Civilinė byla Nr. e2-152-904/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00470-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.1; 2.6.18.6; 2.6.8.9; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 5 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,
sekretoriaujant Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovams I. K., T. K., S. K., ieškovų atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
atsakovės UAB „Aiškus“ atstovams direktoriui Igor Turov, advokatui Dovydui Cvetkovui,
trečiojo asmens MB NT UOSTAS atstovei J. B.,
vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K., I. K., T. K., Ž. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau-UAB) „Aiškus“ dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys notarė I. M., mažoji bendrija (toliau-MB) „Tauricus“, mažoji bendrija ,,NT UOSTAS“.
Teismas
nustatė:
1. ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimus:
1) Priteisti iš atsakovės UAB „Aiškus“ ieškovų I. K. ir S. K. naudai 3 650,11 Eur;
2) Priteisti iš atsakovės UAB „Aiškus“ ieškovų T. K. ir Ž. K. naudai 3 650,11 Eur;
3) Įpareigoti atsakovę nekilnojamojo turto vystytoją UAB „Aiškus“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams I. K. ir S. K. draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, arba kitą dokumentą, kurio galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. lapkričio 23 d., ne mažesnei kaip 5 procentai statinio statybos kainos – 118 000 Eur, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dėl galimų pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), defektų užtikrinimui;
4) Įpareigoti atsakovę nekilnojamojo turto vystytoją UAB „Aiškus“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams T. K. ir Ž. K. draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, arba kitą dokumentą, kurio galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2026 m. vasario 23 d., ne mažesnei kaip 5 procentai statinio statybos kainos – 118 000 Eur, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dėl galimų pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), defektų užtikrinimui;
5) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2021 m. birželio 25 d. ieškovas T. K. ir atsakovas UAB „Aiškus“ kaip nekilnojamojo turto vystytojas, pagal iš anksto atsakovo parengtas pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas sudarė 1186/11380 žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos poilsio paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo -pardavimo sutartį. 2021 m. birželio 25 d. ieškovas I. K. su sutuoktine S. K. ir atsakovu UAB „Aiškus“ kaip nekilnojamojo turto vystytojas, pagal iš anksto atsakovo parengtas pirkimo pardavimo sutarties sąlygas sudarė 1207/11380 žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos poilsio paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Pirkimo pardavimo sutartimis pardavėjas įsipareigojo pabaigti namo statybos darbus pagal pastatų projektą ir šalys aiškiai susitarė, kad pardavėjas sumontuos antro aukšto balkonų langų turėklus, įves dujas bei išduos garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Tačiau pardavėjas šių nurodytų savo įsipareigojimų neįvykdė. Pirkėjai eilę kartų ragino atsakovą įvykdyti savo prievoles, tačiau prievolės nebuvo vykdomos. 2022 m. liepos 20 d. raštu (taip pat ir 2022 m. liepos 26 d. raštu) atsakovas buvo informuotas, kad jei iki 2022 m. liepos 31 d. pardavėjas nepradės organizuoti ir vykdyti montavimo darbų, pirkėjai bus priversti savo jėgomis ir lėšomis ieškoti rangovo aukščiau nurodytų darbų atlikimui ir per 2022 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesius juos atlikti savo lėšomis. Tokiu atveju iš anksto informavo, kad visas pirkėjų patirtas išlaidas privalės atlyginti pardavėjas, kuris nepagrįstai ir neteisėtai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų daugiau nei metus laiko. Nurodė, kad bus laikoma, kad pardavėjas sutinka kompensuoti visas su darbų organizavimu ir atlikimu susijusias pirkėjų išlaidas, atsakovui nevykdant toliau įsipareigojimo, 2022 m. rugsėjo 1 d. sutartimi tarp I. K. ir MB „Tauricus“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis dėl antro aukšto langų išorės turėklų montavimo ir įrengimo už 927,80 Eur ir 2022-09-01 sutartimi tarp T. K. ir MB „Tauricus“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis dėl antro aukšto langų išorės turėklų montavimo ir įrengimo už 927,80 Eur. 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. vasario 23 d. buvo įregistruotas pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) baigtumas 100 proc. lygiu. Todėl ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo dokumento išdavimo, kaip buvo numatyta pirkimo sutarties 8.8 punkte, tačiau atsakovas atsisakė taip pat vykdyti iš šį reikalavimą nurodydamas įvairias priežastis. Taip pat ieškovai įvykdė visus numatytus įsipareigojimus – dėl dujų įvedimo ir įmontavo bei paleido dujų katilą šildymui, pateikė prašymą ESO dėl skaitiklių įrengimo, pasirašė su ESO reikalingas sutartis ir atitinkamai apmokėjo ESO nustatytą prijungimo įmoką – po 2722,35 Eur, tačiau pagal pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas atlyginti patirtas išlaidas atsisakė.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimo pagrindu, nurodė, jog atsakovas iš tiesų įsipareigojo įrengti balkono langų turėklus ir šios savo pareigos nevengė. Nurodo, jog atsakovas sumokėjo už metalą turėklų gamybai bei sumokėjo už turėklų gamybą tik dėl didelės darbų apimties atsakovas nespėjo laiku atlikti šių darbų, tačiau savo įsipareigojimų neatsisakė. Nurodo, kad ieškovų nurodomoje įmonėje montavimo darbų kainoje tikėtina yra paslėpti ir kiti ieškovų naudai atlikti darbai, kadangi 927,76 Eur suma neatitinka darbų mąsto, kadangi tereikia pritvirtinti savisriegiais varžtais. Ieškovai pašalino trūkumus (sumontavo langų turėklus savo lėšomis) neadekvačia kaina, nors pirkimo-pardavimo sutartis visa ar iš dalies nebuvo nutraukta ir tokia ieškovės teisė nebuvo numatyta sutartyje. Tokiomis aplinkybėmis ieškovai patys prisiėmė nuostolių riziką, todėl tenkinti jų prašymo nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodo, jog pardavėjas įsipareigoja savo lėšomis atlikti dujotiekio tinklų tiesimo įrengiant skaitiklius su įvadu į namą darbus, t. y. atlikti statybos darbus, o ne suteikti dujų pajungimo paslaugą. Sutarčių punktuose Vartotojų dujų sistemos įrengimo projekte nenumatyti jokie dujotiekio tinklų tiesimo darbai už žemės sklypo ribų už dujų tiekėją, tokių darbų svetimame žemės sklype (priklauso valstybei) atsakovas vykdyti negali, o pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo numatyta atsakovo įsipareigojimas perimti pirkėjų būsimas prievoles pagal jų su, bet kuriais paslaugų tiekėjais sudarytas sutartis. Taip pat nurodė, jog vystydama projektus, atsakovas bendradarbiauja su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Tam, kad ši bendrovė išduotų laidavimo draudimo raštą, ieškovai privalo savo vardu įsiforminti žemės sklype įrengtus vandentiekio, kanalizacijos ir dujotiekio tinklus, kadangi nuo šių komunikacijų tinkamo veikimo priklauso namų valdos tinkamas eksploatavimas ir techninė būklė. Atsakovas apie tai ieškovus ne kartą informavo, tačiau pastarieji iki šiol to nepadarė. Atsakovas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento negali pateikti dėl pačių ieškovų veiksmų (neveikimo), tačiau tokios savo prievolės neatsisako vykdyti, kai tik ieškovai pašalins nurodytas kliūtis.
3. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodo, jog atsakovas dar iki civilinės bylos iškėlimo neigė pareigą savo lėšomis atlikti balkono langų turėklų montavimo darbus. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad balkonų turėklų montavimo darbai neįeina į sutarties kainą. Atsakovas turėjo ne tik pagaminti turėklus, bet juos dar ir kokybiškai bei pilnai sumontuoti savo lėšų sąskaita. Ieškovai turėjo samdyti rangovą ir organizuoti turėklų montavimo darbus, kad galėtų saugiai naudotis statiniais pagal paskirtį, o atsakovui tenka pareiga atlyginti turėklų montavimo darbų išlaidas. Terminas šiems darbams atlikti yra praleistas daugiau nei vienerius metus. Ieškovai ragino atsakovą darbus atlikti ir eilę kartų informavo, kad bus samdomas kitas rangovas ir būtent atsakovui teks pareiga kompensuoti visas patiriamas išlaidas ir prisiimti visus dėl kylančius neigiamus padarinius, todėl atsakovas galėjo pats atlikti montavimus darbus, tačiau nedėjo pastangų tai padaryti visą laiką. Atsakovas taip pat savo kaštais dalinai atliko ir įsipareigojo savo kaštais atlikti, jei dar nėra atlikti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, visus veiksmus, kurie reikalingi dujotiekio tinklą tinkamai išvedžioti sklypo ribose, tinkamai paruošti prijungimui prie ESO centralizuotų dujų tinklų ir jį prijungti savo ar rangovų, tokių kaip UAB „Labas GAS“, jėgomis. Statinių pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo numatyta jokių išimčių dėl su dujų įvedimu susijusių kaštų dalinio dengimo, t. y., kad atsakovas apmoka ir savo kaštais įrengia tik dalį tinklų ar apmoka tik dalį dujų pajungimo kaštų, todėl visos išlaidos, susijusios su dujų pajungimu turėjo būti atliktos atsakovo kaštais. Pažymi, kad apie jokius papildomus mokesčius ar išlaidas dėl dujų įvedimo ieškovai nebuvo informuoti. Tuo tarpu atsakovas nebendradarbiauja ir nesudaro jokių galimybių vandentiekio, kanalizacijos ir dujotiekio tinklų (ir gręžinio) kaip nekilnojamųjų daiktų suformavimui ir įregistravimui ieškovų bei kitų pastatų savininkams nuosavybės teise. Vadinasi, net jei atsakovo pareiga išduoti garantinį raštą ir būtų kaip nors susijusi su tinklų įregistravimu, tuomet atsakomybė dėl tokių veiksmų neatlikimo tektų išimtinai tik pačiam atsakovui.
4. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog atsakovas niekada ir neteigė, jog su ieškovais sudarytas pirkimo‑pardavimo sutartis buvo įsipareigojęs tai padaryti neatlygintinai. Tokių įsipareigojimų nebuvo ieškovų akcentuojamoje preliminariojoje sutartyje, kurios 6.2 punkte buvo numatyta, kokius darbus atsakovas įsipareigoja atlikti. Langų turėklų sumontavimas buvo papildomas darbas, dėl kurio šalys susitarė individualiai. Aplinkybę, kad langų turėklų įrengimas buvo papildomas sutartyje apmokamas darbas, patvirtina ir aplinkybė, kad ne su visais turto pirkėjais sutartyse dėl to buvo susitarta. Tuo tarpu, langų turėklų sumontavimas yra išskirtas į atskirą punktą, taigi tai yra susitarimas dėl papildomo darbo, apmokamo atskirai. Pažymi, kad į pirkimo - pardavimo kainą įėjo preliminariosios sutarties 6.4. punkte išvartyti darbai, kurie buvo nurodyti ir pirkimo – pardavimo sutarčių 11.5(6).1 - 11.5(6).6 punktuose. Pačių atsakovų su dubliku pateiktas 2021 m. lapkričio 26 d. atsakymas dėl sutarties 11.5.9 punkto patvirtina, kad atsakovo vadovas aiškiai nurodė, jog langų turėklų sumontavimas nepatenka į 85%, kad likę darbai atliekami savarankiškai, o atsakovas pagamindamas balkonus padarė pirkėjams nuolaidą. Taip pat atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti dujotiekio tinklus sklypo ribose, paruošti prijungimui prie ESO centralizuotų dujų tinklų, ką atsakovas ir padarė, tačiau prijungti prie ESO tinklų atsakovas negali, tai daro ESO, kas ir buvo padaryta pagal ieškovų su ESO sudarytas paslaugų sutartis. Projektas nenumatė atsakovo įsipareigojimų dėl išorinių skirstomųjų tinklų statybos su prijungimo prie jų paslauga. Dujotiekio tinklų tiesimas įrengiant skaitiklius su įvadu į namą, nėra įsipareigojimas įvesti dujas. Taip pat ieškovų teiginiai, jog nuosavybės teises į inžinerinius tinklus ieškovams privalo įregistruoti atsakovas, yra nepagrįsti. Be to, laidavimo draudimo rašto išdavimui visiškai nesvarbu, ar tinklai bus įregistruoti ieškovų vardu kaip asmeninė ar bendroji dalinė nuosavybė.
5. Tretysis asmuo MB „Tauricus“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo teiginiais, nurodytais triplike dėl prancūziškų balkonų įrengimo neadekvačios ir neprotingos kainos, kadangi su ieškovais sudarė sutartį dėl balkonų įrengimo kainų rinkos kainomis, profesionaliai ir atsakingai įsivertindamas, kad reikalinga ne tik paprastai prisukti balkonus, bet būtina pritvirtinti juos tvirtai, nerūdijančio plieno strypais su sriegiu, specialaus sriegio veržlėmis, gręžiant ir specialiomis medžiagomis įbetonuojant į fasadą tvirtinimo detales, laukiant, kol jie pilnai sustings, tvirtai laikysis ir tik tada pritvirtinant geležinius sunkius balkonus. Darbai buvo vykdomi keliais etapais, ne vieną dieną, kad būtų išlaikyti tinkami technologiniai statybos procesai. Atliekant darbus buvo įvertintas fasado medžiagiškumas, kokios tvirtinimo detalės reikalingos, kiek užtruks, kol sustings ir bus galima pritvirtinti balkonus. Nesutinka taip pat su atsakovo teiginiu, jog jokių fasado konstrukcijų ir naudotinų tvirtinimų elementų tyrimų atlikti nereikėjo, tereikėjo kelių tvirtinimo varžtų. Turėklus pritvirtinus tik keliais varžtais paprastuoju būdu, į juos negalima remtis, jie neatlieka savo funkcijos ir niekaip negalėtų sulaikyti, jeigu atsiremtų žmogus. Todėl, ieškovų ieškinį palaiko, su atsakovo teiginiais nesutinka. Jei patirs bylinėjimosi išlaidas prašo jas priteisti iš atsakovo.
6. Teismo
posėdžio metu ieškovė S. K. paaiškino, jog patvirtina T. K. paaiškinimus ir papildomai nurodė, jog dėl dujų ginčo nebuvo, kadangi prieš preliminarios sutarties sudarymą tiek būnant objekte visuomet kalbėjo apie tai, kad rekuperatorių ir visą įrengimą įrengia UAB „Aiškus“ , visas dujas su dujų įrengimu susijusius kaštus dengia UAB „Aiškus“, o ieškovų kaštai yra pastatyti dujų katilą. Dėl balkonų turėklų įrengimo, nurodė, jog atsakovas neįrengė jų, ko pasėkoje turėjo samdyti kitą įmonę-rangovą, kuri užbaigė balkonų turėklų įrengimą. Dėl draudimo, yra nepabaigtų darbų, iki šios dienos negali pateikti draudimo bendrovei reikalavimų, kad būtų kompensuoti stogo apskardinimo darbai, nes iki šios dienos neturi galimybės susikompensuoti darbų kaštų, ko nepadarė UAB „Aiškus“. Atsakovas galėjo pateikti tiek draudimo bendrovės raštą, ar galėjo sumokėti į notarinę sąskaitą, taip pat galėjo suteikti banko garantiją. Visi šie trys būdai buvo numatyti pagrindinėje sutartyje. Negavo nei vieno ir negavo jokio logiško paaiškino, kas trukdo įvykdyti įsipareigojimą.
7. Teismo
posėdžio metu ieškovas I. K. prašė ieškinį tenkinti.
8. Teismo
posėdžio metu ieškovas T. K. prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, jog bendravimas su Jūrate ir atsakovu Igoriu, labai pasikeitė sumokėjus užstatą, po preliminarios sutarties pasirašymo. Nuo to momento pradėjo negauti atsakymų į klausimus kaip pvz., techninės statybos klausimus. Dėl dujų nebuvo diskutuojama, buvo aiškiai parašyta, kad pardavėjo kaštai. Nekilo abejonių, kad bus dar papildomų kaštų dėl dujų įvedimo.
9. Teismo
posėdžio metu ieškovų atstovas Gintaras Aleknavičius ieškinį palaikė prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, atsiliepime į ieškinį, buvo laikomasi tos nuomonės, kad jie įsipareigojo atlikti balkonų turėklų darbus. Balkono įrengimo išlaidas privalėjo prisiimti būtent atsakovas, tačiau teigiama, kad dėl tam tikrų priežasčių ta prievolė nebuvo įvykdyta laiku. Tačiau triplike atsakovas teigia, kad tokia prievolė egzistavo, tačiau ta prievolę atsakovas privalėjo vykdyti ne savo lėšomis, o būtent ieškovų, todėl ieškovams patiems įvykdžius prievolę neturi reikalavimo teisės atgręžtinės. Atsakovas teigia kad išlaidos patirtos yra per didelės, tačiau norint nurodyti, kad išlaidos buvo dirbtinai padidintos ar ne, atsakovas turėjo vertinti atliktų darbų vertę, analizuoti individualiai, o ne rinkos kainą, bet jie to nepadarė. Taip pat atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti visus statybos darbus, pagal statybos įstatymą, laikoma, kad visi statybos darbai laikomi baigti kai jie yra visiškai atlikti, t. y. kada yra įvykdomas projektas yra rengiamas pagal išduotas sąlygas, vadinasi visi atlikti darbai turi atitikti išduotas sąlygas. Šiuo atveju atsakovas su atsiliepimu pateikė techninio projekto sudėties dalį, susijusią su dujų įrengimu. Jos būtent ESO išduotos sąlygos ir ESO išduotose sąlygose ir nurodoma, kad atsakovas yra būtent ESO klientas ir 3 p. išduota prisijungimo sąlygų matoma, kad būtent klientui tenka pareiga apmokėti prijungimo išlaidas, viso kvartalo prijungimo išlaidas. Tokia pareiga kompensuoti išlaidas tenka būtent atsakovui. Taip pat dėl garantinio rašo išdavimo yra numatyta jog rangovas statinio statytojas, nekilnojamojo turto vystytojas, statiniui turi pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą su jo apmokėjimu įrodančiu dokumento kopija, lėšų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą arba patvirtinantį mokėjimo atidėjimo dokumentą arba kredito įstaigos garantiją užtikrinanti garantinio laikotarpiu prievolių įvykdymą pagal pasirašytą sutartį . Yra daug būdų numatytų įvykdyti įstatyme numatytą pareigą. Šiuo atveju tokia pareiga yra besąlyginė, o atsakovas pateikė tik vieno draudimo rašto atsakymą, kuriuo remdamasis jis teigia, kad negali fiziškai įvykdyti savo prievolės, atsakovas neįrodė, kad tokios prievolės jis negali įvykdyti.
10. Teismo
posėdžio metu atsakovas UAB „Aiškus“ direktorius Igor Turov paaiškino, dėl dujų tinklų, jog preliminarioje sutartyje buvo įrašytas įsipareigojimas nutiesti dujotiekį, dujų tinklus, t. y. jie turėjo nutiesti dujo vamzdžius. Projekto suderinto su visomis instancijomis, tas projektas buvo patvirtintas ir pirkėjai apie tai žinojo, sklypą kurį valdė, o visus klausimus su ESO buvo keliami už sklypo ribų. Prie sklypo ribu privedė dujo vamzdį, įvedė vamzdžius į namo vidų, palaukė kol pirkėjai įrengs dujų katilą, tuo metu ieškovai pakeitė to katilo vietą ir nutiesė vamzdžius prie dujų katilo tokiu būdų atsakovė visus savo įsipareigojimus įvykdė. Kalbos apie apmokėjimą ir įvedimą dujų, nebuvo. Dėl prancūzišku balkonų, paaiškino, kad jis įsipareigojo įrengti balkonus, tačiau nežiūrint to, jie nupirko metalą ir pagamino prancūziškus balkonus visiems 9 pirkėjams. Visi pirkėjai balkonus įsirengė savarankiškai, vienam pirkėjui jie kompensavo išlaidas kurias pateikė - 150 Eur. Ieškovas norėjo kad jie įrengtų balkonus, bei jis paaiškino, jog fasadai kurie yra ieškovų nuosavybė geriau jie pasidarytų patys. Ieškovai pasirinko rangovą kuris atliko visus apdailos darbus. Pateiktos kainos ženkliai viršija rinkos kainą. Analogiškų balkonu įrengimo kaštai sudaro nuo 150-350 Eur. Dėl ieškovų pretenzijos dėl draudimo, kreipėsi draudimo bendrovę, ir gavo atsakymą, kad bendrovė mano, kad įstatymai numato tokias garantijas, tiktai kai yra tiesioginis būsto savininkas ir rangovas. O jie buvo rangovai- užsakovai, draudimo kompanija mano, kad namo kaina turi būti atskirta, kadangi garantija suteikiama tik namo vertei.
