VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Milenai Juškaitienei ir vadovui E. M.,

atsakovui P. U. ir jo atstovui advokatui Dariui Pinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės IPS ieškinį atsakovui P. U. dėl žalos atlyginimo. 

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) IPS (toliau – ir ieškovė, ir bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. U. 269 269,18 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė toliau nurodytais argumentais.

1.1.       Atsakovas P. U. nuo 2013 m. lapkričio 26 d. yra vienas iš bendrovės akcininkų. 2013 m. lapkričio 28 d. darbo sutarties Nr. 2 pagrindu tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai – atsakovas pradėjo eiti vyr. finansininko pareigas. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad atsakovo mėnesinė alga yra 72,40 Eur (250 Lt), o darbo dienos trukmė – 2 valandos per dieną ir 10 valandų per savaitę. Ieškovės akcininkų E. M., E. M. ir atsakovo 2015 m. sausio 5 d. sprendimu atsakovas buvo paskirtas ieškovės direktoriumi nuo 2015 m. sausio 7 d. Minėto sprendimo pagrindu atsakovo darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, kad nuo 2015 m. sausio 7 d. atsakovo darbo funkcija iš vyr. finansininko pakeičiama į direktoriaus ir nustatomas darbo laikas – pagal direktoriaus pareigų darbo poreikį, tačiau faktiškai, kaip pagrindžia bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsakovo darbo laikas liko nepakitęs ir atsakovo, kaip direktoriaus, darbo dienos trukmė buvo 2 valandos per dieną ir 10 valandų per savaitę. Darbo sutartyje numatytas atsakovo darbo užmokestis 2015 m. sausio 5 d. akcininkų sprendimu keistas nebuvo.

1.2.       Kilus įtarimų dėl neskaidraus ir nesąžiningo atsakovo vadovavimo bendrovei, 2022 m. gruodžio 13 d. akcininkų sprendimu atsakovas buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2022 m. gruodžio 16 d. Atšaukus atsakovą iš vadovo pareigų, paaiškėjo, jog atsakovo darbo sutartis vienašališkai paties atsakovo buvo keičiama dar 8 kartus, didinant atsakovo darbo užmokestį ir papildomai nurodant, kad prie darbo užmokesčio pridedamas priedas / premija už darbo rezultatus. Taip pat tapo žinoma, kad atsakovas kiekvieną mėnesį priimdavo įsakymą, kuriuo pasiskirdavo sau priedus prie darbo užmokesčio, kurių dydis siekė nuo 325 Eur (pvz., 2015 m. sausio mėn.) iki 4 205,83 Eur (pvz., 2019 m. gruodžio mėn.) per mėnesį. Nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2022 m. spalio 31 d. atsakovas savavališkai sau pasiskyrė ir išsimokėjo (kartu su įmokomis ir mokesčiais) 262 851,25 Eur priedų bei neteisėtai išsimokėtų priedų pagrindu gavo 6 417,93 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas permoką, kas sudaro ieškovės patirtų nuostolių sumą, kuri lygi 269 269,18 Eur.

1.3.       Atsakovas, pažeisdamas savo fiduciarines Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, veikė priešingai bendrovės interesams, nebuvo lojalus bendrovei, supainiodamas bendrovės turtą su savo turtu ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes savavališkų įsakymų pagrindu pasiskyrė ir išsimokėjo sau priedus prie darbo užmokesčio, kurie nebuvo patvirtinti visuotinio ieškovės akcininkų susirinkimo sprendimu. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jam kyla pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą.

1.4.       Ieškovės žalą sudaro 262 851,25 Eur realiai sumokėta suma (piniginiai nuostoliai), kurią patyrė bendrovė dėl atsakovo sau pasiskirtų priedų bei nuo jų sumokėtų mokesčių ir įmokų valstybės ir socialinio draudimo biudžetams sumokėjimo. Kita dalis žalos 6 417,93 Eur yra permokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas su susijusiais mokesčiais ir įmokomis dalis.

1.5.       Kompensacija už atsakovo nepanaudotas atostogas apskaičiuota tiek darbo užmokesčio, tiek neteisėtų priedų pagrindu, nes darbo valandos vidurkis buvo apskaičiuojamas, įvertinus kartu darbo užmokesčio ir priedų sumas. Dar daugiau, apskaičiavime nurodoma, jog nepanaudotų atostogų skaičius yra net 109,26 darbo dienos ir už tokį laikotarpį priskaičiuota 6 954,33 Eur suma. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 5 dalies nuostatas teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas yra ribojama trejų metų laikotarpiu (3 metai * 20 darbo dienų = 60 darbo dienų). Todėl maksimalus darbo dienų skaičius, už kurį galėjo būti skaičiuojama ir išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas atsakovui yra 60. Darbo užmokesčio žiniaraščiai pagrindžia, jog atsakovo darbo užmokestis už 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo 196,68 Eur, už spalio mėnesį – 187,74 Eur ir už lapkričio mėnesį – 178,80 Eur, todėl vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas būtent iš šių sumų. Kadangi atsakovas bendrovėje dirbo tik 2 valandas per dieną, valandinis darbo dienos užmokestis sudarė 8,94 Eur, atitinkamai 60 darbo dienų * 8,94 Eur = 536,40 Eur. Teikiami skaičiavimai pagrindžia, kad tokiu atveju atsakovui kartu su mokesčiais ir įmokomis buvo permokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas 6 417,93 Eur suma (6 954,33 Eur - 536,40 Eur), kuri taip pat yra ieškovės patirta žala.

2.                      Atsakovas P. U. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindė toliau nurodytais pagrindiniais argumentais.

2.1.       Atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, t. y. jog ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti jai padarytą žalą dėl atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo veiksmų, o konkrečiai neteisėtai išsimokant sau pačiam priedus, mano akivaizdu, jog ieškiniu prašoma atlyginti bendrovės „vidiniuose“ santykiuose vadovo padarytą žalą, todėl byla turi būti nagrinėjama ir sprendžiama dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės bei taikomos šią atsakomybę reglamentuojančios darbo teisės normos, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios. Atsakovas kategoriškai nesutinka su jam reiškiamais reikalavimais, kadangi ieškovė neįrodė visų materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, įskaitant, jog priedai buvo išmokėti neteisėtai, bet ir nuslėpė nuo teismo itin svarbias aplinkybes apie ieškovės bendrovėje nusistovėjusią praktiką, pagal kurią tiek atsakovui, tiek ir kitiems ieškovės darbuotojams, tiek ir vienam iš ieškovės bendraakcininkų, kuris buvo ieškovės vadovu dar iki atsakovo paskyrimo ieškovės vadovu, visą laiką buvo mokėti priedai prie darbo užmokesčio ir kt.

2.2.       Paaiškino, jog ieškovė buvo įsteigta 2013 m. lapkričio 26 d., o jos steigėjai yra trys asmenys – atsakovas P. U. (kuriam priklauso 40 procentų bendrovės akcijų), E. M. (kuriam priklauso 40 procentų bendrovės akcijų) ir E. M. (kuriam priklauso 20 procentų bendrovės akcijų ir kuris yra E. M. tėvas). Ieškovės direktoriumi nuo jos įsteigimo dienos iki 2015 m. sausio 6 d. buvo E. M., atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 28 d. bendrovėje buvo priimtas vyr. finansininko pareigoms, nustatant 2 valandų per dieną (10 valandų per savaitę) trukmę, mokant 250 Lt mėnesinę algą, mokamą du kartus per mėnesį. Šalys darbo sutarties 9 punkte „Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja, ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis“ taip pat susitarė, aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtindami, jog prie atlyginimo bus mokamas priedas už gerą darbą. Darbo sutartis ieškovės tuometinio direktoriaus E. M. buvo pakeista nustatant, jog nuo 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovo bendrovėje vyr. finansininko pareigos yra antraeilės pareigos, einamos laiku nuo 17 val. iki 19 val. Tai buvo atlikta dėl tos priežasties, jog pagrindinės atsakovo pareigos buvo vadovo pareigos UAB „T.“, kuriai atsakovas vadovavo nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d., todėl vadovaujantis tuo metu galiojusiomis DK nuostatomis, atsakovas, dirbdamas ne vienoje darbovietėje, buvo saistomas DK įtvirtintų darbo laiko trukmės reikalavimų (DK 144 straipsnio 5 dalis, numatanti, jog darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų). UAB „T.“ įmonių registre įregistruota 1991 m. gruodžio 19 d. (ankstesnis pavadinimas UAB „Svidrė“). Nuo jos įsteigimo dienos vienas iš bendraakcininkų buvo E. M., tuo tarpu, nuo 2015 m. birželio 23 d. E. M. yra jos vieninteliu akcininku (kuriam priklauso 100 proc. bendrovės akcijų) ir, kuris yra vienas iš ieškovės bendraakcininkų. Taigi ieškovė ir atsakovas buvo ir yra susiję per jos akcininką E. M..

2.3.       Ieškovės 2015 m. sausio 5 d. akcininkų sprendimas patvirtina, jog atsakovas ieškovės vadovu buvo paskirtas nuo 2015 m. sausio 7 d., atšaukus iš vadovo pareigų E. M., atitinkamai, pakeičiant su atsakovu darbo sutartį iš einamų pareigų (vyr. finansininko) į vadovo, t. y. darbo sutartis ieškovės tuometinio direktoriaus E. M. buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2015 m. sausio 7 d. atsakovo pareigos keičiamos į direktoriaus pareigas, kurios yra antraeilės, nustatant darbo laiką pagal direktoriaus pareigų darbo poreikį; kitos darbo sutarties sąlygos pakeistos nebuvo. 

2.4.       Darbo sutartis, atsakovui einant ieškovės vadovo pareigas, buvo pakeista pačiam atsakovui, jau kaip ieškovės vadovui, atlikus šiuos pakeitimus:

2.4.1.                      nuo 2016 m. sausio 1 d. darbo užmokestis 87,50 Eur/mėn. plius priedas už darbo rezultatus;

2.4.2.                      nuo 2017 m. sausio 1 d. darbo užmokestis 110,00 Eur/mėn. plius priedas už darbo rezultatus;

2.4.3.                      nuo 2021 m. sausio 2 d. mokamas MVA (valandinis) tarifu, nustatytu LRV, pridedant premiją / priedą už darbo rezultatus;

2.4.4.                      nuo 2022 m. sausio 1 d. MVA tarifas pagal nustatytą LRV, mokant priedą už darbo rezultatus.

Minėti darbo sutarties pakeitimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais dėl atitinkamai tais metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio keitimo. Remiantis DK 45 straipsnio 4 dalimi (DK, galiojantis nuo 2017 m. liepos 1 d.) (DK 120 straipsnio 3 dalis, DK, galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d.), darbo sąlygos (darbo užmokesčio dydis) gali būti keičiamos darbdavio sprendimu, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms, todėl, pasikeitus patvirtintiems minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžiams, buvo privaloma darbdavio iniciatyva atlikti atitinkamus pakeitimus ir darbo sutartyje, suderinant mokamą darbo užmokesčio dydį su teisės aktų keliamais reikalavimais, ką atsakovas ir padarė (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 34 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti darbo užmokestį, kuris darbo sutartyje negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį). 

2.5.       Atsakovas darbo sutartyje atliktuose pakeitimuose, kuriais buvo pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos, nurodęs sąlygą dėl premijos / priedų mokėjimo už gerus rezultatus, nepapildė šia sąlyga darbo sutarties, kadangi ši sąlyga jau buvo įtvirtinta darbo sutarties 9 punkte ir vėlesniais jos pakeitimais nebuvo panaikinta ar pakeista ir tai buvo žinoma ieškovės akcininkui E. M., kuris pasirašė su atsakovu darbo sutartį.

2.6.       Ieškovės bendrovėje nuo pat jos įsteigimo dienos niekada nei ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo, nei ieškovės vadovo nebuvo priimta ir patvirtinta jokia tvarka dėl priedų / premijų skyrimo ir mokėjimo ar taikoma kokia kita darbovietėje priimta ir patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, pagal kurią būtų skiriami priedai / premijos, tačiau, nepaisant to, tiek ieškovės darbuotojams, įskaitant atsakovą, tiek buvusiam vadovui E. M. kas mėnesį buvo išmokami priedai / premijos ir tas buvo daroma dar iki atsakovą paskiriant ieškovės vadovu, pvz.: atsakovui nuo pat jo įdarbinimo ieškovės bendrovėje iki jo paskyrimo ieškovės vadovu dienos buvo mokami priedai, pavyzdžiui, vien per 2014 metus atsakovui buvo išmokėta priedų už 7 341,03 Lt sumą, o jų sumos per mėnesį svyravo nuo 289,62 Lt iki 1 456,79 Lt; ieškovės vadovas E. M. nuo jo vadovavimo ieškovei pradžios iki jo atšaukimo iš ieškovės vadovo pareigų (t. y. nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. sausio 6 d. (kas mėnesį skyrėsi sau priedus, pavyzdžiui, vien per 2014 metus ieškovės vadovui buvo išmokėta priedų 3 763,56 Lt, o jų sumos per mėnesį svyravo nuo 289,62 Lt iki 703,47 Lt (šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovės buvusio vadovo E. M. įsakymai dėl priedų sau skyrimo taip pat niekada nebuvo patvirtinti ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu).

2.7.       Ieškovės akcininkai E. M. ir E. M. visą atsakovo vadovavimo laikotarpį puikiai žinojo apie atsakovui mokamą atlyginimo dydį, įskaitant, prie atlyginimo skiriamus ir išmokamus priedus už gerus rezultatus, nes ieškovės akcininkams pateiktuose ieškovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniuose, be kita ko, atsispindėjo ir informacija, susijusi su ieškovės patiriamomis veiklos sąnaudomis, įskaitant sąnaudas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti (ypač turint omenyje, jog ieškovės bendrovėje nuo atsakovo paskyrimo ieškovės vadovu dienos visą laiką dirbo vos 2 darbuotojai (įskaitant patį atsakovą)). Atkreiptinas dėmesys, jog klausimą dėl atsakovo priedų išsimokėjimo teisėtumo bendrovė iškėlė tik tada, kai tarp akcininkų atsakovo P. U. ir E. M. kilo nesutarimai, atsakovas buvo atšauktas tiek iš ieškovės, tiek iš UAB „T.“ vadovo pareigų, jam iškelta dar viena byla dėl žalos atlyginimo. Atsakovas yra įsitikinęs, jog reiškiamais ieškiniais yra bandoma daryti jam spaudimą, kad atsakovas pasitrauktų iš verslo ir perleistų ieškovės 40 vnt. akcijų, kurių likusią dalį valdo M. šeima, ypač turint omenyje, jog UAB „T.“ po truputį periminėja ieškovės užsakymus, know - how žinias, partnerius bei darbus ir pan., t. y. pradeda tiesiogiai užsiimti ta veikla, kurią darė ieškovė. 

2.8.       Ieškovės akcininkams nuo pat atsakovo įsidarbinimo pas ieškovę antraeilėse pareigose (tiek vyr. finansininko, tiek vėliau ir vadovo) buvo žinoma, kad atsakovo darbo laikas, įtvirtintas Darbo sutartyje, neatitinka ir niekada neatitiks faktinės situacijos, tačiau, neturint teisinių galimybių atsakovui nustatyti kitokį darbo laiką, įskaitant viršvalandžius, kadangi šios galimybės buvo apribotos įstatymų, buvo formaliai ir įtvirtinta minėta Darbo sutarties sąlyga bei neformaliai susitarta, kad atsakovas galės pasiskirti priedą prie darbo užmokesčio.

2.9.       Ieškovė aiškiai neišskiria patirtų nuostolių dėl atsakovo įsakymais paskirtų priedų dydžių, tam, jog būtų galima šią patirtą žalą įvertinti. Tai paaiškintina tuo, jog nors atsakovas įsakymais pasiskyrė 233 520,60 Eur sumą, tačiau ši suma yra nurodoma įskaitant mokėtinus mokesčius, o atsakovui faktiškai yra išmokama visiškai kita suma (t. y. atskaičius mokesčius), todėl ieškovė klaidina teismą ieškinyje teigdama, jog būtent visą 262 851,25 Eur sumą atsakovas ne tik pasiskyrė, bet ir neva faktiškai išsimokėjo sau kaip priedą, kita vertus, ieškovė ieškinyje aiškiai neišskiria, kokią sumą sudarė ieškovės nuostoliai dėl atsakovei faktiškai išmokėtų priedų (neįskaičius mokesčių) ir kokią sumą sudarė ieškovės nuostoliai dėl ieškovės sumokėtų įmokų ir kitų mokesčių dėl atsakovo faktiškai išmokėtų priedų.

2.10.       Ieškovės reikalavimai, pareikšti dėl priedų atsakovui skyrimo ir išsimokėjimo iki 2020 m. sausio 13 d., turi būti atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, o ieškovės kreipimasis į teismą praleidus ieškinio senaties terminą, faktinių aplinkybių kontekste, pagrįstai gali būti laikoma ieškovės piktnaudžiavimu teisėmis ir nesąžiningu elgesiu atsakovo atžvilgiu.

3.                      Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (DOK – 17860), kurio pagrindu atsisakė reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio padidinimu dėl minimalios mėnesinės algos kėlimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu, prašomą priteisti žalą grindė neteisėtai išmokėtais priedais prie darbo užmokesčio ir išlaidomis, kurias patyrė dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau –„Sodra“) įmokų sumokėjimo dėl „uždidintos“ kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Paaiškino, jog po parengiamojo teismo posėdžio kreipėsi į specialių žinių turintį specialistą – auditorių, kuris atliko tikslius skaičiavimus dėl bendrovei padarytos žalos, 2023 m. gegužės 4 d. UAB „Audifina“ Ataskaitos apie atliktą patikrinimą pagrindu iš ieškovo prašo priteisti 271 770,60 Eur žalą dėl atsakovo sau neteisėtai pasiskirtų ir išsimokėtų priedų bei su jais susijusių mokesčių bei įmokų ir 561,57 Eur žalą dėl nuo apskaičiuotos kompensacijos už kasmetines nepanaudotas atostogas, kurią skaičiuojant buvo įtrauktos neteisėtai pasiskirtų priedų sumos, sumokėtos įmokos „Sodrai“, iš viso – 272 332,17 Eur. Patikslinti reikalavimai grindžiami papildomais argumentais:

3.1.       Atsakovas laikosi pozicijos byloje, kad atsižvelgiant į atsakovui išmokėtų premijų dydį per jo vadovavimo bendrovei laikotarpį, kas sudaro 94 mėnesius, jo atlyginimo mediana (vidurkis) atitinka tokios įmonės vadovams įprastai mokamą darbo užmokestį rinkoje. Pateikdamas tokį argumentą, atsakovas pamiršo nurodyti, jog vadovu dirbo tik 2 valandas per dieną ir 10 valandų per savaitę, todėl argumentai apie rinką atitinkantį darbo užmokestį yra nepagrįsti. Darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei darbo užmokesčio žiniaraščiai paneigia atsakovo paaiškinimus, kad jis ieškovės interesais dirbo viršvalandžius ar net savaitgaliais, o priešingai – pagrindžia, kad šis iš tiesų dirbo tik po 2 darbo valandas per dieną, taip, kaip buvo sutarta Darbo sutartimi, ir dirbo nuo 17 valandos iki 19 valandos.

3.2.       Svarbu pastebėti ne tik apie pasitikėjimą, kurį atsakovui reiškė tiek bendrovė, tiek jos kiti akcininkai, bet ir naudas, kurias atsakovas gavo, dirbdamas bendrovėje: ypač palankiomis sąlygomis, už savikainą, bendrovė ieškovui 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. JV-5182, pardavė nekilnojamąjį turtą – 44,14 kv. m butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), viename iš naujai tuo metu vystytų kvartalų.

3.3.       Pažymėtina, jog visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia tik dėl juridinio asmens organo – vadovo – atlygio, tačiau nesprendžia dėl kitiems darbuotojams mokamų priedų prie darbo užmokesčio, tokia teisė pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį yra suteikta juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui – vadovui, todėl atsakovas turėjo teisę, įvertinęs ieškovės darbuotojų gerai atliekamus darbus, skirti jiems priedus prie darbo užmokesčio, tačiau tokių privilegijų sau pasiskirti neturėjo jokios nei teisės aktais, nei susitarimais su akcininkais pagrįstos teisės. Atsakovo Darbo sutartyje esanti sąlyga dėl priedų už gerus darbo rezultatus reiškia, kad (i) vadovo darbo rezultatai turėjo būti geri; (ii) darbo užmokesčio sudėtinė dalis (priedai), išreikšta pinigine išraiška, galėjo būti nustatoma tik bendrovės akcininkų sprendimu, kadangi ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad bendrovės vadovo atlygį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.

3.4.       Nors atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad neva su ieškovės akcininkais, o ir su UAB „T.“ akcininku E. M. buvo sutaręs, kad per abi bendroves jis turėtų uždirbti ne daugiau nei 5 000 Eur, todėl ieškovės įmonėje skyrėsi sau priedus, priklausomai, koks buvo atlygis UAB „T.“, kaip kad skirtumą iki bendros „sutartos“ 5 000 Eur sumos; taip pat tai, kad priedus jis skyrėsi, taip pat įvertinęs bendrovės veiklos rezultatus, užmegztus kontaktus, priimtus sprendimus, kurių nauda galimai pasireikš tik ateityje ir panašiai, su tokia pozicija ieškovė absoliučiai nesutinka, nes ji neatitinka realios faktinės situacijos. Darbo užmokestis UAB „T.“ atsakovui buvo nustatomas išskirtinai vienintelio akcininko sprendimais, todėl atsakovui buvo puikiai žinoma susiklosčiusi praktika, o ir teisinis reglamentavimas, kaip turi būti ir yra įforminami darbo užmokesčio pokyčiai juridinio asmens vadovui (pats atsakovas sekretoriaudavo vienintelio akcininko susirinkimuose, darbo užmokesčio didinimo nuostatos buvo įforminamos UAB „T.“ darbo sutarties pakeitimuose). Be kita ko, pats atsakovas neturėjo jokių įgaliojimų ar kompetencijos nuspręsti, kad pastarojo darbo rezultatai bendrovėje yra geri. Nesant bendrovėje valdybos, vertinti atsakovo darbą galėjo tik visuotinis akcininkų susirinkimas.

3.5.       Auditorius palygino atsakovo pateiktus pardavimo duomenis su atsakovo sau pasiskirtų priedų sumomis ir padarė išvadą, kad priedų sumos niekaip nekoreliavo su mėnesio pajamų pardavimų apyvarta. Dar daugiau, pvz., 2022 m. vasario mėn. pardavimo pajamų suma buvo tolygi priedo dydžiui ir neženkliai skyrėsi nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kurį pajamos buvo pačios didžiausios. Auditorius apskaičiavo, kad priedo procentas nuo pardavimų per visą tikrintą laikotarpį svyravo nuo 0,79 proc. iki 100,11 proc., kas yra daugiau nei nenormalu verslo praktikoje, kai vien tik direktoriaus, dirbančio 2 val. per dieną, darbo užmokesčio priedo suma yra didesnė už mėnesio visos įmonės pardavimų sumą.

3.6.       Iš auditoriaus pateiktos analizės tam tikrais atvejais ieškovė įžvelgia kitą sąsajumą: kuo mažesni pardavimai, tuo didesnis pasiskiriamas priedas. Tuo pasitvirtina, deja, bet labai nemalonūs ieškovės nuogąstavimai ir po atsakovo atleidimo sužinotos faktinės aplinkybės dėl neapskaitytų bendrovės pajamų bei kitų teisės aktų pažeidimų, vadovaujant bendrovei. Neatmetama galimybė, kad kai atsakovas skirdavosi sau reikšmingą priedo sumą, jis įsivertindavo ir neapskaitytas pardavimo pajamas, kurias galimai vėliau pasisavindavo. Atkreiptinas dėmesys, kad, atlikęs ekspertinį vertinimą, UAB „Forensic and investigations services“ ekspertas R. B. 2023 m. kovo 17 d. pateikė Konsultacinę išvadą Nr. A1879, kuria buvo fiksuota daugybė pažeidimų, atliktų tuo metu, kai bendrovei vadovavo atsakovas:

3.6.1.                      Bendrovė sistemingai vėlavo teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, o 2017 m. finansinės ataskaitos pateiktos beveik 1,5 metų vėliau, nei nustatyta teisės aktų registruose;

3.6.2.                      2022 m. spalio 30 d. nustatyta, kad ieškovės ir UAB „T.“ pateikti duomenys dėl tarpusavio skolos skiriasi 285 259,17 Eur;

3.6.3.                      Bendrovei priklausantis turtas (baldų detalės ir komplektuojami gaminiai), kurio įsigijimo vertė sudaro ne mažiau kaip 24 065,98 Eur su PVM, buvo išvežtas ir sumontuotas objektuose Latvijoje, Papėje, o pinigai už pagamintus ir sumontuotus baldus iš neidentifikuotų užsakovų nebuvo gauti, todėl bendrovės materialiniai ištekliai, taip pat iš paslaugų teikėjų nupirktos baldų surinkimo ir montavimo paslaugos buvo panaudotos neefektyviai ir ne bendrovės pajamoms uždirbti; bendrovė taip pat apskaitoje ir finansinėse ataskaitose neparodė pardavimo pajamų, kurias Bendrovė turėjo gauti iš šių baldų sumontavimo ir pardavimo bei kurių minimali vertė sudarytų ne mažiau kaip 25 523,19 Eur be PVM, arba 30 883,06 Eur su PVM;

3.6.4.                      kt.

3.7.       Atsakovas, dirbdamas bendrovėje, naudojosi UAB „T.“ suteiktais kompiuteriais bei telefonu, tačiau atšaukus atsakovą iš „T.“ direktoriaus pareigų, paaiškėjo, kad jis ištrynė visus savo elektroninio pašto duomenis, kuriuos buvo būtina atkurti, pasitelkus trečiąjį asmenį UAB „REO Investment“, dėl ko darbdavys patyrė papildomų išlaidų. Dar daugiau, buvo sužinota, kad atsakovo grąžinto kompiuterio darbo tikslams tiek UAB „T.“, tiek ieškovės bendrovėje duomenys yra ištrinti, o vienas iš keleto grąžintų kompiuterių yra neveikiantis. Be kita ko, Atsakovui darbo tikslams buvo perduotas dar vienas kompiuteris „MacBook Air 13'i7 Dc2.2Ghz/8GB/256“, kuris buvo 2021 metais iš esmės atnaujintas tačiau negrąžintas pasibaigus darbo teisiniams santykiams. Jeigu atsakovas laikosi pozicijos, kad jis elgėsi teisėtai, kodėl toks asmuo turėtų slėpti / naikinti darbo veikloje naudotus duomenis, trinti elektroninius susirašinėjimus, sukauptus duomenis, negrąžinti ne jam priklausančio turto ir darytis visų ieškovės dokumentų skaitmenines kopijas. Ieškovės vertinimu, tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas ne tik slėpė įrodymus, kuriais bendrovė galėtų ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises, pasisavino ne jam priklausančius duomenis, bet ir, užimdamas bendrovės vienasmenio valdymo organo pareigas, pažeidė daygybę teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą ir teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

3.8.       Atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio įtvirtintas juridinio asmens organo fiduciarines pareigas bei ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo civilines teises ir pareigas ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė reikšmingą žalą bendrovei, siekiančią net kai kurių bendrovės finansinių metų vienerių metų pardavimo pajamas.

4.                      Atsiliepdamas į patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovas su jais nesutiko, pažymėjo, jog palaiko visus atsiliepime į pirminį ieškinį išdėstytus argumentus, bei papildomai nesutikimą su patikslintais reikalavimais grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką net ir nesant rašytinių bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo priedų / premijų prie darbo užmokesčio skyrimo, įrodinėjimo dalyku (dalyje dėl neteisėtų veiksmų bendrovės vadovo veiksmuose buvimo / nebuvimo) tokio pobūdžio bylose tampa ne kas kita, bet įrodymai (tiesioginiai ar netiesioginiai), jų visuma, leidžiantys daryti išvadą apie tai, ar nepaisant to, jog nėra formalaus bendrovės akcininkų sprendimo dėl bendrovės vadovui darbo užmokesčio didinimo ar priedų / premijų skyrimo prie darbo užmokesčio, bendrovės akcininkai žinojo (galėjo žinoti) apie bendrovės vadovo darbo užmokesčio dydį ar priedų / premijų prie darbo užmokesčio mokėjimą ir pan. Be kita ko, tampa akivaizdu ir tai, jog tokio pobūdžio bylose visiškai nėra aktualios aplinkybės, susijusios su bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų priežastimis, ar aplinkybės, susijusios su bendrovės vadovo vadovavimu, jo pareigų atlikimu (neatlikimu) ar kitais jo veiksmais (neveikimu), jeigu tai nėra susiję su ankščiau nurodytu bendrovės akcininkų žinojimu (galėjimu / turėjimu žinoti) apie bendrovės vadovo darbo užmokesčio dydį ar priedų / premijų prie darbo užmokesčio mokėjimą ir jeigu byloje nėra naudojamasi kitais civilinių teisių gynimo būdais.

4.2.       Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, jog nėra rašytinių ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo priedų / premijų prie darbo užmokesčio skyrimo, ieškovės akcininkai žinojo apie atsakovui mokamą darbo užmokesčio dydį, įskaitant, prie jo skiriamus ir išmokamus priedus / premijas bei savo faktiniu elgesiu tam pritarė:

4.2.1.                      Šalių sudarytoje Darbo sutartyje yra sulygta ne tik dėl darbo užmokesčio dydžio, bet ir sulygta, jog „Prie atlyginimo bus mokamas priedas už gerą darbą“ (Darbo sutarties 9 punktas). Pačios formuluotės „Prie atlyginimo bus mokamas priedas už gerą darbą“ turinio lingvistinis, loginis aiškinimas bei supratimas plačiojoje visuomenėje lemia / savaime suponuoja atsakovui teisėtą lūkestį, jog prie gaunamo darbo užmokesčio jam kas mėnesį, be kita ko, bus mokamas ir priedas už gerą darbą. Savo ruožtu, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovės akcininkų buvo žodinis susitarimas dėl ne mažesnio nei bendro 5 000 Eur „į rankas“ bendro atlygio vadovaujant ieškovei ir UAB „T.“, į tai, kad pačioje atsakovo darbo sutartyje yra aiškiai sulygta dėl priedo (premijos) prie darbo užmokesčio mokėjimo, taip pat į aplinkybę, jog priedai (premijos) buvo atsakovui mokami sistemingai dar iki jam tampant ieškovės vadovu, o taip pat ir dėl kitų toliau nurodomų priežasčių, kaip susiklosčiusios bendrovėje priedų mokėjimo praktikos (bendrovėje per visą laiką visiems darbuotojams pagrindinė darbo užmokesčio dalis buvo mokama per priedus), vienareikšmiškai prieitina prie išvados, jog darbo sutartyje sulygtas darbo užmokesčio priedas (premija) yra darbo užmokesčio dalis, kuri atitinka DK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos premijos rūšį. Kitaip tariant, tokiu atveju premijos mokėjimas yra darbdavio pareiga, sukūrusi atsakovui teisėtą lūkestį, jog jis gaus teisėtą atlygį (darbo užmokestį kartu su priedu / premija).

4.2.2.                      Darbo sutartis (su vėlesniais jos pakeitimais), kurioje, kaip minėta, sulygta ne tik dėl darbo užmokesčio dydžio, bet ir sulygta, jog „Prie atlyginimo bus mokamas priedas už gerą darbą“, sudaryta atsakovo, kuris taip pat buvo (ir yra) ir ieškovės akcininkas, kuriam priklausė (-o) 40 vnt. bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių 40 procentų visų bendrovės balsų, ir ieškove, kuriai Darbo sutarties sudarymo metu atstovavo tuometinis vadovas E. M., kuris taip pat buvo (ir yra) ir ieškovės akcininkas, kuriam priklausė (-o) 40 vnt. bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių 40 procentų visų bendrovės balsų. Taigi Darbo sutartį sudarė savo esme du ieškovės akcininkai, kuriems bendrai priklausė (-o) 80 vnt. bendrovės akcijų, suteikiančių 80 procentų visų bendrovės balsų. Ieškovei teigiant, jog nebuvo ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų (kitaip tariant, akcininkų sprendimo) dėl priedo / premijos prie darbo užmokesčio mokėjimo, kuomet akivaizdu, du 80 procentų visų ieškovės akcijų turintys akcininkai priėmė tokius sprendimus, įtvirtinant tai Darbo sutartyje (jos 9 punktas), iš esmės reiškia ieškovės reikalavimą, jog dėl atsakovo darbo užmokesčio (jo dalies, t. y. priedų / premijos prie darbo užmokesčio skyrimo / mokėjimo) akcininkai turėjo sutarti vienbalsiai, kas prieštarauja ABĮ ir ieškovės įstatų nuostatoms. Papildomai akcentuotina, kad, paskiriant atsakovą ieškovės vadovu, akcininkai sprendime numatė tik pakeisti atsakovo pareigas iš finansininko į direktoriaus nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų, puikiai suprantant, kad joje numatytas teisinis pagrindas ir toliau mokėti darbo užmokestį per priedus.

4.2.3.                      Bendrovėje buvo nusistovėjusi praktika, susijusi su premijų jos vadovams bei kitiems darbuotojams mokėjimu. Iki atsakovo paskyrimo ieškovės vadovu buvęs vadovas E. M., kas mėnesį sau taip pat išsimokėdavo priedus / premiją prie darbo užmokesčio, nepaisant to, jog ir tokie priedų / premijų išsimokėjimai niekada nebūdavo pagrįsti rašytiniais ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais dėl priedų / premijų prie darbo užmokesčio skyrimo, kadangi, kaip minėta, apie ieškovės vadovų išsimokamus priedus / premijas prie darbo užmokesčio visada buvo žinoma ieškovės akcininkams, t. y. jų skyrimas ir išsimokėjimas buvo suderintas su ieškovės akcininkais (E. M. tėvu E. M. ir atsakovu P. U.) ir tokiam ieškovės vadovaujančių asmenų elgesiui pritarė. Ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas, jog neva ieškovė pareikalavo E. M. grąžinti išsimokėtus priedus / premiją prie darbo užmokesčio jo vadovavimo laikotarpiu, ir šis neva grąžinęs, nei pagrindžia, nei paneigia atsakovo veiksmų neteisėtumą šios civilinės bylos kontekste. Priešingai, tokie ieškovės veiksmai tik patvirtina pačios ieškovės nesąžiningą elgesį ir bandymą save pateisinti nagrinėjamoje byloje, nes priedai grąžinti tik prasidėjus bylai ir atsakovui pateikus įrodymus atsiliepime apie bendrovėje egzistavusią praktiką.

4.2.4.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad iki atsakovo paskyrimo ieškovės vadovu ieškovės buvęs vadovas E. M., ne tik kas mėnesį sau išsimokėdavo priedus / premiją prie darbo užmokesčio, bet ir atsakovui pagal tą pačią Darbo sutartį būnant vyr. finansininku (t. y. iki jos vėlesnio pakeitimo, kuomet atsakovo pareigos buvo pakeistos į vadovo), priskaičiuodavo bei išmokėdavo ženkliai daugiau priedų / premijos prie darbo užmokesčio nei pats sau, pavyzdžiui, atsakovui priskaičiuodavo 7 341,06 Lt priedų (su mokesčiais), tuo tarpu sau už tą patį laikotarpį (2014 m.) priskaičiuodavo 3 763,56 Lt (su mokesčiais). Taigi ieškovės tuometinis vadovas E. M. (taip pat ir ieškovės bendraakcininkas) pradėjo ir vykdė priedų / premijos prie darbo užmokesčio mokėjimus tiek sau, tiek ir atsakovui pagal su juo sudarytą Darbo sutartį, kurių mokėjimą vėliau ir tęsė atsakovas jau tapęs ieškovės vadovu, dėl ko paneigtini ieškovės teiginiai, jog E. M. ar jo tėvas E. M. (kuriems bendrai priklauso ieškovės 60 procentų akcijų) nežinojo apie tokią darbo užmokesčio politiką bendrovėje.

4.2.5.                      Nesant akcininkų susitarimo dėl priedų mokėjimo direktoriui, atsakovui būtų buvę ženkliai naudingiau likti dirbti paprastesnį, mažiau atsakingą ir mažiau darbo laiko sąnaudų reikalaujantį vyr. finansininko darbą pas ieškovę gaunant priedus, nei šią pareigybę pakeičiant į ieškovės vadovo pareigas be priedų, t. y. akivaizdu, kad atsakovas nebūtų ėmęsis direktoriaus pareigų tik už simbolinį atlyginimą be priedų, kai jau ėjo pareigas, kuriose buvo stabiliai mokami priedai. Kas pagrindžia, jog susitarimas mokėti priedus tarp akcininkų neabejotinai egzistavo.

4.2.6.                      Ieškovės akcininkų veiksmai, tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus ir išmokant sau dividendus ir nekeliant klausimo dėl juose nurodytų išmokų vadovams (sąnaudų), įskaitant atsakovui, kaip ieškovės vadovui, dydžio pagrįstumo, patvirtina, jog ieškovės akcininkai ne tik žinojo apie tokius vadovų, įskaitant atsakovo, veiksmus, bet kad buvo akcininkų susitarimas dėl priedų / premijos prie darbo užmokesčio mokėjimo.

4.3.       Kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku pripažintini ieškovės argumentai dėl UAB „Forensic and investigation services“ 2023 m. kovo 17 d. Konsultacinės išvados Nr. A1879 įrodomosios reikšmės šioje civilinėje byloje, nes joje nustatytos aplinkybės / ar kaip kad teigiama, neva užfiksuoti pažeidimai, atlikti tuo metu, kai ieškovei vadovavo atsakovas, neturi jokios juridinės reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos kontekste.

4.4.       Ginčo tarp šalių, jos atsakovas atšauktas tiek iš ieškovės, tiek ir UAB „T.“ vadovo pareigų, nekonstatavus jo kaltės, nėra, kaip ir ginčo tarp šalių nėra, jog atsakovas, vykdydamas įstatyminę pareigą, perdavė šioms bendrovėms (jų atstovui) visus dokumentus, juos identifikuojant, bei turtą, todėl ieškovei neginčijant atsakovo atleidimo pagrindų ar ieškovei nereiškiant reikalavimų atsakovui dėl jo, kaip vadovo, pareigų perduoti ieškovei visus dokumentus bei turtą tinkamumo ar pan., atsakovo atšaukimo iš pareigų priežasčių analizavimas ar atsakovo perduotų ieškovei dokumentų bei turto pakankamumo, jų tinkamumo vėliau naudoti analizavimas ar pan., atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, taip pat būtų perteklinis, todėl plačiau tokio pobūdžio argumentais atsakovas nepasisako. Šioje dalyje tik pažymėtinas pačios ieškovės nesąžiningumas bei teismo klaidinimas siekiant sukurti neigiamą iliuziją apie atsakovo asmenį / neigiamai jį charakterizuoti. UAB „T.“ šiuo metu nagrinėjamose civilinėse bylose su atsakovu, nuolat akcentuoja savo pačios išgalvotą ir niekuo nepagrįstą (deklaratyvią) aplinkybę, jog neva atsakovas sunaikino svarbius duomenis, kuo bando pasinaudoti ir ieškovė šioje civilinėje byloje, tačiau atsakovas yra pateikęs atsikirtimus dėl šių aplinkybių, o būtent, jog:

4.4.1.                      nors ieškovė pateikia rašytinį įrodymą – sąskaitas faktūras apie suteiktas UAB „REO Investment“ paslaugas, o būtent, duomenų atstatymo ir sinchronizavimo ar duomenų konvertavimo paslaugas, nėra jokių objektyvių duomenų, jog buvo suteiktos paslaugos, būtent susijusios su atsakovo naudotu elektroniniu paštu, kita vertus, nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovo ištrinti elektroninio pašto duomenys, kuriuos neva atstatė ir sinchronizavo bei konvertavo UAB „REO Investment“, buvo kaip nors reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo ar sprendžiant klausimą nagrinėjamoje civilinėje byloje ar pan.; 

4.4.2.                      atsakovas dar iki priimant ieškovės visuotiniam akcininkų susirinkimui sprendimą dėl jo atšaukimo iš vadovo pareigų, net negalėjo faktiškai naudotis jam suteiktu elektroniniu paštu, įskaitant, neva slepiant kažkokius svarbius duomenis, juos ištrinti, kadangi akcininkų E. M. ir E. M. ir (ar) UAB „T.“ darbuotojų nurodymu buvo atjungtas atsakovo mobilusis telefonas, atjungta ir užblokuota prieiga prie darbinio elektroninio pašto, dar net iki sužinant apie tai, kad jis bus iš viso atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų;

4.4.3.                      kt.

4.5.       Nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku pripažintini ieškovės argumentai apie buto už savikainą atsakovui pardavimą. Ieškovė teigia, jog nepaisant to, jog atsakovas nurodė, jog iš ieškovės nėra gavęs jokių kitų naudų, ieškovės vertinimu, atsakovas kaip naudą iš ieškovės gavo šios 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už savikainą parduotą butą kartu su žemės sklypo dalimi adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, atsakovas nori pažymėti, jog ieškovė atsakovui 44,14 kv. m butą kartu su žemės sklypo dalimi bei parkavimo vieta adresu (duomenys neskelbtini), pardavė iš viso už bendrą 57 000,00 Eur kainą (kvadratinio metro kaina – 1 295,41 Eur). Nepaisant to, jog ieškovė laiko, jog neva šį turtą ieškovė atsakovui pardavė už savikainą, nors jokių tą pagrindžiančių duomenų ieškovė nepateikia, tačiau tokį ieškovės faktinės situacijos vertinimą paneigia tame pačiame name, tik adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės trečiajam asmeniui parduoto 51,83 kv. m buto kartu su žemės sklypo dalimi bei parkavimo vieta kaina – 70 000,00 Eur (kvadratinio metro kaina – 1 296,29 Eur). Šie duomenys ne tik patvirtina, jog ieškovė atsakovui turtą pardavė ne už savikainą, kaip kad teigia (taip pat paneigia ieškovės neva suteiktą atsakovui naudą), o rinkos kaina, bet ieškovė taip pat nuslėpė ir aplinkybes, jog būtent UAB „T.“ ieškovei suteikė paskolą 3 butų adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (kurių vienas buvo parduotas atsakovui), todėl gauti pinigai už butų pardavimus buvo nukreipti šios paskolos grąžinimui, įskaitant palūkanų už naudojimąsi paskola mokėjimams.

4.6.       Nepaisant auditoriaus ataskaitoje pateiktų skaičiavimų, auditorius, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad netgi ir tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, 561,57 Eur suma, kurią ieškovė laiko kaip žala bendrovei, didžioji dalis būtų grąžinta: vien pagal auditoriaus ataskaitoje padarytas įžvalgas 561,57 Eur suma už tai, kad buvo sumokėtos įmokos „Sodrai“ už nepanaudotas atsakovo atostogas ir kuri ieškovės laikytina kaip žala ieškovei, negalėtų visa apimtimi būti laikoma kaip turtinė žala ieškovei, pirma, dėl to, kad ji būtų sumažinta iki 56,32 Eur, ir, antra, dėl to, kad atsakovui P. U. apskritai nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, kas reiškia, jog ne tik atsakovo veiksmuose apskritai nėra jokios kaltės dėl ko būtų galima jam taikyti materialinę ar civilinę atsakomybę, bet ir šios žalos su atsakovo veiksmais nesieja joks priežastinis ryšys, kadangi atsakovui net nėra išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (nei savavališkai, kaip teigia ieškovė, nei pačios ieškovės).

5.                      Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė advokatė Milena Juškaitienė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai nurodė toliau dėstomas faktines aplinkybes ir argumentus:

5.1.       Tuo pačiu metu atsakovas buvo ir UAB „T.“, ir ieškovės vadovu. Ieškovės bendrovė įkurta atsakovo pasiūlymu. UAB „T.“ prekiauja žaliava – baldinėmis plokštėmis, vystyti baldų gamybos bendrovė negalėjo, kad nekonkuruotų su savo klientais, todėl ir buvo įkurta ieškovė, kaip UAB „T.“ prekybinis padalinys. Atsakovui buvo suteiktos ieškovės akcijos, kad atsakovas gautų naudą iš jo vadovaujamos bendrovės per dividendus. Toks sprendimas – didelio pasitikėjimo ir draugystės rezultatas. Bendradarbiaujant bendrovėms visos sąnaudos tekdavo UAB „T.“, atsakovui reikėjo tik surasti klientą ir išrašyti sąskaitą, baldus pagamindavo UAB „T.“. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, didelė dalis pajamų nebuvo įtraukta į apskaitą, baldai buvo pardavinėjami „juodai“.

5.2.       Dėl to, jog priedai buvo mokami darbuotojui T. A., ieškovė jokių priekaištų neturi. Tai buvo vadovo kompetencija, o šiam darbuotojui teko didžiausia užsakymų dalis.

5.3.       Atsakovas pagrindinį darbo užmokestį gavo UAB „T.“, ši bendrovė atsakovą aprūpino telefonu, automobiliu (vis buvo keičiamas į naują, aukštesnės klasės). Ieškovės ofisas buvo UAB „T.“ pastate (ofisas buvo nuomojamas). Atsakovui buvo sudarytos puikios sąlygos, darbe buvo ir atsakovo šunys, ir čia susitikdavo su UAB „T.“ dirbančia žmona. Atsakovui buvo suteikta daug laisvės, pirko ir įsirengdavo sau butus UAB „T.“ baldais (kartais už nulį, kartais už savikainą).

5.4.       Ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, ne dėl restitucijos taikymo, todėl šiuo konkrečiu atveju turėtų būti remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2A-62-823/2017 ir žala atlyginta su visais sumokėtais mokesčiais.

5.5.       Atsakinėdama į atsakovo ir jo atstovo klausimus atstovė paaiškino, jog iš esmės ieškovės bendrovės su UAB „T.“ veikla turėjo būti vykdoma tokiu būdu: UAB „T.“ atlieka projektavimo, supjaustymo ir gamybos darbus, tuomet už savikainą arba plius mažą maržą parduoda baldus ieškovei, ši baldus parduoda didesne kaina, o gautas pelnas per dividendus dalinamas tarp trijų akcininkų. Tačiau tikrovėje tik nedidelė dalis užsakymų buvo įtraukta į apskaitą, dalis užsakymų tiesiog dingo, nes atsiskaitymai priimti „juodais pinigais“ ir dėl to bendrovei padaryta žala yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

5.6.       Dividendai buvo išmokėti tik vieną kartą – už 2019 metus dividendai išmokėti 2020 metais, tačiau ne iš ieškovės vykdomos veiklos rezultatų, o iš parduotų butų pajamų.

6.                      Atsakovo prašymu į teismo posėdį atvyko ir į atsakovo bei jo atstovo klausimus atsakė ieškovės dabartinis vadovas E. M.:

6.1.       Vadovas nurodė neprisimenantis, kokia buvo jo alga pirminio vadovavimo bendrovei 2013 – 2014 metais metu, prisimena, kad buvo mokami „bonusai“, tačiau idėja dėl „bonusų“ mokėjimo buvo atsakovo, jis apskaičiuodavo „bonusus“ ir jam. Nurodė, jog eidavo į darbą, tačiau realiai, ką reikia daryti, sakydavo atsakovas, čia buvo atsakovo iniciatyva įkurta įmonė ir jis viską sprendė. Kaip buvo pasidalyta bendrovės akcijomis, neprisimena, galimai pagal padarytus įnašus. Kiek buvo tuo metu darbuotojų, neprisimena, galimai trys, finansinę apskaitą tvarkė išorės juridinis asmuo, kad būtų dar darbuotoja E. K., neprisimena.

6.2.       Iš darbo išėjo dėl asmeninių priežasčių.

6.3.       Vadovavimas iš esmės reiškė vadybininko darbą su klientais, konkrečių klientų neprisimena.

6.4.       Ieškinį atsakovui nusprendė pareikšti po susipažinimo su visais dokumentais.

7.                      Atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

7.1.       Atsakovo advokatas Darius Pinkevičius papildomai akcentavo šias aplinkybes:

7.1.1.                      Atsakovas UAB „T.“ pradėjo dirbti vadybininku, o nuo 2012 m. tapo vadovu. Po kurio laiko buvo įsteigta ieškovė, kaip bendrovė, pardavinėjanti UAB „T.“ produkciją, iš kitų įmonių bendrovė nieko nepirko. Ieškovės vienintelis tikslas buvo skatinti UAB „T.“ pardavimus. Kai įmonė buvo įsteigta, dar nieko neturėjo, nei klientų, nei pajamų, reikėjo įsukti visą verslą, kad atsirastų tiek klientai, tiek apyvartinės lėšos ir pelnas, iš kurio galima būtų išsimokėti dividendus. Dividendams atsirasti reikia daug laiko, todėl ir buvo mokami priedai, priklausomai nuo veiklos rezultatų ir galimybių. Čia ir buvo toks sumanymas, kad UAB „T.“ atsakovas gauna pastovų atlyginimą, o čia (ieškovės bendrovėje) darbo užmokestį per priedus reikia užsidirbti.

7.1.2.                      Atsakovas, kaip UAB „T.“ direktorius, kiekvieną dieną eidavo į darbą, beveik kiekvieną dieną ten būdavo ir E. M., abu sėdėjo viename kabinete ir viską aptardavo. Ieškovės buhalteriniai dokumentai iki 2018 metų buvo tame pačiame kabinete ir viską galima buvo patikrinti, bet niekas nieko netikrino, nes viskas buvo žinoma.

7.1.3.                      Akcininkai gaudavo finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose yra veiklos sąnaudos, todėl akivaizdu, jog, būdami verslininkai, visi suprato, jog veiklos sąnaudos apima darbo užmokestį, kitų didesnių sąnaudų ieškovė neturėjo, nes net ofisą turėjo UAB „T.“ pastate.

7.2.       Atsakovas P. U. teismo posėdyje paaiškino, kad:

7.2.1.                      Ieškovės bendrovės įsteigimas buvo strateginis ėjimas, kai rinkoje atsirado daugiau žaliavų tiekėjų. Įsteigus ieškovę, UAB „T.“ pakeitė statusą iš prekybinės į gamybinę, kas turėjo daug privalumų rinkos konkurencijos aspektu, bet ne tik, pavyzdžiui, tai leido teikti paraiškas ir gauti Europos Sąjungos paramą, kas ir buvo padaryta saulės elektrinei įsirengti. Darbo naujai sukurtoje bendrovėje buvo daug, nes UAB „T.“ neužsiėmė projektine veikla, nedirbo su dizaineriais, reikėjo naujų programų, išmokti projektuoti ir pan. Darbas su gatavos produkcijos klientais užėmė daug laiko, reikėjo važiuoti pas klientus, bendrauti, tačiau ne visi klientai, su kuriais bendrauta, tapdavo realiais klientais – užsakovais.

7.2.2.                      Dar viena naujos veiklos kryptis – baldų eksportas, dėl jos UAB „T.“ atsirado net naujas skyrius, nes siųsdama baldus į užsienį UAB „T.“ nekonkuravo su savo žaliavos klientais vietinėje baldų rinkoje.

7.2.3.                      Ieškovės bendrovės įsteigimas buvo naudingas UAB „T.“ ir dėl to, jog bendrovė buvo apsaugota nuo pretenzijų dėl broko, tokias pretenzijas gaudavo ieškovė.

7.2.4.                      5 000 Eur atlyginimas į rankas per dvi įmones buvo siekiamybė, nes UAB „T.“ buvo „fiksas“, o ieškovės įmonėje – priklausomai nuo rodiklių, ir viskas buvo suderinama neformalių pokalbių metu.

7.2.5.                      Dėl automobilių – važinėjo su tuo, kas buvo, po kurio laiko automobiliai buvo priduodami ir imami nauji.

7.2.6.                      Šunys dalyvavo marketinge, kaip įmonės prekinis veidas, todėl ir būdavo darbe.

7.2.7.                      Žmona užsiėmė visais vizualais, pavyzdžiui, atliko atvirukų maketavimą ir pan.

7.2.8.                      Dėl butų: įkuriant bendrovę E. M. nusprendė įsigyti 3 butus su tikslu juos įrengti gaminamais baldais, butai pirkti iš jo partnerio vystomos veiklos, butams įsigyti ieškovei UAB „T.“ suteikė paskolą. Paskolos sutartį pasirašė tuo metu ieškovei vadovavęs E. M.. Tuos butus ieškovė įrengė, išnuomojo, tačiau kartu mokėjo UAB „T.“ palūkanas. Vieną butą atsakovas nusipirko savo mamai, kitą butą įsigijo UAB „T.“ darbuotojas, trečiasis butas buvo parduotas nesusijusiam asmeniui. Sandoriams sudaryti notarui buvo būtini akcininkų sprendimai, tačiau, kur jie yra, nežino.

8.                      Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas apklausė ieškovės prašytus liudytojus:

8.1.       Liudytojas G. V., parengęs ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktą 2023 m. gegužės 4 d. UAB „Audifina“ ataskaitą, nurodė, jog turi auditoriaus kvalifikaciją ir 20 metų darbo stažą. Pasisakydamas dėl pirmos lentelės paaiškino, jog 2015 metais mokesčius mokėjo darbdavys, dabar visi mokesčiai (išskyrus mažą dalį) tenka darbuotojui. Pasisakydamas dėl mokesčių už nepanaudotas atostogas ir atsakydamas į klausimą, kaip reikėtų vertinti situaciją, kuomet realiai kompensaciją už nepanaudotas atostogas nebuvo išmokėta, paaiškino, jog prievolė sumokėti „Sodros“ mokesčius nepriklauso nuo to, ar realiai išmokėta deklaruojama kompensacija, ar ne, svarbu, kad „Sodrai“ apie ją buvo pranešta. Apmokestinimas fiksuoto darbo užmokesčio ir priedų yra toks pats; kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama trijų paskutinių darbo užmokesčių vidurkio pagrindu. Deklaruotus mokestinius duomenis galima tikslinti už einamuosius metus ir už tris praėjusius metus, t. y. galima tikslinti šių metų – 2023 metų duomenis ir už 2022, 2021 ir 2020 metus, už ankstesnius laikotarpius neįmanoma; jei teismo sprendimu tam tikri duomenys būtų pripažinti neteisingi, ar galima būtų susigrąžinti susimokėtus mokesčius, nežino, nėra susidūręs. Paaiškino, kad ataskaitą rengė iš pirminių dokumentų – žiniaraščių ir įsakymų, netikrino išrašų iš banko sąskaitų dėl lėšų realaus išmokėjimo. Dėl darbo užmokesčio atvaizdavimo finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodė, jog pati buhalterė sprendžia, kur įtraukti darbo užmokestį, ar į veiklos sąnaudas, ar į pardavimo sąnaudas, viskas priklauso nuo apskaitos politikos.

