(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ atstovei advokato padėjėjai G. D., 

nedalyvaujant ieškovo atstovui ir trečiajam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo S. L..

Teismas

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3382,23 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, jog dėl ieškovo darbuotojo S. L., vairavusio transporto priemonę MAN TGX valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2018 m. rugsėjo 17 d. Danijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitam eismo įvykyje dalyvavusiam automobiliui. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MAN TGX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Minėta transporto priemonė eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykio metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.) eismo įvykio valstybės – Danijos nacionalinis draudikų biuras (Dansk Forening For International Motorkoretojsforsikring) atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą 3382,23 Eur sumai bei pateikė ieškovui reikalavimą ją atlyginti, tačiau atsakovas jos nėra kompensavęs.

Atsakovas ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti, teigdamas, kad ieškinys nepagrįstas.

Atsakovo manymu, šiuo atveju ieškovas turi įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau ieškinyje jų neįrodinėja. Atsakovo įsitikinimu, dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. Danijoje įvykusio autoįvykio nėra atsakovo darbuotojo kaltės, nes eismo įvykį, kurio metu žalą patyrė Danijos vairuotojas, sukėlė jis pats, pretenzijų vilkiko vairuotojui (atsakovo darbuotojui) neturėjo, pasiūlė nekviesti policijos ir nepildyti deklaracijos, nes vilkiko priekabai ženklių pažeidimų nebuvo. Taip sutarus, vilkiko vairuotojas sėdo į vilkiką ir išvažiavo. Atsakovo teigimu, jam nesuprantama, pagal kokius dokumentus atsakovo vairuotojas laikomas kaltu dėl įvykusio įvykio, į bylą nėra pateiktas joks dokumentas (šalių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar koks kitas dokumentas), kuriame būtų nurodyta, jog kaltu dėl eismo įvykio yra pripažintas atsakovo vairuotojas, trečiuoju asmeniu byloje esantis asmuo. Taip pat nurodo, jog į bylą nėra pateikta nei vieno dokumento, patvirtinančio žalos dydį. Atsakovo teigimu, ieškovas neprašė jokių eismo įvykio ir žalos įrodymų, nesiaiškino aplinkybių, nevertino žalos dydžio, o iš karto sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, dėl ko atsakovas mano, kad ieškovas, kaip už žalų administravimą atsakingas subjektas, veikė ydingai ir neprofesionaliai, todėl pasekmių rizika tenka jam pačiam.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas savo elektroniniuose laiškuose ieškovui dėl šio autoįvykio yra nurodęs, kad nesutinka su atsakomybe ir atsakovo darbuotojo kalte dėl minėto įvykio Danijoje. Eismo įvykyje dalyvavęs Danijos vairuotojas paaiškino, kad neva jis stovėjo prie raudono šviesoforo signalo paskui kitus 2 automobilius, o atsakovo vairuotojas atvažiavo jam iš kairės. Anot jo, priartėjęs vilkiko vairuotojas (atsakovo darbuotojas) pradėjo stabdyti, tada jo bagažinės dangtis nukrito ir atsitrenkė į Danijos vairuotojo automobilio galą. Tačiau iš tikrųjų eismo įvykio aplinkybės buvo visai ne tokios, kokias nurodė Danijos vairuotojas. Vilkiko vairuotojas, aiškindamas eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad sankryžoje vilkiko vairuotojas turėjo sukti į kairę, todėl sustojo antroje eismo įvykio juostoje prie raudono šviesoforo signalo. Greta jo dešinėje juostoje sustojo Volkswagen vairuotojas. Maždaug po minutės vilkiko vairuotojas pajuto smūgį į jo vilkiko priekabos galinę dalį ir išgirdo garsą. Pažiūrėjęs per veidrodėlį pamatė, kad dano automobilis, judėdamas atbuline eiga, trenkėsi į jo puspriekabės dešinę pusę. Susidūrimo metu Volkswagen automobilis buvo apgadintas: išdaužtas galinis stiklas, deformuotos durys kairėje, tuo tarpu vilkiko priekabai ženklių pažeidimų nebuvo. Kadangi nukentėjusiųjų nebuvo, Danijos pilietis vilkiko vairuotojui pretenzijų neturėjo, todėl Danijos pilietis pasiūlė nekviesti policijos ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos bei išsivažinėti, dėl to vilkiko vairuotojas sėdo į savo vilkiką ir išvažiavo. 

Atsakovas teigia nesutinkąs ir su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, teigia, jog byloje nėra nei vieno dokumento, įrodančio, kad automobiliui buvo padaryta būtent tokio dydžio žala. Atsakovo manymu, žalos suma yra neproporcingai didelė atsižvelgiant į pateiktose apgadinto automobilio fotonuotraukose matomus apgadinimus, iš kurių matyti, kad automobiliui tik šiek tiek įlenktos vairuotojo durelės ir išdaužtas galinis stiklas. Teigia, jog tokių apgadinimų remontas negali tiek kainuoti. Automobilio durelės tik šiek tiek įlenktos, todėl nebuvo jokio poreikio ir būtinybės jas keisti, būtų užtekę jas tik paremontuoti. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie darbai į automobilio remonto sąmatą yra įtraukti kelis kartus, pvz. „Kairės pusės durelių numontavimas/sumontavimas“ - 204 DKK ir „Kairės pusės durelių keitimas (durelės numontuotos)“ - 1 360 DKK; „Galinio buferio remonto darbai“ - 136 DKK ir „kairės pusės galinio buferio remonto darbai“ - 340 DKK. Atsakovui nesuprantama ir tai, kodėl remontuojant apgadintą automobilį reikėjo numontuoti galinius valstybinius numerius bei valstybinių numerių apšvietimo žibintus. Taip pat į žalos ataskaitą įtraukta dažų kaina, kuri siekia net 7 510,68 DKK, t.y. daugiau nei kainavo atsarginės dalys, į kurias įtrauktas galinis stiklas, durelės bei kitos smulkesnės detalės kartu sudėjus.

Atsakovas taip pat pastebi, kad vienoje iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog atvaizduojamas pažeistas Danijos vairuotojo automobilio apatinis galinis bamperis. Atsakovo manymu, šis Danijos vairuotojo automobilio pažeidimas negalėjo atsirasti ginčo autoįvykio metu, kadangi vilkiko puspriekabė prasideda 1,10 - 1,20 m. aukštyje, t.y. tame aukštyje, kur yra lengvojo automobilio durelės, stiklas. Todėl susidūrimo su vilkiko puspriekabe metu, Danijos vairuotojo lengvojo automobilio bamperis negalėjo būti pažeistas - akivaizdu, jog šis Danijos vairuotojo automobilio pažeidimas tikrai atsirado net ne šio eismo įvykio metu. 

Trečiasis asmuo S. L. apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 803 – 805 str. str. nustatyta tvarka per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, teismo siųsti procesiniai dokumentai 2020 m. kovo 19 d. jam įteikti asmeniškai Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teisme. Atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė, įgalioto atstovo į bylą nepaskyrė, teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Ieškovo atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta ieškovo atstovui  nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti, palaikė išreikštą nesutikimo su juo poziciją. 

Ieškinys tenkintinas. 

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikšto atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, pagrįstumo. 

Teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, vertindamas byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių išsakytų argumentų turinį, remdamasis bylos eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 17 d. Danijos teritorijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovo darbuotojo, byloje trečiuoju asmeniu įtraukto S. L. vairuojama transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, ir Danijos piliečio P. G. H. vairuojamas automobilis VW, valstybinis Nr. AA40184. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, tačiau ši Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos (1, 2priedai), ir šios aplinkybės atsakovas neginčijo. 

Pagal byloje esančius dokumentus eismo įvykyje nukentėjo minėtas Danijos piliečio vairuojamas automobilis: buvo išmuštas galinis jo automobilio stiklas, įlenktos kairės pusės durelės, galinis buferis, bagažinės dangtis. Byloje esantys duomenys rodo, kad automobilis po įvykio buvo remontuojamas dėl šių apgadinimų. Apgadinimai matomi ir iš byloje esančių fotonuotraukų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykyje nukentėjo ir atsakovo valdoma transporto priemonė, kad ji patyrė apgadinimus, kad atsakovo valdomas automobilis būtų dėl to remontuojamas.

Danijos nacionalinis draudikų biuras administravo įvykį, byloje esanti medžiaga rodo, kad dėl to buvo informuotas ir ieškovas, ir atsakovas. Pastarasis nuo pat eismo įvykio dienos žinojo apie būtinumą nurodyti įvykio aplinkybes, buvo nurodęs ieškovo atstovei, jog yra gavęs žodinį vairuotojo paaiškinimą, nes jis ne Lietuvos pilietis, todėl pirmadienį padarys vertimą ir oficialiai atsakys. Tačiau to nepadarė. Atsakovas buvo ne kartą ragintas pateikti savo įvykių versiją, atsakovui buvo ne kartą nurodyta, jog negavus jo paaiškinimų, žala bus atlyginta remiantis vienos šalies parodymais, šiuo atveju juos buvo davęs tik Danijos pilietis, kuris teigė, jog jo automobilį apgadino užkritusios vilkiko galinės durelės. Apie tokią Danijos piliečio pateiktą eismo įvykio versiją buvo informuotas tiek ieškovas, tiek ir atsakovas – tą rodo byloje esantis elektroninis susirašinėjimas.

Atsakovui tinkamai nesureagavus į nevienkartinį prašymą pateikti savo įvykių versiją, Danijos draudikų biuras, vertindamas turimą informaciją apie eismo įvykį, kaltu pripažino atsakovo vairuotoją. Kadangi eismo įvykis įvyko Danijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus), pripažinus, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Danijos nacionalinis draudikų biuras - atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 3382,23 Eur sumai bei pateikė reikalavimą ją atlyginti ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą ir remdamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens – iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3382,23 Eur. Atsakovui nesumokėjus prašomos sumos, kreipėsi į teismą.

Atsakovas atsisakymą grindžia tuo, kad nėra nustatyta atsakovo darbuotojo kaltė dėl įvykio, jis taip pat kelia abejones dėl žalos administravimo procedūrų eigos bei žalos dydžio. Su atsakovo byloje išreikšta pozicija nesutiktina.

CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).

Nors nei eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui, nei ieškovui nėra nustatyta pareiga informuoti transporto priemonės valdytoją apie kitoje valstybėje vykdomą žalos administravimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-11-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 34 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2018-04-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-284-856/2018, 26 punktas), bylos medžiaga rodo, kad atsakovas buvo informuotas apie Danijoje vykstantį minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, jam buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, tiek teikti savo paaiškinimus. Nepaisant to, atsakovas nesiėmė aktyvių, operatyvių ir protingų esamomis aplinkybėmis veiksmų, siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip jo pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-11-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-11-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017, 36 punktas).

Minėta, atsakovui nesureagavus į nevienkartinį prašymą pateikti savo eismo įvykių versiją, Danijos draudikų biuras, vertindamas turimą medžiagą, kaltu pripažino atsakovo vairuotoją. Atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui ir asmeniui, neturinčiam privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tai buvo žinoma. Bylą nagrinėjantis teismas byloje esančios medžiagos, automobilio apgadinimų fotofiksacijos analizės pagrindu daro išvadą, jog iš lengvajam automobiliui padarytų apgadinimų galima daryti pakankamai tvirtą prielaidą, jog yra labiau tikėtina Danijos piliečio pateikta eismo įvykio aplinkybių versija, už kurią neabejotinai yra atsakingas vilkiko vairuotojas. Nėra aišku, ir atsakovo atstovė negalėjo teismui paaiškinti, kada buvo surašytas atsakovo darbuotojo, vilkiką vairavusio asmens, į bylą tik kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas paaiškinimas. Neatmetama galimybė, kad jis buvo surašytas tik atsakovui ruošiant atsiliepimą.

 Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tai pasiekti svarbu ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos Sąjungos mastu tam, kad kiltų kuo mažiau kliūčių laisvam asmenų judėjimui. Šiuo institutu pirmiausia siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur – nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis.

              Atgręžtinis ieškovo reikalavimas tiek pagal TPVCAPD 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek pagal  TPVCAPD 4 straipsnio 2 dalyje ir pagal TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį iš asmens,  neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. 1 d. numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Rungimosi principo taikymą bylose dėl žalos atlyginimo detaliau atskleidžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, "...rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją - neįrodyta" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos tikslas užtikrinti, kad būtų atlyginama eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą aptariamu atveju būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Danijos nacionalinis draudikų biuras nukentėjusiam asmeniui atlygino tokias išlaidas, kurių neapima Danijoje galiojančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (CPK 12, 178 straipsniai, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2557-345/2013).

Tokiu būdu, atsakovas privalo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo teiginius ar nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Šiuo atveju, jis savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių, kilusios civilinės atsakomybės, žalos dydžio ar galiojusios draudimo apsaugos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, apsiribojo tik formalia ir deklaratyvia nesutikimo su žalos dydžiu ir savo darbuotojo kaltės nebuvimo motyvacija. Teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusio asmens automobilio remontas viršijo būtinąsias atstatomąsias po eismo įvykio atsiradusias remonto išlaidas, manytina, kad jos byloje objektyviai pagrįstos, būdingos fotofiksacijoje užfiksuotiems apgadinimams ir nėra didelės.

Dėl išdėstyto manytina, kad ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys jame nurodytų aplinkybių ir pateiktos motyvacijos pagrindu pilnai tenkintinas.

CK 6.37 str. 1 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numatytas 6 proc. įstatyminių palūkanų dydis. Šioje normoje nustatytos procesinės palūkanos atlieka kompensavimo, bet ne mokėjimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma. Palūkanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus. Normoje įtvirtinta nenuginčijama prezumpcija, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Palūkanos ir skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Taip vadinamos „procesinės“ palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., atlieka taip pat kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, susijusiomis su žalos atlyginimu.

Todėl ieškinys šioje dalyje taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos jas skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. spalio 15 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Todėl dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes tai nėra teisiškai reikšminga.  

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai išieškotinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 76 Eur byloje sumokėto žyminio mokesčio ir 1325,81 Eur procesinių dokumentų ir jų priedų vertimo išlaidos (CPK 93, 96 str.). 

Byloje atlygintinų pašto išlaidų nesusidarė.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis minėtomis materialinės ir procesinės teisės nuostatomis, kasacinio teismo suformuota praktika, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  269-270 str., 307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

             ieškinį patenkinti.

             Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ (j. a. k. 303143483) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (j. a. k. 125709291) naudai 3382,23 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 23 cnt) nuostolių regreso tvarka atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019 m. spalio 15 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1325,81 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus 81 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

             Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                  Natalija Daškovienė