11. Teismo
posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas papildomai paaiškino, kad tokia pareiga įrengti balkono turėklus buvo įrašyta į sutartį išimtinai ieškovams. Šiaip tokios pareigos prisiėmęs atsakovas nebuvo, tačiau tos pareigos neneigia, bet ginčija balkonų turėklų kaštus, kuriuos patyrė ieškovai ir mano, kad jie yra nepagrįstai dideli, kadangi byloje yra įrodyta, kad ieškovai pasirinko brangesnį, sudėtingesnį būdą įsirengti prancūziškus balkono turėklus. Be to, kaina nebuvo derinta iš anksto su atsakovu, nebuvo supažindintas su sąmata, toks trūkumų šalinimas, kaip savo išlaidomis ištaisyti trūkumus ir pareigos šiuo atveju atlyginti tokias išlaidas sutartyje nėra. Patvirtina, kad ieškovai įspėjo kad rinksis rangovą ir atlikinės darbą, tačiau pranešime nebuvo nurodyta, nei darbų kaina, nei kad darbai bus atliekami sudėtingesniu būdu. Todėl mano, kad egzistuoja pagrindas mažinti bent jau per puse balkonų įrengimo sąnaudas, kurias patyrė ieškovai. Dėl dujų įvedimo paaiškino, jog dėl dujotiekio tinklų tiesimo nei karto nebuvo koreguojama ieškovų prašymu, nebuvo atskirai diskutuojama. Sutartyje nėra numatyta sąlyga apie dujų įvedimą ar kaštų kompensavimą. Atsakovui buvo išduotos vienašališkos prisijungimo sąlygos iš ESO skirstomųjų tinklų, atsakovas ne tapo klientu ar dujų vartotoju išdavus šias prisijungimo sąlygas. Šiose prisijungimo sąlygose yra vartojamas terminas vartotojai, be to atsakovas ir negalėjo pasirašyti tokių sutarčių su ESO, nes namai jau buvo perleisti kaip nebaigti 85 proc. baigtumo pirkėjams, t. y. pardavęs 85 proc. baigtumo statinius, pardavėjas tuo pačiu perleido ir tas teises prisijungimo tapti vartotojais prie ESO skirstomųjų tinklų. Dėl garantinio įsipareigojimo yra pateikę daug duomenų dėl ko šis įsipareigojimas negali būti įgyvendintas, nes atsakovas neturės galimybės įgyvendinti, kadangi atsakovas susidurs su tam tikromis sankcijomis vykdymo procese, dėl to, kad prašoma per labai trumpą terminą išduoti laidavimo, garantinio raštus, prašo įvertinti, tai, kad jis pardavė nebaigtos statybos statinį, tačiau reikalaujama iš jo garantijų už darbus 100 proc. baigtumo statinio, turi įvertinti notarinę sutartį, nes jos įgyvendinimas nėra galimas.
12. Teismo
posėdžio metu trečiojo asmens MB NT UOSTAS atstovė J. B., paaiškino, jog darbas buvo suvesti pirkėjus su pardavėju, sąlygas aptarinėjo patys, pas notarą taip pat dalyvavo, bet dėl dokumentų, sąlygų, korektūros, aptarinėjimo nesikišo, sutarties aplinkybėmis nesidomėjo. Pastato baigtumas buvo ne 100 proc. Daugiau nieko nepamena.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
13. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
14. 2021 m. birželio 25 d. tarp ieškovo T. K. ir atsakovo UAB „Aiškus“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui 1186/11380 žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos (85 proc. baigtumo) poilsio paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 25 d. tarp ieškovų I. K. ir S. K. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią atsakovas pardavė atsakovams 1207/11380 žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos (85 proc. baigtumo) poilsio paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Matalo prekyba“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KPAZŽ44116, 1 742,13 Eur sumai (už vamzd.prof.; juostini pl.; pjovimą). 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 112025254, pervedė 1 742,13 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KPAZŽ44116. 2021 m. rugpjūčio 17 d. T. K. buvo pateikta ESO išankstinio apmokėjimo sąskaitą 2 722,35 Eur sumai dėl dujų naujo vartotojo prijungimo paslaugos objekte Poilsio pastatas adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 18 d. T. K. mokėjimo pavedimu Nr. 4, 2 722,35 Eur sumą pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui. 2021 m. rugpjūčio 20 d. I. K. buvo pateikta ESO išankstinio apmokėjimo sąskaitą 2 722,35 Eur sumai dėl Dujų naujo vartotojo prijungimo paslaugos objekte Poilsio pastatas adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 20 d. I. K. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2 722,35 Eur sumą pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui. 2021 m. gruodžio 27 d. tarp pirkėjo I. K. ir AB Energijos skirstymo tinklų buvo pasirašytas darbų atlikimo aktas. 2022 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovų I. K. ir MB „Tauricus“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 22/09/06. 2021 m. spalio 28 d. išrašyta pardavėjo K J. P. PVM sąskaitą-faktūrą KP01, atsakovui 626,69 Eur sumoje už balkonų turėklus. Atsakovas 2021 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu 112025254 pervedė K J. P. pagal PVM sąskaitą-faktūrą KP01 626,69 Eur sumą. 2022 m. liepos 20 d. ieškovai I. K. ir S. K. išsiuntė atsakovui išsiuntė pranešimą dėl antro aukšto turėklų (prancūziškų balkonų) įrengimo pagal notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 11.6.9. punktą. 2022 m. liepos 26 d. ieškovai T. K. ir Ž. K. išsiuntė atsakovui išsiuntė pranešimą dėl antro aukšto turėklų (prancūziškų balkonų) įrengimo pagal notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 11.5.9. punktą. 2022 m. spalio 26 d. buvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „Tauricus“ ir ieškovo T. K.. 2022 m. spalio 26 d. buvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „Tauricus“ ir ieškovo I. K.. 2022 m. lapkričio 11 d. MB“ Tauricus“ išrašė PVM sąskaitą-faktūra Nr. TAU0030, atsakovui I. K. 927,76 Eur sumoje už antro aukšto langų turėklų įrengimą. 2022 m. gruodžio 18 d. I. K. mokėjimo nurodymu Nr. 664, 927,76 Eur pervedė MB „Tauricus“. 2022 m. sausio 10 d. ieškovai I. K. S. K. kreipėsi į atsakovą pakartotiniu raštu-pretenzija dėl pirkėjo patirtų kaštų kompensavimo pagal notarinės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas. 2022 m. sausio 12 d. elektroniniu laišku atsakovas pateikė atsakymą ieškovui I. K. dėl skolos padengimo, išlaidų kompensavimo. 2022 m. sausio 18 d. ieškovai I. K. ir S. K. išsiuntė atsakovui pretenziją - griežtą įspėjimą dėl pardavėjo skolos. 2022 m. sausio 28 d. ieškovai I. K. ir S. K. išsiuntė atsakovui raštą dėl pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su dujų įvedimu, kurių nevykdant susidarė pardavėjo skola pirkėjui. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovai I. K. ir S. K. išsiuntė atsakovui raštą dėl pirkėjo patirtų kaštų kompensavimo pagal notarinės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas. 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovas I. K. išsiuntė atsakovui raštą dėl dokumento, kuriuo užtikrinimas garantinio laikotarpio prievolių vykdymas (notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 8.8. punktas) pateikimo pirkėjui. 2022 m. sausio 30 d. atsakovas elektroniniu laišku pateikė atsakymą ieškovui I. K. dėl skolos padengimo, išlaidų kompensavimo. 2022 m. sausio 19 d. atsakovas elektroniniu laišku pateikė ieškovui I. K. atsakymą dėl skolos padengimo, išlaidų kompensavimo.
Dėl skolos už langų turėklus
15. Ieškovai prašo priteisti po 927,76 Eur skolos iš atsakovo už balkono langų turėklus. Nurodė, jog atsakovas pagal pirkimo-pardavimo sutarčių punktus (11.5.9 p. 11.5.2 ir 8.8 p. bei 11.6.9, 11.6.2. ir 8.8 p.), įsipareigojo pabaigti namo statybos darbus pagal pastatų projektą ir šalys aiškiai susitarė, kad pardavėjas sumontuos antro aukšto balkonų langų turėklus (prancūziškus balkonus). Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, ieškovai eilę kartų ragino atsakovą įvykdyti prievoles, tačiau ir toliau prievolės buvo nevykdomos, ko pasėkoje ieškovai turėjo samdyti rangovą ir organizuoti turėklų montavimo darbus, kad galėtų saugiai naudotis statiniais pagal paskirtį, o atsakovui tenka pareiga atlyginti turėklų montavimo darbų išlaidas.
16. Atsakovas parodė, jog dėl didelės darbų apimties atsakovas nespėjo laiku atlikti šių darbų, tačiau savo įsipareigojimų neatsisakė. Nurodo, jog ieškovai pašalino trūkumus (sumontavo langų turėklus savo lėšomis) „neadekvačia“ kaina, nors pirkimo-pardavimo sutartis visa ar iš dalies nebuvo nutraukta ir tokia ieškovų teisė nebuvo numatyta sutartyje. Tokia pareiga įrengti balkono turėklus buvo įrašyta į sutartį išimtinai ieškovams. Tokios pareigos prisiėmęs atsakovas nebuvo. Ieškovai patys prisiėmė nuostolių riziką, todėl tenkinti jų reikalavimo nėra pagrindo. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog tos pareigos neneigia, bet ginčija balkonų turėklų kaštus, kuriuos patyrė ieškovai ir mano, kad jie yra nepagrįstai dideli, kadangi byloje yra įrodyta, kad ieškovai pasirinko brangesnį būdą įsirengti prancūziškus balkonų turėklus. Be to, kaina nebuvo derinta iš anksto su atsakovu, nebuvo supažindintas su sąmata, toks trūkumu šalinimas sutartyje nėra aptartas. Atsakovas patvirtina, kad ieškovai pranešimuose įspėjo, kad rinksis rangovą dėl balkono turėklų įrengimo, tačiau pranešime nebuvo nurodyta, nei darbų kaina, nei kada darbai bus atliekami ir/ar sudėtingesniu būdu. Todėl mano, kad yra pagrindas mažinti bent jau per pusę balkonų įrengimo sąnaudas, kurias patyrė ieškovai.
17. Remiantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2021 m. birželio 25 d. tarp ieškovo T. K. ir atsakovo UAB „“Aiškus“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui 1186/11380 žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos poilsio paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 25 d. tarp ieškovų I. K. ir S. K. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią atsakovas pardavė atsakovams 1207/11380 žemės sklypo dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nebaigtos statybos poilsio paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 25 d. Pirkimo -pardavimo sutarčių punktuose (11.5.9, 11.5.2 ir 8.8. p. bei 11.6.9, 11.6.2 ir 8.8 p.) pardavėjas įsipareigojo pabaigti namo statybos darbus pagal pastatų projektą ir šalys aiškiai susitarė, kad pardavėjas sumontuos antro aukšto balkonų langų turėklus iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
19. 2022 m. liepos 20 d. raštu (taip pat ir 2022 m. liepos 26 d. raštu ) atsakovas buvo informuotas, kad jei iki 2022 m. liepos 31 d. pardavėjas (atsakovas) nepradės organizuoti ir vykdyti balkonų montavimo darbų, pirkėjai bus priversti savo jėgomis ir lėšomis ieškoti rangovo aukščiau nurodytų darbų atlikimui ir per 2022 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesius, juos atlikti savo lėšomis. Tokiu atveju iš anksto informavo, kad visas pirkėjo patirtas išlaidas privalės atlyginti pardavėjas (atsakovas), kuris nepagrįstai ir neteisėtai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų daugiau nei 9 (devynis) mėnesius. Atsakovui nereaguojant, 2022 m. rugsėjo 1 d. sutartimi tarp I. K. ir MB „Tauricus“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis dėl antro aukšto langų išorės turėklų montavimo ir įrengimo už 927,80 Eur, taip pat 2022 m. rugsėjo 1 d. sutartimi tarp T. K. ir MB „Tauricus“ buvo sudaryta analogiška rangos darbų sutartis dėl antro aukšto langų išorės turėklų montavimo ir įrengimo 927,80 Eur sumai. Darbai buvo baigti 2022 m. spalio 26 d. ir priimti perdavimo aktu. 2022 m. gruodžio 15 d. bei 2022 m. gruodžio 18 d. buvo apmokėtos rangovo pateiktos sąskaitos 927,76 Eur sumai pagal kiekvieną iš sutarčių (viso 1 855,52 Eur). Ieškovai išsiuntė atsakovui pranešimus dėl patirtų išlaidų kompensavimo, tačiau atsakovas iki šios dienos nuostolių neatlygino.
