Civilinė byla Nr. e2A-1275-921/2024

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01819-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.2; 3.3.1.21

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-249-558/2024 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avitelos prekyba“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių pasaugos tarnyba dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

Teismas

nustatė:

I.       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti 2023 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinant ieškovei A. A. 899 Eur, paliekant televizorių Samsung QE55Q80CATXXH pardavėjo dispozicijoje ir nuosavybėje; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2023 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą „Dėl A. A. prašymo“, kuriuo atmetė reikalavimą nutraukti televizoriaus Samsung QE55Q80CATXXH pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtą 899 Eur sumą. Ieškovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, ginčija priimto nutarimo pagrįstumą. 2023 m. birželio 13 d. ieškovė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Avitelos prekyba“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nusipirko televizorių Samsung QE55Q80CATXXH, už kurį sumokėjo 899 Eur. Televizorius buvo perkamas iš prekybos salėje esančios ekspozicijos, todėl buvo išpakuotas. Televizoriaus apžiūros momentu jis veikė. Išsirinkus televizorių, pardavėjas konsultantas pasakė, kad jį supakuos ir pristatys prie kasos. Laukiant prekės, ieškovė buvo netoli kasos, žvalgėsi į kitas prekes. Pasigirdo kažkoks bildesys. Netrukus pardavėjas konsultantas paskubomis pristatė supakuotą prekę prie kasos ir pasišalino. Pirkimo–pardavimo sutarties įforminimą (pinigų priėmimą, garantinio talono išrašymą) atliko kitas pardavėjas konsultantas. Pardavėjas nepasiūlė pasinaudoti prekės pristatymo į namus paslauga, todėl reikėjo patiems spręsti prekės transportavimo klausimą. Dėl prekės dydžio, ji buvo gabenama automobilio bagažinėje, nes į automobilio saloną netilpo. Pargabenus prekę į namus, ji buvo išpakuota, apžiūrėta išoriškai ir, įjungus televizorių, pastebėtas ekrano pažeidimas. Tuo metu parduotuvė jau nedirbo, todėl kitą dieną, t. y., 2023 m. birželio 14 d., prekė buvo nuvežta į parduotuvę. Kitą dieną, t. y., 2023 m. birželio 15 d., paskambino pardavėjo atstovas ir paprašė atvykti į parduotuvę parašyti paaiškinimą. Taip ir buvo padaryta. 2023 m. birželio 27 d. gautas pranešimas, jog prekė nebus priimta atgal, taip pat nebus grąžinti sumokėti pinigai. 2023 m. birželio 27 d. pranešime nurodyta, kad garantija netaikoma, jei yra mechaninių korpuso ar kitų dalių pažeidimų. Ieškovė nesutinka, jog ji pažeidė prekę.

3.       Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gavusi vartotojos A. A. 2023 m. birželio 29 d. prašymą (reg. Nr. 7G-4474) dėl iš UAB „Avitelos prekyba“ įsigyto televizoriaus Samsung QE55Q80CATXXH pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, ji 2023 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-1546 „Dėl A. A. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir UAB „Avitelos prekyba“ kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., nutarė atmesti vartotojos reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. birželio 13 d. prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei už prekę sumokėtą 899 Eur sumą, paliekant atsakovės dispozicijoje ir nuosavybėje; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Avitelos prekyba“ 919 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 21,21 Eur valstybei už pašto išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovės, kaip vartotojos, ir atsakovės, kaip pardavėjos, tinkamų pareigų nevykdymo, sudarius su atsakove televizoriaus pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių 2023 m. birželio 13 d. buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo televizorių Samsung QE55Q80CATXXH TV LCD už 899 Eur. Televizorius buvo perkamas iš prekybos salėje esančios ekspozicijos, todėl buvo išpakuotas. Apžiūros momentu, t. y. iki jo supakavimo, televizorius veikė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės pardavėjas konsultantas supakavo prekę ir pristatė prie kasos, o ieškovė, bei jos šeimos nariai, nematė ir nestebėjo kaip buvo pakuojamas daiktas. Teismas taip pat nustatė, kad sekančią dieną, t. y. 2023 m. birželio 14 d., ieškovė prekę nuvežė į parduotuvę, o 2023 m. birželio 15 d. ieškovė, atvykusi į vietą, surašė paaiškinimą apie faktines prekės įsigijimo aplinkybes, kuriame, be kita ko, buvo pažymėta: „įtariame, kad pakuojant įsigytą televizorių pažeidimas įvyko parduotuvėje“. 2023 m. birželio 27 d. atsakovės pranešė ieškovei, kad prekės nepriims, nes televizorius buvo mechaniškai pažeistas, o mechaniniams pažeidimams garantinis remontas netaikomas ir atsakovė negali prisiimti atsakomybės už prekės pažeidimus, atsiradusius po prekės perdavimo momento.

6.       Teismas konstatavo, kad iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog atsakovės darbuotojas netinkamai pakuoja prekę (televizorių), kurį vienas nukėlęs iš ekspozicijos, pasiguldo ant pakuojamos dėžės viršaus, nuo jo nusukęs stovą, kišo tiesiai prie televizoriaus ekrano, kurį nuo įkišto stovo skyrė tik plona plastikinė plėvelė. Iš pirmo karto nepavykus stovo tinkamai patalpinti ir uždaryti pakuotės, atsakovės darbuotojas ištraukė televizorių iš dėžės, nudengė nuo ekrano apsauginę plėvelę, t. y. ekranas liko be jokios apsaugos ir nesant tarp ekrano ir stovo jokiai, bent minimaliai apsaugai, vėl įkišo stovą toje pačioje televizoriaus ekrano dešinėje pusėje, kur ir buvo mechaniškai pažeistas LCD. Teismui nekilo abejonių, kad būtent prekę mechaniškai (nepataisomai) pažeidė pardavėjas ir pirkėja (ieškovė) tolimesniais savo veiksmais niekaip negalėjo įtakoti prekės pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Tarnybai pateikė selektyviai atrinktas nuotraukas apie ieškovės prekės transportavimą, tačiau nepateikė duomenų, kaip ji buvo pakuojama. Dėl šios priežasties Tarnyba padarė nepagrįstą išvadą, kad mechaniniai pažeidimai atsirado dėl ieškovės netinkamai talpinamos prekės į automobilio bagažinę.

7.       Teismas vertino, kad pakavimo metu televizoriaus ekrano sąlytis su televizoriaus stovu sąlygojo televizoriaus ekrano mechaninį pažeidimą, todėl padarė išvadą, kad pažeidimai buvo padaryti dėl pačios atsakovės kaltės.

8.       Teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktą vaizdo įrašą, rašytinius įrodymus – UAB „Emtoservis” pažymą, kurioje nurodyta, jog mechaniškai pažeistas LCD ir tokiems pažeidimams garantinis remontas netaikomas, o mokamas remontas LCD neteikiamas, darė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog televizorius yra netinkamas eksploatuoti ir negali būti naudojamas pagal paskirtį dėl atsakovės kaltės.

9.       Nustačius paminėtas aplinkybes, teismas tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti 2023 m. birželio 13 d. prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovę UAB „Avitelos prekyba“ grąžinti ieškovei už prekę sumokėtus 899 Eur, paliekant televizorių Samsung QE55Q80CATXXH pardavėjo dispozicijoje ir nuosavybėje (CPK 185 straipsnis). Nustatęs, kad televizorių ieškovė 2023 m. birželio 14 d., pristatė pardavėjai, teismas sprendė, kad jai nekyla pareiga grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita (CK 6.3643 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

10.       Teismas, tenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisė 919 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 21,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

11.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad televizoriaus pažeidimai buvo padaryti pakavimo metu. Teismas padarė akivaizdžią faktų nustatymo klaidą, kadangi vaizdo įraše aiškiai matyti, jog televizoriaus stovas yra dedamas televizoriaus nugaros pusės, o ne ekrano pusėje. Todėl išvada, kad šiuo momentu darbuotojas pažeidė televizorių, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Televizorius buvo pažeistas jau ieškovei jį atsiėmus. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad televizorių ieškovė bandė talpinti į saloną, nepavykus – į bagažinę. Todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti priimtas naujas procesinis sprendimas – ieškinys atmetamas.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

