Civilinė byla Nr. e2YT-20884-964/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14999-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Andželikai Polinkevičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamąjį turtą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą 2017 m. liepos 3 d. mirusios motinos J. S. vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1999 m. kovo 9 d. sudarytą valstybinės žemės (miško) sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1432 m2 ploto žemės sklypo, esančio Juodšilių g. 3, Vilnius, įgijimo. Nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d., mirus pareiškėjo motinai J. S., jis kreipėsi į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą ir išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. 2017 m. rugpjūčio 31 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. J. S. 1999 m. kovo 9 d. sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nusipirko 1432 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiškėjo, kad nurodytas žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centras nurodė, kad sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, kadangi po jos sudarymo nebuvo įregistruota, tačiau paaiškino, kad terminą sutarčiai įregistruoti gali atnaujinti teismas. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą sutarčiai įregistruoti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių: sandorio sudarymo metu pareiškėja buvo garbaus amžiaus, sunkiai suprato lietuviškai, buvo teisiškai neišprususi, tinkamai nesuprato sutartimi prsisiimamų įsipareigojimų dėl teisinių žinių stokos ir kalbos barjero laiku neužregistravo pirkimo-pardavimo sutarties Registrų centre. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsiskaityta, todėl termino atnaujinimas nepažeistų pardavėjo interesų.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą jam neprieštaravo. Nurodė, kad namų valdos žemės sklypo sutartis šalių valia buvo suderinta. Pareiškėjas yra J. S. turto paveldėtojas, todėl vien įstatyme nustatyto termino įregistruoti sandorį viešame registre praleidimas, kai J. S. galėjo ir nesuvokti įstatymu nustatyto termino praleidimo pasekmių, negali paneigti pareiškėjo teisių į nuosavybę pagal sutarytą namų valdos žemės sklypo sutartį.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. S. papildomai paaiškino, kad motina visą turtą registravo savo vardu, nors jį įgijo kartu su savo vyru. Jis mirė prieš motiną, t.y. 2014 m. Motina buvo baigusi tik kelias klases, dirbo pardavėja, teisinių žinių neturėjo, pati buvo lenkė. Įregistravusi namą, greičiausiai manė, kad žemės registruoti nereikia. Paveldėjęs motinos turtą jis tik Registrų centre sužinojo, kad motina praleido terminą žemei įregistruoti. Registrų centro atsisakymą įregistruoti žemės pirkimo – pardavimo sutartį gavo 2017 metų pabaigoje. Iš karto kreiptis į teismą negalėjo, nes darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, taigi namuose būna retai. Be to, pajamos nedidelės, išlaiko pilnametį besimokantį sūnų, todėl kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos, vėliau, jos negavęs, ieškojo pigesnio advokato, todėl užtruko ir pareiškimą teismui parengė tik gegužės mėnesį.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal 1999 m. kovo 9 d. galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (patikėjimo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis; jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (1999 m. kovo 9 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 149 straipsnis). Tuo tarpu 1999 m. kovo 9 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą terminą gali atstatyti teismas; šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad įstatymo leidėjas sandoriams dėl nekilnojamųjų daiktų, sudarytiems iki dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įregistruoti viešame registre buvo įtvirtinęs trijų mėnesių terminą, kurį praleidus, sandoris tampa negaliojančiu, išskyrus atvejus, kai teismas tokį terminą atnaujina. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas yra fakto klausimas ir įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje duotų žodinių paaiškinimų nustatyta, pareiškėjas A. S. yra J. S., mirusios 2017 m. liepos 3 d., sūnus, kuriam, po J. S. mirties, 2017 m. rugpjūčio 31 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pastarosios palikimą (e. b. l. 24). J. S. 1999 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, įsigijo 1432 m2 žemės (miško) sklypą (duomenys neskelbtini) (el. b. 1. 19-20). Pareiškėjas paaiškino, kad jo motina nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento nurodytą turtą valdė kaip savo, sklype pastatytas namas, kuris priklausė J. S..
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo motinos J. S. senyvą amžių, menką išsilavinimą, teisinių žinių stoką sandorio sudarymo metu, taip pat į tai, kad pareiškėjo motina nepertraukiamai nuo įsigijimo valdė ir disponavo žemės (miško) sklypu kaip savo, daro išvadą, kad J. S. sąžiningai klydo dėl įstatymo nustatyto termino sutarčiai įregistruoti praleidimo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo neatnaujinti termino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 578 straipsnio 1 dalis). Pastarąją teismo išvadą netiesiogiai pagrindžia ir tai, kad per visą laikotarpį nuo tada, kai pareiškėjo motina J. S. 1999 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, niekas jai nereiškė pretenzijų dėl turto valdymo, įskaitant ir buvusį turto savininką – valstybę, kuriai, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo, už sklypą sumokėta sutarta kaina.
Taigi teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo A. S. pareiškimą ir atnaujina pareiškėjui terminą 1999 m. kovo 9 d. sudarytam sandoriui įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“.
Teismas nenustato konkretaus termino sandoriui įregistruoti, nes dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse joks terminas sandorio įregistravimui viešame registre, kurio nesilaikymas sandorį darytų negaliojantį, nėra nustatytas (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.94 straipsnis, 6.393 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur ir yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 442 str. 13 p., 443 str., 578 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą motinos J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2017-07-03, vardu viešame registre įregistruoti 1999 m. kovo 9 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl 1432 m2 ploto žemės (miško) sklypo, (duomenys neskelbtini), įsigijimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė