Civilinė byla Nr. 2S-299-730/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07852-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;
3.4.6.11.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašo pakeisti 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymą dėl skolininkės (pareiškėjos) pareikštų prieštaravimų Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2024 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl turto (per)įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant turto vertės nustatymo ekspertizę įkeistam skolininkės kilnojamajam daiktui - pusiau pakabinamam apverčiamam plūgui PW-100-8. Nurodo, kad antstolė vykdo skolų išieškojimą iš skolininkės išieškojimą nukreipiant į skolininkei priklausantį turtą. 2024 m. spalio 21 d. antstolė surašė patvarkymą dėl turto (per)įkainojimo, kuriuo skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą - pusiau pakabinamą apverčiamą plūgą įkainojo 14 400 Eur suma. Skolininkė 2024 m. spalio 24 d. pateikė prieštaravimus dėl 2024 m. spalio 21 d. patvarkymo dėl turto (per)įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), prašė skirti pusiau pakabinamam apverčiamam plūgui vertės nustatymo ekspertizę, tačiau antstolė 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymu prieštaravimų netenkino. Nurodo, kad antstolė nesikreipė į turto vertintojus, ekspertus, kad būtų atlikta turto rinko vertės nustatymo ekspertizė ir pateikta specialistų išvada dėl turto rinkos vertės. Teigia, kad antstolė nėra turto rinkos specialistė, jos nustatoma kaina yra subjektyvi, nepagrįsta jokiais turto vertintųjų atliekamos turto vertinimo ekspertizės metu naudojamais duomenimis. Nurodo, kad antstolės vykdomosiose bylose jos pačios atliktas turto įkainojimas yra netinkamas ir turi būti skiriama turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Taip pat pareiškėja pateikė technikos pardavimo portalų skelbimus, iš kurių, anot pareiškėjos, matyti, kad panašus turtas yra pardavinėjamas ženkliai didesnėmis kainomis nei 2024 m. spalio 21 d. antstolė patvarkymu įkainojo skolininkės turtą, kas įrodo, jog už skolininkės turtą būtų galima gauti daug didesnę kainą, tai reikštų, kad pažeidžiamas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtų už didžiausią įmanomą kainą.
2. Antstolė B. T. 2024 m. lapkričio 29 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog 2024 m. spalio 21 d. patvarkymu yra nustatyta optimaliausia vykdymo procese realizuotino skolininkės turto vertė, todėl skirti turto vertės nustatymo ekspertizę nėra tikslinga. Dėl turto vertės abejonių antstolei nekyla, kadangi anksčiau vykusiuose keturiose turto varžytynėse įkeisto skolininkės kilnojamojo daikto parduoti už didesnę piniginių lėšų sumą nepavyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Išieškotojas taip pat nepareiškė sutikimo perimti varžytynėse neparduoto turto, nors po kiekvienų neįvykusių varžytynių antstolė raštu siūlė išieškotojui perimti varžytynėse neparduotą skolininkės turtą natūra. Be to, pareiškėjai nėra ribojama teisė vykdymo procese realizuotiną turtą parduoti savo pasiūlytam pirkėjui už didesnę piniginių lėšų sumą, nei šį turtą vykdymo procese yra įkainojęs antstolis, tačiau pareiškėja antstolei nėra pateikusi prašymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, nors vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės kontoroje yra vykdoma dar nuo 2020 m. rugsėjo mėn., o tai pakankamai ilgas laiko tarpas realizuotino turto pirkėjui surasti, jei tik skolininkė būtų suinteresuota atsiskaityti su savo išieškotojų, o ne vilkinti skolos išieškojimą iš pajamas generuojančio ir ūkyje naudojamo įkeisto kilnojamojo daikto. Nurodo, kad nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Teigia, kad skiriant turto vertės nustatymo ekspertizę būtų pažeisti vykdymo proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei koncentruotumo principai.
3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi nagrinėjamu atveju antstolis priverstinio išieškojimo procedūras vykdė vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Pareiškėja jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, CPK teisės normų neatitikusią turto įkainojimo procedūrą, nepateikė. Nurodo, kad siekdama pagrįsti argumentus dėl didesnės turto vertės pareiškėja iš esmės vadovaujasi tik internetinių skelbimų duomenimis kitų šalių, turto, kurio gamybos metai vėlesni, todėl šie įrodymai nepagrindžia turto rinkos vertės. Nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis portalo skelbimais, kadangi tai yra ne realiai įvykę turto sandoriai ir juo labiau ne priverstine tvarka realizuojamo turto kaina. Teigia, kad skelbimas nėra atspindys realios rinkos kainos, nes skelbime nurodoma pardavėjo siekiama gauti kaina per neapibrėžtą laikotarpį, o ne realiai mokama pirkėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad antstolė B. T. vykdo keturias vykdomąsias bylas dėl bendros 291 559,21 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 1 363,06 Eur vykdomųjų įrašų atlikimo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos akcinės bendrovės SEB bankas naudai. Išieškojimas buvo nukreiptas į sutartinę hipoteka apsunkintą turtą ir buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto daikto - pusiau pakabinamo apverčiamo plūgo Kverneland PW-100-8. Antstolė 2024 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomonės dėl turto vertės ir informacijos pateikimo, kuriuo vykdymo proceso šalių, be kita ko, buvo prašyta ne vėliau nei iki 2024 m. sausio 31 d. imtinai, raštu pareikšti savo nuomonę dėl areštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės. Skolininkė teikė prašymą pratęsti terminą iki 2024 m. vasario 15 d. nuomonei pateikti, tačiau šiam terminui suėjus skolininkė veiksmų neatliko, dėl ko antstolė 2024 m. kovo 4 d. priėmė pakartotinį patvarkymą, kuriuo pareikalavo iki 2024 m. kovo 7 d. pateikti skolininkės įkeistų daiktų (tame tarpe ir plūgo) nuotraukas, aprašyti daiktų būklę ir nurodyti kitas reikšmingas aplinkybes. Skolininkė 2024 m. kovo 12 d. informavo antstolę, kad nėra kompetentinga įvertinti įrangos/technikos būklę ir savo nuomonės dėl turto vertės nepareiškė. Antstolė 2024 m. kovo 14 d. įkainojo plūgą 40 000 Eur suma, informavo skolininkę apie galimybę rasti turto pirkėją. Pirmosiose varžytinėse buvo nustatyta 32 000 Eur plūgo kaina, tačiau varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antrose varžytinėse sumažinus plūgo kainą iki 24 000 Eur, varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Išieškotojai atsisakius priimti turtą, antstolė paskelbė pakartotines varžytines, sumažinus plūgo kainą iki 19 200 Eur, tačiau varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antrose varžytinėse nustačius plūgo 14 400 Eur kainą, nedalyvavo nė vienas dalyvis.
6. Dėl turto įkainojimo teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė antstolei 2024 m. spalio 24 d. prieštaravimus dėl 2024 m. spalio 21 d. patvarkymo dėl turto (per) įkainojimo, kuriais prašė panaikinti 20241 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl turto (per)įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti vertės nustatymo ekspertizę pusiau prikabinamam apverčiamam plūgui Kverneland PW-100-8. Šie pareiškėjos pateikti prieštaravimai buvo išnagrinėti antstolei priimant skundžiamą 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymą dėl skolininkės pareikštų prieštaravimų. Šiuo patvarkymu antstolė netenkino skolininkės 2024 m. spalio 24 d. prieštaravimų dėl 2024 m. spalio 21 d. patvarkymo dėl turto (per)įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini); nepanaikino 2024 m. spalio 21 d. patvarkymo dėl turto (per)įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini); ir neskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės įkeistam skolininkės kilnojamajam daiktui – pusiau pakabinamam apverčiamam plūgui PW-100-8. Pareiškėjos nesutikimas su turto verte iš esmės grindžiamas tuo, jog skolininkės nuomone įkeistas kilnojamasis daiktas antstolės yra įkainotas per maža kaina. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu ūkininkams yra sunkus laikotarpis, todėl žemės ūkio technikos pardavimai yra sumažėję.
7. Dėl parduodamo turto kainos nurodo, kad nors pareiškėjos teigimu turtas parduodamas už ženkliai mažesnę kainą nei jis yra vertas, tačiau organizuojant pirmąsias ir antrąsias varžytines kaina atitinkamai buvo mažinama iki 80 ir 60 procentų nustatytos vertės, be to, pagal formuojamą teismų praktiką įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nurealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju keturios varžytinės iš esmės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl ši aplinkybė teikia pagrindą spręsti, kad antstolio nustatyta turto rinkos vertė galimai neatitinka realios turto vertės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti skelbimai apie turto rinkos vertę nepaneigia fakto, jog skolininkei priklausančio turto nepavyko parduoti net keturiose varžytynėse, nors pradinė išvaržomo turto kaina varžytynėse buvo nustatyta mažesnė, lyginant su skolininkės pateiktuose turto pardavimo skelbimuose nurodyta pardavimo kaina. Kita vertus, skelbimuose nurodyta daiktų vertė nebūtinai atitinka rinkos vertę. Pažymėjo, kad pačiai pareiškėjai antstolė tris kartus sudarė galimybę pasiūlyti savo pirkėją, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo pastangas surasti areštuoto turto pirkėją savarankiškai. Nurodė, kad šiuo metu turtas nėra parduodamas, todėl pareiškėja taip pat turi galimybę pasiūlyti savo pirkėją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. 2024-12-18 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad jei turtas nebuvo nupirktas varžytynėse, tai nereiškia, kad turtą reikia pardavinėti ženkliai per maža kaina nei turtas vertas. Nurodo, kad bendraudama su ūkininkais, žemės ūkio techniko specialistais daro išvadą, kad šiuo metu yra sunkus laikotarpis ir technikos pardavimai yra sumažėję. Teigia, kad turtas yra įkainotas per maža suma atsižvelgiant į plūgo komplektaciją, o ir tokių naudotų plūgų pardavime yra mažai. Teigia, kad plūgas 2015 metais buvo įsigytas už 77 096,84 Eur sumą, jo vertė vykdomojoje byloje iki šiol nei karto nebuvo įvertinta ekspertų, be to, skelbimuose nurodoma didesnė jo vertė, dėl ko mano, kad antstolė netinkamai įkainojo apeliantės turtą, neatliko turto vertino, nesikreipė į turto vertintojus.
8.2. Nurodo, kad antstolė šiuo metu plūgą įkainojo 14 400 Eur, kai iš pardavimo portalų skelbimų matyti, jog plūgas su tokia komplektacija pardavinėjamas už sumą nuo 30 000 Eur iki 52 000 Eur be PVM. Pažymi, kad varžytinėse kaina nuo 14 400 Eur sumos 20 procentų bus mažesnė. Teigia, kad antstolei tenkinus prašymą dėl turto vertės nustatymo pareiškėja sumokės už ekspertizę nurodytą sumą, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė proceso teisės nuostatas, privalėjo būti aktyvus, sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus apie turto vertę arba skirti ekspertizę.
9. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad apeliantės atskirajame skunde pakartojamos tos pačios aplinkybės kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų, todėl susidaro įspūdis, kad atskirasis skundas yra pateiktas tik tam, kad būtų vilkinamas išieškojimo procesas iš sutartiniu įkeitimu apsunkinto turto, o ne todėl, kad pirmosios instancijos teismas būtų ydingai išsprendęs ginčą, pateiktame skunde apeliantė taip pat nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų neatskleidė bylos esmės.
9.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išaiškino, kad pagal kasacinio teismo praktiką, įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nurealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, taigi, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pateikdamas savo išvadą nurodė, kad teismo vertinimu, antstolė, priimdama skundžiamą 2024 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl turto (per)įkainojimo turėjo pakankamai duomenų tam, kad turtą galėtų įkainoti objektyviai. Teismas akcentavo, kad keturios įkeisto kilnojamojo daikto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl ši aplinkybė teikia pagrindą spręsti, kad antstolio nustatyta turto rinkos vertė galimai neatitinka turto vertės.
9.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos pateikti skelbimai užsienio valstybėse dėl turto vertės gali skirtis, be to, įprastai internetiniuose skelbimuose nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, o ne reali turto ar jo komercinio sandorio kaina. Pažymi, kad apeliantės ginčo turto varžytinės šiuo metu nėra paskelbtos, turtas yra įkainotas 2024 m. spalio 21 d. patvarkymu ir nuo turto įkainojimo apeliantė iki šiol nėra pateikusi prašymo turtą parduoti savo pirkėjui, už kainą, kuri apeliantę tenkintų, o tai suponuoja išvadą, kad apeliantė yra suinteresuota ne turto realizavimu už kuo didesnę kainą, o vykdymo proceso vilkinimu.
10. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad tiek skundžiamos teismo nutarties turinys, tiek bylos medžiaga leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina pareiškėja nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei nutarties nepagrįstumo. Pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde nepasisakė ir nepateikė argumentų, dėl ko byla turėtų būti gražinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas ir apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Teismas
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju jos turtas – plūgas Kverneland PW-100-8 vykdymo procese yra pardavinėjamas pernelyg žema kaina, teigia, kad ta aplinkybė, jog turtas nebuvo parduotas varžytinėse nereiškia, kad turtą reikia pardavinėti ženkliai per maža kaina nei turtas vertas. Nurodo, kad skelbimuose plūgo vertė vyrauja tarp 30 000 ir 52 000 Eur be PVM, o antstolė plūgą įkainojo 14 400 Eur suma. Nurodo, kad antstolei tenkinus prašymą dėl turto vertės nustatymo apeliantė sumokės už ekspertizę nurodytą sumą, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė proceso teisės nuostatas, privalėjo būti aktyvus, sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus apie turto vertę arba skirti ekspertizę.
14. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
15. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Taip pat pažymima, kad, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo keturias vykdomąsias bylas ((duomenys neskelbtini)) dėl bendros 291 559,21 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 1 363,06 Eur vykdomųjų įrašų atlikimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) išieškotojos akcinės bendrovės SEB bankas naudai, kurios atitinkamai užvestos pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykdomuosius įrašus: Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį skolos išieškojimą nukreipiant į sutartiniu įkeitimu/sutartine hipoteka apsunkintą turtą. Skolos išieškojimas iš įkeisto daikto - pusiau pakabinamo apverčiamo plūgo Kverneland PW-100-8, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai - (duomenys neskelbtini), yra vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad apeliantei buvo siūloma 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu pateikti nuomonę apie areštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertes, taip pat antstolė 2024 m. kovo 5 d. patvarkymu įpareigojo apeliantę patekti jai priklausančių įkeistų kilnojamųjų daiktų, tame tarpe ir ginčo plūgo, aktualias fotonuotraukas, aprašyti daiktų būklę ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau minėti duomenys antstolei nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, antstolė 2024 m. kovo 14 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas - pusiau pakabinamas apverčiamas plūgas Kverneland PW-100-8 įkainotas 40 000 Eur suma. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, apeliantei taip pat buvo sudaryta galimybė pačiai arba pavedant kitiems asmenims, surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau to nepadarius, buvo paskelbtos varžytinės. Kaip matyti varžytinės vyko kelis kartus, pirmose varžytinėse nustatant 32 000 Eur plūgo kainą ir pakartotinėse varžytinėse nustatant 24 000 Eur kainą. Nepavykus realizuoti turto, išieškotojai atsisakius jį priimti, antstolė turtą pakarotinai įkainojo 2024 m. birželio 19 d. patvarkymu 24 000 Eur sumai, taip pat sudarė galimybę skolininkei pačiai arba pavedant kitiems asmenims, surasti ginčo turto pirkėją. Įvykus varžytinėms (nustatant parduodamo turto kainą 19 200 Eur sumai), varžytynės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvaujant nė vienam varžytinių dalyviui. Pakartotinėse varžytinėse turto kaina buvo nustatyta 14 400 Eur sumai, tačiau pakartotinės varžytinės taip pat paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nė vienam varžytinių dalyviui. Antstolė 2024 m. spalio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-5-40308 dėl turto (per)įkainojimo, kuriuo nustatė plūgo vertę 14 400 Eur suma, sudarė galimybę skolininkei pačiai ar jos pavestiems asmenims, pasiūlyti turto pirkėją.
18. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos faktines aplinkybes nustatyta, jog antstolė vykdydama turto įkainojimą, varžytines, sudarė 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu galimybę pateikti nuomonę apie areštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertes, taip pat antstolė 2024 m. kovo 5 d. patvarkymu įpareigojo apeliantę patekti jai priklausančių įkeistų kilnojamųjų daiktų, tame tarpe ir ginčo plūgo, aktualias fotonuotraukas, aprašyti daiktų būklę ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau minėti duomenys antstolei nebuvo pateikti. Šiuo atveju apeliantė teigia, kad turto vertė 14 400 Eur sumai nėra adekvati atsižvelgiant į panašių pardavinėjamų objektų vertes skelbimuose dėl ko antstolės atliktas įkainojimo veiksmas nėra teisingas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.
19. Pirmiausia, pažymėtina, kad ginčo turto – plūgo Kverneland PW-100-8 pardavimo varžytynės buvo organizuojamos keturis kartus, ir visus kartus varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Kaip matyti (nutarties 17 punktas) paskutinėse varžytinėse buvo nustatyta 14 400 Eur ginčo turto - plūgo vertė ir neįvykus varžytinėms antstolė atlikdama plūgo kainos pakeitimą iš esmės nurodė tokią pačią vertę, tai yra tokią vertę, kuri nebuvo patraukli varžytynėse, vėliau, organizuojant varžytines, sumažinant šią sumą 20 procentų. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai yra nustatoma varžytynių metu. Sprendžiant dėl turto rinkos vertės reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė turto (per) įkainojimą atliko tokiai sumai už kurią paskutinėse varžytinėse nepavyko parduoti ginčo turto, tai yra tokiai kainai, kuri rinkoje nebuvo patraukli, antstolė neturėjo pagrindo skirti ekspertizės ir ar kreiptis į turto vertintoją ginčo turto vertei nustatyti.
20. Antra, nors apeliantė teigia, kad antstolė neturi kompetencijos turto vertei nustatyti, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).
21. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, įstatymu antstoliui yra suteikta teisė pačiam įkainoti iš varžytynių parduodamą turtą, ir tik kilus ginčui dėl turto vertės, turto vertei nustatyti gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 18 punkte, tokia galimybė apeliantei buvo suteikta, taip pat antstolė reiškė reikalavimus apeliantei ir pateikti turimo turto fotografijas, apyrašą, o ir be to, visais atvejais organizuojant varžytynes apeliantei buvo sudaroma galimybė pasiūlyti ir savo pirkėją, tačiau ilgiau nei metai laiko apeliantė šia teise nepasinaudojo, nesiekė atlikti individualų turto vertinimą ar pateikti kitokius objektyvius įrodymus pagrindžiančius turto vertę (išskyrus internetinius skelbimus) taigi, antstolė neturėjo pagrindo ar pareigos skirti ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti.
22. Kaip minėta nutarties 21 punkte apeliantė, nesutikdama su antstolės nustatyta turto verte, pateikė internetinių portalų skelbimų ištraukas - nuorodas, kuriuose matyti, kad pardavinėjamas panašus turtas, kuris, teismo vertinimu, savaime nepagrindžia, kad apeliantės turtas būtinai bus parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą, ir tokiu būdu bus pažeisti tiek išieškotojų, tiek skolininko interesai. Pažymėtina, kad turto pardavimo skelbimuose nurodytos panašaus turto pardavimo kainos savaime nereiškia, jog tokia pardavėjo nustatyta (pageidaujama) kaina atitinka realią rinkos vertę. Be to, iš varžytynių parduodant turtą potencialūs turto pirkėjai turi galimybę kainą didinti be apribojimų, tai yra tiek, kiek jie laiko turtą esant vertą, todėl antstolės nustatyta kaina nebūtinai yra ta kaina, už kurią turtas tikrai bus parduotas. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su antstolės nustatyta turto kaina, iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų nuspręsti, jog antstolė netinkamai įvertino turtą ir, kad toks turto įvertinimas gali pažeisti skolininkės teisėtus interesus (individualų turto vertinimą, ekspertizės išvadas), o ir be to, apeliantė ir teismui nesuformulavo prašymo byloje skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, dėl ko apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo laikytini deklaratyviais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į tai, nutariama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, tinkamai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Erinija Kazlauskienė