Civilinė byla Nr. 2-658-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00005-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2369-392/2016, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai dėl žalos atlyginimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. B. (atstovaujamas A. B.) ir A. B. 2016-01-04 su ieškiniu (b. l. 2), adresuotu atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams, kreipėsi į teismą, prašydami priteisti 10 100 000 Eur žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-01-06 nutartimi (b. l. 11-12) atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, konstatavęs, kad šis ieškinys teisme nenagrinėtinas. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje buvo konstatuota, kad ieškovo A. B. ieškinyje sąmoningai vartojamos sąvokos „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“, „pseudo teisėjai“ reiškia ieškovo piktnaudžiavimą proceso teisėmis, tai ne nėra klaida, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas nagrinėjamu atveju netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015). Teismas sprendė, kad ir šioje byloje pareikšto ieškinio atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes atsakovai Lietuvos Respublika, Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus apygardos teismo teisėja įvardinti „taip vadinama teritorija“, „taip vadinama institucija“ ir „taip vadinama „teisėja“ ne dėl klaidos ar nežinojimo, jog toks atsakovų įvardinimas civiliniame procese yra negalimas, o dėl to, kad tokiu būdu yra sąmoningai siekiama piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai V. B. (atstovaujamas A. B.) ir A. B. atskirajame skunde (b. l. 15) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-01-01 nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo tokius skundo argumentus:

1. Skundžiama teismo nutartimi padaryti CPK 5, 6, 7, 42 straipsnių pažeidimai. Taip pat buvo neatsižvelgta į tai, kad teiginiai „taip vadinama institucija“, taip vadinami teismai“ ir „taip vadinami teisėjai“ neatitinka teiginiams „kriminalinė institucija“ ar „kriminaliniai pseudoteisėjai“. Priešingu atveju būtų suvaržyta žodžio ir nuomonės laisvė, apribotos galimybės įrodyti teisėjų ir teismų neteisėtus veiksmus. Civilinėje byloje Nr. 2-5871-450/2015 jau yra suformuotas precedentas, kad tokie ieškiniai yra priimtini ir nagrinėtini iš esmės. Nutartis yra neteisėta, kadangi tokiu būdu siekiama proceso vilkinimo.
2. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – ir Konvencija) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – ir Konstitucijos) 109 straipsnį ir yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi nutartį patys už save priėmė kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudo teisėjai. Toks precedentas nustatytas Kauno apygardos teismo 2012-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012. Kai civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai, prieš kuriuos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, yra pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas.
3. Padarytas CPK 137 straipsnio 3 dalis, kadangi nebuvo nurodyta, į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis tuo atveju, kai ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, o bylą perduotina nagrinėti kitos apygardos teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teismo ir teisėjo nešališkumo

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie, pasak apeliantų, sudarytų teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), yra nepagrįsti.

Visų pirma, apeliantai nepagrįstai tvirtina, jog buvo nukrypta nuo suformuotos precedentinės praktikos dėl objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principo. Nušalinimo ar bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos situaciją. Nutartis, kurią atskirajame skunde nurodo apeliantai, precedento galios nagrinėjamam teisminiam ginčui neturi. Kita vertus, apeliantui A. B. iš jo paties inicijuotų bylų buvo / yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Apeliantų pateiktame ieškinyje klausimas dėl ieškinio priėmimo klausimą sprendusio teisėjo neteisėtų veiksmų nebuvo keliamas. Aplinkybė, jog teismas nusprendė nepriimti ieškinio ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, savaime neįrodo teismo šališkumo. Byloje dalyvaujantis asmuo manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis bei teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, liudijančius, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir / ar šališkai. Ir atskirajame skunde apeliantai nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti teismo nešališkumu.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį kuriame naudojama neprocesinė retorika

Asmuo manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 111 str., 114 str., 135 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantai ieškinyje atsakovais nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo teisėją, juos įvardijo aiškiai iškreipdami oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui A. B., kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantai, reikšdami ieškinį, sąmoningai siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.

Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme, kadangi jos atitinka ir aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015), kuriose apelianto A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Teismų praktika dėl pirmosios instancijos teismo teisės atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto A. B. ieškinį, kuriame pastarasis naudoja neprocesinę retoriką, nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardindamas dalyvaujančius byloje asmenis, nepakito ir pačiuose naujausiuose precedentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016). Pažymėtina, kad tokio savo elgesio apeliantas  nesiekia pakeisti ir apeliuodamas dėl nepagrįsto, kaip mano, atsisakymo priimti ieškinį, savo atskirąjį skundą grįsdamas tokiais argumentais, kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudo teisėjai“.

Dėl CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų (ne)pažeidimo

Atskirasis skundas grindžiamas ir CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Pasak apeliantų, atsisakęs priimti ieškinį pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kurią instituciją apeliantams reikia kreiptis dėl jų pareikštų reikalavimų. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti.

CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, kad nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja kita institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Nagrinėjamu atveju apeliantams teisę į teisminę gynybą naudojant ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Dalia Kačinskienė