8.2.       Liudytojas E. M., turintis 100 procentų UAB „T.“ akcijų ir 20 procentų ieškovės bendrovės akcijų, dėl ieškovės bendrovės įsteigimo teismui paaiškino: kai bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, būna daug ginčų, nes nė vienas neturi daugumos, todėl ir buvo nuspręsta, kad bus trys akcininkai, jis turės 20 procentų akcijų, o jo sūnus ir atsakovas po 40 procentų. Direktoriumi buvo paskirtas jo sūnus E. M., nes atsakovas vadovavo UAB „T.“ ir kvailai atrodytų, jei steigdami bendrovę tikslu išvengti konkuravimo su klientais, naujai steigiamos bendrovės ir žaliavas teikiančios bendrovės direktoriumi būtų tas pats asmuo. Visas know – how buvo atsakovo, nes jis viską žinojo. Vėliau, kadangi atsakovas nuolat skundėsi Edgaru, jis pats buvo paskirtas vadovu. Pasisakydamas dėl santykių su atsakovu, liudytojas nurodė: atsakovas draugavo su jo dukra, pora kartu gyveno 8 metus, ir nors vėliau išsiskyrė, santykiai liko labai geri, dukra buvo atsakovo vestuvių liudininkė, su atsakovu dažnai vakarieniavo, ėjo į baseiną ir pan.; iš pradžių ir verslo santykiai sekėsi gerai, tačiau vėliau pastebėjo, kad atsakovas gyvena ne pagal galimybes, advokatas patikrino ir paaiškėjo, kad atsakovas turi 8 butus ir garažą, kilo klausimas, iš kur. Be to, vyr. buhalterė kažkaip pasakė, kad per ieškovę eina didžiulės sąskaitos, o pelno nėra. Kai paprašė atsiųsti dokumentus, atsakovas pakėlė didelį triukšmą ir nurodė buhalterei, kad negalima siųsti dokumentų jo neatsiklausus. Po to buhalterė nurodė, jog dokumentus susipažinimui pateiks, tik jei vadovas leis. Susiskambinti su atsakovu pasidarė sudėtinga, teko bendrauti per advokatą, pasirašyti pasižadėjimą dėl informacijos neatskleidimo, tačiau informaciją teko ilgai rinkti, nes buvo pateikiama tik po truputį. Kodėl susiklostė tokia situacija, mano, jog dėl to, jog atsakovas visiems sudarė įspūdį, kad apie jo priimamus sprendimus visi žino. Tuo tarpu atsakovas viską darė pats, buvo vienvaldis lyderis, jo veiksmų niekas neįtakojo, „nei man jis ką sakė, nei aš jo ko prašiau, domėtis pradėjau tik tuomet, kai kilo negerų įtarimų“. Atsakydamas į klausimą apie tai, koks buvo/ turėjo būti atsakovo darbo užmokestis ieškovės bendrovėje, liudytojas nurodė, jog yra verslininkas, tuo metu turėjo 5 – 6 bendroves, neturėjo laiko žiūrėti ar tikrinti, kiek uždirbo atsakovas, nežinojo ir nesidomėjo, pradėjo domėtis, tik kai kilo įtarimų, kad kažkas negerai. Tuomet ir paaiškėjo, kad darbo užmokestis kartais buvo didesnis nei uždirbtas pelnas. Atsakydamas į šalių klausimus liudytojas paaiškino, kad apie sūnui išmokėtus priedus nežinojo, kai sužinojo, priedai buvo grąžinti; nesupranta, kam reikėjo tų priedų, gi galima buvo susitarti dėl pastovaus didesnio darbo užmokesčio; pridūrė, kad 2014 metais turėjo daug rūpesčių dėl sunkiai sergančios žmonos, laiką skyrė jos gydymui užsienyje, todėl nesikišo ir nežinojo, ką atsakovas su sūnumi darė, kaip susitarė, kas bus finansininkas, kas vadovas, apie tokį susitarimą sužinojo tik iš advokatės, ji jam papasakojo apie susitarimą. Visus sprendimus bendrovėje priiminėjo atsakovas, sūnus jokio balso neturėjo. Koks buvo atsakovo darbo užmokestis per dvi bendroves, nežino. Šiuo metu UAB „T.“ naujas vadovas – Dargužas gauna 5 000 Eur darbo užmokestį, tačiau jo kvalifikacija yra gerokai aukštesnė už atsakovo. UAB IPS (ieškovė) toliau veiklos nevykdys, nes blogas vardas, bloga reputacija, tačiau kol kas įmonė veikia, nes yra bylų, sąskaitoje yra pinigų. Dėl atsakovo verslo sprendimų liudytojas nurodė: UAB „T.“ iš pradžių buvo tik prekybinė įmonė, atsakovo vadovavimo metu tapo gamybine, reikėjo persikvalifikuoti, tuomet atsakovas nusprendė, kad reikia dažymo cecho, išlaidos tik augo, o pelno nebuvo; ar tie sprendimai buvo teisingi, dar neaišku, sakė atsakovui, kad jam keista, jog 150 darbuotojų turinti įmonė užsiima labdara, negeneruoja pelno; jei būtų patalpas išnuomojęs, gautų didesnes pajamas; mano, jog jei ieškovės bendrovėje visos lėšos būtų fiksuotos kasoje, būtų uždirbtas trūkstamas milijonas Eur. Bendrovės rezultatai buvo pristatinėjami kartą per metus, tačiau tuo metu klausimų dėl atsakovo darbo užmokesčio nekilo; UAB „T.“ dirbo konsultantu, atvažiuodavo kelis kartus per mėnesį kelioms valandoms, tuo metu buvo su atsakovu viename kabinete, aptariami buvo tik atsakovo iškelti klausimai. Pareikšti atsakovui ieškinį nusprendė kartu su sūnumi, kuomet susipažino su bendrovės dokumentais.

8.3.       Liudytoja A. S. nurodė, jog iš teismo salėje esančių asmenų pažįsta tik atsakovą, ieškovės akcininkų – E. M. ir E. M. nepažįsta, niekuomet su jais nebuvo susitikusi, jokių ieškovės finansinių dokumentų jiems nesiuntė, su E. M. teko bendrauti tik tuo metu, kai jis jai paskambino ir grasino susidorojimu. Atsakovą pažįsta, nes teikė jo vadovaujamai bendrovei – UAB IPS buhalterines paslaugas, o tiksliau tas paslaugas teikė bendrovės, kuriose ji dirbo: MB „Buhalterio kontora“, MB „Buhalterinė magija“, MB „Mumutė“. Neprisimena, kurios šalies iniciatyva užsimezgė sutartiniai santykiai, apskaitą tvarkė ji ir kiti darbuotojai. Darbo užmokesčio žiniaraščius pildė pagal vadovo nurodytus duomenis, nes pati tokių duomenų negalėjo žinoti. Vadovo darbo užmokestį skaičiavo pagal darbo grafikus, o priedo dydį nurodydavo vadovas ir ji parengdavo įsakymą. Į įsakymą priedo dydį įrašydavo ji, nes ji žinojo, kokie mokesčiai turi būti pridėti. Paprastai patikrina, ar yra akcininkų sprendimas dėl vadovo priedų, kaip buvo šiuo atveju, koks tai buvo sprendimas (ai) neprisimena. Dėl duomenų suvedimo paaiškino, kad darbo užmokesčio duomenys turi būti suvesti iki mėnesio 15 d. (reik nurodyti GPM); į iMAS (Mokesčių inspekcijos informacinę sistemą) duomenys turi būti suvesti iki 20 d. Prisijungimus prie šių sistemų vadovai turi visuomet, buhalteriai – įgaliojimo pagrindu. Bendrovės rezultatų kas mėnesį vadovui nesiųsdavo, metinius rezultatus siųsdavo tik vadovui. Prisijungimo prie banko sąskaitų niekuomet neturėjo, jokių pavedimų neatliko. Dėl metinių finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo VĮ Registrų centrui jai žinoma, kad šie finansiniai dokumentai turi būti patvirtinti akcininkų susirinkimo, ar buvo, neprisimena; priimdamas šiuos dokumentus VĮ Registrų centras netikrina, ar jie patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2022 metų pasikeitė buhalterinės apskaitos vedimo reglamentavimas, šiuo metu ją reglamentuoja Finansinės apskaitos įstatymas, kuris numato detalesnę tvarką, iki tol viskas buvo vadovo ir buhalterio susitarimo reikalas. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų, pavyzdžiui, balanso, negalima nustatyti, kurioje eilutėje įtrauktas darbo užmokestis, paprastai tai yra fiksuojama Likučių suvestinėje, tačiau šis dokumentas nėra teikiamas registrui. VĮ Registrų centrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų tikslinti nėra galimybės. Konkreti apskaitos politika bendrovėje nebuvo patvirtinta, todėl esminius dalykus vedė pagal savo patirtį, jei kildavo klausimų, sprendė su vadovu. 

9.                      Pasisakydami dėl byloje patirtų atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsakovo atstovas sutiko, jog teikiant prašymą dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo per klaidą įtraukta ir kitos bylos bylinėjimosi išlaidų, todėl patvirtino, jog iš viso atsakovas byloje patyrė 5 112,40 Eur advokato pagalbos išlaidų. Taip pat atstovas nurodė, jog turėtų būti įvertinta, ar ieškovės atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduotinų priteisti dydžių, bei pažymėjo, jog ieškovei neturėtų būti priteistos išlaidos už atskirojo skundo parengimą, nes šis buvo pateiktas nesutinkant su bylos perdavimu nagrinėti pagal teismingumą ir ieškovės atskirasis skundas buvo atmestas; taip pat ieškovei neturėtų būti priteistos 387,20 Eur išlaidos už UAB „Audifina“ tyrimą, susijusį su E. M. sau išmokėtais priedais, nes šis tyrimas nėra susijęs su atsakovui reiškiamu reikalavimu.

Ieškinys atmestinas

10.                      Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės. 

11.                      Ieškovė UAB IPS įsteigta 2013 m. lapkričio 26 d., jos steigėjai – atsakovas P. U. (priklauso 40 procentų bendrovės akcijų), E. M. (priklauso 40 procentų bendrovės akcijų) ir E. M. (priklauso 20 procentų bendrovės akcijų). Bendrovės steigimo metu steigėjai gerai vienas kitą pažinojo, juos siejo artimi santykiai, grindžiami pasitikėjimu ir draugyste. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog E. M. yra E. M. tėvas, tuo tarpu atsakovas P. U. ilgą laiką draugavo su E. M. dukra (E. M. sese), nuo 2012 m. balandžio 4 d. jis vadovavo UAB „T.“, kurios vienintelis akcininkas (nuo 2015 m. priklauso 100 procentų akcijų) – E. M.. Kaip nurodė E. M., visi trys ieškovės steigėjai artimai ir dažnai bendravo: kelis kartus per savaitę kartu lankydavosi baseine, kartu vakarieniavo ir pan.

12.                      Ieškovės direktoriumi nuo jos įsteigimo dienos iki 2015 m. sausio 6 d. buvo E. M., atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 28 d. bendrovėje buvo priimtas vyr. finansininko pareigoms, nustatant 2 valandų per dieną (10 valandų per savaitę) trukmę, mokant 250 Lt mėnesinę algą, mokamą du kartus per mėnesį. Atsakovo Darbo sutarties 9 punkte buvo numatyta, jog prie atlyginimo bus mokamas priedas už gerą darbą. Darbo sutartis, ieškovės tuometinio direktoriaus E. M. buvo pakeista nustatant, jog nuo 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovo bendrovėje vyr. finansininko pareigos yra antraeilės pareigos, einamos laiku nuo 17 val. iki 19 val. (pagrindinės atsakovo pareigos buvo vadovo pareigos UAB „T.“, kuriai atsakovas vadovavo nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d.).

13.                      Ieškovės 2015 m. sausio 5 d. akcininkų sprendimo pagrindu nuo 2015 m. sausio 7 d. ieškovės vadovu buvo paskirtas atsakovas, atšaukus iš vadovo pareigų E. M., atitinkamai, pakeičiant su atsakovu darbo sutartį iš einamų pareigų (vyr. finansininko) į vadovo, t. y. darbo sutartis ieškovės tuometinio direktoriaus E. M. buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2015 m. sausio 7 d. atsakovo pareigos keičiamos į direktoriaus pareigas, kurios yra antraeilės, nustatant darbo laiką pagal direktoriaus pareigų darbo poreikį; kitos darbo sutarties sąlygos, tarp jų ir dėl darbo užmokesčio dydžio, pakeistos nebuvo.

14.                      Atsakovui einant ieškovės vadovo pareigas, jo Darbo sutartis buvo kelis kartus pakeista vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais dėl atitinkamai tais metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio keitimo. Dėl šių darbo užmokesčio pakeitimų ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, nurodė, jog jokių reikalavimų atsakovui nereiškia.

15.                      Atsakovas iš ieškovės vadovo pareigų atšauktas nuo 2022 m. gruodžio 16 d. akcininkų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo pagrindu. 2023 m. sausio 16 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos iš buvusio vadovo – atsakovo priteisimo, kurį patikslinusi prašo iš atsakovo priteisti 271 770,60 Eur žalą dėl atsakovo sau neteisėtai pasiskirtų ir išsimokėtų priedų bei su jais susijusių mokesčių bei įmokų ir 561,57 Eur žalą dėl nuo apskaičiuotos kompensacijos už kasmetines nepanaudotas atostogas, kurią skaičiuojant buvo įtrauktos neteisėtai pasiskirtų priedų sumos, sumokėtos įmokos „Sodrai“, iš viso – 272 332,17 Eur.

16.                      Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu atsakovas įsakymais kas mėnesį pasiskirdavo sau priedą už gerus darbo rezultatus, ginčas kilo dėl tokių atsakovo veiksmų teisėtumo.

17.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl nuostolių priteisimo bendrovės vadovui be akcininkų susirinkimo sprendimo pasididinus sau atlyginimą, šiuo atveju priedų pavidalu, vadovui taikytina civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga. Teismų praktika. 2017, 45). Todėl teismas kritiškai vertina atsakovo samprotavimus apie tai, jog tarp šalių kilusiam ginčui spręsti turi būti taikomos materialinės atsakomybės, įtvirtintos DK, nuostatos. Šiuo atveju atsakovui reiškiami reikalavimai yra grindžiami atsakovo, kaip vadovo, ne darbuotojo, pareigų netinkamu vykdymu, todėl ginčui išnagrinėti taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

18.                      Sprendžiant, yra ar ne pagrindas šiuo atveju taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, konkrečiai – ar jis pats paskyrė sau priedus; ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių); priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai); nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovė privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį (CPK 178 straipsnis). Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

19.                      Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis CK ir ABĮ normomis bei bendrovės įstatais. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.    

20.                      Pagal ABĮ 19 straipsnio, reglamentuojančio bendrovės organus, nuostatas uždaroji akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

21.                      ABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus bendrovės įstatuose turi būti nurodyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kiti bendrovės organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka.

22.                      Taigi konkrečios bendrovės įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo reguliuojama jos organų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka. Pagal ieškovės Įstatų 12 punktą bendrovė turi du valdymo organus: visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – vadovą. Pagal minėtų Įstatų 13 punktą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, taip pat bendrovės vadovo kompetencija, jo rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ. Šiuo atveju aktuali ABĮ 37 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė turi tik du valdymo organus, konstatuotina, kad atsakovo, kaip ieškovės vadovo atlyginimo, skatinimo klausimai priklauso išimtinai tik akcininkų susirinkimo kompetencijai.

23.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas, jo vadovavimo metu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2022 m. spalio 31 d., kiekvieno mėnesio pabaigoje pasirašydavo įsakymą dėl priedų už gerus darbo rezultatas prie darbo užmokesčio sau paskyrimo (el. b. Failas 3 / puslapiai 26–120). Kaip matyti iš byloje esančių susirašinėjimo su ieškovės buhaltere elektroninių laiškų (pvz.: el. b. Failas 1 / puslapiai 1, 5, 9, 12; Failas 2 / puslapiai 160, 164), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (pvz.: el. b. Failas 1 / puslapiai 4, 8, 15; Failas 2 / puslapiai 163, 167) bei ką patvirtino liudytoja apklausta A. S., kiekvieną mėnesį atsakovas elektroniniu laišku informavo buhalterę, kokį darbo užmokestį su priedu į rankas turėtų gauti atsakovas (taip pat kitas bendrovėje dirbęs darbuotojas – T. A.), o buhalterė parengdavo atitinkamą įsakymą, įrašydama į jį jai nurodytą sumą su visais būtinais sumokėti mokesčiais; darbo apskaitos žiniaraštyje nurodyta suma buvo išskaidoma į darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį ir priedą bei atitinkamus mokėtinus mokesčius. 

24.                      Ieškovės užsakymu audito įmonės UAB „Audifina“ pateikė Ataskaitą apie atliktą patikrinimą pagal sutartį Nr. P23-02 (el. b. Failas 7 / puslapiai 11–50), kurioje, be kita ko, įvertino, jog dėl atsakovo sau išmokėtų priedų bendrovė iš viso patyrė 271 770,60 Eur išlaidų (atsakovo darbo užmokesčiui ir mokesčiams sumokėti). Ieškovė teigia, jog nėra jokių rašytinių akcininkų sprendimų dėl vadovo darbo užmokesčio keitimo ar priedų skyrimo, todėl priedus prie darbo užmokesčio atsakovas gavo neteisėtai – pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, dėl to ieškovei buvo padaryta žala (nuostoliai), kurią atsakovas privalo atlyginti. Tuo tarpu atsakovas neginčija, jog priedai buvo mokami nesant rašytinių akcininkų sprendimų, tačiau teigia, jog apie mokamus priedus akcininkams buvo žinoma ir jie jiems pritarė.

25.                      Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nagrinėjamos panašios civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo dėl vadovo vienašališkai pasididinto atlyginimo, nesant dėl to priimto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, pvz.: Nr. 3K-3-454/2006, Nr. 3K-3-335/2009. Šiose bylose kasacinis teismas išaiškino, jog aplinkybė, kad byloje nėra pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, jog administracijos vadovas vienašališkai nustatė sau didesnį atlyginimą; sprendžiant, ar bendrovės akcininkai žinojo apie atliekamus veiksmus ir jiems neprieštaravo, turi būti įvertintos visos byloje esančios aplinkybės.

26.                      Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

27.                      Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

28.                      Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas).

29.                      Šiomis pirmiau paminėtomis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis civilinio proceso nuostatomis vadovaudamasis teismas konstatuoja, jog iš byloje surinktų įrodymų visumos yra labiau tikėtina, jog apie tai, kad atsakovui kas mėnesį buvo mokamas priedas prie darbo užmokesčio, kitiems dviem akcininkams buvo žinoma ir jie tam neprieštaravo, todėl iš esmės tam pritarė. Tokia išvada darytina dėl toliau dėstomų ginčo faktinių aplinkybių, charakterizuojančių akcininkų tarpusavio santykius ir elgesį per gan ilgą laiko tarpą – 7 metus, ieškovės bendrovės įsteigimo tikslą ir atsakovui iškeltas užduotis bendrovėje, taip pat šio ieškinio pateikimą lėmusias aplinkybes. 

30.                      Vertindamas byloje kilusį ginčą, teismas visų pirma atsižvelgia į šalių ir liudytojo E. M. parodymais nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovės bendrovės įsteigimo aplinkybes, t. y. tai, jog šios bendrovės įsteigimo idėja priklausė būtent atsakovui, kuris vadovaudamas E. M. bendrovei UAB „T.“, kurios pagrindinė veikla buvo baldinių žaliavų (išpjautų ir užlaminuotų baldinių plokščių) pardavimas, nusprendė praplėsti šios bendrovės veiklą ir pradėti gaminti baldus, o tam, kad nebūtų konkuruojama su klientais (žaliavų pirkėjais), sugalvojo įsteigti kitą – ieškovės bendrovę, kaip UAB „T.“ padalinį, prekiaujantį UAB „T.“ pagamintais baldais. Pažymėtina, jog apie tai, kad visas ieškovės bendrovės įsteigimo sumanymas bei UAB „T.“ statuso iš prekybinės į gamybinę pakeitimas su būtinais pokyčiais ir investicijomis (nevertinant tokio sumanymo pelningumo ir pagrįstumo verslo prasme) priklausė būtent atsakovui, tarp šalių ginčo nėra. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. M. nurodė, jog steigiant ieškovę visas know – how priklausė atsakovui, jis viską žinojo, bendrovės įsteigimas buvo patikėtas jam, jis veikė kaip vienasmenis lyderis ir iš pradžių jam tai tikrai gerai sekėsi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, jog ieškovės bendrovės veiklai užsukti reikėjo įsigilinti į naujas – baldų projektavimo sritis, reikėjo naujų programų bei išmokti su jomis dirbti, taip pat reikėjo naujų įgūdžių bendraujant ne tik su klientais, bet ir dizaineriais, priimant užsakymus iš klientų, reikėjo juos įtikinti dėl užsakomų baldų gamybos būtent iš UAB „T.“ medžiagų. Tokių atsakovų nurodytų faktinių aplinkybių ieškovė neneigė.

31.                      Pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina byloje nustatytas aplinkybes apie naujai įsteigtos bendrovės pajėgumus iškeltiems tikslams pasiekti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po bendrovės įsteigimo ieškovės tuometinis vadovas – E. M. ir atsakovas, kaip bendrovės vyr. finansininkas, bendrovėje dirbdavo po dvi darbo valandas per dieną; laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė turėjo visą darbo dieną dirbančią administratorę; daugiau jokių kitų darbuotojų bendrovėje nebuvo. Nuo atsakovo paskyrimo ieškovės vadovu – 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. liepos 1 d. bendrovėje dirbo tik pats atsakovas, nuo 2015 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti dar vienas darbuotojas – T. A., tačiau ir jis, kaip atsakovas, į ieškovės bendrovę buvo priimtas dirbti dvi valandas per dieną antraeilėse pareigose (el. b. Failas 5 / puslapis 53). Bylos duomenimis, ieškovės bendrovėje dirbo tik minėti du darbuotojai iki pat atsakovo atšaukimo iš vadovo pareigų 2022 m. gruodžio 16 d. Įvertinęs sprendimo 30 punkte aptartas aplinkybes apie naujai įsteigtos bendrovės tikslus ir užduotis, taip pat tai, jo visą bendrovės veiklą turėjo organizuoti ir vykdyti du bendrovės darbuotojai, dirbantys po dvi valandas per dieną, teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, vertina labiau tikėtinus atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog darbo valandų trukmė, nurodyta darbo sutartyje, ir realiai dirbtas laikas ieškovės bendrovės naudai realybėje nesutapo, nes, kaip nurodė atsakovas, teko dirbti ir viršvalandžius, ir savaitgaliais susitikinėti su klientais, tačiau galiojantis teisinis reglamentavimas ir darbas pirmaeilėse pareigose UAB „T.“ neleido į darbo sutartį su ieškovės bendrove įrašyti ilgesnę darbo laiko trukmę. Tai pat, teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją, jog atsakovo darbo užmokestis (su išmokėtais priedais) ieškovės bendrovėje turėtų būti vertinamas kaip užmokestis už dvi darbo valandas per dieną ir 10 valandų per savaitę, nes ilgesnį darbo laiką patvirtinančių įrodymų byloje nėra.  

32.                      Toliau teismas pasisakys dėl byloje nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams ieškovės bendrovėje tvarkos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog bendrovėje nuo pat jos įsteigimo momento iki atsakovo atšaukimo iš vadovo pareigų darbuotojams buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio: E. M. vadovavimo laikotarpiu tokius priedus gavo ne tik vadovas ir atsakovas, kurie bendrovėje dirbo tik po dvi valandas per dieną, tačiau priedai buvo išmokami ir visą darbo dieną dirbusiai administratorei E. K. (el. b. Failas 5/ puslapiai 43–46); atsakovo vadovavimo metu priedus gavo atsakovas ir kitas darbuotojas – T. A.. Taigi teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, jog ieškovo bendrovėje buvo nusistovėjusi priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo praktika, kuri buvo įvesta E. M. vadovavimo metu. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas taip pat laiko pagrįstais atsakovo argumentus apie tai, jog, dirbdamas vyr. finansininku ir gaudamas priedus prie atlyginimo, jis turėjo pagrįstą lūkestį, jog tokius priedus gaus ir tapęs įmonės vadovu, nes 2015 m. sausio 5 d. akcininkų sprendimu buvo pakeistos tik jo pareigos, bet ne iki šiol gaunamas darbo užmokestis su priedais. Kita vertus, teismas taip atkreipia dėmesį, jog pasikeitus atsakovo pareigoms, pasikeitė ir priedų skyrimo tvarka, t. y. atsakovui esant paprastam bendrovės darbuotojui, jo skatinimas ir atitinkamai priedų jam skyrimas priklausė bendrovės vadovo – E. M. kompetencijai, atsakovui tapus bendrovės vadovu, priedų skyrimas tapo priklausomas nuo bendrovės akcininkų pritarimo, todėl toliau teismas apžvelgs priedų vadovams skyrimą ieškovės bendrovėje.

