimų protokolai, iš kurių matyti, kad visi projekto klausimai buvo sprendžiami ne V. A. vienasmeniškai, o kolegialiai visų šiuose pasitarimuose dalyvavusių asmenų. Šiuose protokoluose aiškiai atsispindi, kad jokios tariamos įtakos V. A. neturėjo ir jokia išimtinė padėtis ar tariamas palankumas nei UAB „T“, nei P. R. ir jo valdomai įmonei niekuomet nebuvo rodomas. Priešingai, pasitarimų dėl (duomenys neskelbtini) projekto metu (V. A. dalyvavo tik keliuose jų) būdavo priimami ir sprendimai, nesutampantys su V. A. nuomone, tai rodo ir bylos medžiagoje esantis 2019 m. balandžio 19 d. protokolas Nr. VK-204. Visa tai patvirtina, kad V. A. nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojams, nei jų priimamiems sprendimams jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Liudytojai parodė, kad ne meras V. A., o būtent jie bei kiti savivaldybės administracijos darbuotojai buvo atsakingi už (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimą ir jo priežiūrą, atitinkamų raštų projektą vykdžiusiai rangovei UAB „R“ teikimą ir kad jokios įtakos V. A. jiems nedarė, nenurodinėjo, kokius sprendimus dėl projekto priimti ar nepriimti. Maža to, kaip paaiškino liudytojas M. R., jie, kaip administracijos darbuotojai, nėra tiesiogiai pavaldūs merui, o yra pavaldūs administracijos direktoriui. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, kad apklausiamas teisme P. R. davė prieštaringus parodymus ir galiausiai paneigė savo poziciją dėl V. A. tariamos įtakos savivaldybės darbuotojams ir vykstantiems procesams, būtent kad V. A., kaip meras, negalėjo daryti jokios įtakos projekto įgyvendinimui ir jame atliekamiems darbams, nes meras šiais klausimais jokių sprendimų nepriima. Pirmiau nurodyti, byloje esantys ir teismų nenagrinėti duomenys pagrindžia, kad V. A. veiksmuose nėra būtinojo BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymio – pageidaujamo palankumo (konkrečios pinigų perdavimo ir gavimo priežasties).

3. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados dėl V. A. veiksmų vertinimo yra tinkamai argumentuotos, paremtos išsamiu ir objektyviu bylos duomenų ištyrimu, aktualia teismų praktika, todėl kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Duomenų, susijusių su slaptais tyrimo veiksmais, gavimo tvarkos pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir teismų sprendimuose dėl to išsamiai bei argumentuotai pasisakyta.

3.2. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, STT 2019 m. gegužės 29 d. pažymoje nenurodyta, kad V. A. ir P. R. pokalbis buvo įrašomas, jis buvo užfiksuotas slapto sekimo metu, todėl įrašas ir negalėjo būti pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad P. R. įmonės vykdomas projektas turėjo būti baigtas iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., todėl V. A. jo ir P. R. susitikimų metu (2019–2020 m.) turėjo pakankamai laiko daryti įtaką su projekto „(duomenys neskelbtini)“ vykdymu susijusiems procesams.

3.3. Skunde nurodomas trečiasis asmuo galėjo žinoti ir kriminalinės žvalgybos subjektui suteikti informaciją, dėl kurios P. R. ir V. A. dar nekalbėjo, nes šią informaciją jis galėjo sužinoti iš paties V. A. ar būti informuotas jo aplinkos. Kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos įvertinimas apie esančią didelę tikimybę, kad nusikalstama veika gali būti padaryta, yra subjektyvus, tačiau vien dėl to jis nėra neteisėtas. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip nustatyta bylos duomenimis ir teismų sprendimais, pirminės informacijos dėl didelės tikimybės V. A. nusikalsti vertinimas buvo visiškai teisingas ir pasitvirtino. Tai, kad kriminalinės žvalgybos subjektas, vadovaudamasis įstatymu ir saugodamas informaciją pateikusį asmenį, neišslaptino jo tapatybės, taip pat nereiškia, kad tokio asmens suteikta informacija nepatikima, nepatikrinama ir yra grįsta spėjimais. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų. Taigi galimos nusikalstamos veikos tikėtinumas, net neįvardijant jo laipsnio, teismų praktikoje pripažįstamas leistinu veiksniu, netrukdančiu atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sankcionuoto 2019 m. spalio 31 d. teikimo turinys nesuteikia pagrindo vertinti P. R. suteiktų leidimų esmę kitaip, nei nurodyta šiame dokumente: P. R. buvo leista pažadėti arba (ir) susitarti perduoti (taip pat perduoti) kyšį, t. y. jam buvo leista išklausyti V. A. pasiūlymą ar reikalavimą ir atlikti pasyvius reagavimo į tokį pasiūlymą ar reikalavimą veiksmus. Jokių aktyvių kyšio siūlymo ar perdavimo veiksmų savo iniciatyva P. R. nebuvo leista daryti, ir jis suteiktų leidimo ribų akivaizdžiai neperžengė.