12.1.                      Apeliaciniame skunde pateikiami keli vaizdo įrašo momentai, kurie esą yra tinkamas įrodymas, kad atsakovės darbuotojas nepažeidė televizoriaus. Su šias teiginiais ieškovė nesutinka. Apeliaciniame skunde nutylima, jog vaizdo įraše matyti, kad parduotuvės darbuotoja kažką emocionaliai aiškina televizorių pakavusiam konsultantui, manytina, kad netgi šaukia: vaizdo įrašas neįgarsintas, todėl galima spręsti tik pagal matomą vaizdą, užfiksuotą asmenų elgesį, emocijas. Teismas pagrįstai įvertino, jog į dėžę, kurioje jau buvo televizorius, kelis kartus bandomas įtalpintas televizoriaus stovas, kažkas daroma pasilenkus prie dėžės. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji, stovėdama prie kasos, išgirdo trinktelėjimą, tačiau tuo momentu nepagalvojo, kad čia gali būti kaip nors susiję su jos perkamo televizoriaus pakavimu. 2024 m. balandžio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja nurodė, kad kartu su ieškove dalyvavo televizoriaus pirkime, kaip buvo pakuojamas parduotuvės darbuotojo televizorius ji nematė, nes apžiūrinėjo kitas prekes, tačiau išgirdo keistą garsą (stuktelėjimą). Taigi, buvo girdimas garsas, kuris neužfiksuotas vaizdo įraše. Pažymi, kad pardavėjas turi pareigą prekę supakuoti tinkamai, kad ji būtų apsaugota nuo pažeidimų. Ieškovė pateikė nuotraukas, kurios buvo padarytos prieš grąžinant prekę pardavėjui 2023 m. birželio 14 d. Akivaizdžiai matyti, jog pakavimo dėžė nepažeista. Taigi, teismas pagrįstai padarė išvada, jog prekė buvo pažeista parduotuvėje pakavimo momentu.

12.2.                      Apeliacinio skundo teiginiai apie tariamai prekės pažeidimą transportuojant, montuojant, atmestini kaip nepagrįsti, kaip siekis išvengti atsakomybės prieš vartotoją. Dėžės nuotraukos paneigia tariamai padarytus pažeidimus transportavimo momentu, tariamus pažeidimus montavimo metu paneigia ieškovės ir liudytojos nurodytos aplinkybės, jog televizorius nebuvo montuojamas, t. y., nebuvo prisukamas stovas prieš jungiant į elektros tinklą. 2023 m. birželio 14 d. ieškovei prekę nuvežus į parduotuvę, ją priėmęs pardavėjo atstovas apžiūrėjo prekę ir nenustatė jokių išorinių mechaninių prekės pažeidimų.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2023 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinant ieškovei 899 Eur, o atsakovei televizorių Samsung QE55Q80CATXXH.

15.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad iš pateiktos vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, jog prekę mechaniškai (nepataisomai) pažeidė pardavėjas jos pakavimo momentu, o pirkėja tolimesniais savo veiksmais niekaip negalėjo įtakoti prekės pažeidimo. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

16.       Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė (vartotoja) įsigijo iš atsakovės (verslininkės) televizorių.

18.       CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

19.       Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

20.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas).

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

22.       Nagrinėjamu atveju iš UAB „Emtoservis” pažymos nustatyta, kad yra mechaniškai pažeistas ieškovės įsigyto televizoriaus LCD. Taigi, byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovės įsigyta prekė yra su trūkumais. Šalys neginčijo, jog ieškovei (pirkėjai) buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti perkamą prekę (televizorių), t. y. įsitikinti, ar perkamas daiktas yra tinkamos būklės, nepažeistas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės įsigytas televizorius buvo ekspozicijoje, jis veikė tinkamai. Ieškovė, prieš įsigydama prekę, ją apžiūrėjo, prekės kokybę ieškovę tenkino. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad televizoriaus pažeidimai atsirado jo pakavimo metu, t. y. iki prekės ieškovei perdavimo momento. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pati prekės pakavime nedalyvavo, teigė, kad prekės pažeidimą pastebėjo namuose, kai prekę išpakavo.

23.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog atsakovės darbuotojas netinkamai pakavo prekę (televizorių), kurį vienas nukėlė iš ekspozicijos, pasiguldė ant pakuojamos dėžės viršaus, nusuko stovą, kurį dėjo tiesiai prie televizoriaus ekrano, apsaugoto tik plona plastikinė plėvelė. Iš pirmo karto nepavykus stovo tinkamai patalpinti ir uždaryti pakuotės, atsakovės darbuotojas ištraukė televizorių iš dėžės, nudengė nuo ekrano apsauginę plėvelę, t. y. ekranas liko be jokios apsaugos ir, nesant tarp ekrano ir stovo jokiai, bent minimaliai apsaugai, vėl įkišo stovą toje pačioje televizoriaus ekrano dešinėje pusėje, kur ir buvo mechaniškai pažeistas LCD. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaizdo įrašas patvirtina, kad pakavimo metu televizoriaus ekrano sąlytis su televizoriaus stovu sąlygojo televizoriaus ekrano mechaninį pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prekę mechaniškai (nepataisomai) pažeidė pardavėjas (atsakovė).

