Civilinė byla Nr. 2-1305/2014             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 106.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-882-154/2014 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 35 841,84 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodomo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, buveinė yra Vilniaus mieste, todėl nagrinėjamu atveju ieškinys turėjo būti pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26 str., 29 str.). Teismo teigimu, ieškinys taip pat galėtų būti pareikštas pagal ieškovo gyvenamąją vietą – Mažeikių rajono apylinkės teismui (CPK 26 str. 30 str. 7 d.), tačiau šiuo konkrečiu atveju iš ieškinio turinio nėra aišku, kuriuo pagrindu reiškiamas reikalavimas atlyginti ieškovui žalą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas S. G. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad ieškinys yra teismingas Šiaulių apygardos teismui. Skunde nurodo, kad neteisinga teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei nėra teismingas Šiaulių apygardos teismui. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškinys yra susijęs su AB „Mažeikių elektrotechnika“ tyčiniu bankrotu bei šio juridinio asmens veiklos tyrimu, kadangi valstybės valdžios institucijos ir jų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, todėl pagal CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktus teismingas apygardos teismui.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį. Remiantis CPK 26 straipsnio 1 dalimi, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorių neturtinių teisinių santykių, dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių, dėl bankroto ir restruktūrizavimo, pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų pardavimo, kai viena bylos šalis yra užsienio valstybė, bylas pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bei kitas įstatymų numatytas bylas. Apygardos teismams pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai jų suma viršija 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo pateikto ieškinio suma yra                   135 841,84 Lt (35 841,84 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt). Minėta, jog pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš šios normos seka, kad ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui – tokia byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 str.). Tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami sprendžiant teismingumo klausimą. Įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovo S. G. ieškinys nėra teismingas apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas Šiaulių apygardos teismui 2014 m. birželio 11 d. pateikė pareiškimą, kuriuo padidino nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti neturtinės žalos dydį 51 000 Lt, t. y. prašo priteisti iš viso 151 000 Lt neturtinės žalos. Tačiau ieškovas pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (papildymo) pateikė jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, dėl to ši aplinkybė neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą. Be to, kaip minėta, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad ieškovo ieškinio teismingumas turėtų būti nustatytas pagal CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktų nuostatas (dėl bankroto ir restruktūrizavimo bei juridinio asmens veiklos tyrimo). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje pateikto ieškinio turinys nėra aiškus. Įvertinus ieškinio turinio formuluotes darytina išvada, kad ieškinys grindžiamas CK 6.271 straipsnio (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų) pagrindu. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo teismingumą nustatyti pagal CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktuose išdėstytas sąlygas. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog valdžios institucijų valstybės valdžios institucijos ir jų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, priimant neteisėtus sprendimus bankroto procese ar netiriant juridinio asmens valdymo organų veiksmų, nesudaro pagrindo bylos teismingumą kvalifikuoti pagal CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktų sąlygas.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.