Civilinė byla Nr. 2-768/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės gelžbetonis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės gelžbetonis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1156-510/2009, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerdukas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės gelžbetonis“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Gerdukas“ patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ 112 442,35 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymui prašė taikyti atsakovo turto areštą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo UAB „Gerdukas“ ieškiniui užtikrinti nutarė areštuoti atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ priklausančias pinigines lėšas ne didesnei kaip 112 442,35 Lt sumai, o jų nesant – nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gerdukas“ ieškinį atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ dėl skolos priteisimo perdavė pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ Kauno apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį ir leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atlikti šias pinigines operacijas: mokėti socialinio draudimo įmokas, mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą (PVM, gyventojų pajamų, muito, akcizo ir kitus mokesčius), įmonės darbuotojams mokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atlikti kitus einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su bendrovės ūkine veikla (atsiskaityti su tiekėjais už įsigytas medžiagas ir žaliavą atsiskaityti už elektrą, vandenį, kurą, telefonus, paštą procesinių dokumentų paruošimo ir pan.). Atsakovas prašyme nurodė, kad be piniginių išmokų ieškovui, kurias teismas leido atlikti, kiekvieną mėnesį moka privalomas socialinio draudimo įmokas, mokesčius į valstybės biudžetą, išmoka darbo užmokestį įmonės darbuotojams ir kompensacijas iš darbo atleidžiamiems darbuotojams, taip pat atlieka daug kitų einamųjų mokėjimų, tiesiogiai nesusijusių su mokesčių ir darbo užmokesčio mokėjimais, tačiau pagal savo esmę taip pat laikytinų privalomais (atsiskaitymas su tiekėjais už įsigytas medžiagas, mokėjimai už elektros energiją, vandenį, kurą, paštą, telefonus ir kt.), kadangi be šių mokėjimų įmonės veikla praktiškai yra neįmanoma.
Ieškovas UAB „Gerdukas“ dėl atsakovo prašymo pateikė prieštaravimus ir prašė šį atsakovo prašymą atmesti. Ieškovas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis nedraudžia atsakovui atlikti jo prašyme nurodytus mokėjimus. Be to, leidimas atlikti atsakovo prašyme nurodytus mokėjimus laikinąsias apsaugos priemones padarytų praktiškai beprasmes. Ieškovo nuomone, atsakovas nenurodė, kaip būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, jeigu teismas patenkintų atsakovo prašymą. Atsakovo skola yra didelė, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi turto, kuris užtikrintų ieškovo reikalavimo įvykdymą, areštas paliktinas galioti atsakovo visam turtui.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Šia nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo UAB „Gerdukas“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo piniginėms lėšoms ir turtui, papildomai nurodant, kad UAB „Marijampolės gelžbetonis“ turi teisę iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose ir įmonės kasoje, mokėti socialinio draudimo įmokas, mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą. Kitą atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalį teismas atmetė. Nutartyje nurodoma, kad teismas atsakovo atžvilgiu 2009 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino. Todėl teismas gali pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tik taip, kad nesumažėtų atsakovo galimybė atsiskaityti su ieškovu (CPK 144 str.1 d.). Teismo nuomone, tam, kad atsakovas galėtų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tikslinga leisti atsakovui iš areštuotų pinigų mokėti socialinio draudimo įmokas, mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą. Teismo vertinimu, toks leidimas mažesne apimtimi varžys atsakovo ūkinę komercinę veiklą, nepažeis ieškovo teisių ir atitiks šalių interesų pusiausvyros principą. Teismas atmetė atsakovo prašymą leisti mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Pažymėjo, jog atsakovas darbo užmokesčio dydį gali nusistatyti savo nuožiūra be jokių ribojimų. Atsakovas, turėdamas teisę mokėti darbo užmokestį, galėtų išsimokėti tokio dydžio sumas, jog įmonės turtinė padėtis dar labiau pablogėtų, ir kaip pasekmė, pasunkėtų atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškovu. Nutartyje pabrėžiama, kad atsakovo prašymas leisti atlikti kitus einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su bendrovės ūkine veikla (atsiskaityti su tiekėjais už įsigytas medžiagas ir žaliavas, atsiskaityti už elektrą, vandenį, kurą, telefonus, paštą ir pan.) taip pat yra nepagrįstas, nes jį patenkinus, atsakovui atsirastų teisė atsiskaityti su visais kreditoriais, išskyrus su ieškovu.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, papildomai nurodant, kad iš areštuotų piniginių lėšų atsakovas turi teisę įmonės darbuotojams mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atlikti kitus einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su bendrovės ūkine-komercine veikla. Nurodo šiuos motyvus:
- Teismas iš esmės suparalyžiavo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ūkinę-komercinę veiklą, nes atsakovas negali vykdyti einamųjų mokėjimų, atsiskaityti su elektros, vandens tiekėjais, darbuotojais.
- Atsakovui nesuteikus teisės atsiskaityti su darbuotojais, pažeidžiamas viešasis interesas. Tam, kad darbuotojų atlyginimai būtų padidinti, reikalingas abipusis sutarimas tarp darbuotojų ir darbdavio, o padidinus atlyginimus, padidėtų ir atsakovo mokami mokesčiai valstybei. Be to, įmonės darbuotojai bankroto procese būtų pirmos eilės kreditoriais, o ieškovas tik trečios eilės kreditorius. Teismui nustačius draudimą atsakovui mokėti darbo užmokestį, leidimas mokėti socialinio draudimo įmokas yra tik formalus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Gerdukas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir paskirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
- Teismo taikytas atsakovo turto areštas nebegalioja, kadangi byloje įsiteisėjo teismo priimtas sprendimas už akių.
- Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
- Atsakovas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir nevykdo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę, taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju, išskyrus vykdymo ypatumus.
Atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, taip pat atklikti einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su įmonės ūkine-komercine veikla.
Nagrinėjamoje byloje teismas areštavo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ pinigines lėšas ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, įmonės turtą konkrečiai pinigų sumai, t.y. 112 442,35 Lt (b.l. 41-42). Tai reiškia, kad antstolis, aprašydamas atsakovo turtą, pirmiausia turi taikyti jam priklausančių piniginių lėšų areštą. Juridinio asmens piniginių lėšų areštas apsunkina įmonės ūkinę-komercinę veiklą, gali sutrikdyti įmonės įsipareigojimų vykdymą savo darbuotojams. Todėl teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad iš areštuotų įmonės piniginių lėšų paprastai leidžiama atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-434/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009 ir kitos). Atsakovo vadovas pateikė duomenis apie įmonėje dirbančių darbuotojų gaunamą darbo užmokestį (b.l. 82-83). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. kovo mėnesį įmonėje dirbo 18 darbuotojų, kuriems per šį mėnesį iš viso buvo sumokėta 20 484,06 Lt darbo užmokesčio (b.l. 82). 2009 m. balandžio mėnesį įmonėje sumažėjo darbuotojų skaičius nuo 18 iki 15, jie gavo 18 727,55 Lt darbo užmokesčio (b.l. 83). Atsakovo kas mėnesį darbuotojams išmokama darbo užmokesčio suma nelaikytina didele. Įmonei neleidus ir areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams protingo dydžio darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, būtų pažeista jų konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą, t.y. nukentėtų su ieškovo ieškinio pareiškimu nesusijusios silpnesnės šalies – įmonės darbuotojų bei su jais susijusių asmenų (jų išlaikomų asmenų, darbuotojų kitų kreditorių) teisėti interesai. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti su darbo teisiniais santykiais susijusius mokėjimus. Tai, kad UAB „Marijampolės gelžbetonis“ areštuotose sąskaitose nėra pakankamai pinigų užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.
Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai uždraudė atklikti einamuosius mokėjimus, tiesiogiai susijusius su įmonės ūkine-komercine veikla. Elektros, vandens, komunalinių paslaugų, mobiliojo operatoriaus ryšio. pašto paslaugų teikėjai, kuro tiekėjai, advokatai, atstovaujantys atsakovui, nėra silpnesnė sutartinių teisinių santykių su atsakovu šalis ir negali turėti jokių išskirtinių teisių ieškovo, kuris yra privatusis juridinis asmuo, atžvilgiu. Suteikus teisę atsakovui atsiskaityti su šiais asmenimis, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nepagrįstai nukentėtų ieškovo teisės bei teisėti interesai.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina. Žemesnės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis pildytina, nurodant, kad atsakovas turi teisę iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose ir įmonės kasoje, be nustatytų mokėjimų mokėti ne didesnį už šiuo metu nustatytą darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ darbuotojams. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį pakeisti.
Papildyti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ turi teisę iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose ir įmonės kasoje, mokėti ne didesnį už šiuo metu nustatytą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ darbuotojams.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Danutė Milašienė