3.4. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai bei argumentuotai, analizuojant ir atlikto įrodymų tyrimo metu gautus papildomus duomenis, pasisakyta dėl provokacijos nebuvimo. Teismas padarė kategorišką ir pagrįstą išvadą, kad prieš nuteistąjį V. A. taikyti slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėtą elgesio variantą, taip pat jis turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, o savo noru tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. Skunde taip pat nutylėtas faktas, kad 2020 m. vasario 19 d. pokalbio metu V. A. tiesiogiai ir aiškiai, įvardydamas sumą, išsakė reikalavimus P. R. perduoti pusę anksčiau pareikalauto kyšio.

3.5. Dėl skundo teiginio, kad įstatyme nėra nustatytas leidimas pareigūnams savo iniciatyva kreiptis į privatų asmenį su siūlymu atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, kol toks asmuo pats nėra kreipęsis su atitinkamu pranešimu, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 13 straipsnyje nėra nurodyta, koks subjektas ir į ką turi kreiptis dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų inicijavimo. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Būtina skirti kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso tikslus ir jų realizavimo ypatumus. Kriminalinės žvalgybos metu vyksta pirminis informacijos apie nusikaltimus rinkimas ir vertinimas, po to sprendžiama, ar surinktų duomenų pakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, tuo tarpu baudžiamasis procesas pradedamas nustačius konkrečius nusikalstamos veikos požymius, o pradėjus ikiteisminį tyrimą kriminalinė žvalgyba nutraukiama. P. R. nusikalstamos veikos imitavimas buvo sankcionuotas tiek kriminalinės žvalgybos metu, tiek pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą iš P. R. buvo gauta konkreti informacija apie V. A. jam siūlomą padaryti nusikalstamą veiką, todėl BPK 159 straipsnio reikalavimų buvo laikomasi.

3.6. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pasisakyta dėl V. A. įtakos ir palankumo požymių. Nėra pagrindo sutikti ir su skunde nurodytu teiginiu, kad nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, jog mero V. A. žodis dėl priimamų sprendimų, susijusių su savivaldybės vykdomais projektais, buvo svariausias. Priešingai, teisme apklausti liudytojai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojai M. R. ir D. S. davė būtent tokius parodymus ir juos teismai įvertino.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. A. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų teisėtumo ir gautų duomenų leistinumo

5. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus prieš V. A. buvo leista taikyti be teisėto pagrindo, be to, atliekant šiuos veiksmus V. A. buvo provokuojamas priimti kyšį. Pateikti argumentai atmestini.

6. BPK 11 straipsnis įpareigoja baudžiamąjį procesą vykdančius subjektus laikytis proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad duomenys apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti renkami atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (atitinkamai pagal KŽĮ nuostatas – iki pradedant ikiteisminį tyrimą – arba taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones, kai ikiteisminis tyrimas jau pradėtas); tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl itin varžančio asmens teises tokių priemonių pobūdžio tiek pačių priemonių taikymui, tiek jų metu gautų duomenų pripažinimui įrodymais keliami griežtesni reikalavimai (pvz., aktualūs išaiškinimai šiais klausimais pateikti kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-285-976/2018, 2K-154-1073/2020 ir kt.).

8. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018, 2K-129-976/2019, 2K-90-788/2022 ir kt.).

9. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

10. Remiantis KŽĮ 13 straipsnio 1 dalimi, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus leidžia atlikti prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, remiantis BPK 159 straipsnio 2 dalimi, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus leidžia atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas nutartį. Kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti šiuos procesinius veiksmus prokuroras gali gavęs iš asmens informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant (BPK 159 straipsnio 1 dalis).

11. Tiek KŽĮ 5 straipsnio 4 dalyje, tiek BPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (KŽĮ 5 straipsnio 4 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius; provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas konstatuoti veikos padarymo faktą, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Milinienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74355/01; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-434/2013, 2K-52-942/2020 ir kt.).

12. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo trukmė gali būti vienas iš požymių, reikšmingų sprendžiant dėl provokavimo konkrečioje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017). Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-223-648/2018). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad žmogaus privatumą varžantys ir atskiro leidimo reikalaujantys žvalgybiniai ar procesiniai veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikimasi atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017, 2K-238-139/2015, 2K-7-165-648/2021).

13. Konstatavus, kad veikos padarymą lėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas. Sprendžiant klausimą, ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų dalyvių veikimo būdą (į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo buvo pagrindas įtarti asmenį darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-719/2019, 2K-214-719/2021 ir kt.). 

14. Esminiai įrodymai dėl V. A. inkriminuoto kyšininkavimo gauti atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Pirmą kartą, vadovaujantis KŽĮ 13 straipsnio 1 dalimi, tokius veiksmus leista atlikti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 31 d. nutarimu 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2020 m. balandžio 30 d.). Atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus 2019 m. lapkričio 5 d. buvo gauta duomenų, kad V. A. per tarpininką P. R. iš projekto „(duomenys neskelbtini)“ subrangovės UAB „T“ savininko J. V. pareikalavo 10 000 Eur kyšio už galimą palankumą vykdant minėtą projektą. Šie duomenys užfiksuoti 2019 m. lapkričio 25 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole. Gavus šiuos duomenis, 2019 m. lapkričio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Antrą kartą, vadovaujantis BPK 159 straipsniu, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. kovo 4 d.) leista atlikti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Vėliau Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 20 d. nutartimis nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 6 d. Šiuo pagrindu atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, buvo užfiksuoti 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. įvykę P. R. ir V. A. susitikimai ir jų metu vykę pokalbiai. Šie duomenys užfiksuoti 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. birželio 8 d. protokoluose. Užfiksuota ir tai, kad 2020 m. gegužės 19 d. įvykusio pokalbio metu V. A. iš P. R. priėmė anksčiau pareikalauto kyšio dalį, t. y. 5000 Eur, kurie kratos metu rasti pas V. A..

15. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai minėtų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo rezultatus pripažino įrodymais konstatavę buvus teisiniam ir faktiniam pagrindui juos atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl be pagrindo taikytų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų pagal KŽĮ, iš STT Šiaulių valdybos išreikalavo papildomus duomenis apie šių veiksmų sankcionavimo aplinkybes ir nustatyta tvarka jau išslaptintus dokumentus, taip pat pavedė STT Šiaulių valdybai išslaptinti dalį šios valdybos vyresniojo specialisto R. M. 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. S17-10-565RN nurodytos informacijos. Tikrinant gautus duomenis, buvo papildomai apklausti liudytojas P. R., STT Šiaulių valdybos vyresnysis specialistas R. M., surašęs 2019 m. spalio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. S17-10-565RN. Atlikęs minėtų įrodymų tyrimą ir išanalizavęs kitų žvalgybos veiksmų taikymo prieš V. A. priežastis ir rezultatus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisėsaugos pareigūnai, inicijavę nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, turėjo patikimos informacijos dėl V. A. rengimosi daryti nusikalstamą kyšininkavimo veiką. Turint galvoje, kad taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus galiausiai buvo užfiksuotas realus kyšio priėmimo atvejis, būtent toks, kurį buvo siekiama atskleisti, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėta apeliacinės instancijos teismo išvada. Kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pagrįsti priešingą išvadą (kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai buvo taikyti remiantis gandais), yra niekas kita, kaip teismų atmesta subjektyvi gynybinė pozicija. Nepasižymi realumu ir argumentai, kad byloje neišslaptinus ir neapklausus asmens, pranešusio informaciją apie V. A. ketinimus pareikalauti kyšio, neįmanoma konstatuoti buvus faktinį pagrindą atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. 

16. Nors taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus nusikalstamai veikai atskleisti prireikė daugiau kaip pusmečio, tačiau, atsižvelgiant į padarytos veikos latentiškumą, korupcinį pobūdį ir sritį, kurioje ji reiškėsi, tokia neviešo pobūdžio procesinių veiksmų trukmė nelaikytina neproporcinga.  

17. Taikyto nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų neteisėtumo nepatvirtina ir kasaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad patys STT pareigūnai pirmieji kreipėsi į P. R. su pasiūlymu dalyvauti minėtame kriminalinės žvalgybos modelyje. Minėtas argumentas grindžiamas BPK 159 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti asmeniui atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus tik tuo atveju, kai iš to asmens gauna informaciją, kad jam siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmą kartą nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai buvo taikyti pagal KŽĮ 13 straipsnį, kuris tokios taisyklės nenustato. Be to, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, kai STT pareigūnai bendravo su P. R., šis pranešė, kad yra „spaudžiamas į kampą tam, kad duotų kyšį“, ir tik po to buvo priimtas sprendimas pasiūlyti jam dalyvauti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad minėtos aplinkybės nerodo nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo tvarkos nesilaikymo.

18. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl prieš V. A. panaudotos provokacijos. Abiejų instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo gynybos argumentus dėl provokacijos, detaliai įvertino užfiksuotų P. R. ir V. A. pokalbių turinį, tačiau provokacijos požymių nenustatė. Atvirkščiai, teismai konstatavo, kad V. A. užmaskuotomis frazėmis per P. R. reikalavo pinigų – 10 000 Eur iš UAB „T“ savininko J. V., kuris pagal (duomenys neskelbtini) projektą atliko subrangos darbus, o kai subrangos sutartis buvo nutraukta, tos sumos reikalavo iš paties P. R., tuo tarpu pats nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų dalyvis P. R. jokių aktyvių veiksmų, skatinančių priimti kyšį, neatliko. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas provokacijos versiją, papildomai išnagrinėjo P. R., V. A., R. M. parodymus, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų ir kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotas P. R. ir V. A. susitikimų bei juose vykstančių pokalbių aplinkybes, susitikimo dalyvių reakcijas, pokalbių turinio dinamiką ir šalių iniciatyvos laipsnį, pokalbių dalyvių konkliudentinius veiksmus. Šios analizės pagrindu konstatuota, kad prieš V. A. taikyti slapti žvalgybos ir tyrimo veiksmai neatitiko provokacijos požymių ir nesuvaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo

19. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad V. A. padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes byloje neatskleista jokia priežastis, už ką V. A. iš P. R. paėmė pinigus, kaip turėjo pasireikšti V. A. palankumas vykdant (duomenys neskelbtini) projektą, taip pat nenustatyta, kad jis suprato, jog iš jo už kyšį tikimasi kokių nors palankių tarnybinių veiksmų. Šie argumentai nepagrįsti.

20. 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 BK 225 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. 

21. Nors V. A., reikalaudamas neoficialaus atlygio ir jį paimdamas, už tai nežadėjo atlikti kokių nors konkrečių veiksmų ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, tačiau tai nereiškia, kad pinigų paėmimas nebuvo susijęs su V. A., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero, tarnyba. Kyšininkavimo teisinė koncepcija nekelia reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto. 

22. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybę su asmenimis, kurie pagal V. A. sumanymą turėjo jam sumokėti atlygį (P. R. ir J. V.), siejo teisiniai ir finansiniai santykiai. Antai P. R. buvo projektą vykdančios bendrovės (generalinės rangovės) vadovas, o J. V. buvo bendrovės subrangovės savininkas. Neabejotina, kad bet kurio valstybės ar savivaldybės vykdomo projekto laimėtojai, rangovai ir subrangovai, suinteresuoti darbų užsakovo palankumu, supranta finansines rizikas, kurios gali kilti dėl nesutarimų su šiuos projektus prižiūrinčiais tarnautojais. Kai tokie asmenys reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, net ir nenurodydami konkrečios priežasties, palankumu suinteresuotas asmuo turi pagrindą manyti, kad, atsisakęs duoti kyšį, jis gali susidurti su įvairiais trukdžiais, pertekliniais reikalavimais, ieškiniais, praras galimybę ateityje laimėti projektą ir pan.

23. Sutiktina su teismų išvadomis, kad V. A., būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras ir turėdamas sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą, taip pat turėdamas kitus savivaldybės mero įgaliojimus, turėjo realią galimybę daryti įtaką visiems savivaldybėje vykstantiems procesams. Todėl, reikalaudamas kyšio, V. A. neabejotinai suprato, kad tiek UAB „T“ savininkas J. V., vykdęs subrangos darbus, tiek P. R., būdamas įmonės generalinės rangovės savininkas, turėtų būti suinteresuoti palaikyti su V. A. gerus santykius dabar ir ateityje, todėl gali sutikti duoti kyšį. Tokia situacija visiškai atitinka kyšio reikalavimo už palankumą požymius.

24. Kasacinio skundo argumentas, kad V. A., būdamas meras, reikalaudamas ir imdamas neoficialų atlygį iš projekto generalinės rangovės savininko, nesuprato priežasties, dėl kurios šis sutinka jam duoti kyšį, yra deklaratyvus ir nelogiškas.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai nagrinėjamoje byloje įrodymų leistinumo reikalavimo nepažeidė, o kvalifikavę V. A. veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl pagrindas naikinti ar keisti šioje byloje teismų priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                        Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė

Olegas Fedosiukas