Baudžiamoji byla Nr. 1-2692-725/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33589-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. J., gimęs 1980 m. liepos 17 d., Kėdainių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2014 m. vasario 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo, bausmė atlikta, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Teismas

n u s t a t ė :

A. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau keturis kartus savo šeimos narei – sugyventinei L. M. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kraujosruvą apatinėje lūpoje, žaizdą viršutinės lupos dešinėje pusėje, nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, kraujosruvą bei nubrozdinimus kaklo priekyje kairėje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje bei užausio srityje, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tokiu būdu nukentėjusiajai L. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, A. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą keliu sudavė savo šeimos narei – dukrai V. J. į kaktą ir pastūmė, dėl ko V. J. atsitrenkė į spintelę, tuomet kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus kumščiu sudavė V. J. į galvą, dėl ko ji parkrito ant žemės, ir vieną kartą įspyrė į veidą, jai atsistojus, rankomis sugriebė už kaklo, smaugė ir dūrė pirštu į dešinę akį, tuo padarydamas kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje bei užausio srityje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, tokiu būdu nukentėjusiajai V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. kartu su sugyventine L. M. jų namo kieme vartojo alkoholinius gėrimus. V. J. buvo namuose. Begeriant tarp jo ir L. M. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu supykęs jis pradėjo L. M. mušti rankomis. Neneigia, kad galėjo nukentėjusiajai ir įspirti. Iš namų atbėgusi V. J. pradėjo ginti nukentėjusiąją. Kaltinamasis buvo taip įsikarščiavęs, nes mušė L. M., kad nekreipė dėmesio, jog tarp jo ir nukentėjusiosios atsistojo dukra, todėl sudavė ir V. J.. Kiek kartų, tiksliai neprisiminė, tačiau pripažino, kad galėjo jai suduoti tiek kartų, kaip nurodyta įtarime. Visų įvykio aplinkybių dėl savo neblaivumo neatsiminė, tačiau neneigė, kad galėjo V. J. sugriebti už kaklo ir smaugti bei pirštu įdurti į akį. Be to, galėjo būti, kad namuose pastūmė V. J. bei jai sudavė (1 t., b. l. 121–122, 129).

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji L. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. ji kartu su sugyventiniu A. J. gėrė alkoholinius gėrimus, todėl nieko neatsiminė ir pasakyti negalėjo, duoti parodymus atsisakė (1 t., b. l. 74).

Nukentėjusioji V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. tarp 21–22 val., A. J. mušė L. M.. Nukentėjusioji taip pat gavo du kartus kumščiu į galvą, jai skaudėjo galvą bei ausį, jai nugriuvus ant žemės, kaltinamasis jai spyrė į veidą, pataikė į lūpą, taip pat jis bandė išdurti jai akį. Namuose kaltinamasis ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į spintelę, bei keliu sudavė į kaktą. L. M. kaltinamasis kumščiu trenkė į veidą ir praskėlė lūpą. Nukentėjusiajai L. M. sakė, kad kaltinamasis jai dar ir spyrė, tačiau ji pati to nematė (1 t., b. l. 55–57).

Liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.00 val. jai paskambino L. M. ir pasakė, kad kaltinamasis išvadino ją visokiais keiksmažodžiais, spyrė ir prakirto lūpą. Liudytoja iš balso suprato, kad moteris yra neblaivi. Ji pasiūlė L. M. su V. J. nueiti ir pernakvoti pas draugę. 2019 m. rugpjūčio 7 d. liudytoja nuvyko pas L. M. draugę, kur rado pačią L. M., ant jos veido matė akivaizdžius sužalojimus. Paprašius pasakyti, kas nutiko, L. M. nebendravo. Tuomet ji su L. M. dukra V. J. nuvažiavo į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur mergaitė pasakė, kad, būdama namuose ir išgirdusi kritimą, išėjo pasižiūrėti bei pamatė motiną, gulinčią ant žemės, ji puolė ginti, o kaltinamasis sugriebė V. J. už gerklės, bandė smaugti ir pirštu išdurti akį (1 t., b. l. 93–94).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.30 val. prie savo namų, kieme, ją sumušė sugyventinis A. J., sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, prakirto lūpą, ausį, jai skaudėjo krūtinės srityje, taip pat A. J. smurtavo ir ją gynusios dukros V. J. atžvilgiu: sudavė smūgius į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 17–20).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 21–25).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip nukentėjusioji L. M. pareigūnams pasakoja apie A. J. panaudotą smurtą L. M. ir V. J. atžvilgiu, parodo, kad buvo suduota į kairę ausį (1 t., 29–30).

Alkoholio matuoklio duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. 11.06 val. kaltinamajam A. J. nustatytas 0,56 promilės girtumo laipsnis.

Specialisto išvadoje Nr. G2080/2019(02) nurodyta, kad L. M. įvykio metu buvo padaryta: kraujosruva apatinėje lūpoje, žaizda viršutinės lūpos dešinėje, nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, kraujosruva kairės ausies kaušelyje bei užausio srityje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 90).

Specialisto išvadoje Nr. G2079/2019(02) nurodyta, kad V. J. įvykio metu buvo padaryta: kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinės ausies kaušelyje bei užausio srityje, kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 70).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau keturis kartus savo šeimos narei – sugyventinei L. M. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamasis tyčia vieną kartą keliu sudavė savo šeimos narei – dukrai V. J. į kaktą, ją pastūmė, dėl ko V. J. atsitrenkė į spintelę, du kartus kumščiu sudavė V. J. į galvą, dėl ko ji parkrito ant žemės, vieną kartą įspyrė į veidą, jai atsistojus, rankomis sugriebė už kaklo, smaugė ir dūrė pirštu į dešinę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl jo veiksmų kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą – patvirtina nukentėjusiųjų L. M. ir V. J. parodymai, liudytojos D. S. parodymai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis A. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant A. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas (2 t., b. l. 5–6), tačiau bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 33), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra (2 t., b. l. 17), nedirba. 

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi – paliekamos galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su jame esančiais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (1 t., b. l. 32, 59).

 Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (1 t., b. l. 97, 104).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, 

n u s p r e n d ė :

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas L. M. atžvilgiu), 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas V. J. atžvilgiu), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikaltimas L. M. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. J. neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikaltimas V. J. atžvilgiu) –  1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. J. neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. J. neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

 Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant A. J. neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., tai yra vieną parą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

A. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

 Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                          Živilė Bliūdžiuvienė