Civilinė byla Nr. e2S-615-775/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.9.1.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. B. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

 

2.       Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) tvarka numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą). 2022 m. spalio 18 d. nutartimi papildomai nustatyta bendravimo tvarka, numatanti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką švenčių dienomis. 2023 m. vasario 8 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pakeistos iš dalies, atsakovui uždrausta bendrauti su sūnumi iki kol bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi 2023 m. vasario 8 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatytas pereinamasis atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo laikotarpis, kuris pakeistas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi. 2023 m. liepos 7 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo papildyta 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, nustatant laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką 2023 m. vasaros atostogų laikotarpiu, pažymint, kad 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytas atsakovo bendravimas su sūnumi prasideda 2023 m. rugsėjo mėnesio antrą savaitgalį, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

 

3.       Atsakovas byloje pateikė keturis prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-128096, 133083, 139849, 146428). Kiekvienu prašymu atsakovas teismo prašė ieškovei paskirti po 10 000 Eur baudą už teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties nevykdymą, kadangi laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 23 d., nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovas pagal 2022 m. kovo 28 d. nutarties sąlygas dėl ieškovės sąmoningai tyčinių veiksmų negalėjo bendrauti su sūnumi ir jo pasiimti iš sūnaus ugdymo įstaigos. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės bendrai 22 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Savo prašymus atsakovas motyvavo tuo, kad minėtais laikotarpiais ieškovė sąmoningai, nevykdydama minėta nutartimi nustatytų bendravimo tvarkos sąlygų, šalių nepilnamečio sūnaus nenuvedė į ugdymo įstaigą, todėl atsakovas jo negalėjo pasiimti. Netgi vaikui sergant (e.sveikatos 2023 m. lapkričio 29 d. duomenys), laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 1 d. vaikas lankė ugdymo įstaigą iki lapkričio 30 d., tačiau į ugdymo įstaigą nebuvo atvestas tik tada, kai jį turėjo pasiimti atsakovas. Atsakovui siekiant susisiekti su ieškove telefonu, į jo skambučius ieškovė neatsiliepė, su vaiku pabendrauti telefonu neleido. Kiekvieną kartą atsakovui atvykus prie ieškovės gyvenamosios vietos, ji ignoravo atsakovo žinutes ir vaiko pasimatyti su atsakovu neatvedė. Tik atsakovui išvykus, ieškovė jam po keleto minučių parašė, kad jis nebuvo atvykęs ir jai neskambino. Tokiu būdu dėl piktavališkų atsakovės veiksmų, atsakovas su sūnumi teismo nutartimi jam nustatyta tvarka negalėjo bendrauti net 11 mėnesių. Ieškovė jau beveik metus laiko sugalvoja vis kitą priežastį, kodėl sūnus negali bendrauti su atsakovu. Vaikui įteigia baimes dėl tėvo, jas kildindama iš pačios ieškovės išsigalvotų įvykių, vykusių neva 2023 m. liepos mėnesį. Ieškovė vaikui pasakoja, kas vyksta šalių teisminiame procese, rodo vaikui atsakovo teismui pateiktą vaizdo medžiagą, bandydama apkaltinti atsakovą, rašo nepagrįstus skundus vaikų teisėms, tuo tik parodydama, kad ji pati naudoja psichologinį smurtą prieš vaiką, jį nuteikinėdama prieš atsakovą ir kad jai visiškai nerūpi vaikas, kuris naudojamas kaip įrankis ieškovės tikslams pasiekti. Atsakovas bandė siūlyti ieškovei kitus variantus, kaip galėtų su sūnumi pabendrauti, ir klausė, ką ieškovė galėtų jam pasiūlyti, tačiau ieškovė kategoriškai teigia, kad nors ji vaiką skatino vykti pas atsakovą, vaikas pas atsakovą vykti nenori. Nors pati ieškovė nurodė, kad pereinamasis vaiko ir tėvo bendravimo laikotarpis turi vykti telefoniniais pokalbiais, tačiau nei tiesiogiai, nei telefonu nesudaro atsakovui galimybės pabendrauti su vaiku. Ieškovė jokiomis priemonėmis atsakovo neinformuoja apie sūnų, jo sveikatą, galimybę pasimatyti ir pabendrauti, jokių pasiūlymų, kaip turi vykti bendravimas su sūnumi, neteikia. Melagingai teigia, kad atsakovas nebuvo atvykęs pasimatyti su vaiku, kalba apie atsakovo nestabilią psichinę būklę. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė savo iniciatyva 2023 m. spalio mėnesį sugalvojo vaiką nuvesti pas psichiatrą, atsakovo vertinimu, tam, kad būtų užfiksuota, jog atsakovas dėl įvykių, kurie buvo prieš 3 mėnesius, neva vaiką išgąsdino, todėl dabar vaikas jo bijo. Piktybiškai žalodama vaiko psichiką, ieškovė vaikui kuria istorijas, kaip neva atsakovas juos gaudė ir kažką norėjo padaryti. Tačiau atsakovas dėl ieškovės veiksmų vaiko nėra matęs nuo 2023 m. vasaros, todėl nėra logiška, kad negalėdamas vaiko matyti tokį ilgą laikotarpį, atsakovas jį galėtų traumuoti. Teismo paskirtos baudos ieškovės visiškai nemotyvuoja pasistengti dėl vaiko. Dėl ieškovės piktybiškų veiksmų atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, susijusius su negalėjimu bendrauti su savo sūnumi, buvo priverstas kreiptis į vaikų teisių tarnybą bei kitas institucijas, o dėl melagingo ieškovės pareiškimo jį apkaltinus smurtu prieš sūnų, jam buvo sugadinta reputacija, kadangi šie duomenys apie jį liks visam gyvenimui, todėl atsakovas prašė priteisti iš ieškovės neturtinę žalą.

 

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimus, kuriais atsakovo prašymus prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, jog jis jai būtų skambinęs. Ji 2023 m. spalio 20 d. atsakovui nurodė, kad jis pas ieškovę atvyktų su antstole, kuri oficialiai fiksuotų faktą apie vaiko pasirinktą poziciją susitikimams, tačiau atsakovas nei vienas, nei su antstole neatvyko ir jai nepaskambino. Dėl vaiko ligos pažymėjo, kad pagerėjus vaiko sveikatai ir pradingus visiems ligos simptomams, vaikas ėjo į darželį, nes jam lankant ikimokyklinę grupę yra svarbu, jog su juo spėtų dirbti individualiai. Ieškovės teigimu, atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, o per 6 metus nei karto nėra vaiko nuvedęs į gydymo įstaigą, neprisidėjo ir prie pačių gydymo išlaidų, papildomų reikmenų, skirtų darželiui, rūbams, priemonėms ugdymui. Jis nesigilina, kaip vaikui sekasi mokytis ikimokyklinėje grupėje todėl, kad pats neturi jokių tėvystės įgūdžių. Atsakovas nedalyvauja vaiko šventėse darželyje, į kurias jam niekas netrukdo ateiti, kadangi jam tai akivaizdžiai yra neaktualu. Nors vaiko auklėtoja siūlė atsakovui pasimatyti su vaiku po jo ugdymo, dalyvaujant ieškovei, tačiau atsakovas net neaptarė tokios galimybės su ieškove, iškart teigdamas, kad ieškovė to neleistų ir gąsdintų vaiką savo isterijomis. Tokie atsakovo teiginiai tik parodo jo piktybiškumą, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė neleidžia susitikti su vaiku ar jį gąsdina, priešingai, byloje yra daug užfiksuotų fizinio ir psichologinio smurto formos apraiškų iš tėvo pusės vaiko atžvilgiu. Atsakovas pats nesupranta nei padėties rimtumo, nei priežasties-pasekmės ryšio, kadangi net ir nuraminus 6 metų vaiką, jis viską mato, girdi ir supranta. Tvirtino, kad ieškovė nedraudė ir šiuo metu nedraudžia sūnui važiuoti pas tėvą, tačiau sūnus pats to nenori daryti, o prievarta sūnaus stumti ji negali, nes tuomet ji pati sužalotų savo vaiko psichologiją, kas veiktų priešingai vaiko interesams. Teismas, ieškovės teigimu, yra šališkas, kadangi gydytojo-psichiatro medicininiai išrašai yra perverčiami atsakovui palankesne prasme, kad toliau sėkmingai būtų galima laikytis pozicijos, jog tik piniginių sankcijų skyrimas išspręs visas vaiko patirtas psichologines ir fizines traumas iš tėvo pusės. Vaiko nuomonė ir pasirinkimas, jo psichologinė būsena teismui nėra įdomi. Atsakovas nėra nurodęs nei pagrindo, nei objektyvių įrodymų, motyvuodamas prašomos skirti baudos dydį. Akivaizdu, jog neturtinę žalą jis įsivaizduoja kaip paramą iš ieškovės už jo pakrikusią psichiką.

 

5.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateikė išvadas dėl atsakovo prašymų, kurioje pažymėjo, kad nepilnametis vaikas ugdymo įstaigą lanko nuolatos, tik dažniausiai penktadieniais, bendru mamos ir darželio sutarimu, berniuko darželyje nebūna. Turimi duomenys patvirtina, kad ieškovė jau ilgą laiką piktybiškai nebendradarbiauja su atsakovu, ne tik neužtikrina vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau sudaro papildomas kliūtis tinkamai vykdyti teismo nutartį, nevesdama vaiko į ugdymo įstaigą tomis dienomis, kai pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvas turėtų sūnų pasiimti savaitgaliui būtent iš ugdymo įstaigos. Ieškovė teismo nutarties nevykdymo priežastimi  nurodo vaiko nenorą bendrauti su tėvu, tačiau skyriui kyla abejonių, ar vaiko neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu bei nenoras bendrauti su tėvu, yra jo savarankiškai susiformavusi nuomonė. Be to, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku telefonu, nors vaikas yra pasisakęs, kad su tėvu bendrauti telefonu norėtų. Pažymėjo, kad nors ieškovei buvo taikomas atvejo vadybos procesas bei vyko posėdžiai, ieškovė juose nedalyvavo. Ieškovei buvo skirtas įspėjimas dėl pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą; kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Šeimai atvejo vadybos procesas taikomas nuo 2023 m. liepos 24 d., tačiau vis dar išlieka tokia pati situacija, reikšmingi pokyčiai nepasiekti. Ieškovei nebendradarbiaujant su atsakovu, skyrius 2023 m. gruodžio 15 d. raštais pats kreipėsi į atvejo vadybos procesą koordinuojančias įstaigas su prašymu teikiamas paslaugas šeimai intensyvinti, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu. Ir nors bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos ir teismo sprendimo vykdymo, belieka užtikrinti teismo sprendimo vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Nors ieškovei teismo nutartimi jau buvo paskirtos keturios baudos už teismo nutarčių nevykdymą, tačiau paskirtos baudos neatlieka savo tikslinės paskirties.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo prašymus dėl baudų skyrimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, tenkino iš dalies. Paskyrė ieškovei 1 600 Eur baudą už 2022 m. kovo 28 d.ir 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Atsakovo prašymų dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės nutarė nespręsti. Likusioje dalyje prašymus atmetė.

 

7.       Nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatęs laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, teismas siekė užtikrinti, kad būtų nepažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai, taip pat siekiant išvengti, nepagrįsto ir neproporcingo tėvų teisių suvaržymo. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių esant konfliktiniams santykiams dėl vaiko teisės bendrauti su atsakovu, jiems sunku suderinti tarpusavio bendravimą siekiant bendrai spręsti kilusius klausimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

 

8.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 23 d., nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovas turėjo pasiimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) penktadienį ir grąžinti sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą), tačiau nustatyta tvarka bendravimas neįvyko.

 

9.       Ieškovė savo poziciją, kodėl nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės grindė dviem pagrindiniais argumentais, t. y. sūnaus nenoru bendrauti su tėvu ir atsakovo neatvykimu į jos gyvenamąją vietą pasiimti sūnaus. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti duomenys patvirtina, kad ji pati nevykdo teismo nutarties, kuria nustatyta laikina šalių sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarka.

 

10.       Ieškovės teiginius, jog bendravimas su tėvu neįvyksta dėl sūnaus nenoro ir jos negebėjimo įtikinti vaiką bendrauti su tėvu, teismas vertino kritiškai, kadangi šie ieškovės argumentai nėra suderinami su skyriaus pateiktais duomenimis. Pagal skyriaus nurodytus duomenis, šeimai nuo 2023 m. liepos 24 d. taikomas atvejo vadybos procesas, tačiau atvejo posėdžiuose ieškovė nedalyvauja, vengia bendrauti su specialistais, kurie galėtų padėti paruošti vaiką susitikimui su tėvu. Teismo vertinimu, ieškovė visų objektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu, nesiima, remiasi išimtinai tik savo asmeninėmis nuostatomis ir nuomone.

 

11.       Nors ir nurodo, kad rūpinasi sūnaus interesais ir siekia jį apsaugoti nuo neigiamų emocijų, kurias jis patirtų susitikimų su tėvu metu, tačiau akivaizdu, jog tarp šalių esant itin konfliktiškiems santykiams, ieškovei pačiai tinkamai paruošti vaiką susitikimui su tėvu, siekiant, kad jų tarpusavio ryšys nenutrūktų, objektyviai yra sunku. Todėl vaikui reikalinga, kad jo paruošimu užsiimtų visiškai nešališki, profesionalūs ir nesuinteresuoti ginčų specialistai.

 

12.       Teismas pažymėjo, kad savavališkas vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nevykdymas yra negalimas. Ieškovė neturi didesnių teisių į vaiką ir neturi įgaliojimų spręsti, ar tam tikras atsakovo elgesys gali būti pagrindu riboti jo bendravimą su vaiku. Tokie įgaliojimai suteikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijoms. Vien tik ieškovės išsakyti teiginiai, jog vaikas nenori bendrauti su tėvu, nėra pakankamas pagrindas atriboti jį nuo tėvo. Toks ryšių su tėvu nutraukimas sūnui ateityje gali turėti daug neigiamų pasekmių.

 

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi dėti visas pastangas sūnaus norui bendrauti su tėvu stiprinti, ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką sūnui, kuri skatintų sūnų išsaugoti ryšį su tėvu. Ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaiko nenoras bendrauti su tėvu, paties tėvo neatvykimas pasiimti vaiko) neatleidžia jos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi, yra nepagrįstos ir paremtos vien ieškovės subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.

 

14.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką piktybiškai nebendradarbiauja su atsakovu, ne tik neužtikrina vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau sudaro papildomas kliūtis tinkamai vykdyti teismo nutartį, nevesdama vaiko į ugdymo įstaigą tomis dienomis, kai pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvas turėtų sūnų pasiimti savaitgaliui būtent iš ugdymo įstaigos. Skyriaus išvada patvirtina, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku telefonu, nors vaikas yra pasisakęs, kad su tėvu bendrauti telefonu norėtų. Ieškovė savo veiksmais pažeidžia vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl skyrius kreipėsi į atvejo vadybos procesą koordinuojančias įstaigas su prašymu teikiamas paslaugas šeimai intensyvinti, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu.

 

15.       Teismas pabrėžė, kad nutartyse nustatyta laikinoji atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarka yra aiški, suprantama, joje aiškiai nurodytos abiejų šalių pareigos, todėl ieškovės nurodytos pasikartojančios aplinkybės apie atsakovo atvykimą ar jo neatvykimą prie ieškovės namų, neturi reikšmės, nes atsakovas ir neturi pareigos vaiko ieškoti po visur, o vaikui nesant ugdymo įstaigoje, iš kurios jis turėtų pasiimti sūnų, būtent ieškovė apie tai turėtų informuoti atsakovą, siekdama suderinti kitą vaiko pasiėmimo vietą. Ieškovė taip pat neturi teisės atsakovui nustatyti sąlygų, su kuo jis turi atvažiuoti pasiimti sūnaus.

 

16.       Byloje esantis šalių susirašinėjimas, teismo vertinimu, rodo ieškovės dviprasmišką elgesį, kadangi tik atsakovui parašius sms žinutę ieškovei, ji atsakovą informavo, kad pasikeitė aplinkybės, t. y. vaikas yra namie, kategoriškai atsisako vykti pas atsakovą, tačiau ji laukia atvykstančio atsakovo su antstoliu.

 

17.       Teismo nutarčių nevykdymą patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, byloje pateikti įrodymai, bet ir skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. bei 2023 m. gruodžio 19 d. išvados. Išvadose taip pat patvirtinama, kad ieškovė ilgą laiką piktybiškai nebendradarbiauja su atsakovu, ne tik neužtikrina vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau sudaro papildomas kliūtis tinkamai vykdyti teismo nutartį, nevesdama vaiko į ugdymo įstaigą tomis dienomis, kai pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvas turėtų sūnų pasiimti savaitgaliui būtent iš ugdymo įstaigos, todėl nėra užtikrinama vaiko teisė bendrauti su tėvu.

 

18.       Teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad teismo nutartimis nustatyta atskirai gyvenančio tėvo laikina bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma. Byloje nėra duomenų, kad tėvas ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, kadangi tėvo ir sūnaus bendravimas nevyksta išimtinai dėl ieškovės piktybiškumo, pakartotinio ir (ar) tęstinio pobūdžio (ne)veikimo, darančio žalą šalių vaiko interesams ir teisėtiems lūkesčiams.

 

19.       Nors ieškovė pažymėjo, kad vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad atsakovas psichologiškai smurtauja prieš sūnų, todėl sūnus nenori bendrauti su tėvu (atsakovu), jo bijo, tačiau teismas pažymėjo, jog toje pačioje anketoje taip pat nurodyta, kad abu vaiko tėvai savo elgesiu ir neapgalvotais veiksmais turėtų nekelti emocinės įtampos, baimių ir nesaugumo jausmo vaikui, kadangi sveikam, saugiam vaiko asmenybės formavimuisi būtinas visavertis ir nuolatinis jo bendravimas su abiem tėvais, pozityvus tėvų tarpusavio bendravimas, tėvų pagarba ne tik vaikui, bet ir vienas kitam. Tiek tėvo, tiek vaiko motinos tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

 

20.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nevykdo ir nededa pastangų vykdyti teismo nustatytą laikiną tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių vaiko baimę tėvui ir kad bendravimas su tėvu nevyko dėl visiškai savarankiško, kategoriško, nepakeičiamo net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis vaiko nenoro bendrauti su tėvu.

 

21.       Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovo prašymuose nurodytais laikotarpiais ieškovė teismo nutarčių nevykdė, nesant svarbių bei objektyvių priežasčių, ginčo laikotarpiu tėvas (atsakovas) neturėjo galimybės bendrauti ir būti su vaiku. Nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės piktybišką nenorą, vengimą bendradarbiauti su vaiko tėvu (atsakovu), siekiant užtikrinti bendravimą bei vaiko ryšio atkūrimą su tėvu, tokiu būdu pažeidžiant vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o ne vien su motina (ieškove) ir jos artimaisiais.

 

22.       Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių nevykdymo nepripažintinos pateisinamomis, objektyviomis, ieškovei, kaip vaiko motinai, turint pareigą bendradarbiauti bei sudaryti sąlygas sūnui betarpiškai bendrauti su tėvu.

 

23.       Esant nustatytoms aplinkybėms, tai, jog 2022 m. kovo 28 d. 2023 m. liepos 7 d. nutartimis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, kuria nustatyti ir įpareigojimai ieškovei, tačiau nutartys nebuvo vykdomos tik dėl ieškovės veiksmų, teismas atsakovo prašymus dėl baudos skyrimo ieškovei už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą nurodytais laikotarpiais, tenkino iš dalies.

 

24.       Spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio, teismas atsižvelgė į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį (išlaikymo ir išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimas), kilusius padarinius dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo (neįvykęs vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimas), padaryto pažeidimo pobūdį (nestiprinamas/neatkuriamas vaiko emocinis santykis su skyrium gyvenančiu tėvu), pasekmes (pažeista vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti, būti su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu)), teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Tai, kad teismo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka ir toliau nėra vykdoma, o bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą ieškovei skiriama penktą kartą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skirta 200 Eur bauda, 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skirta 400 Eur bauda, 2023 m. spalio 16 d. nutartimi 800 Eur bauda, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi 1 200 Eur bauda. Ieškovei ir toliau nevykdant teismo nutarties, kuria nustatyta laikina šalių sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarka, teismas nutarė ieškovei skirti didesnę vienkartinę 1 600 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir leis pasiekti sankcijos skyrimo tikslus, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Be to, ankstesnių baudų skyrimas ieškovės nesustabdė nuo tolimesnio bendravimo tvarkos pažeidimų ir vaiko tėvo teisių ir interesų nepaisymo (CPK 145 straipsnio 9 dalis).

 

25.       Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašymai dėl neturtinės žalos priteisimo nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl nespręstini. Teismas išaiškino, kad atsakovas, esant pagrindui, turi teisę pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atskiroje byloje, pateikdamas įstatymo nustatytą formą bei turinį atitinkantį ieškinį.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

26.       Atskiruoju skundu ieškovė M. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį dalyje dėl paskirtų baudų ir šioje dalyje priimti naują nutartį atsakovo prašymus dėl baudų skyrimo atmesti. Teismui nusprendus, jog buvo pagrindas apeliantei skirti baudą, sumažinti jai paskirtos baudos dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

26.1.                      Apeliantė nurodė, kad skirdamas baudą teismas visiškai nemotyvavo, kodėl būtent apeliantei paskyrė 1 600 Eur dydžio baudą, nors CPK nuostatos įpareigoja baudą individualizuoti pagal turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas tik pabrėžė, jog toks baudos dydis nepakenks mažamečio vaiko interesams, visiškai neatkreipdamas dėmesio į itin svarbias aplinkybes, kad apeliantė yra neseniai pagimdžiusi kūdikį ir šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, kas reiškia, jog jos gaunamos pajamos yra visiškai ribotos ir minimalios, vos 715 Eur per mėnesį. Dirbti papildomai, jog galėtų susimokėti baudas, apeliantė šiuo metu tiesiog neturi galimybių ir sąlygų. Jos šeimoje yra ne vienas, o du mažamečiai asmenys, kuriuos jai reikia išlaikyti. Teismas nesivadovauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl apeliantei buvo paskirtos nepagrįstos ir neproporcingos baudos.

 

26.2.                      Įvardinęs, jog apeliantės elgesys pasirodė dviprasmiškas, teismas nesugebėjo deramai, teisiškai, su faktais ir argumentuotai aprašyti, kaip apeliantės „dviprasmiškas“ elgesys pasireiškė. Pagal visus galiojančius teisinius reguliavimus, būtent antstolis turi fiksuoti faktą, kad vaikas nori ar nenori vykti su tėvu. Dėl atsakovo veiksmų ir jo elgesio, t. y. bandymo įsilaužti į apeliantės gyvenamąją teritoriją, kiemo segmentinės tvoros išlaužimo ir pan., apeliantė mano, jog ji pagrįstai reikalavo atsakovą į jos gyvenamąją vietą atvykti su antstoliu.

 

26.3.                      Nors teismas nurodė, kad byloje nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių vaiko baimę tėvui, tačiau toks teismo vertinimas, apeliantės nuomone, tik parodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Vaiko baimę tėvui byloje patvirtina faktas, kad atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį vaiką bei nagrinėjamoje byloje pateikta medžiaga. Šalių sūnus iš karto po įvykio mažiausiai keturiems asmenims nurodė, kad jo atžvilgiu tėvas tyčia naudojo smurtinius veiksmus. Ir nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau tai nepaneigia byloje esančių įrodymų, vaizdinės bei rašytinės medžiagos ir paties smurto fakto.

 

26.4.                      Bendraujant su sūnumi atsakovas naudojo ir psichologinį smurtą, t. y. per prievartą vaiką filmavo ir net pateikė šią filmuotą medžiagą teismui. Teismui neįsigilinus ir ignoravus šį faktą, apeliantė kreipėsi į skyriaus specialistus, kurie užfiksavo pažeidimą dėl psichologinio spaudimo, kadangi vaikas nurodė, jog jam nepatiko ir jis nenorėjo filmuotis, tačiau tėvas jį privertė. Atsakovas, apeliantės teigimu, vaiką nuteikinėja prieš ją ir jos artimuosius. Teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko norą, jo nuomonę, kad jis nenori bendrauti su tėvu dėl patirto smurto.

 

26.5.                      Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalyje nepateikta jokių gairių, kuriomis būtų galima vadovautis sprendžiant klausimą, kas sudaro tėvų pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, svarbu išaiškinti, kieno iš tėvų yra pareiga inicijuoti ir palaikyti bendravimą su vaikais: ar tėvo, kuriam tokią pareigą nustato įstatymai ir kuris gyvena skyrium bei nesiekia bendrauti su vaikais, ar motinos, kuri nekliudo tėvui bendrauti su vaikais, ir kaip turėtų pasireikšti pareigos kooperuotis, siekiant skatinti vaikų ir vieno iš tėvų bendravimą, įgyvendinimas bei kur būtų pareigos kooperuotis įgyvendinimo ribos kiekvienam iš tėvų. Apeliantės teigimu, ji tėvui su vaiku bendrauti niekada nedraudė ir šį bendravimą visuomet skatino. Pats atsakovas nesiekia bendrauti su nepilnamečiu vaiku, jo nelanko, neskambina, nesveikina švenčių ir gimimo dienos proga ir kitaip nepalaiko ryšio, nesilanko darželio organizuojamose šventėse.

 

27.       Atsakovo R. B. atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

 

29.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

 

30.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei paskirta bauda už teismo nutartimis nustatytos laikinosios atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

 

31.       CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

 

32.       Nagrinėjamu atveju, teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžindamas sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą). Nutartis papildyta 2023 m. liepos 7 d. nutartimi pažymint, kad 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytas atsakovo bendravimas su sūnumi prasideda 2023 m. rugsėjo mėnesio antrą savaitgalį, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

 

33.       Atsakovo teigimu, ieškovė jam dėl subjektyvių aplinkybių kliudo bendrauti su vaiku, tuo nevykdydama teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos. Kreipęsis dėl ieškovei skirtinos baudos už nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą nurodė, kad laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 23 d., nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. dėl ieškovės sąmoningai tyčinių veiksmų jis negalėjo bendrauti su sūnumi ir jo pasiimti iš sūnaus ugdymo įstaigos. Tačiau iš esmės atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas pagal teismo nutartimis nustatytas sąlygas nevyksta jau 11 mėnesių. Jo ir sūnaus bendravimas nevyksta išimtinai dėl ieškovės kaltės, kadangi pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovui atvykstant pasiimti sūnaus į jo ugdymo įstaigą, sūnus ieškovės iniciatyva tą dieną į ugdymo įstaigą nebūna atvestas.

 

34.       Atsakovo teiginius byloje patvirtina skyriaus išvados, kuriuose pažymima, kad nepilnametis vaikas ugdymo įstaigą lanko nuolatos, tik, dažniausiai penktadieniais, bendru mamos ir darželio sutarimu, berniuko darželyje nebūna. Skyriaus duomenimis ieškovė jau ilgą laiką piktybiškai nebendradarbiauja su atsakovu, ne tik neužtikrina vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau sudaro papildomas kliūtis tinkamai vykdyti teismo nutartį, nevesdama vaiko į ugdymo įstaigą tomis dienomis, kai pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvas turėtų sūnų pasiimti savaitgaliui būtent iš ugdymo įstaigos. Šioms atsakovo, skyriaus ir teismo patvirtintoms faktinėms aplinkybėms iš esmės neprieštarauja ir pati apeliantė, kuri atskirajame skunde nepateigė, jog teismo nutartimi nustatytą dieną, t. y. penktadienį, kuomet sūnų iš ugdymo įstaigos turi pasiimti atsakovas, vaikas buvo atvestas į ugdymo įstaigą, ir bendravimas tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus neįvyko dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. 

 

35.       Darytina išvada, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais, t. y. nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 23 d., nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovui, pagal galiojančių laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nebuvo suteikta galimybė bendrauti su sūnumi, jį pasiimant iš ugdymo įstaigos (darželio/mokyklos) ir grąžinant sūnų pirmadienį ryte į jo ugdymo įstaigą (darželį/mokyklą).

 

36.       Pagrindine priežastimi, kodėl nevyksta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas apeliantė įvardija vaiko nenorą ir baimę dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto bendrauti su tėvu. Apeliantės vertinimu, šią jos teigiamą aplinkybę patvirtina nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys apie atsakovo atžvilgiu buvusį ikiteisminį tyrimą.

 

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys nėra pagrindas apeliantei nevykdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi laikinai buvo uždraudęs atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir laikinai sustabdė 2022 m. kovo 28 d. nutarties vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau vėlesnėmis 2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. nutartimis atsakovui buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį jis turėjo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku dalyvaujant psichologei ar atitinkamam vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistui. Atsakovo prašymuose nurodytais laikotarpiais bei nagrinėjamu momentu minėti pereinamieji laikotarpiai yra pasibaigę, o ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad netgi pereinamaisiais laikotarpiais atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimas nevyko būtent dėl apeliantės kaltės, kadangi ji nebendradarbiavo nei su atsakovu, nei su tarpininkavimą turėjusiais atlikti specialistais.

 

38.       Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

 

39.       Apeliantės teiginiai, kad šalių sūnus pats atsisako bendrauti su tėvu, taip pat nesudaro pagrindo nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos ir negali paneigti atsakovo kaip vaiko tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Kadangi abu tėvai – tiek tas, su kuriuo vaikas gyvena, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad ieškovė, remdamasi minėta aplinkybe, net nesistengia keisti esamos situacijos, kadangi nebendradarbiauja nei su atsakovu, nei su šeimai pagalbą teikti paskirtais specialistais, dėl ko skyrius 2023 m. gruodžio 15 d. pats kreipėsi į atvejo vadybos procesą koordinuojančias įstaigas su prašymu teikiamas paslaugas šeimai intensyvinti, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu. Apeliantė teismui teikdama duomenis apie sūnaus psichologinę būseną, jo sveikatą, tik stengiasi pagrįsti jos teigiamas sūnaus baimes tėvo atžvilgiu, tačiau visiškai nededa pastangų stengiantis pakeisti susidariusią situaciją ir sūnaus nuostatas tėvo atžvilgiu, suteikti jam pagalbą.

 

40.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

 

41.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta objektyvių duomenų patvirtinančių vaiko baimę tėvui, tačiau toks teismo vertinimas apeliantės nuomone tik parodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Apeliantės vertinimu, vaiko baimę tėvui byloje patvirtina pats faktas, kad atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį vaiką, kuris kaip jau buvo minėta atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas. Vaiko nenorą bendrauti su tėvu, apeliantės vertinimu, patvirtina ir atsakovo neadekvatus elgesys (žr. 26.2. punktą), tačiau tokį atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui nepateikė bei nenurodė, kokių priemonių buvo imtasi pašalinti vaiko nenoro bendrauti su tėvu kliūtį.

 

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Šiuo atveju, kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su atsakovu, nėra nustatyta.

 

43.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkas vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nevykdymas yra negalimas, ir šiuo atveju, ieškovė neturi didesnių teisių į vaiką ir įgaliojimų spręsti, ar tam tikras atsakovo elgesys gali būti pagrindu riboti jo bendravimą su vaiku, ar nustatyti atsakovui papildomas sąlygas (t. y. atvykti su antstoliu), kurios nėra nustatytos teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Akivaizdu, kad bylos šalių tarpusavio santykiai yra ypatingai konfliktiški, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra jų pačių problema, kurią patys tėvai ir privalo išspręsti.

 

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

 

45.       Nors apeliantė teigia, kad ji tėvui su vaiku bendrauti niekada nedraudė ir šį bendravimą visuomet skatino, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas jau labai ilgą laiką, būtent dėl ieškovės subjektyvaus situacijos vertinimo ir jos savavališkų veiksmų negali bendrauti ir matytis su vaiku. Toks apeliantės elgesys apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, kas yra būtina jo pilnaverčiui asmenybės formavimuisi, tiek atsakovo kaip vaiko tėvo teises ir pareigas, kurios abiejų vaiko tėvų pagal įstatymą yra lygios. Todėl atsakovui siekiant bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, abu tėvai turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiui vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Akivaizdu, kad to atlikti ieškovei savarankiškai nepavyksta, todėl šiuo atveju, ji turėtų kreiptis pagalbos į šeimos atvejį koordinuojančius specialistus bei bendradarbiauti su skyriaus specialistais.

 

46.       Be to, CPK

 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą.

 

47.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas(CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą). 

 

48.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama nutartimi apeliantei pagrįstai paskirta bauda už 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

 

Dėl paskirtos baudos dydžio

 

49.       Teismui nusprendus, jog buvo pagrindas apeliantei skirti baudą, apeliantė ją prašo sumažinti. Prašymą motyvuoja tuo, kad teismas, skirdamas baudą, visiškai nemotyvavo, kodėl būtent apeliantei paskyrė 1 600 Eur dydžio baudą, be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad apeliantė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, kas reiškia, jog jos gaunamos pajamos yra visiškai ribotos ir minimalios, vos 715 Eur per mėnesį. Be to, apeliantės šeimoje yra ne vienas, o du mažamečiai asmenys, kuriuos jai reikia išlaikyti.

 

50.       Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-71-687/2020).

 

51.       Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad bauda dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą apeliantei buvo  taikoma jau penktą kartą. Apeliantei jau buvo paskirtos keturios baudos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi – 200 Eur, 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi – 400 Eur bauda, 2023 m. spalio 16 d. nutartimi – 800 Eur bauda, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi – 1 200 Eur bauda.

 

52.       Byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas skirti vaiko priežiūros išmoką patvirtina, kad apeliantė 2023 m. kovo 7 d. susilaukė vaiko, todėl laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. jai paskirta vaiko priežiūros išmoka 787,14 Eur išmoka. Nurodyti duomenys, patvirtina, kad pirmoji 200 Eur bauda apeliantei buvo paskirta jau po vaiko gimimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d.

 

53.       Minėtos nutartys, dėl baudų apeliantei paskyrimo buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi paliktos nepakeistos. Apeliantei ir toliau nevykdant teismo nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos, logiška, kad jai teismo skiriamos baudos atitinkamai didėja, kadangi iki šiol nei viena iš teismo paskirtų baudų neatgrasė apeliantės nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo.

 

54.       Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra pakartotinis ir tęstinio pobūdžio, kadangi apeliantei bauda skiriama jau penktą kartą, apeliantei paskirta vienkartinė 1 600 Eur bauda nėra didelė, palyginus su galima maksimalia 3 600 Eur (12 d. x 300 Eur) bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 23 d., nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d.

 

55.       Turėdama du išlaikytinius ir šiuo metu ribotas pajamas, apeliantė turėtų stengtis veikti jų interesais ir nedidinti baudų kiekio už tą patį pažeidimą. Tačiau akivaizdu, kad pačios apeliantės nurodytos aplinkybės dėl išlaikytinių ir gaunamų pajamų, jos ir toliau neatgraso nuo teismo nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, kadangi kaip minėta bauda jai skiriama jau penktą kartą. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, dėl jos turtinės padėties bei išlaikytinių skaičiaus, šiuo atveju nesudaro pagrindo mažinti jai paskirtos baudos dydį, įvertinus apeliantės elgesį, pažeidimų kiekį bei jų tęstinumą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

56.       Vadovaujantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                Edita Šliumpienė