20. Iš šalių sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, jog atsakovas, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtino, jog numatė ir įvertino visus esminius darbus, kurie turi būti atlikti už sutartyje nustatytą kainą ir nustatytais terminais, taip pat numatė ir įvertino visas sutarties vykdymui svarbias aplinkybes, tame tarpe ir antro aukšto langų turėklų (prancūziškų balkonų) įrengimą, bei nustatė terminą iki kada bus pilnai ir kokybiškai atlikti šiuos darbus t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
21. Ši sutarties nuostata patvirtina, jog atsakovas, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartis aiškiai deklaravo, jog įsipareigoja pilnai ir kokybiškai atlikti antro aukšto langų turėklų (prancūziškų balkonų) įrengimą, nurodydamas netgi terminą iki kada tai bus padaryta, įvertinusi visas įprastines rizikas, su kuriomis susiduria statybos rangovai statybų procese. Taip pat atsakovas neabejotinai turėjo įvertinti galimai nepalankias sąlygas, vėlavimus ir t.t., nes būtent jis nurodė per kokį laikotarpį jis įvykdys sutartį, todėl pasirašydamas sutartį sprendė, jog tai jam nesutrukdys įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
22. Taip pat šiame kontekste svarbu įvertinti tai, jog šalys pirkimo-pardavimo sutartyse dėl antro aukšto langų turėklų (prancūziškų balkonų) įrengimų sumos neįvardino, bet jei tokia sąlyga buvo įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartį, vadinasi ji turėjo būti įvykdyta, be papildomo mokesčio, todėl rangovas ir neturi teisės reikalauti apmokėti jokių išlaidų, viršijančių̨ sutarties kainą. Rangovas privalo atlikti visus darbus, kurie yra būtini sutartyje. Sutarties 11.5.9 punkte atsakovas įsipareigojo vykdyti darbus pagal namo projektą, dėti visas būtinas ir protingas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties sudarymo tikslas.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą, negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo.
24. CK 6.691 straipsnis numatyta rangos sutarties bendradarbiavimo principas. Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių pašalinti kliūtis.
25. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
26. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad darbų įvykdymo terminas buvo numatytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Taip pat teismas, įvertinęs tarp šalių vykusį susirašinėjimą, (2022 m. liepos 20 d. raštu (bei 2022 m. liepos 26 d. raštu) atsakovas buvo informuotas, kad jei iki 2022 m. liepos 31 d. pardavėjas (atsakovas) nepradės organizuoti ir vykdyti montavimo darbų, pirkėjai bus priversti savo jėgomis ir lėšomis ieškoti rangovo aukščiau nurodytų darbų atlikimui, atkreipia dėmesį jog atsakovas buvo tinkamai informuotas daugybę kartų dėl balkonų turėklų įrengimo, visus metus jokių veiksmų dėl balkono turėklų įrengimo nesiėmė, ko pasėkoje atsakovui nereaguojant, 2022 m. rugsėjo 1 d. sutartimis tarp ieškovų I. K., T. K. ir MB „Tauricus“ buvo sudarytos rangos darbų sutartys dėl antro aukšto langų išorės turėklų montavimo ir įrengimo po 927,80 Eur. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovų rangovo atlikti darbai, neatitinka darbų masto (tereikėjo privirinti savisriegiais varžtais) ir prašoma po 927,76 Eur suma yra neadekvati rinkos vertei, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog atsakovas buvo ieškovų raginamas ilgą laiką įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jokių atitinkamų priemonių nesiėmė, todėl dabar turi prisiimti atsiradusias atitinkamas pasekmes.
27. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos A. T. 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).
28. Nustačius 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta tarp ieškovų I. K., T. K. ir MB „Tauricus“ rangos darbų sutartys dėl antro aukšto langų išorės turėklų montavimo ir įrengimo t. y. dėl darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovas, tačiau to nepadarė, minėtos sutartys laikytinos pakeičiančiomis sutartimis. Įvertinus tai, kad balkonų turėtų įrengimo kaina atskirai šalių nebuvo aptarta, laikytina, jog šie darbai buvo įskaičiuoti į bendrą sutartimis nustatytą kainą, kurią ieškovai yra sumokėję. Esant nurodytoms aplinkybėms, visa pakeičiančios sutarties suma šiuo atveju laikytina žala, kurią patyrė ieškovai dėl atsakovo atliktų pagrindinės sutarties pažeidimų.
29. Nors atsakovas pasisakė dėl kainų skirtumo, tačiau pažymėtina, kad balkonų turėklų kaina nebuvo niekur išskirta, vadinasi turėklų kaina buvo įtraukta į bendrą pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai yra sumokėję bendrą sutarties sumą, o darbai pagal pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo atlikti, todėl ieškovai turi teisę gauti ta sumą už kurią buvo sumokėję už balkono turėklų įrengimą. Atsakovas teigdamas, kad ieškovų prašoma suma yra per didele ir neatitinka rinkos kainos, pažymėtina, jog atsakovas nepateikė tai pagrindžiančių duomenų.
30. Pažymėtina, jog atsakovui nevykdant beveik metus prisiimtų įsipareigojimų pagal 2021 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovai kreipdamiesi į rangovą MB „Tauricas“, užbaigė atsakovo neatliktus darbus, pasiekė atsakovo ir ieškovų Pirkimo-pardavimo sutartimi siektą rezultatą. Naujajai rangovei MB „Tauricas“ pabaigus darbus, ieškovai už balkonų turėklų įrengimą sumokėjo iš viso 1 855,52 Eur (po 927,76 Eur ).
31. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 33 punktas). CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
32. Konstatuotina, kad ieškovai pagrįstai reikalauja iš atsakovo antro aukšto langų turėklų (prancūziškų balkonų) įrengimą po 927,76 Eur skolos. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ir nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovams iš atsakovo po 927,76 Eur skolos už antro aukšto langų turėklų (prancūziškų balkonų) įrengimą.
Dėl dujų įvedimo
33. Ieškovai prašo iš atsakovo priteisti po 2 722,35 Eur už išlaidų už dujų įvedimą kiekviename iš namų.
34. Nurodo, jog kiekvienas pirkėjas įvykdė visus numatytus įsipareigojimus – dėl dujų įvedimo ir įmontavo bei paleido dujų katilą šildymui, pateikė prašymą ESO dėl skaitiklių įrengimo, pasirašė su ESO reikalingas sutartis ir atitinkamai apmokėjo ESO nustatytą prijungimo įmoką – po 2 722,35 Eur. Atsakovas savo kaštais dalinai atliko ir įsipareigojo savo kaštais atlikti, jei dar nėra atlikti iki Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, visus veiksmus, kurie reikalingi dujotiekio tinklą tinkamai išvedžioti sklypo ribose, tinkamai paruošti prijungimui prie ESO centralizuotų dujų tinklų ir jį prijungti savo ar rangovų, tokių kaip UAB „Labas GAS“, jėgomis. Statinių Pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo numatyta jokių išimčių dėl su dujų įvedimu susijusių kaštų dalinio dengimo, t. y., kad atsakovas apmoka ir savo kaštais įrengia tik dalį tinklų ar apmoka tik dalį dujų pajungimo kaštų, todėl ieškovai vertina, kad visiškai visos išlaidos, susijusios su dujų pajungimu turėjo būti atliktos atsakovės kaštais (išskyrus dujų katilo įsigijimą). ESO visuotinai taikomas prijungimo prie tinklų mokestis, kurį privalėjo sumokėti atsakovas dar prieš parduodant poilsio pastatą, tačiau to neatliko, todėl ieškovams buvo sudarytos tiek administracinės, tiek techninės kliūtys naudotis pastatu pagal paskirtį. Pažymi, kad apie jokius papildomus mokesčius ar išlaidas dėl dujų įvedimo ieškovai nebuvo informuoti nei žodžiu, nei raštu. Apie tai neužsimenama nei preliminariose sutartyse, nei notarinėse sutartyse.
35. Atsakovas nurodo, jog pardavėjas įsipareigoja savo lėšomis atlikti dujotiekio tinklų tiesimo įrengiant skaitiklius su įvadu į namą darbus, t. y. atlikti statybos darbus, o ne suteikti dujų pajungimo paslaugą.
36. Iš byloje esančios pateiktos 2021 m. birželio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių 11.5.2 p. ir 11.6.2.p. aiškiai nurodyta, jog „Dujotiekio tinklų tiesimas įrengiant skaitiklius su įvadu į namą-Pardavėjo kaštai. Pardavėjas įsipareigoja tai atlikti pirkėjui įmontavus dujų katilą bei pateikus prašymą ESO“. Vadinasi atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti dujotiekio tinklus sklypo ribose, paruošti prijungimui prie ESO centralizuotų dujų tinklų, ką atsakovas ir padarė. Tačiau prijungti prie ESO tinklų atsakovas negali, tai yra pirkėjo teisė ir tai daro ESO, kas ir buvo padaryta pagal ieškovų su ESO sudarytas paslaugų sutartis. Tiek pirkimo-pardavimo sutartys tiek namo projektas nenumatė atsakovo įsipareigojimų dėl išorinių skirstomųjų tinklų statybos su prijungimo prie jų paslaugos. Nors ieškovai nurodo, jog atsakovas garantavo, kad dujų įvedimo darbai bus atlikti pilnai, 100 proc. baigtumu ir tik jo lėšomis, tačiau pagal sutarčių 11.6, 11.5 punktus nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja pastatyti namą ir atlikti žemiau išvardytus darbus pagal projektą bei pardavėjas įsipareigoja tai atlikti pirkėjui įmontavus dujų katilą bei pateikus prašymą ESO. Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu dujotiekio tinklai nebuvo įrengti pastatų viduje, ką patvirtina pridedamos abiejų namų kadastrinių matavimų bylos su 85 proc. baigtumu. Ir būtent šiuos darbus atsakovas įsipareigojo užbaigti ieškovų nurodytuose 11.5.2. ir 11.6.2. sutarčių punktuose. Pirkimo-pardavimo sutartyse, nėra numatytos sąlygos, jog atsakovas įsipareigojo sujungti su ESO tinklais, būtent abi šalys susitarė, jog „Pardavėjas įsipareigoja tai atlikti pirkėjui įmontavus dujų katilą bei pateikus prašymą ESO“. Vartotojų dujų sistemos įrengimo projekte nenumatyti jokie dujotiekio tinklų tiesimo darbai už žemės sklypo ribų už dujų tiekėją, tokių darbų svetimame žemės sklype atsakovas vykdyti negali, o pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo numatytas atsakovo įsipareigojimas perimti pirkėjų būsimas prievoles pagal jų su, bet kuriais paslaugų tiekėjais sudarytas sutartis.
37. Sutartyje taip pat nėra numatyta sąlyga apie dujų įvedimą ar kaštų kompensavimą. Atsakovui buvo išduotos vienašališkos prisijungimo sąlygos iš ESO. Atsakovas negalėjo pasirašyti tokių sutarčių su ESO, nes namai jau buvo perleisti kaip nebaigti 85 proc. baigtumo ieškovams (pirkėjams), t. y. pardavęs 85 proc. baigtumo statinius, pardavėjas tuo pačiu perleido ir teisę tapti vartotojais ir prisijungti prie ESO tinklų.
38. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei bylos medžiagą bei duotus paaiškinimus teismo posėdžiu metu, teismas daro išvadą jog, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų prašymą dėl patirtų išlaidų už prisijungimą prie ESO priteisimo.
Dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą
39. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą nekilnojamojo turto vystytoją UAB „Aiškus“ pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Ieškovai nurodo, jog pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo numatyta jokių kitų sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, kad atsakovas išduotų laidavimo draudimo raštą, išskyrus vienintelę sąlygą dėl pastatų 100 proc. baigtumo registravimo, kas ieškovų yra tinkamai atliko.
40. Atsakovas nurodo, jog neatsisako ieškovams suteikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau atsakovas bendradarbiauja su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir tam, kad ši bendrovė išduotų laidavimo draudimo raštą, ieškovai privalo savo vardu įsiforminti žemės sklype įrengtus vandentiekio, kanalizacijos ir dujotiekio tinklus, kadangi nuo šių komunikacijų tinkamo veikimo priklauso namų valdos tinkamas eksploatavimas ir techninė būklė. Ieškovai iki šiol to nepadarė. Žemės sklypas yra padalintas tarp bendraturčių pirkimo - pardavimo sutartimis, prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane, kadastrinėje byloje yra aiškiai nurodytos koordinatės. Kiekvienam pastatui individualiai įrengti tinklai, tiesiog tarp pastatų savininkų šiuo metu yra nesutarimas dėl tinklų įforminimo: dalis savininkų nori dalinės, kiti – asmeninės tinklų nuosavybės.
41. Statybos įstatymo SĮ 41 str. 2 d. numatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.
42. SĮ 41 str. 3 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui (užsakovui). SĮ 41 str. 3 d. redakcija įsigaliojo nuo 2017-01-01 d.
43. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017. Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka 581 p. taip pat numato, kad rangovas statinio statytojui (užsakovui) ar nekilnojamojo turto vystytojas statinio (jo dalies) įgijėjui turi pateikti dokumentą, t. y. draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį (jei toks užtikrinimas privalomas pagal Statybos įstatymą).
44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, bei 2023 m. kovo 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pastatas- poilsio pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotas 100 proc. baigtumu ir pastatas-poilsio pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas 100 proc. baigtumu. Ieškovai nurodo, kad ne karta kreipėsi į atsakovą dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo dokumento išdavimo, kaip buvo numatyta pirko-pardavimo sutarčių 8.1 p. ir 8.8 p, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad ieškovai privalo savo vardu įsiforminti žemės sklype įrengtus vandentiekio, kanalizacijos ir dujotiekio tinklus, kadangi nuo šių komunikacijų tinkamo veikimo priklauso namų valdos tinkamas eksploatavimas ir techninė būklė.
45. Atsakovas nurodo, jog neatsisako ieškovams suteikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau atsakovas bendradarbiauja su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir tam, kad ši bendrovė išduotų laidavimo draudimo raštą, ieškovai privalo savo vardu įsiforminti žemės sklype įrengtus vandentiekio, kanalizacijos ir dujotiekio tinklus, kadangi nuo šių komunikacijų tinkamo veikimo priklauso namų valdos tinkamas eksploatavimas ir techninė būklė. Ieškovai iki šiol to nepadarė.
46. Statybos įstatyme nurodyta, kad NT vystytoju vadinamas statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir/ar infrastruktūrą, formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda (SĮ 2 str. 29 d.).
47. Teismų praktikoje išaiškinta, kad NT vystytojo veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jo veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o visų pirma, į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Toks asmuo veikia pirmiausiai kaip nekilnojamojo daikto kūrėjas (daikto gamintojas) ir tik vėliau – kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (LAT 2019-01-16 d. nutartis civ. byloje 3K-3-129-1075/2019).
48. Taip pat ekonominiu požiūriu pripažįstama, kad NT vystytojo veikla yra platesnė nei tik statytojo ir/ar rangovo funkcijas apimanti veikla. NT vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką. Taip, būtent NT vystytojui tenka daug visokių rizikų.
49. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Aiškus“ jam nuosavybės teise priklausiusiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) investiciniais tikslais suprojektavo ir organizavo daugiabučio namo statybos darbus, jam buvo išduotas Pastato statybos leidimas, jis organizavo statybos darbus, sudarė rangos sutartį, kontroliavo statybos procesą, pardavė nebaigtos statybos poilsio paskirties pastatus, taigi atsakovas atitinka NR vystytojui keliamus reikalavimus.
50. NT vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taigi NT vystytojas, parduodamas statinį (ar jo dalį), kuriam prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas, išskyrus nesudėtingąjį, pirkėjui turi pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentą.
51. Statybos inspekcijos atstovai viešoje erdvėja taip pat informuoja visuomenę, kad NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju šis dokumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą pirkėjui. Šis dokumentas NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.
52. Taigi, šis teisinis reglamentavimas suponuoja teismo išvadą, kad NT vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nekilnojamojo turto vystytojas nėra priskirtas prie statybos dalyvių (SĮ 13 str. 1 d.), tačiau jis, kaip ir rangovas atsako Statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (SĮ 41 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas naujai Statybos įstatymu nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu (LAT 2019-01-16 d. nutartis civ. byloje 3K-3-129-1075/2019).
53. Įvertinus nurodytą, sutiktina su ieškovų argumentu, jog pareiga atsakovui išduoti laidavimo draudimo raštą yra įtvirtinta ne tik pirkimo – pardavimo sutartyje, bet ir teisės aktuose. Įstatyme įtvirtinta nuostata NT vystytojui išduoti pirkėjui laidavimo draudimo raštą nėra susijusi su aplinkybėmis, priklausančiomis nuo trečiųjų asmenų, t. y. nėra sąlyginė, ir nepriklauso nuo to, su kuo bendradarbiauja vystytojas dėl tokio rašto išdavimo.
54. Statybos įstatymo 41 str. 3 d. galioja nepriklausomai nuo to, ar tokia nekilnojamojo turto vystytojo pareiga nurodyta ar nenurodyta ieškovų ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse. CK 6.156 str. numato, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, o CK 6.157 str. neleidžia šalių susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Be to, šis NT vystytojo įsipareigojimas yra įtrauktas ir į pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis (8.1 p. ir 8.8 p), nurodant, kad pardavėjas prisiimdamas su LR SĮ 41 str. 3 d. tinkamu įgyvendinimu susijusią atsakomybę bei riziką, įsipareigoja pateikti turto įgijėjui šį teisės aktų reikalavimą atitinkantį dokumentą.
55. Taigi, UAB „Aiškus“ yra NT vystytojas, todėl turi pareigą pagal SĮ 41 str. 3 d. pateikti ieškovams garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą.
56. Teismas įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes ieškovų reikalavimus šioje dalyje tenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
57. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
58. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
59. Ieškovai į bylą pateikė duomenis apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas I. K. sumokėjo 378 Eur žyminio mokesčio ir ieškovė S. K. sumokėjo 3 630 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Byloje ieškovai pareiškė du turtinius reikalavimus dėl piniginių lėšų priteisimo ir vieną neturtinį reikalavimą. Teismui iš dalies tenkinus reikalavimą dalyje dėl skolos priteisimo ir visiškai tenkinus neturtinio pobūdžio reikalavimą, laikytina jog šioje byloje tenkintų reikalavimų suma sudaro 75 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui I. K. priteistina 283,50 Eur žyminio mokesčio ir ieškovei S. K. priteistina 2 722,50 Eur už teisines paslaugas. Iš ieškovų atsakovo naudai priteistina 605 Eur t. y. po 151,25 Eur išlaidų už teisines paslaugas. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 str. 1 d. 6 p.).
61. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 27,87 Eur. Kadangi ieškovams tenkanti pašto išlaidų suma, neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl ši suma iš ieškovų nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023-12-20 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411). Iš atsakovės Valstybei priteistina 20,90 Eur pašto išlaidų suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiškus“ įmonės kodas , ieškovų S. K., I. K. naudai po 463,88 Eur darbų kainos.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiškus“ įmonės kodas ieškovų T. K., Ž. K. naudai po 463,88 Eur darbų kainos.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Įpareigoti atsakovę UAB „Aiškus“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams I. K. ir S. K. draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, arba kitą dokumentą, kurio galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. lapkričio 23 d., ne mažesnei kaip 5 procentai statinio statybos kainos – 118 000 Eur, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dėl galimų pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), defektų užtikrinimui;
Įpareigoti atsakovę nekilnojamojo turto vystytoją UAB „Aiškus“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovams T. K. ir Ž. K. draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, kredito įstaigos garantiją, arba kitą dokumentą, kurio galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2026 m. vasario 23 d., ne mažesnei kaip 5 procentai statinio statybos kainos – 118 000 Eur, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dėl galimų pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), defektų užtikrinimui.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aiškus“ juridinio asmens kodas 303064121, 283,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo I. K. naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aiškus“ juridinio asmens kodas 303064121, 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės S. K. naudai.
Priteisti iš ieškovų I. K., S. K., T. K. ir Ž. K. po 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Aiškus“ juridinio asmens kodas 303064121 naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Aiškus“ juridinio asmens kodas 303064121, 20,90 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas