Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-885/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14044-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.6; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės, 

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorui Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul), 

išteisintajam M. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Stanislavo Barsulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 295 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       M. B. buvo kaltinamas neteisėtai įrengęs ir panaudojęs specialią techniką informacijai apie juridinį asmenį – valstybės įmonę rinkti, o būtent: jis, 2021 m. balandžio 30 d. tarp 6.45 val. ir 7.17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, priskirtina Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kuri vadovaujantis Įstatymo 1 priedo 4 punktu teikia oro eismo valdybos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo, koordinavimo paslaugas) (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad 2021 m. balandžio 30 d. vyks uždaras VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis, kuris, vadovaujantis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdybos darbo reglamento 48 punktu – „Valdybos posėdis gali būti fiksuojamas darant garso įrašą (išskyrus atvejus, kai svarstomas klausimas yra konfidencialus)“, negalėjo būti fiksuojamas darant garso įrašą dėl VĮ „(duomenys neskelbtini)“ struktūros pakeitimo, neteisėtai, panaudodamas specialią įrangą, o būtent: rašiklio tipo diktofoną „Olympus VP-10“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su daugiakrypčiais stereo mikrofonais, kurie leidžia įrašyti garso įrašus pasirinktu formatu iki 27 val. ir su integruota atmintimi, paliko į įjungtą laikinai einančios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas R. Č. kabinete po spintele ir rinko informaciją apie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės struktūros pokyčius, kuri, vadovaujantis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos ir saugomos informacijos sąrašo, patvirtinto VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-12 III-ojo skyriaus „Konfidenciali informacija“ 1 punktu „Įmonės Strateginis veiklos planas ir/arba atitinkamos jos dalys“, laikoma konfidencialia, t. y. kaltinimai M. B. buvo pareikšti padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 295 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d. ir galiojusi iki 2022 m. rugsėjo 1 d. – kaltinime nurodytu laiku).

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Stanislavas Barsulis (toliau – ir prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį M. B. atžvilgiu ir pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 295 straipsnyje, bei paskirti jam 200 MGL dydžio baudą.

2.1.       Remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika, prokuroras nurodo, jog teismas neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, siejant juos į logišką ir vientisą grandinę, t. y., teismas iš esmės neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 3-4 punktų nuostatas.

2.2.       Prokuroras, apeliaciniame skunde aptardamas pirmosios instancijos teismo išvadas, pažymi, kad teismo teiginiai, jog M. B. versija, kad jis norėjo įrašyti savo paties pokalbį apie atleidimo iš užimamų pareigų aplinkybes su R. Č., yra nepaneigta, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir ištirtų įrodymų, todėl vertintina, kad teismas padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas. Teismo nustatytos aplinkybės dėl slapto diktofono įrengimo bei to, jog paneigta M. B. nurodyta aplinkybė, kad einant į susitikimus su vadovais arba į valdybos posėdį, asmenys telefonus turi palikti už kabineto ribų, sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog M. B., norėdamas įrašyti pokalbį dėl atleidimo, neturėjo jokių priežasčių diktofoną paslėpti iš anksto. Tai leidžia teigti, kad teismo suformuluota išvada nepagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2.3.       Teismo išvada, kad M. B. neturėjo tikslo rinkti informacijos apie įmonę, kadangi jis galėjo tik numanyti, kokie bus valdybos posėdžio galutiniai sprendimai, yra nemotyvuota. Prokuroras pabrėžia, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, jog M. B. dienos prieš posėdį išvakarėse iš įmonės kompiuterinių dokumentų išsitraukė valdybai įkeltą dokumentą ir šio dokumento pagrindu sužinojo apie vyksiantį valdybos posėdį. Tai rodo, jog M. B. pats pažeidė nustatytą tvarką, kadangi turėjo prieigą prie įmonės konfidencialių duomenų ir nesiėmė jokių veiksmų šią padėtį ištaisyti. Dėl to teismo išvada, kad M. B. realiai neturėjo tikslo rinkti informaciją apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės pokyčius, kadangi jau iki valdybos posėdžių turėjo šią informaciją, laikytina nepagrįsta.

2.4.       Prokuroras akcentuoja, kad teismo išvada dėl to, jog M. B. negalėjo žinoti, kad pats valdybos posėdis vyks R. Č. kabinete, taip pat kritikuotina bei yra nenuosekli pirmiau nuosprendyje išdėstytiems teismo motyvams. Teismas neįvertino ir to, jog nors R. Č. sprendimas dalyvauti posėdyje savo kabinete buvo spontaniškas, tačiau M. B. žinojo, jog valdybos posėdžiai dėl struktūros pakeitimo yra uždari, taip pat vyksta ir nuotoliniu būdu. Šį faktą patvirtino ir pats M. B. Pabrėžiama, kad M. B. atlikti veiksmai suteikė galimybę rinkti konfidencialią informaciją apie svarbius įmonės pokyčius, įskaitant ir aptariamo valdybos posėdžio rezultatus. Prokuroro nuomone, tai patvirtina, jog M. B. veikė kryptingai, tyčia ir turėdamas tikslą asmeniniais tikslais rinkti įmonės konfidencialią informaciją apie Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę bei šios įmonės struktūrinius pakeitimus.

2.5.       Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad M. B. veikos padarymo metu buvo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris buvo atsakingas už įmonės visapusišką saugą ir saugumą bei anksčiau ėjo šios įmonės generalinio direktoriaus pareigas. Jo parodymus reikia vertinti atidžiai, kadangi jis yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas M. B. parodymus turėjo lyginti kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymima, kad M. B. pateikė versiją, jog jis siekė įrašyti asmeninį savo pokalbį su R. Č., tačiau šie jo parodymai yra nenuoseklūs, dalį jų teismas paneigė. M. B. pateikta gynybinė versija prieštarauja bylos duomenims, o išteisintojo pasirinkti metodai įrašyti pokalbį su R. Č. neturi loginio pagrindo, atsižvelgiant į jo eitas pareigas ir žinias.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4.       Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

II.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu ir prašoma M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 295 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik prokuroro apeliacinio skundo ribose.

6.       BK 259 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d. ir galiojusi iki 2022 m. rugsėjo 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti.

7.       Nagrinėjamoje byloje M. B. išteisintas pagal BK 295 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių neginčytinai patvirtinti, jog M. B. tikslas buvo rinkti informaciją apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jo struktūros pokyčius, o išteisintojo versija, kad jis norėjo įrašyti savo pokalbį su R. Č. apie jo atleidimo iš užimamų pareigų aplinkybes – nepaneigta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog teismas įrodymus įvertino neteisingai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus yra formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje bei pašalinus prieštaravimus ir įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas.

8.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę teikti savo nuomonę bei pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokuroras nesutinka su teismo atliktu M. B. veiksmų vertinimu bei akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino kaltės formos nustatymui reikšmingas aplinkybes, taip pat suteikė prioritetinę reikšmę išteisintojo paaiškinimams.

9.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, proceso dalyviams pranešė, kad kaltinime M. B. pagal BK 295 straipsnį nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, jas išdėstant taip:

M. B. neteisėtai įrengė ir panaudojo specialią techniką informacijai apie juridinį ir fizinį asmenį rinkti, o būtent: jis, būdamas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovu, turėdamas tikslą rinkti informaciją apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei įmonės struktūros pokyčius, 2021 m. balandžio 30 d. tarp 6.45 val. ir 7.17 val., (duomenys neskelbtini), laikinai einančios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas R. Č. kabinete po spintele neteisėtai įrengė bei paliko įjungtą rašiklio tipo diktofoną „Olympus VP-10“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su daugiakrypčiais stereo mikrofonais, kurie leidžia įrašyti garso įrašus pasirinktu formatu iki 27 val. ir su integruota atmintimi, ir rinko informaciją apie laikinai einančią VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas R. Č. bei apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki kol 2021 m. balandžio 30 d. apie 19.34 val. diktofoną „Olympus VP-10“ rado ir paėmė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ saugumo skyriaus vadovas Ž. J.

10.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį, sprendžiant klausimą dėl M. B. atsakomybės pagal BK 295 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tiek vertindamas skundžiamą nuosprendį, tiek ir 2023 m. vasario 20 d. nutartyje suformuoto kaltinimo M. B. ribose.

11.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog M. B. savo veiksmais įgyvendino dalį BK 295 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, t. y., jis, 2021 m. balandžio 30 d. tarp 6.45 val. ir 7.17 val., (duomenys neskelbtini), laikinai einančios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas R. Č. kabinete po spintele neteisėtai įrengė ir paliko įjungtą rašiklio tipo diktofoną „Olympus VP-10“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su daugiakrypčiais stereo mikrofonais, kurie leidžia įrašyti garso įrašus pasirinktu formatu iki 27 val. ir su integruota atmintimi. Objektyviai BK 295 straipsnyje esanti nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis, t. y.: 1) neteisėtu specialios technikos įrengimu; 2) neteisėtu specialios technikos panaudojimu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nekyla klausimų dėl to, kad minėtą rašiklio tipo diktofoną R. Č. kabinete paliko būtent M. B., tačiau tam, kad BK 295 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai būtų neginčijamai nustatyti M. B. atliktuose veiksmuose, svarbu nustatyti ar šis diktofonas laikytinas specialia technika BK 295 straipsnio prasme.

12.       2023 m. kovo 27 d. vykusiame teismo posėdyje išteisintojo gynėjas ginčijo minėto rašiklio tipo diktofono priskyrimą specialiai technikai BK 295 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, neturi pagrindo sutikti su išteisintojo gynėjo argumentais, jog M. B. R. Č. kabinete paliktas diktofonas negali būti laikomas specialia įranga. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog specialios technikos sąvoka iš esmės nėra reglamentuota teisės aktuose ir šiai konkrečiai situacijai išnagrinėti aktualūs teisės aktai minėtos sąvokos turinio neatskleidžia. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tai savaime nėra kliūtis spręsti dėl išteisintojo naudoto įrenginio atitikties specialiai technikai pagal BK 295 straipsnį.

13.       Kaip matyti iš 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvados Nr. 11-1766(21) (2 t., b. l. 16–18), rašiklio tipo diktofone „Olympus VP-10“ yra įdėta baterija bei yra du daugiakrypčiai stereo mikrofonai, kurie leidžia įrašyti garso įrašus pasirinktu formatu (.pcm, .mp3 arba .wma). Apytikslis baterijos tarnavimo laikas iki 27 val. Tai, kad nurodytas diktofonas yra skirtas garsų įrašymui, patvirtina ir paties M. B. parodymai (2 t., b. l. 106–108; 3 t., b. l. 2–9), kuriuose nurodyta, kad tai yra paprastas buitinis diktofonas, kurį jis įsigijo „Senukuose“ bei kuriuo siekė įrašyti savo pokalbį su R. Č. Nors sutiktina su pozicija, kad tokio tipo diktofono įsigijimui nenustatyti jokie specifiniai reikalavimai, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu nepripažinti minėto diktofono specialia įranga. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog rašiklio tipo diktofono paskirtis bei funkcijos atitinka BK 295 straipsnyje numatytą specialią techniką, kurią galima panaudoti, siekiant slapta užfiksuoti asmenų pokalbius.

14.       Pagal BK 295 straipsnį įrengimu pripažįstami kaltininko veiksmai, kuriais speciali technika yra įtaisoma patalpose, transporto priemonėje ir pan., prijungiama prie elektroninių ryšių tinklų arba kitaip parengiama eksploatuoti. Panaudojimu yra laikytini tokie kaltininko veiksmai, kuriais jis panaudoja įrengtą specialią techniką pagal jos paskirtį, t. y., kontroliuoja ar fiksuoja asmenų veiksmus, jų pokalbius, kitokį susižinojimą tarp valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų bei jų tarnautojų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir jų narių, fizinių arba juridinių asmenų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu spręsti ar išteisintojo M. B. panaudota įranga buvo panaudota teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos specialios technikos įrengimo ar panaudojimo tvarkos. Vertintina ir tai, kad BK 295 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y., nusikaltimas laikomas baigtu neteisėtai įrengus bent dalį specialios technikos ar ją neteisėtai panaudojus žmogui sekti ar informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą, jų tarnautoją, politinę partiją ar visuomeninę organizaciją, jų narį, fizinį ar juridinį asmenį rinkti.

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju M. B. atlikti veiksmai atitinka BK 295 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Aptariamu atveju neginčytinai nustatyta, jog būtent M. B. R. Č. kabinete įrengė įrenginį „Olympus VP-10“. Šio fakto neginčijo ir pats išteisintasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, jog M. B. diktofoną įrengė bei jį panaudojo neteisėtai. Bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei objektyvi bylos medžiaga patvirtina, jog M. B. diktofoną atsinešė ne į konkretų pokalbį, o jį įrengė slapta, į R. Č. kabinetą patekęs prieš darbo pradžią bei pasinaudodamas visrakčiu. Tai, kad M. B. suvokė, jog veikia neteisėtai, patvirtina ir tai, kad jis nurodė melagingą priežastį ir kabinetą, į kurį ketino patekti, ką patvirtina liudytojo Ž. J. parodymai (2 t., b. l. 54–57; 3 t., b. l. 21–22). Nors išteisintasis teigė, kad norėjo savo asmeniniam naudojimui (past. – apsaugai tuo atveju, jei po jo atleidimo jis būtų šmeižiamas) įsirašyti savo asmeninį pokalbį su R. Č., įvertinus įrenginio „Olympus VP-10“ vidinę talpą bei apytikslį baterijos tarnavimo laiką, konstatuotina, jog jis akivaizdžiai suvokė, kad gali būti įrašytas ne tik jo pokalbis, tačiau ir kita informacija, galimai susijusi tiek su R. Č. asmeniniu gyvenimu, tiek su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ konfidencialia informacija. Dėl šių aplinkybių sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, jog diktofonas buvo įrengtas neteisėtai, taigi ir jo panaudojimas laikytinas neteisėtu.

16.       Vis dėlto, pažymėtina, kad nors ir nustatyta, kad M. B. veiksmai atitinka BK 295 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, vien tai savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius. BK 295 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y., kaltininkas suvokiant, kad jis neteisėtai įrengia specialią techniką ir (ar) neteisėtai ją panaudoja žmogui sekti ar informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą, jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją, jų narį, fizinį ar juridinį asmenį rinkti, ir nori taip veikti. Be to, nurodyto nusikaltimo sudėties nustatymui asmens veiksmuose būtina nustatyti ir specialųjį tikslą – sekti žmogų ar rinkti informaciją apie valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją, jų narį, kitą fizinį ar juridinį asmenį.

17.       Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kaltinimas M. B. buvo pakeistas jam inkriminuojant informacijos rinkimą apie laikinai VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas einančią R. Č. ir apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad M. B. suvokė, kad jis neteisėtai įrengė rašiklio tipo diktofoną „Olympus VP-10“ R. Č. kabinete ir jį naudojo  bei norėjo taip veikti, tačiau surinktų įrodymų visuma nėra pakankama nustatyti faktui, kad M. B. turėjo tikslą rinkti informaciją apie R. Č. ar VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, jog išteisintojo M. B. paaiškinimai, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojos R. Č. parodymai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. B. tikslas buvo įrašyti jo asmeninį pokalbį su R. Č. dėl jo galimo atleidimo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 106–108; 3 t., b. l. 2–9), išteisintasis paaiškino, kad turėjo konkrečios informacijos, jog 2021 m. balandžio 30 d. bus paskutinė jo darbo diena, dėl to, norėdamas apsisaugoti nuo galimo jo apšmeižimo, nusprendė, kad jam būtina įsirašyti pokalbį su R. Č. Diktofoną padėjo būtent R. Č. kabinete, kadangi žinojo, kad ji niekada nedarydavo valdybos posėdžių iš savo kabineto, be to manė, jog niekas neleistų įsinešti diktofono kitu būdu. Aplinkybes, susijusias su M. B. tikslais, t. y., tai, kad jis neturėjo tikslo rinkti informaciją apie tai, kas bus svarstoma valdybos posėdyje, patvirtino ir R. Č. (2 t., b. l. 64–67; 3 t., b. l. 27–31), kuri paaiškino, jog per klaidą M. B. nebuvo panaikinta jo turima prieiga prie įmonės „debesies“, kuriame yra laikoma valdybai skirta medžiaga, todėl jis dar prieš valdybos posėdį žinojo apie tai, kas bus svarstoma šiame posėdyje. Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad M. B. turėjo tikslą įrašyti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 30 d. valdybos posėdį. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, galinčių neginčytinai patvirtinti, jog M. B. tikslas buvo įrašyti minėtą valdybos posėdį ar surinkti kitų duomenų apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ struktūros pokyčius. Priešingai, tiek iš paties išteisintojo ir R. Č. paaiškinimų, tiek iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. siekė įrašyti specifinį pokalbį, susijusį su jo atleidimu iš darbo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. Č. pokalbis su M. B. apie pastarojo atleidimą negali būti vertinamas kaip informacija apie VĮ „(duomenys neskelbtini)“ struktūros pokyčius (apie kuriuos jis jau žinojo) ar informacija apie asmeninį R. Č. gyvenimą, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išteisintojo tikslą užfiksuoti pokalbį dėl atleidimo vertinti kaip tikslą rinkti specifinę informaciją pagal BK 295 straipsnį. Atsižvelgiant į išteisintojo užimamų pareigų pobūdį bei faktines bylos aplinkybes, nors iš dalies yra sutiktina su prokuroro apeliaciniame skundo argumentais, kad M. B. pasirinktas elgesio modelis nėra visiškai suderinamas su moralės ir etikos normomis, tačiau tai savaime neleidžia jo veiksmų laikyti nusikalstamais BK 295 straipsnio kontekste.

19.       Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad vien tik tai, jog M. B. turėjo galimybę rinkti konfidencialią informaciją apie svarbius įmonės pokyčius, yra pakankama sprendžiant dėl jo atsakomybės pagal BK 295 straipsnį. Nors išteisintasis, palikdamas diktofoną „Olympus VP-10“ R. Č. kabinete, šią galimybę objektyviai turėjo, bylos duomenys nesudaro jokio pagrindo manyti, kad M. B. turėjo kokį nors suinteresuotumą rinkti tokio pobūdžio informaciją. Pažymėtina, kad tai, jog jis siekė įrašyti 2021 m. balandžio 30 d. valdybos posėdį, išteisintasis nuosekliai neigė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek sprendžiant klausimą dėl prokuroro apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teisme. Nors M. B. atlikti veiksmai, t. y., įėjimas į įmonės kompiuterinių dokumentų saugyklą, gali būti vertinami kaip nesuderinami su etikos normomis ir visuomenėje priimtinomis elgesio taisyklėmis, šie jo veiksmai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir savaime nepatvirtina fakto, kad M. B. iš anksto kryptingai ruošėsi neteisėtai užfiksuoti minėtą valdybos posėdį.

20.       Teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) taisyklė savo ruožtu reiškia, kad visos proceso metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikaltimo padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių turi būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens naudai. Ši taisyklė yra vienas iš nekaltumo prezumpcijos principo turinio elementų. Kadangi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, privalo būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

21.       Įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, išteisindamas M. B. pagal BK 295 straipsnį, įstatymų nepažeidė bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai bei pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytas veikos, numatytos BK 295 straipsnyje, faktines aplinkybes M. B. taip pat negali būti pripažintas kaltu bei nuteistas. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Stanislavo Barsulio apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                    Arūnas Bartkus

                                                                                                                  Ieva Gavelytė-Kalytienė

                                                                                                                  Nijolė Žimkienė