33.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmas ieškovės vadovas – E. M. viso savo vadovavimo bendrovei metu kas mėnesį išmokėdavo sau priedą prie darbo užmokesčio. Atsakovui tapus bendrovės vadovu, jis taip pat kiekvieną mėnesį sau paskirdavo priedą prie darbo užmokesčio. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, jog priedų mokėjimas nei E. M., nei atsakovo atveju nebuvo patvirtintas rašytiniais akcininkų sprendimais. Tačiau pažymėtina, jog priedai vadovams buvo mokami oficialiai, nurodant jų dydį žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant visus privalomus mokesčius valstybei, todėl, kuriam nors iš akcininkų išreiškus norą susipažinti su vadovui mokamu darbo užmokesčiu, jokių abejonių dėl mokamų priedų ir jų dydžio neturėtų kilti. Kita vertus, byloje nustatyta, jog darbo užmokesčio žiniaraščiai akcininkams nebuvo siunčiami, taip pat, kaip nurodė buhalterines paslaugas ieškovei teikusi buhalterė A. S., išvis jokie finansiniai dokumentai akcininkams nebuvo siunčiami. Teismas taip pat sutinka su ieškovės pozicija, jog iš viešai prieinamų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galimybės nustatyti duomenų apie vadovui išmokėtą darbo užmokestį (ir priedus), nes tokie duomenys nėra atskirai išskirti. Bylos nagrinėjimo metu tai patvirtino ir liudytojai G. V. bei A. S..

34.                      Visgi nustatytos aplinkybės apie tai, jog akcininkams nebuvo siunčiami jokie tarpiniai finansiniai dokumentai, o iš metinių finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galimybės nustatyti, koks darbo užmokestis buvo mokamas vadovui, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog akcininkams nebuvo žinoma apie atsakovui mokamus priedus. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, jog kiti du akcininkai, kurių pritarimas priedų mokėjimui buvo būtinas, yra artimi giminaičiai – tėvas su sūnumi, abu glaudžiai bendradarbiavę su atsakovu ar ieškovės bendrovės, ar UAB „T.“ veikloje.

35.                      Pasisakant dėl E. M., atsižvelgtina į tai, kad viso jo vadovavimo ieškovės bendrovei metu šis asmuo mokėjo sau priedus be raštiško akcininkų pritarimo, todėl pasikeitus vadovui, jis galėjo ir privalėjo numatyti, jog tokius priedus sau mokės ir atsakovas, o nesutikdamas su jų mokėjimu ar dydžiu, bet kuriuo metu galėjo tam paprieštarauti. Primintina, jog E. M. priklauso 40 procentų ieškovės bendrovės akcijų, o kartu su tėvu – E. M. – 60 procentų akcijų, t. y. balsų dauguma būtina sprendimams dėl su bendrovės veikla susijusiais klausimais priimti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į atsakovo ir teismo klausimus E. M. negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių, susijusių priedų mokėjimu nei jo, nei atsakovo vadovavimo laikotarpiu, daug aplinkybių neprisiminė, teigė, jog jo, kaip vadovo, darbas labiau priminė vadybininko darbą, o viską, taip pat ir priedų skyrimo klausimus, sprendė atsakovas. Taigi akivaizdu, jog šiam akcininkui buvo žinoma apie atsakovui bendrovėje mokamus priedus.

36.                      Pasisakant dėl E. M., būtina įvertinti tai, kad šis asmuo atsakovui patikėjo vadovavimą UAB „T.“, vėliau atsakovui leido išplėsti minėtos bendrovės veiklą iš prekybinės į gamybinę (kas lėmė dideles investicijas, pavyzdžiui, dėl dažymo cecho įsigijimo ir pan.) ir įsteigti naują bendrovę produkcijos realizavimui, visiškai juo pasitikėdamas visais priimamais sprendimais ir klausimais. Byloje nustatyta, kad ieškovės biuras buvo UAB „T.“ nuomojamose patalpose, esančiose UAB „T.“ pastate, kuriame mažiausiai kelis kartus per mėnesį (šiuo klausimu atsakovo ir liudytojo E. M. paaiškinimai nesutapo: atsakovas teigė, jog E. M. lankėsi beveik kiekvieną dieną, liudytojas – kad kartą per savaitę ar pan.) lankėsi UAB „T.“ konsultantu dirbęs E. M. ir apsilankymo metu buvo su atsakovu viename kabinete, aptardavo, kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu, visus atsakovui rūpimus klausimus. Bylos nagrinėjimo metu E. M. taip pat pripažino, jog atsakovas pristatydavo metinius ieškovės bendrovės rezultatus, tačiau detaliau niekada nieko neklausdavo, nes jokių įtarimų niekas nekėlė, jis tuomet vadovavo 5 – 6 bendrovėms ir neturėjo laiko gilintis į mažos bendrovės reikalus. Taip pat liudytojas, atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, jog jam nėra žinoma, koks buvo atsakovo ieškovės bendrovėje atlyginimas, numatytas darbo sutartyje, ir negalėjo pasakyti, kokio dydžio priedus atsakovas išsimokėdavo. Taip pat liudytojas negalėjo atsakyti, koks, jo vertinimu, darbo užmokestis atsakovui priklausė už ieškovės bendrovėje dirbtą darbą. Liudytojas teismui patvirtino, jog tai jo nedomino, kol nepaaiškėjo aplinkybės apie tai, kad dalies produkcijos atsakovas neįtraukdavo į apskaitą ir grynais pinigais gauto atlyginimo už baldus neįtraukdavo į kasą.

37.                      Įvertinęs abiejų akcininkų E. M. ir E. M. paaiškinimus ir elgesį nuo pat ieškovės bendrovės įsteigimo iki 2022 m. gruodžio 16 d. (atsakovo atleidimo iš ieškovės vadovo pareigų) teismas sprendžia, jog dėl akcininkus siejančių draugiškų, visiško pasitikėjimo grįstų santykių, kiti du akcininkai patikėjo atsakovui visus su ieškovės įsteigimu susijusius klausimus ir pritarė visiems jo sprendimams, taip pat ir dėl mokamo užmokesčio su priedais, nesigilindami ir nesiaiškindami, kodėl ir koks konkretus priedas kurį mėnesį buvo išmokėtas, nes, kaip bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į teismo klausimą nurodė E. M., iki kol paaiškėjo aplinkybės apie galimą turto neįtraukimą į apskaitą, dėl atsakovo galimai netinkamo elgesio jam nekilo jokių įtarimų. Taigi konstatuotina, jog tai, kad akcininkai pritarė visiems atsakovo sprendimams, t. y. toleravo per 7 metus susiklosčiusią priedų mokėjimo praktiką, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, nesudaro pagrindo spręsti, jog minėtus septynerius metus atsakovas sau išmokėdavo priedus prie darbo sutartyje numatyto atlyginimo be akcininkų žinios ir pritarimo.

38.                      Kartu teismas sprendžia, jog akcininkų elgesys teikiant šį ieškinį nustatytų aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, jog reikalavimas dėl išmokėtais priedais padarytos žalos atlyginimo atsirado dėl kitų, galimai neteisėtų, atsakovo veiksmų ir kaip vienas iš būdų įpareigoti atsakovą atlyginti akcininkams padarytą žalą, praradus jų pasitikėjimą.

39.                      Pirma, apie tai byloja daugybė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių dėl atliekamų atsakovo veiklos patikrinimų, taip pat ieškovės į bylą pateikti įrodymai, susiję su atsakovo žinioje esančių kompiuterių duomenų atkūrimu ir pan. Visos paminėtos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako ir jų nevertina, kitaip, kaip bendrame ieškinio pateikimo kontekste.

40.                      Antra, apie tai leidžia spręsti ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog po šios bylos iškėlimo E. M. 2023 m. gegužės 18 d. grąžino ieškovei visus jo vadovavimo bendrovei metu sau išmokėtus priedus prie darbo užmokesčio (el. b. Failas 7 / puslapiai 158–160). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas 2023 m. sausio mėnesį, teigiant, jog, išmokėdamas sau priedus, atsakovas elgėsi nesąžiningai, tuo tarpu dabartinis ieškovės vadovas – E. M., sau 2013 – 2014 metais be rašytinių akcininkų sprendimų išmokėtus priedus bendrovei grąžino tik po keturių mėnesių. Šios faktinės aplinkybės suponuoja tai, jog galimai šis ieškinys atsakovui buvo pareikštas kitų reiškiamų / ruošiamų reikšti reikalavimų atsakovui kontekste ir atstovų (advokatų) nesuderintas su akcininkais E. M. ir E. M., dėl ko po ieškinio pareiškimo ir atsakovui atsiliepime nurodžius, jog priedų mokėjimo tvarka buvo įprastinė ir ją įvedė pats E. M., šis išmokėtus sau priedus grąžino, nors nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tam nebuvo jokio pagrindo, nes apie minėtų priedų mokėjimą žinojo ir tam pritarė mažiausiai du bendrovės akcininkai, tuo metu dirbę ieškovės bendrovėje: pats E. M. ir atsakovas, bendrai turintys 80 procentų bendrovės akcijų, t. y. akcininkų dauguma, galinti priimti tokį sprendimą. 

41.                      Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų – vienos iš vadovo civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, plačiau nepasisakant dėl kitų – priežastinio ryšio ir žalos – sąlygų. Tačiau teismas pažymi, jog sutinka su ieškovės atstovės nuomone, jog tokio pobūdžio bylose bendrovei padaryta žala turėtų būti vertinama (skaičiuojama) su visais bendrovės sumokėtais mokesčiais, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje 2A-62-823/2017.

42.                      Kadangi reikalavimas dėl „Sodrai“ sumokėtos įmokos už nepanaudotas kasmetines atostogas nagrinėjamu atveju yra išvestinis (grindžiamas aplinkybėmis, jog skaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas buvo įtraukti neteisėtai paskirti priedai prie atlyginimo), atmetus pagrindinį reikalavimą, t. y. pripažinus, kad priedai prie atlyginimo atsakovo buvo paskirti ir išmokėti teisėtai, atmestinas ir šis reikalavimas. Taigi ieškinys netenkintinas visiškai. 

43.                      Netenkinus ieškinio, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl ieškinio senaties taikymo, tačiau sutiktina su atsakovo pozicija (išreikšta pirminiame atsiliepime į ieškinį, o atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodžius, jog palaikomi visi pirminio atsiliepimo argumentai), jog dalis ieškinio dalyku esančių priedų buvo išmokėta daugiau nei prieš trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 16 d.), todėl net ir nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinio reikalavimai negalėtų būti tenkinami visiškai dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, jog E. M. apie atsakovo skiriamus sau priedus turėjo būti žinoma iš karto po atsakovo paskyrimo vadovu; pažymėtina, jog, atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu, jis nurodė, jog net jo vadovavimo bendrovei metu dėl priedų skyrimo ir dydžio sprendė atsakovas; analogiškai E. M. apie atsakovo skiriamus priedus galėjo ir privalėjo būti žinoma nuo pat atsakovo pirmo tokio priedo išmokėjimo dienos, tačiau šis nei domėjosi atsakovo darbo užmokesčiu, nes prieštaravo jo dalies išmokėjimui priedų pavidalu, nes iki 2022 metų pabaigos, kuomet dėl tam tikrų kilusių įtarimų atsakovas buvo atšauktas iš pareigų, visi atsakovo sprendimai jam tiko.

44.                      Dėl kitų šalių nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl atsakovo gautų naudų iš bendrovių: parduoto buto, automobilių suteikimo, ar kt.) teismas nepasisako, nes jie neturėjo jokios reikšmės sprendimui byloje priimti. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

45.                      Atmetus ieškinį, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46.                      Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

47.                      Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu patikslino, kad byloje patyrė 5 112,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

49.                      Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

50.                      Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, ieškovė dėl atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio pretenzijų nereiškė, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo jų mažinti.

51.                      Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, byloje patirtos 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

ieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-733-638/2023) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo P. U. turtui 269 269,18 Eur sumai (Turto arešto aktų registro Nr. TA2-23-006740).

Priteisti atsakovui P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB IPS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 112,40 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvylika eurų ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB IPS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

 

Teisėja                                                                                                                               Kristina Lysionok