24.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią faktų nustatymo klaidą, kadangi vaizdo įraše aiškiai matyti, kad televizoriaus stovas buvo dedamas televizoriaus nugarinėje pusėje, o ne LCD ekrano pusėje. Todėl išvada, kad šiuo momentu darbuotojas pažeidė televizorių, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atsakovės nuomone, televizorius buvo pažeistas ieškovei jį atsiėmus. Apeliantės teigimu, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad televizorių ieškovė bandė talpinti į automobilio saloną, nepavykus – į bagažinę. Todėl, atsakovės nuomone, televizoriaus ekrano pažeidimą sąlygojo pačios ieškovės veiksmai.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje pateiktą televizoriaus pakavimo vaizdo įrašą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbuotojas, pakuodamas televizorių, talpino stovą televizoriaus ekrano pusėje. Iš pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad stovas buvo dedamas televizoriaus nugarinėje pusės, o ne LCD ekrano pusėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog darbuotojas, pakuodamas televizorių, dėjo ir išėmė stovą į dėžę kelis kartus. Tačiau apeliacinės instancijas teismas pažymi, kad visais atvejais stovas buvo talpinamas į dėžę televizoriaus nugarinėje, o ne ekrano, pusėje. Vien tai, kad televizoriaus pakavimo procesas nebuvo greitas, sklandus ir darbuotojui teko kelis kartus išimti televizoriaus stovą ir vėl jį patalpinti į dėžę, kad tinkamai tilptų ir kitos televizoriaus apsaugos dalys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent televizoriaus pakavimas sąlygojo LCD ekrano pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog televizoriaus trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamo pakavimo.

26.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad apeliantas nutylėjo faktą, jog televizoriaus pakavimo metu parduotuvėje pasigirdo stuktelėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad garsas, kurį galimai girdėjo ieškovė, būdama parduotuvėje prekės pakavimo metu, yra kaip nors susijęs su televizoriaus pakavimu. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad vaizdo įraše matoma aplinkybė, jog parduotuvės darbuotoja kažką emocionaliai aiškina televizorių pakavusiam darbuotojai, būtų kaip nors taip pat susijusi su prekės netinkamu pakavimu.

27.       Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo perduota tinkamos kokybės prekė, be to, atsakovė nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai patvirtina, kad prekė, prieš perduodant ją ieškovei, buvo tinkamai supakuota.

28.       Šiuo atveju nėra įrodymų, patvirtinančių dėl kokių priežasčių ir kuriuo momentu buvo pažeistas televizoriaus ekranas. Tačiau, kaip minėta anksčiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo perduota tinkamos kokybės prekė, be to, atsakovės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad prekė, prieš perduodant ją ieškovei, buvo tinkamai supakuota. Taigi, šiuo atveju labiau tikėtina, kad prekės trūkumas (mechaninis pažeidimas televizoriaus ekrane) atsirado jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjos kaltės. Šiuo atveju prekės trūkumai galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, t. y. dėl prekės gabenimo ir (ar) netinkamo išpakavimo, juolab, kad byloje nustatyta, jog ieškovė prekę namo gabenosi savarankiškai, ją išpakavo taip pat pati. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė šiuo atveju įrodė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, t. y. įrodė aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumą. Kaip minėta anksčiau, tokių aplinkybių nustatytas atleidžia pardavėją nuo atsakomybės dėl paaiškėjusių daikto trūkumų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

30.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jog, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

33.       Apeliantė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų (30 Eur už žyminį mokestį  ir 990 Eur už atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme). Pažymėtina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovei iš ieškovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 1 020 Eur (CPK 93 straipsnis).

34.       Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovės priteistinas 21,21 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,21 Eur (dvidešimt vieno euro 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avitelos prekyba“, juridinio asmens kodas 142054984, iš ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 020 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė